- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2-5721-452/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02164-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Strektė“
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės, akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“
- Advokatai
- Evaldas Onaitis
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė, veikianti Šiaulių apylinkės teismo vardu,
dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei I. S.,
trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovams E. K. ir J. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Strektė“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Šiaulių miesto savivaldybė, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių vandenys“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Strektė“ 1188,89 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – ieškovės sumokėtą 27,00 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove ERGO Insurance SE, veikiančia per Lietuvos filialą, buvo sudaryta savanoriška transporto priemonės draudimo sutartis (KASKO), draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonė BMW 535D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Per ieškovės savitarnos portalą buvo gautas pranešimas apie tai, jog 2023 m. lapkričio 1 d. 12.40 val., važiuojant Šiaulių m. Tilžės g. priešais prekybos centrą „Akropolis“ pirmoje eismo juostoje buvo nutrenktas ant asfalto paliktas laikino kelio ženklo stovas (padas). Kelio ženklo ant asfalto jau nebebuvo. Taip pat ieškovė gavo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) pažymą, kurioje nurodoma, jog administracinio nusižengimo teisena dėl 2023 m. lapkričio 1 d. Šiauliuose, Tilžės-Gegužių g. sankryžoje, įvykio nebuvo pradėta, nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Taip pat ieškovei buvo pateiktos nuotraukos iš įvykio vietos. Kadangi automobilis BMW 535D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas ieškovės transporto priemonių draudimu, transporto priemonės valdytojas teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio padaryti nuostoliai sudaro 1313,89 Eur, todėl ieškovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išskaičiavo 125,00 Eur išskaitą ir išmokėjo 1188,89 Eur draudimo išmoką, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Ieškovė iki kreipimosi į teismą siekė išspręsti kilusį ginčą neteisminiu keliu, todėl dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškovo pretenziją persiuntė trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių vandenys“. Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių vandenys“ nurodė, jog už padarytą žalą turi būti atsakinga UAB „Strektė“, kuri gavusi ieškovės pretenziją, taip pat atsisakė atlyginti žalą. Žala transporto priemonei BMW 535D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio metu padaryta atsakovo UAB „Strektė“ vykdytų darbų pasekoje, t. y. sulūžusių grotelių keitimo ir kelio dangos atstatymo darbų vykdytų Šiauliuose, Tilžės g. 2A laikotarpyje nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pateiktame atsiliepime neneigė, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vykdė aukščiau minėtus darbus. Taip pat kartu su ieškiniu pateikti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė savo vykdomų darbų vietoje neužtikrino saugių eismo sąlygų ir dėl įvykusios eismo įvykio buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė pagal 2022 m. vasario 15 d. Šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbų su dangos atstatymų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gavusi trečiojo asmens UAB „Šiaulių vandenys“ darbų užsakymą, kuriuo buvo prašoma adresu Tilžės g. 2A pakeisti sulūžusias groteles ir atstatyti asfalto dangą, atliko šiuos darbus ir juos pagal 2023 m. lapkričio 3 d. Darbų perdavimo aktą Nr. 2 perdavė trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių vandenys“. Vykdydama darbus jų atlikimo vietoje ties keičiamomis grotelėmis, kad užtikrintų eismo saugumą, pastatė ženklą Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, kuris pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83) statomas kelio darbų vietoje, žymint eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją. Tokiu būdu atsakovė ėmėsi priemonių užtikrinti saugų eismą toje vietoje ir nepažeidė sutarties sąlygų, kurios numatytos sutartyje su UAB „Šiaulių vandenys“ ir priduodant atliktą darbą buvo nuimtos nukreipiamosios gairės ir jokio ženklo pado neliko. Iš 2023 m. gruodžio 19 d. Šiaulių AVPK pateiktos pažymos eismo įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2023 m. lapkričio 1 d. apie 12 val. 40 min. transporto priemonės vairuotojas D. G., vairuodamas automobilį BMW Tilžės - Gegužių g. sankryžoje, atsitrenkė į kelyje esantį laikinąjį ženklą Nr. 149 ( nukreipiamoji gairė), dėl ko apgadino minėtą automobilį. Kelio ženklas neapgadintas. Administracinė teisena nepradėta, nes nenustatyta administracinio nusižengimo požymių. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės prieštarauja ieškovė teiginiams, kad eismo įvykis įvyko Tilžės - Gegužių g. sankryžoje ir kad vairuotojas užvažiavo ant kelio palikto ženklo pado (ženklo apatinės dalies), dėl ko apgadino automobilį.
