Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-264-483/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-10-04
Bylos Nr.: 1A-264-483/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00555-2016-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Viktoras Kažys, Aloyzas Kruopys
Nuteistasis: V. M., K. Z., D. P. M.
Advokatai: Stasys Zabita, Mindaugas Paukštė, Marius Zabita

Kategorijos

1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-483/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00555-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,vertėjaujant Giedriui Kašubai, Nomedai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,nuteistiesiems V. M., K. Z., D. P. M.,

gynėjams advokatams Stasiui Zabitai, Mariui Zabitai, Mindaugui Paukštei, Giedriui Danėliui,

specialistams Izoldai Žvironaitei, Aidui Žebrauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Mindaugo Sabaičio, nuteistojo V. M., nuteistojo K. Z. gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistojo D. P. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija) - laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija) - laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija) - laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, ne vėliau kaip nuo 2015-06-29, dalyvavo kito asmens suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš minėto kito asmens, D. P. M., K. Z. ir užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinės medžiagos ir jos kontrabanda bei platinimu, veikloje ir turėdamas atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, vykdė atskiras užduotis, susijusias su labai didelių kiekių narkotinės medžiagos neteisėtu saugojimu, laikymu ir gabenimu.

1.1. V. M., dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, ir kitam asmeniui neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „E. “ ir UAB „T.“ gabenamų akmens anglių ir tokiu būdu, nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą per du kartus: 2015-06-26 labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, slepiant tarp UAB „E. “ gabenamos akmens anglies, ir 2016-07-01 labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, slepiant tarp UAB „T.“ gabenamos akmens anglies, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos - kokaino, V. M., atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, 2015-06-29 pasitiko UAB „B.“ atgabentus jūrinius konteinerius Nr. MSKU8558714, Nr. TGHU7865575, Nr. MSKU0265788, su juose esančiu akmens anglies ir joje paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino bei bendrais veiksmais su K. Z. iškrovė sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį kokaino ir ten jį toliau neteisėtai laikė.

1.2. V. M., tęsdamas bendrą nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą, 2015-07-03 apie 10.30 val., kartu su D. P. M., K. Z. atvyko į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tarp 129 t akmens anglies buvo neteisėtai laikomas labai didelis kiekis - ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino ir bendrais veiksmais kartu su K. Z., D. P. M., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val., atrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos - kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z. tolesniam kokaino gabenimui ir platinimui. Tokiu būdu V. M., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabeno bei sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino.

1.3. K. Z. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, ne vėliau kaip nuo 2015-06-29, dalyvavo kito asmens suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš minėto kito asmens, D. P. M., V. M., užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinės medžiagos ir jos kontrabanda bei platinimu veikloje ir turėdamas atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, vykdė atskiras užduotis, susijusias su labai didelių kiekių narkotinės medžiagos neteisėtu saugojimu, laikymu ir gabenimu.

1.4. K. Z., dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, ir kitam asmeniui neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „E. “ ir UAB „T.“ gabenamų akmens anglių ir tokiu būdu, nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą per du kartus: 2015-06-26 labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, slepiant tarp UAB „E. “ gabenamos akmens anglies, ir 2016-07-01 labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, slepiant tarp UAB „T.“ gabenamos akmens anglies, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino. K. Z., atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, 2015-06-29 pasitiko UAB „B.“ atgabentus jūrinius konteinerius Nr. MSKU8558714, Nr. TGHU7865575, Nr. MSKU0265788, su juose esančiu akmens anglies ir joje paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, organizavo akmens anglies su kokainu iškrovimą sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tolesnį neteisėtą kokaino laikymą ir saugojimą šiame sandėlyje. K. Z., toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas savo atskirą užduotį, 2016-07-02 pasitiko dar tris UAB „B.“ atgabentus jūrinius konteinerius Nr. MSKU2173016, Nr. MSKU2113038, Nr. MSKU2594036, su juose esančiu akmens anglies ir joje paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, vėl organizavo akmens anglies su kokainu iškrovimą tame pačiame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tolesnį neteisėtą kokaino laikymą ir saugojimą šiame sandėlyje.

1.5. K. Z., tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į labai didelio kiekio kokaino gabenimą ir tolesnį platinimą, 2015-07-01 susitiko su iš užsienio atvykusiu kitu organizuotos grupės nariu – D. P. M., organizavo pastarojo apgyvendinimą savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

1.6. K. Z., tęsdamas nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą, 2015-07-03 apie 10.30 val., kartu su D. P. M., V. M. atvyko į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tarp 129 t akmens anglies buvo neteisėtai laikomas labai didelis kiekis - ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino ir bendrais veiksmais kartu su V. M., D. P. M., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val., atrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos - kokaino. K. Z., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių sumanymą, maiše supakuotą – 11 kg 800 g kokainą neteisėtai gabeno automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o neteisėtai laikoma ir gabenta narkotinė medžiaga surasta ir išimta. Tokiu būdu K. Z., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabeno bei sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino.

1.7. D. P. M. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, ne vėliau kaip nuo 2015-06-26, dalyvavo kito asmens suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš minėto kito asmens, K. Z., V. M. ir užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinės medžiagos ir jos kontrabanda bei platinimu veikloje ir turėdamas atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, vykdė atskiras užduotis, susijusias su labai didelių kiekių narkotinės medžiagos surinkimu, t. y. neteisėtu narkotinės medžiagos laikymu ir gabenimu.

1.8. D. P. M., dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje, ir kitam asmeniui neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „E. “ ir UAB „T.“ gabenamų akmens anglių ir tokiu būdu, nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą per du kartus: 2015-06-26 labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, slepiant tarp UAB „E. “ gabenamos akmens anglies, ir 2016-07-01 labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, slepiant tarp UAB „T.“ gabenamos akmens anglies, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos - kokaino, D. P. M., vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą ir atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, 2015-07-01 atvyko į Lietuvos Respubliką, kur susitiko su kitais organizuotos grupės nariais K. Z., o vėliau ir V. M.

1.9. 2015-07-03 D. P. M., tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į labai didelio kiekio kokaino gabenimą ir tolesnį platinimą, atlikdamas savo vaidmenį ir turėdamas atskirą užduotį tarp 129 t akmens anglies krovinio surasti ir išimti ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos - kokaino, ir tuo pačiu kokaino paieškoms apmokyti K. Z., V. M., 2015-07-03 apie 10.30 val., atvyko į kito asmens išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai buvo laikomas labai didelis kiekis kokaino. D. P. M., būdamas sandėlyje ir tokiu būdu bendrais veiksmais, kaip organizuotos grupės narys, neteisėtai laikydamas labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 71 kg kokaino, D. P. M. kartu su kitais organizuotos grupės nariais V. M., K. Z., turėdamas tikslą platinti, 2015-07-03 laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val., iš viso ne mažesnio kaip 71 kg kokaino kiekio išrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos - kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z. tolesniam kokaino gabenimui ir platinimui. Tokiu būdu D. P. M., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabeno bei sandėlyje (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kokaino.

Šalies argumentai

2. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo 1) pripažinti, kad V. M., K. Z., D. P. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo redakcija); 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. M., K. Z. ir D. P. M. pritaikytos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos; 3) V. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo redakcija), padarymą skirti 4 metus laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes bendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies l punktu pagrindu ir galutinę skirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; 4) D. P. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo redakcija), padarymą skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes bendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies l punkto pagrindu ir galutinę skirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; 5) K. Z. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo redakcija), padarymą skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes bendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies l punkto pagrindu ir galutinę skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

2.1. Prokuroras nurodo, kad nuosprendis skundžiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis) ir neteisingai V. M., K. Z., D. P. M. skirtos bausmės.

2.2. Anot apelianto, teismas visiškai teisingai pripažino, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje ir įvykdė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 2 dalis nenumato kvalifikuojančio požymio - organizuotos grupės. Teismų praktikoje (Nr. 2K-140/2014, Nr. 2K-255/2013) pripažįstama, kad konstatavus organizuotos grupės požymį, kaltininko veiksmų kvalifikacijoje nurodoma Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalis ir atitinkamas specialiosios dalies straipsnis.

2.3. Pasak prokuroro, susipažinus su teismo nuosprendžiu nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, kaltininkų asmenybėmis ir skirtomis bausmėmis, manytina, kad teismas nesivadovavo bendraisiais bausmių skyrimo principais, nepagrįstai konstatavo pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė aiškiai per švelnias bausmes. Nuosprendyje neaptarta įvykdytų nusikaltimų negatyvaus motyvo ir tikslų įtaka. Neigiami nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai turi įtakos nustatant bausmės dydį, jos didėjimo linkme. Anot prokuroro, pakankami didelę reikšmę turi ir nusikalstamos veikos stadija, nes esant rengimosi ar pasikėsinimo stadijai gali būti paskirta švelnesnė bausmė negu už pabaigtą nusikaltimą. V. M., K. Z. atžvilgiu teismas konstatavo, kad „jų vaidmuo organizuotoje grupėje iš esmės antraeilis“. D. P. M. atžvilgiu tokios išvados teismas nepadarė. Taip pat nuosprendyje konstatuota, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta veikimas organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nėra galimas Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas ir bausmės, mažesnės negu straipsnio už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, skyrimas.

2.4. Prokuroro manymu, pagrindinės aplinkybės, lėmusios teismo išvadą taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir tuo pačiu lėmusios skirtos bausmės dydžius, tai teismo išvados apie ikiteisminio tyrimo trukmę, kaltininkams taikytas procesinis prievartos priemones. Nuosprendyje nurodyta, kad atsižvelgtina į ikiteisminio tyrimo pradžią - 2015-07-03, toks baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpis vertintinas kaip pakankamai ilgas (nuosprendis paskelbtas 2018-01-24). Individualizuodamas bausmes teismas nurodė, kad V. M. taikytas suėmimas laikotarpiu nuo 2015-07-05 iki 2015-12-29, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, kad V. M. suėmimas skirtas 2015-07-05 (terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos 2015-07-03) 1 mėnesio laikotarpiui, 2015-08-03 suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, o 2015-08-19 nutartimi suėmimas pakeistas kitomis kardomosiomis priemonėmis - užstatu, namų areštu. Tokiu būdu nustatyta, kad „V. M. laikiname sulaikyme ir suėmime išbuvo nuo 2015-07-03 iki 2015-08-19 (1 mėn. ir 15 d.). K. Z. suėmimas taikytas nuo 2015-07-05 (laikinai sulaikytas 2015-07-03) iki 2016-10-24. D. P. M. suėmimas taikytas nuo 2015-07-05 (laikinai sulaikytas 2015-07-03) iki 2018-01-24. Nuosprendyje teismas rėmėsi EŽTT jurisprudencija, kurioje konstatuojama, kad tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje yra nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių - bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo trukmę ir tyrimo intensyvumą, pagrįstai manytina, kad nėra aplinkybių, kurios leistų kalbėti apie nepateisinamai ilgą tyrimo trukmę ar tuo labiau procesinį delsimą, o taikytų procesinių prievartos priemonių pobūdis ar trukmė nėra išskirtinė tokio pobūdžio bylose.

2.5. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė - taikytina atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje susiformavo nuostatos, kad toks bausmės skyrimo (reguliavimo) principas yra sietinas su bylos konkrečiomis aplinkybėmis, jų visuma, neginčijamai įrodančia, kad teisingumo principas negali būti įgyvendintas vadovaujantis bendromis bausmių skyrimo taisyklėmis, ar normomis reguliuojančiomis švelnesnės, negu įstatymas numatytos bausmės skyrimą (Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnis). Taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį teismas privalo nurodyti kokios išimtinės aplinkybės, patvirtinančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo nustatytos. Išanalizavus nuosprendžio motyvus, darytina išvada, kad teismas taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį rėmėsi tik proceso trukme ir taikytų procesinių prievartos priemonių pobūdžiu. LAT nutartyje Nr. 2K-402-2014 įtvirtinta, kad „teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, neturi diskrecijos laisvai traktuoti teisingumo principo turinį. Tiesiogiai taikant teisingumo principą baudžiamojoje byloje, būtina atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus švelnesnės bausmės skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies, 59, 62 straipsnių nuostatas)“. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad nėra nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai apie nuteistųjų neigiamą savo įvykdytos veikos vertinimą, ar bent kokį apgailestavimą dėl įvykdytos veikos. Teismų praktikoje iš tiesų įtvirtinta, kad atskirais atvejais dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, priklausomai nuo kitų bausmės skyrimui reikšmę turinčių aplinkybių ir teisės į greitą procesą pažeidimo aplinkybių, bausmė gali būti švelninama Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (pvz. LAT 2K-256/2009, 2K-503/2010). Taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas tik esant pagrindui konstatuoti, kad ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė (taip pat įvertinant ir veikų pobūdį, kaltininko asmenybę bei teisės į įmanomai greitą procesą pažeidimo aplinkybes).

