- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-2750-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18271-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- D. T.
- Ieškovas
- O. Y.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. Y. ieškinį atsakovui D. T. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo D. T. priešieškinį ieškovei O. Y. dėl sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama sūnaus D. T. gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės (2036-05-16) nustatyti su ieškovė, jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti prašomą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui D. T. kas mėnesį mokamomis 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas; 2) nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su motina, jos gyvenamojoje vietoje.
3. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad siekia užtikrinti abiejų tėvų teikiamą išlaikymą vaikui bei sudaryti sūnui tinkamas sąlygas vystytis. Ieškovė rūpinasi sūnumi, jo deklaruota gyvenamoji vieta šiuo metu yra kartu su ieškove. Atsakovas sūnų išlaikė epizodiškai, nepastoviai, o šiuo metu neišlaiko. Atsakovas yra Ukrainos Respublikos pilietis, vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta. 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, jog atsakovas 2 metus yra paėmęs sūnaus gimimo liudijimą, todėl yra realus pagrindas, jog atsakovas išsiveš vaiką į Ukrainą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus galimai pažeisti vaiko teisėti interesai.
4. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui; nustatyti prašomą motinos ir vaiko bendravimo tvarką; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 2) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: vaikas su motina bendrauja kas antrą lyginę metų savaitę, vaiko motinai paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko tėvu sutartos vietos nelyginės metų savaitės sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžinant jį lyginės metų savaitės sekmadienį iki 19 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku, vaiko motina informuoja vaiko tėvą prieš 2 dienas.
6. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad ieškovė pažeidžia tiek atsakovo teises, tiek mažamečio vaiko geriausius interesus, trukdydama arba visiškai drausdama tėvo ir vaiko bendravimą nuo 2021 m. gegužės mėn., nesuteikia apie vaiką pakankamai informacijos. Ieškovė minimaliai prisideda prie vaiko auklėjimo, įpročių formavimosi. Vaikas galimai dėl tokio motinos elgesio turi sveikatos problemų, todėl nustatytina laikina vaiko gyvenamoji vieta su tėvu. Siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo metu abiejų tėvų ir vaiko teises bendrauti, vaiko tarpusavio ryšio su abiem tėvais palaikymą, nustatytina atsakovo prašoma motinos ir sūnaus bendravimo tvarka.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuose nurodė, kad su atsakovo prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti bei tenkinti ieškovės prašymą. Nurodė, kad vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti savitikslis. Byloje nėra duomenų, jog motinos elgesys, gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaiko interesams, arba ji pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. D. T. gyvena su ieškove nuomojamame būste, kur vaikui yra įprasta aplinka, motina vaiku rūpinasi, tenkina kasdienius jo poreikius. Atsakovo prašymas yra deklaratyvus, objektyviai nepagrįstas įrodymais.
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad su ieškovės prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad motina stengiasi riboti vaiko ir tėvo bendravimą, o tai neatitinka vaiko interesų. Ieškovė yra pateikusi duomenis, kurie neatspindi realios padėties. Ieškovė nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, tačiau nekilnojamojo turto portale „Aruodas“ patalpintas skelbimas, kuriame nurodoma, kad minėtu adresu esantis butas nuomai bus laisvas nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio vidurio arba galo. Taigi, ieškovė artimiausiu metu iš šio buto išsikels. Ieškovė yra minėjusi, kad atsakovas vaiko nematys, o ieškovės motina, 3 seserys ir brolis gyvena Rusijos Federacijos valdomame Kryme, kur gali būti išsivežamas vaikas. Atsakovas gyvena Lietuvoje, kurioje turi verslą ir toliau ketina gyventi Lietuvoje. Atsakovo ir sūnaus ryšys visada buvo stiprus iki 2021 m. gegužės mėn., kai ieškovė uždraudė atsakovui matytis su vaiku.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad ieškovės gyvenamoje vietoje – 2 kambarių nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui. Atsakovas gyvena 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur sudarytos tinkamos sąlygos gyventi vaikui. Tarnybai šeima žinoma nuo 2021 m. gegužės 31 d., kai atsakovas kreipėsi raštu dėl to, kad ieškovė nesudaro galimybių matytis su vaiku. Buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, o tarp bylos šalių vyksta nesutarimai dėl atsakovo teisių ir pareigų įgyvendinimo bendraujant su mažamečiu vaiku. Atsižvelgiant į tai, tarnyba mano, kad šioje byloje nustatyti laikinąją bendravimo tvarką tikslinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nutarė ieškovės O. Y. ir atsakovo D. T. prašymus tenkinti iš dalies; nustatyti nepilnamečio vaiko D. T. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove O. Y. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti laikiną tėvo D. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. T. tvarką, pagal kurią: 1. vaikas D. T. su tėvu bendrauja kas antros metų savaitės savaitgaliais, vaiko tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku, vaiko tėvas informuoja vaiko motiną prieš 2 dienas; kitas prašymų dalis atmesti.
