- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- AN2-152-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03389-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties, kuria S. S. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. 10ANN-129550376-17 paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 10ANN-129550376-17 (toliau – 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimas) S. S. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 16 d., apie 13.57 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Saltoniškių g. 10C, Vilniuje, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Fiat 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. S. ir jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus. S. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusižengimas, numatytas Lietuvis Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, jam paskirta 11 Eur dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi S. S. skundas netenkintas, Institucijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį bei patenkinti S. S. skundą panaikinant Institucijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimą, administracinio nusižengimo bylą nutraukiant.
Šalies argumentai
3.1. Nurodo, kad liudytoja-nukentėjusioji K. S. yra materialiai suinteresuotas asmuo, kuris jau yra gavęs materialinės naudos iš susidariusios situacijos, t.y. apie 150 Eur išmoką iš AB „Lietuvos draudimas“. Vykstant tyrimui ji negalėjo tiksliai nurodyti, kurios kėbulo vietos neva buvo apgadintos, negalėjo to padaryti, nes kaip paaiškėjo teisme, automobilis buvo įsigytas iš įmonės „Švyturys-Utenos alus“, kur buvo naudojamas kaip darbinis, o jo išorė jau buvo apgadinta net keliose vietose. 2017 m. gegužės 16 d. paaiškinime K. S. nurodė vienus automobilio apgadinimus („mašinos kairys apatinis šonas subraižytas, matomos juodos linijos“), 2017 m. birželio 20 d. prašyme AB „Lietuvos draudimas“ kitus („kairiame bamperyje apibraižymai, apatinis šonas apibraižytas“). AB „Lietuvos draudimas“ techninės apžiūros akte konstatuota, jog po eismo įvykio automobiliui buvo padaryta žala „galiniam bamperiui, kairės durų juostai bei kairės pusės galinio sparno juostai“, nors teisme K. S. teigė tokių pažeidimų AB „Lietuvos draudimas“ nenurodžiusi, neva aprašant pažeidimus dalyvavo S. S. draudimo bendrovės atstovas, kuris jai diktavo apgadinimus, šie paaiškinimai teismo turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi 2017 m. gegužės 16 d. paaiškinime K. S. nurodė tuos pačius apgadinimus, kaip ir AB „Lietuvos draudimas“ atstovui. Nuvykusi į AB „Lietuvos draudimas“ K. S. nurodė, kad apgadintos kairės pusės vairuotojo durelės, galinio sparno dalis ir galinis buferis, teisme jau nurodė priešingą (dešinę) pusę. Teisme K. S. taip pat nurodė, jog buvo nubrauktas tik galinis sparnas (kai iš tikrųjų nagrinėti apgadinimai ant kairės pusės buferio kampo). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pati K. S. nežino, kokius konkrečiai apgadinimus jos automobiliui tariamo įvykio metu padarė apelianto vairuojamas automobilis. K. S. reikėjo išgalvotos situacijos, kurios dėka turėtų pretekstą kreiptis į draudimo bendrovę.
3.2. Skunde pažymima, jog teismas nepašalino ir liudytojo R. R. parodymuose esančių prieštaravimų, teismas net neleido apeliantui ir jo atstovui užduoti klausimų R. R.. Iš šio liudytojo parodymų, duotų tiriant bylą institucijoje, aišku, jog jis matė automobilių kontaktą, kontaktas buvo nežymus, apeliantas galėjo šio kontakto nepajusti. Tačiau teisme šis liudytojas jau nurodė nematęs eismo įvykio, paaiškino buvęs 20 metrų atstumu nuo eismo įvykio, priešais stovėjimo aikštelę esančio pastato antrame aukšte, stovėjimo aikštelė buvo pilna automobilių, vaizdą jis matė iš dešiniojo nukentėjusiajai priklausančio automobilio šono. Akivaizdu, jog esant pozicijoje, iš kurios matomas tik dešinys automobilio šonas, objektyviai neįmanoma pamatyti automobilio kairės pusės galinio sparno ar galinio buferio kairės pusės kampo. Liudytojas teisme taip pat nurodė, kad tai, jog buvo automobilių kontaktas, jis suprato dėl to, kad nukentėjusiosios automobilis sujudėjo. Tokie teisme išsakyti teiginiai prieštarauja tyrimo metu šio liudytojo duotiems paaiškinimams.