2.6. Baudžiamojo proceso trukmė yra siejama ne su bendra proceso trukme, o su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga proceso trukme, pažeidžiančia asmens teisę į įmanomai greitesnį procesą. Remiantis EŽTT suformuota praktika vertinami tokie kriterijai, kaip: 1) bylos sudėtingumas. Šiame tyrime nustatytos aplinkybės (iš esmės patvirtintos ir teismo nuosprendžiu) leidžia konstatuoti, kad labai sunkus ir sunkūs nusikaltimai, turintys tarptautinį pobūdį, buvo įvykdyti organizuotoje grupėje, esant akivaizdžiam vaidmenų, užduočių pasiskirstymui, t. y. ši baudžiamoji byla neabejotinai laikytina sudėtinga; 2) persekiojamų asmenų elgesį. K. Z. viso ikiteisminio tyrimo metu atsisakė teikti paaiškinimus. V. M. tik pirminės apklausos metu atsakinėjo į klausimus, vėliau naudojosi teise atsisakyti teikti paaiškinimus. D. P. M. apklausų metu teikė paaiškinimus. Lietuvos Respublikos BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisė duoti parodymus ar tylėti nėra kvestionuojama, tačiau šios aplinkybės liudija, kad ne visi nuteistieji buvo suinteresuoti proceso spartumu; 3) institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą. Šis ikiteisminis tyrimas laikytinas pakankamai sudėtingu, tiek dėl tirtų veikų įvykdymo mechanizmo, tiek dėl nustatytos bendrininkavimo formos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nagrinėjami skundai, dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad „tiriamu atveju nėra jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasyvumą, neveikimą rodančių duomenų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai, reikšmingi atskleisti nusikaltimus, buvo atliekami tinkamai, jie ištirti, padaryta jų analizė, be to, neatmetama galimybė, kad nusikaltimai galėjo būti planuojami ir vykdomi ilgą laiko tarpą, todėl jų tyrimas, kuris reikalauja ne tik materialių išteklių, bet ir specialių žinių, dėl nusikaltimo dalyko, jo labai didelio kiekio ir laiko, nes buvo panaudotas specifinis narkotinių medžiagų slėpimo būdas, pateisinamas. Tyrimo medžiaga patvirtina, kad be skundų ir prašymų nagrinėjimo buvo atliktos liudytojų apklausos, spręstas klausimas dėl ikiteisminių tyrimų išskyrimo įtariamojo ir kitų įtariamųjų atžvilgiu, atliktos objektų apžiūros, specialistų išvados, jų analizė, atlikti asmenų atpažinimai pagal nuotraukas, atlikti cheminiai, biologiniai DNR ir kiti reikalingi tyrimai“; 4) proceso reikšmė persekiojamam asmeniui, t. y. taikytinų procesinių prievartos priemonių pobūdis ir trukmė. Visų nuteistųjų atžvilgiu procesinės prievartos priemonės buvo pradėtos taikyti 2015-07-03, t. y. ikiteisminio tyrimo pradėjimo dieną. Šių priemonių pobūdis nuteistųjų V. M., K. Z. atžvilgiu kito: griežčiausią kardomąją priemonę keitė kitos, savo pobūdžiu švelnesnės kardomosios priemonės. V. M. griežčiausia kardomoji priemonė taikyta l mėn. ir 15 d., K. Z. atžvilgiu 15 mėn. 19 d. Vieninteliam D. P. M. (beje jam skirta griežčiausia bausmė) kardomoji priemonė - suėmimas nekito nuo proceso pradžios iki nuosprendžio paskelbimo.

2.7. Be jokios abejonės kardomoji priemonė - suėmimas yra pati griežčiausia, esmingai varžanti asmens teises ir laisves. Tačiau atsižvelgtina ir griežčiausios priemonės taikymo trukmę: V. M. suėmimas taikytas l mėn. ir 15 d., K. Z. beveik 16 mėn. Šios aplinkybės vertinant visumoje su nusikalstamų veikų pavojingumu, nustatyta bendrininkavimo forma, negali būti pripažintos kaip pažeidžiančios proporcingumo principą ar teismų praktiką. Išvada, dėl konkretaus proceso trukmės (tuo pačiu ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, bei Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis) daroma ne vertinant atskirai vieną ar kitą kriterijų, o vertinant jų visumą (LAT Nr. 2K-7-109/2013). Šiame baudžiamajame procese nėra nustatyta nuteistųjų teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti būtent Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. V. M., K. Z., D. P. M. charakterizuojančios aplinkybės (neteisti, neturi galiojančių nuobaudų, dirba ir pan.) nėra išimtinės, tik rodo, kad nuteistųjų asmenybės yra tipinės šiai nusikaltimų kategorijai, tipini pavojingumo visuomenei laipsnio, todėl nėra pagrindo skirti jiems netipinę bausmę už padarytą sunkų ir labai sunkų nusikaltimą.

2.8. Pasak prokuroro, vertinant skirtas bausmes ir jų specialiąją, bendrąją prevenciją, atsižvelgtina ir į tai, kad narkotikai kelia didelę grėsmę ne tik vienai valstybei, bet, kaip buvo pabrėžta Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijoje, narkotikų padariniai pražūtingi visoms tautoms. Narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį. Kovos su neteisėta narkotikų apyvarta Tarptautinės narkotikų politikos reikalavimai nustatyti Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės bei kovos su neteisėta jų apyvarta (1961, 1971, 1988 m.). Šių konvencijų reikalavimais vadovaujasi visos šalys, tarptautinės organizacijos. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika įgauna tarptautinį pobūdį. Išvardytos konvencijos, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, yra Lietuvos Respublikos įstatymų sudedamoji dalis.

3. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. M. išteisinti.

3.1. Apelianto manymu, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, visų pirma dėl to, kad yra deklaratyvus, neparemtas visapusišku ir objektyviu įrodymų tyrimu, jų analize bei tinkamu vertinimu.

3.2. Nors teismas sutiko su gynybos argumentais, kad ant respiratorių ir pirštinių rasti kokaino pėdsakai negali būti vertinami kaip kategoriškas kaltinamųjų kaltės įrodymas, tačiau nurodė, kad „siejant byloje nustatytą aplinkybę, kad ant tų pačių objektų yra ir kaltinamųjų biologinių pėdsakų ir kokaino pėdsakų, su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas vertina, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad kaltinamieji sąmoningai disponavo narkotinėmis medžiagomis“. Tačiau šių duomenų neišvardijo ir jų neanalizavo. Juolab, kad tiek pirštinių ir respiratorių poėmis bei pateikimas specialistams kelia abejonių, kurių nepašalino ir papildomai byloje apklausti specialistai.

3.3. Anot apelianto, tas faktas, kad V. M. dirbo sandėlyje, kuriame buvo kraunama ir sandėliuojama akmens anglis yra akivaizdus, tačiau kokie duomenys leidžia manyti, jog V. M. žinojo, kad akmens anglyje yra paslėpta narkotinė medžiaga, tiek ikiteisminiame, tiek teisme neįrodyta. Juo labiau, kad V. M. nuo pat pirmo sulaikymo iki bylos išnagrinėjimo teisme davė nuoseklius ir nepaneigtus parodymus. Apeliantas neneigia, kad išbirusią akmens anglį sėmė į maišus ir krovė sandėlyje. Nuo akmens anglies kilo daug dulkių, todėl V. M. naudojo pirštines ir respiratorių. Specialistas A. Žebrauskas patvirtino, jog kartu su anglies dulkėmis kokaino dulkės galėjo nusėsti bet kur. V. M. sulaikymo metu buvo visas juodas, tačiau tai, kad akmens anglyje buvo kokainas, nežinojo. Taip pat V. M. nežinojo, kad narkotinę medžiagą paslėpė anglyje, kaip ji atsirado Lietuvoje ir kas pasirūpino, kad ji būtų atgabenta į Alytų. Apelianto įsitikinimu, noras papildomai užsidirbti pinigų iškraunant akmens anglį negali būti baudžiamas baudžiamąja tvarka. Apeliantas nesupranta, kuo jis dėtas dėl to, kad K. Z. vairuojamame automobilyje buvo rastas maišas su akmens anglimi, kurioje tariamai buvo 11 kg 800 g kokaino. V. M. jos ten nekrovė ir apie tai jam nebuvo žinoma. V. M. taip pat nežinoma, kaip ir kodėl sandėlyje atsirado bei ką jame veikė D. P. M., kaip ir kodėl atsirado Lietuvoje. Nei vienas iš nuteistųjų, taip pat byloje apklausti liudytojai, kiti duomenys nepatvirtina to fakto ir neįrodo, kad V. M. buvo žinoma apie narkotines medžiagas. Anot apelianto, teismas, padaręs kitokias išvadas, ignoravo nekaltumo prezumpciją, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 303-307 straipsnių, 301 straipsnio reikalavimus.

3.4. Apeliantas nurodo, kad teismas, neįvardindamas nei vieno įrodymo, pripažino V. M. ir kitus kaltinamuosius padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsni 2 dalyje. Prokuroras nutraukė baudžiamąją bylą E. M. atžvilgiu, nors jinai išmuitino ir organizavo kokaino (anglių su heroinu) atgabenimą į Alytų, tačiau prokuroras neįžiūrėjo jos veikloje nei kontrabandos, nei dokumentų klastojimo, nei narkotinių medžiagų gabenimo nusikaltimų sudėties. Tačiau V. M., net nežinodamas, kas ir iš kur akmens anglį atgabeno į sandėlį, esantį Alytuje, yra nuteistas dar ir už kontrabandą. Pasak apelianto, šioje byloje ne teismas, o prokuroras įvykdė kelių asmenų atžvilgiu teisingumą, t. y. jų atžvilgiu baudžiamąsias bylas nutraukė. M. Z. ir A. Z. atžvilgiu prokuroras baudžiamąsias bylas nutraukė, nors jie, kaip ir V. M., atliko analogiškus veiksmus, t. y. padėjo iškrauti ir susemti išbyrėjusią akmens anglį. Apelianto įsitikinimu, kad jis į šią istoriją pateko atsitiktinai ir nežinojo, jog akmens anglyje yra paslėpti narkotikai.

4. Nuteistojo K. Z. gynėjas advokatas M. Zabita apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: K. Z. išteisinti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas neteisingai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimai, pažeisti objektyvumo ir teisingumo principai. Teismai remdamasis bylos duomenimis ir juos pripažindamas įrodymais turėjo juos įvertinti objektyviai, visapusiškai juos ištirti sudėjus į įrodymų visetą, pašalinti visus prieštaravimus ir abejones, o nepavykus to padaryti vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), be kita ko, kai kurios nurodytos aplinkybės keliančios pagrįstų abejonių dėl kaltės yra vertintos kaltinamojo nenaudai.

4.2. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl už šios veikos padarymą asmuo atsako tik tada, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės. Tačiau, anot apelianto, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis K. Z. žinojo ar galėjo žinoti, ar bent bendrais bruožais suprato, ar galėjo suprasti, kad sandėlyje esančioje anglyje, taip pat konteineriais atvežtoje ir iškrautoje anglyje buvo įmaišytos narkotinės medžiagos - kokainas. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas be pagrindo ir nepašalinęs visų prieštaravimų nusprendė, kad „vertinant visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. M., K. Z., D. P. M. kaltė disponuojant narkotinėmis medžiagomis yra pilnai įrodyta“. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę.

