Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01213-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.

2024 m. birželio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekorūmai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekorūmai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kredito garantas“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Š. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Ekorūmai“ kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su ieškiniu atsakovei UAB ,,Kredito garantas“, prašydama: pripažinti vienašališką 2022 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutarties Nr. 29414 nutraukimą negaliojančiu; tenkinus prieš tai buvusį nurodytą reikalavimą, pripažinti 2022 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutarties Nr. 29414 10.1., 10.2., 10,3. ir 12.3 sąlygas negaliojančias nuo sudarymo dienos, jas keičiant, nustatant netesybų dydį į 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys 2022 m. rugsėjo 28 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 29414 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė suteikė, o ieškovė gavo 111 000 Eur kreditą. Sutarties vykdymo užtikrinimui buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 28 d. laidavimo sutartis Nr. 29414/1 ir įkeisti šie turtiniai vienetai: 0,1038 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (įkaito davėjas atsakovės direktorius Š. A.).

3. Ieškovės teigimu, 2023 m. kovo 6 d. gavusi pranešimą apie skolą, ji 2023 m. gegužės 31 d. sumokėjo 3 400 Eur, vėliau 2023 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo 2 000 Eur, todėl atsakovė neteisėtai pateikė notarui prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kadangi 2023 m. kovo 6 d. pranešimas, t. y. raginimas, buvo įvykdytas. Ieškovė laiko, kad atsakovė pažeidė Sutarties 12.1, 12.1.1 ir 12.2. punktuose nurodytą informavimo tvarką bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 3 dalį, CK 6.218 straipsnį.

4. Ieškovė mano, kad notaro pranešime nepagrįstai įpareigojama mokėti 10,33 proc. + 6 mėn. EURIBOR, t. y. atsakovė, nors ir laiko, kad Sutartis yra nutraukta, skaičiuoja pelno palūkanas, kurios Sutartyje nėra numatytos ir kurias po sutarties nutraukimo draudžia įstatymas.

5. Atsakovė UAB ,,Kredito garantas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nuo paskolos sutarties sudarymo netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, t. y. mokėjimai buvo atliekami nesilaikant nustatyto mokėjimų grafiko. Mokėjimai pagal mokėjimų grafiką turėjo būti pradėti vykdyti nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. ir toliau mokami kiekvieno mėnesio 15 d. Tačiau ieškovė pirmą mokėjimą atliko 2023 m. sausio 27 d. – 3 000 Eur, t. y. jau po to, kad atsakovė 2023 m. sausio 9 d. raštu informavo ieškovę apie netinkamą Paskolos sutarties sąlygų vykdymą. Kitas mokėjimas – 2 000 Eur, buvo atliktas 2023 m. kovo 9 d., t. y. jau po to, kai atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad dėl netinkamo paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, atsakovė reikalauja anksčiau nustatyto termino grąžinti visą suteiktą paskolą. Vėliau ieškovė atliko tokius mokėjimus: 2023 m. kovo 14 d. – 1 700 Eur, 2023 m. balandžio 13 d. – 1 700 Eur, 2023 m. gegužės 9 d. – 1 700 Eur, 2023 m. gegužės 31 d. – 3 200 Eur ir 200 Eur, 2023 m. rugpjūčio 7 d. – 2 000 Eur.

