Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekorūmai“ atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekorūmai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kredito garantas“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Š. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir paskolos sutarties modifikavimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. ieškovė UAB „Ekorūmai“ (paskolos gavėja) ir atsakovė UAB „Kredito garantas“ (paskolos davėja) sudarė paskolos sutartį Nr.29414. Paskolos neto suma yra 111 000 Eur, paskolos bruto suma yra 378 809,01 Eur. Ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir tinkamai vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Paskolos panaudojimo paskirtis - paskolos refinansavimui (Paskolos sutarties 1.12 punktas). Sutarties vykdymo užtikrinimui buvo sudaryta 2022-08-28 laidavimo sutartis Nr.29414/1 ir įkeisti šie turtiniai vienetai: 0,1038 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (įkaito davėjas atsakovės direktorius Š. A.). Galutinis paskolos grąžinimo terminas 2042 m. rugsėjo 15 d.

31. Atsakovė 2023 m. kovo 6 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė ieškovei pranešimą dėl Paskolos sutarties Nr. 29414 netinkamo vykdymo ir paskolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino, nurodydama, kad pradelsta grąžinti paskolos dalis – 316,25 Eur, pradelstos grąžinti palūkanos – 6866 Eur, priskaičiuotų delspinigių suma – 8041,83 Eur, nustatė papildomą 30 dienų kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui, t. y. 15 224,54 Eur pagal Paskolos sutartį sumokėti, bei nurodė, kad per nustatytą papildomą terminą nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, atsakovė, vadovaudamasi CK 6.874 straipsnio 2 dalimi reikalauja ne vėliau kaip kitą dieną, einančią po nustatyto papildomo termino pasibaigimo dienos, grąžinti visą paskolą nepasibaigus Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiui bei sumokėti priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitus pagal Paskolos sutartį privalomus mokėti mokėjimus. 2023 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

Dėl Paskolos sutarties (ne)nutraukimo

32. Vienas iš pagrindinių šios bylos klausimų yra tai, ar Paskolos sutartis galioja, ar inicijuojant priverstinį išieškojimą buvo nutraukta. Ieškovės vertinimu, Paskolos sutartis nutraukta, nes atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsakovės teigimu, sutartis nenutraukta.

33. Visų pirma pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica).

34. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

35. Paskolos sutarties 8.5 punktas numato, kad paskolos davėjas, siekdamas apsaugoti savo interesus, turi teisę pradėti išieškojimo procedūras Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bei reikalauti priverstinio įsipareigojimų įvykdymo ne ginčo tvarka.

36. Paskolos sutarties 12 skirsnis numato sąlygas ir tvarką, kurioms esant paskolos davėjas turi teisę nutraukti sutartį. Nagrinėjamu atveju, aktualios 12.1. ir 12.1.1. nuostatos, kurios nustato, kad paskolos davėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, informavęs paskolos gavėją raštu, nutraukti sutartį ir reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų visą negrąžintą paskolą, sumokėtų priskaičiuotas palūkanas, sutarties sudarymo mokestį, netesybas ir kitus iš sutarties kylančius reikalavimus, jei paskolos gavėjas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų nevykdo bet kokių iš sutarties kylančių įsipareigojimų ir sutarties vykdymo pažeidimų nepašalino per paskolos davėjo suteiktą 14 kalendorių dienų terminą. Sutartis laikoma nutraukta nuo paskolos davėjo rašte nurodytos dienos, atskiras raštas dėl sutarties nutraukimo nėra siunčiamas.

37. Lingvistiškai aiškinant paskolos sutarties 12.1. punktą, paskolos davėjas pirmiausia turi nutraukti paskolos sutartį ir tik tuomet ją nutraukus, galima reikalauti paskolos grąžinimo nesuėjus jos grąžinimo terminui.