4.3. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą nuosprendyje nuteistųjų K. Z., V. M. ir D. P. M. kaltę grindė 2015-07-03 kratos metu policijos pareigūnams apžiūrint sandėlio patalpas rastomis pirštinėmis ir respiratoriais, ant kurių buvo rasti nuteistųjų biologiniai pėdsakai, taip pat buvo rastos narkotinės medžiagos - kokaino dulkės. Be to, rasti ir paimti daiktai buvo supakuoti į bendrą maišą. Atnaujinus įrodymų tyrimą šioje byloje, buvo nustatyta, kad 2015-07-03 kratos metu išimtos pirštinės ir respiratoriai buvo supakuoti kartu, po to jie perpakuoti dar kartą atskirai ir tik tada pateikti tyrimams nustatyti biologinius pėdsakus bei narkotinių medžiagų pėdsakus. Gynybos nuomone, esant tokiai situacijai, šie duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 dalies, 4 dalies prasme, kadangi tiriamieji objektai buvo paimti ir sudėti bendrai, dėl ko susimaišyti ir persiduoti galėjo tiek biologiniai pėdsakai, tiek ir narkotinių medžiagų dulkės. Tai neatitinka nustatytos kriminalistinių tyrimo centro praktikos bei instrukcijų. Net jeigu ir laikyti, kad šie duomenys yra leistini Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme, jie neįrodo nuteistojo K. Z. ir kitų nuteistųjų kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, kadangi šie duomenys neturi jokio pagrindo subjektyviosios nusikaltimo pusės nustatymui. Nei vienas iš nuteistųjų neneigė, kad naudojo tiek pirštines (abu kartus iškraunant konteinerius), tiek respiratorius (antrą kartą iškraunant konteinerius), kadangi iškraunant anglį, didmaišiai, kuriuose buvo sukrautos anglys, plyšo ir anglis išbyrėjo tiek iškraunant lauke, tiek kraunant sandėlyje, dėl ko buvo daug dulkių, o ir pats darbas krauti anglį buvo purvinas.

4.4. Apeliantas nurodė, kad nuteistojo K. Z. parodymai visiškai sutampa su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nuteistojo V. M., liudytojų parodymais, tačiau jie niekaip neatskleidžia Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. To neatskleidžia ir 2015-07-03 kratos metu išimtos pirštinės bei respiratoriai. Šioje byloje atlikta įvykio vietos apžiūra bei specialistų išvadose nurodyti tiriamieji objektai ir tyrimo metodika tik patvirtina, kad narkotinė medžiaga - kokainas buvo paslėpta anglies krovinyje, tačiau ji buvo paslėpta ne kaip grynoji medžiaga, bet įmaišyta į anglies masę, ko neturint specialiųjų priemonių plika akimi nenustatysi. Be kita ko, nors anglies sudėtyje ir nustatyta, kad yra narkotinės medžiagos - kokaino, byloje taip ir liko neatsakytas klausimas, kaip ši medžiaga gali būti išskirta ir ar ji gali būti panaudojama kaip narkotikas, ar tai yra tik koksinės anglies sudedamoji dalis. Jeigu gali būti išskirta, tai kokiu būdu.

4.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje buvo apklausta daug liudytojų: K. Š., B. Š., M. Z., A. Z., A. J., V. M., V. G., G. G., D. S., U. R., R. V., A. J., R. R., K. Š., E. M., M. J., kurių parodymai niekaip nepagrindžia nuteistojo K. Z. kaltės. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo nustatytas tik krovinių judėjimo mechanizmas, nustatytos šio krovinio atgabenimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, nustatytos tranzito per Lietuvos Respubliką mechanizmas, nustatytos galimos šalys, į kurias šis krovinys turėjo būti gabenamas, kas savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies prasme.

4.6. Anot apelianto, kai kurios faktinės aplinkybės, sugretinus jas tarpusavyje, taip pat rodo K. Z. parodymų teisingumą bei tai, kad jis jokioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo. Sandėlis, kuriame buvo sulaikytas anglies krovinys, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas dar 2014 m. rugsėjo mėn., tai patvirtino liudytoja B. Š., kuri dirbo AB „Mašinų gamyba“ „Astra“ turto valdymo skyriaus vadove. B. Š. nurodė, kad minėtą sandėlį išnuomojo būtent UAB „T.“ atstovui. Kaltinamųjų posėdyje ji neatpažino, nes nurodė, jog viską suderino ir nuomos sutartį pasirašė su vyru, kuris buvo UAB „T.“ direktorius Garmus. Duomenų, kad UAB „A.“, kurioje vadybininku dirbo K. Z., būtų gabenusi UAB „T.“ ir UAB „E. “ krovinius iki K. Z. sulaikymo byloje, nenustatyta. Sąsajumo tarp šių įmonių veiklos, taip pat nenustatyta. Taigi, K. Z. su UAB „T.“ ir UAB „E. “ jokių ryšių neturėjo. Tai patvirtina K. Z. teiginį, kad su UAB „T.“ atstovu jis pirmą kartą kontaktavo 2015 m. birželio mėn., kai tuo tarpu iš liudytojos B. Š. parodymų matyti, kad kroviniai į sandėlį buvo gabenami dar 2014 m. Krovinių muitinimo ir gabenimo į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), paslaugas teikė liudytojais apklausti D. S., U. R., R. V., A. J., R. R., K. Š., E. M., M. J., iš kurių parodymų matyti, kad tarp jų ir nuteistojo K. Z. jokio ryšio nebuvo. Muitinės procedūros ir gabenimas buvo vykdomas užsakovų UAB „T.“, UAB „E. “ prašymu. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo gabenama tiek anglis, tiek siera. UAB „B.“ direktorė U. R. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jų įmonė vežė konteinerius į Alytų. Dėl įmonių UAB „T.“ ir „E. “ pastoviai bendravo su E. M. UAB „B.“ vairuotojas R. V. parodė, kad Klaipėdoje pasikraudavo konteinerius ir važiuodavo į Alytų, pats vienas krovinius vežė 2-4 kartus. Krovinius kartais rentgenu tikrindavo muitinė. Krovinį iškraudavo 3 jauni vyrai, o jis sėdėjo vilkiko kabinoje, todėl negali pasakyti, ar salėje yra nors vienas iš tų vyrų. Pasak apelianto, šie duomenys taip pat atskleidžia tokią aplinkybę, kad minėti kroviniai buvo tikrinami tiek rentgenu, tiek imami mėginiai, kurių metu muitinės procedūras atliekantys pareigūnai nenustatė, kad kroviniuose yra narkotinė medžiaga, kas reiškia, kad negalima buvo nustatyti, jog anglies krovinyje anglies sudėtyje yra narkotinių medžiagų net ir turint specialias priemones.

4.7. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad „K. Z. vairuojamame automobilyje rastas maišas su 11 kg 800 g kokaino akivaizdžiai patvirtina, kad kokainas į šį maišą buvo surinktas sąmoningai, atskiriant jį nuo anglies masės“, nes jis yra iš esmės klaidingas. Sulaikius K. Z., jo vairuotame krovininiame mikroautobuse buvo surastas 50 kg maišas, kuriame buvo anglis. Narkotinė medžiaga - kokainas iš anglies masės atskirtas nebuvo, nes tai buvo ta pati įvairios formos ir dydžio anglis, kurios sudėtyje specialistai, panaudodami specialų chromotografinį prietaisą, rado narkotinės medžiagos - kokaino. Dėl šio maišo radimo fakto K. Z. paaiškino, kad sandėlyje buvo tiek didmaišiai, tiek mažesni maišai, kuriuose buvo sukrauta anglis. Be to, kai kraunant plyšo didmaišiai, jie išbyrėjusią anglį sukasė, sušlavė ir sukrovė į įvairius maišus, t. y. kiek įmanoma atgal į didmaišius, kiek liko - į mažesnius. Vieną maišą K. Z. „nugvelbė“, nes kaime turėjo kieto kuro pečių, niekas nebūtų pasigedęs tokio akmens anglies kiekio. K. Z. maišą su anglimi įdėjo į mikroautobuso galą todėl, kad krovinių skyriuje buvo metalo laužas. Tai patvirtina transporto priemonės pridavimo-priėmimo akte padaryta atžyma „automobilio kabina krauta aliuminio laužu“ (T. 2, b. l. 57-59).

4.8. Apeliantas taip pat nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl D. P. M. vaidmens nagrinėjamame įvykyje, kadangi jos nepagrįstos. Kratos metu buvo išimtos pirštinės ir respiratoriai, kuriais, kaip teigia ir patys nuteistieji, jie naudojosi apsisaugant nuo anglies dulkių, suodžių ir taršos. Ši aplinkybė niekaip nepagrindžia kaltės Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą bei atliekant daiktinių įrodymų tyrimą buvo apžiūrėti D. P. M. daiktai, išimti kratos metu, tarp kurių buvo rasti akmens gabalai, kurių sudėtyje matyti inkrustuoti smaragdai, kitaip tariant, žaliava, kurią D. P. M. nurodo, kaip jo rastus anglies krovinyje, nes jis užsiima smaragdų prekyba. Šiame krovinyje turėjo būti jam skirta smaragdų kontrabanda. Be to, tarp jo asmeninių ir teisme apžiūrėtų daiktų buvo apžiūrėti ir juvelyrikos įrankiai - matavimo žiedai, rastos vizitinės kortelės „Esmeralda de Columbia”, kurie, jo teiginius, priešingai nei teismas nurodo - patvirtina visiškai. Teismo teiginys, kad D. P. M. kontaktavo su kokainu ir į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas tikslą disponuoti kokainu, yra niekuo nepagrįstas, kadangi kaip teismas pripažino ir nuosprendyje, byloje nustatyta, kad objektai, ant kurių buvo rasti kokaino ir kaltinamųjų biologiniai pėdsakai, buvo supakuoti kartu su objektais, ant kurių rasti tik kokaino pėdsakai. Beje, niekas nenustatinėjo kokių dar cheminių medžiagų yra ar buvo ant pirštinių ir respiratorių. Byloje apklaustas specialistas parodė, kad buvo tiriama tik, ar nėra narkotinių medžiagų ant tiriamų objektų, kokaino pėdsakai ant paviršių galėjo likti dėl to, kad patalpoje, kurioje buvo dirbama galėjo būti kokaino dulkių, be to, kokaino pėdsakai galėjo persiduoti iš vieno objekto į kitą.

4.9. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. Z., V. M., D. P. M. veikė organizuotoje grupėje tarpusavyje ir su nenustatytais asmenimis, tačiau tokią išvadą teismas iš esmės nustatė vien tik inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumo pagrindu, kas yra nepagrįsta. Organizuota grupė, kaip ir nusikaltimo sudėties požymiai, kvalifikuojantys požymiai, turi būti įrodyta ir dėl jos pasisakyta atitinkamai pagrįstai ir motyvuotai. Anot apelianto, vien tik inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumas nustatant organizuotą grupę neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų. Byloje nenustatyta, kad K. Z. susitarė daryti nusikalstamą veiką, nėra nustatyta, kad veikė organizuotoje grupėje, nėra nustatyti organizuotos grupės nariai, nėra nustatytas susitarimas, nėra jokių užduočių pasiskirstymo. Tad, organizuota grupė yra tik deklaratyviai pripažinta be jokio teisėto ir objektyvaus pagrindimo, todėl ši aplinkybė šalintina. K. Z. su V. M. buvo bendradarbiai, kurio K. Z. paprašė atlygintinai (už 50 eurų) padėti iškrauti krovinį, kuris vėliau taps jų įmonės kroviniu ir turės nuolatinį užsakovą. K. Z. su D. P. M. susitarti išvis nieko negalėjo, kadangi jie nekalba bendrai žinoma kalba. Veikti organizuotoje grupėje su nenustatytais asmenimis negalima, nes tokia išvada yra tik prielaida, kurios negalima pagrįsti duomenimis.

4.10. Pasak apelianto, nuosprendyje nenurodyta, kokiais duomenimis įrodyta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje, ir kas ją pagrindžia. Akmens anglies muitinės procedūros buvo atliktos, šias muitinės procedūras užsakė UAB „T.“ ir UAB „E. “. Muitinių procedūrų atlikimu rūpinosi E. M. ir D. S. Apie atliekamas muitinės procedūras nei K. Z., nei V. M., nei D. P. M. nebuvo žinoma, kadangi jie Klaipėdos uoste atliekamose procedūrose nedalyvavo. Duomenų, kad jiems būtų buvę žinoma apie krovinio atgabenimo į muitinę ir krovinio muitinimo aplinkybes byloje nėra. Nėra byloje ir duomenų, kad jie tokias procedūras būtų užsakę. Taip pat byloje nėra duomenų, kad krovinys priklausytų jiems. Iš bylos duomenų matyti, kad kontrabandoje K. Z. ar V. M. nedalyvavo, juos krovinys pasiekdavo sandėliavimo vietoje, o kad jame yra kas nors neteisėta, jie nežinojo ir tokių duomenų byloje nėra. Ši veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri taip pat turi būti įrodyta.

