Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo D. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019-11-20 D. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR_P-3368-2019 už tai, kad ji 2019-06-19 5.42 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, suprasdama, kad policijos pagalba nereikalinga, ir būdama įspėta dėl bereikalingo policijos kvietimo, iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pranešdama, kad kaimynai nuolatos trepsi kojomis, trukdo ilsėtis. D. L. kaimynų kojų žingsnius girdi dėl prastos garso izoliacijos. Jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama sutrikdyti asmenų ramybę ir poilsį, kaimynai neatlieka. Atvykę policijos pareigūnai triukšmo negirdėjo. Tokie D. L. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-12-18 nutarimu D. L. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą. Teismas pažymėjo, kad nors D. L. bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad policiją kvietė pagrįstai dėl kaimynų keliamo triukšmo, tačiau tokia jos versija, teismo vertinimu, yra paneigta jos pačios parodymais teisme, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, M. Z. 2019-06-19 pareiškimu, policijos įvykio išklotinės ROIK 0119000314233 (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenimis, N. M. 2019-11-20 tarnybiniu pranešimu. Teismas pažymėjo, jog iš pačios D. L. parodymų teisme matyti, kad įvykio metu ji miegojo virtuvėje, garsas iš kaimynų buto sklido taip pat iš virtuvės, tai nebuvo kažkoks išskirtinis triukšmas – kaimynas nuolatos keliasi anksti ryte ir D. L. vėl girdėjosi tas pats kaimyno vaikščiojimas virtuvėje. Beje, pati D. L. įvardijo, kad tą garsą girdi dėl blogos garso izoliacijos. Esant tokioms aplinkybėms, D. L. nurodytuose M. Z. buitinio pobūdžio veiksmuose įžiūrėti tyčinio viešosios tvarkos trikdymo požymių, t. y. siekio sutrikdyti D. L. ramybę, teismas neturi pakankamo pagrindo, juolab kad D. L. dėl tokių pačių M. Z. veiksmų anksčiau ne kartą yra kvietusi policiją, dėl to ji policijos buvo įspėta ir vėliau teismo nutarimu patraukta ir administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas pažymėjo, kad, priešingai, nei mano D. L., pagal Policijos veiklos įstatymo nuostatas policijai nėra suteikta kompetencija spręsti daugiabučio namo gyventojų ginčus dėl galbūt netinkamos buto garso izoliacijos ir duoti šiuo klausimu privalomus nurodymus. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, jog nekyla abejonių, kad D. L. 2019-06-19 5.42 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdama oficialiai įspėta dėl bereikalingo policijos kvietimo, vėl iškvietė policiją dėl nuolatinio kaimynų kojų trepsėjimo ir trukdymo ilsėtis, t. y. žinodama, kad policijos pagalba nereikalinga. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad D. L. kaltė padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jos kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, t. y. jog ji 2019-06-19 5.42 val. iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pranešdama, kad kaimynai nuolatos trepsi kojomis, trukdo ilsėtis, suprasdama, kad policijos pagalba nereikalinga. Pasak apeliantės D. L., ji policiją kvietė neapsikentusi nuolatinio kaimynų keliamo triukšmo, kurie metus laiko į pastabas nereaguoja, o ne, priešingai nei nurodyta jai surašytame protokole ir skundžiamoje nutartyje, suprasdama, kad policijos pagalba nereikalinga. Taigi nagrinėjamu atveju skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas ir ginčijamas teismo įrodytu pripažintas faktas, kad D. L. iškvietė policijos pareigūnus suprasdama, kad policijos pagalba nereikalinga. Būtent šiuo klausimu – ar D. L. veiksmuose yra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, apygardos teismas ir pasisako.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

7. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

8. Pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).

9. ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius klausimus teismas išnagrinėja ir išsprendžia rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Pagal šį straipsnį, teismas, be kita ko, turi nustatyti, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima (2 punktas); ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus (4 punktas); nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui (7 punktas). Pagal ANK 591 straipsnio 3 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Pagal ANK 10 straipsnio 2 dalį, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (ne)pakaltinamumas yra aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę siekiant teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

10. Baudžiamosios justicijos jurisprudencijoje ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialiosios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama, pavyzdžiui, tik šio asmens žodiniais paaiškinimais. Esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą arba esant abejonių dėl asmens gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. su specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, kaip tai numato ANK 593 straipsnio 1 dalies 8 punktas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-697/2019; taip pat žr. Šiaulių apygardos teismo nutarimus administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-62-210/2018, AN2-99-744/2018, AN2-120-332/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. N575-1724/2011, N556-1489/2008, N575-73/2008N62-453/2007, Panevėžio apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-2-185/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. ATP-84-282/2016, ATP-55-282/2016, ATP-43-282/2016, ATP-52-167/2016).

11. ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Šioje byloje D. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-18 nutarimu ji nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2019-06-19 5.42 val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir melagingai pranešė, kad kaimynai triukšmauja, nors, atvykus pareigūnams, triukšmas nustatytas nebuvo, taigi D. L. iškvietė policiją, žinodama, kad policijos pagalba nereikalinga.

12. Byloje ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn patraukta D. L. 2019-06-19 5.42 val. iškvietė policiją, nėra, tačiau, apeliantės D. L. teigimu, policijos pareigūnus ji kvietė neapsikentusi nuolatos kaimynų keliamo triukšmo, pagalba jai buvo reikalinga, taigi pareigūnų iškvietimas nebuvo melagingas.

13. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba jam yra nereikalinga.

14. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje įtvirtinta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti aiškinama plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi ir atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. D. L. teigimu, policiją ji kvietė neapsikentusi nuolatinio kaimynų keliamo triukšmo, kurie metus laiko į pastabas nereaguoja, o ne, priešingai nei nurodyta jai surašytame protokole ir skundžiamame nutarime, suprasdama, kad policijos pagalba nereikalinga. Vien ta aplinkybė, jog D. L. bute kaimynų keliamas triukšmas girdisi dėl galimai prastos garso izoliacijos ir (ar) per ventiliacijos angą, savaime nereiškia, kad D. L. tokio triukšmo negirdėjo ir jai pagalba buvo nereikalinga. Taigi nagrinėjamu atveju negalima daryti kategoriškos išvados, jog D. L. kvietė policijos pareigūnus, žinodama, kad pagalba jai nėra reikalinga, t. y. policijai pranešė apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes. Iš anksto asmeniui negali būti žinoma, koks sprendimas bus priimtas dėl neva kaimynų keliamo triukšmo, ar bus atliekamas tyrimas. Draudimas kreiptis pagalbos, kai asmeniui tokia pagalba, jo įsitikinimu, yra reikalinga, reikštų asmens konstitucinių teisių suvaržymą. Tai, kad D. L. dėl tokių pačių M. Z. veiksmų anksčiau ne kartą yra kvietusi policiją, dėl to ji policijos buvo įspėta ir vėliau teismo nutarimu patraukta ir administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, kaip pažymėta skundžiamame nutarime, šios išvados nekeičia.

15. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį svarbu yra tai, kaip įvykio aplinkybes suvokia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju D. L. tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, kad policijos pareigūnų melagingai nekvietė, o kaimynai iš tiesų kėlė triukšmą ir tai vyksta jau metai laiko. Atsižvelgiant į tai, kad, pasak D. L., kaimynai nuolatos kelia triukšmą ir į pastabas nereaguoja, esant pasikartojančioms panašioms aplinkybėms ar D. L. jas suvokiant kaip analogiškas, ji dėl anksčiau ne kartą patirtų neigiamų emocijų dėl, jos teigimu, kaimynų keliamo triukšmo ir jų elgesio, ignoruojant jiems pareikštas pastabas (tai galėjo sustiprinti D. L. galimo triukšmo kilimo pavojaus suvokimą ir vertinimą), galėjo pernelyg jautriai sureaguoti į esamą situaciją ir dėl to neteisingai suprasti ir įvertinti įvykio aplinkybes.

16. Kita vertus, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, D. L. anksčiau ne kartą buvo bausta administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus, t. y. už tai, kad melagingai iškvietė policiją (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-22 nutarimu ir to paties teismo dviem 2019-12-11 nutarimais yra nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį). Be to, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos dar 3 administracinių nusižengimų bylos, kuriose D. L. taip pat kaltinama pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Visose bylose D. L. kaltinama dėl analogiškų veiksmų, t. y. dėl to, kad melagingai iškvietė policijos pareigūnus dėl kaimynų keliamo triukšmo, t. y. dėl to, kad kaimynai garsiai vaikšto, garsiai šneka (LITEKO duomenimis, D. L. laikotarpiu nuo 2019-05-20 iki 2020-01-28 D. L. net 22 kartus kvietė policiją dėl kaimynų neva keliamo triukšmo – garsaus vaikščiojimo, tačiau, tokiai informacijai nepasitvirtinus, jai buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį). Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad D. L. sistemingai (kartais net po kelis kartus per dieną) kviečia policijos pareigūnus dėl, jos teigimu, kaimynų keliamo triukšmo, t. y. garsaus vaikščiojimo, kuris atvykus pareigūnams nepasitvirtina, todėl akivaizdu, kad asmens dažnai atliekami panašaus pobūdžio, bendriausia prasme neracionalūs veiksmai (pakartotinis skambinimas į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešant apie įvykius, kurių policijos pareigūnai negali užfiksuoti), vertinant tai kartu su visomis kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, gali būti vienas iš veiksnių, keliančių pagrįstų abejonių dėl šio asmens pakaltinamumo.

