Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė:

8.1. Tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovas kerpa vaikui nagus, o ji veža vaiką kirptis.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nustatė nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti nuo 2021 m. birželio 24 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki 2022 m. birželio 1 d. po 199 Eur kas mėnesį, o nuo 2022 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės po 235 Eur kas mėnesį, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 15-osios kalendorinės dienos į ieškovės sąskaitą, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) paskyrė ieškovę priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; 4) nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią:

1. Vaikas su motina bendrauja kas antrą nelyginę metų savaitę, o su tėvu – kas antrą lyginę metų savaitę. Tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos nelyginės savaitės sekmadienį 17 val. ir grąžina jį kitos (lyginės) savaitės sekmadienį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą 17 val.

2. Vaikas su motina bendrauja kas antrą lyginį trečiadienį, o su tėvu – kas antrą nelyginį trečiadienį, paimant vaiką 16 val. iš ugdymo įstaigos, ar kitos sutartos vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iki 20 val.

3. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos, išskyrus jei susitariama kitaip. Tėvas su vaiku turi teisę praleisti Tėvo dieną – kiekvienų metų birželio mėn. pirmąjį sekmadienį. Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikas praleidžia su motina. Jei Motinos diena sutampa su vaiko buvimu pas tėvą, tai tėvas atveža vaiką sekmadienį iki 11 val. ryto. Jei Tėvo diena sutampa su vaiko buvimu pas motiną, tai tėvas gali paimti vaiką sekmadienį nuo 11 val. ryto.

4. Vaiko gimtadieniai švenčiami dalyvaujant abiem tėvams, o jei kiltų ginčai, su vaiku lyginiais metais 4 val. pirmoje dienos pusėje bendrauja motina, o antroje dienos pusėje 4 val. bendrauja tėvas. Nelyginiais metais 4 val. pirmoje dienos pusėje bendrauja tėvas, o antroje dienos pusėje 4 val. bendrauja motina. Tėvai gali bendrauti su vaiku kitu sutartu būdu, sąlygomis ir terminais.

5. Kalėdinių ir Velykinių švenčių dienas tėvas su vaiku praleidžia kas antrais metais tokiu susitarimu: neporinių metų Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) praleidžia pas tėvą, o dvi Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.) praleidžia pas motina; pirmąją Šv. Velykų dieną pas motiną, antrąją pas tėvą, o poriniais metais, atvirkščiai. Paminėtų švenčių metu priklausomai nuo to, kurio tėvo bendravimo savaitė yra, motinai/tėvui paimant sūnų 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su motina/tėvu sutartą vietą nurodytos dienos vakare iki 20 val., informuojant motiną/tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš vieną dieną.

6. Tėvas turi teisę su vaiku praleisti pusę vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų bei vaiko vasaros atostogų metu 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai. Apie planuojamą atostogų laiką tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną nuo 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 18 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.

7. Nepertraukiamo bendravimo metu kitas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis („skype“, „facebook messenger“, telefonu, kt.).

8. Tėvo ir motinos bendravimo su vaiku metu, kiekvienas jų turi teisę išvykti su vaiku į užsienį, tačiau apie tai vienas kitą privalo informuoti prieš savaitę laiko, nurodydami konkrečią užsienio šalį ir vietą. Vaiko asmens dokumentai, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, laikomi pas ieškovę. Atsakovui keliaujant į užsienio valstybę su vaiku, atsakovui perduodami vaiko asmens dokumentai, kuris grąžina dokumentus grįžus per 3 dienas.

9. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali perduoti, pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti (telefonu, sms ar el. paštu) kitą iš tėvų.

10. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl vaiko ligos, motina įsipareigoja elektroniniu laišku arba skambučiu pranešti apie negalėjimą tėvui susitikti su vaiku, ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo laiko, išskyrus atvejį, kai vaikas suserga pačią išvykimo dieną, tokiu atveju pranešti iškart susirgus. Tokiu atveju, tėvui suteikiama galimybė vaiką aplankyti jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje.

11. Kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant kitą tėvą/motiną informuoti apie bet kokias atsiradusias vaiko sveikatos problemas, nurodant duomenis apie sveikatos būklę, gydymo įstaigą, gydantį specialistą, bei sudaryti tėvui/motinai galimybę aplankyti vaiką jam esant ne gydymo įstaigoje.

12. Vaikui susirgus tas iš tėvų, kuris tuo metu su vaiku nebendrauja, norėdamas vaiką aplankyti, privalo kitam iš tėvų apie tai pranešti 1 val. prieš atvykstant.

13. Kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant kitą tėvą/motiną informuoti apie būsimus vaiko apsilankymus pas specialistus iš karto po to, kai toks vizitas paskiriamas (išskyrus išskirtinius atvejus), nurodant gydymo įstaigą, vizito datą ir laiką, gydantį specialistą, pateikti gautų medicininių dokumentų išrašų kopijas, jeigu šie duomenys nėra tam tėvui prieinami internetiniame puslapyje www.esveikata.lt.

14. To tėvo/motinos bendravimo su vaiku metu vaikui paskirti apsilankymai pas specialistus, vaiko lankomi lavinimo ar kitokie užsiėmimai užtikrinami to tėvo/motinos, kurio bendravimo metu jie vyksta, išskyrus užsiėmimus ar apsilankymus pas specialistus, jeigu jie yra paskirti konkrečiam tėvui/motinai su vaiku. Tokiu atveju jeigu šalys nesusitaria, vaiką pas specialistus ar į užsiėmimus veda tas iš tėvų, kuris vaiką užregistravo vizitui.

15. Šalys susitaria visus klausimus, susijusius su vaiko ugdymo, mokymosi įstaigos parinkimu, papildomu lavinimu, sveikatos įstaigos parinkimu spęsti bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus ir poreikius.

16. Šalys tarpusavio susitarimu gali nustatyti ir kitokią skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

17. Tėvas ir motina įsipareigoja bendravimo su sūnumi metu sudaryti vienas kitam galimybę susiekti su sūnumi bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.).

18. Vaiko tėvas ir motina įsipareigoja informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš 14 kalendorinių dienų, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą, o taip pat informuoti apie mobilaus ryšio numerio pakeitimą.

19. Abu tėvai, vienas kitam privalo nedelsiant raštu (el. paštu, sms žinute) teikti visus specialistų gautus nurodymus, kurie būtini vaiko interesų užtikrinimui (pvz. (duomenys neskelbtini) užduotys namuose ir kt.).

5) įpareigojo atsakovą perduoti ieškovei sūnaus asmens dokumentus: leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą 2021 m. birželio 25 d., Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2018 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini); 6) paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 7) išaiškino, kad teismo sprendimas neužkerta kelio ateityje iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio ar vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo; 8) kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; 9) priteisė ieškovei iš atsakovo 1 578,53 Eur bylinėjimosi išlaidas; 10) priteisė atsakovui iš ieškovės 870,71 Eur bylinėjimosi išlaidas; 11) priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo 63,45 Eur žyminį mokestį; 12) priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 11,20 Eur pašto išlaidas; 13) priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo 13,06 Eur pašto išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. T. Šalys yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta. Vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena skyrium (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini).

8. Pasisakydamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nustatė, kad ieškovė gyvena kartu su šalių sūnumi 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenamoji vieta deklaruota su ieškove. Vaikas ugdomas vaikų darželyje (duomenys neskelbtini), gydomas taip pat (duomenys neskelbtini). Atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas dažnai keliauja darbo tikslais į (duomenys neskelbtini). Abiejų šalių gyvenamosiose vietose yra tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Tarnybos nuomone, vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove dėl vaiko amžiaus. Šalių vaikas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl nesugeba išreikšti savo nuomonės dėl gyvenimo pas vieną iš tėvų.

9. Teismas sprendė, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo svarbu nustatyti ir šalių turtinę padėtį. Sodros duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Jos gaunamas darbo užmokestis dvejose darbovietėse yra apie 3 642 Eur (bruto). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jo darbo užmokestis visose bendrovėse sudaro apie 2 647 Eur (bruto). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklauso transporto priemonė Peugeot 206+, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas nuomojasi 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, abiejų šalių turtinė padėtis panaši, šalys turi pakankamas pajamas vaikui išlaikyti.

10. Teismas iš šalių paaiškinimų ir susirašinėjimų turinio nustatė, kad šalių santykiai itin konfliktiški. Tėvai nesutaria vaiko ugdymo, auklėjimo, gydymo klausimais, tačiau abu tėvai pagal galimybes rūpinasi vaiku ir turi su juo ryšį. Abu tėvai tenkina vaiko poreikius – išlaiko, su vaiku bendrauja, pramogauja, rūpinasi vaiko sveikata ir raida, ugdo jį.

11. Teismas nurodė, kad 2021 m. liepos 16 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje apsaugos vaikui poreikis nenustatytas. Teismas nustatė, kad atsakovas stengdavosi bendrauti su vaiku ir su juo susitikti pagal galimybes, tačiau ieškovė ne visada leisdavo susitikti: 2021 m. gegužės 13 d. susirašinėjime ieškovė į atsakovo klausimą, ar vaiką išleis bendrauti su tėvu savaitgalį, nurodė – „Ne“; 2021 m. gegužės 26 d. į atsakovo prašymą perduoti tėvui bendrauti savaitgaliui atsakė – „Ne. Aš prieš“. Atsakovo pranešimuose Tarnybai nurodyta, kad ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaiku, nors byloje nėra duomenų, kad atsakovas aplaidžiai vykdė vaikui pareigas.

12. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė siekė įrodyti, kad vaikas nenori vykti pas tėtį; teikė teismui garso įrašus, tačiau iš jų turinio negalima nustatyti pokalbio konteksto, ir kad vaikas nenori bendrauti su atsakovu. Priešingai, atsakovo pateikti vaizdo įrašai, nuotraukos liudijo, kad vaikas gerai jaučiasi atsakovo namuose, ramiai elgiasi, valgo, su atsakovu pramogauja, yra atsakovo ugdomas. Ieškovė kritiškai vertino atsakovo teiktus įrodymus motyvuodama tuo, kad jie atrinkti selektyviai, tačiau pati ieškovė neteikė teismui priešingų įrodymų, patvirtinančių vaiko blogą savijautą po bendravimo su atsakovu. Atsakovo pateiktų įrodymų turinys, kiekis, jų visuma teismui leido daryti išvadą, kad vaikas gerai jaučiasi būdamas pas atsakovą ar leisdamas laisvalaikį su juo.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas siekė įrodyti, kad tik atsakovas rūpinosi vaiko sveikata, raida (90 proc.). Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad vedė vaiką specialisto konsultacijai 2021 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. kovo 13 d.; vedė į 2 konsultacijas (duomenys neskelbtini) nenustatytų metų balandžio 7 d. ir lapkričio 17 d.; 2021 m. gruodžio 31 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodyta, kad vaiko oda išberta, sausa. Vaikui rekomenduota dermatologo konsultacija, emolientų naudojimas; 2022 m. balandžio 25 d. Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame nurodytos vaiko diagnozės ir tyrimų rezultatai; 2022 m. rugsėjo 15 d. Stacionaro epikrizę, kurioje nurodomi vaiko sveikatos sutrikimai ir rekomenduojamas gydymas; Apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartyje su (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaikas 2022 m. rugsėjo 15 d. – 2022 m. spalio 7 d. bus apgyvendintas minėtoje įstaigoje, o sutartį sudarė atsakovas. Ieškovė pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 30-31 d., 2022 m. sausio 5-11 d. Psichologinį tyrimą; 2022 m. liepos 4 d. Pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo bei Pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo; 2022 m. rugsėjo 26 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą dėl vaiko nusiskundimų ir sveikatos būklės. Pateiktas 2022 m. sausio 7 d. išrašas iš medicininių dokumentų dėl vaiko sveikatos būklės patvirtina, kad vaikas buvo konsultuojamas specialisto, rekomenduojama, be kita ko, taikyti (duomenys neskelbtini), apžiūrėti (duomenys neskelbtini), o vaiką atvedė abu tėvai.

14. Iš nurodytų duomenų teismas nustatė, kad abu tėvai rūpinasi vaiko sveikata ir esant poreikiui vaiką registruoja gydytojų konsultacijoms, todėl nesutiko su tuo, kad atsakovas 90 proc. atvejų su vaiku vykdavo pas gydytojus. Tačiau atsakovas pateikė daugiau duomenų, kad lankėsi pas gydytojus su vaiku arba dėl vaiko sveikatos problemų, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas vaiką dažniau veda pas gydytojus nei ieškovė, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad ieškovė nesirūpina vaiko sveikata. Aplinkybė, kad ieškovė galėjo praleisti vieną, kitą gydytojo konsultaciją dėl vaiko sveikatos, ar reabilitacijos eilę dėl vaiko raidos, neleido teismui daryti išvados dėl nesirūpinimo vaiku, kadangi tokios aplinkybės galėjo susiklostyti dėl objektyvių aplinkybių, ieškovės užimtumo, vaiko blogos savijautos, ar kitų objektyvių aplinkybių. Ieškovė pripažįsta vaikui reabilitacijos poreikį, vaikui yra teikiamos specialios paslaugos, ieškovė pripažįsta vaiko būklės pagerėjimą ir pagal savo galimybes užtikrina vaiko gydymą pagal gydytojų rekomendacijas.

15. Teismas nurodė, kad nors atsakovas netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaiku taip pat įrodinėjo ieškovės namuose augintinio įdrėskimu vaikui, vaiko nešvariais ir nekirptais nagais, tačiau augintiniai laikomi abiejų šalių namuose, todėl ir rizikos veiksniai, susiję su augintiniais, yra abiejų šalių namuose. Tuo tarpu vaiko nagų higiena turi pareigą pasirūpinti abu tėvai, neperkeliant šios pareigos išimtinai ieškovei, juolab, kaip teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškovė rūpinasi vaiko plaukų kirpimu.

16. Teismas pastebėjo, kad abi šalys nurodė, kad kitas iš tėvų sukėlė vaikui sveikatos sutrikimus. Ieškovė nurodė, kad vaikui sveikata pablogėjo dėl tėvo psichologinio smurto prieš ieškovę ir atsakovo sukeltų konfliktų šeimoje, o atsakovas – dėl ieškovės nepriežiūros, maitinimo krūtimi išankstinio nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad išimtinai vienas iš tėvų sukėlė vaikui visus ar dalį sveikatos sutrikimų. Byloje pateiktame 2022 m. balandžio 25 d. Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad vaikas tapo nervingas po to, kai tėvai „išsiskyrė“. Teismo vertinimu, tikėtina, kad vaiko nervingumą iš dalies galėjo nulemti tėvų konfliktai, santuokos nutraukimas ir nesutarimai dėl vaiko auklėjimo, tačiau dalis vaiko ligų yra įgimtos, todėl negalėjo būti nulemtos tėvų netinkamo elgesio.

17. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad tik atsakovas suformavo tinkamus vaiko higienos įgūdžius ar atsakovas geriau išmano vaiko auklėjimo pagrindus.

18. Teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo aplinkybę, kad po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vaiko bendravimo su šalimis pagal 50:50 modelį tvarkos nustatymo, vaiko sveikata pablogėjo, vaikas pradėjo vėl šlapintis dienos ir nakties metu, nors tuo metu jau sauskelnių nenešiojo, ir šią sveikatos būklę lėmė būtent vaiko bendravimas su atsakovu po 7 d. nepertraukiamai. Atsakovas, atsikirsdamas į šiuos argumentus, teikė pokalbio su vaiko auklėtoja garso įrašą, iš kurio nustatyta, kad auklėtoja negalėjo tiksliai apibrėžti vaiko higienos įpročių pasikeitimo laikotarpio pradžios. Nesiejo jo su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžia, o siejo su ankstesniu laikotarpiu, kurio metu (2021 m. vasario 15 d.) viešoje vietoje įvyko tarp šalių konfliktas, kurio metu būtent ieškovė iš atsakovo vaiką pasiėmė jėga, todėl teismo vertinimu, ne atsakovo bendravimo su vaiku pradžia pagal 50:50 modelį, o šalių sukeltas konfliktas lėmė vaiko elgesio pasikeitimus, kurie šiuo metu yra grįžę į įprastą vaiko elgesį ir nusistovėjusius higienos įpročius.

19. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad abi šalys turi tinkamas sąlygas vaikui auginti, gauna pakankamas pajamas vaiko poreikiams patenkinti. Kiekvienas iš tėvų pagal savo supratimą ir galimybes vysto vaiko įgūdžius, rūpinasi vaiko sveikata ir lavinimu. Ieškovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o atsakovo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); atsakovui dažnai tenka važinėti verslo reikalais ir į (duomenys neskelbtini). Vaikas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, turi raidos sutrikimą, jam rekomenduojama stabili aplinka ir režimas. Vaikas (duomenys neskelbtini) lanko darželį, jo socialinis gyvenimas ir interesų centras yra (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad atsakovas turi artimųjų (duomenys neskelbtini), kuriems galėtų palikti vaiką kelionių metu. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas naudojosi auklių paslaugomis. (duomenys neskelbtini) sutrikimus turinčiam šalių vaikui rekomenduojama stabili aplinka ir režimas, todėl jeigu vaikas didžiąją laiko dalį praleis su atsakovu, dažnai turėtų keliauti su atsakovu po 280 km į (duomenys neskelbtini) bei atgal. Teismo vertinimu, tai neatitiktų vaiko interesų ir neužtikrina vaiko specialistų rekomendacijų dėl pastovaus režimo ir stabilios aplinkos laikymosi.

20. Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, šalių paaiškinimus teismo posėdyje, vaiko amžių, šalių galimybes rūpintis vaiku, galimybes suteikti vaikui jo interesus ir poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą, turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, darė išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitiks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove (motina), kuri turi stabilią gyvenamąją vietą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti, jog ieškovė patenkins vaiko socialinius, turtinius bei kitus poreikius, pasirūpins vaiko sveikatos priežiūra, psichologine pagalba. Be to, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove atsižvelgiant į nustatytiną bendravimo tvarką. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir tenkino visiškai ieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

21. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, teismas tenkino ieškovės prašymą ir įpareigojo atsakovą perduoti ieškovei sūnaus asmens dokumentus: leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą 2021 m. birželio 25 d., Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2018 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini).

22. Teismas, pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nurodė, kad ieškovė siūlė tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:

22.1. Tėvas turi teisę su vaiku praleisti kas antrą mėnesio savaitgalį (pirmąjį ir trečiąjį) nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą.

22.2. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos, išskyrus jei susitariama kitaip.

22.3. Tėvas su vaiku turi teisę praleisti Tėvo dieną – kiekvienų metų birželio mėn. pirmąjį sekmadienį. Motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikas praleidžia su mama. Jei Motinos diena sutampa su vaiko buvimu pas tėvą, tai tėvas atveža vaiką iš vakaro šeštadienį arba sekmadienį iki 10 val. ryto. Jei Tėvo diena sutampa su vaiko buvimu pas mamą, tai tėvas gali paimti vaiką šeštadienį iš vakaro arba sekmadienį nuo 10 val. ryto.