6. Kaip nurodė atsakovė, Paskolos sutartis apskritai nebuvo nutraukta, todėl ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas ir yra aiškiai nepagrįstas. Atsakovė pasinaudojo CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise ir pareikalavo ieškovės grąžinti visą suteiktą paskolą prieš terminą. Pastebi, kad 2023 m. kovo 6 d. atsakovės ieškovei siųstas pranešimas dėl paskolos sutarties Nr. 29414 netinkamo vykdymo ir paskolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino bei 2023 m. sausio 9 d. pretenzija dėl paskolos sutarties Nr. 29414 buvo siunčiami Paskolos sutartyje nurodytu ieškovės adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie pareigą anksčiau nustatyto termino grąžinti suteiktą paskolą. Į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovė visus siųstus pranešimus gavo. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys nesitarė pakeisti esančios situacijos, t. y. nebuvo kalbama, kad atsakovė atsisako reikalavimo anksčiau nustatyto termino grąžinti paskolą ar kitaip modifikuoti sutartį. Ieškovė buvo informuota, kad atsakovė ketina kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėti priverstinį įsiskolinimo išieškojimą. Šalys tarėsi dėl įsiskolinimo sumokėjimo išdėstymo, t. y. atsakovė sutiko nepradėti priverstinio įsiskolinimo išieškojimo, jei ieškovė kiekvieną mėnesį atliks mokėjimus, kurių suma bus ne mažesnė nei 2 (dviejų) mėnesinių įmokų pagal įmokų mokėjimo grafiką suma. Ieškovei atlikus 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimus, atsakovė nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Daugiau mokėjimų ieškovė neatliko, todėl atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2023 m. sausio 9 d. pretenzijos dėl Paskolos sutarties Nr. 29414 nevykdymo turinys ir 2023 m. kovo 6 d. pranešimo dėl Paskolos sutarties Nr. 29414 netinkamo vykdymo ir paskolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino turinys įrodo, kad sutartiniai santykiai nenutrūko. Atsakovė pasinaudojo CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise pareikalauti ieškovės grąžinti visa suteiktą paskolą prieš terminą. Atsižvelgdamas į tai, kad Paskolos sutartis nebuvo nutraukta, teismas nurodė, jog ieškovės argumentai dėl skaičiuojamų pelno palūkanų ir šalių teisinių santykių po Paskolos sutarties nutraukimo nėra aktualūs šiai bylai.

8. Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad ieškovė buvo informuota, jog atsakovė ketina kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėti priverstinį įsiskolinimo išieškojimą. Šalys taip pat tarėsi dėl įsiskolinimo sumokėjimo išdėstymo, t. y. atsakovė sutiko nepradėti priverstinio įsiskolinimo išieškojimo, jei ieškovė kiekvieną mėnesį atliks mokėjimus, kurių suma bus ne mažesnė nei 2 mėnesinių įmokų pagal įmokų mokėjimo grafiką suma. Ieškovei atlikus 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimus, atsakovė nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Kaip matyti iš pateiktos į bylą gautų įmokų suvestinės, ieškovė, atlikusi 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimus, daugiau mokėjimų nedarė. Todėl atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo.

9. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog vienoje sutartyje buvo nustatytos net keturgubos netesybos – padidintos palūkanos, delspinigiai, vienkartinis skolos administravimo mokestis ir skolos išieškojimo mokestis, kurie savo prigimtimi laikytini bauda (netesybų forma). Paskolos sutarties 10.1. punkte yra nustatytos netesybos už prievolės laiku mokėti paskolos sutartyje nustatytus mokėjimus pažeidimus. Paskolos sutarties 10.2. punkte yra nustatytos netesybos už paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimą, tačiau nurodyta, kad šios netesybos nėra taikomos už prievolės laiku mokėti paskolos sutartyje nustatytus mokėjimus pažeidimus. Taigi, šios netesybos nėra taikomos kartu su paskolos sutarties 10.1. punkte nustatytomis netesybomis ir nesukuria galimybės atsakovei taikyti dvigubos atsakomybės už tą patį pažeidimą. Paskolos sutarties 10.3. punkte nustatytos netesybos gali būti taikomos už paskolos sutarties nutraukimą.

10. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė turėjo teisę ir realią galimybę derėtis dėl Paskolos sutarties sąlygų, tame tarpe, ir prašyti mažinti delspinigių dydį, o, esant verslo teisiniams santykiams, mažinti delspinigius iki mažesnio dydžio nei nustatytas teisės aktuose ginančiuose vartotojus yra neteisinga ir nesąžininga atsakovės atžvilgiu. Taigi teismas atmetė prašymą mažinti delspinigių dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė šiuos esminius argumentus:

11.1. Sutarties 12.1.1 p. ir 12.2. p. bei CK 6.218 straipsnio 3 dalies, CK 6.218 straipsnyje nurodyta informavimo tvarka sutarties nutraukimui, tačiau atsakovė pranešimų nesiuntė̇ ir pašto adresu pateikė̇ tik 2023-08-07 pranešimą laiduotojui, kuriame nurodyta, kad sutartis jau nutraukta, tačiau nepateikiama jokių duomenų, kada ji buvo nutraukta. Tai leidžia daryti aiškias išvadas dėl Sutarties 12.1.1 p. pažeidimų, nors atsakovė turėjo pareigą kartą raštu informuoti apie nevykdomus finansinius įsipareigojimus, po nurodyto pranešimo suteikti 14 kalendorinių dienų terminą.