4. Atsakovė pažymėjo, kad ji darbus atliko ne Tilžės - Gegužių g. sankryžoje, o Tilžės g. 2, šalia autobusų stotelės, Tilžės - Gegužių g. sankryža nuo tos vietos yra apie 50 metrų. Todėl atsakovei kilo klausimas, kur realiai įvyko eismo įvykis - sankryžoje ar ties atsakovės remontuotu šuliniu, ir neaišku, į ką atsitrenkė vairuotojas - į kelio ženklą Nr. 149, kurio neapgadino, ar užvažiavo ant ženklo pado, kuris apgadino automobilį. Taip pat kelią abejonių, ar šis automobilis buvo apgadintas įvykio pasekoje, ar užvažiavus ant ženklo pado galėjo būti padaryti nurodyti automobilio apgadinimai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad žala automobiliui buvo padaryta būtent šio įvykio metu, nekvietė atsakovės apžiūrėti automobilio ir neinformavo buvus tokiam įvykiui iš karto po įvykio, neaišku, kur dingo ant kelio buvęs padas, pagal kurį galima būtų spręsti, ar jis gali priklausyti atsakovei, todėl ieškovės nurodoma žala ir pats įvykis kelia atsakovei pagrįstų abejonių.
5. Atsakovė pažymėjo, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Darbus ji atliko pagal pasirašytą sutartį su UAB „Šiaulių vandenys“, darbų vieta buvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, o gatvė atliekant darbus nebuvo perduota atsakovės žinion ir atsakomybėn, atsakovė atliko tik techninio pobūdžio darbus t. y. šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbus su dangos atstatymu pagal užsakovės nurodymus ir pastarajai prižiūrint. Tuo labiau, kad eismo įvykis įvyko nedarbo dieną, kai atsakovė jokių darbų neatlikinėjo ir techninės kelio priežiūros, kad ant kelio nebūtų pašalinių daiktų, keliančių pavojų eismo saugumui, nevykdė. Nurodė, kad savivaldybė, kaip miesto gatvių savininkė, turi pareigą prižiūrėti gatves. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų funkcijų, įstatymu priskirtų savivaldybėms. Todėl tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti ne atsakovė UAB „Strektė“, bet kelio (gatvės) savininkė Šiaulių m. savivaldybė, kuri privalėjo užtikrinti, kad ant kelio važiuojamosios dalies nebūtų pašalinių daiktų, trukdančių eismui, o kai ant kelio mėtosi kelio ženklo dalys, negalima laikyti, kad trečiasis asmuo Šiaulių m. savivaldybė tinkamai vykdė kelio (gatvės) techninę priežiūrą. Be to, jeigu tą dieną Tilžės g. buvo pastatytas laikinasis kelio ženklas įspėjantis apie kelyje vykstančius darbus, o vairuotojas, nepastebėjęs ten stovinčio laikinojo kelio ženklo (nukreipiamoji gairė) Nr. 149, į jį atsitrenkė, tai pats automobilio vairuotojas ir yra kaltas.
