- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-986-280/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03468-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- A. G.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4493-902/2017 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, leidimo išvežti vaiką gyventi į Jungtinę Karalystę, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo G. K. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, leisti nepilnametę dukrą išvežti į užsienį, priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo G. K.. Prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, leisti nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. dukrai pradėti lankyti A. D. mergaičių gimnaziją. Nurodė, kad dukra nurodytą gimnaziją turi pradėti lankyti nuo 2017 m. rugsėjo, priešingu atveju, rezervuota vieta mokykloje bus panaikinta. Užsitęsus bylos nagrinėjimui, gali pasunkėti teismo sprendimo – leisti išvežti vaiką gyventi į Jungtinę Karalystę įvykdymas arba jis taptų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės A. G. prašymą tenkino, leido nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. šalių dukrai S. K., pradėti lankyti A. D. bažnyčios mergaičių gimnaziją.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme išdėstytus argumentus dėl prašymo pagrįstumo (mokyklos Jungtinėje Karalystėje pasirinkimo tikslingumą, pačios mergaitės norą ir siekį bei pasiruošimą mokytis kitoje valstybėje, ieškovės, mergaitės mamos, ketinimą nuo 2018 m. sausio mėn. išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę bei jos garantijas, jog mergaitė bus prižiūrima tiek jos pačios, tiek ir močiutės), atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, taip pat į tai, jog bylos nagrinėjimas dėl tam tikrų priežasčių užsitęsė, padarė išvadą jog ieškovės prašymas suteikti galimybę (leisti) nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. dukrai S. K. pradėti lankyti A. D. bažnyčios mergaičių gimnaziją yra visiškai pagrįstas. Teismo vertinimu, priešingu atveju mergaitė šiais mokslo metais gali prarasti galimybę pradėti mokytis aukščiau nurodytoje mokykloje Jungtinėje Karalystėje, dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Nurodė, jog patenkinus ieškovės prašymą, atsakovo bendravimo galimybės su dukra jai išvykus ir pradėjus mokytis kitoje valstybėje nesumažės, nes ieškovė įsipareigojo mergaitės mokyklos atostogų metu 2017 m. gruodžio mėn.-2018 m. sausio mėn. užtikrinti dukros sugrįžimą į Lietuvą, kad ji galėtų susitikti su atsakovu ir jo tėvais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. G. K. atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.Nurodo, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones- nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. leisti dukrai lankyti A. D. bažnyčios mergaičių gimnaziją, kurį 2017 m. rugpjūčio 16 d. teismas atmetė. 2017 m. rugsėjo 7 d. ieškovė pateikė pakartotinį tapatų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi tenkino.Nurodo, kad teismas priėmė nemotyvuotą nutartį tik išvardindamas ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes. Ieškovė, pateikdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pridėjo vienintelį naują įrodymą – įsakymą dėl atostogų suteikimo ieškovei nuo 2017 m. rugsėjo 25 iki spalio 13 d. Visi kiti įrodymai, jau buvo įvertinti teismo priimant 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria ieškovės prašymas dėl tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, konstatavo, kad ieškovės prašymas leisti vaikui lankyti mokyklą užsienyje pažeidžia vaiko interesus, nes mergaitė mokyklą pradėtų lankyti ir gyventų be tėvų.Teismas, įvertinęs tuos pačius įrodymus, skundžiamojoje nutartyje priėmė priešingą sprendimą, kuris kelia abejones dėl teismo šališkumo.Pateiktas naujas įrodymas apie ieškovės atostogas, situacijos iš esmės nekeičia. Ieškovė su nepilnamete dukra per jai suteiktas atostogas galės pabūti tik trumpą laiką (19 dienų). Pasibaigus atostogoms, ieškovė privalės grįžti į darbą. Byloje nėra duomenų, kad ji turi pragyvenimo šaltinį Jungtinėje Karalystėje, gali naudotis medicininę apsauga. Aplinkybė, kad ieškovei nesant, šalių dukra Jungtinėje Karalystėje galės pasirūpinti jos motina L. G., jau buvo įvertinta 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje. L. G. yra neįgali, nėra duomenų, kad ji bent minimaliai moka anglų kalbą, kad galėtų orientuotis ir susikalbėti jai pačiai svetimoje aplinkoje. Nepateikta įrodymų, kad ji turės pakankamai lėšų pragyvenimui. Iš pateikto M.R.P. M. patvirtinimo matyti, kad jis tik nemokamai suteiks galimybę naudotis butu.Teismas vadovavosi psichologės pažyma, kuri parengta 2017 m. liepos 24 d.. Joje yra pasisakyta apie dukros psichologinių problemų išsprendimą dėl tėvų skyrybų, tačiau nėra įvertinta šiuo metu susidariusi situacija. Teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. protokoline nutartimi buvo nutaręs 2017 m. rugpjūčio 29 d. apklausti dukrą, dalyvaujant psichologui, kad būtų nustatyta dukros nuomonė dėl išvežimo į užsienį, tačiau dukra nebuvo apklausta.Ieškovė ir teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Šioje