Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui G. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

14.14. Visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas vilkino procesą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo paskirstymo tarp šalių

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl leidimo išvežti vaiką gyventi į Jungtinę Karalystę, nesant vaiko tėvo sutikimo

Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų ar nepilnametė dukra mokosi A. D. bažnyčios mergaičių gimnazijoje, nes dukra galėjo prarasti vietą šioje mokykloje, nenuvykusi į ją 2017-09-05, tai yra dieną, kuri buvo nurodyta 2017 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini)apskrities tarybos ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas elektroniniu laišku kreipėsi į mokymo įstaigą su prašymu pateikti informaciją apie mokinį numeriu (duomenys neskelbtini), kurį suteikė dukrai (duomenys neskelbtini)apskrities taryba, tačiau jokios informacijos negavo.Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų apie išsiustą elektroninį laišką minėtai mokymosi įstaigai.

Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovė neįrodė savo galimybės Jungtinėje Karalystėje turėti pragyvenimo šaltinį taip užtikrinant tinkamas dukros gyvenimo sąlygas. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad į bylą pateiktas 2017-08-18 VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Medicinos dokumentų išrašą apie nėštumą įrodo ieškovės galimybę 2018 metų sausio mėnesį išeiti nėštumo ir nėštumo ir gimdymo atostogų, o vėliau – vieneriems ar dvejiems metams apmokamų vaiko priežiūros atostogų. Būtent atostogų metu minėto įstatymo garantuojamos išmokos yra duomenys, įrodantys ieškovės pajamas Jungtinėje Karalystėje. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovė yra jauno amžiaus, darbinga, daug metų dirbo kvalifikuotą darbą, turi išsilavinimą, moka užsienio kalbą, kas teismui neleidžia abejoti apie jos galimybę adaptuotis kitoje valstybėje.

Taip pat sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad teismas sprendime įvertino ir tą faktą, kad vaikas, Jungtinėje Karalystėje kurį laiką bus be mamos, nes teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad šis buvimas bus su vaikui artimais žmonėmis, močiute (ieškovės mama), ieškovės įtakoje, kol ieškovė atvyks nuolatinai gyventi į Jungtinę Karalystę. Toks vaiko buvimas su jam artimais žmonėmis visiškai atitinka vaiko interesus, nes ir anksčiau yra buvę atvejų, kai vaikas buvo prižiūrimas ieškovės tėvų ieškovei laikinai išvykus. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė buvo įpareigota teismui pateikti CAFCASS ataskaitą ar kitą dokumentą, kuris patvirtintų ieškovės galimybes užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, lavinimąsi, rašytinius įrodymus apie ieškovės pragyvenimo šaltinį, darbo vietą Jungtinėje Karalystėje, nurodyti įrodymai nebuvo pateikti. Šiuos atsakovo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė negalėdama pateikti CAFCASS ataskaitos, pateikė teismui Adur ir Worthing tarybos (Adur and Worthing Conncils) dokumentą, iš kurio matyti, kad 2017-07-27 šios tarybos inspektorius buvo atvykęs į mamos ir dukros planuojamą gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalysteje, adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė tinkamas gyventi sąlygas nepilnamečiui vaikui.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo

Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas 325 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė vaiko poreikius. Mano, kad vaiko poreikiams užtektų skirti 400 Eur išlaikymą per mėnesį, iš atsakovo priteisiant 200 Eur.Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, taip pat nustatyta įstatymuose (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pažymėtina, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės per vienerius metus vidutiniškai patiriamas išlaidas už komunalinius patarnavimus ir įmokas bankui ir atsižvelgdamas, kad ši suma skiriama ieškovės ir su ja gyvenančios dukros išlaidoms gyvenamajam plotui, pagrįstai ją padalino per pusę ir įskaičiavo 130 Eur būsto išlaidas į vaikui reikalingą išlaikymą. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įskaičiuotomis kelionių išlaidomis ir išlaidomis už suteiktą psichologinę pagalbą vaikui.Pažymėtina, kad net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vitaminai, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taip pat būtina užtikrinti vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Bet kokiu atveju vaiko poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos, o sutaupytos išlaikymui skirtos pinigų sumos turi būti saugiai laikomos banke ar kitoje kredito įstaigoje arba saugiai investuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, laikytina, kad ieškovei yra geriau žinomi nepilnametės dukters poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti. Kadangi apeliantas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas išlaidas šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti, laikytina, kad apelianto argumentas, kad nepilnamečiui vaikui pakaktų 400 Eur išlaikymo per mėnesį, yra tik apelianto gynybinė pozicija, siekiant išvengti reikiamo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti išlaikymo teikimo.Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikiams skirtinas išlaidas (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti, kelionėms ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgęs į vaiko amžių, Jungtinės Karalystės pragyvenimo lygį, taip pat į abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes tenkinti tiek būtinuosius, tiek papildomus šalių nepilnametės dukros poreikius, pagrįstai sprendė, kad šalių turtinė padėtis leidžia užtikrinti ne tik būtinų (minimalių), bet ir papildomų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą ir laikė, kad šalių nepilnametės dukters išlaikymui yra būtina skirti 650 Eur, iš atsakovo priteisiant 325 Eur išlaikymą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas įsiskolinimo sumą neturėjo taikyti tokio paties 325 Eur per mėnesį išlaikymo dydžio, o privalėjo jį mažinti, kadangi tuo laikotarpiu aplinkybių, kuriomis teismas grindė būtent tokio 325 Eur per mėnesį išlaikymo sumą, kuris buvo teismo nepagrįstai padidintas dėl to, jog dukra gyvens Jungtinėje Karalystėje, kas sąlygos papildomas išlaidas jos poreikiams tenkinti, tuo metu nebuvo dukrai gyvenat Lietuvoje. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.Šiuo atveju atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 325 Eur kas mėnesį. Nagrinėjant bylą atsakovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 325 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Tokių aplinkybių įrodinėjimo našta šiuo atveju negali būti perkelta kitai šaliai, juo labiau teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-404/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad vaiko poreikiai iki ieškinio teismui padavimo dienos buvo mažesni ir sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas nepasisakė dėl 216,66 Eur jo patirtų išlaidų sumos. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įskaitė kaip vaikui teiktą išlaikymą 668 Eur sumą, o ne visą atsakovo pateiktuose kvituose esančią sumą, todėl vertintina, kad atsakovo nurodyta 216,66 Eur suma yra įtraukta į bendrą atsakovo pripažintų kaip patirtų dukros poreikiams tenkinti išlaidų sumą.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo su dukra tvarką, neatsižvelgdamas į tai, kad yra patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išvykimo į Jungtinę Karalystę.Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant tėvo bendravimo tvarką su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai, negu ilgesnis. Teisėju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas turi galimybes atvykti į Jungtine Karalystę bendrauti su dukra per Kūčias, Šv. Kalėdas, bei Šv. Velykas. Be to, nustatyta, kad ieškovė savo lėšomis užtikrina papildomai vieną dukros atvykimą į Lietuvą iš anksto su atsakovu sutartu laiku, bei esant išankstiniam šalių susitarimui, ieškovui apmokėjus vaiko kelionės iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą bei kelionės atgal į kitą valstybę išlaidas, per dukters atostogas ieškovė užtikrina atvykimą į Lietuvą, vaikui pabendrauti su tėvu.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustačius tokią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, bus užtikrinta netrukdoma šalių nepilnamečio vaiko teisė tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su atsakovu ir atitinkamai atsakovo teisė dalyvauti jį auklėjant, bus stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.Šalių dukrai gyvenant Jungtinėje Karalystėje kartu su motina (ieškove), o atsakovui (tėvui) Lietuvoje, pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimas telekomunikacijų priemonėmis yra priimtiniausias būdas palaikyti tėvo ir dukros bendravimą, siekiant išlaikyti ir stiprinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį. Pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovui bendraujant su dukra tiesiogiai jiems susitinkant tik per šventes, bendravimas telekomunikacijų priemonės turėtų būti intensyvesnis ir kuo mažiau ribojamas, tokiu būdu nepažeidžiant nei vaiko, nei tėvo interesų. Teisėju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo telekomunikacijų priemonėmis tvarka užtikrina tiek nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesus.Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Atsižvelgiant į tai, bendravimo tvarkoje numatyta išlyga, kad dukra gali pasilikti nakvynei tik esant jos sutikimui, negali pažeisti atsakovo interesų, kadangi šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiems tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, bus apribotos jo galimybės nuvykti pasimatyti su dukra, vertintina kaip deklaratyvi, pirmosios instancijos teismas ją teisingai įvertino ir šiuo metu nėra pagrindo hipotetiškai spręsti dėl galimų suvaržymų.

Dėl kasacinio teismo praktikos

Pažymėtina, kad tiek K. T. jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-219/2017; kt.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės, kaip šalies, procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, ieškovė reiškė prašymus, rinko įrodymus tikslu juos pateikti teismui ir dėl to patyrė išlaidas, tuo tarpu, atsakovo elgesys pareiškus prašymą dėl viso teismo ir bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, kuris buvo atmestas aukštesnės instancijos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko kaip nepagrįstas, laikytinas netinkamu, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą, t.y. veikiant prieš operatyvų procesą, į tai, jog byla yra išimtinai vaiko interesais, dėl ko nenukrypus nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, būtų pažeisti ir vaiko interesai. Be to, priešieškinį patenkinus iš dalies, teismui taipogi nebūtų pagrindo atsakovo naudai iš ieškovės priteisti dalies už priešieškinį atsakovo sumokėto žyminio mokesčio, nes teismas atsakovo su vaiku bendravimo tvarką nustatė atsižvelgdamas į patenkintus ieškovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja bei vaiko išvykimo gyventi į Jungtinę Karalystę, o ne pagal atsakovo norą, jog vaikas liktų gyventi Lietuvoje, pagal tai jis ir siūlė nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką. Atsižvelgiant, į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių reikalavimus patenkinus iš dalies, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, įpareigojant atsakovą atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 d.)

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidus tarp šalių nepaskirstomos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.