Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl vykdomųjų įrašų dalies panaikinimo ir vykdomųjų įrašų įvykdymo atgręžimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras Gintaras Bastakys ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emilė“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės kredito unijos (toliau – ir KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ (toliau – ir atsakovė, Unija) reikalavimas pagal 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį išieškoti iš ieškovės 8 proc. dydžio metines sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 19 d. yra nepagrįstas; pakeisti Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro Gintaro Bastakio 2016 m. kovo 31 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730, panaikinant vykdomojo įrašo nuostatą, kad iš ieškovės atsakovei turi būti išieškotos 8 proc. dydžio metinės sutartinės palūkanos už 503 780,75 Eur sumą, skaičiuotinos nuo 2016 m. sausio 19 d. iki prievolės įvykdymo; 2) pripažinti, kad atsakovės reikalavimas pagal 2013 m. sausio 23 d. vekselį išieškoti iš ieškovės didesnes kaip 5 003,71 Eur palūkanas yra nepagrįstas; pakeisti Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. Bastakio 2016 m. kovo 31 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. GB-1733, sumažinant iš ieškovės atsakovei išieškotinų palūkanų sumą nuo 12 290,98 Eur iki 5 003,71 Eur; 3) taikyti vykdomųjų įrašų įvykdymo atgręžimą – ieškovei iš atsakovės priteisti 346 306,65 Eur.

2. Ieškovė nurodė, kad notaro Gintaro Bastakio 2016 m. kovo 31 d. atliktame vykdomajame įraše Nr. GB-1730 nepagrįstai nustatyta, jog iš ieškovės atsakovei turi būti išieškotos 8 proc. dydžio metinės sutartinės palūkanos už 872 902,58 Eur sumą, skaičiuotinos nuo 2016 m. sausio 19 d. iki prievolės įvykdymo. Teisinis reguliavimas po to, kai atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, atsakovei nesuteikė teisės skaičiuoti ir reikalauti iš ieškovės išieškoti paskolos sutartyje nustatytas 8 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas. Atsakovė, teikdama prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (Nr. GB-1733) dėl neapmokėto vekselio, neturėjo teisės reikalauti išieškoti iš ieškovės daugiau, nei pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teisę reikalauti iš ieškovės išieškoti paskolos sutartyje nustatytas 8 proc. mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas atsakovei suteikė paskolos sutarties bendrosios dalies 15 punktas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose tvirtinta, kad paskolos sutartyje nustatytos palūkanos skaičiuojamos iki paskolos grąžinimo dienos. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimo skaičiuoti 8 proc. palūkanas.

4. Trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad sutinka su ieškovės argumentais. Paskolos sutartis nėra nutraukta. Neaišku, kaip buvo išieškoma skolos suma, už kokią sumą buvo skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai, kaip buvo vertinamas pajaus įnašas. Atsakovės valdybos sprendimas išskaičiuoti delspinigius – neaiškus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovei iš ieškovės priteisė 5 882,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovės priteisė 3 572 Eur žyminį mokestį.

3. Teismas nustatė, kad šalys 2013 m. sausio 23 d. sudarė paskolos sutartį. Ieškovei suteikta 3 500 000 Lt (1 013 670,07 Eur) paskola, grąžinimo terminas – 2018 m. sausio 25 d. Už suteiktą paskolą ieškovė įsipareigojo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmosios paskolos suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki paskolos grąžinimo ieškovei dienos imtinai. Už laiku negrąžintą paskolą ieškovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo pagal paskolos sutartį dieną. Paskolos sutartimi ieškovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas: nekilnojamojo turto – negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), – hipoteka ir ieškovės 2013 m. sausio 23 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 3 500 000 Lt (1 013 670,07 Eur) sumai. 2013 m. balandžio 4 d. susitarimu pakeistos paskolos sutarties sąlygos – įkeisto nekilnojamojo turto sudėtis, be kitų nekilnojamojo turto objektų, įkeistas ir negyvenamas pastatas (duomenys neskelbtini). Šalių 2013 m. balandžio 12 d. susitarimu pakeistas paskolos sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas.

4. Ieškovei nevykdant įsipareigojimų, atsakovė 2016 m. sausio 19 d. su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo kreipėsi į notarą. Notaras G. Bastakys 2016 m. kovo 31 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730, pagal kurį siūlė iš ieškovės atsakovei išieškoti 511 447,03 Eur paskolą, 5 003,41 Eur palūkanas, 2 662,87 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio sutartines palūkanas, 6 proc. dydžio įstatymines palūkanas, 2 594,52 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas, 399,97 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas. Atsakovė 2016 m. sausio 13 d. pranešimu pateikusi vekselį apmokėti ir išsiuntusi 2016 m. sausio 15 d. pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas nustatytais terminais, patikslinusi ieškovės skolos sumą 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. kovo 31 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį atlikimo. Notaras G. Bastakys 2016 m. kovo 31 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. GB-1733 išieškoti iš ieškovės nesumokėtą vekselio sumą – 503 780,75 Eur, apskaičiuotas palūkanas – 12 290,98 Eur, 6 proc. dydžio įstatymines palūkanas bei vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas. Abu vykdomieji dokumentai pateikti antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei priverstinai vykdyti. Antstolė iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos iš ieškovės atsakovei yra išieškojusi 654 544,78 Eur.

5. Teismas pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių šios bylos klausimų yra tai, ar paskolos sutartis galioja, ar inicijuojant priverstinį išieškojimą buvo nutraukta. Ieškovės vertinimu, paskolos sutartis nutraukta, nes atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsakovės teigimu, sutartis nenutraukta. Teismas nustatė, kad ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškė ieškinį atsakovei (šalys ir procesinės padėtys sutampa abejose bylose) dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties vykdymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018 ieškovės ieškinys atmestas. Nurodytame sprendime teismas konstatavo, kad paskolos sutartis nebuvo nutraukta. Nesutikdama su sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, tačiau jo atsisakė. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-169-265/2019 priimtas ieškinio ir apeliacinio skundo atsisakymas, apeliacinis procesas pagal ieškovės apeliacinį skundą nutrauktas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimas panaikintas ir civilinė byla nutraukta. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad, nors byla dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties vykdymą yra nutraukta, tačiau ji iš esmės buvo išnagrinėta teismo tvarka ir konstatuota, jog paskolos sutartis nebuvo nutraukta.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie paskolos sutarties nutraukimą. Teismas konstatavo, kad paskolos sutartis, atsakovei inicijuojant priverstinį skolos pagal paskolos sutartį išieškojimą, nebuvo nutraukta.

7. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi išnagrinėtos kasacinės bylos Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl nėra pagrindo vadovautis nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog teisinis reguliavimas po to, kai atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, atsakovei nesuteikė teisės skaičiuoti ir reikalauti iš ieškovės išieškoti paskolos sutartyje nustatytas 8 proc. mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas. Priešingai, tokią teisę atsakovė turi pagal paskolos sutarties bendrosios dalies 15 punktą ir CK 6.872 straipsnio 2 dalį, kuriuose įtvirtinta, kad paskolos sutartyje nustatytos palūkanos skaičiuojamos iki paskolos grąžinimo dienos. Teismas nusprendė, kad reikalavimas panaikinti vykdomojo įrašo Nr. GB-1730 dalį dėl 8 proc. dydžio mokėjimo palūkanų išieškojimo yra nepagrįstas, ir šį reikalavimą atmetė.