11. Teismas nustatė, kad šalių sūnus nuolat gyvena su motina ir ši gyvenamoji vieta šalių vaikui yra įprasta. Teismas nenustatė, kad vaiko motina nesirūpintų vaiku ar kitaip pažeidinėtų vaiko interesus, todėl konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog šiuo atveju yra pagrindas pakeisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, todėl atsakovo prašymą nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su juo netenkino.
12. Siekiant išvengti tėvų nesutarimų ir laikinai sureguliuoti situaciją bylos nagrinėjimo metu, siekiant nepilnamečiam šalių vaikui užtikrinti stabilią gyvenamąją aplinką, atitinkančią jo interesus ir poreikius, vadovaujantis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove.
13. Teismas nurodė, kad abi šalys prisideda prie vaiko išlaikymo, byloje nėra duomenų, kad vaiko poreikiai nėra pilnai patenkinami. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo priteisti laikino išlaikymo vaikui iš tėvo, todėl ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo netenkino.
14. Spręsdamas klausimą, kokia bendravimo tvarka geriau atitinka vaiko interesus ir nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, teismas vertino byloje surinktus įrodymus apie vaiko bendravimą su tėvu iki 2021 m. gegužės mėn. ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas nurodė, kad ieškovė tarnybai teigė, jog vaikas iki 2021 m. gegužės mėn. bendravo su tėvu kas antrą savaitgalį. Atsakovo tarnybai siųstame 2021 m. gegužės 30 d. prašyme dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodyta, jog tėvai buvo sutarę, kad vaikas po santuokos nutraukimo bendraus su tėvu kas antrą savaitgalį. Iš šalių susirašinėjimų ir kitų bylos duomenų nustatė, kad minėta bendravimo tvarka buvo realiai taikoma. Pažymėjo, kad tokio amžiaus vaikui (3 metai) yra labai svarbus pastovus ir jam žinomas režimas, todėl padarė išvadą, kad vaikui yra įprastas bendravimas su tėvu kas antrą savaitgalį. Teismas nurodė, kad abu tėvai dirba, jų gyvenamosios vietos yra pakankamai toli viena nuo kitos, todėl atsižvelgdamas, be kita ko, į darbo savaitės režimą, teismas sprendė, kad būtent tokia vaiko laikina bendravimo tvarka su tėvu (kas antrą savaitgalį) geriausiai atitiks vaiko ir šalių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Atsakovas D. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį dalyje dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku nustatymo ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o atsakovo - patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Negalima sutikti su teismo padaryta išvada, kad vien ta aplinkybė, kad iki šiol vaikas gyveno su motina, jo laikina gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Šalių sūnus nebuvo patyręs jokių nepatogumų ir kitoje, nei ieškovės namų aplinka, aplinkoje.
15.2. Pas gydytojus faktiškai daugumą kartų (90%) su vaiku vykdavo atsakovas, o ne ieškovė. Tuomet, kai ieškovė nekliudė atsakovui bendrauti su vaiku, atsakovas galėjo pasirūpinti vaiku, tačiau šiuo metu vaiko teisė į sveikatą nėra užtikrinama.
15.3. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad abu tėvai turi sąlygas vaikui auginti, abiejų gyvenamosiose vietose vaikas jaučiasi saugus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki tol faktiškai rūpinosi ir dabar rūpinasi vaiko sveikata, nepažeidinėja mažamečio vaiko bei vaiko motinos teisių ir teisėtų interesų, gilina savo žinias psichologijos srityje, šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad vaiko interesus labiau atitiktų laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ne su vaiko motina, o su tėvu. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, jis taip pat vaikui užtikrintų stabilią gyvenamąją vietą ir, svarbiausia, garantuotų vaikui teisę bendrauti su motina, nes skirtingai, nei ieškovė, atsakovas supranta, kad vaikui yra svarbus ryšys su abiem tėvais.
15.4. Atsakovas susirado būstą (duomenys neskelbtini), sumokėjo avansą ir pasirašys nuomos sutartį, kuomet būsto savininkas sugrįš į Lietuvą. Kadangi atsakovas susirado gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, teismas nebeturi pagrindo netenkinti kito atsakovo prašymo – nustatyti motinos ir vaiko bendravimo tvarką pagal modelį 50:50.