38. Taip pat lingvistiškai analizuojant paskolos sutarties 12.1.1. punkto paskutinį sakinį, kad sutartis laikoma nutraukta nuo paskolos davėjo rašte nurodytos dienos, atskiras raštas dėl sutarties nutraukimo nėra siunčiamas, ir 12.2 punktą, kuriame įtvirtinta, jei paskolos davėjas rašytiniame pranešime nenurodys kitaip, bus laikoma, kad sutartis yra nutraukta 20 kalendorinę dieną po atitinkamo paskolos davėjo pranešimo išsiuntimo dienos, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad Paskolos sutarties sąlygos formuluojamos klaidinančiai. Viena vertus, Sutarties 12.1. punkte numatyta atsakovės pareiga informuoti ieškovę apie sutarties nutraukimą, kita vertus Sutarties 12.1.1 punkto paskutinis sakinys ir 12.2. punktas nurodo, kad sutartis gali būti nutraukiama atskirai nesiunčiant rašto dėl jos nutraukimo ir jei nenurodo kitaip paskolos davėjas, sutarties nutraukimo data po atitinkamo pranešimo yra nustatoma automatiškai, t. y. 20 kalendorinę dieną.

39. Vadovaujantis byloje esančia 2023 m. sausio 9 d. pretenzija dėl Paskolos sutarties Nr. 29414 nevykdymo, bei 2023 m. kovo 6 d. pranešimu dėl Paskolos sutarties Nr. 29414 netinkamo vykdymo ir paskolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino, nustatyta, kad ieškovės Paskolos sutartyje nurodytu adresu atsakovė registruotu paštu bei elektroniniu paštu išsiuntė pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo. Minėta pretenzija ieškovei buvo nustatytas 14 d. terminas padengti susidariusį įsiskolinimą, taip pat nurodomos alternatyvios pasekmės nepadengus skolos, t. y. paskolos sutarties nutraukimas arba paskolos grąžinimas prieš terminą. 2023 m. kovo 6 d. ieškovei įteiktas pranešimas dėl Paskolos sutarties netinkamo vykdymo ir paskolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino. Pranešime atsakovė nieko nenurodo apie Paskolos sutarties nutraukimą. Joje yra nustatomas papildomas 30 dienų kalendorinių dienų terminas įsiskolinimui padengti ir įspėjama, kad kitą dieną po nustatyto termino pasibaigimo atsakovė reikalaus grąžinti visą paskolą prieš terminą. Kadangi trečiasis asmuo Š. A. kaip solidarus laiduotojas laidavo už ieškovės prievolių tinkamą įvykdymą, atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu informavo ir jį apie ieškovės netinkamą prievolės įvykdymą. Teismas pastebi, kad šiame pranešime yra aiškiai nurodyta, kad atsakovė pasinaudojo CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise pareikalauti ieškovės grąžinti visa suteiktą paskolą prieš terminą. Šiame pranešime taip pat nurodyta kokiomis dienomis ieškovei buvo siųsti pranešimai dėl netinkamo Paskolos sutarties vykdymo ir kada suėjo terminas anksčiau nustatyto termino grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti kitus mokėjimus pagal Paskolos sutartį – 2023 m. balandžio 6 d.

40. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovė laikosi pozicijos, kad Sutarties nenutraukė, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad, ieškovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas, atsakovė (paskolos davėja), įgyvendindama Paskolos sutarties bendrosios dalies 12.1. punkte įtvirtintą teisę, vienašališkai nutraukė paskolos sutartį, įspėjusi paskolos gavėją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

42. Iš esmės analogiška nuostata, papildomai suteikianti atsakovei teisę vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį, įtvirtinta ir Paskolos sutarties bendrosios dalies 12.1. punkte.

43. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjo nenurodyta, jog, paskolos gavėjui laiku nemokant paskolos grąžinimo įmokų ir paskolos davėjui dėl to pareikalavus grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą su priklausančiomis mokėti palūkanomis, paskolos sutartis nutraukiama kreditoriaus iniciatyva ar yra laikoma nutraukta, kreditoriui inicijavus skolos išieškojimą iš paskolos gavėjo suteiktų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-866-910/2022). Tokių nuostatų nėra ir šalių sudarytoje Paskolos sutartyje.

44. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskolos davėjui pasinaudojus CK 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir pareikalavus paskolos grąžinimo prieš terminą, paskolos gavėjas turi teisę prašyti atidėti paskolos grąžinimą, pakeisti paskolos grąžinimo grafiką ir pan., t. y. šalys turi teisę tartis dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, atsižvelgiant į tęstinių sutartinių santykių metu susiklosčiusią situaciją, paskolos gavėjui iškilusius sunkumus, dėl kurių jis negali mokėti paskolos grąžinimo įmokų pagal anksčiau sulygtą grafiką. Šalių teisė keisti paskolos sutarties sąlygas įtvirtinta įstatyme – CK 6.223 straipsnio 1 dalyje. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-866-910/2022). Taigi ir dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovės pareikalavimas grąžinti visą paskolos sumą prieš terminą savaime reiškia paskolos sutarties nutraukimą.

45. Kadangi paskolos sutartis užtikrinta maksimaliąja hipoteka, šiame ginče taip pat taikytinos ir hipoteką reglamentuojančios nuostatos. CK 4 knygos komentare išaiškinama, kad pagal iki 2012 m. liepos 1 d. susiklosčiusią praktiką prieš pradedant išieškojimą iš hipoteka įkeisto daikto buvo reikalaujama nutraukti sutartis, iš kurių kylančios prievolės buvo užtikrintos hipoteka. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodyta 2003 m. gruodžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003, 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam reglamentavimui tapo neaktuali, nes visų pirma CK 4.19 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta skolininko garantija, leidžianti išieškant bet kada įvykdyti neįvykdytą prievolę, o tai reiškia, kad sutartis, nustatanti pagrindinę prievolę, yra galiojanti ir sutarties nutraukimas nėra būtina priverstinio išieškojimo sąlyga. Be to, vadovaujantis sutarčių teisės nuostatomis privalomas pagrindinės sutarties nutraukimas neatitinka favour contractus (sutarties išsaugojimo) principo ir užkerta kelią daliniam hipotekos teisės panaudojimui (CK 4 knygos komentaras, Smaliukas A. et al., 104 p.).

47. Kaip matyti iš byloje esančio šalių el. susirašinėjimo, priešingai nei teigia ieškovė, šalys nesitarė pakeisti esančios situacijos, t. y. nebuvo kalbama, kad atsakovė atsisako reikalavimo anksčiau nustatyto termino grąžinti paskolą ar kitaip modifikuoti sutartį. Ieškovė buvo informuota, kad atsakovė ketina kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėti priverstinį įsiskolinimo išieškojimą. Šalys taip pat tarėsi dėl įsiskolinimo sumokėjimo išdėstymo, t. y. atsakovė sutiko nepradėti priverstinio įsiskolinimo išieškojimo, jei ieškovė kiekvieną mėnesį atliks mokėjimus, kurių suma bus ne mažesnė nei 2 mėnesinių įmokų pagal įmokų mokėjimo grafiką suma. Ieškovei atlikus 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimus, atsakovė nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Kaip matyti iš pateiktos į bylą gautų įmokų suvestinės, ieškovė, atlikusi 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimus, daugiau mokėjimų nedarė. Todėl atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo.

48. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovės pareikalavimas grąžinti visą paskolos sumą prieš terminą savaime reiškia paskolos Sutarties nutraukimą. Konstatavus, kad Paskolos sutartis nėra nutraukta ir atsakovė turi teisę reikalauti viso paskolos grąžinimo prieš terminą pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, ieškinys dalyje dėl Paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Taip pat konstatavus, kad paskolos sutartis nebuvo nutraukta, ieškovės argumentai dėl netinkamo informavimo dėl sutarties nutraukimo yra nepagrįsti ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl netesybų modifikavimo