11.2. Nustačius 1 proc. delspinigių sumą, 2 proc. dydžio baudą, 10 proc. dydžio baudą bei 20 proc. dydžio kompensacines palūkanas, tokios nustatytos netesybos yra trigubos, todėl laikytinos nepagrįstomis. Šie ieškovės argumentai teismo nebuvo vertinti, o notaro pranešime dar nurodoma, kad ieškovė yra įpareigojama mokėti 10,33 proc. + 6 mėn. EURIBOR, nes yra skaičiuojamos pelno palūkanos, kurios Sutartyje nėra numatytos.

11.3. Kredito dydis buvo 110 000 Eur. Pagal Sutarties 10.1 p. 1 proc. delspinigių per metus (365 metinių delspinigių) būtų yra 401 500 Eur. Nuo grąžintos paskolos Sutarties 10.2. p. numatyta 2 proc. dydžio bauda būtų 2 220 Eur, o paskaičiavus 10 proc. dydžio baudą pagal Sutarties 10.3. p. dar būtų 11 000 Eur mokėtina suma. Pagal Sutarties 12.3. p. atsakovė dar turi teisę skaičiuoti 20 proc. dydžio metines kompensacines palūkanas, o tai yra 22 000 Eur per metus. Viso praleidus vienerius metus vien netesybos sudarytų 436 720 Eur, kai paskola buvo 110 000 Eur. Taigi teismui kilo pareiga išaiškinti, kad iš tiesų toks netesybų dydis yra adekvatus.

11.4. sprendimas yra siurprizinis, kadangi dalis pirmosios instancijos teismo motyvų ir atsakovės pusės argumentų nebuvo pristatyti byloje, ieškovei nebuvo galimybės dėl jų pasisakyti, taip pat byloje buvo prašoma leisti pasisakyti ieškovės direktoriui, siekiant paaiškinti aplinkybes, susijusias su ribota galimybe derėtis, tačiau teismas tokios galimybės nesudarė.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė šiuos esminius argumentus:

12.1. Atsakovė pateikė į bylą AB Lietuvos pašto ataskaitas už suteiktas paslaugas iš kurių matyti, jog ieškovei siųsti pranešimai buvo įteikti ir ji žinojo apie reikalavimą grąžinti suteiktą paskolą anksčiau nustatyto termino. Paskolos sutartis nebuvo nutraukta.

12.2. Teismas teisingai išnagrinėjo atsakovės teisės nutraukti Paskolos sutartį ir pareikalauti grąžinti suteiktą paskolą anksčiau nustatyto termino CK 6.874 straipsnio 2 dalies pagrindu santykį.

12.3. Ieškovė nepagrįstai prašė taikyti 0,02 procentų kompensuojamų palūkanų dydį. Paskolos sutarties 10.1. – 10.3. punktuose nurodytos netesybos yra taikomos už skirtingus Paskolos sutarties pažeidimus, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad už tą patį pažeidimą atsakovė gali taikyti netesybas kelis kartus.

12.4. Atsakovė pateikdama prašymą notarui išduoti vykdomąjį įrašą neprašė taikyti baudų pagal Paskolos sutarties 10.2. ir 10.3. punktus. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Paskolos sutartis nebuvo nutraukta, atsakovė netaikė (nesant tam pagrindo) Paskolos sutarties 12.3. punkte nurodytų kompensacinių palūkanų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Paskolos sutartis suteikia pagrindą piktnaudžiauti turimomis teisėmis, o atsakovė tokiomis galimybėmis pasinaudojo.

12.5. Pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Apeliantė prašymus pateikti paskaičiavimus galėjo pateikti iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės atstovas posėdžio metu nesugebėjo aiškiai paaiškinti, kokią reikšmę bylos nagrinėjimui tokie skaičiavimai turės. Be to, atitinkamus skaičiavimus šalys kartu su teismu atliko bylos nagrinėjimo metu.