5. Nuteistojo D. P. M. gynėjas advokatas M. Paukštė apeliaciniame skunde prašo 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį ir D. P. M. išteisinti dėl visų kaltinimų, o jei dėl procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimo neįmanoma to padaryti apeliacinės instancijos teisme, bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) panaikinti iš kaltinimo inkriminuojamą narkotikų dalį, kuri buvo rasta paketuose su plombomis Nr. 0027503 ir Nr. 0027506; 3) pavesti prokurorui išsiaiškinti, kas pasisavino paketą su plomba Nr. 002750 ir pradėti dėl to ikiteisminį tyrimą; 4) atlikti dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme: atlikti dviejų akmenų „esmeralda“ ir „kvarcas“, kurie buvo rasti pas D. P. M., ekspertizę; kreiptis į Kolumbijos Respublikos atsakingas institucijas su teisinės pagalbos prašymu ir apklausti J. G. O., O. R. C. ir C. C. R. C.; įpareigoti prokurorą pateikti duomenis apie V. P. ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos eigą ir rezultatus.

5.1. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimai, pažeisti objektyvumo ir teisingumo principai, teismas neobjektyviai vertino bylos duomenis ir įrodymus, nepašalino abejonių, nesilaikė in dubio pro reo principo, todėl naikintinas.

5.2. Apeliantas teigia, kad į bausmės laiką teismas įskaitė sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2015-07-04 iki 2018-01-24, tačiau D. P. M. realiai buvo sulaikytas 2015-07-03, tą patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2015-07-05 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2015-07-03 (T. 6, b. l. 79-81), todėl nuosprendis, jei D. P. M. nebus išteisintas šioje dalyje, turi būti pakeistas ir sulaikymo ir suėmimo laikotarpis įskaitytas nuo 2015-07-03.

5.3. Pasak apelianto, teismas tik deklaratyviai nurodė, kad „įvertinant byloje surinktus ir teismo šiame nuosprendyje aptartus įrodymus teismas konstatuoja, kad K. Z., V. M., D. P. M. veiksmuose yra visi jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymiai“, tačiau visiškai nemotyvavo savo teiginio. Kontrabandos objektyviesiems požymiams būdingi tik aktyvūs veiksmai, t. y. neteisėtas prekių ar kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant arba neturint leidimo gabenti jų tiek iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritoriją. Kaltinimas kontrabanda visada turi suponuoti išvada, kad gabentojas sąmoningai nepateikė daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą pateikti, ar kitaip sąmoningai vengė kontrolės. Tai reiškia, kad asmuo, kaltinamas kontrabanda, turėjo daryti aktyvius veiksmus - gabenti daiktus, ar gabenant daiktus nepateikti jų muitinės kontrolei. Bet kuriuo atveju D. P. M. turėjo pats kirsti Lietuvos sienas ir per jas gabenti narkotines medžiagas, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Šiuo atveju nėra nė vieno įrodymo, kad D. P. M. būtų vykdęs aktyvius nusikalstamus veiksmus. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad D. P. M. yra juvelyras, dirbantis su brangiaisiais akmenimis ir būtent dėl jų atvykęs į Lietuvą, ko jis ir neneigia.

5.4. Kontrabandos nusikaltimo subjektyviesiems požymiams būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. Kaltininkas sąmoningai nepateikia daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės. Kai nėra aplinkybių, rodančių tokį intelektualinį kaltės momentą, nėra ir kaltės. Kontrabanda padaroma išankstine tyčia. Asmuo, kuris ruošiasi kontrabanda gabenti prekes, paprastai iš anksto sudaro šio nusikaltimo planą, numato veikimo būdą. D. P. M. šioje byloje teisiamas už narkotinių medžiagų kontrabandą, todėl teismas turėjo motyvuoti subjektyvius D. P. M. veiksmus būtent dėl narkotikų kontrabandos ir paneigti jo išsakytą poziciją, kad jis atvyko į Lietuvą dėl brangiųjų akmenų „esmeralda“ kontrabandos ir jo veiksmuose nėra subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių gabenti narkotikus, t. y. D. P. M. pats nevykdęs kontrabandos, neturėjo ir tyčios vežti kontrabanda narkotikų, o tik brangiuosius akmenis. Tiesioginė tyčia pasireiškia tiek suvokimu, kad vykdoma nusikalstama veika, tiek ir siekiu ją vykdyti. D. P. M. labai aiškiai nurodė, kad jis į Lietuvą atvyko dėl brangiųjų akmenų kontrabandos, tačiau niekaip nesusijęs su narkotikų kontrabanda. Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje teismas nesigilino į kaltės formą, jos net nenurodė, D. P. M. veiksmuose dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį nusikaltimo sudėties nėra, todėl jis turi būti išteisintas.

5.5. Kaip ir kontrabandos, Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika gali būti padaroma tik aktyviais kaltininko veiksmais. Tai reiškia, kad D. P. M. turėjo pats atlikti veiksmus, numatytus straipsnio dispozicijoje. Apelianto nuomone, byloje nėra nei vieno įrodymo, leidžiančio daryti išvadą, kad D. P. M. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau yra daug įrodymų, kad jis buvo patalpoje, kurioje buvo laikomos narkotinės medžiagos, kurios atrodė kaip anglis, todėl to nežinantis asmuo net negalėjo žinoti, kad aplink jį yra narkotinių medžiagų ir „skraido“ narkotinės medžiagos, susimaišiusios su anglies dulkėmis. Be to, D. P. M. aktyvius veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį turi suvokti, t. y. tiesiogine tyčia juos atlikti. Apie D. P. M. tiesioginę tyčią ginčijamame Kauno apygardos teismo nuosprendyje nepasisakyta ir nepaneigta D. P. M. pozicija, kad jis buvo sandėlyje dėl brangiųjų akmenų „esmeralda“ ir net 2 akmenis rado, t. y. jo tiesioginė tyčia apėmė „esmeraldų“ kontrabandą ir jų paiešką. Tai reiškia, kad byloje nėra nustatyti D. P. M. aktyvūs veiksmai ir tiesioginė tyčia, kurie būtini inkriminuojant nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį. Kauno apygardos teismas nuosprendyje kaltės klausimo atskirai neanalizavo.

5.6. Įrodinėjant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje yra būtina įrodyti tikslo turėjimą, tyčią, narkotinių medžiagų kiekį, įsigijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, nustatyti ir įrodyti konkrečią alternatyvią veiką, už kurią asmuo pripažįstamas kaltu, asmens turtinę padėtį ir kitas objektyvias aplinkybes bei subjektyvius aspektus. Šioje byloje nenustatytas nei vienas būtinas kriterijus: D. P. M. nedisponavo narkotinėmis medžiagomis, jų neturėjo, jokia forma ir jokio kiekio, asmuo neturėjo tikslo daryti ar prisidėti prie narkotinių medžiagų disponavimo, laikymo, platinimo, siuntimo. Byloje nėra įrodymų, kad D. P. M. būtų perdavęs narkotines medžiagas, tad jis negali būti pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, nesant nusikalstamos veikos sudėties ir jos neįrodžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio taisyklėmis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę.

Šalies argumentai

5.7. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, nuosprendyje nuteistųjų K. Z., V. M. ir D. P. M. kaltę grindė 2015-07-03 kratos metu policijos pareigūnų rastomis pirštinėmis ir respiratoriais, ant kurių buvo rasti nuteistųjų biologiniai pėdsakai, taip pat buvo rastos kokaino dulkės. Policijos pareigūnai, nesilaikydami elementarių kriminalistikos vadovėlinių tiesų, visus įrodymus, t. y. pirštines ir respiratorius, sudėjo į vieną maišą, todėl šie kontaktavo, lietėsi vieni su kitais, narkotinių medžiagų dalelės susimaišiusios su akmens anglies dalelėmis galėjo pereiti nuo vieno objekto ant kito, todėl šie įrodymai negali būti laikomi tinkamais, nes padarytos klaidos juos surenkant, pervežant ir laikant. Atnaujinus įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje ir patikrinus teismui kilusius neaiškumus, buvo nustatyta, kad 2015-07-03 kratos metu išimtos pirštinės ir respiratoriai buvo supakuoti kartu, po to jie perpakuoti dar kartą atskirai ir tik tada pateikti tyrimams nustatyti biologinius pėdsakus bei narkotinių medžiagų pėdsakus. Tai patvirtino ekspertas, atlikęs respiratorių ir pirštinių tyrimą. Teismo posėdyje 2018-01-08 jis kelis kartus nurodė, kad nagrinėjamu atveju, sudėjus objektus į vieną maišą, jie gali užsiteršti vienas nuo kito. Po šio teiginio, teismas turėjo ir galėjo priimti tik vieną sprendimą šių įrodymų atžvilgiu - nepripažinti jų įrodymais ir nevertinti jų nuosprendyje. Taip padarius nelieka nė vieno įrodymo, kad D. P. M. bent kontaktavo su narkotinėmis medžiagomis, nekalbant apie įrodymus, kad jis jomis disponavo.

5.8. Anot apelianto, šie duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 dalies, 4 dalies prasme, kadangi tiriamieji objektai buvo paimti ir sudėti bendrai, dėl ko susimaišyti ir persiduoti galėjo tiek biologiniai pėdsakai, tiek ir narkotinių medžiagų dulkės. Tai neatitinka ne tik nustatytos kriminalistinių tyrimo centro praktikos bei instrukcijų, bet ir teisingumo bei protingumo principų. Net jeigu ir laikyti, kad šie duomenys yra leistini Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme, jie neįrodo D. P. M. ir kitų nuteistųjų kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, kadangi šie duomenys neturi jokio pagrindo subjektyviosios nusikaltimo pusės nustatymui. Nei vienas iš nuteistųjų neneigė, kad naudojo tiek pirštines, tiek respiratorius, kadangi iškraunant anglį, didmaišiai, kuriuose buvo sukrautos anglys, plyšo ir anglis išbyrėjo, dėl to buvo daug dulkių, o ir pats darbas krauti anglį buvo purvinas. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, todėl šiuo atveju, teismas, turėdamas nors menkiausias abejones, privalėjo taikyti in dubio pro reo principą.

5.9. Byloje buvo apklausta daug liudytojų: K. Š., B. Š., M. Z., A. Z., A. J., V. M., V. G., G. G., D. S., U. R., R. V., A. J., R. R., K. Š., E. M., M. J., kurių nei vienas nepatvirtino, kad bendravo su D. P. M. arba bent matė jį, todėl jų parodymai niekaip nepagrindžia D. P. M. kaltės. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo nustatytas tik krovinių judėjimo mechanizmas, nustatytos šio krovinio atgabenimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, nustatytos tranzito per Lietuvos Respubliką mechanizmas, nustatytos galimos šalys, į kurias šis krovinys turėjo būti gabenamas kas savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį.

5.10. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl D. P. M. vaidmens. Apeliantas nurodo, kad D. P. M. naudojosi pirštinėmis ir respiratoriais apsisaugodamas nuo anglies dulkių, suodžių ir taršos. Ši aplinkybė yra aiški, bet niekaip nepagrindžianti kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą bei atliekant daiktinių įrodymų tyrimą, buvo apžiūrėti D. P. M. daiktai, išimti kratos metu, tarp kurių buvo rasti du objektai, kuriuose yra „esmeraldų“, kuriuos D. P. M. - nurodo, kaip jo rastus anglies krovinyje, nes jis užsiima smaragdų prekyba. Šiame krovinyje turėjo būti jam skirta smaragdų kontrabanda. Be to, tarp jo asmeninių ir teisme apžiūrėtų daiktų buvo apžiūrėti ir juvelyrikos įrankiai - matavimo žiedai, rastos vizitinės kortelės „Esmeralda de Columbia”, kurie jo teiginius, priešingai nei nurodo teismas, patvirtina visiškai. Teismo teiginys, kad D. P. M. kontaktavo su kokainu ir į Lietuvos Respubliką atvyko tikslu disponuoti kokainu, yra niekuo nepagrįstas, kadangi kaip teismas pripažino ir nuosprendyje, byloje nustatyta, kad objektai, ant kurių buvo rasti kokaino pėdsakai ir kaltinamųjų biologiniai pėdsakai, buvo supakuoti kartu su objektais, ant kurių rasti tik kokaino pėdsakai. Beje, niekas nenustatinėjo kokių dar cheminių medžiagų yra ar buvo ant pirštinių ir respiratorių. Byloje apklaustas specialistas parodė, kad buvo tiriama tik ar nėra narkotinių medžiagų ant tiriamų objektų, kokaino pėdsakai ant paviršių galėjo likti dėl to, kad patalpoje, kurioje buvo dirbama galėjo būti kokaino dulkių, be to, kokaino pėdsakai galėjo persiduoti iš vieno objekto ant kito. Pasak apelianto, ikiteisminis tyrimas ir teismas padarė grubius tiek materialinės, tiek procesinės teisės pažeidimus, neteisingai vertino įrodymus, nesilaikė reikalavimų dėl nuosprendžio surašymo, pažeidė in dubio pro reo principą, dėl ko nuosprendyje nesugebėjo pašalinti visų prieštaravimų ir motyvuoti D. P. M. kaltės, todėl D. P. M. šioje dalyje turi būti išteisintas.