6. Jeigu būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, atsakovė pažymėjo, kad vykdydama sutartį sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „Šiaulių vandenys“ yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje Compensa V. I. Group, draudimo suma vienam įvykiui - 30 000,00 Eur, galiojimo laikas nuo 2023 m. birželio 13 d. iki 2024 m. birželio 12 d. (Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl šiuo atveju atsakovė galėtų atsakyti ieškovei tik ta dalimi, kurios neatlygina draudikas trečiasis asmuo Compensa V. I. Group.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nesutiko, jog yra atsakinga už kilusią žalą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kokiu greičiu įvykio metu važiavo transporto priemonės vairuotojas, ar laikėsi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, esant geram matomumui. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir vairuotojo neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Be to, net ir nevertinant automobilio vairuotojo veiksmų, vien tai, kad Savivaldybė yra Tilžės gatvės Šiauliuose savininkė, nesudaro pagrindo jos atsakomybei už ieškovei kilusią žalą. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį inžineriniai tinklai į apibrėžtą kelio sąvoką nepatenka. Nuotekų šalinimo tinklų remonto darbai Tilžės gatvėje buvo atliekami ne savivaldybės užsakymu. Ties PC „Akropolis“ autobusų stotele, Tilžės gatvėje, Šiauliuose, trečiojo asmens UAB „Šiaulių vandenys“ užsakymu UAB „Strektė“ vykdė UAB „Šiaulių vandenys“ nuosavybės teise priklausančio lietaus inžinerinio tinklo remonto darbus, kurie buvo pažymėti laikinuoju kelio ženklu Nr. 149. Savivaldybei nuotekų šalinimo tinklai gatvės atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis (Tilžės gatvėje nuo Statybininkų g. iki Gegužių g.) nuosavybės teise nepriklauso ir jų savivaldybė neeksploatuoja. Pažymėjo, kad automobilis buvo apgadintas ne dėl gatvėje esančios duobės, ne dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, ne dėl netinkamos gatvės asfalto būklės, už kurios kokybę yra atsakingas trečiasis asmuo, bet dėl to, kad automobilis užvažiavo ant po UAB „Strektė“ atliktų nuotekų šalinimo remonto darbų palikto kelio ženklo pado. Taigi UAB „Šiaulių vandenys“ užsakymu veikusi UAB „Strektė“, po UAB „Šiaulių vandenys“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų atliktų remonto darbų nepašalinusi kelio ženklo Nr. 149 (kelio darbų vietoje žyminčio eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją) pado, neužtikrino saugaus eismo statybvietėje (įvykio zonoje). Atsižvelgiant į tai, pagal UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „Strektė“ sudarytų rašytinių susitarimų sąlygas, už eismo įvykio padarinius privalo atsakyti atitinkamai inžinerinius tinklus eksploatuojanti bendrovė arba, pastarosios užsakymu, šių tinklų remonto darbus atlikusi bendrovė. Savivaldybė su UAB „Strektė“ nebuvo sudariusi jokių susitarimų dėl eismo įvykio vietoje nuotekų šalinimo tinklų remonto darbų ir neturėjo jokios pareigos kontroliuoti UAB „Strektė“ atliekamų darbų kokybės ir, aptikus sutarties vykdymo trūkumus ir (ar) pažeidimus, duoti rangovui vykdytinus nurodymus. Mano, kad ieškovė pasirinko tinkamą atsakovą. Spręsti dėl ieškinio tenkinimo prašė teismo nuožiūra.
8. Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių vandenys“ pateiktame atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal tarp bendrovės ir rangovo (atsakovės) sudarytą 2022 m. vasario 15 d. Šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbų su dangos atstatymu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis), rangovas įsipareigojo atlikti vandentiekio, nuotekų ir paviršinių nuotekų tinklų šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbus su dangos atstatymu bendrovės eksploatuojamuose vandentiekio, nuotekų ir paviršinių nuotekų tinkluose, o bendrovė įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje įtvirtinta atsakomybė rangovui <<..Tiekėjas atsako už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus, įvykusius darbų vykdymo vietoje, nuo suformuoto akto Nr. 1 gavimo pagal 3.1. punktą momento iki atliktų darbų perdavimo perkančiajam subjektui pagal 3.7. punktą momento..>> Tai reiškia, kad rangovas nuo 2023 m. spalio 20 d. darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 gavimo momento iki 2023 m. lapkričio 3 d. šalių pasirašyto ir bendrovei perduoto darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2, valdė darbų vykdymo teritoriją adresu Tilžės g. 2A, Šiauliuose (autobusų sustojimo stotelė) ir buvo atsakingas už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus darbų vykdymo vietoje. 2023 m. lapkričio 1 d., adresu Tilžės g. 2A, Šiauliuose (autobusų sustojimo stotelė), rangos darbus vykdė ir valdė darbų vykdymo teritoriją adresu Tilžės g. 2A, Šiauliuose (autobusų sustojimo stotelė) rangovas, kuris pagal sutarties nuostatas ir buvo atsakingas už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus darbų vykdymo vietoje. Ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.
9. Trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ rašytiniuose paaiškinimuose bei atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad iš byloje esančios informacijos suprasta, kad kelias, kuriame kilo žala, priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, tačiau žala tikėtinai kilo dėl trečiojo asmens UAB „Šiaulių vandenys“ nuosavybės teise valdomų lietaus nuotekų tinklų remonto (buvo keičiamos lietaus grotelės virš šulinio). Remonto darbus atliko ir galimai laikino kelio ženklo padą važiuojamojoje kelio dalyje paliko UAB „Strektė". Trečiasis asmuo patvirtino, kad yra apdraudęs UAB „Strektė“ civilinę atsakomybę ir toks įvykis preliminariai galėtų būti laikomas draudžiamuoju įvykiu, jeigu pasitvirtintų aplinkybės, jog kelyje buvo paliktas tik laikino kelio ženklo padas be paties ženklo, o visi automobilio apgadinimai, kurių remontas nurodytas ieškovės sąmatoje, yra susiję su nurodytu įvykiu. Teigė, jog yra prieštaravimų tarp įrodymų gautų iš skirtingų šaltinių. Policijos pažymoje nurodyta, kad D. G. atsitrenkė į laikinąjį kelio ženklą Nr. 149 (nukreipiamoji gairė), tačiau pvz. D. G. 2023 m. lapkričio 6 d. prašyme Šiaulių miesto savivaldybėje jau dėstoma tai, jog kelyje buvo paliktas tik kelio ženklo stovas (padas). Ieškovė nesiaiškino aplinkybių, kad atsakovės teisėtai pastatytas ženklas buvo numuštas anksčiau. Tai, kad kažkas neteisėtai veikė, negali lemti atsakovės atsakomybės. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo turi aukštos kvalifikacijos transporto specialistus, turinčius specialiųjų žinių, tarp jų ir trasologinių, kurie net ir iš nuotraukų galėtų padaryti išvadas ar atsitrenkta buvo tik į kelio ženklo padą ar ir į patį ženklą. Specialistai taip pat galėtų įvertinti ar apgadinimai apskritai susiję su įvykiu ar visgi yra visai kito (kitų) įvykių pasekmė. Nurodė, kad UAB „Strektė", kurios civilinę atsakomybę dėl vykdomų darbų yra apdraudęs, taip pat dalyvauja nuostolių atlyginime besąlyginės draudimo išskaitos ribose t. y. draudžiamojo įvykio atveju tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui sumoka 500,00 Eur, o draudikas (trečiasis asmuo) padengia tik šią sumą viršijančią nuostolių dalį. Pažymėjo, kad neįrodžius visų atsakovės atsakomybės sąlygų, ieškinys turi būti atmestas.
10. Liudytojas D. G. nurodė, kad yra apgadinto automobilio savininkas. 2023 m. lapkričio 1 d. apie 12.40 val. važiavo Šiaulių m. Tilžės g. prieš prekybos centrą „Akropolis“ liudytojo važiavimo trajektorijoje, pirmoje juostoje staiga netikėtai atsirado paliktas kelio ženklo stovas, į kurį atsitrenkė su automobiliu. Kliūties liudytojui nepavyko išvengti, nors ir stengėsi, bandė pasukti. Pažymėjimo apie kelio darbus įvykio vietoje nebuvo. Liudytojas iškvietė policiją. Buvo apie 200 metrų nuvažiavęs nuo įvykio vietos, tačiau susisiekęs su Bendruoju pagalbos centu, tuoj pat sugrįžo į įvykio vietą ir apie 2 val. laukė policijos pareigūnų. Pažymėjo, kad transporto priemonė BMW specifinė, pažemintu kėbulu, užvažiavęs ant kliūties jis atliko manevravimą, todėl tai lėmė dalį automobilio apgadinimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, su D. G. sudarė savanorišką transporto priemonės draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis – nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. gegužės 4 d.), kuria buvo apdrausta transporto priemonė BMW 535D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 1 d. 12.40 val. Šiaulių m. Tilžės/Gegužių g. D. G., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelyje esantį laikinąjį kelio ženklą Nr. 149 (nukreipiamoji gairė), dėl įvykio apgadintas transporto priemonės priekinis bamperis, dešinės pusės slenkstis), eismo įvykis įvyko užvažiavus ant kliūties (Šiaulių AVPK 2023 m. gruodžio 19 d. pažyma). Šiaulių AVPK reagavimo skyrius pateiktoje pažymoje papildomai pažymėjo, kad administracinio nusižengimo teisena dėl šio įvykio nebuvo pradėta, nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieškovė draudėjui išmokėjo 1188,89 Eur draudimo išmoką.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
13. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
14. Ieškovė atsakovės neteisėtais veiksmais įvardija atsakovės vykdomų darbų vietoje saugių eismo sąlygų neužtikrinimą, dėl šios priežasties įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pagal su trečiuoju asmeniu UAB „Šiaulių vandenys“ 2022 m. vasario 15 d. sudarytą šulinių, kamerų, liukų, grotelių remonto darbų su dangos atstatymų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Tilžės g. 2A, Šiauliai, vykdė sulūžusių grotelių pakeitimo ir asfalto dangos atstatymo darbus. Vykdydama darbus, jų atlikimo vietoje, kad užtikrintų eismo saugumą, atsakovė pastatė ženklą Nr. 149 „nukreipiamoji gairė“, kuris pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, statomas kelio darbų vietoje, žymint eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją. Teismas pripažįsta, kad pastatydama ženklą atliekamų darbų vietoje, atsakovė ėmėsi priemonių užtikrinti saugų eismą bei tokiu būdu vykdė sutarties su UAB „Šiaulių vandenys“ sąlygas. Taigi, byloje nėra ginčo, kad atsakovė pastatė laikinąjį ženklą Nr. 149 Šiaulių m., Tilžės g., kur šis ženklas turėjo būti iki atliktų darbų pridavimo 2023 m. lapkričio 3 d. (darbų priėmimo-pridavimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2).
16. Atsakovė nesutinka, kad yra atsakinga dėl atsiradusios žalos ir ginčija įvykio aplinkybes, abejodama, kur realiai įvyko eismo įvykis – sankryžoje ar ties atsakovės remontuotu šuliniu, atsakovei neaišku, į ką atsitrenkė vairuotojas – į kelio ženklą Nr. 149, kurio neapgadino, kaip teigiama policijos pažymoje, ar užvažiavo ant ženklo pado, kuris apgadino automobilį. Taip pat atsakovė abejoja, ar automobilis buvo apgadintas šio įvykio metu ir ar užvažiavus ant ženklo pado galėjo būti padaryti nurodyti automobilio apgadinimai. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė, be abejonių ir deklaratyvių samprotavimų, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias abejones, t. y. nepateikė jokių rašytinių ar kitokių leistinų įrodymų.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 85 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra reikšminga, kaip pavadintas objektas, t. y. kliūtis, ant kurios užvažiavus buvo apgadintas automobilis – padas, stovas, ženklo dalis. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės nurodytas aplinkybes, kad žala automobiliui buvo padaryta būtent 2023 m. lapkričio 1 d. įvykio metu, patvirtina byloje esančios policijos įstaigos pažymos, fotonuotraukos, liudytojo D. G. skambučio BPC įrašas bei šio liudytojo parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais įrodymais. Kaip minėta, įrodyta, kad įvykio vietoje atsakovė vykdė remonto darbus, pastatė laikiną kelio ženklą, iš esmės ir atsakovė šių aplinkybių neneigė, jas taip pat patvirtino ir trečiųjų asmenų teikti paaiškinimai raštu bei žodžiu. Pažymėtina, kad į 2023 m. lapkričio 1 d. įvykį atvykę ir jį tyrę policijos pareigūnai nenustatė automobilio BMW vairuotojo kaltės, todėl svarstymai apie tai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus ir gali būti kaltas dėl įvykio, vertintini kritiškai. Taip pat kritiškai vertintini pastebėjimai, kad laikinas kelio ženklas galimai numuštas kitų, neįvardintų asmenų, kadangi jokių objektyvių duomenų apie tokias aplinkybes byloje nėra.