49. Paskolos sutarties 10.1. punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėja, praleidusi sutartyje nustatytus paskolos grąžinimo, palūkanų mokėjimo ir kitokių mokėjimų terminus, privalo mokėti Paskolos davėjui 1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po Sutartyje numatyto mokėjimo termino pasibaigimo ir baigiami skaičiuoti tada, kai sumokami pradelsti sumokėti mokėjimai. Sutarties 10.2. punkte nurodoma, kad tuo atveju, jei paskolos gavėja pažeidžia 1 arba kelis Sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, išskyrus įsipareigojimą tinkamai mokėti mokėjimus pagal Sutartį, paskolos gavėja paskolos davėjai reikalavimu privalo sumokėti pastarajai 2 (du) proc. negrąžintos paskolos dydžio baudą. Sutarties 10.3. punktu šalys taip pat susitarė, kad Sutarties nutraukimas remiantis 12.1.1-12.1.11 punktais, nestabdo netesybų ar kitų Sutartyje numatytų mokesčių skaičiavimo bei nepanaikina paskolos gavėjos įsipareigojimo grąžinti paskolą, mokėti palūkanas, netesybas bei kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Jei Sutartis nutraukiama, vadovaujantis aukščiau nurodytais Sutarties punktais, paskolos gavėja įsipareigoja be jos neapmokėtų sumų, paskolos davėjos reikalavimu mokėti jai iki dešimties proc. paskolos neto sumos dydžio baudą. Sutarties 12.3. punkte numatyta, kad nuo Sutarties nutraukimo dienos paskolos gavėja įsipareigoja mokėti paskolos davėjai 20 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo Sutarties nutraukimo momentu susidariusio paskolos gavėjos įsiskolinimo paskolos davėjai sumos (negrąžintos paskolos, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių ir nesumokėtų pagal sutartį priskaičiuotų mokesčių). Kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo Sutarties nutraukimo iki paskolos gavėjos įsiskolinimo visiško sumokėjimo.

50. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju vienoje sutartyje buvo nustatytos net keturgubos netesybos – padidintos palūkanos, delspinigiai, vienkartinis skolos administravimo mokestis ir skolos išieškojimo mokestis, kurie savo prigimtimi laikytini bauda (netesybų forma), todėl pateiktu ieškiniu prašo pripažinti 2022 m. rugsėjo 29 d. Paskolos sutarties 10.1, 10.2., 10,3. ir 12.3 punktų sąlygas negaliojančias nuo sudarymo dienos, jas keičiant, nustatant netesybų dydį į 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.

51. Analizuojant 2022 m. rugsėjo 29 d. Paskolos sutarties 10.1, 10.2, 10,3 ir 12.3 punktų sąlygas nustatyta, kad Paskolos sutarties 10.1. punkte yra nustatytos netesybos už prievolės laiku mokėti paskolos sutartyje nustatytus mokėjimus pažeidimus. Paskolos sutarties 10.2. punkte yra nustatytos netesybos už paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimą, tačiau nurodyta, kad šios netesybos nėra taikomos už prievolės laiku mokėti paskolos sutartyje nustatytus mokėjimus pažeidimus. Taigi, šios netesybos nėra taikomos kartu su paskolos sutarties 10.1. punkte nustatytomis netesybomis ir nesukuria galimybės atsakovei taikyti dvigubos atsakomybės už tą patį pažeidimą. Paskolos sutarties 10.3. punkte nustatytos netesybos gali būti taikomos už paskolos sutarties nutraukimą.

52. Kaip matyti iš notaro pateikto pranešimo, atsakovė pateikė reikalavimą išieškoti iš ieškovės palūkanas ir delspinigius pagal Sutarties 10.1 punktą, t. y. atsakovė pateikė reikalavimą taikyti tik Paskolos sutarties 10.1. punkte nustatytas netesybas. Kitos Paskolos sutartyje nustatytos netesybos ieškovei nebuvo taikomos.

53. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti aukščiau nurodytų Paskolos sutarties sąlygų negaliojančiomis.

54. Pažymėtina ir tai, kad Paskolos sutarties 12.3. punkte yra nustatytos kompensacinės palūkanos, kurios yra taikomos nuo Paskolos sutarties nutraukimo ir savo esme atitinka CK 6.210 straipsnio nustatytas palūkanas. CK leidžia šalims laisvai susitarti dėl šių palūkanų dydžio. Teismo vertinimu, šios kompensacinės palūkanos nėra laikytinos netesybomis ir gali būti taikomos nuo Paskolos sutarties nutraukimo iki visiško įsiskolinimo padengimo. Kaip nurodė atsakovė, nagrinėjamu atveju Paskolos sutartis nutraukta nebuvo, todėl šios kompensacinės palūkanos nebuvo taikomos ir jų taikyti nebuvo prašoma teikiant prašymą notarui dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Pažymėtina, kad Paskolos sutarties 12.3. punkte nustatytos kompensacinės palūkanos yra leistinos ir taikytinos, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti šią Paskolos sutarties 12.3. punkte nurodytą sąlygą negaliojančia taip pat atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

56. Remiantis CK 6.156 straipsniu, šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

57. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

58. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai.

59. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

60. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

61. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).

62. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).

63. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

64. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).

65. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

66. Teismo vertinimu, sprendžiant netesybų dydžio protingumo klausimą nagrinėjamoje byloje yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė nuo pat Paskolos sutarties sudarymo netinkamai vykdė savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, t. y. mokėjimai buvo atliekami nesilaikant nustatyto mokėjimų grafiko. Mokėjimai pagal mokėjimų grafiką turėjo būti pradėti vykdyti nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. ir toliau mokami kiekvieno mėnesio 15 d. Tačiau kaip patvirtina byloje esantys duomenys, pirmą mokėjimą ieškovė atliko 2023 m. sausio 27 d. – 3 000,00 Eur, t. y. jau po to, kai atsakovė 2023 m. sausio 9 d. raštu informavo ieškovę apie netinkamą Paskolos sutarties sąlygų vykdymą. Kitas mokėjimas – 2 000,00 Eur, buvo atliktas 2023 m. kovo 9 d., t. y. jau po to, kai atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad dėl netinkamo paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, atsakovė reikalauja anksčiau nustatyto termino grąžinti visą suteiktą paskolą.

67. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė turėjo teisę ir realią galimybę derėtis dėl Paskolos sutarties sąlygų, tame tarpe ir prašyti mažinti delspinigių dydį. Tai aiškiai patvirtina Paskolos sutarties Specialiosios dalies 1.17.1. punktas, kuriuo, ieškovės prašymu, buvo sumažintas išankstinio paskolos grąžinimo mokestis. Tačiau ieškovė tokia savo teise nesinaudojo. Įrodymų, kad ieškovei nebuvo sudaryta sąlygų derėtis dėl Paskolos sutarties sąlygų, ar kad atsakovė atsisakė derėtis ar keisti ieškovės siūlytas sąlygas, ieškovė į bylą nepateikė ir nenurodė. Be to, Paskolos sutarties 17.8 punktu paskolos gavėja (ieškovė) patvirtino savo parašu Sutartyje, kad ji aptarė su paskolos davėja visas Sutarties sąlygas ir susipažino su Sutartimi ir Sutarties priedais, juos perskaitė ir buvo išsamiai informuota apie Sutartį (taip pat ir Sutarties priedais) ir su tuo susijusias teises ir prievoles, tarp jų prievolę mokėti palūkanas, netesybas, kompensacines palūkanas Sutarties nutraukimo atveju, visiškai suprato, kad jie atitinka jos valią ir kad ji visiškai sutinka su tomis sąlygomis. Taigi šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą spręsti, kad Paskolos sutarties nuostatos dėl delspinigių dydžio ieškovei buvo aiškios ir suprantamos, t. y. ieškovė suprato, kad tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų mokės atsakovei Paskolos sutartyje sutarto dydžio netesybas.

68. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas įstatymuose, kurie gina vartotojų teises (LR Vartojimo kredito įstatymas) yra įtvirtinęs 0,05 proc. per dieną dydžio delspinigius. Vartotojas yra fizinis asmuo, kuris sudaro sutartis kaip vartotojas savo buitinių, kasdienių poreikių tenkinimui. Toks asmuo dažniausiai neturi reikiamos sutarčių sudarymo, derybų patirties ir žinių. Todėl jo interesai papildomai, griežčiau yra ginami įstatymų. Šioje byloje nagrinėjamas teisinis santykis yra atsiradęs tarp dviejų verslo subjektų. Todėl, teismas visiškai pritaria atsakovės pozicijai, kad esant verslo teisiniams santykiams mažinti delspinigius iki mažesnio dydžio nei nustatytas teisės aktuose ginančiuose vartotojus yra neteisinga ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu. Be to, atsakovė prašo sumažinti netesybas iki minimalios ribos, tačiau nepateikia tam jokio pagrindimo.