15.5. Teismo padaryta išvada, kad abu tėvai dirba, todėl atsižvelgiant į darbo savaitės režimą geriausiai vaiko ir šalių interesus atitiks tėvo ir vaiko bendravimas savaitgaliais, negali būti nei teisinga, nei pagrįsta, jau vien todėl, kad jeigu ieškovė, dirbdama pilną darbo savaitę, gali pasirūpinti vaiku savaitės eigoje, tai nesuprantama, kodėl to negalėtų padaryti atsakovas. Tai yra teismas, spręsdamas, kad abu tėvai darbo dienomis dirba, tik dėl jam vienam žinomų motyvų nusprendė, kad atsakovas, skirtingai nei ieškovė, galimybių pasirūpinti vaiku neturės.
Atsiliepimas
16. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Skundžiamoje nutartyje padarytos išvados atitinka teismų praktikoje suformuotas taisykles, taikant laikinąją apsaugos priemonę – laikiną bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą.
16.2. Tėvo užsiregistravimas vaiko elektroniniame e.sveikata portale, neįrodo, jog ieškovė vaiko sveikata nesirūpina ar negali (nenori) ja rūpintis.
16.3. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Net jeigu ir iš tiesų atsakovas apsigyveno (duomenys neskelbtini), tai jam nesuteikia pranašumo prieš ieškovę ir nesuponuoja nei faktinio, nei teisinio pagrindo teismui nukrypti nuo aukščiau įvardintos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinti iš dalies ieškovės ir atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo su vaikais tvarkos) taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
19. Vadovaujantis civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2020 m. spalio 21 d. Ukrainos Respublikos (duomenys neskelbtini) mieste nutartimi. Šalių sūnus D. T. gyvena su motina (ieškove) 2 kambarių nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruotos motinos ir vaiko gyvenamosios vietos. Tarnybos pateiktais duomenimis, vaikas lanko (duomenys neskelbtini), vaiko medicininiai poreikiai yra tenkinami (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad siekiant išvengti tėvų nesutarimų ir laikinai sureguliuoti situaciją bylos nagrinėjimo metu, siekiant nepilnamečiam šalių vaikui užtikrinti stabilią gyvenamąją aplinką, atitinkančią jo interesus ir poreikius, vadovaujantis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove.
22. Atsakovo manymu, aplinkybė, kad iki šiol vaikas gyveno su motina, nėra pagrindu vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su motina.
23. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Taikant šias nuostatas, būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nesuabsoliutino fakto, jog šiuo metu vaikas gyvena kartu su motina, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino vaiko gyvenamosios vietos pastovumą, jos atitikimą vaiko poreikių užtikrinimui, aplinkybes, jog vaikas lanko darželį (duomenys neskelbtini) mieste, jo medicininiai poreikiai tenkinami taip pat (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybes leidžia daryti išvadą apie tai, kad būtent motinos gyvenamojoje vietoje tenkinamai pagrindiniai vaiko poreikiai (mokymosi, užimtumo, sveikatos).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykstant teisminiam ginčui, esant konfliktiškiems santykiams tarp tėvų, vaikas dėl to turėtų patirti kuo mažiau nepatogumų, jausti saugumą ir gyvenimo tvarkos stabilumą, nebūti įtrauktas į tėvų tarpusavio santykių aiškinimąsi. Tėvai turi siekti užtikrinti aptartų sąlygų vaikui sukūrimą, veikti ne savo asmeniniais, tačiau vaiko interesais.
26. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).
27. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).
28. Nagrinėjamu atveju, vaikui įprasta gyvenimo tvarka ir socialinė aplinka mažiausiai keistųsi, jis patirtų mažiausiai nepatogumų bei jam būtų užtikrintas pagrindinių būtinųjų poreikių patenkinimas, jei laikinoji vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta toje gyvenamojoje vietoje, kurioje jis gyvena šiuo metu, t. y. su motina. Būtent tokia tvarka atitinka ir prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo reikalavimus. Atsakovas neįrodė, kad aptarto principo reikalavimus labiau atitiktų laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, neįrodė poreikio dabartinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui (CPK 178 str.). Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaiko laikiną gyvenamąją vietą.
29. Atsakovo manymu, laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina sukliudys vaiko teisės į sveikatą užtikrinimui, kadangi būtent atsakovas su vaiku vykdavo pas gydytojus faktiškai daugumą kartų (90%).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma, byloje nėra duomenų apie atsakovo nuolatinį vykimą su vaiku pas gydytojus (pateikti duomenys tik apie 2 gydytojų konsultacijas, vykusias 2021-09-02). Antra, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiko sveikata ar egzistuoja realus pagrindas manyti, jog ieškovė neturės galimybių, dėl kitų priežasčių negalės tinkamai pasirūpinti vaiko sveikatos poreikiais (CPK 178 str.).