12.6. Apeliantė turėjo užtikrinti, kad jos vadovas, kuris, tariamai, norėjo pateikti paaiškinimus teismo posėdyje, dalyvautų bylos nagrinėjime arba iš anksto pateikti prašymą dėl kitos teismo posėdžio datos skyrimo. Tokių prašymų pateikta iš anksto nebuvo. Nebuvo pateikta jokių paaiškinimų ir/ar įrodymų, kad apeliantės direktorius negali dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. ieškovė UAB „Ekorūmai“ (paskolos gavėja) ir atsakovė UAB „Kredito garantas“ (paskolos davėja) sudarė paskolos sutartį Nr.29414. Paskolos neto suma yra 111 000 Eur, paskolos bruto suma yra 378 809,01 Eur. Paskolos panaudojimo paskirtis – paskolos refinansavimui (Paskolos sutarties 1.12 punktas). Galutinis paskolos grąžinimo terminas 2042 m. rugsėjo 15 d.

4. Atsakovė 2023 m. sausio 9 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei adresu: (duomenys neskelbtini), išsiuntė ieškovei pretenziją dėl Paskolos sutarties Nr. 29414 nevykdymo, nurodydama, kad pradelsta grąžinti paskolos dalis – 187,18 Eur, pradelstos grąžinti palūkanos – 3856,37 Eur, priskaičiuotų delspinigių suma – 4419,95 Eur, pareikalavo per 14 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos apmokėti susidariusį įsiskolinimą, t. y. sumokėti 11 238,50 Eur, bei nurodė, kad to nepadarius, Paskolos sutartyje nustatyta tvarka nutrauks Paskolos sutartį arba, vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, pareikalaus grąžinti prieš terminą visa likusią negrąžintą paskolos sumą.

5. Atsakovė 2023 m. kovo 6 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei adresu: (duomenys neskelbtini), išsiuntė ieškovei pranešimą dėl Paskolos sutarties Nr. 29414 netinkamo vykdymo ir paskolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino, nurodydama, kad pradelsta grąžinti paskolos dalis – 316,25 Eur, pradelstos grąžinti palūkanos – 6866 Eur, priskaičiuotų delspinigių suma – 8041,83 Eur, nustatė papildomą 30 dienų kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui, t. y. 15 224,54 Eur pagal Paskolos sutartį sumokėti.

6. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į notarą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovė įrodinėja, kad Paskolos sutartis nėra nutraukta.

Dėl Paskolos sutarties galiojimo

7. Pagal CK 6.218 straipsnį šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Kai sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, tačiau šis pasiūlymas buvo pareikštas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka sutarties reikalavimų, nukentėjusi šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo.

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėja, jog atsakovė neteisėtai teikė notarui prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kadangi nėra pagrindo laikyti, kad atsakovės 2023 m. rugpjūčio 7 d. teiktas jai pranešimas yra teisėtas Sutarties nutraukimas.

9. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą vienašališkai sutartis gali būti nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (CK 6.217 straipsnio 5 dalį). Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis.

10. Taigi CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nurodytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu. Vis dėlto net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).

11. Nagrinėjamoje byloje, esant skolos dėl laiku negrąžintos paskolos pagal grafiką faktui, pagal šalių sudarytos Paskolos sutarties 12.1.1 p. paskolos davėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, informavęs Paskolos gavėją raštu, nutraukti sutartį. Sutarties šalys numatė, jog tuo atveju, jei <...> „paskolos gavėjas ilgiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nevykdo bet kokių iš Sutarties kylančių įsipareigojimų (Paskolos grąžinimas ir (arba) Palūkanų, ir (arba) netesybų mokėjimas) ir Paskolos gavėjas nepašalino Sutarties vykdymo pažeidimo per papildomą Paskolos davėjo suteiktą 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminą. Jei Paskolos gavėjas nepašalina Sutarties pažeidimų per papildomai nustatytą terminą, Sutartis laikoma nutraukta nuo Paskolos davėjo rašte nurodytos dienos, atskiras raštas dėl Sutarties nutraukimo nėra siunčiamas“.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šalių sutartiniai santykiai nėra pasibaigę. Atsakovė nepasinaudojo teise pagal Paskolos sutarties12.1.1 p. vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovės 2023 m. rugpjūčio 7 d. teiktas pranešimas ieškovei yra reikalavimas sumokėti visą paskolos sumą ir netesybas nenutraukus sutarties. Notaro pranešimas apie tai, kad atsakovė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo, nėra vykdomasis įrašas.

