Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2018-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-75-1020/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
AN2-75-1020/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kategorijos
Byla Nr. AN2-75-1020/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-00534-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Šalčininkų PK) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Šalčininkų PK 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimas dėl P. J. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teisena P. J. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalčininkų PK 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu P. J. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 1 d. 14.05 val. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, važiuojančia ta pačia kryptimi pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl šio nutarimo P. J. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu teismas iš dalies tenkino skundą ir nutraukė P. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Teismo įsitikinimu, P. J. teisme paneigė, jog jis lenkė sankryžoje kitą automobilį, nurodydamas, kad lenkimo manevrą jis atliko apie 10 m atstumu už sankryžos. Nors protokole nėra užfiksuotas toks P. J. paaiškinimas, 2017 m. rugsėjo 29 d. rašytiniame paaiškinime jis laikėsi analogiškos pozicijos. Kadangi priešinga pozicija grindžiama tik policijos pareigūno tarnybiniu pareiškimu, o vaizdo įrašas nėra išsaugotas, nei patvirtinti, nei paneigti to, ar P. J. iš tiesų atliko manevrą sankryžoje nėra galimybės. Visos abejonės vertinamos nubaustojo naudai, todėl negalima daryti išvados, kad P. J. padarė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Šalčininkų PK prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą bei P. J. pripažinti kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei jo atžvilgiu paskirti Šalčininkų PK 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu skirtą administracinę nuobaudą - 170 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Skunde nurodoma, jog nebuvo pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos P. J. atžvilgiu, nes nustačius pastarojo pažeidimą ir P. J. sustabdžius, pastarajam buvo išaiškinta stabdymo priežastis ir pažeidimo esmė, po ko pastarasis paaiškino, kad paskubėjo lenkdamas kitą automobilį ir nepastebėjo, jog lenkė sankryžoje. Be to, 2017 m. rugsėjo 29 d. (nutarimo surašymo dieną) P. J. paaiškino, kad sutinka su padarytu pažeidimu. Šalčininkų PK įsitikinimu, P. J. tik teisme pasirinko gynybinę poziciją neigdamas nurodyto pažeidimo padarymą bei teigdamas, kad jo pozicija nuo pat pradžių buvo nuosekli. Remdamasis tuo, kas minėta P. J. atliko lenkimą sankryžoje važiuodamas ta pačia kryptimi pagrindiniame kelyje, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą P. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. P. J. įsitikinimu, pažeidimo esmė ir stabdymo priežastis jam nebuvo išaiškinta, o pareigūnas posėdyje apskritai kalbėjo apie kitą sankryžą. P. J. teigia, jog sankryžoje jis apskritai negalėjo lenkti, nes įvažiuodamas į sankryžą jis prasilenkė su Šalčininkų PK tarnybiniu automobiliu. Vėliau po jo sustabdymo, pareigūnas jam paaiškino, kad jis yra baudžiamas už ištisinės linijos kirtimą, o apie sankryžą, kuri vėliau paminėta pareigūno tarnybiniame pranešime, užsiminta nebuvo. Šių argumentų pagrindu, P. J. prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nors Šalčininkų rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra visiškai aiškios, sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną P. J. atžvilgiu buvo priimtas skubotai, neapsvarsčius kitų procesinių veiksmų galimybės, siekiant priimti objektyvų bei pagrįstą sprendimą byloje. Teismas pastebi, kad nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai tiek nutarimą priėmusi institucija, tiek administracinio nusižengimo padarymu kaltinamas asmuo sutinka, jog buvo padarytas pažeidimas (Šalčininkų PK laikosi pozicijos, jog buvo pažeistos KET draudžiančios lenkimą sankryžoje, o P. J. pripažįsta pažeidęs KET lenkimu kertant ištisinę liniją), tačiau teismas apskritai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, kas iš esmės, net ir pripažinus teismo išvadas pagrįstomis dėl neįrodyto lenkimo sankryžoje, užkirto galimybę įvertinti P. J. veiksmus bent tokioje apimtyje, kiek jis neneigia savo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Proceso metu P. J. tikino, jog jis nelenkė automobilio sankryžoje, o būtent tokia veika jam buvo inkriminuota Šalčininkų PK 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu. Pasak P. J., jis lenkdamas kirto tik ištisinę liniją, ir iš pareigūnų suprato, jog yra nubaustas būtent už šį pažeidimą. Teismas pagrįstai pripažino, kad P. J. kaltė dėl lenkimo sankryžoje buvo grindžiama tik Šalčininkų PK pareigūno P. V. parodymais ir jo surašytu tarnybiniu pranešimu. Apygardos teismas visiškai sutinka su teismo išvada, kad tokie duomenys, yra aiškiai nepakankami pripažinti pateiktą kaltinimą įrodytu (byloje nėra policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašo, nėra aiškiai užfiksuota sankryža, kurioje galimai buvo lenkiama, nėra jokių kitų duomenų patvirtinančių P. V. parodymus). Teismas pagrįstai akcentavo, jog byloje apskritai nėra visiškai aišku, kurioje sankryžoje galimai buvo lenkiama. Visas šias aplinkybes teismas įvertino kaip reikšmingas darant išvadą, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad P. J. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Apygardos teismas pažymi ir tai, jog Šalčininkų PK apeliaciniame skunde pateikia tiriamo įvykio versijas, kurios prieštarauja administracinio nusižengimo bylos medžiagai. Anot Šalčininkų PK, 2017 m. rugsėjo 29 d. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, P. J. sutiko su padarytu pažeidimu, todėl jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas. Visgi iš byloje esančio P. J. 2017 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimo matyti, kad pastarasis pripažino atlikęs lenkimą kelyje, esant ištisinei skiriamajai juostai – taigi P. J. pripažino padaręs kitokio pobūdžio veiką nei jam inkriminuojama tos dienos Šalčininkų PK nutarimu. Teismo vertinimu, tai, kad Šalčininkų PK nutarime yra P. J. parašas, jog jis susipažino su minėtu nutarimu, jo paaiškinimų kontekste, neleidžia daryti išvados, kad P. J. sutiko su nutarimu dėl atitinkamo pažeidimo padarymo. Tą paneigia ir kita bylos medžiaga, kurioje P. J. prašė peržiūrėti sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo už padarytą ir neginčytą pažeidimą lenkiant kitą automobilį per ištisinę kelio liniją.