22.4. Vaiko gimtadieniai švenčiami dalyvaujant abiem tėvams, o jei kiltų ginčai, tai abu tėvai turi teisę po pusę gimtadienių dienos, t. y. po 4 val. praleisti su vaiku arba kitu sutartu būdu, sąlygomis ir terminais.

22.5. Kalėdinių ir Velykinių švenčių dienas tėvas su vaiku praleidžia kas antrais metais tokiu susitarimu: neporinių metų Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) praleidžia pas tėvą, o dvi Kalėdų dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.) praleidžia pas motiną, pirmąją Šv. Velykų dieną pas motiną, antrąją pas tėvą, o poriniais metais atvirkščiai.

22.6. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl vaiko ligos, motina įsipareigoja elektroniniu laišku arba skambučiu pranešti apie negalėjimą tėvui susitikti su vaiku, ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo laiko, išskyrus atvejį, kai vaikas suserga pačią išvykimo dieną, tokiu atveju pranešti iškart susirgus. Tokiu atveju, tėvui suteikiama galimybė vaiką aplankyti jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje.

22.7. Tėvas turi teisę su vaiku praleisti pusę vaiko rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 18 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.

22.8. Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų juos tinkamai parengti, suruošti būtinus daiktus ir kitas priemones.

22.9. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali perduoti, pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti (telefonu, sms ar el. paštu) kitą iš tėvų.

22.10. Buvimo pas tėvą metu, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir esant būtinybei, sudaryti galimybes motinai nedelsiant pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą arba motinai.

22.11. Šalys susitaria visus klausimus, susijusius su vaiko ugdymo, mokymosi įstaigos parinkimu, papildomu lavinimu, sveikatos įstaigos parinkimu spęsti bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus ir poreikius.

22.12. Šalys tarpusavio susitarimu gali nustatyti ir kitokią skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaiko bendravimo tvarką.

23. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdyje sutiko, kad vaikas bendrautų su tėvais pagal 3:3 ar 4:4 dienų modelį. Ieškovė nurodė, kad ilgesnis kaip 3-4 dienų iš eilės bendravimas su atsakovu vaikui nėra tinkamas, nes vaikas labai pasiilgsta ieškovės, jį ištinka isterija. Vaikas per mažas, turi raidos sutrikimų, todėl negali būti nustatyta bendravimo su atsakovu tvarka pagal 50:50 bendravimo modelį. Vaikui reikalinga stabili gyvenamoji vieta. Atsakovas nepateikė duomenų, kad būtent jo siūloma bendravimo tvarka tinka vaikui.

24. Teismas, pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nurodė, kad atsakovas siūlė tokią bendravimo su vaiku tvarką:

24.1. Vaikas su motina bendrauja kas antrą nelyginę metų savaitę, vaiko motinai paimant vaiką iš lavinimo įstaigos (o jeigu tai nedarbo/šventinė diena – į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą) nelyginės savaitės pirmadienį nuo 17 val. val. ir grąžinant jį kitos (lyginės) savaitės pirmadienį į lavinimo įstaigą (o jeigu tai nedarbo/šventinė diena – į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą) iki 9 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku, vaiko motina informuoja vaiko tėvą prieš 2 dienas;

24.2. Metų lyginių savaičių antradienį ir ketvirtadienį, nuo 17 val. iki 19.30 val. motina su vaiku bendrauja, motinai paimant vaiką iš ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. - 17 val. ir pristatant jį į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iki 19.30 val., informuojant vaiko tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumi iš vakaro. Analogišką teisę pagal tą pačią tvarką metų nelyginių savaičių antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su vaiku turi teisę vaiko tėvas;

24.3. Pirmą gegužės mėnesio sekmadienį, Motinos dieną, sūnus praleidžia su motina. Jeigu šis savaitgalis sutampa su tėvo bendravimo laiku, tėvas sūnų pristato motinai į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą sekmadienį iki 11 val., o vaiko motina vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą tos pačios dienos vakare iki 19.30 val., vaiko motinai informuojant vaiko tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš vieną dieną.

24.4. Pirmą birželio mėn. sekmadienį, Tėvo dieną, sūnus praleidžia su tėvu. Jeigu šis savaitgalis nesutampa su tėvo bendravimo laiku, motina pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą sekmadienį iki 11.00 val., o vaiko tėvas vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą tos pačios dienos vakare iki 19.30 val., vaiko tėvui informuojant vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš vieną dieną;

24.5. Lyginiais metais, sūnus praleidžia Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną su tėvu, antrą Šv. Kalėdų dieną – su motina, nelyginiais metais – Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną – su motina, antrą Šv. Kalėdų dieną – su tėvu; lyginiais metais sūnus pirmą Šv. Velykų dieną praleidžia su motina, antrą Šv. Velykų dieną – su tėvu; nelyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną – su tėvu, antrą Šv. Velykų dieną – su motina, paminėtų švenčių metu priklausomai nuo to, kurio tėvo bendravimo savaitė yra, motinai/tėvui paimant sūnų 11 val. iš jo buvimo vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su motina/tėvu sutartą vietą nurodytos dienos vakare iki 20 val., informuojant motiną/tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš vieną dieną;

24.6. Vasaros metu (birželio-rugpjūčio mėn.) motina su sūnumi bendrauja po 2 savaites, pradedant atostogų laiką skaičiuoti nuo pirmos nelyginės birželio mėnesio savaitės (pvz. 2002 m. tai bus 23 metų savaitė, nuo birželio 6 d.), vaiko motinai paimant vaiką pirmadienį iš jo buvimo vietos (lavinimo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko tėvu sutartos vietos) nuo 10 val. ir grąžinant jį paskutinės atostogų dienos sekmadienį iki 19 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku, vaiko motina informuoja vaiko tėvą prieš 2 dienas. Atostogų grafikas taikomas iki rugpjūčio mėn. paskutinės nelyginės savaitės (pvz., 2022 m. atostogų grafikas nebetaikomas nuo 35 metų savaitės, rugpjūčio 29 d.).

24.7. Tvarkos 1 ir 2 punktai taikytini, jeigu nesikerta su tvarkos 3, 4, 5, 6 punktais, t. y. pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką;

24.8. Tėvo ir motinos bendravimo su vaiku metu, kiekvienas jų turi teisę išvykti su vaiku į užsienį, tačiau apie tai vienas kitą privalo informuoti prieš savaitę laiko, nurodydami konkrečią užsienio šalį. Tuo tikslu vaiko motinai perduodami vaiko asmens dokumentai, kurie grįžus iš kelionės grąžinami vaiko tėvui per 3 dienas;

24.9. Tėvas ir motina įsipareigoja bendravimo su sūnumi metu sudaryti vienas kitam galimybę susiekti su sūnumi bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.);

24.10. Vaiko tėvas ir motina įsipareigoja informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš mėnesį, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą, o taip pat informuoti apie mobilaus ryšio numerio pakeitimą;

24.11. Kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant kitą tėvą/motiną informuoti apie bet kokias atsiradusias vaiko sveikatos problemas, nurodant duomenis apie sveikatos būklę, gydymo įstaigą, gydantį specialistą, bei sudaryti tėvui/motinai galimybę aplankyti vaiką šiam esant ne gydymo įstaigoje;

24.12. Kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant kitą tėvą/motiną informuoti apie būsimus vaiko apsilankymus pas specialistus iš karto po to, kai toks vizitas paskiriamas (išskyrus neatidėliotinus atvejus), nurodant gydymo įstaigą, vizito datą ir laiką, gydantį specialistą, pateikti gautų medicininių dokumentų išrašų kopijas;

24.13. Neįvykus vaiko ir tėvo/motinos bendravimui dėl vaiko ligos ar kitos svarbios priežasties, nesusijusios su tuo tėvu/motina, su kuriuo šis bendravimas turėjo vykti, tam tėvui/motinai neįvykęs bendravimo laikas turi būti kompensuojamas artimiausiu metu pagal to tėvo/motinos pasirinkimą, atsižvelgiant į vaiko interesus;

24.14. To tėvo/motinos bendravimo su vaiku metu vaikui paskirti apsilankymai pas specialistus, vaiko lankomi lavinimo ar kitokie užsiėmimai užtikrinami to tėvo/motinos, kurio bendravimo metu jie vyksta, išskyrus užsiėmimus ar apsilankymus pas specialistus, jeigu jie yra paskirti konkrečiam tėvui/motinai su vaiku.

24.15. Abu tėvai vienas kitam privalo nelesiant teikti visus specialistų gautus nurodymus, kurie būtini vaiko interesų užtikrinimui (pvz. (duomenys neskelbtini) užduotys namuose ir kt.).

24.16. Apie ketinimus bendrauti vaiko tėvas ir motina informuoja vienas kitą SMS žinute jų mobilaus ryšio telefonais.

25. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, kad ieškovė siekia riboti arba sukuria kliūtis vaiko bendravimui su tėvu. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka pagrįsta specialistų (psichologo, psichiatro) rekomendacijomis. 3:3 ar 4:4 formato bendravimo tvarka nesuteiktų vaikui stabilumo, kadangi vaikas pas kiekvieną iš tėvų patektų pagal slenkantį grafiką. Pagal 50:50 bendravimo modelį tėvai su vaiku bendrauja nuo 2022 m. kovo 7 d., t. y. jau beveik 7 mėnesius. Vaikas visiškai prisitaikė prie naujos bendravimo tvarkos. Tokia praktika sėkmingai taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose, Skandinavijos šalyse, ji yra sėkminga.

26. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas su atsakovu bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, nėra tinkama. Teismas nustatė, kad atsakovas rūpinasi vaiko sveikata, higiena, įgūdžių formavimu, lavinimu, raida, atsakovas turi su vaiku ryšį, bendrauja su vaiku kas antrą savaitę, todėl minimalios atsakovo su vaiku bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų nei vaiko, nei atsakovo interesų, kuris nori lygiaverčiai su ieškove bendrauti su vaiku ir turi galimybę vaiką tinkamai auklėti bei prižiūrėti. Teismas pažymėjo, kad raidos sutrikimas negali būti priežastis riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė, kad tinkamai rūpinasi vaiku, tenkina jo poreikius, nedaro vaikui žalos, todėl turi teisę su vaiku bendrauti dažniau nei kas antrą savaitgalį.

27. Teismas nurodė, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką 50:50 teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

28. Teismas nurodė, kad vertinant ar yra pagrindas nustatyti būtent tokią bendravimo tvarką, teisiškai reikšmingi, be kita ko, yra ir šie aspektai: 1) vaiko maksimalaus bendravimo su abiem tėvais užtikrinimas; 2) tokia bendravimo tvarka padės spręsti tėvų konfliktiškų santykių ir vaiko įtraukimo į juos problemą (vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam); 3) abu tėvai siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; 4) vaikas, paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem; 5) tokiu principu šalys su vaiku bendrauja kurį laiką ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius; 6) vaiko ugdymo įstaigos buvimo vieta; 7) vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.

29. Teismas nustatė, kad vaiko maksimalaus bendravimo su atsakovu užtikrinimas pagal 50:50 bendravimo modelį, labiausiai atitinka vaiko interesus. Tokia bendravimo tvarka jau yra taikoma bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu yra nusistovėjusi. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka padės spręsti tėvų konfliktus dėl vaiko įpročių formavimo, ugdymo, gydymo ir kt., nes abu tėvai galės bendrauti su vaiku savaitę laiko iš eilės ir abu galės prisidėti prie vaiko auklėjimo, sveikatos priežiūros, lavinimo. Abi šalys patenkina ne tik būtinuosius, tačiau ir kitus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinė padėtis yra pakankama vaiką visiškai išlaikyti. Šalių vaikas yra per mažo amžiaus, todėl negali suformuluoti savo nuomonės pas kurį iš tėvų nori gyventi, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas turi ryšį su abiem tėvais. Be to, teismo vertinimu, vaiko interesus labiausiai atitinka vaiko gyvenimas su abiem tėvais, tačiau esant konfliktiškiems šalių santykiams toks bendravimo modelis užtikrins, kad abu tėvai lygiai prisidės prie vaiko auginimo, o tai, teismo vertinimu, labiausiai atitinka vaiko interesus susiklosčiusioje situacijoje.

30. Teismas nurodė, kad tokiu principu šalys su vaiku bendrauja nuo 2022 m. kovo 4 d. pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Liudytojos B. N. paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu vaiko elgesys yra grįžęs į vėžes, vaikas nebesišlapina dienos miego metu. Vaiko ugdymo įstaigos buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), pasiekiama abiem tėvams. Liudytojos B. N. paaiškinimais, abu tėvai atveda vaiką į darželį. Dėl vaiko amžiaus jo socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose dar tik formuojasi. Byloje nustatyta, kad abiejų šalių gyvenamosiose vietose vaikui aplinka yra pažįstama, kiekvieno iš tėvų užimtumas leidžia pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, nes abu tėvai gali susiderinti darbo laiką darbovietėse pagal vaiko darželio lankymo laiką. Be to, toks bendravimo modelis sukurs galimybę šalims efektyviai planuoti darbo laiką žinant, kurią savaitę sūnus gyvens su kiekvienu iš tėvų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad bendravimo tvarka pagal 50:50 modelį yra tinkamiausiais šalių vaikui.

31. Teismas, nustatydamas konkrečią bendravimo tvarką atsižvelgė ir į ieškovės bei liudytojos B. N. paaiškinimus, jog vaikas visą savaitę nebendravęs su ieškove, jos labai pasiilgsta.

32. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo dėl bendravimo su vaiku pagal 3:30 ar 4:4 modelį, tačiau teismas nesutiko, kad toks bendravimas atitinka vaiko interesus, kadangi vaiko raida sutrikusi, jam reikalinga aiški ir stabili rutina. Nustačius ieškovės prašomą bendravimą tvarką po 3 ar 4 dienas iš eilės, vaikas bendrautų su tėvais pagal slenkantį grafiką, pvz.: vaikas gyventų kartu su atsakovu nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, su ieškove nuo penktadienio iki pirmadienio, su atsakovu nuo antradienio iki penktadienio ir t. t. Toks nestabilus režimas išbalansuotų vaiko režimą, savaitgalius. Be to, ypatingai apsunkintų ir tėvų kasdieninę veiklą, kadangi su vaiku bendravimas nevyktų po visą savaitgalį. Atsakovas pateikė nuotraukas, vaizdo įrašus, iš kurių nustatyta, kad vaikui su atsakovu gyventi yra saugu ir įprasta. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė bendravimo tvarkos su kiekvienu iš tėvų kas 3-4 dienas, tačiau nustatydamas konkrečią bendravimo tvarką atsižvelgė į aplinkybę, kad vaikui nebendrauti su motina daugiau kaip 4 dienas laiko, gali būti kenksminga.

33. Teismas įvertino ieškovės atstovės nurodytą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016), tačiau nurodė, kad pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, teismas privalo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri yra tinkamiausia vaikui ir labiausiai atitinka vaiko poreikius, o šiuo atveju vaiko interesus labiau atitinka atsakovo siūloma bendravimo tvarka, vaikui bendraujant su tėvais kas antrą savaitę.

34. Teismas kritiškai vertino liudytojos B. N. paaiškinimus, kad atsakovui pradėjus paimti vaiką kas savaitę, vaiko blogas elgesys, stresas, šlapinimasis miego metu atsinaujino, o vaikas tapo nervingas. Teismas sprendė, kad nėra pakankamai duomenų nustatyti, kad vaikas tapo nervingas ir jo elgesys pablogėjo būtent nuo 2022 m. kovo 4 d., o ne nuo šalių viešoje vietoje sukelto konflikto 2022 m. vasario 15 d., dėl kurio pasekmes turi prisiimti abu tėvai.

35. Teismas nurodė, kad liudytoja I. N. teismo posėdyje išreiškė tik savo nuomonę dėl vaikui netinkamo 50:50 bendravimo su tėvais modelio, tačiau tuo pačiu pripažino, kad praktikoje tokia tvarka taikoma.

36. Teismas, nustatydamas vaiko su atsakovu (ir ieškove) bendravimo tvarką, taip pat vadovavosi protingumo ir teisingumo principais bei vaiko interesais (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė vaiko su atsakovu bendravimo tvarką pagal 50:50 bendravimo modelį.

37. Teismo vertinimu, vaiko interesus labiau atitinka vaiko bendravimas su tėvais nuo sekmadienio iki sekmadienio 17 val. Tokiu būdu bus užtikrintas vaikui rekomenduojamas stabilus režimas, o šalims suteikta galimybė pasiruošti pasiimti arba perduoti vaiką kitam iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra (duomenys neskelbtini), bendravimo su tėvu laikotarpiu vaikas pasiilgsta mamos, teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti vieną darbo dieną, trečiadienį nuo 16 val. iki 20 val. vaikui bendrauti su kitu iš tėvų, su kuriuo tą savaitę vaikas nebendrauja. Teismas laikė, kad perteklinis įpareigojimas būtų tėvus dar įpareigoti pranešti dėl ketinimo bendrauti su vaiku, kadangi tėvams ir taip bus žinoma apie nustatytą bendravimo tvarką.

38. Teismas nustatė ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 2 punktą ir nenustatė atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos 12 punkto, nes tai išbalansuotų vaiko darbo ir poilsio režimą bei stabilų bendravimo grafiką, kuris vaikui rekomenduojamas. Be to, vaiko ligos atveju, atsakovui bus suteikiama teisė vaiką lankyti pas ieškovę.

39. Teismas nustatė ieškovės bendravimo tvarkos 3 punktą ir nenustatė atsakovo bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktų, nes jie iš esmės sutampa su ieškovės bendravimo tvarkos 3 punktu, kuris apima tiek Tėvo, tiek Motinos dienas. Teismas pakeitė ieškovės bendravimo tvarkos 3 punktą iš dalies ir nustatė, kad tėvas atveža vaiką sekmadienį iki 11 val. ryto. Jei Tėvo diena sutampa su vaiko buvimu pas motiną, tai tėvas gali paimti vaiką sekmadienį nuo 11 val. ryto. Toks paėmimo laikas ir tvarka nustatyti atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra taip pat ir (duomenys neskelbtini).

40. Teismas nustatė ieškovės bendravimo tvarkos 4 punktą ir pakeitė jį iš dalies nustatydamas, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl bendravimo per vaiko gimimo dieną jiems kartu dalyvaujant, su vaiku lyginiais metais 4 val. pirmoje dienos pusėje bendrauja motina, o antroje dienos pusėje 4 val. bendrauja tėvas; nelyginiais metais 4 val. pirmoje dienos pusėje bendrauja tėvas, o antroje dienos pusėje 4 val. bendrauja motina.

