- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-329-1097/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02164-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Strektė“
- Ieškovas
- Ergo Insurance“ SE, Lietuvoje
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Strektė“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Gruoup“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų, veikiančių Šiaulių apylinkės teismo vardu, 2024 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ,,Ergo Insurance“ SE, Lietuvoje veikiančios per ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Strektė“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Šiaulių miesto savivaldybė, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių vandenys“.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ,,Ergo Insurance“ SE, Lietuvoje veikianti per ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Strektė“ (toliau – ir atsakovė) dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovės 1 188,89 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad savanoriškos transporto priemonės draudimo sutarties (KASKO) pagrindu buvo apdraudusi transporto priemonę BMW 535D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 1 d. 12.40 val. Šiaulių m., Tilžės g., priešais prekybos centrą „Akropolis“, įvyko eismo įvykis, kurio metu minėta transporto priemonė užvažiavo ant pirmoje eismo juostoje buvusio laikino kelio ženklo stovo (pado) ir buvo apgadinta. Nustatyta, jog transporto priemonės savininko nuostoliai dėl šio įvykio – 1 313,89 Eur. Ieškovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išskaičiavo 125 Eur išskaitą ir išmokėjo 1 188,89 Eur draudimo išmoką; dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Ieškovės teigimu, žala transporto priemonei 2023 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio metu padaryta dėl atsakovės UAB „Strektė“ vykdytų darbų, t. y. sulūžusių grotelių keitimo ir kelio dangos atstatymo darbų, vykdytų Šiauliuose, Tilžės g. 2A, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. Atsakovė savo vykdomų darbų vietoje neužtikrino saugių eismo sąlygų ir dėl įvykusios eismo įvykio buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala, nėra pagrindo konstatuoti priežastinio atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos ryšio. Atsakovės teigimu, ji ėmėsi priemonių užtikrinti saugų eismą įvykio vietoje ir nepažeidė sutarties su UAB „Šiaulių vandenys“ sąlygų. Pagal 2022 m. vasario 15 d. Šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbų su dangos atstatymų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 22-02-15/PS-28, gavusi trečiojo asmens UAB „Šiaulių vandenys“ darbų užsakymą, kuriuo buvo prašoma adresu Tilžės g. 2A pakeisti sulūžusias groteles ir atstatyti asfalto dangą, atsakovė atliko šiuos darbus ir juos pagal 2023 m. lapkričio 3 d. Darbų perdavimo aktą Nr. 2 perdavė trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių vandenys“. Vykdydama darbus, jų atlikimo vietoje, ties keičiamomis grotelėmis, siekdama užtikrinti eismo saugumą, atsakovė pastatė ženklą Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, kuris pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83) statomas kelio darbų vietoje, žymint eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją. Priduodant atliktą darbą, buvo nuimtos nukreipiamosios gairės, jokio ženklo pado neliko. Atsakovė taip pat nurodė, kad eismo įvykis įvyko nedarbo dieną, kai atsakovė darbų neatliko ir techninės kelio priežiūros, kad ant kelio nebūtų pašalinių daiktų, keliančių pavojų eismo saugumui, nevykdė. Atsakovė nurodė, kad tinkama atsakove turėtų būti kelio (gatvės) savininkė Šiaulių miesto savivaldybė (toliau – ir savivaldybė), kuri privalėjo užtikrinti, kad ant kelio važiuojamosios dalies nebūtų pašalinių daiktų. Savivaldybė, kaip miesto gatvių savininkė, turi pareigą prižiūrėti gatves (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas).
4. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė nesutiko su teiginiais, jog yra atsakinga už kilusią žalą, nurodydama, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų. Vien tai, kad savivaldybė yra Tilžės gatvės Šiauliuose savininkė, nesudaro pagrindo jos atsakomybei už ieškovei kilusią žalą. Nuotekų šalinimo tinklų infrastruktūros statinių savininkė ir valdytoja yra UAB „Šiaulių vandenys“. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį inžineriniai tinklai į apibrėžtą kelio sąvoką nepatenka. Nuotekų šalinimo tinklų remonto darbus Tilžės gatvėje UAB „Šiaulių vandenys“ užsakymu vykdė atsakovė UAB „Strektė“. Automobilis buvo apgadintas ne dėl gatvėje esančios duobės, ne dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, ne dėl netinkamos gatvės asfalto būklės, už kurios kokybę yra atsakingas trečiasis asmuo, bet dėl to, kad automobilis užvažiavo ant po atsakovės atliktų darbų palikto kelio ženklo pado. UAB „Šiaulių vandenys“ užsakymu veikusi atsakovė, po UAB „Šiaulių vandenys“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų atliktų remonto darbų nepašalinusi kelio ženklo Nr. 149 (kelio darbų vietoje žyminčio eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją) pado, neužtikrino saugaus eismo statybvietėje (įvykio zonoje). Atsižvelgiant į tai, pagal UAB „Šiaulių vandenys“ ir atsakovės sudarytų rašytinių susitarimų sąlygas, už eismo įvykio padarinius privalo atsakyti atitinkamai inžinerinius tinklus eksploatuojanti bendrovė arba pastarosios užsakymu šių tinklų remonto darbus atlikusi bendrovė.
5. Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių vandenys“ nurodė, kad ji nėra atsakinga už transporto priemonei padarytą žalą, nes 2023 m. lapkričio 1 d. įvykio vietoje rangos darbus vykdė ir valdė darbų vykdymo teritoriją atsakovė (rangovė), kuri pagal sutarties nuostatas buvo atsakinga už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus darbų vykdymo vietoje. UAB „Šiaulių vandenys“ ir rangovė (atsakovė) sudarė 2022 m. vasario 15 d. Šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbų su dangos atstatymu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 22-02-15/PS-28 (toliau – Sutartis), kuria rangovė įsipareigojo atlikti vandentiekio, nuotekų ir paviršinių nuotekų tinklų šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbus su dangos atstatymu bendrovės eksploatuojamuose vandentiekio, nuotekų ir paviršinių nuotekų tinkluose, o bendrovė įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje įtvirtinta rangovės atsakomybė: „Tiekėjas atsako už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus, įvykusius darbų vykdymo vietoje, nuo suformuoto akto Nr. 1 gavimo pagal 3.1 punktą momento iki atliktų darbų perdavimo perkančiajam subjektui pagal 3.7 punktą momento.“ Atsakovė (rangovė) nuo 2023 m. spalio 20 d. darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 gavimo momento iki 2023 m. lapkričio 3 d. šalių pasirašyto ir UAB „Šiaulių vandenys“ perduoto darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 valdė darbų vykdymo teritoriją ir buvo atsakinga už eismo įvykius bei nelaimingus atsitikimus darbų vykdymo vietoje.
6. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ patvirtino, kad yra apdraudusi atsakovės UAB „Strektė“ civilinę atsakomybę ir ginčo įvykis preliminariai galėtų būti laikomas draudžiamuoju įvykiu, jeigu pasitvirtintų aplinkybės, jog kelyje buvo paliktas tik laikino kelio ženklo padas be paties ženklo, o visi automobilio apgadinimai, kurių remontas nurodytas ieškovės sąmatoje, yra susiję su nurodytu įvykiu. Atsakovė, kurios civilinę atsakomybę dėl vykdomų darbų yra apdraudusi, taip pat dalyvauja nuostolių atlyginime besąlyginės draudimo išskaitos ribose, t. y. draudžiamojo įvykio atveju tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui sumoka 500 Eur, o draudikė (trečiasis asmuo) padengia šią sumą viršijančią nuostolių dalį. Pažymėjo, kad neįrodžius visų atsakovės atsakomybės sąlygų, ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, veikiantys Šiaulių apylinkės teismo vardu, 2024 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5721-452/2024, patikslintą ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 1 188,89 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 188,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 27 Eur žyminį mokestį.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė sudarė savanorišką transporto priemonės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė BMW 535D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 1 d. 12.40 val. Šiauliuose, Tilžės / Gegužių g. D. G., vairuodamas minėtą automobilį, atsitrenkė į kelyje esantį laikinąjį kelio ženklą Nr. 149 (nukreipiamoji gairė), dėl įvykio apgadintas transporto priemonės priekinis bamperis, dešinės pusės slenkstis, eismo įvykis įvyko užvažiavus ant kliūties. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieškovė draudėjui išmokėjo 1 188,89 Eur draudimo išmoką.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal su trečiuoju asmeniu UAB „Šiaulių vandenys“ 2022 m. vasario 15 d. sudarytą Šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbų su dangos atstatymų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 22-02-15/PS-28 adresu Tilžės g. 2A, Šiauliuose, vykdė sulūžusių grotelių pakeitimo ir asfalto dangos atstatymo darbus. Vykdydama darbus, jų atlikimo vietoje, siekiant užtikrinti eismo saugumą, atsakovė pastatė ženklą Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, kuris pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d . įsakymu Nr. 3-83, statomas kelio darbų vietoje, žymint eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją.
10. Teismas pripažino, kad, pastatydama ženklą atliekamų darbų vietoje, atsakovė ėmėsi priemonių užtikrinti saugų eismą bei tokiu būdu vykdė sutarties su UAB „Šiaulių vandenys“ sąlygas. Teismas kritiškai vertintino teiginius, kad laikinas kelio ženklas galimai numuštas neįvardintų asmenų, nurodydamas, jog jokių objektyvių duomenų apie tokias aplinkybes byloje nėra.
11. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad tinkama atsakove turėtų būti kelio (gatvės) savininkė savivaldybė. Teismas argumentavo, kad žala atsirado ne dėl Tilžės gatvės būklės (konstrukcinių trūkumų, netinkamos gatvės dangos ir pan.), už kurios kokybę yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė. Eismo įvykis įvyko dėl laikino kelio ženklo Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, kurį, pradėjusi darbus pastatė bei juos baigusi nuėmė atsakovė, darbų atlikimo metu pagal su trečiuoju asmeniu UAB „Šiaulių vandenys“ sudarytą sutartį buvusi atsakinga už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus darbų vykdymo vietoje.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad vykdydama darbus tikrino laikino ženklo būklę, rūpinosi, jog ženklas tinkamai atliktų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse nustatytą paskirtį kelio darbų vietoje žymėti eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją (Taisyklių 85 punktas).
13. Teismas nurodė, kad labiau tikėtina, jog atsakovė, atlikdama remonto darbus pagal sutartį Nr. 22-02-15/PS-28, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, taigi, atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis 1 dalis), kurie nulėmė 2023 m. lapkričio 1 d. eismo įvykį ir, atitinkamai, žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovės išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius ir jos nurodytą žalos dydį pripažino įrodytu. Teismas sprendė, kad ieškovė, atlyginusi atsakovės neteisėtais veiksmais padarytą žąlą, įgijo teisę šios žalos atlyginimo reikalauti iš atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens, todėl patikslintą ieškinį tenkino.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Strektė“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 27 Eur žyminio mokesčio, 1 210 Eur už teisines paslaugas suteiktas pirmos instancijos teisme ir 363 Eur – apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, nepagrįstai pripažino, kad atsakovė pasielgė nepakankamai atidžiai bei rūpestingai ir yra atsakinga už tai, kad ieškovės drausta transporto priemonė užvažiavo ant nugriuvusio kelio ženklo dalies (pado).