išvadoje tarnyba išėjo iš savo kompetencijos ribų, nes ji neturėjo teisės vertinti vaiko gyvenimo sąlygų užsienio valstybėje. Jų išvada remiasi ieškovės pateiktais įrodymais, todėl negali būti vertinama kaip objektyvi.Ieškovė nepateikė duomenų, kad dukra būtent nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. privalo pradėti lankyti A. D. bažnyčios mergaičių gimnaziją. Pateiktoje gimnazijos pažymoje nurodyta, kad dukra mokyklą privalo lankyti nuo rugsėjo 5 d., vėliau vieta nėra garantuojama. Teismas turėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti, ar dukra nėra praradusi vietos mokykloje. Apelianto nuomone, nėra jokio būtinumo iki ginčo byloje išsprendimo dukrai išvykti mokytis į Jungtinę Karalystę ir bet kokia kaina mokslus pradėti šiais metais. Dukra gali ir toliau lankyti P. V. M. menų mokyklą, sutartis su mokykla nenutraukta ir galioja šešis metus. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymo apsunkinimu, nes ieškovė ieškiniu siekia modifikuoti šalių teisinius santykius, tokie ieškiniai nėra priverstinai vykdomi.Pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis apsunkinamas teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkinti priešieškinio reikalavimai, vykdymas. Patenkinus ieškovės prašymą dėl leidimo dukrai mokytis Jungtinėje Karalystėje, būtų patenkintas ieškovės reikalavimas – be atsakovo sutikimo išvežti dukrą į užsienį. Toks ieškovės prašymas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmei.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. G. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti be pakeitimų.Atsakovo teiginiai, kad ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tapatūs, todėl teismas neturėjo jų antrą kartą svarstyti, nepagrįsti.2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 7 d. prašymai skyrėsi data, nuo kurios prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės būtinumu taikyti šią priemonę nedelsiant bei duomenimis, kuriais buvo grindžiami prašymai.2017 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė prašė leisti dukrai pradėti lankyti A. D. bažnyčios mergaičių gimnaziją nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. prižiūrint jos močiutei L. G. ir aplinkybė, kad vaikas pradės lankyti mokyklą kitoje valstybėje be tėvų priežiūros buvo teismo esminis argumentas, kodėl 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą.Patenkinęs ieškovės prašymą, teismas įvertino, kad dukra pradės eiti į mokyklą gyvendama kartu su mama. Taip pat įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovė nuo 2018 m. sausio mėnesio ketina išvykti į Jungtinę Karalystę, ką patvirtino su prašymu pateikti įrodymai (2018 m. sveikatos priežiūros pažyma apie ieškovės nėštumą). Pateiktoje ieškovės pažymoje yra nurodyta, kad šalių dukra yra priimama į gimnaziją 2017 m. rugsėjį. Atsiliepimo į atskirąjį skundą metu šalių dukra jau savaitę lanko A. D. bažnyčios mergaičių gimnaziją, sėkmingai integruojasi, jokių pastebimų sunkumų nei su anglų kalba, nei su dėstomais dalykais neturi.Vaiko interesą lankyti A. D. bažnyčios mergaičių gimnaziją teismas pagrįstai įvertino ir atsižvelgdamas į tai, kad dukra šiais mokslo metais gali prarasti galimybę pradėti mokytis nurodytoje gimnazijoje Jungtinėje Karalystėje, priėmė pagrįstą sprendimą taikyti laikiną apsaugos priemonę.Teismas taip pat įvertino ir pačios mergaitės norą mokytis kitoje valstybėje, kurį pakartotinai patvirtino ir 2017 m. rugsėjo 18 d. Vaiko teisių apsaugos specialistei. Įvertino ieškovės garantijas, jog dukra bus prižiūrima močiutės, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje neprieštaraujama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Ieškovės motinai, su kuria bus dukra jungtinėje Karalystėje, nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, jos sveikata nereikalauja nuolatinės priežiūros. A. D. bažnyčios mergaičių gimnazijai yra nurodyti ieškovės kontaktai, todėl esant būtinybei, gimnazija bendraus su ieškove, o močiutės anglų kalbos žinios neįtakoja dukros mokymosi gimnazijoje. Gimnazija yra prie namų, todėl dukros nereikia niekur vežioti, pagrindinės išlaidos maistui yra panašios kaip Lietuvoje, būstu gali naudotis nemokamai, todėl nėra pagrindo abejoti dėl L. G. galimybės pragyventi.Ieškovės motiną L. G. ir šalių dukrą sieja glaudus ryšys, močiutė dukrą prižiūrėjo nuo vienų metų. Be to, anūkę močiutė prižiūrės kitoje Europos Sąjungos valstybėje, iki kurios tiesioginiai skrydžiai vyksta kiekvieną dieną, ieškovė planuoja iki nėštumo ir gimdymo atostogų 2018 m. sausio mėnesį dar pasiimti 32 kalendorines dienas atostogų, todėl, esant būtinybei, turės galimybes vykti pas dukrą reikiamu momentu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra iki buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – leisti šalių dukrai vykti mokytis į Jungtinę Karalystę, gyveno Lietuvoje su ieškove, lankė mokyklą jos gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomą laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, byloje pateiktus argumentus bei atsikirtimus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir leido šalių dukrai mokytis Jungtinėje Karalystėje. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, bei leisti vaiką išvežti į užsienio valstybę. Teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, byla pagal pareikštus reikalavimus dar nebuvo išnagrinėta, vaiko gyvenamoji vieta nenustatyta. Taigi jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar būtinybės šalių dukrai vykti į kitą šalį mokytis nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio nebuvo. Šalių dukra turėjo galimybę mokytis ir gyventi Lietuvoje, kartu su motina, kuri irgi gyvena ir dirba Lietuvoje, kol galutinai būtų išspręstas šalių ginčas. Jokios būtinybės būtent nuo 2017 metų pradėti lankyti mokyklą Jungtinėje Karalystėje nebuvo, kaip ir grėsmės sprendimo įvykdymui, jei bus patenkinti ieškinio reikalavimai.Be to, teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones leisti šalių dukrai lankyti A. D. bažnyčios mergaičių gimnaziją, iš esmės išsprendė vieną iš ieškovės reikalavimų leisti vaiką išvežti gyventi į Jungtinę Karalystę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovei, priėmus jai palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais.Nagrinėjamu atveju prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir pareikšto ieškinio dalykas iš esmės sutampa, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra išspręstas ginčas iš esmės. Toks laikinųjų apsaugos priemonių masto parinkimas yra nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi bei su bendraisiais civilinio proceso principais.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.Apeliacinės instancijos teismas nors ir pripažįsta, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju nebuvo, tačiau atsižvelgdamas šiuo atveju išimtinai į prioritetinius vaiko interesus, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikina, nes vaikas jau gyvena ir mokosi užsienyje. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad šalių nepilnametė dukra jau nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. sėkmingai pradėjo lankyti A. D. bažnyčios mergaičių gimnaziją, atsakovas tai paneigiančių tai duomenų nepateikė, todėl šis faktas laikomas nustatytu. Taigi nepilnametei dukrai pradėjus lankyti gimnaziją Jungtinėje Karalystėje, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones, dukrą reiktų grąžinti į Lietuvą, nepasibaigus mokslo metams, tik pradėjus adaptuotis naujoje aplinkoje. Toks gyvenamosios vietos, aplinkos, mokslo įstaigos kaitaliojimas, vaikui sukeltų stresą ir naujus išgyvenimus. Dukra iš anksto buvo susipažinusi su nauja gyvenamąja vieta ir mokykla Jungtinėje Karalystėje, papildomai mokėsi anglų kalbos. Šiuo metu ji yra prižiūrima močiutės. Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad šalių dukra yra netinkamai rūpinamasi ar ji yra palikta be priežiūros. (CPK 178 str.).Mergaitė nors ir nebuvo teismo apklausta, tačiau Vaiko teisių specialistei išreiškė norą vykti gyventi ir mokytis į Jungtinę Karalystę, taigi ji buvo išklausyta per atstovą (CK 3.177 str., CPK 380 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad mergaitė yra jautri, jai buvo reikalinga psichologo pagalba išgyvenant tėvų skyrybas (buvo 35 konsultacijos), teismas daro išvadą, kad, esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas turėjo teisinį pagrindą teismo posėdyje neišklausyti šalių dukters ir remtis Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktoje išvadoje, protokole, išsakyta vaiko nuomone.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu nustatė nepilnametės S. K. gyvenamąją vietą su motina A. G. (ieškove). Taigi nors teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, tačiau ieškinį tenkindamas, teismas pripažino ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Atsakovas viso proceso metu dėl ieškovės reikalavimo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina neprieštaravo. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieškovė laukiasi ir planuoja nuo 2018 m. sausio mėnesio, išėjusi neštumo ir gimdymo atostogų, vykti gyventi į Jungtinę Karalystę pas savo draugą. Šalių dukra visą laiką gyveno su motina, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Šalių dukra, kuri yra 11 metų, yra aiškiai išreiškusi savo norą gyventi su mama. Tai patvirtinta ir vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada. Todėl teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad nepilnametės dukters grąžinimas į Lietuvą, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, iki kol įsiteisės sprendimas byloje, neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovas nepateikė duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškove (šiai dienai su ieškovės motina) prieštarauja jo interesams. Dukros bendravimas su atsakovu nenutrūkęs.Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nors yra priimta pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, bet jų panaikinimas atskirojo skundo nagrinėjimo metu konkrečiomis aplinkybėmis prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, neapsaugotų prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų, todėl skundžiamos nutarties nenaikina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.