Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu D. L. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta nuobauda – 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda. Nutarime konstatuota, jog administracinio nusižengimo padarymo faktas ir D. L. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, jos pačios paaiškinimu, policijos pareigūnų G. N. ir N. M. tarnybiniais pranešimais, teisme apklaustų liudytojų V. J. ir N. M. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju D. L. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

7. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

8. ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius klausimus teismas išsprendžia rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Pagal šį straipsnį, be kita ko, teismas turi nuspręsti, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima (2 punktas); ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus (4 punktas); nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui (7 punktas). Pagal ANK 591 straipsnio 3 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Pagal ANK 10 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (ne)pakaltinamumas yra aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę siekiant teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

9. Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialiosios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama, pavyzdžiui, tik šio asmens žodiniais paaiškinimais. Esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą arba esant abejonių dėl asmens galėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. su specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; paprastai tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo (ANK 593 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-697/2019, Šiaulių apygardos teismo nutarimai administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-62-210/2018, AN2-99-744/2018, AN2-120-332/2018 ir kt.).

10. Šioje byloje D. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2019 m. birželio 18 d. 6 val. 10 min. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir melagingai pranešė, kad kaimynai triukšmauja, nors, atvykus pareigūnams, nebuvo nustatytas triukšmas. Taip neva D. L. iškvietė policiją, žinodama, kad policijos pagalba nereikalinga. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, buvo apklausta pati administracinėn atsakomybėn traukiama D. L. bei liudytojai V. J. ir N. M.

11. Ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2019 m. birželio 18 d. 6.10 val. iškvietė policiją, nėra, tačiau, D. L. tvirtinimu, pareigūnų iškvietimas nebuvo melagingas. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.

12. Minėti išaiškinimai aktualūs, sprendžiant dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos visgi negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. Negalima daryti kategoriškos išvados, jog D. L., skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdama policijos pareigūnus, žinojo, kad pagalba jai nėra reikalinga, t. y. policijai pranešė apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes. Iš anksto asmeniui negali būti žinoma, koks sprendimas bus priimtas dėl neva kaimynų sukelto triukšmo, ar bus atliekamas tyrimas. Draudimas kreiptis pagalbos, kai asmeniui tokia pagalba, jo nuomone, yra reikalinga, reikštų asmens konstitucinių teisių suvaržymą. D. L. ankstesnis baustumas administracine tvarka šios išvados nekeičia.

13. Vien ta aplinkybė, jog D. L. bute kaimynų keliamas triukšmas girdisi dėl prastos garso izoliacijos ir per ventiliacijos angą, savaime nereiškia, kad D. L. tokio triukšmo negirdėjo ir jai pagalba buvo nereikalinga. Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, svarbu, kaip įvykio aplinkybes suvokia atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju D. L. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtino, jog policijos pareigūnų melagingai nekvietė, o kaimynai iš tiesų kėlė triukšmą. Šiuo atveju taip pat yra reikšmingi D. L. parodymai apie tai, jog kaimynai triukšmą kelia ne pirmą kartą, dėl to, esant panašioms aplinkybėms ar D. L. jas suvokiant kaip panašias ar analogiškas, ji dėl susijaudinimo ir įtampos galėjo neteisingai suprasti ir įvertinti įvykio aplinkybes. Ankstesnės patirtys galbūt lemia pernelyg jautrią reakciją, sustiprina galimo triukšmo kilimo pavojaus suvokimą ir vertinimą.

14. Vis dėlto būtina įvertinti ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Iš D. L. Administracinių nusižengimų registro duomenų išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. sausio 28 d. D. L. net 22 kartus kvietė policiją dėl kaimynų neva keliamo triukšmo – garsaus vaikščiojimo, tačiau, tokiai informacijai nepasitvirtinus, jai buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį (10 atvejų dar net nėra priimta procesinio sprendimo dėl tokių iškvietimų). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad D. L. už tai, kad ji melagingai iškvietė policiją (už analogiškus pažeidimus), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. gruodžio 11 d. (2 nutarimai), 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimais yra nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Be to, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos dar 4 administracinių nusižengimų bylos, kuriose D. L. kaltinama ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu. Visose bylose D. L. kaltinama dėl analogiškų veiksmų, t. y. dėl to, kad melagingai iškvietė policijos pareigūnus dėl kaimynų keliamo triukšmo, t. y. dėl to, kad kaimynai garsiai vaikšto, garsiai šneka. Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad D. L. sistemingai (kartais net po kelis kartus per dieną) kviečia policijos pareigūnus dėl kaimynų esą keliamo triukšmo, t. y. garsaus vaikščiojimo, kuris atvykus pareigūnams nepasitvirtina, todėl akivaizdu, kad asmens dažnai atliekami panašaus pobūdžio, bendriausia prasme neracionalūs veiksmai (pakartotinis skambinimas į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešant apie įvykius, kurių policijos pareigūnai negali užfiksuoti), vertinant tai kartu su visomis kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, gali būti vienas iš veiksnių, keliančių pagrįstų abejonių šio asmens pakaltinamumu.