Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. E. atstovės advokatės Virginijos Pilipavičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimo, kuriuo A. E. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas subendrinta 100 EUR dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. E. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio (toliau – Vilniaus VPK) pareigūnai 2018 m. lapkričio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-80494-2018 pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį, dėl to, kad pastarasis 2018 m. lapkričio 6 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), į kitą važiuojamosios dalies kelio pusę perėjo neleistinoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja ir nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo prisistatyti (reikalaujama buvo ne mažiau 3 kartų).

2. 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtame protokole nurodytas aplinkybes pripažino objektyviomis ir A. E. pripažino kaltu padarius ANK 428 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei už tai jam paskyrė subendrintą 100 EUR dydžio baudą. Pasak teismo, A. E. surašant administracinio nusižengimo protokolą teise pateikti paaiškinimus nepasinaudojo, pasirašyti šį dokumentą atsisakė, o teisme paaiškino, kad pažeidimo nepadarė; policininkai be reikalo prie jo kabinėjasi. Anot teisėjo, A. E. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, administracinių nusižengimų registro išrašu.

Motyvuojamoji dalis

A. E. atstovės advokatės V. Pilipavičienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimas neteisėtas ir naikintinas, nes yra priimtas iš esmės neišnagrinėjus bylos ir neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamo teisinio proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo.

5. Teisėjų kolegija, visų pirma įvertinusi aplinkybę, jog skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas, išanalizavęs ne tik teismui pateiktą bylos medžiagą, tačiau ir perklausęs 2018 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme įvykusio teismo posėdžio garso įrašus administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-3789-276/2018, įžvelgė pagrindą išvadai, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, tiek subjektyvia, tiek objektyvia prasme. Tokią teisėjų kolegijos išvadą lemia garso įraše atsispindinti proceso eiga, formalus bylos aplinkybių tyrimas, teisėjo pasisakymai apie bylos baigtį dar neišnagrinėjus bylos ir nemotyvuoto teismo sprendimo priėmimas.

6. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad visas bylos nagrinėjimas ir teismo posėdis truko tris su puse minutės. Posėdžio metu buvo nustatyta A. E. tapatybė, o paaiškėjus, jog A. E. aiškios ir pastovios gyvenamosios vietos neturi, įrodymų tyrimas pasireiškė keliais klausimais A. E., o baigiamųjų kalbų apskritai nebuvo. Iš garso įrašo seka, jog bylą nagrinėjęs teisėjas, iš esmės uždavęs keletą bendro pobūdžio klausimų A. E., netyręs jokių kitų duomenų į pastarąjį kreipiasi vardu ir nurodo „imkit dokumentą, palaukit už durų. Pasakysiu, kaip nubaustas būsit“ (2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio įrašo 1 dalis; nuo 3 min. 13 sek.). Akivaizdu, kad tokia teisėjo pozicija, dar neišėjus priimti sprendimo ir jo nepaskelbus, buvo nedviprasmiška – teisėjas aiškiai išreiškė poziciją, kad A. E. bus nubaustas ir pastarajam liko sužinoti tik tai, kokia nuobauda jam bus paskirta. Todėl teisėjų kolegijai visiškai suprantama po šių teisėjo žodžių A. E. išreikšta reakcija žodžiais, jog tai „neteisybė“; kad jis neįgalus, neturi gynėjo ir pan. Po šių žodžių posėdis baigiamas.

7. Nagrinėjamo skundo argumentų dėl iš esmės nemotyvuoto sprendimo kontekste pažymėtina, kad teismui baigus posėdį ir A. E. palikus posėdžio salę, garso įrašas teismo posėdžio salėje nebuvo išjungtas, o iš to matyti, kad nutarimas buvo surašytas ir paskelbtas praėjus mažiau nei 20 minučių. Teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje turėjo būti aptartos veikos faktinės aplinkybės, ginčą keliančių aplinkybių analizė ir byloje teismo nustatytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, veikų kvalifikavimo argumentai ir individualizuoti A. E. parinktos nuobaudos argumentai, sudarė vos keli sakiniai, o visa sprendimo aprašomoji dalis atsispindėjo keliose pastraipose:

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. 2018-11-06, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę perėjo neleistinoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo prisistatyti (reikalavo ne mažiau trijų kartų), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 428 str. 1 d., 506 str. 4 d.

A. E., surašant administracinio nusižengimo protokolą, teise teikti paaiškinimus nepasinaudojo, pasirašyti atsisakė , teisme paaiškino , kad pažeidimo nepadarė , policininkai prie be reikalo kabinėjasi.