9. Pasisakydamas dėl kito ieškovės ginčijamo vykdomojo įrašo Nr. GB-1733 teismas nurodė, kad atsakovė su prašymais dėl vykdomųjų įrašų atlikimo pagal hipoteką ir vekselį kreipėsi skirtingu metu: prašymas dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį pareikštas daugiau nei 2 mėn. vėliau nei prašymas dėl vykdomojo įrašo pagal hipoteką. Teismas pritarė atsakovei, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal paskolos sutartį skaičiuojamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos iki visiško paskolos grąžinimo, vėliau notarui pateiktame prašyme atlikti vykdomąjį įrašą pagal vekselį nurodyta išieškotina palūkanų suma (12 290,98 Eur) yra didesnė, nei anksčiau pateiktame prašyme atlikti vykdomąjį įrašą pagal hipoteką nurodyta iki 2016 m. sausio 19 d. nesumokėta palūkanų suma (5 003,41 Eur). Teikiant prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pagal hipoteką, nesumokėtų mokėjimo palūkanų suma nurodyta 2016 m. sausio 19 d., o teikiant prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pagal vekselį, nesumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartį suma patikslinta 2016 m. kovo 25 d. Dėl šių priežasčių vykdomajame įraše, atliktame pagal vekselį, nurodyta išieškotina mokėjimo palūkanų suma yra 7 287,58 Eur didesnė nei vykdomajame įraše, atliktame pagal hipoteką.

10. Iš atsakovės pateiktos skolinių įsipareigojimų pagal vykdomuosius įrašus dengimo lentelės teismas nustatė, kad 7 287,58 Eur palūkanų suma apskaičiuota už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 25 d., t. y. už 66 dienas. Dėl to galima teigti, kad pagal vekselį atsakovė neįgijo daugiau teisių – jos įgytos būtent pagal paskolos sutartį bei dėl joje nurodytų sąlygų, todėl išieškotina mokėjimo palūkanų suma (12 290,98 Eur) vykdomajame įraše, atliktame pagal vekselį, nurodyta pagrįstai ir jos mažinti nėra pagrindo. Teismas nusprendė, kad reikalavimas vykdomajame įraše, atliktame pagal vekselį, nurodytą 12 290,98 Eur palūkanų sumą sumažinti iki vykdomajame įraše, atliktame pagal hipoteką, nurodytos 5 003,71 Eur palūkanų sumos yra nepagrįstas, todėl šį reikalavimą atmetė.

11. Spręsdamas dėl vykdomųjų įrašų vykdymo atgręžimo teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą priteisti 77 099,60 Eur motyvuoja tuo, jog tokią sumą pagal ieškovės pateikiamus skaičiavimus sudaro apskaičiuotos 8 proc. dydžio mokėjimo palūkanos, o 269 207,05 Eur suma yra permokėta, nes pagal ieškovės skaičiavimus iš jos išieškota 269 207,05 Eur daugiau nei turėjo būti. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo patenkinti tokį ieškovės reikalavimą, pažymėjęs, jog ieškovė turi teisę antstolio veiksmus dėl išieškotinos skolos dydžio skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Teismas nurodė, kad paskolos sutartyje nustatytos 8 proc. dydžio palūkanos iš ieškovės vykdomųjų įrašų pagrindu išieškomos pagrįstai. Atsakovė turi teisę gauti mokėjimo palūkanas iki kol visa paskolos suma bus grąžinta. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovės pateikti skaičiavimai patvirtina, jog ieškovė faktiškai visas išieškotas sumas pirmiausiai nukreipė paskolai dengti, negrąžinta paskolos suma, vykdant išieškojimą, dengiama ne taip, kaip nurodo ieškovė, o taip, kaip įtvirtinta paskolos sutarties bendrosios dalies 18 punkte ir CK 6.54 straipsnyje. Pagal paskolos sutarties bendrosios dalies 18 punktą įmokos, atsakovės gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti atsakovės turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams mokėti; trečiąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei vykdyti.

13. Kadangi paskola (pagrindinė prievolė) dengiama paskutiniąja eile, akivaizdu, kad iš skolininko bendra išieškotina skolos suma susidaro gerokai didesnė, nei tuo atveju, jeigu išieškomomis sumomis pirmiausia būtų dengiama paskola. Pirmiausiai dengiant paskolą, kaip tai daro ieškovė savo skaičiavimuose, tiek įstatymo nustatytų (6 proc.), tiek mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (8 proc.) sumos susidaro gerokai mažesnės nei turi būti, nes pirmiausiai mažinant pagrindinės prievolės sumą įstatyminės ir sutartinės palūkanos apskaičiuojamos už mažesnę sumą nei priklauso ir dėl to jų apskaičiuojama mažiau. Teismas sutiko su atsakove, kad toks skaičiavimas netikslus, neatitinka taikytino išieškotinų sumų dengimo eiliškumo. Teismo vertinimu, ieškovės skaičiavimais vadovautis nėra teisinio pagrindo.

14. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad antstolė yra išieškojusi ir savo patvarkymais atsakovei paskirsčiusi 918 515,62 Eur. Iš antstolės 2021 m. spalio 12 d. į bylą pateikto buhalterinės programos „Kredis“ išrašo (laikotarpis nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2021 m spalio 31 d.), kuriame užfiksuotos ne tik atsakovės, bet ir kitų ieškovės kreditorių naudai išieškotos sumos, teismas nustatė, kad bendra lėšų apyvarta – 824 144,36 Eur. Tokio dydžio sumos, kokią nurodė ieškovė, antstolė nėra paskirsčiusi.

15. Ieškovė nurodė, kad atsakovė į įsipareigojimų pagal vykdomuosius įrašus dengimo lentelę yra įrašiusi ne visą ieškovės pajaus sumą. Teismas pritarė atsakovei, kad pajaus panaudojimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

16. Teismas nusprendė, kad reikalavimas dėl vykdymo atgręžimo yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Emilė“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018 yra panaikintas ir negali būti laikomas įsiteisėjusiu. Teismas, nurodydamas, kad civilinio proceso tvarka konstatuota, jog paskolos sutartis nebuvo nutraukta, pažeidė proceso teisės normas.

1.2. Atsakovė pareikalavo grąžinti visą paskolintą ir negrąžintą pinigų sumą. Toks atsakovės reikalavimas traktuotinas kaip sutarties nutraukimas. Nuo atsakovės kreipimosi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo dienos, t. y. 2016 m. sausio 19 d., sutarties specialiosios dalies 2.6 papunktyje numatytos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nebegalėjo būti skaičiuojamos, todėl atsakovė neturėjo teisės reikalauti, kad iš ieškovės būtų išieškomos 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Vykdomajame įraše Nr. GB-1730 nepagrįstai nurodyta, kad iš ieškovės atsakovei turi būti išieškotos 8 proc. dydžio metinės sutartinės palūkanos už 503 780,75 Eur sumą, skaičiuotinos nuo 2016 m. sausio 19 d. iki prievolės įvykdymo.