69. Šiame kontekste pažymėtina, kad bet kuris juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jo ūkinės veiklos pobūdžio, teikiamų paslaugų rūšies, jų specifiškumo ar jų reikšmės, sudarydamas sandorius bei prisiimdamas ilgalaikius įsipareigojimus turi pats įvertinti visus aspektus bei galimas rizikas, įskaitytinai galimą prievolių vykdymo pasunkėjimą laiko perspektyvoje. Sutikdamas paimti paskolą atitinkamomis sąlygomis, paskolos gavėjas sutinka ir su tuo, kad turės mokėti netesybas, skatinančias jį vykdyti prievoles laiku arba kompensuojančias kreditoriaus praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės.

70. Kaip minėta, abi sutarties šalys yra verslininkės, turinčios patirties verslo bei derybų srityje, galinčios numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkančios sutarties sąlygas. Be to, ginčo Paskolos sutartis yra komercinio pobūdžio. Tai reiškia, kad šalys geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas.

71. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pirmą mokėjimą ieškovė atliko 2023 m. sausio 27 d., t. y. jau po to, kai atsakovė 2023 m. sausio 9 d. raštu informavo ieškovę apie netinkamą Paskolos sutarties sąlygų vykdymą, į tai, kokią dalį paskolos ieškovė buvo sumokėjusi atsakovei iki atsakovės pareikalavimo anksčiau nustatyto termino grąžinti visą suteiktą paskolą, į tai, kad atsakovės priskaičiuota delspinigių suma palyginus su paskolinta paskolos suma bei negrąžintos paskolos suma yra pakankamai proporcinga, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tai, kad sutartis buvo sudaryti laisva šalių valia ir laikydamas, kad ieškovė, sudarydama sutartį turėjo (galėjo) įvertinti Paskolos sutarties nuostatas, įvertinti savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas Sutarties nevykdymo teisines pasekmes, sprendžia, kad nagrinėjamu individualiu atveju būtina ginti ne tik skolininkės (ieškovės), bet ir kreditorės (atsakoves) interesus gauti šalių iš anksto sutartą nuostolių atlyginimą. Teismo vertinimu, Paskolos sutartyje nustatytas netesybų dydis atitinka šalių individualiai išreikštą valią, lyginant jį su negrąžintos paskolos suma, nelaikytinas akivaizdžiai per dideliu, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo mažinti. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas sumažinti Paskolos sutartyje nustatytą netesybų dydį iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip netesybas mažinti prašanti šalis, turėjo pagrįsti, kad atsakovės patirti nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo yra akivaizdžiai mažesni nei reikalaujamos netesybos (CPK 178 straipsnis), tačiau to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nepadarė.

72. Be to, kaip jau minėta, visos netesybos, nurodytos Paskolos sutarties 10 .1, 10.2 ir 10.3 punktuose, yra taikomos už skirtingus sutartinių nuostatų pažeidimus, o kompensacinės palūkanos, nurodytos Paskolos sutarties 12.3. punkte, apskritai nėra netesybos. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiomis visas aukščiau nurodytas Paskolos sutarties sąlygas ir nustatyti netesybas tik nuo pradelstų sumokėti sumų iš esmės yra ydingas, pakeičiantis šalių susitarimą apskritai dėl sutartinės atsakomybės taikymo ir Paskolos sutarties sąlygų vykdymo.

73. Konstatavus, kad Paskolos sutartis nebuvo nutraukta, ieškovės argumentai dėl skaičiuojamų pelno palūkanų ir šalių teisinių santykių po Paskolos sutarties nutraukimo nėra aktualūs šiai bylai ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.

74. Ieškovės atstovo teismo posėdžio metu pateiktas prašymas taikyti delspinigiams ieškinio senatį išeina už ieškinio ribų, todėl teismas dėl jo taip pat plačiau nepasisako.

75. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodyta.

76. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta; pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje V. de H. prieš Olandiją, bylos Nr. 16034/90; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas prieš Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

77. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

78. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos jai taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

79. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl jos nepriteistinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

80. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, šioje byloje Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekorūmai“ ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.