Apygardos teismas pastebi, jog tokioje situacijoje, nesant aiškioms bylos aplinkybėms, siekdamas išsamiai nustatyti bylai svarbias faktines aplinkybes, teismas turėjo procesines galimybes pavesti Šalčininkų PK atlikti papildomą aplinkybių tyrimą negražinant bylos institucijai, pats atlikti tam tikrus veiksmus arba spręsti klausimą dėl bylos gražinimo Šalčininkų PK. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, jog tikrąsias bylos aplinkybes dėl turimų duomenų stokos išties sunku nustatyti (teisme to apskritai gali būti neįmanoma padaryti), tačiau šioje byloje jų nustatyti teisme nebandyta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pažeidimo aplinkybes yra tikslinga tirti papildomai ir išsamiai.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistavo ir egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – apylinkės teismas pasigedo ne tik duomenų patvirtinančių padaryto pažeidimo aplinkybes, tačiau ir aiškumo kokioje tiksliai sankryžoje ar už jos buvo padarytas pažeidimas. Šias aplinkybes galima išsiaiškinti atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir apklausiant asmenis įvykio vietoje bei taip patikrinant jų duotus parodymus. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio vaizdo registratoriumi padarytas įvykio vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas, akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje: apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje vis dar galima atlikti įvykio vietos apžiūrą, parodymų patikrinimą vietoje, nustatyti ir apklausti asmenis, kurie galimai matė padarytą pažeidimą (nesiaiškinta su kuo kartu tarnyboje buvo P. V. ir kt.). Atsižvelgiant į gautus naujus duomenis Šalčininkų PK gali priimti naują nutarimą byloje, tačiau jį priimant P. J. teisinė padėtis negali būti pasunkinta labiau nei buvo pripažinta Šalčininkų PK 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu.

Apygardos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai įžvelgė Šalčininkų PK darbo broką, visgi neįvertino procesinių galimybių nei jį ištaisyti, nei perduoti bylą Šalčininkų PK, tam, kad šis brokas būtų ištaisytas ir nebūtų užkirsta galimybė byloje priimti teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai teismo sprendimas nutraukti administracinę teiseną byloje pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu. Tokioje situacijoje Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimas, kuriuo panaikintas Šalčininkų PK 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena P. J. atžvilgiu nutraukta, naikintinas ir administracinio nusižengimo byloje priimtinas naujas nutarimas - Šalčininkų PK 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Šalčininkų PK, kuris privalo atlikti visus būtinus ir šiame sprendime aptartus papildomus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą – panaikinti Šalčininkų rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą dėl P. J. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Šalčininkų rajono policijos komisariatui.

Teisėjas Ernestas Rimšelis