41. Teismas nustatė ieškovės bendravimo tvarkos 5 punktą ir iš dalies nustatė atsakovo bendravimo tvarkos 4 punktą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė siūlo Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas švęsti skirtingais metais su skirtingais tėvais, o atsakovas – dalinti Šv. Kalėdų 1 ir 2 dienas tarp tėvų. Teismo vertinimu, vaiko interesus labiau atitinka bendravimas su tėvais per Šv. Kūčias arba dvi Šv. Kalėdų dienas. Teismas papildė minėtą punktą ir nustatė, kad atsakovas vaiką bendravimui pasiima per Šv. Kūčias arba Šv. Kalėdų pirmą dieną 11 val. iš jo buvimo vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su motina/tėvu sutartą vietą nurodytos dienos vakare (per Kalėdas antrą Kalėdų dieną) iki 20 val.

42. Teismas nustatė ieškovės bendravimo tvarkos 6 punktą, nes jis atitinka vaiko ir šalių interesus.

43. Teismas nustatė ieškovės bendravimo tvarkos 7 punktą ir iš dalies nustatė atsakovo bendravimo tvarkos 5 punktą. Teismas pakeitė ieškovės bendravimo tvarkos 7 punktą nustatydamas, kad tėvas turi teisę su vaiku praleisti pusę vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų. Pakeitė vaiko paėmimo laiką į 11 val. ryto. Taip pat 14 kalendorinių dienų per vaiko vasaros atostogas nepertraukiamai. Nepertraukiamo bendravimo metu kitas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis („skype“, „facebook messenger“, telefonu, kt.). Teismas pažymėjo, kad dirbantys tėvai neturi galimybių bendrauti su vaiku pusę visų vaiko vasaros atostogų laiko. Be to, toks ilgas nepertraukiamas bendravimas pažeistų vaiko teisę bendrauti tiesiogiai su kitu iš tėvų tuo laikotarpiu. Todėl teismas laikė, kad vaiko vasaros atostogų metu, tėvai su vaiku bendrauja pagal 50:50 bendravimo modelį, išskyrus 14 d. nepertraukiamas atostogas.

44. Teismas nenustatė ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 8 punkto, nes šalių paaiškinimais nustatyta, kad abu tėvai turi vaiko daiktus, drabužius savo namuose ir nėra pagrindo abejoti tėvų atsakingumu tinkamai paruošti (aprengti) vaiką bet kokiai veiklai.

45. Teismas nustatė ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 9 punktą, nes jis atitinka vaiko ir šalių interesus.

46. Teismas nenustatė ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 10 punkto, nes jis yra perteklinis. Kiekvienas iš tėvų turi pareigą vaikui susirgus ar pastebėjusi sveikatos sutrikimų simptomus kreiptis į gydytoją arba negalėdami to padaryti, kreiptis į kitą iš tėvų arba vaiką nugabenti kitam iš tėvų.

47. Teismas nustatė ieškovės bendravimo tvarkos 11 ir 12 punktus, nes jie atitinka vaiko ir šalių interesus.

48. Teismas nenustatė atsakovo bendravimo tvarkos 6 punkto, nes jis yra perteklinis. Bendravimo tvarka pagal įprastą grafiką nėra taikoma šventinėmis, gimtadienio, atostogų ir kitomis dienomis, todėl to atskiru punktu nustatyti nėra pagrindo.

49. Teismas iš dalies pritaikė atsakovo bendravimo tvarkos 7 punktą ir nustatė, kad tėvai nurodo vienas kitam ne tik konkrečią užsienio šalį, bet ir vietą. Teismas nustatė, kad vaiko asmens dokumentai, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, laikomi pas ieškovę. Atsakovui keliaujant į užsienio valstybę su vaiku, atsakovui perduodami vaiko asmens dokumentai, o pastarasis juos grąžina per 3 dienas po grįžimo.

50. Teismas nustatė atsakovo bendravimo tvarkos 8 punktą, nes jis užtikrina vaiko bendravimą su tėvais nuotolinio ryšio priemonėmis.

51. Teismas nustatė atsakovo bendravimo tvarkos 9 punktą, pakeisdamas informavimo terminą iš 1 mėnesio į 2 savaites.

52. Teismas nustatė atsakovo bendravimo tvarkos 10 punktą, nes jis atitinka vaiko interesus. Teismas bendravimo tvarką papildė punktu, pagal kurį vaikui susirgus tas iš tėvų, kuris tuo metu su vaiku nebendrauja, norėdamas vaiką aplankyti, privalo kitam iš tėvų apie pranešti 1 val. prieš atvykstant.

53. Teismas nustatė atsakovo bendravimo tvarkos 11 punktą iš dalies ir nustatė, kad kiekvienas iš tėvų privalo kitą tėvą informuoti apie būsimus vaiko apsilankymus pas specialistus, nurodant gydymo įstaigą, vizito datą ir laiką, gydantį specialistą, pateikti gautų medicininių dokumentų išrašų kopijas, jeigu šie duomenys nėra tam tėvui prieinami internetiniame puslapyje www.esveikata.lt.

54. Teismas iš dalies nustatė atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos 13 punktą ir nustatė, kad to tėvo/motinos bendravimo su vaiku metu vaikui paskirti apsilankymai pas specialistus, vaiko lankomi lavinimo ar kitokie užsiėmimai užtikrinami to tėvo/motinos, kurio bendravimo metu jie vyksta, išskyrus užsiėmimus ar apsilankymus pas specialistus, jeigu jie yra paskirti konkrečiam tėvui/motinai su vaiku. Tokiu atveju jeigu šalys nesusitaria, vaiką pas specialistus ar į užsiėmimus veda tas iš tėvų, kuris vaiką užregistravo vizitui.

55. Teismas nustatė atsakovo bendravimo tvarkos 14 punktą, papildydamas jį tuo, kad visos specialistų rekomendacijos kitam iš tėvų suteikiamos raštu (el. paštu, žinute, kt.).

56. Teismas nenustatė atsakovo bendravimo tvarkos 15 punkto, nes jis yra perteklinis – abu tėvai privalo bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką arba tarpusavio susitarimą.

57. Teismas, koreguodamas šalių siūlomas su vaiku bendravimo tvarkas, siekė nustatyti kuo aiškesnę bendravimo su vaiku tvarku tvarką, siekiant išvengti šalių konfliktų dėl bendravo su vaiku tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, į prioritetinius vaiko interesus, siekdamas užtikrinti vaiko pilnavertį bendravimą su tėvais, teismas sprendė, kad nurodyta bendravimo tvarka atitinka šalių vaiko geriausius interesus susidariusioje situacijoje, todėl tenkino ieškinį ir priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

59. Teismas nustatė, kad vaikas gyvena kartu su ieškove, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta. Atsakovas neprieštaravo, kad jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš jo būtų priteistas išlaikymas vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui.

60. Priteisdamas išlaikymą vaikui iš atsakovo, teismas atsižvelgė, be kita ko, į šalių turtinę padėtį. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 3 642 Eur (bruto), o atsakovo – 2 647 Eur (bruto). Taigi abu tėvai gauna pakankamas pajams ir turi galimybę vaikui teikti išlaikymą.

61. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, teismas įvertino įrodytus ir protingus vaiko poreikius. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 546,31 Eur suma. Atsakovas nurodė, kad ši suma yra 570 Eur, įskaitant valstybės mokamus vaiko pinigus (80,50 Eur). Tačiau šalys neprašė priteisti didesnio dydžio išlaikymo nei suma, kurios nereikia įrodinėti.

62. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo 468 Eur (neto), o nuo 2022 m. sausio 1 d. – 550 Eur (neto).

63. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, vaikui nuo 2021 m. sausio mėn. buvo teikiama 70 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. teikiama 80,50 Eur valstybės išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, vaiko minimalus mėnesinis išlaikymo dydis, kurio nereikia įrodinėti, nuo 2021 m. birželio 24 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki 2022 m. birželio 1 d. buvo 199 Eur (468 Eur – 70 Eur / 2 tėvai = 199 Eur), o nuo 2022 m. birželio 1 d. – 235 Eur (suapvalinus) (550 Eur – 80,50 Eur / 2 tėvai = 234,75 Eur). Todėl siekdamas užtikrinti minimalų teikiamo išlaikymo dydį vaikui, teismas sprendė, kad nuo 2021 m. birželio 24 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki 2022 m. birželio 1 d. vaikui priteistinas iš atsakovo išlaikymas yra 199 Eur, o nuo 2022 m. birželio 1 d. po 235 Eur kas mėnesį, kuris užtikrins vaiko poreikių patenkinimą.

Žemesnės instancijos teismas

65. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad vaikui priteistas išlaikymas turi būti sumokėtas kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 15-osios kalendorinės dienos į ieškovės sąskaitą, esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė tvarko vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

66. Teismas nurodė, kad ieškovė baigiamojoje kalboje pareiškė prašymą ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju jai iš atsakovo priteisti 205,90 Eur sumą, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.