19. Atsakovė, gindamasi nuo pareikštų reikalavimų teigė, kad tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti ne UAB „Strektė“, bet kelio (gatvės) savininkė Šiaulių m. savivaldybė, kuri privalėjo užtikrinti, kad ant kelio važiuojamosios dalies nebūtų pašalinių daiktų, trukdančių eismui, o kai ant kelio mėtosi kelio ženklo dalys, negalima laikyti, kad trečiasis asmuo Šiaulių m. savivaldybė tinkamai vykdė kelio (gatvės) techninę priežiūrą. Su šiais atsakovės argumentais teismas taip pat nesutinka. Žala atsirado ne dėl Tilžės gatvės būklės (konstrukcinių trūkumų, netinkamos gatvės dangos ir pan.), už kurios kokybę yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė. Minėta, kad eismo įvykis įvyko dėl laikino kelio ženklo Nr. 149 „nukreipiamoji gairė“, kurį, kaip byloje nustatyta, pradėjusi darbus pastatė bei juos baigusi nuėmė atsakovė, darbų atlikimo metu pagal su trečiuoju asmeniu UAB „Šiaulių vandenys“ sudarytą sutartį buvusi atsakinga už eismo įvykius ir nelaimingus atsitikimus darbų vykdymo vietoje. Pažymėtina, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad vykdydama darbus tikrino laikino ženklo būklę, rūpinosi, kad ženklas tinkamai atliktų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse nustatytą paskirtį kelio darbų vietoje žymėti eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją (Taisyklių 85 punktas), nebūtų pažeistas.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovė, atlikdama remonto darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, taigi atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis 1 dalis), kurie nulėmė 2023 m. lapkričio 1 d. eismo įvykį ir, atitinkamai, žalos atsiradimą. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.
21. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir jei žalos atsiradimo faktas, pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginimai visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą reiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiajam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties, todėl atsakovas turi teisę gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis. Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sąlygas, draudikui išmokėjus nepagrįstai didelę draudimo išmoką, žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau, nei jo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos dydį grindžia 2023 m. gruodžio 15 d. žalos sąmata, patvirtinančia, jog automobilio remonto darbų kaina siekė 1661,36 Eur, atskaičius dalių būklės pagerinimą – 1253,89 Eur. 60,00 Eur kainavo automobilio važiuoklės patikra (2023 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita-faktūra). Ieškovei atlikus 125,00 Eur išskaitą, draudėjui buvo kompensuota 1313,89 Eur remonto išlaidų. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu ir teigdama, kad nėra kalta dėl padarytos žalos, prašomo priteisti žalos dydžio neginčijo. Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ rašytiniuose paaiškinimuose kvestionavo ieškovės prašomos priteisti žalos dydį, abejodamas, ar visi automobilio apgadinimai, kurių remontas nurodytas ieškovės sąmatoje, yra susiję su nurodytu įvykiu. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto sužalojimas; nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra turėtos būtinosios išlaidos sugadinto automobilio remonto darbams, medžiagoms, keičiamoms dalims bei detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kaltojo asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) sugadintą turtą iki būklės, buvusios prieš pat įvykį. Teismas pažymi, kad į bylą nepateikta jokių remonto paskaičiavimų, specialistų išvadų ar paaiškinimų, pagrindžiančių abejones, kad automobilis galėjo būti apgadintas kito, ne 2023 m. lapkričio 1 d. įvykusio įvykio metu. Taip pat duomenų, kad automobilio būklės atstatymas iki jo pažeidimo galėtų būti vertinamas kita, nei nurodyta ieškinyje suma. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Šiuo atveju trečiasis asmuo apsiribojo deklaratyvias teiginiais, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių paneigti ieškovės paskaičiavimus dėl žalos dydžio. Vadovaujantis nurodytais argumentais laikytina, jog ieškovės išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius ir jo nurodytą žalos dydį teismas laiko įrodytu.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė, atlyginusi atsakovės neteisėtais veiksmai padarytą žąlą, įgijo teisę šios žalos atlyginimo reikalauti iš atsakovės (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Kadangi šiuo atveju yra nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos, yra pagrindas tenkinti ieškovė ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1188,89 Eur žalos atlyginimą.
24. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.
25. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 27,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 27,00 Eur suma (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Strektė“, juridinio asmens kodas 144715427, 1188,89 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 89 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1188,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 3029122883.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.