14.2. Atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, todėl jai nekyla pareiga atlyginti žalą ieškovei. Atsakovė pagal 2022 m. vasario 15 d. Sutartį, gavusi UAB „Šiaulių vandenys“ darbų užsakymą Tilžės g. 2A (ties autobusų stovėjimo stotele) pakeisti sulūžusias groteles ir atstatyti asfalto dangą, atliko šiuos darbus ir juos pagal 2023 m. lapkričio 3 d. Darbų perdavimo aktą Nr. 2 perdavė UAB „Šiaulių vandenys“. Kelio (gatvės) priežiūros teisė atsakovei pagal Sutartį nebuvo perduota. Atsakovė, vykdydama darbus, darbų atlikimo vietoje ties keičiamomis grotelėmis pastatė kelio ženklą Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, kuris pagal „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 3-83) statomas kelio darbų vietoje, žymint eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją. Atsakovė ėmėsi priemonių užtikrinti saugų eismą darbų vietoje ir nepažeidė Sutarties sąlygų. Atsakovė, priduodama atliktą darbą užsakovei, nuėmė visus pastatytus ir apie darbų atlikimą įspėjančius kelio ženklus, t. y. nuimtos nukreipiamosios gairės, ženklo pado nebuvo palikta. Darbų atlikimo metu atsakovė nebuvo gavusi jokios informacijos, kad kelio ženklas būtų buvęs nuverstas, kad į jį kas nors atsitrenkė ar ant jo užvažiavo.
14.3. Teismas turėjo vadovautis valstybės institucijos – policijos – pateikta informacija, o ne ieškovės teiginiais. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2024 m. vasario 8 d. Šiaulių AVPK policijos pareigūno el. paštu pateiktą atsakymą į ieškovės paklausimą, kuriame nurodyta: „Vairuotojas užvažiavo ant važiuojamojoje dalyje likusio nukreipiamosios gairės pado. Pačios gairės ant stovo nebuvo. Tikėtina jį kliudė kita anksčiau važiavusi transporto priemonė (apie tai informacijos neturime).“ Policija nurodė, jog tikėtina eismo įvykio priežastis, kad kelio ženklą nugriovė anksčiau važiavusi transporto priemonė. Atsakovė nėra atsakinga už tai, kad teisėtai pastatytą kelio ženklą nugriovė pravažiuojanti transporto priemonė ir po to ant nugriauto kelio ženklo pado užvažiavo iš paskos važiuojanti mašina. Negalima reikalauti, kad atsakovė užtikrintų, jog tokios kliūtys neatsirastų, nes tai nepriklauso nuo atsakovės valios, o tai reiškia, kad iš atsakovės yra reikalaujama neįmanomo. Atsakovė negali stovėti nuolatos prie pastatyto kelio ženklo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad kelio ženklas būtų nuverstas pačios atsakovės, o ne pravažiuojančios transporto priemonės, kad jis būtų nuverstas senai ir kad atsakovė nebūtų pasirūpinusi, jog jis būtų kuo greičiau atstatytas. Bylos duomenys sudaro pagrindą teigti, kad atsakovės pastatytas kelio ženklas buvo nuverstas labai neseniai, priešingu atveju per jį būtų tekę pervažiuoti ne tik ieškovės draustai transporto priemonei, bet ir kitoms transporto priemonėms. Akivaizdu ir tai, kad nuverstas kelio ženklas iš karto buvo patrauktas nuo važiuojamosios kelio dalies ir pastatytas ant šaligatvio. Pirminė pareiga nuo gatvės pašalinti atsiradusią kliūtį tenka ne darbus atliekančiam asmeniui, bet gatvės savininkui, šiuo atveju – savivaldybei. Savivaldybė, kaip miesto gatvių savininkė, turi pareigą prižiūrėti gatves.
Atsiliepimas
14.4. Atsakovė nepažeidė teismo nurodytų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, o būtent taisyklių 85 punkto. Teismas sprendime nenurodė, kas konkrečiai yra pažeista, nurodė tik punktą. Šiuo atveju atsakovė darbų atlikimo vietoje pastatė kelio ženklą Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, kurio pastatymą reglamentuoja taisyklių 86 punktas.
14.5. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Šiuo nėra vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
Šalies argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus. Nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, jog atsakovė paliko ant važiuojamosios dalies tik laikinojo kelio ženklo Nr. 149 padą, laikinąjį ženklą netinkamai įrengė ar nevykdė laikinojo kelio ženklo priežiūros. Neįrodžius šių aplinkybių negalima teigti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė ieškinyje nurodytos žalos atsiradimą.
15.2. Atsakovė, kaip ir privalu pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83), vykdydama darbus jų atlikimo vietoje, ties keičiamomis grotelėmis, kad užtikrintų eismo saugumą, pastatė laikinąjį kelio ženklą Nr. 149, kuris statomas kelio darbų vietoje, žymint eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją. Atsakovė atliko remonto darbus ir juos pagal 2023 m. lapkričio 3 d. Darbų perdavimo aktą Nr. 2 perdavė trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių vandenys“. Darbų perdavimo metu, 2023 m. lapkričio 3 d., laikinasis kelio ženklas Nr. 149 (nukreipiamoji gairė) stovėjo toje pačioje vietoje, kur atsakovės darbuotojai 2023 m. spalio 31 d., pasibaigus darbo dienai, jį paliko. Atsakovė apie tai, jog kažkas 2023 m. lapkričio 1 d. galėjo atsitrenkti į pastatytą laikinąjį kelio ženklą Nr. 149 (nukreipiamoji gairė) sužinojo tik 2024 m. kovo 27 d., gavusi iš ieškovės pranešimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Eismo įvykis įvyko 2023 m. lapkričio 1 d. (Visų Šventųjų diena), t. y. nedarbo dieną. Atsakovė šią dieną nevykdė jokių remonto darbų. Apie įvykusį eismo įvykį iš karto nebuvo informuota.