1.3. Kadangi 2013 m. sausio 23 d. vekselis išduotas siekiant užtikrinti ieškovės prievolių pagal paskolos sutartį vykdymą, tai atsakovė pagal šį vekselį negalėjo įgyti daugiau teisių nei pagal paskolos sutartį. Atsakovė, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą pagal vekselį, negalėjo reikalauti išieškoti didesnę sumą nei pagal vykdomąjį įrašą, kuris atliktas hipotekos pagrindu. Atsakovė, teikdama prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo dėl neapmokėto vekselio, neturėjo teisės reikalauti išieškoti iš ieškovės didesnę sumą nei pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730. Kadangi pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730 išieškotina palūkanų suma yra 5 003,71 Eur, tai ir pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1733 išieškotina suma mažintina iki 5 003,71 Eur, o bendra išieškoma suma – iki 511 378,98 Eur.

1.4. Permoka išieškant pagal vykdomuosius įrašus susidarė dėl to, kad vykdomajame įraše Nr. GB-1730 nepagrįstai nurodyta, jog iš ieškovės atsakovei turi būti išieškotos 8 proc. dydžio sutartinės palūkanos. Vykdomajame įraše Nr. GB-1733 nurodyta per didelė išieškotina suma, be to, atliekant išieškojimą, ieškovės skola nebuvo sumažinta visa ieškovės pajaus suma – vietoje 148 757,07 Eur ieškovės skola pagal atsakovės nurodymą antstolei sumažinta tik 36 365,20 Eur dydžio pajaus suma.

1.5. Teismo argumentai dėl ieškovės teisės kreiptis į antstolį, skundžiant jo veiksmus, yra nepagrįsti. Antstolė nevedė apskaitos dėl skolos likučio ir vadovavosi tik atsakovės pateiktais skaičiavimais, laiku neteikė informacijos ieškovei apie skolos likutį. Permoka susidarė ne dėl antstolės veiksmų, o dėl vykdomųjų įrašų sumų bei dėl to, kad į skolos pagal vykdomuosius įrašus grąžinimą įtraukta ne visa ieškovės pajaus suma. Vykdomieji įrašai, ginčijami ieškiniu, jau įvykdyti. Notaro atliktas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka, priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams, todėl nustačius, kad pagal vykdomuosius įrašus išieškotos per didelės sumos, vadovaujantis CPK 584 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomos CPK normos, reglamentuojančios sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis).

1.6. Ieškovė teismui buvo pateikusi skaičiavimo lentelę – „6 proc pradzioje palukanos.pdf“. Šioje lentelėje skola dengiama taip, kaip nurodė atsakovė ir teismas, t. y. pagal sutartyje ir CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą. Pagal šį skaičiavimą permoka būtų 326 619,22 Eur. Ieškovė ieškinyje ne visiškai tiksliai išsireiškė, kad visa 918 515,62 Eur suma išieškota vien tik antstolės patvarkymais. Atliekant skolos pagal vykdomuosius įrašus dengimą, buvo įskaitomos ne tik antstolės išieškotos lėšos, bet skola buvo dengiama ir ieškovės pajumi, todėl į savo skaičiavimus ieškovė įtraukė ir visą ieškovės pajaus sumą – 148 757,07 Eur.

1.7. Ieškovė ne tik patikslintame ieškinyje, bet ir pradiniame ieškinyje nurodė, kad atsakovė savo skaičiavimuose, kuriais rėmėsi ir antstolė, į grąžintiną kredito sumą įtraukė ne visą ieškovės pajaus sumą. Visuose savo skaičiavimuose ieškovė įtraukdavo visą pajaus sumą 148 757,07 Eur, t. y., nustatant ieškovei priteistiną sumą, atsižvelgta ne tik į nepagrįstai pagal ginčijamus vykdomuosius įrašus išieškomas sumas, bet ir į tai, kad dengiant skolą nepagrįstai įtraukta per maža ieškovės pajaus suma. Taigi pajaus panaudojimo klausimas nuo pat pradžių buvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. sudarė faktinį ieškinio pagrindą.

1.8. Nepagrįstas teismo aiškinimas, kad pajaus panaudojimo aplinkybės buvo aptartos kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018 dėl paskolos sutarties nutraukimo ir ieškovei jos žinomos. Teismo nurodytoje civilinėje byloje ginčo dalykas buvo neteisėtas paskolos sutarties nutraukimas, o skolos dydis nebuvo ginčo dalykas. Pirmą kartą apie tai, kad iš ieškovės pajaus buvo dengiami ieškovės įsipareigojimai ne tik pagal vykdomuosius įrašus, atsakovė nurodė tik 2022 m. vasario 2 d. paaiškinimuose, o atsakovės valdybos 2018 m. sausio 2 d. posėdžio protokolo tekstą ieškovė pirmą kartą pamatė tik po to, kai atsakovės atstovas jį pateikė į šią bylą 2022 m. kovo 16 d. Teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018 valdybos posėdžio protokolas nebuvo pateiktas. Atsakovės valdybos 2018 m. sausio 2 d. posėdžio protokolas yra tik atsakovės valdymo organo sprendimas, kuris nesukelia teisinių pasekmių ieškovei. Atsakovės valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad iš ieškovės pajaus buvo dengiami ne tik ieškovės įsipareigojimai pagal vykdomuosius įrašus, kurie nurodyti atsakovės antstolei pateiktose lentelėse, bet ir 4 890,76 Eur suma atsakovės nepadengtoms išlaidoms padengti bei 107 319,11 Eur suma delspinigiams padengti. Ieškovė iki šiol nėra gavusi iš atsakovės dokumento, iš kurio matytųsi, kad iš ieškovės pajaus padengti šie ieškovės įsipareigojimai. Ieškovė nėra mačiusi dokumento, iš kurio matytųsi, už kokį laikotarpį apskaičiuoti delspinigiai bei kokias išlaidas yra patyrusi atsakovė.

1.9. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pajaus panaudojimo klausimas sudarė faktinį reikalavimo pagrindą, tai dėl ieškovės pajaus panaudojimo ieškovės įsipareigojimams pagal paskolos sutartį dengti privalėjo būti sprendžiama šioje byloje. Ieškovė yra pateikusi skaičiavimo lentelę „Siugzd 6+8 lentele.pdf“, kurioje vadovaujamasi atsakovės pateiktais skaičiavimais, išskyrus tą aplinkybę, kad atsakovė į skaičiavimus įtraukė tik ieškovės pajaus sumos dalį – 36 365,20 Eur, o ieškovė įtraukė visą pajaus sumą – 148 757,07 Eur. Pagal šiuos skaičiavimus, net ir atmetus ieškinio reikalavimus dėl vykdomųjų įrašų pakeitimo, ieškovės reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų atgręžimo ir permokėtos sumos priteisimo turėjo būti patenkintas iš dalies – iš atsakovės ieškovei turėjo būti priteista 176 2013,17 Eur. Atsakovė nepateikė paaiškinimų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės pajaus dalis teisėtai panaudota kokioms nors kitoms ieškovės prievolėms atsakovei dengti.

2. Trečiasis asmuo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkintinas. Papildomai pažymėjo, kad, susipažinus su civilinės bylos Nr. 2-2331-1067/2018 medžiaga, pastebėta, jog toje byloje atsakovė buvo pateikusi visiškai kitokius duomenis ir skaičiavimus apie ieškovės skolos dengimą, nei tie duomenys, kurie vėliau pateikti antstolei bei teismui šioje byloje.

3. Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Į bylą pateiktą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą teismas vertino ne kaip nustatantį prejudicinius faktus, bet kaip rašytinį dokumentą (įrodymą), kuris, kartu su kitais įrodymais, vertinant jų visumą, leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodė, jog atsakovė būtų nutraukusi paskolos sutartį. Ieškovei kitoje civilinėje byloje atsisakius apeliacinio skundo ir ieškinio bei dėl to nutraukus civilinę bylą pagal ieškovės inicijuotą teisminį ginčą dėl sutarties nutraukimo, tokie ieškovės veiksmai sukelia teisines pasekmes. Nurodytoje byloje ieškovė deklaravo siekį išsaugoti paskolos sutarties galiojimą, o atsakovė laikėsi pozicijos, kad paskolos sutartis yra galiojanti ir nebuvo nutraukta. Abi šalys išreiškė interesą dėl paskolos sutarties galiojimo. Ieškovei atsisakius apeliacinio skundo ir ieškinio, akivaizdu, kad ieškovė paskolos sutartį laikė nenutraukta ir galiojančia. Ieškovė ne tik negali reikšti analogiško pobūdžio reikalavimų, bet ir iš naujo įrodinėti aplinkybių dėl paskolos sutarties nutraukimo, įėjusių į įrodinėjimo dalyką byloje, kuri buvo išnagrinėta ir nutraukta. Bet kuriuo atveju, net jeigu ieškovė ir galėjo šioje civilinėje byloje kelti klausimą dėl paskolos sutarties nutraukimo, ieškovė neįrodė, kad paskolos sutartis nutraukta.

3.2. Sutarties nutraukimas nėra privaloma sąlyga tam, kad kreditorius galėtų inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą. Kreditoriaus kreipimasis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo negali būti vertinamas kaip sutarties nutraukimas ar kreditoriaus pranešimas apie sutarties nutraukimą. Pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.12 papunktį, ieškovei pažeidus paskolos sutarties sąlygas, atsakovė galėjo kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir visų (ne tik pradelstų) pagal paskolos sutartį įsipareigotų mokėti sumų išieškojimo.

3.3. Paskolos sutartis nebuvo nutraukta ir jos sąlygos dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo bei pareigos jas mokėti kol paskolos suma bus grąžinta, nenustojo galioti, kai atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Ieškovei netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, atsakovė turėjo teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir pareikalauti 8 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų išieškojimo bei 6 proc. dydžio įstatyminių, kompensuojamąją funkciją atliekančių, palūkanų išieškojimo.

3.4. Sprendime teismas pagrįstai pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu paskolos sutartis būtų buvusi nutraukta, tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotais išaiškinimais vadovautis nebūtų pagrindo dėl teismų praktikos pasikeitimo riboto retrospektyvaus poveikio. Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo teismų praktika dėl mokėjimo palūkanų mokėjimo, net ir esant nutrauktai kredito (paskolos) sutarčiai, buvo tokia, kad hipotekos kreditorius ir neprivilegijuotas kreditorius turėjo teisę ir pagrįstai reikalaudavo išieškoti iš skolininko taip pat ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo (išieškojimo). Todėl net tuo atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi ir būtų pagrindas vadovautis, tai toks išaiškinimas gali būti taikomas tik į ateitį ir negalėtų būti taikomas daugiau kaip prieš 4 metus atsakovės, naudojantis specialia procedūra kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, pareikštų ir išduodant vykdomąjį įrašą patenkintų reikalavimų bei jų turinio revizijai.

3.5. Ieškovė ignoruoja faktą, kad atsakovė daugiau teisių pagal vekselį neįgijo – jos įgytos pagal paskolos sutartį, todėl išieškotina mokėjimo palūkanų suma (12 290,98 Eur) vykdomajame įraše, išduotame pagal vekselį, nurodyta pagrįstai ir jos mažinti nebuvo teisinio pagrindo.

3.6. Net jeigu reikalavimą dėl vykdomųjų įrašų dalies panaikinimo būtų buvęs pagrindas patenkinti, tai vykdomųjų įrašų vykdymo atgręžimą būtų buvęs pagrindas taikyti tik iš ieškovės išieškotų 8 proc. dydžio mokėjimų palūkanų apimtimi.

3.7. Iš ieškovės skirtingų kreditorių naudai nuolat vykdyti priverstiniai skolų išieškojimai, ji reguliariai gaudavo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus ir negalėjo nežinoti, kad išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymuose išieškotos sumos įrašomos „skola“ ir (arba) „vykdymo išlaidos“, nedetalizuojant, ar tai palūkanos, delspinigiai, paskola ar kitos sumos. Todėl tai, kad išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme atitinkama suma nurodoma kaip skola, neturi teisinės reikšmės – visos išieškotos sumos vis tiek skirstomos pagal įmokų eiliškumo paskirstymo tvarką, o ne taip, kaip paskirstymą savo nuožiūra atliko ieškovė.

3.8. Ieškovė į bylą beveik prieš kiekvieną posėdį teikė po vieną ar kelias savo nuožiūra sudarytas lenteles, o paskutiniame teismo posėdyje patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visa apimtimi, vadovaudamasi su patikslintu ieškiniu pateiktais skaičiavimais. Alternatyvių reikalavimų ieškovė nepareiškė, todėl nebuvo pagrindo vadovautis lentelėmis, kuriose ieškovė nuolat modifikuodavo savo skaičiavimus. Teikdama skaičiavimo lenteles, ieškovė skaičiavimuose, neįtraukdama ir neskaičiuodama 8 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, savo nuožiūra pagal vykdomuosius įrašus išieškotinas sumas papildomai sumažindavo 148 575,07 Eur suma (ji nebuvo išieškota antstolės), nors atsakovė ne kartą byloje teikė paaiškinimus ir įrodymus, kad tik dalis iš 148 575,07 Eur buvusio pajinio įnašo sumos atsakovės įskaityta ir nukreipta pagal vykdomuosius įrašus išieškomoms skoloms dengti.

3.9. Ieškovė nereiškė reikalavimų dėl buvusio pajinio įnašo sumos grąžinimo, įskaitymo pripažinimo neteisėtu ar kitokių į jos panaudojimą ar panaudojimo pagrįstumą nukreiptų reikalavimų, todėl atsakovė neturėjo įrodinėti atlikto įskaitymo teisėtumo. Aplinkybės dėl 148 575,07 Eur pajaus sumos įskaitymo teisėtumo byloje nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko. Atsakovė pateikė 2018 m. sausio 2 d. valdybos posėdžio protokolo išrašą, kuriame yra atsakovės sprendimas įskaityti 148 575,07 Eur pajaus sumą ir matyti, kaip ji buvo paskirstyta, taip pat 2022 m. balandžio 1 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino aplinkybes dėl 148 575,07 Eur sumos įskaitymo ir kokia dalis iš 148 575,07 Eur sumos atsakovės panaudota (įskaityta) pagal vykdomuosius įrašus išieškomoms sumoms dengti. Atsakovei atlikus įskaitymą, įskaitytos sumos taip pat atsispindi atsakovės rengtose byloje esančiose skolinių įsipareigojimų pagal vykdomuosius įrašus dengimo lentelėse, iš jų vieną, gautą iš antstolės, į bylą pateikė pati ieškovė. Atsakovės valdyba yra įgaliota ir priima sprendimą įskaityti sumas, kurios iki 2018 m. sausio 1 d. sudarė unijos pajinį kapitalą, o nuo 2018 m. sausio 1 d. tapo sąskaitoje esančiomis įkeistomis skolininkės lėšomis iki pareikalavimo, paskirstydama šias sumas skolininkės įsipareigojimams padengti. Nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės valdybos sprendimas nesukėlė ieškovei teisinių pasekmių. Ieškovei negalėjo būti nežinoma, kad 148 575,07 Eur suma 2018 m. sausio 2 d. įskaityta atsakovės skoliniams įsipareigojimams dengti, įskaitymo pagrindas – atsakovės valdybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimas ir kad ne visos sumos nukreiptos skoloms pagal vykdomuosius įrašus dengti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

3. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl notaro vykdomųjų įrašų, atliktų nukreipiant negrąžintos paskolos ir su ja susijusių mokėjimų išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą bei į vekselio davėją, dalies panaikinimo ir vykdomųjų įrašų įvykdymo atgręžimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami paskolos teisiniai santykiai ir vykdomųjų įrašų atlikimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

4. Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 23 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovei suteikta 3 500 000 Lt (1 013 670,07 Eur) paskola; ją ieškovė turėjo grąžinti iki 2018 m. sausio 25 d. (paskolos sutarties specialiosios dalies 2.1 ir 2.2 papunkčiai). Už suteiktą paskolą ieškovė įsipareigojo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas (paskolos sutarties bendrosios dalies 6.6 papunktis, specialiosios dalies 2.6 papunktis). Šalys susitarė, kad nurodytos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmosios paskolos suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki paskolos grąžinimo ieškovei dienos imtinai (paskolos sutarties bendrosios dalies 15 punktas). Už laiku negrąžintą paskolą ieškovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo pagal paskolos sutartį dieną (paskolos sutarties bendrosios dalies 6.8 papunktis, specialiosios dalies 2.10 papunktis). Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti paskolos sutartį, įspėjusi ieškovę ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, ir reikalauti, jog ieškovė grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, jeigu ieškovė ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per 15 kalendorinių dienų nuo atsakovės rašytinio pareikalavimo dienos (paskolos sutarties bendrosios dalies 5.11.1 papunktis). Šalys, be kita ko, nustatė, kad, ieškovei pažeidus bent vieną iš paskolos sutarties 5.11 papunkčio nuostatų, t. y. atsakovei įgijus teisę reikalauti, kad ieškovė prieš terminą grąžintų paskolą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, atsakovė turi teisę šį savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto turto ir (arba) paprastojo neprotestuotino vekselio ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nepaisant to, ar yra suėjęs paskolos sutarties 2.2 papunktyje „paskolos galutinis grąžinimo terminas“ nurodytas terminas ir neatsižvelgiant į tai, ar sutartis yra (nėra) nutraukta (paskolos sutarties bendrosios dalies 5.12 papunktis).

5. Paskolos sutartimi ieškovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas ir išieškojimas buvo užtikrintas: nekilnojamojo turto – negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), – hipoteka (paskolos sutarties specialiosios dalies 2.14 papunktis); ieškovės 2013 m. sausio 23 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu dėl 3 500 000 Lt (1 013 670,07 Eur) sumos (paskolos sutarties specialiosios dalies 2.18 papunktis).

6. Paskolos sutarties sąlygos iš dalies pakeistos ir papildytos 2013 m. balandžio 4 d. ir 2013 m. balandžio 12 d. susitarimais. 2013 m. balandžio 4 d. susitarimu pakeista įkeisto nekilnojamojo turto sudėtis – be kitų nekilnojamojo turto objektų, įkeistas ir negyvenamas pastatas (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 12 d. susitarimu pakeistas paskolos sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas.

7. Ieškovei paskolos sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdant netinkamai, atsakovė 2016 m. sausio mėnesį inicijavo priverstinį skolos pagal paskolos sutartį išieškojimą iš paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių.

8. Atsakovė 2016 m. sausio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir priverstinio 511 447,03 Eur paskolos, 5 003,41 Eur palūkanų, 2 662,87 delspinigių, 8 proc. dydžio sutartinių palūkanų ir 6 proc. dydžio įstatyminių palūkanų išieškojimo. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras Gintaras Bastakys 2016 m. kovo 31 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-1730) iš ieškovės atsakovei išieškoti 511 447,03 Eur paskolą, 5 003,41 Eur palūkanas, 2 662,87 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio sutartines palūkanas ir 6 proc. dydžio įstatymines palūkanas, priverstinio išieškojimo bei su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas.

9. Atsakovė 2016 m. sausio 13 d. pranešimu Nr. 1, pateikusi vekselį apmokėti ir išsiuntusi 2016 m. sausio 15 d. pranešimą Nr. 2 apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais, apskaičiavusi ieškovės skolą 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. kovo 31 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį atlikimo ir priverstinio 503 780,75 Eur paskolos, 12 290,98 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio įstatyminių palūkanų išieškojimo. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras Gintaras Bastakys 2016 m. kovo 31 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-1733) išieškoti iš ieškovės atsakovei neapmokėtą vekselio sumą – 503 780,75 Eur, apskaičiuotas palūkanas – 12 290,98 Eur, 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos (2016 m. sausio 14 d.) iki visiško vekselio sumos sumokėjimo dienos, bei su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas.

10. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. Bastakio atlikti vykdomieji įrašai pateikti antstolei N. Šiugždaitei-Stakeliūnei priverstinai vykdyti. Ieškovė pateikė duomenis, kad antstolė iki 2021 m. spalio 26 d. patikslinto ieškinio pateikimo dienos atsakovei yra išieškojusi 654 544,78 Eur sumą.

Dėl ginčo šalis siejančių paskolos teisinių santykių ir vykdomojo įrašo, atlikto hipotekos pagrindu, dalies dėl sutartinių (pelno) palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo (ne)panaikinimo

11. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės pareikalavimas grąžinti visą paskolos sumą traktuotinas kaip sutarties nutraukimas, todėl, vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, nuo atsakovės kreipimosi į notarą, prašant atlikti vykdomąjį įrašą, t. y. nuo 2016 m. sausio 19 d., paskolos sutarties specialiosios dalies 2.6 papunktyje nustatytos 8 proc. dydžio metinės pelno palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos. Ieškovės teigimu, vykdomajame įraše Nr. GB-1730 nepagrįstai nurodyta, kad iš ieškovės atsakovei išieškotinos 8 proc. dydžio metinės sutartinės palūkanos už 503 780,75 Eur sumą skaičiuotinos nuo 2016 m. sausio 19 d. iki prievolės įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