5.11. Organizuota grupė, kaip ir nusikaltimo sudėties požymiai, kvalifikuojantys požymiai, turi būti įrodyta ir dėl jos pasisakyta atitinkamai pagrįstai ir motyvuotai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl organizuotos grupės iš esmės padarė vien tik inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumo pagrindu, kas neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų. Byloje nėra nustatyta, kad D. P. M. susitarė daryti nusikalstamą veiką, nėra nustatyta, kad veikė organizuotoje grupėje, nėra nustatyti organizuotos grupės nariai, nėra nustatytas susitarimas, nėra jokių užduočių pasiskirstymo, todėl organizuota grupė yra pripažinta deklaratyviai, be jokio teisėto ir objektyvaus pagrindimo, todėl ši aplinkybė šalintina iš nuosprendžio.

5.12. Teismas nuosprendyje nurodė, kad visai nepasisako dėl V. P. ir jo vaidmens, nes jo byla išskirta, tačiau, apelianto manymu, šiuo atveju iškreipiamas įrodinėjimo principas ir organizuota grupė konstatuojama D. P. M. be kaltės ir be įrodymų. Apelianto nuomone, šioje dalyje teismas savarankiškai išėjo už kaltinimo ribų ir juos praplėtė. Kaltinamajame akte yra labai aiškiai suformuluota, kad D. P. M. dalyvavo V. P. suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš V. P., D. P. M., K. Z. ir V. M., veikloje. Tuo tarpu teismas nurodo, kad buvo dar ir „minėtas kitas asmuo“, kuris niekur nepaminėtas. Organizuotos grupės egzistavimas negali būti įrodinėjamas atskyrus tyrimus keliose baudžiamosiose bylose, nes visi organizuotos grupės nariai yra susiję, o šiuo atveju tariamas organizatorius V. P. net nebuvo apklaustas dėl D. P. M. inkriminuojamų kaltinimų ir dalyvavimo organizuoto susivienijimo veikloje. Apelianto nuomone, teismas, po to kai atsirado V. P., privalėjo šią bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, o ten V. P. ir ši byla turėjo būti sujungtos ir ištirtos bei išnagrinėtos kartu, o dabartinėje situacijoje teismas negalėjo konstatuoti organizuotos grupės egzistavimo, nes net nenustatė kas jos organizatorius, t. y. nėra būtinojo organizuotos grupės požymio.

5.13. Apeliantas teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baigiamojoje kalboje buvo atkreiptas dėmesys į narkotinių medžiagų dingimą, dėl ko D. P. M. pateikti kaltinimai dėl narkotinės medžiagos kiekio net neatitinka tikrovės ir bylos duomenų, tačiau teismas dėl to visai nepasisakė nuosprendyje. 2015-07-04 objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu tarp anglių rasti juodos spalvos gabalėliai surinkti ir sudėti į 9 maišus ir paketus, kurie užplombuoti plombomis Nr. 0007361, Nr. 0065997, Nr. 0027295, Nr. 0027501, Nr. 0027502, Nr. 002750, Nr. 0027274, Nr. 0027505 ir Nr. 0027292 (T. 1, b. l. 56-62), tuo tarpu 2015-07-23 specialisto išvadoje Nr. l40-(4314)-ISl-4899 nurodyta, kad buvo ištirti maišai ir paketai su plombomis Nr. 0007361, Nr. 0065997, Nr. 0027295, Nr. 0027501, Nr. 0027502, Nr. 0027274, Nr. 0027505 (T. 1, b. l. 66-67), o 2015-07-23 specialisto išvadoje Nr. 140-(4507)-ISI-4898 nurodyta, kad buvo ištirtas paketas su plomba Nr. 0027292 (T. 1, b. l. 75-76), t. y. ekspertui nebuvo pateiktas paketas su plomba Nr. 002750, tačiau buvo pateikti paketai su plombomis Nr. 0027503 ir Nr. 0027506, kurių masė atitinkamai 8,631 kg ir 10,356 kg, kurių objektų apžiūros protokoluose nebuvo, t. y. buvo pateikta daugiau maišų nei paimta vietoje, o kai kurie maišai visai nebuvo pateikti, todėl apeliantas prašo panaikinti iš kaltinimo inkriminuojamą narkotikų dalį, kuri buvo rasta paketuose su plombomis Nr. 0027503 ir Nr. 0027506 bei išsiaiškinti, kas pasisavino paketą su plomba Nr. 002750 ir pradėti dėl to ikiteisminį tyrimą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

7. Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo K. Z. gynėjo advokato M. Zabitos ir nuteistojo D. P. M. gynėjo advokato M. Paukštės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

8. Nuteistieji ir jų gynėjai apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina nuteistųjų kaltės padarius Lietuvos Respublikos 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teigia, kad V. M., K. Z. ir D. P. M. veiksmuose nėra minėtos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, nes jie nežinojo ir nesuvokė, kad akmens anglyse buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos - kokaino. Nuteistieji ir jų gynėjai taip pat nesutinka su jų nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija), neigia dalyvavę padarant narkotinių medžiagų kontrabandą. Pagrįsdami šiuos teiginius, apeliantai kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti juos kaltinančių įrodymų įrodomąją vertę. Nuteistieji ir jų gynėjai apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinka, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nusikalstamų veikų kvalifikavimu be nuorodos į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį, taip pat nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, nurodo, jog jos yra per švelnios, nesutinka su Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu, mažinant sankcijoje numatytos bausmės dydį.

Motyvuojamoji dalis

9. Dėl V. M., K. Z. ir D. P. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį

9.1. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.

9.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas. Kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos BK 259 ar 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

9.3. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad angare-sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), sukrautoje į maišus akmens anglyje rasti juodos spalvos medžiagos gabalėliai, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė 59689 g (59,689 kg) ir 83,942 g (T. 1, b. l. 66-67, 75-76). 2015-07-03 K. Z. vairuotame automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu rastas ir paimtas baltos spalvos plastikinis maišas su juodos spalvos medžiagos gabalėliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė 11800 g (11,800 kg) (T. 2, b. l. 6-12, 15-17). Ant pirštinių ir respiratorių, paimtų 2015-07-03 kratos metu angare-sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų, bei biologinių D. P. M., K. Z., V. M. pėdsakų. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015-07-03 angare-sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo laikoma akmens anglis su joje paslėptu kokainu, buvo visi trys nuteistieji V. M., K. Z. ir D. P. M.

9.4. V. M. nuteistas už tai, kad pasitiko atgabentus tris jūrinius konteinerius su akmens anglimi, kurioje buvo paslėptas labai didelis kiekis kokaino, ir iškrovė kartu su K. Z. sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį kokaino ir ten jį toliau neteisėtai laikė. Taip pat V. M. kartu su D. P. M., K. Z. atvyko į sandėlį, kuriame tarp 129 t akmens anglies buvo neteisėtai laikomas labai didelis kiekis - ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino ir bendrais veiksmais kartu su K. Z., D. P. M. atrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos - kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z. tolesniam kokaino gabenimui ir platinimui. Tokiu būdu V. M., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno bei sandėlyje neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino.

9.5. K. Z. nuteistas už tai, kad pasitiko atgabentus jūrinius konteinerius, su juose esančiu akmens anglies ir joje paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, organizavo akmens anglies su kokainu iškrovimą sandėlyje ir tolesnį neteisėtą kokaino laikymą bei saugojimą šiame sandėlyje. K. Z. susitiko su iš užsienio atvykusiu kitu organizuotos grupės nariu – D. P. M., organizavo pastarojo apgyvendinimą savo namuose. 2015-07-03 K. Z. kartu su D. P. M. atvyko į sandėlį, kuriame tarp 129 t akmens anglies buvo neteisėtai laikomas labai didelis kiekis - ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino ir bendrais veiksmais kartu su D. P. M. atrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurį neteisėtai gabeno automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o neteisėtai laikoma ir gabenta narkotinė medžiaga surasta ir išimta. Tokiu būdu K. Z., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir sandėlyje neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino.

9.6. D. P. M. nuteistas už tai, kad 2015-07-01 atvyko į Lietuvos Respubliką, kur susitiko su kitais organizuotos grupės nariais K. Z. D. P. M., atlikdamas savo vaidmenį ir turėdamas atskirą užduotį tarp 129 t akmens anglies krovinio surasti ir išimti ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos - kokaino, ir tuo pačiu kokaino paieškoms apmokyti K. Z., 2015-07-03 apie 10.30 val., atvyko į sandėlį, kur neteisėtai buvo laikomas labai didelis kiekis kokaino. D. P. M., būdamas sandėlyje ir tokiu būdu bendrais veiksmais, kaip organizuotos grupės narys, neteisėtai laikydamas labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 71 kg kokaino, D. P. M. kartu su K. Z., turėdamas tikslą platinti, iš viso ne mažesnio kaip 71 kg kokaino kiekio išrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos - kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z. tolesniam kokaino gabenimui ir platinimui. Tokiu būdu D. P. M., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno bei sandėlyje laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kokaino.

9.7. Byloje nėra ginčijama, kad visi trys nuteistieji buvo patalpoje, kurioje buvo laikoma akmens anglis bei supresuotas su akmens anglies dulkėmis kokainas, kontaktavo su narkotine medžiaga – kokainu ar jo dulkėmis, kad K. Z. automobiliu gabeno supresuotus su akmens anglies dulkėmis kokaino gabalėlius, kurių sudėtyje buvo 11800 g (11,800 kg) gryno kokaino. Nuteistieji V. M., K. Z. ir D. P. M. ginčija subjektyviąją nusikalstamos veikos sudėties pusę - tiesioginę tyčią, t. y. nurodo, jog nežinojo, kad akmens anglyje buvo paslėptas kokainas, neturėjo tyčios disponuoti narkotine medžiaga. Tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

9.8. Byloje nustatyta, kad V. M., K. Z. ir D. P. M. tiesiogiai kontaktavo su akmens anglimi, kuriame buvo paslėpta narkotinė medžiaga – kokainas, bei buvo sandėlyje, kuriame buvo daug anglies ir kokaino dulkių, todėl ant V. M., K. Z. ir D. P. M. naudotų pirštinių ir raspiratorių buvo rasta jų biologinių ir kokaino pėdsakų. Specialistas Aidas Žebrauskas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paaiškino, kad anglis ir kokainas dulka, pats kokainas nėra kieta medžiaga, todėl lengvai pereina ant kitų paviršių. Tam, jog ant pirštinių ir raspiratorių atsirastų kokaino pėdsakai, užtenka būti toje patalpoje, kurioje buvo laikoma narkotinė medžiaga.

9.9. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, siekiant individualizuoti kiekvieno nuteistojo veiksmus, ką kiekvienas nuteistasis darė sandėlyje, kas iš jų atrinkinėjo iš akmens anglies juodos spalvos supresuotus gabalėlius, kurių sudėtyje buvo kokainas, kokie tarpusavio nuteistųjų ryšiai buvo, apie ką nuteistieji tarpusavyje kalbėjo iki inkriminuotos veikos padarymo, buvo išsiųstas paklausimas į Kauno apygardos prokuratūrą, prašant pateikti duomenis, ar V. M., K. Z. ir D. P. M. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos ar kiti neviešo pobūdžio veiksmai, tačiau gautame atsakyme jokios reikšmingos bylai informacijos nebuvo.