3.3. Dėl byloje esančios ir liudytojų darytos nuotraukos (24 b. l.) skunde nurodoma, jog ši nuotrauka anot teismo patvirtino, kad apeliantas buvo įvykio vietoje. Iš šios nuotraukos visiškai neaišku, kokia sąsają su eismo įvykiu ji turi. Nors liudytojas R. R. tyrimo metu tvirtino pats padaręs šią nuotrauką, teisme vis dėlto paaiškino, kad nuotrauka buvo daryta jo bendradarbio. Taigi teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti šios nuotraukos įrodymu, kadangi nenustatyto asmens nenustatytu metu padaryta nuotrauka negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Toks įstatymo aiškinimas atitinkama formuojamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-50-562/2015, ATP-796-628/2013, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-223-594/2014). Skunde taip pat keliamas klausimas, kodėl šioje nuotraukoje nesimato nukentėjusiosios automobilis.
3.4. Dėl automobilio „Fiat 500“ apgadinimo skunde pažymima, kad tyrimo pradžioje apgadinimai buvo konstatuoti 0,41-0,47 m aukštyje nuo kelio dangos paviršiaus; Institucijos 2017 m. birželio 21 d. draudimo bendrovei pateiktame rašte nurodyta, kad automobiliui buvo apgadintas tik užpakalinis bamperis aukštyje tarp 0,41-0,47 m; 2017 m. birželio 30 d. sugretinus abi transporto priemones nurodyta, jog apgadinimai padaryti 0,37-0,41 m aukštyje; 2017 m. rugpjūčio 23 d. jau buvo teigiama, kad apgadinimai padaryti 0,42-0,50 m aukštyje. Ekspertizės akte buvo padaryta išvada, jog ant automobilio „Fiat 500“ galinio bamperio plastikinės dalies kairiojo šoninio dažyto paviršiaus užfiksuoti antsluoksniniai pėdsakai visa apimtimi negalėjo būti padaryti slystamai kontaktuojant automobiliui „Mercedes Benz 200“ priekinio bamperio plastikinės apdailos dešiniuoju kampu. Taigi buvo iš esmės paneigti teiginiai dėl automobilių kontakto 4, 6 ar 8 cm plotyje. Ši išvada buvo padaryta dėl to, kad automobilio „Mercedes Benz 200“ priekinio bamperio kampas yra ne tiesus, o užapvalintas, labiausiai atsikišusi į išorę bamperio dalis yra ties 0,41 m, todėl kontaktas tarp automobilių galėjo įvykti tik su šia vienintele automobilio „Mercedes Benz 200“ priekinio bamperio atsikišusia ir užapvalinta dalimi. Nepaisant šio prieštaravimo Institucija priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo pripažino asmenį kaltu už apgadinimą, kuris buvo padarytas 0,41 m aukštyje. Kyla klausimas, kuo remiantis yra teigiama, jog kontaktas, kurio plotis tyrimo pradžioje atitinkamai buvo 4, 6, 8 cm ir dar skirtinguose aukščiuose, tyrimo pabaigoje iš esmės sumažėjo iki siauro kontakto tik 0,41 m aukštyje, o automobilio „Fiat 500“ pažeidimų plotis yra vos keleto milimetrų pločio horizontali juostelė. Pareigūnai ir nukentėjusioji viso tyrimo metu patys nežinojo, koks automobilio „Fiat 500“ dažų dangos pažeidimas galėjo būti padarytas, nutarimas priimtas tik dėl to, kad kontaktas tarp automobilių galėjo būti. Tokiais principais vertinant eismo įvykį iš esmės būtų galima teigti, jog automobiliui „Fiat 500“ apgadinimus padarė bet koks kitas automobilis, kurio bamperio briauna yra 0,41 m aukštyje. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.
3.5. Institucijos atliktos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimai vyko ne įvykio vietoje, o komisariato teritorijoje, t.y. abu automobilius pastačius ant lygaus horizontalaus paviršiaus. Tačiau eismo įvykio vietoje išvažiuojant iš horizontalios parkavimo vietos yra kelio paviršiaus nuolydis, dėl kurio automobilio „Mercedes Benz 200“ galas važiuojant atgal leidžiasi žemyn, o priekis kyla aukštyn, taigi automobilių kontaktas turėjo įvykti aukščiau nei 0,41 metro riba. Kadangi ekspertizės centrui buvo pateikti galimai netikslūs duomenys, ekspertizės akto išvados yra neteisingos. Siekiant pagrįsti šias išvadas teismui buvo pateiktos fotonuotraukos, tačiau teismas dėl jų nepasisakė. Buvo prašoma iškviesti ekspertizės aktą surašiusį ekspertą, bet ir tai padaryta nebuvo.