A. E. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, administracinių nusižengimų registro išrašu.

A. E. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635-636 str. str. teismas –

8. Teisėjų kolegija neabejoja, kad jau minėtas 20 minučių laikas buvo pakankamas priimti ir surašyti tokį itin lakonišką, nemotyvuotą, o teiginiu – „A. E. kaltė įrodyta <...> administracinių nusižengimų registro išrašu“ ir teismo šališkumą tiesiogiai atspindintį sprendimą (ankstesni baustumai gali būti svarbūs parenkant nuobaudą, kaip asmenį charakterizuojantys duomenys, o ne kaip kaltės įrodymai), tačiau teisingumas, kokio reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip atmestinai ir, turint omenyje panašius kitus atvejus, aplaidžiai, negali būti vykdomas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs: „<...> jeigu oficialiai būtų paskelbtas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas), kuris nebūtų grindžiamas teisiniais argumentais <...>, teisingumas liktų neįvykdytas <...>“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas, iš esmės spręsdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) atitikimo Konstitucijai klausimą, tiesiogiai nurodė, jog minėti reikalavimai dėl teismo nuosprendžio, jo argumentavimo, paskelbimo, terminų mutatis mutandis taikytini ne tik baudžiamajam procesui, bet ir kitoms teisenoms, taigi ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas.

10. Motyvuoto teismo sprendimo prasmė plačiai atskleidžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kuri nuolat primenama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje:

„Pagal EŽTT praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Kadangi Konvencijos tikslas – garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas teises, tai ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr.47287/99, § 80). Viena motyvuoto sprendimo funkcijų – parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Taigi teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti. <...> motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (pvz., 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; Fomin prieš Moldovą, § 31).“ (LAT 2015 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 2K-418-699/2015. Teismų praktika. 2015, Nr. 44, p. 454-464).

11. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija susidūrė ne su priimto sprendimo motyvų stokos atveju, o su sprendimu, kuris priimtas pažeidžiant pagrindines asmens teisių apsaugos garantijas. Vienoje iš panašių situacijų kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog: „Vengiantis motyvuoti sprendimą ir kiekvieną jo sąlyginai atskirą dalį teismas ginčo iš esmės nesprendžia, teisingumo nevykdo, priešingai – pažeidžia ir privatų šalių interesą sulaukti pagrįsto bei teisėto jų ginčo išsprendimo, tinkamai realizuoti procesinę teisę skųsti teismų sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka, ir viešąjį interesą, nes pažeidžia proceso šalių teisės į tinkamą teismo procesą, teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą principus. Tik sprendimus pagrindžiantis savarankišku, objektyviu ir visapusišku bylos aplinkybių vertinimu ir šių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu pagal atitinkamas teisės normas teismas yra nepriklausomas, nešališkas ir tinkamai atlieka savo pareigą teisingai spręsti privačius ginčus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimu, kuriame teismas nepasisakė dėl daugumos <...> aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam bylos išsprendimui, ar kuriame teismas šias aplinkybes nustatė remdamasis spėjimais bei prielaidomis, nėra vykdomas teisingumas. Kadangi esminis motyvų trūkumas tokiame sprendime sudaro pagrindą pripažinti, jog tinkamo teismo proceso nebuvo, teismo sprendimas turi būti laikomas absoliučiai negaliojančiu“ (LAT 2001 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-613/2001).

12. Vien dėl tokių pažeidimų teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimas priimtas neišnagrinėjus byloje ginčą keliančių aplinkybių bei neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

13. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai neaptaria kokį sprendimą tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal ANK 653 straipsnio 1 dalį „Išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

14. Nagrinėjamoje situacijoje, apeliacinės instancijos teisme neištyrus bylos aplinkybių, bet konstatavus, jog tinkamo ir nešališko teismo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, apeliacinės instancijos teismas turėtų pakartoti visą procesą pirmosios instancijos teisme ir išnagrinėti bylą iš naujo (tokiu atveju apeliacinis procesas taptų procesu pirmosios instancijos teisme, bet proceso dalyviai prarastų teisę jį ginčyti fakto klausimais ir nesutikdami su sprendimu galėtų inicijuoti nebent bylos atnaujinimą) arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kas sudarytų galimybę realizuoti visiškai tas pačias asmens teises, kokias jis turėtų, jei byla būti išnagrinėta garantuojant tinkamą teisinį procesą.

15. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo bylą perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tokios pozicijos teisėjų kolegija laikosi atsižvelgdama į atskirus teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat ANK nuostatas tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą.

16. Aptariamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį, teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, mutatis mutandis taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog teisėjas negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Atitinkamai pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, privalo panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Būtent minėtos ANK ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančios BPK nuostatos lėmė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-152-898/2018 priėmimą, kuriuo apygardos teismas, beje, konstatavęs to paties Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo šališkumą, remdamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, panaikino apylinkės teismo nutarimą ir priėmė naują nutarimą, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

17. Toks teismo sprendimas, kurį teisėjų kolegija vertina kaip precedentą, visiškai dera su nuoseklia įstatymų leidėjo pozicija aptariamu klausimu, išskiriant iš visų proceso teisės pažeidimų tam tikrus ypatingus atvejus – esminius proceso teisės pažeidimus ir absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, kurių neįmanoma ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

18. Įstatymų leidėjo numatyta „esminio BPK pažeidimo, kurį galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje“, sąvoka, leidžia apeliacinės instancijos teismo posėdyje neištaisomais pažeidimais tokio įstatymo prasme laikyti tik kelis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus konkrečius pažeidimus – absoliučius teismo sprendimo negaliojimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme pagrindus, t. y. teismo šališkumą ir rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą. Visi kiti esminiai baudžiamojo proceso teisės pažeidimai galiojančio BPK prasme yra ištaisomi tuo atveju, kai baudžiamoji byla apeliacine tvarka iš esmės išnagrinėjama, laikantis tinkamo teisinio proceso garantijų, nepažeidžiant baudžiamojo proceso teisės normų bei priimant teisingą teismo sprendimą.

19. Teismo šališkumas kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatose. Antai CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai proceso teisės pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, civilinio proceso teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad „nustatęs esant nors vieną iš CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodytų absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas privalo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai paaiškinama nurodytų proceso teisės pažeidimų pobūdžiu. CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių – „jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Todėl bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. Antras tomas. – Vilnius: Justitia, 2005, p. 339-340). Iš esmės tokį patį teisinį reguliavimą aptariamu klausimu numato ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 146 straipsnio nuostatos.

20. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse, ir ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai yra konkretūs esminiai atitinkamos proceso teisės šakos pažeidimai, t. y. pažeidimai, kurių priežastinis ryšys su neteisingo teismo sprendimo priėmimu yra preziumuojamas įstatymu. Teismo šališkumas, visų šių įstatymų prasme, taigi ir įstatymų leidėjo požiūriu, yra toks proceso teisės pažeidimas, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti.

21. Iš tokios iš esmės analogiškos įstatymų leidėjo pozicijos reglamentuojant baudžiamųjų, civilinių ir administracinių ginčo teisenos bylų nagrinėjimą matyti, kad šiuo klausimu iš pirmo žvilgsnio skirtingą administracinių nusižengimų reglamentavimą numatančios ANK nuostatos – priešingai nei BPK, CPK ir ABTĮ, expressis verbis nenumatančios administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisės ir pareigos, perduoti bylą nagrinėti iš naujo tais atvejais, kai susiduriama su grubiausiais proceso teisės pažeidimais, taip pat ir teismo šališkumu – negali būti aiškinamos priešingai minėtoms kitų procesinių įstatymų nuostatoms šiuo klausimu.

22. Tokia išvada seka ir iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, kurioje inter alia yra pažymėta, kad teismo nešališkumas yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Taigi Konstitucinio Teismo jurisprudencijos prasme teismo nešališkumo reikalavimo turi būti laikomasi ne kokiame nors konkrečiame, bet kiekviename teisiniame procese, t. y. bet kokioje teismo nagrinėjamoje byloje, nepriklausomai nuo jos rūšies, todėl šios garantijos nesilaikymas bet kurioje teisinės valstybės teisenoje turi sukelti tokias pačias teisines pasekmes.

23. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimas, atsižvelgiant į konstatuotą teismo šališkumą ir teisės į tinkamą teisinį procesą pažeidimą, naikintinas, ir byla, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

24. Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, negali duoti jokių privalomų nurodymų šioje byloje, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad bylą iš naujo nagrinėjantis teismas privalo išsamiai ištirti byloje ginčą keliančias aplinkybes, neapsiribojant pažeidimo padarymu kaltinamo A. E. paaiškinimais, o išnagrinėjęs bylą, jei kaltinimas pasitvirtintų ir būtų sprendžiamas A. E. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas, įvertinti šioje byloje padarytų proceso teisės pažeidimų kompensavimo galimybes, atsižvelgiant tiek į asmens galimai padarytų, tiek atitinkamai valstybės jo atžvilgiu padarytų pažeidimų proporcingumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, ir vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.