9.10. K. Z. iškelta versija, kad jis iš sandėlio paėmė bet kurį pasitaikiusį maišą su akmens anglimi, nes norėjo ją išbandyti tėvų krosnyje, yra neįtikima, nes tuo metu buvo 2015-07-03, t. y. vasaros vidurys, kai orai būna šilti ir patalpos nekūrenamos, be to, ją paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Iš 2015-07-04 specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktame maiše, paimtame 2015-07-03 iš automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti juodos spalvos masė iš viso svėrė 15814 g (15,814 kg). Šio maišo turinyje buvo 380 g gryno akmens anglies, taip pat juodos spalvos matinių, lygių briaunų gabalėlių, kurių bendroji masė buvo 15434 g (15,343 kg), ir kurių sudėtyje buvo 11800 g (11,800 kg) kokaino (76,5 %) (T. 2, b. l. 15-17). Apeliacinės instancijos teisme specialistas A. Žebrauskas paaiškino, kad maiše, paimtame iš automobilio, iš viso buvo 15,814 kg medžiagos, o grynos narkotinės medžiagos - 11,8 kg, taip pat specialistas rado gryno akmens anglies gabaliukų, tačiau jų buvo tik 380 g, t. y. labai nežymus kiekis lyginant su supresuoto su akmens anglies dulkėmis kokaino kiekiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad K. Z. vairuotame automobilyje rastame maiše buvusi medžiaga, kurios absoliučią dalį sudarė narkotinė medžiaga, į maišą nebuvo supilta atsitiktinai, o buvo atrinkta sąmoningai. Maišas, kuriame buvo 11 800 g kokaino, į K. Z. automobilį taip pat pateko neatsitiktinai, tai leidžia daryti išvadą, kad K. Z. tyčia, sąmoningai disponavo narkotinėmis medžiagomis, jas įgydamas, laikydamas ir gabendamas.

9.11. Nuteistasis K. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad į Lietuvą atskrido D. P. M., kalbantis ispanų kalba, kuris turėjo patikrinti, apžiūrėti krovinį, ir kurį K. Z. V. P. nurodymu pasitiko oro uoste bei apgyvendino savo namuose. Tai patvirtino ir nuteistasis V. M., kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad sandėlio tvarkymo dieną – penktadienį, kartu su K. Z. atvažiavo D. P. M., kurį K. Z. pristatė kaip krovinio tiekėją ar užsakovą, kuris atvažiavo pasižiūrėti krovinio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad K. Z. suprato, jog tai buvo nepaprasta akmens anglis, o pakankamai vertingas krovinys iš Kolumbijos, kad jį apžiūrėti ir įvertinti atvyko net asmuo iš kitos valstybės - Olandijos, kuris pats kilęs iš Kolumbijos, kai, anot K. Z., ši akmens anglis turėjo būti vežama į Lenkiją ar Ukrainą.

9.12. Nuteistojo D. P. M. iškelta versija, kad sandėlyje buvusioje akmens anglyje turėjo būti 1 cm arba 1,5 cm dydžio smaragdų už 45 000-60 000 eurų (D. P. M. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad turėjo būti apie 400-500 gramų smaragdų už 80 000 – 120 000 eurų vertę), jog D. P. M. akmens anglyje surado paketą su dviem smaragdais, yra neįtikima, be to, ją paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojai R. V., J. M. ir A. U., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atlikę sandėlyje objektų apžiūrą, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad policijos pareigūnai, patikrinę visų sandėlyje buvusių maišų turinį, nerado nei vieno smaragdo ar pakuočių su smaragdais. Liudytoja R. V. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nerealu peržiūrėti visus sandėlyje buvusius 246 maišus, kurių kiekvienas svėrė apie 1 toną, ir surasti smaragdus, kurių dydis apie 1 cm. Net pats nuteistasis D. P. M. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pripažino, kad tokiuose dideliuose maišuose ir tokiame dideliame jų kiekyje neįmanoma buvo surasti smaragdus. Be to, nuteistieji K. Z. ir V. M. neparodė, kad matė, jog D. P. M. rado paketą ar smaragdus.

9.13. V. P., asmuo kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, apeliacinės instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau nurodė vadovautis jo parodymais, duotais kitoje byloje. Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Iš apeliacinės instancijos teisme gautų papildomų duomenų, t. y. V. P., asmens kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), matyti, kad Kolumbijos kilmės asmenys, kurie atgabenimo iš Kolumbijos į Lietuvą akmens anglį, kurioje turėjo būti paslėpti smaragdai, taip pat atsiuntė į Lietuvą savo žmogų patikrinti akmens anglį ir išrinkti iš jos brangakmenius (T. 12, b. l. 30-36). Byloje nustatyta, kad tas žmogus buvo D. P. M. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, akmens anglies krovinyje nerastas nei vienas brangakmenis (smaragdas), bet buvo rastas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino. Nuteistojo D. P. M. parodymai, kad jis į Lietuvą atvyko turėdamas tikslą surasti akmens anglyse smaragdus, o būdamas sandėlyje visą laiką jų ir ieškojo, vertinami kaip jo gynybinė versija, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją palengvinti.

9.14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad 2015-07-03 K. Z. ir D. P. M. į sandėlį atvažiavo ir iš jo išvažiavo tuo pačiu metu, kad K. Z. automobilyje rastas maišas su juodos spalvos gabalėliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 11800 g (11,800 kg), darytina išvada, kad K. Z. ir D. P. M. sandėlyje tarp akmens anglies ieškojo ne smaragdų, o sąmoningai atrinkinėjo iš akmens anglies tuos gabalėlius, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – kokainas, t. y. tyčia disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, suvokė, jog akmens anglyje paslėptas labai didelis kiekis kokaino. Be to, D. P. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad Ispanijoje 3 metus buvo įkalintas už narkotinių medžiagų gabenimą skrandyje, t. y. jau ir anksčiau yra daręs nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis. Byloje surinktų įrodymų visetas, leidžia daryti išvadą, kad D. P. M. būtent tam ir atvyko į Lietuvą, jog atrinktų pats ar išmokytų kitus asmenis iš akmens anglies maišų atrinkti supresuotus su akmens anglimi kokaino gabalėlius.

9.15. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Veikos, kurios yra grindžiamos ne įrodymais, bet tik prielaidomis, iš kaltinimo šalinamos (nuosprendžio dalis naikintina).

9.16. Nuteistasis D. P. M. be narkotinių medžiagų – kokaino įsigijimo ir laikymo, taip pat buvo nuteisti už šių narkotinių medžiagų gabenimą, t. y. kad turėdamas tikslą platinti, iš viso ne mažesnio kaip 71 kg kokaino kiekio išrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos - kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z. tolesniam kokaino gabenimui. Tačiau iš pačios kaltinimo formuluotės ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad narkotinę medžiagą (dalį iš laikomos sandėlyje) automobilyje gabeno tik nuteistasis K. Z. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. M. pats tiesiogiai negabeno narkotinių medžiagų, iš jo kaltinimo naikintina jam inkriminuota veika – narkotinių medžiagų gabenimas. Tačiau tai nekeičia nuteistojo D. P. M. veikos kvalifikavimo. Net ir nenustačius, kad D. P. M. gabeno narkotines medžiagas, lieka neginčytinai įrodyta, kad D. P. M. narkotines medžiagas įsigijo ir jas laikė turėdami tikslą jas platinti. Šią aplinkybę (tikslą platinti) patvirtina nuteistųjų D. P. M. ir K. Z. įgytas bei sandėlyje laikytas, taip pat K. Z. gabentos jau atrinktos narkotinės medžiagos – kokaino labai didelis kiekis (nuteistieji D. P. M. ir K. Z. įsigijo ir sandėlyje laikė iš viso ne mažiau kaip 71 kg kokaino, iš kurio tyčiniais veiksmais išrinko į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g kokaino, kurį K. Z. paskui gabeno automobiliu).

9.17. Nuteistojo D. P. M. gynėjas advokatas M. Paukštė apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertui nebuvo pateiktas paketas Nr. 002750, tačiau buvo pateikti paketai Nr. 0027503 ir Nr. 0027506, kurių masė atitinkamai 8,631 kg ir 10,356 kg, kurių objektų apžiūros protokole nebuvo, t. y. buvo pateikta daugiau maišų nei paimta vietoje, o kai kurie maišai visai nebuvo pateikti, todėl apeliantas prašo panaikinti iš kaltinimo inkriminuojamą narkotikų dalį, kuri buvo rasta paketuose Nr. 0027503 ir Nr. 0027506.

9.18. 2015-07-04 objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu tarp anglių rasti juodos spalvos gabalėliai surinkti ir sudėti į 9 maišus ir paketus: į maišą, kuris užplombuotas plomba Nr. 0007361, bei paketus Nr. 0065997, Nr. 0027295, Nr. 0027501, Nr. 0027502, Nr. 002750, Nr. 0027274, Nr. 0027505, Nr. 0027292 (T. 1, b. l. 56-62). 2015-07-23 specialisto išvadoje Nr. 140-(4314)-IS1-4899 nurodyta, kad buvo ištirtas maišas su plomba Nr. 0007361 bei paketai Nr. 0027501, Nr. 0027502, Nr. 0065997, Nr. 0027295, Nr. 0027505, Nr. 0027274 ir Nr. 0027506, Nr. 0027503 (T. 1, b. l. 66-67). 2015-07-23 specialisto išvadoje Nr. 140-(4507)-ISI-4898 nurodyta, kad buvo ištirtas paketas Nr. 0027292 (T. 1, b. l. 75-76). Specialistams nebuvo pateiktas paketas Nr. 002750, tačiau buvo pateikti paketai Nr. 0027503 ir Nr. 0027506, kurių masė atitinkamai 8,631 kg ir 10,356 kg, ir kurie nenurodyti objektų apžiūros protokole. Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad sandėlyje juodos spalvos medžiagos gabalėliai nuo akmens anglies buvo policijos pareigūnų atrinkinėjami laikotarpiu nuo 2015-07-04 iki 2015-07-10, o užduotis atlikti objektų tyrimą, kurioje prie priedų taip pat nurodyti paketai Nr. 0027503 ir Nr. 0027506, buvo surašyta 2015-07-08 (T. 1, b. l. 63-64), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras užduotį su tyrimo medžiaga, kurioje buvo ir paketai Nr. 0027503 ir Nr. 0027506, gavo 2015-07-09 (T. 2, b. l. 66-67), t. y. iš karto po juodos spalvos medžiagos gabalėlių atrinkimo iš akmens anglies sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Specialistė I. Žvironaitė apeliacinės instancijos teisme parodė, kad visuose pateiktuose tyrimui paketuose buvo vienodi objektai. Iš specialistų išvadų matyti, kad maiše su plomba bei visuose paketuose, tame tarpe Nr. 0027503 ir Nr. 0027506, kurie nenurodyti objektų apžiūros protokole, buvo ta pati medžiaga – juodos spalvos medžiagos gabalėliai, kurių sudėtyje buvo ta pati narkotinė medžiaga ir tokios pačios koncentracijos - kokainas (78,3 proc.). Liudytoja R. V., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja, pirmosios instancijos teisme parodė, kad paketai galėjo būti blogai sunumeruoti dėl techninės klaidos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti, jog visuose paketuose esanti medžiaga buvo surinkta iš tos pačios įvykio vietos – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo panaikinti iš kaltinimo inkriminuotą narkotinių medžiagų dalį, kuri buvo rasta paketuose Nr. 0027503 ir Nr. 0027506. Net ir atėmus iš kaltinimo paketuose Nr. 0027503 ir Nr. 0027506 rastą narkotinę medžiagą, tai neturėtų esminės reikšmės nuteistųjų K. Z. ir D. P. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, nes labai didelis kiekis kokaino laikomas nuo 100 g, o byloje nustatyta, kad nuteistieji K. Z. ir D. P. M. disponavo iš viso 71 kg kokainu, iš kurio 11 kg 800 g kokaino, kuris sąmoningai, tyčia buvo atrinktas iš akmens anglies, buvo rastas K. Z. vairuotame automobilyje.

9.19. Nuteistojo K. Z. gynėjas advokatas M. Zabita apeliaciniame skunde nurodo, kad, nors anglies sudėtyje ir nustatyta, kad yra narkotinės medžiagos - kokaino, byloje taip ir liko neatsakytas klausimas, kaip ši medžiaga gali būti išskirta ir ar ji gali būti panaudojama kaip narkotikas, ar tai yra tik koksinės anglies sudedamoji dalis. Jeigu gali būti išskirta, tai kokiu būdu.