3.6. Skunde pažymima, jog teismo argumentai dėl S. S. kaip nedrausmingo vairuotojo neturi jokios teisinės reikšmės vertinant jo veiksmus. Išvada apie eismo įvykio faktą turi būti padaroma iš byloje esančių duomenų. Informacija dėl asmens baustumo gali būti reikšminga nebent skiriant jam nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
S. S. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ginčijo tiek bylą nagrinėjant Institucijoje, tiek nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme. Skunde apygardos teismui S. S. taip pat ginčija kaltę dėl padaryto nusižengimo, prašo jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylą.Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu S. S. nubaustas už tai, kad važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Fiat 500“ ir jį apgadino. Kaip matyti iš skundo apylinkės teismui turinio (4-6 b. l.), S. S. šiame skunde nurodė aplinkybes dėl ant automobilių esančių apgadinimų aukščio ir apgadinimų aukščio nesutapimų, pažymėjo aplinkybes dėl vykdytos transporto priemonių apžiūros vietos, nukentėjusiosios draudimo bendrovei nurodytų automobilio apgadinimų. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimo, nutartyje nurodė K. S. parodymus, liudytojo R. R. teisme nurodytas aplinkybes, taip pat pacitavo tam tikras ištraukas iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 27 d. ekspertizės akto, galiausiai pateikė tris punktus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau į skunde keliamus klausimus neatsakė ir iš esmės skundas liko neišnagrinėtas.Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016). Nors skunde apygardos teismui bylą apylinkės teisme nagrinėjusio teisėjo šališkumo klausimas nekeliamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties turinys kelia abejonių dėl šią nutartį priėmusio teisėjo objektyviojo šališkumo. Teismas nutartyje neatsakė nei į vieną S. S. skundo argumentą, nepateikė jokių motyvų, kodėl Institucijos išvados dėl S. S. kaltės yra pagrįstos, tiesiog deklaratyviai išvardino duomenis, kurie teismo manymu pagrindžia S. S. kaltę dėl padaryto nusižengimo. S. S. skunde nurodomi prieštaravimai dėl šių įrodymų aptarti nebuvo, S. S. skundas teismo išvis nevertintas. Tokia teismo sprendimo motyvacijos stoka rodo, jog į S. S. skundą įsigilinta nebuvo, o bylą nagrinėjęs teisėjas buvo objektyviai šališkas.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevertino ne tik S. S. skunde pateiktų argumentų, bet ir Institucijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimo turinio. Institucijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarime nurodyta, jog S. S. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. ANK 417 straipsnio 8 dalyje atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, t. y. ši teisės norma yra blanketinė, nusižengimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitame teisės akte - Kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklių 126 punktas yra skyriuje „Transporto priemonių išsidėstymas kelyje“ ir numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, S. S. automobiliu „Mercedes Benz 200“ išvažinėjant iš automobilio stovėjimo vietos (remiantis liudytojo R. R. parodymais), kitam automobiliui stovint, taigi pažeista Kelių eismo taisyklių nuostata Institucijos nutarime galimai nurodyta netiksliai. Ši aplinkybė teismo nutartyje visiškai nenagrinėta, nutartyje net nenurodyta, ką numato Kelių eismo taisyklių 126 punktas, už kurio pažeidimą S. S. nagrinėjamu atveju buvo nubaustas. Veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta ANK, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles (ANK 564 str. 1 d.). Teismas taip pat pažymi, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka (ANK 576 str. 2 d.). Teisėjas negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (BPK 58 str. 1 d. 4 p.). Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Nors tokia galimybė nagrinėjant apeliacinį skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje tiesiogiai ANK neįtvirtinta, teismas, vadovaudamasis jau minėta ANK 576 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią nušalinimo klausimai sprendžiami būtent BPK numatyta tvarka, kaip analogiją nagrinėjamu atveju taiko BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nustačius objektyvųjį pirmosios instancijos teismo šališkumą, naikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį bei grąžina bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad bylą išnagrinėjus šališkam pirmosios instancijos teismui apeliacinės instancijos teismas negali jos nagrinėti pirma instancija ir tokiu būdu taisyti pirmos instancijos teismo padarytas klaidas, be to, tokiu būdu išnagrinėjus bylą būtų suvaržytos proceso šalių teisės skųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, teismas šio stadijoje nevertina S. S. apeliacinio skundo argumentų, į didžiąją dalį kurių visų pirma turėtų atsakyti apylinkės teismas priimdamas procesinį sprendimą dėl Institucijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, pagal analogiją BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
S. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutarimas neskundžiamas.