31. Taip pat atmestinas atsakovo teiginys dėl poreikio nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, motyvuojant tuo, kad atsakovas susirado gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
32. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo pateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nėra šalių pasirašyta, taigi, neturi teisinės galios ir atitinkamai ja negali būti remiamasi kaip patvirtinančia tokio sandorio sudarymą (CK 6.162 str. 1 d.). Dėl nurodytos gyvenamosios vietos nėra pateikta ir tarnybos išvados apie jos atitikimą vaiko poreikiams ir interesams. Be to, vien atsakovo gyvenamosios vietos perkėlimas į tą patį miestą, kuriame šiuo metu gyvena vaikas, savaime, nesant duomenų, kad tokia gyvenamoji vieta labiau užtikrintų vaiko interesus, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, nustatatant laikiną vaiko gyvenamają vietą su atsakovu.
33. Atsakovo manymu, kadangi atsakovas susirado gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, teismas nebeturi pagrindo netenkinti kito atsakovo prašymo – nustatyti motinos ir vaiko bendravimo tvarka pagal modelį 50:50, t. y. vaikas su motina gyvena ir bendrauja lyginėmis mėnesio savaitėmis, o tėvas – nelyginėmis, tokiu būdu vaikui gyvenant ir bendraujant su kiekvienu iš tėvų po 50 proc. laiko.
34. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra sudaręs šalis teisiškai saistančią buto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, sutartį, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str.). Be to, apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo metu vaiko interesų neatitiktų tokia laikina vaiko su atsakovu bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas su motina gyvena ir bendrauja lyginėmis mėnesio savaitėmis, o tėvas – nelyginėmis. Tokio amžiaus (3 m.) vaikas turi poreikį turėti nuolatinę ir stabilią bei saugią gyvenamąją vietą, ypač tarp tėvų vykstant teisiniam ginčui, nuo kurio baigties priklausys ir vaiko tolimesnė gyvenimo ir bendravimo su tėvais tvarka. Pagal atsakovo siūlomą laikino bendravimo su vaiku tvarką vaikas nuolatos kas antrą savaitę turėtų keisti savo gyvenamąją aplinką, dėl ko būtų sudarytos sąlygos vaikui jausti nesaugumą, nestabilumą dėl gyvenamosios vietos ir aplinkos, sumažinta galimybė apsiprasti naujoje situacijoje (t. y. tėvams gyvenant skyrium). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį 50:50 laikytina neatitinkančia vaiko interesų.
35. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
36. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
37. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko interesus atitinka pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikina vaiko bendravimo su atsakovu tvarka, pagal kurią vaikas su tėvu bendrauja kas antros metų savaitės savaitgaliais, vaiko tėvui paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Tokiu būdu užtikrinama atsakovo teisė bendrauti su vaiku, neprarasti su juo ryšio, tuo pačiu nepaneigiant vaiko interesų bendrauti su tėvu bei turėti stabilią ir saugią gyvenamąją aplinką.
39. Atsakovas papildomai teismui pateikė įrodymus, jo manymu, pagrindžiančius faktines aplinkybes, jog ieškovė trukdo atsakovui ir vaikui bendrauti, nebendradarbiauja su ieškovu jokiais vaiko sveikatos ir kitais kausimais, dėl ko laikina vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su tėvais tvarka turėtų būtų pakeista atsakovo nurodytu būdu.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su tėvais tvarkos. Skundžiamos nutarties dalyku nebuvo aplinkybės, susiję su tuo, ar šalys laikosi teismo nustatytos laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais tvarkos.
41. Vadovaujantis CPK 8 straipsnio nuostatomis, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 152 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, taigi, joje nurodytų įpareigojimų turi būti laikomasi nuo nutarties priėmimo datos.
42. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinos bendravimo su tėvais tvarkos nustatymas ir jos nesilaikymas yra skirtingos situacijos. Aplinkybė, kad šalis nevykdo teismo nustatytos laikinos vaiko bendravimo su tėvais tvarkos, savaime nėra pagrindu tokią tvarką pripažinti netinkama ar ją keisti, jei ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Tokios faktinės aplinkybės gali būti pagrindu siekti priverstinio bendravimo tvarkos įgyvendinimo ar atsakomybės taikymo tvarką pažeidžiančiai šaliai (CPK 585, 771 str.). Kaip minėta, byloje nustatytos aplinkybės, jog nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitinka skundžiama nutartimi nustatyta laikina vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais tvarka. Tokių aplinkybių atsakovas nepaneigė (CPK 178 str.).
43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais nustatymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar panaikinti. Nurodytų motyvų pagrindu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.