67. Nurodė, kad atsakovas nuo bylos iškėlimo dienos į ieškovės sąskaitą sūnui išlaikyti pervesdavo 150 Eur/mėn., iš viso pervedė 3 474,10 Eur. Per 16 mėnesių bylos nagrinėjimo teiktina išlaikymo suma sudaro 3 680 Eur (230 Eur x 16 mėn.). Taigi atsakovas turi sumokėti ieškovei 205,90 Eur išlaikymo vaikui trūkumą, susidariusį bylos nagrinėjimo metu, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d (3 680 Eur – 3 474,10 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

69. Teismas pabrėžė, kad išlaikymas vaikui priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. birželio 24 d.). Taigi iš atsakovo priteistas išlaikymas yra mokamas ne nuo teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo, o nuo minėtos dienos, todėl nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. išlaikymas vaikui jau yra priteistas, o jo trūkumas pinigais turės būti sumokėtas atsakovo. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju šalys turės suskaičiuoti išlaikymo skirtumą ir atsakovas turės jį sumokėti arba trūkstamas išlaikymas bus išieškomas vykdymo procese. Teismas nurodė, kad papildomas išlaikymo trūkumo priteisimas iš atsakovo būtų pakartotinio išlaikymo priteisimas, todėl pažeistų atsakovo teises.

70. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, ir aplinkybę, kad išlaikymas vaikui priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. birželio 24 d.), teismas netenkino ieškovės prašymo dėl 205,90 Eur vaiko išlaikymo trūkumo priteisimo nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.

71. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti vaikui iš atsakovo 2 426,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. liepos 7 d. Nurodė, kad atsakovas sūnų išlaikė epizodiškai. Nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. liepos 7 d. sūnaus išlaikymui pervedė 541 Eur bei mokėjo už darželį viso 417,60 Eur. Išlaikymas negali būti mažesnis nei 1/2 minimalios mėnesinės algos (neto) atskaičius – 70 Eur mokamą vaikui savivaldybės administracijos: 2020 m. (435 Eur – 70 Eur) : 2 = 182,50 Eur per mėnesį; 2021 m. (468,41 Eur – 70 Eur) : 2 = 199,20 Eur per mėnesį. Atsakovas 2020 m. privalėjo sūnaus išlaikymui skirti 2 190 Eur (182,50 Eur x 12 mėn. = 2 190 Eur), o 2021 m. iki patikslinto ieškinio pareiškimo 1 195,20 Eur (199,20 Eur x 6 mėn. = 1 195,20 Eur). Viso – 3 385,20 Eur (2 190 Eur + 1 195,20 Eur = 3 385,20 Eur). Todėl iš viso atsakovo skola už vaiko išlaikymą nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. liepos 7 d. yra 2 426,60 Eur.

72. Teismas nurodė, kad atsakovas nesutiko su šiuo reikalavimu. Nurodė, kad 2021 m. gegužės mėn. ieškovei uždraudus atsakovui matytis su vaiku, atsakovas nebegalėjo teikti vaikui išlaikymo natūra, todėl nuo 2021 m. birželio mėn. pradėjo teikti išlaikymą po 150 Eur, pervedant lėšas į ieškovės sąskaitą. Nuo tada, kai vaikas pradėjo lankyti darželį (2020 m.), atsakovas apmokėdavo išlaidas už darželį, pirko vaikui kitus daiktus, rūbus, su vaiku vykdavo pas gydytojus, pirkdavo nereceptinius vaistus, t. y. vidutiniškai per mėnesį patirdavo apie 50 Eur išlaidų, neskaitant mokesčių už darželį. Atsakovas vyko su vaiku ilsėtis kelis kartus po kelias dienas, pasiimdavo vaiką kas antrą savaitgalį, ir to bendravimo metu patyrė papildomas išlaidas. Atsakovas 2021 m. kovo 12 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) apmokėjo (duomenys neskelbtini) konsultaciją (72 Eur), tą pačią dieną nepraėjus nei valandai po apmokėjimo už gydytojo konsultaciją, atsakovas turėjo išlaidų vaistinėje – 39,57 Eur. Atsakovas su vaiku pramogavo (duomenys neskelbtini), pirko drabužių „Toys Planet“ parduotuvėje. Taigi atsakovas kitais būdais prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo.

73. Teismas nustatė, kad pagal šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius iš atsakovo priteistas 235 Eur išlaikymas vaikui į ateitį, kurio nereikia įrodinėti, iki jo pilnametystės. 2020 m. minimali išlaikymo suma, kurios nereikia įrodinėti buvo 182,50 Eur, o 2021 m. – 199 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuotina nuo minimalios mėnesinės algos, buvusios kiekvienais metais, ir atėmus tuo metu mokamą vaiko išmokų sumą.

74. Teismas nurodė, kad atsakovas įrodinėjo, kad minėtu laikotarpiu teikė vaikui išlaikymą pinigais, apmokėdamas už darželį ir pirkdamas vaikui daiktus. Bylos duomenimis nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. liepos 7 d. atsakovas ieškovei pervedė 685 Eur vaikui išlaikyti. Teismas nustatė, kad atsakovas apmokėjo už darželį, pirko vaikui daiktus, apmokėjo už paslaugas, vaistus, sanatoriją ir kitus pirkinius, kurių suma – 1 659,37 Eur. Pažymėjo, kad teismas įskaitė tik tas pinigų sumas, kurias galima buvo pagrįstai priskirti vaiko poreikių tenkinimui. Nebuvo įskaitytos sumos, iš kurių negalima buvo identifikuoti, kad tai buvo vaiko poreikių tenkinimas, pvz.: (duomenys neskelbtini) ir t. t. Kitų duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui byloje nėra. Taigi iš viso nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. liepos 7 d. atsakovas šalių vaikui pinigų pervedimais ir faktiškai išlaikydamas vaiką suteikė jam 2 344,37 Eur išlaikymą (685 Eur + 1 659,37 Eur) (CPK 178 straipsnis).

75. Teismas laikė įrodyta aplinkybe, kad atsakovas su vaiku dažniau lankydavosi pas gydytojus, kurių konsultacijos mokamos, ir pirko vaikui vaistus bei iš pateiktų vaizdo įrašų nustatė, kad atsakovas su vaiku lankydavosi baseine, vaikas jodinėdavo žirgais ir dalyvaudavo kitose pramogose, atsakovas apmokėjo už vaiko reabilitaciją (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose klaidingai skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas. Pvz.: 2020 m. išmoka vaikui buvo ne 70 Eur, o 60 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovas 2020 m. privalėjo sūnaus išlaikymui skirti 2 190 Eur ir visą šią sumą įskaito į išlaikymo įsiskolinimo sumą, tačiau prašo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti ne nuo 2020 m. sausio mėn., o nuo 2020 m. liepos 14 d. Vien dėl šios aplinkybės ieškovės paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas būtų mažintinas apie 1 000 Eur. Be to, ieškovė į atsakovo suteikto išlaikymo sumą neįskaitė atsakovo patirtų išlaidų vaiko pramogoms, reabilitacijai (duomenys neskelbtini) ir maistui. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, kuriems galėjo būti perkamas maistas. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas patyrė išlaidas baseinui, viešbučiui, jodinėjimui arkliais. Iš atsakovo pateiktų vaizdo įrašų teismas nustatė, kad atsakovas vaiką filmavo tuo metu, kai vaikas pas atsakovą valgė, žaidė žaidimus ir užsiiminėjo kitomis veiklomis ir dėl to neabejotinai patyrė išlaidų.

76. Teismas nurodė, kad Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. išvadoje nurodyta, kad specialistams ieškovė paaiškino, kad atsakovas atveždavo maisto ir drabužių. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas teikė išlaikymą, pirko drabužius, maistą, drabužių, avalynę, ieškovei prašant atliko pinigų pervedimą jai, o šie faktai taip pat įrodo atsakovo prisidėjimą prie vaiko išlaikymo faktiškai tenkinant vaiko poreikius. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas nepatyrė išlaidų vaiko vaistams, nes jie buvo kompensuojami. Atsakovas pateikė sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kokios pinigų sumos buvo išleistos vaiko vaistams, tepalams ir kitoms priemonėms, pirktoms vaistinėje ir kurios reikalingos būtent (duomenys neskelbtini) sergančiam vaikui. Pažymėjo, kad ne tik sąskaitos išrašai, bet ir kiti bylos duomenys patvirtino atsakovo išlaidas vaiko poreikiams tenkinti.

77. Teismas apskaičiavo, kokia suma turėjo būti teikiama šalių vaikui nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. liepos 7 d., kiekvieną mėnesį tokiu būdu:

77.1. nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (2020 m. 447 Eur (neto) 1 MMA – 60 Eur vaiko pinigai / 2 tėvai = 193,50 Eur x 5 mėn. 17 d.) = 1 077,15 Eur;

77.2. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 7 d. (2021 m. 468 Eur (neto) 1 MMA – 70 Eur vaiko pinigai / 2 tėvai = 199 Eur x 6 mėn. 6 d.) = 1 233,80 Eur;

77.3. iš viso nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. liepos 7 d. turėjo būti teikiamas 2 310,95 Eur išlaikymas vaikui.

78. Taigi, teismas nustatė, kad atsakovas minėtu laikotarpiu suteikė vaikui 2 344,37 Eur išlaikymą, o turėjo vaikui suteikti 2 310,95 Eur išlaikymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepriteisė (2 310,95 Eur - 2 344,37 Eur = - 33,42 Eur).