9.20. Specialistė I. Žvironaitė apeliacinės instancijos teisme parodė, kad juodos spalvos medžiagos gabalėliuose buvo sumaišyta anglis su kokainu. Iš pateiktos tyrimui medžiagos grynas kokaino kiekis buvo nustatytas naudojant dujinį chromatografo prietaisą su masės selektyviu detektoriumi. Juodos spalvos medžiagos gabalėliuose grynas kokainas sudarė 78,3 procento visos medžiagos, o kita gabalėlio dalis buvo anglis, t. y. kokaino koncentracija buvo pakankamai aukšta, o anglies maža, anglis buvo naudojama siekiant nudažyti kokainą juoda spalva. Specialistė nurodė, kad kokainą galima atskirti nuo anglies ir mechaniniu būdu. Specialistas A. Žebrauskas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kokainą, sumaišytą su anglimi, galima vartoti kaip paprastą kokainą, tik jis dažys, o kadangi anglis yra neaktyvi, ji neturės jokio poveikio narkotinei medžiagai. Taip pat kokainą galima susmulkinti ir rūkyti, t. y. padaryti kreką.

9.21. Nuteistasis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo paprastas darbininkas, krovėjas, kuris nieko nežinojo apie akmens anglyse paslėptas narkotines medžiagas. V. M. bendradarbio K. Z. prašymu dvi dienas padėjo iškrauti akmens anglies krovinį į sandėlį už atlygį (50 eurų už vieną iškrovimą), o trečią kartą – penktadienį (sulaikymo dieną) tvarkė sandėlį, nes kai kurie didmaišiai krovimo metu plyšo, visur ant grindų buvo išbyrėjusi akmens anglis. V. M. teigė, jog neturėjo užduoties atrinkti kažkokius akmens anglies gabalus atskirai, sėmė viską iš eilės. V. M. neigė atrinkęs iš akmens anglies kokainą ir maišą perdavęs K. Z. V. M. nepastebėjo, kaip K. Z. paėmė maišą. V. M. neigė pažinojęs V. P., apie jį K. Z. neminėjo. V. M. nesuprato, kad dalyvauja V. P. suburtoje organizuotos grupės veikloje, neturėjo jokio atskiro vaidmens šioje grupėje. Šių nuteistųjų parodymų nepaneigia ir nuteistųjų K. Z. bei D. P. M. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai. Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Iš apeliacinės instancijos teisme gautų papildomų duomenų, t. y. V. P., asmens kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), matyti, kad V. P. bendravo tik su K. Z., o V. M. nepažįsta.

9.22. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad V. M. sąmoningai disponavo narkotinėmis medžiagomis, t. y. jog V. M. kontaktuodamas su akmens anglimi, žinojo ir suvokė, kad joje yra paslėpta narkotinė medžiaga – kokainas, nes akmens anglyje rasti juodos spalvos gabalėliai, kuriuose rastas kokainas, buvo tokios pat spalvos kaip akmens anglis, šiuos gabalėlius su kokainu iš pirmo žvilgsnio buvo sunku atskirti nuo akmens anglies, be to, jų buvo daug mažiau nei akmens anglies (liudytojas A. U. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad iš šimto maišų, kurių kiekvienas sveria apie 1 toną, buvo rasta iš viso virš 50 kg kokaino, tačiau ne visuose maišuose buvo gabalėlių su kokainu). Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai J. M. ir A. U., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja ir vyresnysis specialistas, atlikę sandėlyje objektų apžiūrą, parodė, jog juos iš pradžių apmokė atskirti akmens anglį nuo gabalėlių su narkotine medžiaga, nes jau buvo surasti K. Z. automobilyje atrinkti gabalėliai su narkotine medžiaga, todėl žinojo ko ieškoti sandėlyje; akmens anglis ir gabalėliai su kokainu skyrėsi pagal formą, anglis buvo netaisyklingos formos, aptrupusi, o gabalėliai su narkotine medžiaga – aiškios formos, lyg supresuoti, ant gabalėlių su kokainu buvo įspausti ženklai, taškai, taip pat akmens anglis blizgėjo, o gabalėliai, kurių sudėtyje buvo kokainas, buvo matiniai. Taip pat liudytojas A. U. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jiems buvo kilusios abejonės, jog ne visą kokainą išrinko iš akmens anglies, nes dėl žmogiškojo faktoriaus galėjo kai kuriuos gabalėlius su kokainu nepastebėti. Liudytojas R. R., S. R. įmonės vairuotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad vieną kartą Klaipėdos muitinė atliko pilną akmens anglies krovinio patikrą, t. y. patikrino rentgenu bei paėmė akmens anglies mėginius, tačiau nieko įtartino nesurado. Iš šių liudytojų parodymų darytina išvada, kad supresuoti su anglies dulkėmis kokaino gabalėliai labai nežymiai skyrėsi nuo grynos akmens anglies gabalėlių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. M. žinojo, kad akmens anglyje yra paslėptas kokainas, iš anksto nežinant, kad tarp akmens anglies yra ir supresuoti juodos spalvos gabalėliai, kurių sudėtyje yra kokainas, juos atskirti nuo akmens anglies labai sudėtinga.

9.23. Nors nuteistasis V. M. buvo kelias valandas kartu su kitais nuteistaisiais K. Z. ir D. P. M. tame pačiame sandėlyje, galimai matė, ką darė kiti nuteistieji, t. y. jog kažką atrinkinėjo iš akmens anglies, kad V. M. betarpiškai lietė akmens anglį su gabalėliais, kurių sudėtyje galimai buvo kokainas, tačiau byloje nėra patikimų, neginčytinų duomenų, kad jis sąmoningai prisidėjo prie kitų nuteistųjų K. Z. ir D. P. M. atliekamų veiksmų, narkotinių medžiagų atrinkimo į maišą, kuris buvo rastas K. Z. automobilyje, jog žinojo ir suvokė, kad akmens anglyse paslėpta narkotinė medžiaga - kokainas. Byloje nepaneigta V. M. versija, kad jis nieko nežinojo apie akmens anglyse paslėptas narkotines medžiagas, jog neatrinkinėjo iš akmens anglies kokaino, o tik tvarkė sandėlį, sėmė viską iš eilės. Byloje nėra patikimų duomenų, kad V. M. kaip nors prisidėjo prie labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino neteisėto įgijo, gabeno bei laikymo sandėlyje. Tokius pat ar panašius veiksmus sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), galimai buvo atlikę ir kiti asmenys, tačiau jie arba nebuvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, arba jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (pvz., A. Z., M. Z.). Byloje nėra ir jokių duomenų apie V. M. veiksmus sandėlyje ar bendravimą su K. Z., D. P. M., V. P., t. y. asmeniu, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kurie būtų užfiksuoti atliekant neviešo pobūdžio žvalgybos veiksmus. Visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 dalis). Taip pat iš K. Z. ir D. P. M. kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad jie kaltinime nurodytus veiksmus atliko kartu su V. M.

10. Dėl V. M., K. Z. ir D. P. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija)

10.1. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

10.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) baudžiamas tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno, be kita ko, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis pradedama realizuoti, kai asmuo gabena kontrabandos dalyką per valstybės sieną, t. y. jis privažiavo valstybės sieną ir įvažiavo į muitinės teritoriją. Nusikaltimas yra baigtas nuo pervežamų daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu teismų praktikoje laikomas ir neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Šiuo atveju kontrabandos subjektyviąją pusę apibūdina kaltė, pasireiškusi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkai suvokė, kad jie neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, siekė išvengti tinkamos muitinės kontrolės ir norėjo taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant bendrininkų padarytai kontrabandai, būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą kartu daryti nusikalstamą veiką ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.

10.3. V. M., K. Z. ir D. P. M. nuteisti už tai, kad jie, dalyvaudami organizuotos grupės veikloje, ir kitam asmeniui neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „E. “ ir UAB „T.“ gabenamų akmens anglių ir tokiu būdu, nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą per du kartus: 2015-06-26 labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, slepiant tarp UAB „E. “ gabenamos akmens anglies, ir 2016-07-01 labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, slepiant tarp UAB „T.“ gabenamos akmens anglies, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos - kokaino, V. M. kartu su K. Z., atlikdami savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, 2015-06-29 pasitiko UAB „B.“ atgabentus jūrinius konteinerius Nr. MSKU8558714, Nr. TGHU7865575, Nr. MSKU0265788, su juose esančiu akmens anglies ir joje paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino ir bendrais veiksmais V. M. kartu su K. Z. iškrovė sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį kokaino ir ten jį toliau neteisėtai laikė. Taip pat K. Z., organizavo akmens anglies su kokainu iškrovimą sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tolesnį neteisėtą kokaino laikymą ir saugojimą šiame sandėlyje. K. Z., toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas savo atskirą užduotį, 2016-07-02 pasitiko dar tris UAB „B.“ atgabentus jūrinius konteinerius Nr. MSKU2173016, Nr. MSKU2113038, Nr. MSKU2594036, su juose esančiu akmens anglies ir joje paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, vėl organizavo akmens anglies su kokainu iškrovimą tame pačiame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tolesnį neteisėtą kokaino laikymą ir saugojimą šiame sandėlyje. D. P. M., vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą ir atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, 2015-07-01 atvyko į Lietuvos Respubliką, kur susitiko su kitais organizuotos grupės nariais K. Z., o vėliau ir V. M.

10.4. Nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatavo, kad K. Z., V. M., D. P. M. veiksmuose yra visi jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, tačiau apygardos teismas visiškai nemotyvavo šio teiginio, nenurodė, kokie konkretūs byloje esantys įrodymai tai pagrindžia, iš esmės nenurodė, kokius veiksmus nuteistieji atliko, realizuodami jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

10.5. Nuteistieji viso proceso metu neigė dalyvavę narkotinių medžiagų, paslėptų akmens anglyje, kontrabandoje. Nuteistieji V. M. ir K. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie tik iškrovė jau atvežtą prie sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), akmens anglį. Nei kaltinime, nei nuosprendyje nenurodyta, kokius konkrečius betarpiškus veiksmus kiekvienas iš nuteistųjų padarė, prisidėdamas prie narkotinės medžiagos - kokaino, paslėptos tarp akmens anglių, kontrabandos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, siekiant individualizuoti kiekvieno nuteistojo veiksmus, buvo išsiųstas paklausimas į Kauno apygardos prokuratūrą, prašant pateikti duomenis, ar V. M., K. Z. ir D. P. M. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos ar kiti neviešo pobūdžio veiksmai, tačiau gautame atsakyme jokios reikšmingos bylai informacijos nebuvo.

10.6. Iš bylos duomenų matyti, kad akmens anglies krovinių atgabenimą į Lietuvos Respubliką iš Kolumbijos kartu su kitais iš Kolumbijos kilusiais asmenimis organizavo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, o krovinį Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto poste pasitikdavo, išmuitindavo, kitus dokumentus paruošdavo ir krovinio atgabenimu iki Alytaus sandėlio pasirūpindavo E. M., t. y. asmuo, kurio atžvilgiu Kauno apygardos prokuratūros 2016-12-13 nutarimu šioje dalyje baudžiamoji byla nutraukta (T. 3, b. l. 62-65). Byloje nėra duomenų, kad krovinys būtų užsakytas nuteistųjų V. M., K. Z. ir D. P. M. vardu ir kad jie dalyvavo Klaipėdos uoste atliekamose muitinės procedūrose, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad akmens anglies krovinio užsakovai buvo dvi įmonės - UAB „E. “ ir UAB „T.“, su kuriomis nenustatyti jokie nuteistųjų ryšiai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistiesiems V. M., K. Z. iš anksto buvo žinoma apie planuojamą daryti kontrabandą, kuri buvo baigta 2015-06-26 ir 2015-07-01, kai akmens anglies kroviniai privažiavo valstybės sieną ir įvažiavo į muitinės teritoriją, esančią Klaipėdos uoste. Byloje nėra paneigta, kad nuteistieji V. M. ir K. Z. apie kontrabandą sužinojo tik po jos padarymo. Nors nuteistajam D. P. M. buvo iš anksto žinoma, kad į Lietuvą bus atgabenta kontrabanda, tačiau į Lietuvą jis atskrido tik 2015-07-01, t. y. kai kontrabanda jau buvo baigta. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. P. M. būtų kaip nors aktyviais veiksmais prisidėjęs prie narkotinių medžiagų kontrabandos padarymo.