13. Pabrėžtina, kad Paskolos sutartis sudaryta kitos paskolos refinansavimui. Atsakovė ją vertino kaip padidintos rizikos, todėl siekė paskolos grąžinimą užtikrinti maksimalia hipoteka. Faktas apie tai, kad nuo 2023 m. sausio 9 d. paskolos gavėja (apeliantė) pradėjo netinkamai vykdyti Paskolos sutarties sąlygas, sudarė teisines prielaidas 2023 m. kovo 6 d. ne tik pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią gautą sumą, bet ir kreiptis į notarą pagal sudarytą laidavimo Sutartį Nr. 29414/1 su Š. A..

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantei notaras išaiškino, kad tuo atveju, jei bus išduotas vykdomasis įrašas, ieškovė galės jį ginčyti remdamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalimi. Taigi byloje nėra įrodymų, kad atsakovė vienašališkai atsisakė Paskolos sutarties, atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtina, kad šalių santykiai tęsiasi. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš pagrindinių šios bylos klausimų yra tai, ar Paskolos sutartis galioja, ar inicijuojant priverstinį išieškojimą buvo nutraukta.

15. Apeliantė mano, kad kreipimasis į notarą prilygsta vienašališkam sutarties nutraukimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu teisinio veiksmo aiškinimu, nes pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

16. Paskolos sutarties 8.5 p. numatyta, kad paskolos davėjas, siekdamas apsaugoti savo interesus, turi teisę pradėti išieškojimo procedūras Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bei reikalauti priverstinio įsipareigojimų vykdymo. Pagal Sutartinę hipoteką Š. A. yra įkaito davėjas.

17. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras.

18. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą tam, kad būtų galima kreiptis į notarą pakanka skolos fakto. Apeliantė pripažįsta, ji i neturi pakankamai lėšų Paskolos sutarties tinkamam vykdymui. Ieškovė paaiškino, kad atliko Italijoje saulės modulių įrengimo darbus ir laukia mokėjimų iš Italijos įmonės Evatto S.R.L. 83 328 Eur sumoje, todėl ateityje galės atsiskaityti su atsakove, kadangi ir šiai dienai yra atliekami statybos darbai Italijoje. Hipoteka užtikrintas prievolės dydis yra 111 000,00 Eur. Tai nėra visa suma, kurią turėtų sumokėti apeliantė pasibaigus Paskolos sutarčiai.

19. Vadinasi, ieškovės reikalavimas dėl skolos ir netesybų yra galimas ir nenutraukus Paskolos sutarties, tačiau skolos dydžio klausimas ir dėl to priverstinis išieškojimas pagal hipotekos susitarimą gali būti teisminio ginčo objektu.

20. Atsakovė pateikė ieškovei 2023 m. sausio 9 d. pretenziją dėl Paskolos sutarties Nr. 29414 nevykdymo, kurioje buvo nustatytas 14 d. terminas padengti susidariusį įsiskolinimą, taip pat nurodomos alternatyvios pasekmės nepadengus skolos, t. y. paskolos sutarties nutraukimas arba paskolos grąžinimas prieš terminą. 2023 m. kovo 6 d. ieškovei įteiktas pranešimas dėl Paskolos sutarties netinkamo vykdymo ir paskolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino. Pranešime atsakovė nenurodė, kad inicijuoja vienašališką Paskolos sutarties nutraukimą.

21. Pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantei, kad pagal CK 4.194¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą teisinį reguliavimą skolininkui suteikiama garantija, leidžianti išieškant bet kada įvykdyti neįvykdytą prievolę, o tai reiškia, kad sutartis, nustatanti pagrindinę prievolę, yra galiojanti ir sutarties nutraukimas nėra būtina priverstinio išieškojimo sąlyga.

22. Iš pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, jog ieškovė, atlikusi 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimus, daugiau pagal grafiką įsipareigojimų nebevykdė. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, apeliantės reikalavimas pripažinti vienašališką 2022 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutarties Nr.29414 nutraukimą negaliojančiu buvo pagrįstai atmestas (CK 4.194¹ straipsnis, 6.218 straipsnis).