17. Iš bylos medžiagos ir nutarimo turinio matyti, kad šiuo atveju nei Institucija, surašiusi D. L. administracinio nusižengimo protokolą, nei teismas, kuris bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka ir apklausė pačią administracinėn atsakomybėn traukiamą D. L. nesiaiškino, ar D. L. gali būti administracinio nusižengimo subjektas. Nors byloje ir nėra pateikta duomenų apie kokius nors D. L. psichikos sutrikimus, tačiau, įvertinus anksčiau aptartus duomenis apie pasikartojantį D. L. neracionalų elgesį (daugiau kaip 20 kartų kvietė policiją dėl kaimynų keliamo triukšmo) ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenis apie kitas išnagrinėtas ir teisme nagrinėjamas administracinio nusižengimo bylas, kuriose D. L. surašyti protokolai už savo pobūdžiu analogiškus nusižengimus, kyla pagrįstų abejonių dėl jos pakaltinamumo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl, nenustačius, ar D. L. gali būti administracinio nusižengimo subjektas, nėra galimybės nustatyti, ar ji pagrįstai yra patraukta administracinėn atsakomybėn.

18. Teismas privalo tinkamai išspręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ar nepakaltinamumo klausimą konkrečioje nagrinėjamoje byloje. Aplinkybės, kad kitose savo pobūdžiu analogiškose administracinio nusižengimo bylose tas pats asmuo buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ar administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant subjektyviosios pusės požymio – kaltės, juolab kai asmens pakaltinamumas nebuvo tiesiogiai vertinamas, paprastai savaime nėra pakankamos, siekiant pašalinti nagrinėjamoje byloje kylančias abejones dėl asmens pakaltinamumo.

19. Taigi pirmosios instancijos teismas turi imtis visų reikalingų procesinių priemonių D. L. psichikos būklei įvertinti ir (ne)pakaltinamumui nustatyti (išreikalauti duomenis iš gydymo įstaigų apie D. L. psichinės sveikatos būklę ir spręsti klausimą dėl psichiatrijos ekspertizės skyrimo ir kt.). Tik išsiaiškinus šiuos svarbius duomenis ir nustačius, ar D. L. gali būti administracinio nusižengimo subjektas, bus galima spręsti, ar D. L. padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir ar už jo padarymą gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant ir į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas, atsižvelgdamas į LITEKO esančius duomenis apie kitas išnagrinėtas ir teisme nagrinėjamas administracinio nusižengimo bylas, kuriose D. L. surašyti protokolai dėl analogiškų nusižengimų, kurie, teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių D. L. pakaltinamumu, 2020-01-28 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A17.-43-890/2020 ir 2020-02-04 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A17.-194-963/2020, kurios savo pobūdžiu yra analogiškos nagrinėjamai bylai, paskyrė D. L. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Tokios praktikos (t. y. kad nagrinėjamu atveju būtina spręsti klausimą dėl psichiatrijos ekspertizės D. L. skyrimo) laikosi ir D. L. administracinio nusižengimo bylas, kurios savo pobūdžiu yra iš esmės analogiškos nagrinėjamai bylai, išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismo administracinių nusižengimų bylos Nr. AN2-28-417/2020, AN2-27-795/2020).

20. Nustačius, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-18 nutarimas priimtas neišnagrinėjus visų byloje reikšmingų aplinkybių, jis negali būti pripažintas teisėtu, todėl naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

21. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai nenurodo, kokį sprendimą tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal ANK 653 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą; 5) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

22. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba Institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi, atsižvelgus į atskirus teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į ANK nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir apeliacinės instancijos teismo teisė gražinti bylą pirmosios instancijos teismui ar tyrimo institucijai (Vilniaus apygardos teismo 2018-02-13 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-1020/2018, 2019-02-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-1020/2019 ir kt.).

23. Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su D. L. (ne)pakaltinamumo vertinimu, taip pažeisdamas pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes (ANK 563 ir 567 straipsniai). Šie pažeidimai turi būti ištaisyti iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-18 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: perduoti D. L. administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Nutarimas neskundžiamas.