- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-05
- Bylos Nr.
- 2K-154/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-84-1-00079-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Jonas Prapiestis, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- M. S., E. S., L. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. kasacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nutarties.
Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams ir pagal BK 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. S., M. S. ir L. S., tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nutartimi nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su E. S., M. S. ir L. S., 2010 m. gegužės 3 d. nuo 6.00 val. iki 13.00 val. Skuodo r., (duomenys neskelbtini), miškelyje už 500 m nuo M. S. ir L. S. gyvenamosios vietos, neteisėtai pagamino aparatą naminei degtinei gaminti bei ten pat jį neteisėtai laikė.
Taip pat jis pagal BK 201 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su E. S., M. S. ir L. S., toje pačioje vietoje, 2010 m. gegužės 7 d. nuo 6.00 val. panaudodami minėtą neteisėtai pagamintą aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, turėdami tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino daugiau kaip 50 l, t. y. 110,50 l, namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija nustatyta 34,0 procento.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nutartį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Šalies argumentai
Kasatorius skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl jam paskyrė neteisingą bausmę, ir pažymi, jog BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius pabrėžia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailėjosi. Kasatorius mano, kad teismas turėjo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios jo turtinės padėties.
Taip pat kasatorius nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, jog jo žmona laukėsi kūdikio, negauna jokių pajamų, išskyrus 50 Lt pašalpą už vieną vaiką. Taigi teismui paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, šeima netektų pragyvenimo šaltinio.
Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai jam netaikė BK 75 straipsnio ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Tokį savo sprendimą teismai motyvavo tuo, kad jam ankstesniu teismo nuosprendžiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo pasitikėjimo ir vėl nusikalto.
Kasatorius nurodo, kad jau sumokėjo ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje savarankiškai (tai patvirtina mokyklos išduota pažyma), užsiima statinių statyba (tai patvirtina verslo liudijimo kopija), turi ką tik gimusią dukrelę. Kasatoriaus manymu, jis padarė tinkamas išvadas dėl savo ankstesnių nusikalstamų veikų ir nežada nusikalsti. Dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės jis prarastų visus socialinius ryšius (netektų darbo, negalėtų mokytis, bendrauti su šeima).
Kasatorius taip pat mano, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, būtent: nors šiuo metu jo padarytos veikos yra nusikalstamos, tačiau Lietuvos Respublikos Seimas jau ne kartą svarstė įstatymo projektus dėl naminės degtinės realizavimo. Šios aplinkybės, kasatoriaus manymu, rodo, kad tokio pobūdžio nusikalstamos veikos visuomenėje nėra tokios smerktinos kaip smurtiniai nusikaltimai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo M. S. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime teigiama, kad kasatoriaus teiginys, jog teismai turėjo pripažinti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl sunkios turtinės padėties, yra nepagrįstas. Atsiliepime pažymima, kad labai sunki turtinė arba beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kasatorius nusikaltimus padarė dėl sunkios turtinės padėties. Pats kasatorius pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad nusikaltimo padarymo laikotarpiu dirbo, o kasaciniame skunde save įvardijo „šeimos maitintoju“. Be to, dėl analogiško argumento išsamiai pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad kasatoriaus turtinė padėtis tikrai negali būti pripažįstama tokia sunkia, kuri pastūmėtų elgtis nusikalstamai.
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistajam teismai pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio ir neatidėjo bausmės vykdymo. Pažymima, kad byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, gali būti pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius nepraėjus pusmečiui po priimto apkaltinamojo nuosprendžio dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo vėl padarė naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nepadaryta jokių išvadų dėl savo ankstesnio elgesio ir nuteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat pažymima, kad teismas kasatoriui paskyrė teisingumo principą atitinkančias bausmes, kurios savo dydžiu yra žemesnės nei straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Švelnesnės bausmės paskyrimas nepadėtų įvykdyti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės
BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymo dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje pripažįstamas tada, kai kaltininko elgesį nulemia susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.). Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2011).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad kasatoriaus turtinė padėtis būtų buvusi labai sunki. Kasatorius ir jo žmona parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis neoficialiai dirbo, be to, kasatoriaus žmona bei kiti nuteistieji šioje byloje E. S. ir M. S. parodė, kad jiems kasatorius už pagalbą darant nusikalstamas veikas žadėjo piniginį atlygį. Šios aplinkybės rodo, kad kasatoriaus turtinė padėtis nebuvo tokia sunki, jog reikėtų daryti savanaudiškas nusikalstamas veikas, jam tiesiog yra priimtinesnis būdas pinigus uždirbti nusikalstamu būdu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai pagrįstai nepripažino kasatoriui BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tiek kaltininko asmenybę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatoriui ankstesniu 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 201 straipsnį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai pagamino aparatą naminei degtinei gaminti, jį laikė ir neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai pagamino brogą (raugalą), iš kurios pasikėsino neteisėtai pagaminti namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Praėjus mažiau kaip pusei metų po 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio priėmimo, kasatorius vėl padarė dvi analogiškas tyčines nusikalstamas veikas, t. y. neteisėtai pagamino aparatą naminei degtinei gaminti, jį laikė bei panaudojo – turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino daugiau kaip 50 l, t. y. 110,50 l, namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės).
BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kasatoriaus elgesys, t. y. naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, rodo jo nenorą laikytis įstatymų reikalavimų, polinkį nusikalsti, todėl teismai, nepažeisdami baudžiamojo įstatymo nuostatų, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ir BK 75 straipsnio nuostatų netaikė.
Dėl bausmės paskyrimo
Baudžiamasis įstatymas skiriant kasatoriui bausmę pritaikytas tinkamai, švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Juose pasakyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Be to, jis laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šis BK bendrosios dalies straipsnis numato teismo pareigą skiriamos bausmės dydį pradėti skaičiuoti nuo jos vidurkio ir individualizuojant bausmę atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kolegija pažymi, kad teismas skirdamas bausmes atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir nurodė išsamius bausmių skyrimo motyvus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų jiems gaminti gamyba, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad kasatorius iš ankstesnio savo elgesio išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti. Be to, teismas kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pažymėjo, kad jam skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nuta r i a:
Nuteistojo M. S. kasacinį skundą atmesti.