23. Pažymėtina, kad apeliantė įrodinėja, jog atsakovė iš esmės siekė Sutarties nutraukimo ir vengiant procedūrinių reikalavimų prisidengė CK 6.874 straipsnio 2 dalimi.

24. Teisėjų kolegija, tirdama prieš tai nurodytus apeliantės argumentus, daro teisinę prielaidą, kad apeliantė siekia pripažinti 2023 m. rugpjūčio 7 d. panešimą Dėl paskolos sutarties Nr. 29414 netinkamo vykdymo ir paskolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino apsimestiniu.

25. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktą). Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar šalių tapatybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 29 punktą).

26. Teisėjų kolegija, remdamasi prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktika, pabrėžia, jei apeliantė teigia, kad pranešimas / pareikalavimas dėl paskolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino yra apsimestinis veiksmas, apeliantei teigiant, kaip padarytas siekiant išvengti vienašališko sutarties nutraukimo, prisidengiant CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, tai apeliantė privalėjo aiškiai nurodyti tokio reikalavimo faktinį pagrindą.

27. Sandoriais gali būti ir veiksmai, o, juos ginčijant valios ydingumo pagrindu, būtent ieškovei (apeliantei) kilo pareiga aiškiai nurodyti, kokį ginčija dokumentą kaip apsimestinį, siekiant, kaip ji teigė, išvengti CK 6.218 straipsnio taikymo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė: <...> „Dar daugiau, jei atsakovas laikys, kad 2023-03-06 pranešimas yra susijęs su Sutarties nutraukimu, tokia logika būtų nepagrįsta, kadangi po 2023-03-06 raginimo prievolės buvo įvykdytos“.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent atsakovė ir nelaiko, kad buvo nutraukta sutartis. Ieškovei teigiant, kad sutartis buvo nutraukta, jai kilo pareiga aiškiai nurodyti dokumentą, kurį ginčija kaip neteisėtą dėl įrodinėjamo sutarties nutraukimo.

Dėl netesybų

29. Apeliantė nurodė, kad prašo pripažinti Paskolos sutarties Nr. 29414 nuostatas, išdėstytas 10.1 p. (1 proc. delspinigių), 10.2 p. (2 proc. dydžio bauda nuo grąžintos Paskolos), 10.3 p. (10 proc. dydžio bauda nuo Paskolos sumos) ir 12.3 p. (20 proc. dydžio metines kompensacinės palūkanos) negaliojančiomis nuo sudarymo dienos, jas keičiant, nustatant netesybų dydį į 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.

30. Šiame ieškovės reikalavime yra du skirtingi teisiniais padariniais gynybos būdai. Ieškovė, nors ir reikalauja pripažinti negaliojančiomis Paskolos sutarties tam tikras sąlygas, susijusias su netesybomis, tačiau tuo pačiu prašo kontroliuoti netesybų dydį.

31. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.).

32. Teisėjų kolegija pastebi, jog pati apeliantė, remdamasi CK 6.258 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, pripažįsta, jog nėra teisinio pagrindo Paskolos sutarties tam tikras sąlygas, susijusias su netesybomis, pripažinti niekinėmis ir todėl negaliojančiomis. Šalys laisva valia susitarė dėl netesybų pobūdžio ir dydžio.

33. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį „teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai“. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.

34. Bet kuriuo atveju, CK 6.54 straipsnis numato įmokų paskirstymą, ir pagal šią kodekse esančią dispoziciją kreditorius gali skaičiuoti sumas išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, palūkanomis, netesybomis. CK 6.258 straipsnis numato teisę prašyti priteisti ir baudą, ir delspinigius. Teisėjų kolegija pastebi, kad šalys susitarė dėl netesybų, kurių skaičiavimo teisę laiduoja įstatymas, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl sutarties sąlygų dėl netesybų prieštaravimo įstatymui. Teismas gali modifikuoti sutartį, esant šalių reikalavimui, teismas taip pat gali kontroliuoti netesybų dydį ir spręsti dėl jų teisėtumo, esant vartojimo teisiniam santykiui.

35. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

37. Apeliantė įrodinėja, kad teismas privalo pakeisti Paskolos sutarties sąlygas, išdėstytas 10.1 p. (1 proc. delspinigių), 10.2 p. (2 proc. dydžio bauda nuo grąžintos Paskolos), 10.3 p. (10 proc. dydžio bauda nuo Paskolos sumos) ir 12.3 p. (20 proc. dydžio metines kompensacinės palūkanos), nustatant, kad visa jos atsakomybė už netinkamą Paskolos sutarties vykdymą netesybų forma būtų 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, nes pagal dabar galiojančios Paskolos sutarties sąlygas praleidus vienerius metus vien netesybos sudarytų 436 720 Eur, kai paskola buvo 110 000 Eur.

38. Pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

39. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė laikėsi privalomos sutarties pakeitimo tvarkos. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad paskolos teisiniuose santykiuose kitiems verslo subjektams taikomos mažesnio dydžio netesybos, esant refinansavimui, ir, todėl būtų pagrindas konstatuoti, kad netesybų priemonės, numatytos šalių Paskolos sutartyje, yra akivaizdžiai neprotingos.

40. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. Sutartims taikomos CK normos, reglamentuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius (CK 6.154 straipsnio 2 dalis). Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų ar daugiau šalių tarpusavyje suderinta valia, kuria siekiama tam tikro bendro rezultato.

41. Paskolos sutartyje šalys aptarė sutarties pakeitimo tvarką. Pagal 16.1 p. sutartį galima pakeisti tik rašytiniu Šalių susitarimu, o 16.2 p. numatyta, jog šalis, gavusi prašymą pakeisti Sutartį, privalo jį išnagrinėti per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo jo gavimo momento. Jei atitinkama Šalis per šį laikotarpį nepateikia atsakymo, pasiūlymas laikomas atmestu.

42. Apeliantė privalėjo laikytis Paskolos sutarties pakeitimo tvarkos ir tik ja pasinaudojusi galėjo pareikšti ieškinį (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė kreipdamasi į teismą pažeidė CK 6.223 straipsnio 3 dalį, jos reikalavimas pripažinti Paskolos sutarties Nr. 29414 nuostatas, išdėstytas 10.1 p. (1 proc. delspinigių), 10.2 p. (2 proc. dydžio bauda nuo grąžintos Paskolos), 10.3 p. (10 proc. dydžio bauda nuo Paskolos sumos) ir 12.3 p. (20 proc. dydžio metines kompensacinės palūkanos) negaliojančiomis nuo sudarymo dienos, jas keičiant ir nustatant netesybų dydį į 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, atmestas pagrįstai.

43. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog apeliantė būtų pasinaudojusi CK 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir pareikalavusi atidėti paskolos grąžinimą, pakeisti paskolos grąžinimo grafiką ir pan. Taigi atsakovė turi teisę reikalauti pagal Paskolos sutartį skolos išieškojimo 17.16 p. nustatyta tvarka. Jei sutartimi numatyta tvarka būtų pažeista, ieškovė (apeliantė) galėtų ją ginčyti teisme arba kreiptis į teismą, kaip išaiškino notaras, ginčydama vykdomojo įrašą, jei toks būtų išduotas.

44. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad svarbiausias atsakovės CK 6.874 straipsnio 2 dalies taikymo tikslas buvo išvengti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-7-75-823/2020 esančio aiškinimo.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo argumentais siekiama paneigti teisę skaičiuoti 10,33 proc. + 6 mėn. EURIBOR netesybas bei toliau skaičiuoti mokėjimo palūkanas iki bus grąžinta paskola. Tačiau apeliantės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus (53 punktas).

46. Kompensuojamųjų palūkanų mokėjimas neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

47. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad visi apeliantės argumentai dėl sutarties modifikavimo netesybų dalyje galėtų tapti teisminio nagrinėjimo dalyku tik po to, kai būtų įgyvendinta išankstinė Paskolos sutarties keitimo procedūra.