10.7. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. M. ir K. Z. iškrovė iš vilkikų konteinerių tik jau atvežtą prie sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), akmens anglį, o D. P. M. atvyko į Lietuvą jau esant akmens angliai iškrautai Alytaus sandėlyje, t. y. nuteistieji atliko veiksmus su akmens anglimi jai jau esant Lietuvos teritorijoje. Byloje nesant patikimų duomenų, kad nuteistieji V. M., K. Z. ir D. P. M. dalyvavo narkotinių medžiagų – kokaino kontrabandos padaryme, jie išteisinami pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), neįrodžius, jog V. M., K. Z. ir D. P. M. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

11. Dėl organizuotos grupės

11.1. Nuteistųjų K. Z. ir D. P. M. gynėjai apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo išvada, jog nuteistieji veikė organizuota grupe.

11.2. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Pagal teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, nepriklausomai nuo jų vaidmens, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei. Konstatuojant tokią bendrininkavimo formą, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai.

11.3. Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Iš apeliacinės instancijos teisme gautų papildomų duomenų, t. y. V. P., asmens kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), matyti, kad V. P. susitarė su Kolumbijos kilmės asmenimis gabenti iš Kolumbijos į Lietuvą akmens anglį, kurioje turėjo būti paslėpti smaragdai. Akmens anglį iškrovė K. Z. Taip pat vienas iš kolumbiečių V. P. elektroniniu laišku pranešė, jog atsiųs savo žmogų iš Kolumbijos į Lietuvą patikrinti akmens anglį ir išrinkti iš jos brangakmenius. Šį žmogų sutartu laiku Vilniaus oro uoste turėjo pasitikti K. Z. (T. 12, b. l. 30-36). Nuteistasis K. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. P. paprašė jo organizuoti akmens anglies iškrovimą Alytuje, žadėjo už tai sumokėti. Taip pat V. P. po pirmo ar po antro iškrovimo paskambino ir pasakė, kad atskris į Lietuvą žmogus, kalbantis ispanų kalba (kaip vėliau paaiškėjo D. P. M.), kuris patikrins, apžiūrės krovinį, bei paprašė K. Z. jį pasitikti Vilniaus oro uoste. K. Z. apgyvendino D. P. M. pas save namuose. K. Z., važiuodamas tvarkyti sandėlį, su savimi paėmė ir D. P. M. Nuteistasis D. P. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad asmuo, kilęs iš Kolumbijos, nurodė D. P. M., gyvenančiam Olandijoje, važiuoti pasiimti krovinį iš Kolumbijos į Lietuvą, kur jį oro uoste turėjo pasitikti plikas žmogus, vairuojantis „Škoda“ automobilį (kas atitinka K. Z. apibūdinimą ir jo vairuojamą transporto priemonę), kuriam reikėjo pasakyti žodį „esmeralda“. D. P. M. Vilniaus oro uoste pasitiko K. Z., kurio anksčiau nepažinojo, ir kuris nuvežė jį į kitą miestą pas save į namus.

11.4. Byloje nustatyta, kad Kolumbijos kilmės asmenys duodavo nurodymus D. P. M. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, o asmuo, kuriuo atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, atitinkamai duodavo nurodymus K. Z. Kolumbijos kilmės asmenys buvo iš anksto susitarę su asmeniu, kuriuo atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kad į Lietuvą bus atgabenta akmens anglis, kurioje bus paslėptas vertingas krovinys. Byloje nustatyta, kad tai buvo ne brangakmeniai, o narkotinės medžiagos. Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nurodymu K. Z. iš anksto išnuomotame sandėlyje kartu su kitais asmenimis iškrovė akmens anglies krovinį. Kolumbijos kilmės asmenys atsiuntė į Lietuvą savo žmogų – kolumbietį D. P. M., kuris turėjo patikrinti, apžiūrėti akmens anglį ir išrinkti iš jos vertingą krovinį (kaip nustatyta byloje narkotines medžiagas). Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nurodymu K. Z. 2015-07-01 Vilniaus oro uoste pasitiko atskridusį iš Olandijos D. P. M. ir apgyvendino savo namuose. 2015-07-03 K. Z. nuvežė D. P. M. į sandėlį, kur buvo laikoma akmens anglis su joje paslėptomis narkotinėmis medžiagomis, iš kurios D. P. M. kartu su K. Z. išrinko ir supakavo narkotines medžiagas į maišą, kurias paskui K. Z. gabeno automobiliu. Nuteistieji K. Z., D. P. M. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas atliko tam tikras užduotis. Be kiekvieno jų padarytų veiksmų, be jų indėlio, neįmanoma būtų padaryti nusikaltimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų K. Z. ir D. P. M. veiksmai yra susiję vienas su kitu ir kiekvieno iš jų veiksmas sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams.

11.5. Byloje nustatyta, kad Kolumbijos kilmės asmenys ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, pažinojo vienas kitą, o asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, pažinojo K. Z. Kolumbijos kilmės asmenys žinojo kaip atrodo K. Z. ir jo bruožus apibūdino D. P. M., kad pastarasis žinotų koks asmuo jį pasitiks Vilniaus oro uoste ir nuveš iki sandėlio, kuriame akmens anglyje buvo paslėptos narkotinės medžiagos. Visi šie asmenys turėjo kruopščiai apgalvotą nusikalstamų veikų darymo mechanizmą ir planą, iš bendrininkų konkliudentinių veiksmų matyti, kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų atliko konkrečias užduotis, turėdami bendrą tikslą – disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Nuteistieji K. Z. ir D. P. M. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad dalyvauja kelių žmonių bendroje planingoje veikloje, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su Kolumbijos kilmės asmenys ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, kad jų grupės narių veiksmai buvo suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir vykdo bendrą organizuotą susitarimą disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, bei to siekė. Be visų šių organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą, narkotinių medžiagų įsigijimo, laikymo ir gabenimo veika apskritai negalėjo būti įvykdyta, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini.

11.6. Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį mažiausias organizuotos grupės narių skaičius yra du asmenys, todėl nuteistųjų K. Z. ir D. P. M. dalyvavimas organizuotoje grupėje inkriminuotas teisingai. K. Z. ir D. P. M. atlikti veiksmai pagal susitarimo lygį ir tyčią, vaidmenų pasiskirstymą, tarpusavio ryšį su kitais organizuotos grupės nariais peržengia paprastos bendrininkų grupės veikimo (organizuotumo) lygį, t. y. jie veikė pagal aukštesnį ir sudėtingesnį organizuotumo lygį. Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimų sunkumą, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, organizuotumo lygį, tokia grupė atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji bendras nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, ir tai pagrįstai pripažino nuteistųjų K. Z. ir D. P. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11.7. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistųjų padarytą veiką kvalifikuoti kartu su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį.

11.8. Iš kaltinamojo akto matyti, kad nuteistųjų veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodė, jog nuteistieji nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuotoje grupėje, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuteisdamas K. Z. ir D. P. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį papildomai nenurodė Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies. Teismų praktikoje pripažįstama, kad konstatavus organizuotos grupės požymį, kaltininko veiksmų kvalifikacijoje nurodoma Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalis ir atitinkamas specialiosios dalies straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog nuteistieji K. Z. ir D. P. M. veikė organizuota grupe, jų padaryta veika papildomai kvalifikuojama su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį.

12. Dėl bausmės

12.1. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymą ir nuteistiesiems skirti griežtesnes nei paskirta pirmosios instancijos teismo bausmes - D. P. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, o K. Z. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

12.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

12.3. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinių skundų ribose, būtina nustatyti, ar teisėtai bei pagrįstai nuteistųjų atžvilgiu buvo taikytos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir, ar paskirtosios bausmės nėra aiškiai per švelnios ar aiškiai per griežtos.

12.4. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.

12.5. Kauno apygardos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistiesiems K. Z. ir D. P. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė mažesnį nei sankcijoje numatyta minimali bausmės dydį. Tokį sprendimą šis teismas motyvavo tuo, kad sprendžiant klausimą dėl bausmių dydžio teismas taip pat atsižvelgia į pakankamai ilgą baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpius, į nuteistiesiems taikomas kardomąsias priemones, kas, anot apygardos teismo, taip pat turi reikšmė parenkant bausmės dydį.

12.6. Baudžiamojo proceso trukmė gali turėti įtakos skiriamos bausmės rūšies ir dydžio parinkimui. Konstatavus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), skiriama bausmė gali būti švelninama neperžengiant Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika, sankcijos ribų (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) arba gali būti skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis), jei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą.

12.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas nuo 2015-07-03, byla Kauno apygardos teisme gauta 2016-12-27, baigta nagrinėti – 2018-01-08, nuosprendis paskelbtas 2018-01-24. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo 2 metai 4 mėnesiai ir 21 diena. Ši byla nėra didelės apimties ar ypatingai sudėtinga, nes buvo tiriamas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas, byloje yra trys įtariamieji (kaltinamieji, nuteistieji), visi byloje apklaustini asmenys gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje (išskyrus nuteistąjį D. P. M., kuris buvo sulaikytas ir laikomas suimtas viso proceso metu), pagal įrodinėtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius byla nėra ypatingai sudėtinga. Šioje byloje atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai yra įprasti, paskirti tyrimai būdingi tokio pobūdžio bylose. Byloje nebuvo atliekamos jokios sudėtingos daug laiko reikalaujančios ekspertizės arba kokie nors kiti sudėtingi ilgai trunkantys ikiteisminio tyrimo veiksmai, ši byla nepasižymi nei proceso dalyvių, nei proceso veiksmų arba dokumentų gausumu. Byloje nebuvo ilgai trunkančio bendradarbiavimo su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis. Nuteistieji dalyvavo procese ir procesui netrukdė (nuteistasis V. M. neatvyko į du teismo posėdžius dėl pateisinamos priežasties - ligos), nuteistieji buvo sulaikyti įvykio vietoje ir jiems buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (K. Z. atžvilgiu suėmimas taikytas 15 mėn. 19 d., D. P. M. nuo 2015-07-03 iki dabar). Pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą laikyti, kad nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas užtruko pernelyg ilgai, buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką ir nuteistųjų pažeistas teises kompensuoti taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skiriant bausmes, mažesnes už numatytas straipsnio sankcijoje.

12.8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems skirta bausmė yra nežymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali riba. Ikiteisminis tyrimas turėjo nepateisinamai ilgas pertraukas, tačiau jo trukmė nebuvo tiek ilga, kad žymiai pažeistų nuteistųjų teises, bet pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl per pernelyg ilgos proceso trukmės buvo. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo paskirtąją bausmę gali koreguoti tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Vertinant ne tik padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistųjų kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (K. Z. ir D. P. M. padarė tiesiogine tyčia vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą, susijusį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu (K. Z. dar ir gabenimu), turėdami tikslą jas platinti), bet ir nuteistųjų asmenybę (K. Z. ir D. P. M. anksčiau teisti, tačiau teistumai išnykę, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, K. Z. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi šeimas (K. Z. turi 4 vaikus, tarp jų ir nepilnamečių), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nepateisinamai ilgai trūkusį procesą, pirmosios instancijos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtųjų K. Z. - 8 metų 6 mėnesių ir D. P. M. – 9 metų laisvės atėmimo bausmių laikyti aiškiai per švelniomis nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo šių bausmių laikyti ir aiškiai per griežtomis (nuteistiesiems paskirtos bausmės yra mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali, nuteistieji disponavo itin dideliu kiekiu narkotinių medžiagų).

12.9. Nuteistojo D. P. M. gynėjas advokatas M. Paukštė apeliaciniame skunde prašo pakeisti į bausmės laiką įskaitytiną sulaikymo ir suėmimo laikotarpį, kuris skaičiuotinas nuo 2015-07-03, o ne nuo 2015-07-04, kaip nurodyta nuosprendyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši Kauno apygardos teismo 2018-01-24 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esanti rašymo klaida buvo ištaisyta Kauno apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi, nurodant, kad D. P. M. sulaikymo ir suėmimo laikotarpis skaičiuotinas nuo 2015-07-03 (T. 11, b. l. 62).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria:

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija);

K. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija);

D. P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija);

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį;

ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Išteisinti V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija), nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

Išteisinti K. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija), nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

Išteisinti D. P. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija), nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

Išteisinti V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. P. M. inkriminuotos veikos – narkotinių medžiagų gabenimo.

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti:

K. Z. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoneriems) metams 6 mėnesiams.

D. P. M. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę 9 (devyneriems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėViktoras KažysAloyzas Kruopys