12. Ginčo šalių 2013 m. sausio 23 d. sudarytos paskolos sutarties pagrindu tarp jų susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870–6.880 straipsniai). CK 6.874 straipsnio, reglamentuojančio paskolos gavėjo padaryto sutarties pažeidimo teisines pasekmes, 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Iš esmės analogiška nuostata, papildomai suteikianti atsakovei teisę vienašališkai nutraukti paskolos sutartį, įtvirtinta ir paskolos sutarties bendrosios dalies 5.11.1 papunktyje. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjo nenurodyta, jog, paskolos gavėjui laiku nemokant paskolos grąžinimo įmokų ir paskolos davėjui dėl to pareikalavus grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą su priklausančiomis mokėti palūkanomis, paskolos sutartis nutraukiama kreditoriaus iniciatyva ar yra laikoma nutraukta, kreditoriui inicijavus skolos išieškojimą iš paskolos gavėjo suteiktų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Tokių nuostatų nėra ir šalių sudarytoje paskolos sutartyje.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, paskolos davėjui pasinaudojus CK 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir pareikalavus paskolos grąžinimo prieš terminą, paskolos gavėjas turi teisę prašyti atidėti paskolos grąžinimą, pakeisti paskolos grąžinimo grafiką ir pan., t. y. šalys turi teisę tartis dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, atsižvelgiant į tęstinių sutartinių santykių metu susiklosčiusią situaciją, paskolos gavėjui iškilusius sunkumus, dėl kurių jis negali mokėti paskolos grąžinimo įmokų pagal anksčiau sulygtą grafiką. Nagrinėjamu atveju šalių teisė keisti paskolos sutarties sąlygas įtvirtinta jų sudarytos sutarties bendrosios dalies 22 punkte, be to, ir įstatyme – CK 6.223 straipsnio 1 dalyje. Taigi ir dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovės pareikalavimas grąžinti visą paskolos sumą prieš terminą savaime reiškia paskolos sutarties nutraukimą.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė, pareikalavusi, jog ieškovė grąžintų prieš terminą visą paskolos sumą, nukreipė skolos pagal paskolos sutartį išieškojimą į užtikrinimo priemones (kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų išieškoti iš hipoteka įkeisto turto ir pagal vekselį), taip pat savaime negali būti aiškinama kaip reiškianti paskolos sutarties nutraukimą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad šalys paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.12 papunktyje susitarė, jog, paskolos gavėjai (ieškovei) pažeidus bent vieną iš paskolos sutarties 5.11 papunktyje įvardytų sąlygų ir paskolos davėjai (atsakovei) įgijus teisę reikalauti prieš terminą grąžinti paskolą, sumokėti palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, paskolos davėja turi teisę šį savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto turto ir (arba) paprastojo neprotestuotino vekselio ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nepaisant to, ar yra suėjęs paskolos sutarties 2.2 papunktyje nurodytas galutinis paskolos grąžinimo terminas, ir neatsižvelgiant į tai, ar sutartis yra (nėra) nutraukta. Taigi atsakovės teisė, ieškovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kreiptis dėl vykdomųjų įrašų atlikimo, nėra susieta su paskolos sutarties nutraukimo aplinkybe ir neįpareigoja atsakovės paskolos sutartį nutraukti.

15. Byloje nėra duomenų, kad, ieškovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas, atsakovė (paskolos davėja), įgyvendindama paskolos sutarties bendrosios dalies 5.11 papunktyje įtvirtintą teisę, vienašališkai nutraukė paskolos sutartį, įspėjusi paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė 2017 m. lapkričio 29 d. buvo inicijavusi civilinę bylą, kurioje pareikštu ieškiniu prašė paskolos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir atnaujinti sutarties vykdymą. Nurodytoje byloje atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad paskolos sutartis dar nėra nutraukta. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018 ieškovės ieškinį atmetė, priėjęs prie išvados, kad šalių sudaryta paskolos sutartis nei ieškovės, nei atsakovės vienašališkai nenutraukta. Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovė buvo padavusi apeliacinį skundą, tačiau vėliau atsisakė tiek apeliacinio skundo, tiek ieškinio. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-169-265/2019 priėmė ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo atsisakymą, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018 ir bylą pagal ieškovės ieškinį dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties vykdymo atnaujinimo nutraukė.

17. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018 konstatuota, kad paskolos sutartis nebuvo nutraukta, pažeidė civilinio proceso teisės normas, nes įvardytas teismo sprendimas yra panaikintas, taigi jis nėra įsiteisėjęs ir juo negali būti remiamasi. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.

18. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

19. Nurodytina tai, kad apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio analizė nesuponuoja išvados, jog šį sprendimą priėmęs teismas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018 nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi kaip prejudicinėmis CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme. Teismas bendrai analizavo teisinę situaciją, susiklosčiusią ieškovei iniciavus civilinę bylą Nr. 2-2331-1067/2018 dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties vykdymo atnaujinimo, o prie išvados, kad šalių sudaryta paskolos sutartis nebuvo nutraukta, priėjo įvertinęs ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų apie paskolos sutarties nutraukimo inicijavimą ir šios sutarties nutraukimą (žr. apskųsto teismo sprendimo 12 punktą).

20. Apibendrinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančių duomenų visumą, remdamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu, priėjo prie pagrįstos išvados, jog, atsakovei pareikalavus, kad ieškovė, netinkamai vykdanti sutartinius įsipareigojimus, prieš terminą grąžintų paskolą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, bei nusprendus šį savo reikalavimą patenkinti iš hipoteka įkeisto turto bei paprastojo neprotestuotino vekselio, ginčo šalių sudaryta paskolos sutartis nebuvo nutraukta.

21. Pripažinus nepagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovės reikalavimas grąžinti paskolą prieš terminą ir sumokėti kitas priklausančias mokėti sumas traktuotinas kaip sutarties nutraukimas, nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog nuo atsakovės kreipimosi į notarą dėl vykdomojo įrašo hipotekos pagrindu atlikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 19 d., sutarties specialiosios dalies 2.6 papunktyje numatytos 8 proc. dydžio metinės pelno palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos.

22. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

23. Pažymėtina tai, kad pagal šalių sudarytą paskolos sutartį pelno palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi atsakovės paskolinta pinigų suma, atsakovė turi teisę gauti ne tik iki sulygto galutinio paskolos grąžinimo termino (2018 m. sausio 25 d.), bet (tuo atveju, jeigu paskola nebus grąžinta sulygtu terminu) ir iki paskolos grąžinimo dienos imtinai (paskolos sutarties bendrosios dalies 15 punktas). Be to, ir CK 6.872 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

24. Pabrėžtina tai, kad ginčo šalių paskolos sutartis sudaryta 2013 m. sausio 23 d. Ieškovė, pasirašiusi paskolos sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jos vykdymo metu nekėlė ginčo dėl šios sutarties sąlygų, nesikreipė į atsakovę, nei prašydama pakeisti paskolos sutarties bendrosios dalies 5.12 papunkčio nuostatą, kurioje įtvirtinta paskolos davėjos teisė reikalavimą dėl paskolos grąžinimo prieš terminą ir kitų mokėti priklausančių sumų patenkinti iš įkeisto turto ir (arba) paprastojo neprotestuotino vekselio, nepaisant to, ar yra suėjęs paskolos sutarties 2.2 papunktyje nurodytas galutinis paskolos grąžinimo terminas ir neatsižvelgiant į tai, ar sutartis yra (nėra) nutraukta, nei 15 punktą, kuriame nustatyta, jog šalių sulygto dydžio pelno palūkanos skaičiuojamos iki paskolos grąžinimo dienos imtinai. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, manydama, jog atsakovė paskolos sutartį nutraukė vienašališkai, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti šios sutarties vykdymą tomis sąlygomis, kokiomis ji sudaryta. Tai rodo, kad ieškovė, nepaisant sutarties pažeidimo (vėlavimo mokėti įmokas), buvo suinteresuota sutartinių santykių tęstinumu.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamo ginčo šalys – patyrę verslo subjektai, ši byla priklauso dispozityvių bylų kategorijai ir teismas neturi aktyvaus vaidmens (CPK 12, 13, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, net tose bylose, kuriose teismui skirtas aktyvus vaidmuo, teismas neturi teisės už ieškovą suformuluoti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, jog tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.

26. Apibendrinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės argumentai, jog galiojantis teisinis reglamentavimas atsakovei nesuteikė teisės skaičiuoti 8 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančių metinių palūkanų po to, kai atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, todėl vykdomojo įrašo Nr. GB-1730 dalis dėl 8 proc. dydžio metinių sutartinių palūkanų išieškojimo nuo 2016 m. sausio 19 d. iki prievolės įvykdymo panaikintina, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ieškinio ir kitų procesinių dokumentų turinio analizė leidžia teigti, jog ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimą lėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista kasacinio teismo praktika dėl pareigos mokėti sutartines mokėjimo (pelno) palūkanas kredito sutarties nutraukimo atveju. Tiek pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, tiek atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodė, kad ieškovės įvardytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti teisės išaiškinimai suformuluoti byloje, kurios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos: kasacinio teismo pasisakyta dėl skolininko pareigos mokėti pelno palūkanas po to, kai kredito sutartis nutraukta ir ją nutraukus taip pat nustojo galioti ir sutarties sąlyga dėl pelno palūkanų mokėjimo iki paskolos grąžinimo; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta paskolos sutartis ginčijamo vykdomojo įrašo atlikimo metu nebuvo nutraukta, nėra duomenų, kad ji buvo nutraukta ir vėliau. Taigi kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ratio decidendi pateiktas byloje, kurios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl ieškovė nepagrįstai juo remiasi.

28. Kita vertus, nurodytina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismų praktikos pasikeitimas turi ribotą retrospektyvų poveikį – dėl pasikeitusių teismų praktikos nuostatų negali būti atnaujinami procesai pasibaigusiose civilinėse bylose, tačiau pasikeitusios teismų praktikos nuostatos taikytinos bylose, kurių nagrinėjimas, įskaitant kasacinį procesą, tebevyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 67 punktas).

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista kasacinio teismo praktika dėl pareigos mokėti sutartines mokėjimo (pelno) palūkanas kredito sutarties nutraukimo atveju, 2021 m. gegužės 12 d. pareikštu ieškiniu prašo panaikinti 2016 m. kovo 31 d. išduoto vykdomojo įrašo, kuris, kaip nurodo pati ieškovė (apeliacinio skundo 20.5 papunktis), jau yra įvykdytas, dalį ir prašo taikyti vykdymo atgręžimą dėl sumų, išieškotų iki 2021 m. gegužės 25 d. (2021 m. spalio 26 d. patikslintas ieškinys). Atsižvelgiant į teismų praktikos pasikeitimo ribotą retrospektyvų poveikį, ieškovė neturėtų teisinio pagrindo kvestionuoti iki ieškinio padavimo išieškotų sutartinių pelno palūkanų ir tuo atveju, jeigu atsakovės pareikalavimas grąžinti prieš terminą paskolos sumą ir sumokėti kitas mokėti priklausančias sumas bei kreipimasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo būtų kvalifikuotas kaip faktinis šalių sudarytos paskolos sutarties nutraukimas. Tokiu atveju ieškovė turėtų teisę prašyti neskaičiuoti pelno palūkanų tik į ateitį (nuo kreipimosi į atsakovę, o atsakovei nesutikus su tokiu prašymu – nuo kreipimosi į teismą dienos).

30. Apibendrinant aptartas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad 2016 m. kovo 31 d. vykdomojo įrašo Nr. GB-1730 dalis dėl 8 proc. dydžio sutartinių palūkanų už pagrindinio reikalavimo sumą nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos (2016 m. sausio 19 d.) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo atlikta nepažeidžiant teisės aktų nustatytos notaro vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsnis), atitinka šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 5.12 papunkčio, 15 punkto sąlygas, kurios nenuginčytos ir nepripažintos negaliojančiomis įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl nurodytos vykdomojo įrašo dalies panaikinimo bei įvykdytos šios vykdomojo įrašo dalies vykdymo atgręžimo.

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad inicijuoti sutarties nutraukimą gali ne tik paskolos davėjas, bet ir paskolos gavėjas. Ieškovė, manydama, kad atsakovė, nenutraukdama paskolos sutarties ir kreipdamasi dėl skolos priverstinio išieškojimo bei taip gaudama sutarties įvykdymą natūra (mokėjimo (pelno) palūkanas) ir po šalių sutarto sutarties įvykdymo termino pabaigos (2018 m. sausio 25 d.) ar kitais veiksmais pažeidžia ieškovės teises, gali, nustačiusi tam pagrindą, kreiptis į teismą dėl paskolos sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnio 4 dalis) arba pakeitimo (CK 6.228 straipsnio 2 dalis, CK 1.138 straipsnio 5 punktas).

Dėl vykdomojo įrašo, atlikto vekselio pagrindu, dalies panaikinimo

32. Ieškovė teigia, kad, atsakovė, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą Nr. GB-1733 pagal vekselį, negalėjo reikalauti didesnės palūkanų sumos nei pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730, kuris atliktas hipotekos pagrindu, t. y. pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1730 išieškotina palūkanų suma yra 5 003,71 Eur, todėl ir pagal vykdomąjį įrašą Nr. GB-1733 išieškotina suma mažintina nuo 12 290,98 Eur iki 5 003,71 Eur, o bendra išieškoma suma – iki 511 378,98 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

33. Ieškovė teisingai nurodo, kad 2013 m. sausio 23 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo išduotas prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti, todėl atsakovė pagal šį vekselį negali įgyti daugiau teisių nei pagal paskolos sutartį. Tačiau atsakovės teisę reikalauti sutartinių pelno palūkanų iš vekselio davėjo ieškovė nepagrįstai sieja ne su paskolos sutartimi, o su vykdomajame įraše, atliktame hipotekos pagrindu, nurodyta sutartinių palūkanų, skaičiuojamų už kiekvieną naudojimosi paskolos suma dieną, suma – 5 003,71 Eur, kuri apskaičiuota tą dieną, kai atsakovė kreipėsi dėl vykdomojo įrašo hipotekos pagrindu atlikimo (2016 m. sausio 19 d.). Tuo tarpu dėl vykdomojo įrašo vekselio pagrindu atlikimo atsakovė kreipėsi vėliau, t. y. 2016 m. kovo 25 d., todėl akivaizdu, kad nurodytą kreipimosi dieną pagal paskolos sutartį skaičiuojama sutartinių palūkanų suma buvo didesnė – 12 290,98 Eur. Tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, teikiant prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pagal hipoteką, nesumokėtų mokėjimo palūkanų suma nurodyta 2016 m. sausio 19 d., tuo tarpu teikiant prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pagal vekselį – 2016 m. kovo 25 d., todėl vykdomajame įraše, atliktame pagal vekselį, išieškotina mokėjimo palūkanų suma yra 7 287,58 Eur didesnė negu vykdomajame įraše, išduotame pagal hipoteką.

34. Apibendrinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neteisingai vertina, jog, atliekant vykdomąjį įrašą vekselio pagrindu, atsakovė įgijo teisę į didesnę sumą palūkanų, negu jai suteikia paskolos sutartis, kurios įvykdymui užtikrinti išduotas šis vekselis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl vykdomajame įraše Nr. GB-1733 nurodytos išieškotinos sutartinių palūkanų sumos sumažinimo nuo 12 290,98 Eur iki 5 003,71 Eur bei įvykdytos vykdomojo įrašo dalies vykdymo atgręžimo.

Dėl skolos pagal paskolos sutartį sumažinimo pajaus suma

35. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad, net ir atmetus ieškinio reikalavimus dėl vykdomųjų įrašų pakeitimo, ieškinio reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų atgręžimo ir permokėtos sumos priteisimo turėjo būti patenkintas iš dalies, nes iš ieškovės atsakovei išieškota suma turėjo būti sumažinta visa ieškovės pajaus atsakovės kredito unijoje suma, t. y. 148 757,07 Eur, tuo tarpu atsakovė įskaitė tik ieškovės pajaus sumos dalį – 36 365,20 Eur. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės pajaus panaudojimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ieškovė ne tik patikslintame ieškinyje, bet ir pradiniame ieškinyje nurodė, jog atsakovė savo skaičiavimuose, kuriais rėmėsi ir antstolė, į grąžintiną kredito sumą įtraukė ne visą ieškovės pajaus sumą. Ieškovės teigimu, visuose savo skaičiavimuose ji įtraukdavo visą pajaus sumą, t. y., nustatant atsakovei priteistiną sumą, atsižvelgta ne tik į nepagrįstai pagal ginčijamus vykdomuosius įrašus išieškomas sumas, bet ir į tai, kad, dengiant skolą, nepagrįstai įskaityta per maža ieškovės pajaus suma, taigi pajaus panaudojimo klausimas nuo pat pradžių buvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija.

36. Jau nurodyta kad pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, jog tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas; 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 46 punktas)

37. Pabrėžtina tai, kad suformuluoti reiškiamo ieškinio reikalavimus ir išdėstyti aplinkybes, kuriais jie grindžiami, yra besikreipiančio į teismą asmens ne tik teisė, bet ir pareiga. Jau pasisakyta, kad teismas už ieškovą negali suformuluoti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė nesuformulavo ieškinio reikalavimų, susijusių su jos pajaus atsakovės kredito unijoje panaudojimu ieškovės skolai pagal paskolos sutartį padengti. Vien tai, kad ieškovė, pateikdama skolos pagal paskolos sutartį skaičiavimus, šią skolą sumažindavo 148 757,07 Eur pajaus suma, nors ieškovės skolai pagal paskolos sutartį dengti atsakovė yra įskaičiusi tik 36 365,20 Eur pajaus sumą, negali būti vertinama, jog pajaus panaudojimas skolai pagal paskolos sutartį dengti sudarė šios bylos nagrinėjimo dalyką. Pabrėžtina tai, kad ieškovei dar prieš kreipiantis į teismą turėjo būti žinoma, kokia jos pajaus suma buvo įskaityta skolai pagal paskolos sutartį dengti. Nesutikdama su atsakovės atliktu visos pajaus sumos paskirstymu ieškovės turimiems įsipareigojimams atsakovei įvykdyti, ieškovė turėjo teisę suformuluoti atitinkamą ieškinio reikalavimą ir išsamiai nurodyti aplinkybes bei įrodymus, kuriais remdamasi ginčija konkrečius atsakovės priimtus sprendimus, atliktus veiksmus, paskirstant ieškovės pajaus sumą.

38. Iš ieškovės pradinio ieškinio turinio matyti, kad ieškovė apie pajaus įskaitymą užsiminė tik vienu sakiniu, nurodydama, jog atsakovė savo skaičiavimuose į grąžintiną kredito sumą įtraukė ne visą ieškovės pajaus sumą, tačiau šios aplinkybės pradiniame ieškinyje neplėtojo, reikalavimų, susijusių su pajaus panaudojimu, nesuformulavo. Taip pat ir patikslintame ieškinyje apie pajaus įskaitymą ieškovė užsiminė tik vienu sakiniu ir reikalavimų, susijusių su pajaus panaudojimu, nepareiškė. Pajaus įskaitymo aplinkybes ir poziciją dėl atsakovės veiksmų, kuriais ne visa pajaus suma įskaityta ieškovės neįvykdytoms prievolėms pagal paskolos sutartį padengti, galimo neteisėtumo atsakovė išsamiau išdėstė tik apeliaciniame skunde (21–23 punktai). Tačiau akcentuotina tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

39. Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nei pradiniame ieškinyje, nei teikdama patikslintą ieškinį nepareiškė atsakovei reikalavimų, susijusių su pajaus panaudojimu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės pajaus panaudojimo skolai pagal paskolos sutartį dengti klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų

40. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat pateikė savo argumentus dėl: pirmosios instancijos teismo motyvų dėl ieškovės teisės kreiptis į antstolį, skundžiant jo veiksmus; ieškovės pateiktų išieškotų sumų apskaičiavimo lentelių vertinimo; ieškovės susipažinimo su atsakovės valdybos 2018 m. sausio 2 d. posėdžio protokolu (dėl ieškovės pajinio įnašo panaudojimo); aplinkybių, kad ieškovė iki šiol nėra gavusi iš atsakovės dokumento, iš kurio matytųsi, jog iš ieškovės pajaus padengti ieškovės įsipareigojimai, už kokį laikotarpį apskaičiuoti delspinigiai, kokias išlaidas yra patyrusi atsakovė; vykdomųjų įrašų atgręžimo ir permokėtos sumos priteisimo.

41. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020 37, 38 punktus; 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

42. Apeliacinės instancijos teismui priėjus prie išvados, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamų vykdomųjų įrašų dalių panaikinimo yra nepagrįsti, o argumentai dėl pajaus panaudojimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalyko dalis, kitų ieškovės argumentų vertinimas nėra teisiškai reikšmingas, nes neturi įtakos bylos teisiniam rezultatui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas sutarčių galiojimas ir sutartinių mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas, bei, vadovaudamasis civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pridėjo įrodymus, kad dėl ieškovės inicijuoto apeliacinio proceso ji patyrė iš viso 2 026,75 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra ASAU Nr. 0007597 dėl 1 815 Eur sumos, suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos dokumentas, 2022 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra ASAU Nr. 0007665 dėl 211,75 Eur sumos, 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 26 d. patvirtinimai apie lėšų įskaitymą).

46. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (2 026,75 Eur) neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkto ir 8.11 papunkčio nuostatas apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio (2 248,87 Eur (1,3 x 1 729,90 Eur)), vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, yra pagrįstos visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 026,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

47. Ieškovės prašymu, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi jai atidėtas 3 572 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 84 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2, 3 dalimis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 300087289) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ (juridinio asmens kodas 302629571) 2 026,75 Eur (du tūkstančius dvidešimt šešis eurus 75 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ (juridinio asmens kodas 302629571) 3 572 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.