15.3. Labiau tikėtina aplinkybė, kad laikinasis kelio ženklas Nr. 149 buvo tinkamai įrengtas ant važiuojamosios kelio dalies ir jį kliudyti galėjo bet kuri kita transporto priemonė, taip numušant viršutinę laikinojo kelio ženklo Nr. 149 dalį ir paliekant tik padą. Prie bylos medžiagos pridėtose nuotraukose ir iš teismo posėdžio metu liudytojo D. G. pateiktų parodymų suprantama, jog eismo įvykio metu pats laikinasis kelio ženklas Nr. 149 (be pado) buvo padėtas ant šaligatvio. Taigi, ant važiuojamosios kelio dalies buvo paliktas tik laikinojo kelio ženklo Nr. 149 padas. Priešingai nei teigia ieškovė, laikinojo kelio ženklo padą paliko ne atsakovė.
15.4. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad atsakovė neįrodė, jog tikrino laikino ženklo būklę, rūpinosi, jog ženklas tinkamai atliktų nustatytą paskirtį kelio darbų vietoje žymėti eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją, nebūtų pažeistas. Nėra pagrįsta teigti, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo laikinąjį ženklą tik todėl, jog apie tai nėra rašytinių įrodymų. Atsakovė 2023 m. spalio 31 d. paliko pilną laikinąjį kelio ženklą Nr. 149 ir 2023 m. lapkričio 3 d. iš tos pačios vietos, kur buvo palikusi, jį pasiėmė. Atsakovė neturėjo pareigos nuolat budėti kelio ženklo įrengimo vietoje ir negali būti atsakinga už bet kurio eismo dalyvio padarytus pažeidimus (ženklo kliudymą, nuvertimą ir pado palikimą).
15.5. Teiginys, kad atsakovė vykdomų darbų vietoje neužtikrino saugių eismo sąlygų, deklaratyvus. Ieškovė neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, tuo pačiu ir priežastinio ryšio. Atsakovė, palikdama laikinąjį kelio ženklą Nr. 149 (nukreipiamoji gairė), kaip tik užtikrino saugias eismo sąlygas. Tai, jog laikinojo kelio ženklo viršutinė dalis nenustatytų asmenų buvo padėta ant šaligatvio, o apatinė dalis (padas) buvo likęs ant važiuojamosios kelios dalies, negali būti laikoma neteisėtais atsakovės veiksmais. Byloje nėra pateikta jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, jog atsakovė ant važiuojamosios dalies paliko tik laikinojo kelio ženklo padą. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, labiau tikėtina, jog laikinasis kelio ženklas važiuojamojoje kelio dalyje buvo paliktas tinkamai, tačiau ženklas buvo numuštas kitų, nenustatytų asmenų dėl ko vėliau ir atsirado žala.
Atsiliepimas
16. Ieškovė ,,Ergo Insurance“ SE, veikianti per ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, atsiliepimu prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Nesutiktina su argumentais, jog atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, o teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė pasielgė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, ir yra atsakinga už tai, kad ieškovės apdrausta transporto priemonė užvažiavo ant kelio ženklo dalies (pado) ir patyrė žalą. Atsakovei kilo pareiga užtikrinti saugų eismo organizavimą vykdomų darbų vietoje (saugaus eismo organizavimas tai ne tik būtinų priemonių, kelio ženklų įrengimas, bet ir jų nuolatinė priežiūra, užtikrinant atitikimą keliamiems reikalavimams), o neįvykdžius šios pareigos kyla civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti padarytą žalą. Atsakovė sudaryta sutartimi su UAB „Šiaulių vandenys“ įsipareigojo užtikrinti saugaus eismo organizavimą vykdomų darbų vietoje bei atsakyti už eismo įvykusius, nelaimingus atsitikimus ar padarytą žalą tretiesiems asmenims.
16.2. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog, vykdydama darbus, tikrino laikino ženklo būklę, rūpinosi, kad ženklas tinkamai atliktų nustatytą paskirtį kelio darbų vietoje žymėti eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją, nebūtų pažeistas. Atsakovė tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek jos atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog jokios priežiūros, kontrolės ar tikrinimo veiksmų pastatytų kelio ženklų vykdomų darbų vietoje, neatliko. Nors atsakovė teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog ženklas būtų nuverstas seniai ir atsakovė nebūtų pasirūpinusi, kad jis būtų atstatytas, tačiau byloje nustatyta ir pati atsakovė pripažino, kad po darbo dienos pabaigos, švenčių dienomis, iki darbų pridavimo 2023 m. lapkričio 3 d. užsakovei, atsakovė netikrino ir neprižiūrėjo pastatytų kelio ženklų darbų vietoje.
16.3. Teismas pagrįstai kritiškai vertino teiginius, kad laikinas kelio ženklas galimai numuštas kitų, neįvardintų asmenų, nes jokių objektyvių duomenų apie tokias aplinkybes byloje nėra.
16.4. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad Šiaulių miesto savivaldybė, kaip miesto gatvių savininkė, turi pareigą prižiūrėti gatves ir pirminė pareiga nuo gatvės pašalinti kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, tenka ne darbus atliekančiam asmeniui, bet gatvės savininkei – savivaldybei. Teismas pagrįstai nurodė, žala atsirado ne dėl gatvės būklės (konstrukcinių trūkumų, netinkamos gatvės dangos ir pan.), už kurios kokybę yra atsakinga savivaldybė, o atsakovei vykdant darbus ir „darbų atlikimo metu pagal su trečiuoju asmeniu UAB „Šiaulių vandenys“ sudarytą sutartį buvus atsakinga už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus darbų vykdymo vietoje.“
16.5. Teismas išsamiai išnagrinėjo kilusį ginčą, ištyrė kiekvieną bylos įrodymą ir įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti dėl 2023 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio metu automobiliui padarytos žalos.
17. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepimu prašo apeliacinių skundų pagrįstumą įvertinti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Nesutinka su atsakovės pozicija, jog atsakomybė už padarytą žalą pagal pareikštą ieškinį turėtų kilti savivaldybei, o ne atsakovei. Nagrinėjamu atveju žala kilo ne dėl netinkamai vykdytos Tilžės gatvės Šiaulių mieste konstrukcijų priežiūros ir remonto, dėl ko būtų galima traktuoti savivaldybės neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, o dėl pašalinio daikto (atsakovės pastatyto kelio ženklo pado) važiuojamoje gatvės dalyje. Kelio ženklo padas nėra kelio įrenginio konstrukcinė dalis, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija savivaldybės atžvilgiu ir spręsti, jog žala yra padaryta dėl kelio konstrukcinio trūkumo, dėl ko savivaldybei be kaltės (vien dėl to, kad savivaldybė yra Tilžės gatvės savininkė) kyla civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Savivaldybė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su kilusia žala, juo labiau, kad savivaldybė dėl to būtų kalta, todėl ieškovė, reikšdama ieškinį, tinkamai pasirinko atsakovę. Savivaldybė nebuvo byloje aptariamų darbų užsakovė, savivaldybės ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu savivaldybei būtų kilusi pareiga kontroliuoti atsakovės atliekamų darbų kokybę, o, aptikus sutarties vykdymo trūkumus ir (ar) pažeidimus, duoti atsakovei vykdytinus nurodymus. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad žala atsirado ne dėl Tilžės gatvės būklės (konstrukcinių trūkumų, netinkamos gatvės dangos ir pan.), už kurios kokybę yra atsakinga savivaldybė. Teismas pagrįstai nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl laikino kelio ženklo Nr. 149, kurį, pradėjusi darbus, pastatė bei, juos baigusi, nuėmė atsakovė, darbų atlikimo metu pagal su UAB „Šiaulių vandenys“ sudarytą sutartį buvusi atsakinga už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus darbų vykdymo vietoje.
17.2. Pareiga užtikrinti darbų vietos pažymėjimą kelio ženklais laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. kilo atsakovei, todėl atsakovė turėjo savo darbus ir darbų vietos pažymėjimą organizuoti taip, kad šie kelio ženklai stovėtų ten, kur jie ir turėjo stovėti, t. y. darbų vietoje. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko ne darbo dieną, kai atsakovė neatlikinėjo jokių darbų ir techninės kelio priežiūros darbų vietoje, šiuo atveju nėra šalinanti atsakovės atsakomybės, nes atsakovė pati organizavo tokį darbų atlikimo iki jų pridavimo laikotarpį. Eismo įvykio dieną darbų galutinis rezultatas nebuvo perduotas užsakovei, todėl atsakovei kyla pareiga atsakyti už eismo įvykio metu dėl atsakovės darbų vietoje pastatyto kelio ženklo ar jo dalies kilusią žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
21. Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas tenkino patikslintą ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės žalos atlyginimą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Ieškovė ,,Ergo Insurance“ SE, veikianti per Lietuvos filialą, su A. G. sudarė savanorišką transporto priemonės draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 710-851-899048, draudimo laikotarpis – nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. gegužės 4 d.), kuria buvo apdrausta transporto priemonė BMW 535D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 6–10).
23. 2023 m. lapkričio 1 d. 12.40 val. Šiaulių m. Tilžės / Gegužių g. įvyko eismo įvykis – D. G., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusios kliūties – laikinojo kelio ženklo Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ pado (pagrindo); dėl įvykio apgadintas transporto priemonės priekinis bamperis, dešinės pusės slenkstis (e. t. 1, b. l. 13–14; e. t. 2, b. l. 113–122; DOK-37966 priedas, e. t. 3, b. l. 26; DOK-433377 priedas, e. t. 3, b. l. 67–77, 79).
24. 2024 m. vasario 8 d. Šiaulių AVPK policijos pareigūnas el. paštu pateiktame atsakyme į ieškovės paklausimą nurodė: „Informuojame, kad dėl šio eismo įvykio nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, nes nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių. Įvykis nebuvo tiriamas, nėra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Eismo įvykis buvo tik užregistruotas eismo įvykių informacinėje sistemoje (ROIK 07-23-9609076). Vairuotojas užvažiavo ant važiuojamojoje dalyje likusio nukreipiamosios gairės pado. Pačios gairės ant stovo nebuvo. Tikėtina jį kliudė kita anksčiau važiavusi transporto priemonė (apie tai informacijos neturime). Pats padas yra nedidelių gabaritų, panašios į asfaltą spalvos, ir tai negalėjo būti traktuojama kaip iš anksto numatoma kliūtis.“
25. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieškovė draudėjui išmokėjo 1 188,89 Eur draudimo išmoką (e. t. 1, b. l. 23).
26. VĮ Registrų centro duomenimis, lietaus nuotekų šalinimo tinklai, esantys Šiauliuose, Tilžės g. nuo Statybininkų g. iki Gegužių g., nuosavybės teise priklauso UAB „Šiaulių vandenys“ (e. t. 1, b. l. 96).
27. UAB „Šiaulių vandenys“ ir atsakovė 2022 m. vasario 15 d. sudarė „Šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbų su dangos atstatymu pirkimo-pardavimo sutartį“ Nr. 22-02-15/PS-28, kuria rangovė (atsakovė) įsipareigojo atlikti vandentiekio, nuotekų ir paviršinių nuotekų tinklų šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbus su dangos atstatymu bendrovės eksploatuojamuose vandentiekio, nuotekų ir paviršinių nuotekų tinkluose, o užsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (DOK-37966 priedas, e. t. 3, b. l. 26). Sutartyje (Priedo Nr. 1 6.2 punkte) įtvirtinta rangovės (t. y. atsakovės) atsakomybė: „Tiekėjas atsako už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus, įvykusius Darbų vykdymo vietoje, nuo suformuoto Akto Nr. 1 gavimo pagal 3.1 punktą momento iki atliktų Darbų perdavimo Perkančiajam subjektui pagal 3.7 punktą momento.“ Sutarties priedo Nr. 1 6.3 punkte nustatyta, kad tiekėjas privalo Darbų atlikimo vietose laikytis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtintų „Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12“ galiojančios redakcijos reikalavimų, t. y. pastatyti reikalavimus atitinkančius kelio ženklus, pagal reikalavimus aptverti Darbų vietas, užtikrinti, kad Darbų atlikimo vietos būtų pažymėtos kelio ženklais bei būtų aptvertos visą Darbų atlikimo laikotarpį, iki atliktų Darbų perdavimo Perkančiajam subjektui.