79. Kadangi nurodytas ieškinio reikalavimas nepagrįstas, teismas šios ieškinio dalies netenkino.

80. Teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d., 2021 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. spalio 7 d., 2022 m. kovo 4 d. nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; nustatė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; įpareigojo atsakovą ieškovei perduoti sūnaus asmens dokumentus: leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą 2021 m. birželio 25 d., Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2018 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

82. Teismas nenustatė pagrindo pakeisti laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos, nes nustatyta dabartinė laikina bendravimo tvarka vaikui yra įprasta, taikoma daugiau kaip 8 mėnesius, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad situacija pasikeitė. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės prašymo pakeisti laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką netenkino. Teismas paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

83. Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, patyrė 558,08 Eur išlaidas už vertimo paslaugas, 121 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 2 105 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 2 934,08 Eur (150 Eur + 558,08 Eur + 121 Eur + 2 105 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 226 Eur žyminį mokestį, patyrė 180 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 2 860 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, iš viso – 3 266 Eur (226 Eur + 180 Eur + 2 860 Eur), bylinėjimosi išlaidas.

84. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc.; ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintas 94 proc. (199 Eur + 235 Eur = 435 : 2 = 217 Eur); ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas 75 proc.; reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas (0 proc.); reikalavimas dėl vaiko išlaikymo trūkumo priteisimo atmestas (0 proc.). Taigi vidutiniškai tenkinta 53,80 proc. ieškovės reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 1 578,53 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 934,08 Eur x 53,80 proc.) (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

85. Teismas nurodė, kad atsakovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestas (0 proc.); reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintas (30 proc.); reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas 50 proc., todėl teismas laikė, jog atsakovo reikalavimai tenkinti 26,66 proc. Todėl atsakovui iš ieškovės teismas priteisė 870,71 Eur bylinėjimosi išlaidas (3 266 Eur x 26,66 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).

86. Už reikalavimus priteisti išlaikymą ir (ar) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistos valstybei iš priešingos šalies. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo į ateitį tenkintas 100 proc. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo į ateitį mokėtinas 63,45 Eur žyminis mokestis (235 Eur x 12 mėn. = 2 820 Eur x 3 proc. = 84,60 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 63,45 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl valstybei iš atsakovo teismas priteisė 63,45 Eur mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

87. Teismas nurodė, kad byloje susidarė 24,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovės priteistos 11,20 Eur (24,26 Eur x 46,20 proc.), o iš atsakovo – 13,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

88. Teismas išaiškino šalims, kad teismo sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Žemesnės instancijos teismas

89.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsikratė stigmos, kad vaiku geriau gali pasirūpinti motina, dėl ko vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Byloje buvo pakankamai duomenų, kad ieškovė ne tik nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau veikė priešingais vaikui interesais, tiek nesirūpindama jo sveikata, tiek drausdama vaikui bendrauti su tėvu. Šių atsakovo nurodytų aplinkybių ir įrodymų teismas nevertino arba įvertino netinkamai, dėl dalies aplinkybių iš viso nepasisakė.

89.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad abi šalys nurodė, kad kitas iš tėvų sukėlė vaikui sveikatos sutrikimus. Atsakovas niekada neteigė, kad vaiko sveikatos pablogėjimas yra susijęs su maitinimo krūtimi išankstiniu nutraukimu. Atsakovas tik nurodė, kad ieškovė pirmiausia žiūri savo, o ne vaiko interesų.

89.3. Ieškovė veikė priešingais vaiko interesais. Galimas vaiko raidos sutrikimas specialistų buvo fiksuotas 2021 metų pavasarį, dėl ko atsakovas vaiką buvo užregistravęs pas specialistą, tačiau ieškovė praleido eilę ir vėliau nieko nedarė, kad vėl į ją atsistotų; tik po pusės metų, kai teismo nutartimi buvo nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, atsakovo iniciatyva vaikas buvo užregistruotas pas specialistus dėl vaiko raidos sutrikimo. Ieškovė šią aplinkybę pripažino, todėl ji laikytina įrodyta.

89.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad tik atsakovas suformavo tinkamus vaiko higienos įgūdžius, ar atsakovas geriau išmano vaiko auklėjimo pagrindus. Atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis pradėjo formuoti vaiko įgūdžius naudotis stalo įrankiais, servetėle veidui nusivalyti, puodu gamtiniams reikalams atlikti ieškovė neginčijo, todėl jos įrodytos. Be to, atsakovas pateikė ir tą pagrindžiančius įrodymus: susirašinėjimą su ieškove bei fotonuotraukas ir vaizdo įrašus.

89.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad abu tėvai rūpinasi vaiko sveikata ir esant poreikiui vaiką registruoja gydytojų konsultacijoms, kadangi šalims gyvenant atskirai, klausimais, susijusiais su vaiko sveikata, faktiškai visada rūpindavosi tik atsakovas. Tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovė norėjo parodyti, kad ir ji tame dalyvauja, nepaneigia šios aplinkybės, juo labiau, kad pati ieškovė pripažino, kad tuo rūpinosi atsakovas. Be to, esant sveikatos pablogėjimui, ieškovė ne pati spręsdavo problemą, o perkeldavo ją atsakovui – ieškovė 2021 m. kovo 12 d. atsiuntė atsakovui nuotrauką, iš kurios matyti paūmėjusi vaiko veido odos būklė dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas nedelsdamas užregistravo vaiką pas specialistą, tačiau ieškovei atsisakius jį pas specialistą nuvežti, atsakovas, perkėlęs konsultacijos laiką, pats atvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir vaiką pas specialistą pristatė, apmokėjo už jo vizitą ir nupirko paskirtus vaistus.

89.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad vaiko nagų higiena turi pareigą pasirūpinti abu tėvai, neperkeliant šios pareigos išimtinai ieškovei. Atsakovas šio pareigos ieškovei neperkelia ir šią pareigą jo buvimo su vaiku savaitę tinkamai atlieka. Tačiau ieškovė šios pareigos nevykdo, kadangi jau ne kartą po savaitės buvimo su ieškove vaikas grįždavo su nenukarpytais nagais ir juodomis panagėmis. Esant (duomenys neskelbtini), vaikui kasantis niežtinčią odą, tokiais nagais ir juodomis panagėmis yra padidinamas užsikrėtimo pavojus.

89.7. Atsakovas į bylą pateikė duomenų, patvirtinančių, kad vaikui būnant su ieškove, nėra tinkamai užtikrinami jo interesai, kadangi po buvimo su ieškove, vaiko odos būklė būna ženkliai pablogėjusi. Tai ypač tapo akivaizdu baigus bylos nagrinėjimą: atsakovas 2022 m. lapkričio 22 d. užfiksavo nuotraukoje vaiko odos būklę po savaitės buvimo su ieškove. Atsakovui naudojant paskirtus vaistus, 2022 m. lapkričio 28 d. vaiko odos būklė buvo akivaizdžiai pagerėjusi; vaikui būnant su motina, 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovas vėl fiksavo vaiko odos būklės pablogėjimą, o po penkių dienų tinkamo paskirtų vaistų vartojimo, vaiko veido būklė akivaizdžiai vėl pagerėjo. Nuo 2022 m. gruodžio 12 d. vaikui vėl būnant su motina, ieškovė 2022 m. gruodžio 14 d. informavo atsakovą apie vaiko odos pablogėjimą ir pasiteiravo, kokius vaistus vartoti, taip patvirtindama iki tol atsakovo išsakytas abejones, kad ieškovė ne tik, kad nenaudoja vaikui paskirtų vaistų, tačiau galimai jų ir neturi. Net ir po to, kai atsakovas ieškovę informavo kokius vaistus ir kaip reikėtų naudoti, 2022 m. gruodžio 17 d. vaikas pas tėvą atvyko su ženkliu odos būklės pablogėjimu. Atsakovo 2022 m. gruodžio 20 d. darytose nuotraukose matyti vaiko odos būklės pagerėjimas, kas patvirtina, kad vaiku ieškovės namuose nėra tinkamai pasirūpinama.

89.8. Teismas nevertino ieškovės veikimo priešingais vaikui interesais, kuomet ieškovė nepaisė teismo nustatytos laikinos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Ieškovė 2022 m. vasario 15 d., tėvo ir vaiko bendravimo dieną, atsakovui informavus, kad jis pasiima vaiką, ieškovė viešoje vietoje, jėga išplėšė vaiką iš atsakovo rankų, turėdama vaiką rankoje puolė atsakovą, dėl ko vaikui sukėlė didelį stresą, po kurio sūnus daugiau negu tris mėnesius šlapinosi į lovą, buvo neramus, padidėjo jautrumas. Be to, ieškovė siekė apriboti tėvo ir vaiko bendravimą per trečiuosius asmenis – ji paprašė atsakovą pašalinti iš darželio chato grupės, nurodžiusi, kad atsakovas neturi jokio ryšio su grupe.

89.9. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės nebendradarbiavimo su atsakovu bendrais vaiko ugdymo klausimais. Atsakovas investuoja į žinias vaiko ugdymo klausimais, išklausydamas mokamus seminarus. Atsakovas parengė metodines priemones sūnui ugdyti ir siūlė ieškovei pasidalinti savo turima metodika, taip pat prašė ieškovės pateikti jos naudojamą metodiką, kad būtų užtikrintas nuoseklus darbas su vaiku, tačiau ieškovė į tai nereagavo, teismo posėdyje pareiškusi, kad ji dirba su vaiku. Visgi, kodėl nekoordinuoja veiksmų su atsakovu, nesidalina metodine medžiaga ir jos nepriima iš atsakovo, ieškovė nenurodė.