48. CK 6.204 straipsnis numato sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėm ypatumus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

49. Bet kuriuo atveju, kreipimasis į notarą nėra ir negali būti prilyginamas sutarties vienašališkam nutraukimui. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį, konstatuodamas, kad atsakovė nepasinaudojo Paskolos sutarties 12.1.1 punktu, kuriame numatyta, jog skolos davėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, informavęs Paskolos gavėją raštu, nutraukti Sutartį ir reikalauti, kad Paskolos gavėjas grąžintų visą negrąžintą Paskolą, sumokėtų priskaičiuotas Palūkanas, Sutarties sudarymo mokestį, netesybas ir kitus iš Sutarties kylančius reikalavimus, jei paskolos gavėjas ilgiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nevykdo bet kokių iš Sutarties kylančių įsipareigojimų (Paskolos grąžinimas ir (arba) Palūkanų, ir (arba) netesybų mokėjimas) ir Paskolos gavėjas nepašalino Sutarties vykdymo pažeidimo per papildomą Paskolos davėjo suteiktą 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminą.

Dėl tinkamo (ne)pranešimo apie reikalavimą sumokėti skolą ir teisės į teisingą teismo procesą

50. Apeliantė teigia, kad teismas iš esmės neteisingai ir šališkai vertino ieškovės pateiktus duomenis apie rašytinio pranešimo įteikimą, nesudarė galimybės apeliantės vadovui teikti paaiškinimus, o būtent tai paveikė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

51. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Dėl to teismas nustato reikšmingas faktines aplinkybes teisingam bylos išnagrinėjimui įvertinęs bylos įrodymų visumos ir kiekvieno iš jų atskirai įrodomąją reikšmę.

52. CPK 177 straipsnio 2 dalyje pateiktas bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti nebaigtinis įrodinėjimo priemonių sąrašas, kuriame išvardytos įrodinėjimo priemonės, tarp jų ir rašytiniai įrodymai, bei nurodoma, kad faktinės aplinkybės gali būti nustatomos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal Paskolos sutarties 15.1 p. pranešimai siunčiami Šalių viena kitai turi būti pateikti raštu tiesiogiai arba per pašto įstaigą perduoti Šaliai tuo adresu, kuris nurodytas Sutartyje arba vėliau nurodytu adresu, arba kitais Sutartyje nurodytais būdais. Laikoma, kad pranešimas gautas tą pačią dieną, jei jis įteiktas tiesiogiai pasirašytinai, arba praėjus 5 (penkioms) kalendorinėms dienoms, jei jis išsiųstas paštu registruotu laišku, jei pranešimas siunčiamas telekomunikaciniais įrenginiais, jis laikomas įteiktas kitą darbo dieną po jo išsiuntimo.

54. Pranešimo įteikimo faktas nustatytas pagal rašytinius dokumentus, t. y. AB Lietuvos pašto ataskaitas. Be to, šie pranešimai apeliantei buvo siųsti ir el. pašto adresu, kuriuo tarp apeliantės ir atsakovės vyko susirašinėjimas.

55. Bet kuriuo atveju, byloje buvo atmestas apeliantės argumentas, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį. Tokiu atveju pareigos prieš nustatytą terminą informuoti apie sutarties nutraukimą įrodinėjamas pažeidimas nėra aktualus, todėl netiriamas. Kita vertus, apeliantei paaiškintina, jog pagal kasacinio teismo praktiką bet koks kitos šalies informavimo apie sutartinių santykių pakeitimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014).

56. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad bylos nagrinėjimo metu buvo ribojamos jos teisės gintis. Byla yra dispozityvi, tik nuo apeliantės iniciatyvos priklausė atsakovės netesybų skaičiavimo teisėtumo patikrinimas. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, netesybų dydžio patikrinimas įvyko per teismo posėdį. Atsakovės direktoriui pasisakyti byloje buvo visos galimybės, jam tik reikėjo atvykti į teismo posėdį.

57. Apeliantė taip pat nurodė, kad turėjo būti sprendžiamas senaties termino klausimas dėl apskaičiuotų netesybų. Pažymėtina, kad byloje nebuvo ginčo dėl skolos dydžio, nes dar nėra atliktas notaro vykdomasis įrašas. Vadinasi, spręsti būsimo galimo teisminio ginčo aplinkybių nebuvo teisinio pagrindo, tame tarpe, vertinti skaičiuojamų netesybų laikotarpio.

Dėl bylos procesinės baigties

58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio motyvams iš esmės pritaria, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos išlaidų

60. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant exofficio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, todėl šis kausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

62. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekorūmai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.