28. UAB „Šiaulių vandenys“, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, 2023 m. spalio 20 d. atsakovei pateikė darbų užsakymą (Darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 15), kuriuo rangovę įpareigojo Tilžės g. 2A (autobusų sustojimo stotelė) pakeisti sulūžusias groteles ir atstatyti asfalto dangą (e. t. 1, b. l. 86). 2023 m. lapkričio 1 d., adresu Tilžės g. 2A, Šiauliuose (autobusų sustojimo stotelė), rangos darbus vykdė atsakovė. Atsakovė, vykdydama darbus, jų atlikimo vietoje, ties keičiamomis grotelėmis, kad užtikrintų eismo saugumą, pastatė ženklą Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, kuris pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83) statomas kelio darbų vietoje, žymint eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją. 2023 m. lapkričio 3 d. atsakovė surašė Darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 26 ir perdavė UAB „Šiaulių vandenys“ atliktus darbus darbų atlikimo vietoje (e. t. 1, b. l. 71).
29. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. spalio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės, kaip už įvykį atsakingo asmens, 1 188,89 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 188,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 27 Eur žyminį mokestį.
30. Apeliaciniuose skunduose prašant panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, keliami klausimai dėl būtinosios atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – (ne)buvimo ir savivaldybės atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą, taip pat dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo (ne)tinkamaumo.
Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ne)buvimo
31. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, argumentavo, kad šiuo atveju yra nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybė sąlygos: eismo įvykis įvyko dėl laikino kelio ženklo Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, kurį, pradėjusi darbus, pastatė bei, juos baigusi, nuėmė atsakovė, pagal su trečiuoju asmeniu UAB „Šiaulių vandenys“ sudarytą sutartį darbų atlikimo metu buvusi atsakinga už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus darbų vykdymo vietoje. Teismo vertinimu, atsakovė, atlikdama remonto darbus pagal sutartį, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, taigi, atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis 1 dalis), kurie nulėmė 2023 m. lapkričio 1 d. eismo įvykį ir, atitinkamai, žalos atsiradimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad, vykdydama darbus, tikrino laikino ženklo būklę, rūpinosi, kad ženklas tinkamai atliktų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse nustatytą paskirtį kelio darbų vietoje žymėti eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją (Taisyklių 85 punktas).
32. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai pripažino, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pasielgė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai – nepateikė įrodymų, kad, vykdydama darbus, tikrino laikino ženklo būklę, rūpinosi, kad ženklas tinkamai atliktų paskirtį, nebūtų pažeistas. Teismas turėjo vadovautis policijos pateikta informacija, kad kelio ženklą nugriovė anksčiau važiavusi transporto priemonė. Atsakovė nėra atsakinga už tai, kad teisėtai pastatytą kelio ženklą nugriovė pravažiuojanti kita transporto priemonė ir po to ant nugriauto kelio ženklo pado užvažiavo kita iš paskos važiuojanti mašina. Pirminė pareiga nuo gatvės pašalinti atsiradusią kliūtį tenka ne darbus atliekančiam asmeniui, bet gatvės savininkui, šiuo atveju – savivaldybei. Atsakovės teigimu, nėra vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
33. Apeliantė trečiasis asmuo nurodo, kad nėra įrodymų, jog atsakovė paliko ant važiuojamosios dalies tik laikinojo kelio ženklo padą, laikinąjį ženklą netinkamai įrengė ar nevykdė laikinojo kelio ženklo priežiūros. Neįrodžius šių aplinkybių, negalima teigti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė ieškinyje nurodytos žalos atsiradimą.
Žemesnės instancijos teismas
34. Taigi, apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami aplinkybe, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti jos civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nepagrindžia atsakovės teiginių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo.
35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Taigi, į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).
37. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis). Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
38. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
39. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
40. Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
41. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
42. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliančių teiginiais dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme, nes bylos medžiaga pakankama pagrįstam teismo įsitikinimui, jog dėl įvykusio ginčo eismo įvykio atsakinga atsakovė, neužtikrinusi, jog jos teisėtai, vykdant ginčo darbus, pastatytas laikinasis kelio ženklas Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ būtų tinkamos būklės ir tinkamoje vietoje. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė nėra atsakinga už tai, jog teisėtai pastatytą kelio ženklą nugriovė pravažiuojanti kita transporto priemonė ir po to ant nugriauto kelio ženklo pado užvažiavo iš paskos važiuojanti mašina, dėl ko padaryta prašoma atlyginti žala.
43. Pirma, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad kelio ženklą nugriovė pravažiuojanti kita transporto priemonė ir po to ant nugriauto kelio ženklo pado užvažiavo iš paskos važiuojanti ginčo mašina, dėl ko padaryta prašoma atlyginti žala.
44. Atsakovė nurodo, jog šią aplinkybę patvirtina Šiaulių VPK policijos pareigūno ieškovei 2024 m. vasario 8 d. el. paštu pateiktas atsakymas, tačiau, kaip matyti iš šio el. laiško turinio, aptariamame policijos pareigūno atsakyme nepateikta konkrečių faktinių duomenų, kad laikinąjį kelio ženklą kliudė kita anksčiau važiavusi transporto priemonė. Priešingai, minėtame Šiaulių apskrities VPK el. paštu pateiktame atsakyme nurodoma, jog tokios informacijos neturima, ir daroma tik tikėtina prielaida, kad atsakovės pastatytą laikinąjį kelio ženklą galimai kliudė kita anksčiau važiavusi transporto priemonė. Tokia informacija laikytina policijos pareigūno subjektyviu situacijos vertinimu ir išankstine prielaida, o ne faktinių duomenų nurodymu. Tokias išvadas patvirtina ir el. laiške vartojama formuluotė: „tikėtina jį kliudė kita anksčiau važiavusi transporto priemonė (apie tai informacijos neturime)“, bei nurodytos aplinkybės, kad įvykis nebuvo tiriamas, nėra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykis buvo tik užregistruotas eismo įvykių informacinėje sistemoje.
45. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, jog teismas turėjo vadovautis nurodytu policijos pareigūno informacinio pobūdžio el. laišku, kaip oficialiuoju įrodymu. Šiaulių VPK policijos pareigūno ieškovei 2024 m. vasario 8 d. el. paštu pateiktas atsakymas į ieškovės paklausimą neatitinka oficialiojo rašytinio įrodymo sampratos, kaip ji aiškinama kasacinio teismo praktikoje; jame pateiktas informacinio pobūdžio pranešimas ir galimos prielaidos, pažymint, jog tyrimas atliktas nebuvo. Aiškindamas CPK 197 straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017). Vis dėlto, CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų išduotas dokumentas ta apimtimi, kiek jame yra pateiktas faktinių duomenų vertinimas, išdėstyta institucijų subjektyvi pozicija dėl tam tikros situacijos nelaikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-690/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020). Ūkio subjektų veiklos kontrolės institucijos raštu pateikta valstybės įstaigos pozicija taip pat nelaikomas prima facie (turinčiu didesnę įrodomąją galią) įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), o laikomas rašytiniu įrodymu, kuris byloje vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021).
46. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos.
47. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog ne tik CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta generalinio delikto norma įpareigoja asmenį imtis bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, bet ir specialieji teisės aktai įpareigoja imtis tam tikrų veiksmų.
48. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, – ir šviesomis.
49. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtintų ,,Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12“ (toliau – Taisyklės) 53 punkte nustatyta, kad statybos rangovas atsako už saugaus eismo valdymą. Statybos rangovui galioja žalos atlyginimo prievolė pagal CK; Taisyklių 64 punkte nustatyta, kad statybos rangovas darbo vietose turi atlikti techninių eismo reguliavimo priemonių kontrolės, techninės priežiūros, taisymo, kelių tiesimo medžiagomis užterštų eismo zonų valymo darbus; pagal Taisyklių 65 punktą, ilgalaikes darbo vietas statybos rangovas arba jo paskirtas atsakingas asmuo turi tikrinti: darbo dienomis – du kartus per dieną (prieš darbo dienos pradžią ir po darbo dienos); ne darbo dienomis – vieną kartą per dieną).
50. Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Šiaulių vandenys“ sudaryta sutartimi įsipareigojo užtikrinti saugaus eismo organizavimą vykdomų darbų vietoje bei atsakyti už eismo įvykusius, nelaimingus atsitikimus ar padarytą žalą tretiesiems asmenims. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 22-02-15/PS-28 Priedo Nr. 1 6.2 punkte įtvirtinta rangovės (t. y. atsakovės) atsakomybė – kad ji atsako už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus, įvykusius Darbų vykdymo vietoje, nuo suformuoto Akto Nr. 1 gavimo pagal 3.1 punktą momento iki atliktų Darbų perdavimo Perkančiajam subjektui pagal 3.7 punktą momento. Sutarties priedo Nr. 1 6.3 punkte nustatyta, kad atsakovė privalo Darbų atlikimo vietose laikytis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtintų „Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12“ galiojančios redakcijos reikalavimų, t. y. pastatyti reikalavimus atitinkančius kelio ženklus, pagal reikalavimus aptverti darbų vietas, užtikrinti, kad darbų atlikimo vietos būtų pažymėtos kelio ženklais bei būtų aptvertos visą darbų atlikimo laikotarpį, iki atliktų darbų perdavimo Perkančiajam subjektui.
51. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Šiaulių vandenys“ 2022 m. vasario 15 d. sudarytos Šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbų su dangos atstatymų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 22-02-15/PS-28 pagrindu, adresu Tilžės g. 2A, Šiauliuose, vykdė sulūžusių grotelių pakeitimo ir asfalto dangos atstatymo darbus. Vykdydama darbus, jų atlikimo vietoje, kad užtikrintų eismo saugumą, atsakovė pastatė kelio ženklą Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“; atliktų darbų pridavimo dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 3 d., nuėmė visus pastatytus ženklus. Taigi, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, dėl kurių ginčo byloje ir nebuvo, kad atsakovė, atlikdama darbus, ėmėsi veiksmų eismo saugumui užtikrinti ir pastatė reikiamą ženklinimą.
52. Tačiau, priešingai nei argumentuoja atsakovė, vien atitinkamo ženklinimo pastatymas nėra pakankamas saugumui kelyje užtikrinti; pastatytas ženklinimas turi tinkamai atlikti savo funkciją, todėl atsakovei taip pat teko pareiga jį prižiūrėti bei užtikrinti, jog jis išliktų toks, koks buvo pastatytas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju priemonės, kurių ėmėsi atsakovė eismo saugumui užtikrinti, buvo nepakankamos, nes eismo įvykio metu laikinasis kelio ženklas Nr. 149 buvo netinkamos būklės – kelio ženklo apatinė dalis (pagrindas, padas) buvo ant važiuojamosios gatvės dalies, prie remontuotų nuotekų šulinio grotelių, tuo trapu viršutinė laikinojo kelio ženklo Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ dalis nebuvo ant laikinojo kelio ženklo pado, dėl to minėtas laikinasis kelio ženklas Nr. 149 tinkamai neatliko Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse nustatytos paskirties kelio darbų vietoje žymėti eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją, be to, dėl tokios netinkamos laikino kelio ženklo būklės įvyko eismo įvykis – draudikės apdrausta transporto priemonė užvažiavo ant važiuojamojoje kelio dalyje buvusio ir sunkiai pastebimo laikinojo kelio ženklo pagrindo (pado) ir buvo apgadinta. Byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog atsakovė, vykdydama darbus, po darbo dienos 2023 m. spalio 31 d. pabaigos, švenčių dienomis, iki darbų pridavimo 2023 m. lapkričio 3 d. užsakovui, tikrino ir prižiūrėjo pastatytų kelio ženklų darbų vietoje būklę, rūpinosi, kad ginčo ženklas tinkamai atliktų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse nustatytą paskirtį kelio darbų vietoje žymėti eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją.
53. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė, atlikdama remonto darbus pagal sutartį, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, taigi, atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis 1 dalis). Atsakovė, ginčo darbų vykdymo laikotarpiu, turėjo bendro pobūdžio pareigą, įtvirtintą CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Be to, atsakovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 53, 64, 65 punktais, Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 22-02-15/PS-28 Techninės specifikacijos 6.2, 6.3 punktais, kilo pareiga užtikrinti saugų eismo organizavimą vykdomų darbų vietoje, taip pat ir pareiga užtikrinti darbų atlikimo vietos pažymėjimą kelio ženklais iki pat darbų perdavimo užsakovui momento (saugaus eismo organizavimas tai ne tik būtinų priemonių, kelio ženklų įrengimas, bet ir jų nuolatinė priežiūra, užtikrinant atitiktį keliamiems reikalavimams), tačiau šių pareigų atsakovė tinkamai neįvykdė, nes neužtikrino laikino ženklo priežiūros, o tuo pačiu ir jo tinkamos būklės, jo atitikties laikinam kelio ženklui keliamiems reikalavimas; šios pareigos neįvykdžius, įvyko ginčo eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė; dėl to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovei kyla civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti padarytą žalą.
54. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad kiti eismo dalyviai, maršrutiniai autobusai neužvažiavo ant palikto kelio ženklo pado ir nepatyrė žalos, nėra reikšmingos ir nešalina atsakovės atsakomybės. Atmestinas kaip nepagrįstas ir argumentas, kad negalima reikalauti iš atsakovės budėti prie laikinojo ženklo, nes, kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, minėtų teisės aktų ir Sutarties pagrindu atsakovė turėjo pareigą darbų vietoje užtikrinti eismo saugumą, juolab, kad pati atsakovė pasirinko organizuoti darbų pridavimą 2023 m. lapkričio 3 d. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko ne darbo dieną, kai atsakovė neatliko darbų ir techninės kelio priežiūros darbų vietoje, šiuo atveju taip pat nešalina atsakovės atsakomybės, nes, minėta, atsakovė pati organizavo tokį darbų atlikimo iki jų pridavimo, minėtų teisės aktų ir Sutarties pagrindu atsakovė turėjo pareigą darbų vietoje užtikrinti eismo saugumą, o Taisyklių 65 punkto pagrindu atsakovė turėjo pareigą ginčo darbų vietą tikrinti ir ne darbo dienomis. Duomenų ir įrodymų apie tokias patikras ir jų atlikimo laiką bei rezultatus nepateikta.
55. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirminė pareiga nuo gatvės pašalinti atsiradusią kliūtį tenka ne darbus atliekančiam asmeniui, bet gatvės savininkui, šiuo atveju – savivaldybei. Patikslintu ieškiniu nebuvo keliamas reikalavimas savivaldybei dėl žalos atlyginimo, savivaldybės civilinės atsakomybės klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau ir nurodyti atsakovės teiginiai nesudaro pagrindo abejoti atsakovės tinkamumu šioje byloje ir teismo sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu.
56. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
57. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalai atsiradus ne dėl netinkamos kelio, o dėl jo važiuojamoje dalyje esančio nuotekų šulinio, kuris nėra kelio dalis ir nuosavybės teise priklauso ne kelio savininkui, priežiūros, kelio savininkas nėra atsakingas už atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Taigi nepaisant to, kas yra kelio savininkas, juose esančius įrenginius ir inžinerinius tinklus, Kelių įstatyme ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nepriskirtus kelio sudedamosioms dalims, prižiūri jų savininkai (valdytojai), todėl jie atsako už savo žinioje esančių įrenginių ir inžinerinių tinkle padarytą žalą kitiems asmenims, taip pat ir eismo dalyviams, kai tie įrenginiai, inžineriniai tinklai patenka į eismui naudojamo kelio ruožą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
58. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, žala kilo ne dėl netinkamai vykdytos Tilžės gatvės Šiaulių mieste konstrukcijų priežiūros ir remonto, dėl ko būtų galima konstatuoti savivaldybės neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, o dėl pašalinio daikto (atsakovės pastatyto laikino kelio ženklo dalies – pado) buvimo važiuojamoje gatvės dalyje. Kelio ženklo padas nėra kelio įrenginio konstrukcinė dalis, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės išsakyta pozicija savivaldybės atžvilgiu ir spręsti, jog žala yra padaryta dėl kelio konstrukcinio trūkumo, dėl ko savivaldybei be kaltės (kaip Tilžės gatvės savininkei) kyla civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teigiant, kad dėl kelio ženklo pado ant Tilžės gatvės kilusio eismo įvykio metu padarytos žalos atsakinga savivaldybė, turėtų būti įrodytos visos būtinosios sąlygos savivaldybės civilinei atsakomybei kilti.
60. Apibendrinant paminėtą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus ir pagrįstai sprendė, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti ir ieškovei iš atsakovės priteisė žalos atlyginimą. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
61. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinės atsakomybės taikymą, draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl, vertinant šiais aspektais, priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
62. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 157/1996/776/977), 59–60 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese
63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
64. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai atmetami, atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (apeliančių) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš apeliančių galėtų būti priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atlyginimo, ir tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
65. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinių skundų, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Strektė“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insuranve Group“ apeliacinius skundus atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų, veikiančių Šiaulių apylinkės teismo vardu, 2024 m. spalio 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5721-452/2024, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.