89.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, dažnai išvykstantis verslo reikalais, neturintis auklės, artimųjų (duomenys neskelbtini), kam kelionės metu galėtų palikti vaiką, negalės tinkamai pasirūpinti vaiku. Nei ieškovė, nei atsakovas (duomenys neskelbtini) artimųjų neturi, nes abu yra atvykėliai iš (duomenys neskelbtini). Atsakovas neneigia, kad jis turi verslo išvykų į kitus Lietuvos miestus, tačiau šios išvykos neriboja jo galimybių pasirūpinti vaiku, kadangi jos vyksta darbo valandomis, kol sūnus yra darželyje, arba tomis savaitės dienomis, kai vaikas būna su motina. Be to, analogiškų išvykų turi ir ieškovė, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino, nors vienas teismo posėdis neįvyko būtent dėl to, kad ieškovė išvyko iš miesto verslo reikalais ir nespėjo sugrįžti.

89.11. Tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėjo verslo kelionių už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau šios kelionės nei vienam iš jų nesutrukdė tinkamai pasirūpinti vaiku. Be to, teismas nepagrįstai akcentuoja auklių ar kitų artimųjų pagalbą, kai vaikas turi motiną, t. y. ieškovę, kuri esant reikalui (jeigu atsakovas negalėtų dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasirūpinti vaiku), tai galėtų padaryti, kaip ir priešingu atveju – tą padarytų atsakovas.

89.12. Atsakovas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), todėl kuo remdamasis teismas darė išvadą, kad jeigu vaikas didžiąją dalį praleis su atsakovu, dažnai turės keliauti į (duomenys neskelbtini), sunku suvokti. Be to, tėvo ir vaiko bendravimo savaitgaliais atsakovas su vaiku vyksta ne tik į (duomenys neskelbtini), tačiau ir į Klaipėdą, kur ne kartą dalyvavo delfinų terapijoje, į Šiaulių rajoną, kur sūnus jodinėja, tiek į kitus Lietuvos miestus, kadangi atsakovas laiką su vaiku leidžia aktyviai, ir tai niekaip nepažeidžia vaiko interesų.

89.13. Teismas nepagrįstai akcentavo ne tinkamą vaiko interesų užtikrinimą, o ieškovės turimą nuosavybę, kuri, teismo įsitikinimu, garantuoja stabilią gyvenamąją vietą. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta, kadangi net ir nuosavybės teise turimas butas negarantuoja stabilumo, kadangi asmuo turi teisę būstą keisti, parduoti ir pan. Kita vertus, nors atsakovas neturi (duomenys neskelbtini) nuosavybės, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad jo nuomojamas būstas nėra stabili gyvenamoji vieta.

89.14. Gyvenamosios vietos vaikui užtikrinimas, jo pamaitinimas, pristatymas į ugdymo įstaigą ar gydymo įstaigą yra tik baziniai vaiko poreikius tenkinantys veiksmai, kuriuos užtikrina abu tėvai. Svarbu įvertinti, ar tėvai užtikrina kitų vaiko poreikių tenkinimą ir ar tai daro tinkamai. Šiuo aspektu ieškovė neprilygsta atsakovui: ieškovės namuose nėra užtikrinama higiena; nėra tinkamai vartojami vaistai dėl (duomenys neskelbtini); atsakovas reguliariai skiria laiko vaikui ugdyti, o duomenų, kaip ieškovė užtikrina vaiko ugdymą, nėra; atsakovas niekada neribojo ir neišsakė negatyvios informacijos vaikui ieškovės atžvilgiu, jis visuomet parengia vaiką bendravimui su motina prieš jos bendravimo savaitę; atsakovas niekada vaiko akivaizdoje nėra sukėlęs vaikui streso; atsakovas reguliariai registruoja vaiką pas specialistus, užtikrina vaiko pristatymą pas juos; atsakovas intensyviai ieško specialistų pagalbos vaikui dėl raidos sutrikimo ir rodo tuo klausimu iniciatyvą; atsakovas investuoja daug laiko į vaiko laisvalaikį, derindamas jį su vaikui paskirta reabilitacija (delfinų terapija, jodinėjimas, baseino lankymas, ilgas buvimas lauke, pasivaikščiojimai); atsakovas užsiima savišvieta vaiko lavinimo ir auklėjimo klausimais.

89.15. Nors teismas tenkino atsakovo prašymą dėl bendravimo tvarkos pagal 50:50 laiko modelį nustatymo, tačiau nepagrįstai savo nuožiūra pakeitė siūlomos bendravimo tvarkos sąlygas.

89.16. Teismas nepagrįstai pakeitė nusistovėjusią tvarką, nurodydamas, kad vaiko interesus labiau atitinka vaiko bendravimas su tėvais nuo sekmadienio iki sekmadienio 17 val., nors jokių pastabų iš šalių dėl bendravimo tvarkos nuo pirmadienio iki pirmadienio, kuomet vaikas paimamas vieno iš tėvų iš darželio netinkamumo, nenustatyta. Priešingai, atsakovo prašoma bendravimo tvarka užtikrina geriausius vaiko ir šalių interesus, kadangi šalys nesusitinka, dėl ko išvengiama konfliktinių situacijų, vaikui tokia tvarka tapo įprasta ir nekelianti streso. Be to, vaiko bendravimo tvarka nuo pirmadienio leidžia produktyviau planuoti savaitgalį kiekvienam iš tėvų.

89.17. Nors atsakovas neprieštarauja tam, kad teismas nusprendė įtraukti papildomą darbo savaitės dieną – trečiadienį, nustatydamas, kad tas tėvas su kuriuo vaikas tą savaitę nebendrauja, turi teisę su vaiku pasimatyti nuo 16 iki 20 val., tačiau mano, kad teismas tokį bendravimo tvarkos punktą įtraukė tinkamai neįvertinęs šalių nurodytų aplinkybių, dėl ko šis punktas yra perteklinis. Nusistovėjusi laikina bendravimo tvarka parodė, kad nei vienas iš tėvų tokio bendravimo poreikio nebuvo išreiškęs.

89.18. Nors teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, pašalino tėvų vienas kito informavimo pareigą ir informavimo būdą, laikydamas tai pertekline norma, tačiau toks tėvų vienas kito informavimas apie ketinimus bendrauti tiek savaitės viduryje, tiek švenčių dienomis turi būti, nes tai leistų aiškiau planuoti laiką, parengti vaiką bendravimui, suteiktų šalims aiškumo. Teisė bendrauti nėra tolygu pareigai bendrauti ir tai, kad tokia teisė numatyta, nereiškia, kad ja bus besąlygiškai pasinaudota.

89.19. Teismo nustatyta bendravimo tvarka vaiko gimimo dieną yra perteklinė ir nereikalinga, be to, neracionali ir neaišku, kaip įvykdoma. Pirmiausia, visiškai neaišku nuo kurios valandos skaičiuojamos 4 valandos, kita – gimimo diena dažnai nėra savaitgalis, kas reiškia, kad tiek pirmoje, tiek antroje dienos pusėje vaikas bus ugdymo įstaigoje ir pagal tokią tvarką būtų nutrauktas vaiko ugdymo procesas. Be to, gimimo dienos sureikšminimas yra nelogiškas, juo labiau, vaikų gimtadieniai nebūtinai švenčiami tą pačią dieną, jie atidedami savaitgaliui ar susiejami su kokiu nors užsakytų renginiu ir pan.

89.20. Teismas neturėjo pagrindo išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos, kadangi išlaikymas iš atsakovo vaikui buvo teikiamas tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu. Be to, nuo 2022 m. kovo 7 d. teismui nustačius laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką 50:50, atsakovas ne tik teikė ieškovei išlaikymą, mokėdamas po 150 Eur kas mėnesį bei apmokėdamas sąskaitą už darželį, tačiau pusę viso laiko išlaikė vaiką, gyvenant jam su vaiku. Atsakovas patyrė netgi daugiau išlaidų nei ieškovė, kadangi jis turėjo parengti tinkamą vaikui gyvenamąją vietą, supirkti vaikui reikalingus rūbus, patalynę, mokėti už vaiko vaistus, patyrė dvigubai daugiau išlaidų apmokėdamas vaiko buvimą (duomenys neskelbtini).

89.21. Teismas iš viso neturėjo pagrindo priteisti išlaikymo, kadangi tiek pagal laikiną bendravimo tvarką, tiek teismui nustačius bendravimo su vaiku tvarką, vaikas pas kiekvieną iš tėvų praleidžia po 50 proc. laiko, dėl ko tuo metu vienas iš tėvų, su kuriuo bus vaikas, patiria išlaidų susijusių su jo maitinimu, komunaliniais mokesčiais, rūbų pirkimu, laisvalaikio praleidimu, lavinimu ir kita. Tokią praktiką palaiko ir kasacinis teismas, nurodęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą.

89.22. Šiuo metu atsakovas patiria daugiau išlaidų nei jų yra nurodžiusi ieškovė, kadangi atsakovas ne tik tenkina vaiko minimalius poreikius, tačiau investuoja į vaiko terapijas (delfinų terapija, jodinėjimas žirgu ir kt.). Taip pat yra patiriamos išlaidos, susijusios su vaiko ugdymu, t. y. mokesčiu už darželį. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad vaiko pinigus, kurie šiuo metu viršija darželio sąskaitos sumą, gauna ieškovė, šioms išlaidoms kompensuoti lėšos iš atsakovo nepriteistinos.

89.23. Kadangi atsakovas 9 mėnesius teikė ieškovei išlaikymą, nors vaikas lygiomis dalimis gyveno su kiekvienu iš tėvų, tai susiklostė situacija, kad ne atsakovas, o ieškovė yra skolinga atsakovui. Teismas nei vienos iš aptartų situacijų nesprendė, dėl ko nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, nors turėjo įvertinti ir pripažinti, kad ieškovė nuo 2022 m. kovo 7 d. neturėjo teisės reikalauti išlaikymo iš atsakovo priteisimo.