Šiaulių apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjo D. J. skundai dėl jo nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

D. J. 2017 m. liepos 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK arba Institucijos) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį 50 eurų bauda už tai, kad jis 2017 m. liepos 10 d. 23.15 val. (duomenys neskelbtini) kaime, savo bute, garsiai klausėsi muzikos, tuo trikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, trukdė ilsėtis kaimynams.Be to, D. J. 2017 m. liepos 26 d. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. N. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį 30 eurų bauda už tai, kad jis 2017 m. liepos 22 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo balkone, tai yra viešoje vietoje, įžeidžiamai kibo prie S. G. ir ją išvadino necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.D. J. 2017 m. liepos 20 d. pateikė skundą Radviliškio rajono apylinkės teismui dėl 2017 m. liepos 14 d. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. nutarimo, o 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė skundą dėl 2017 m. liepos 26 d. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. N. nutarimo. 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutartimi administracinio nusižengimo bylos pagal D. J. skundus dėl 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. liepos 26 d. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK pareigūnų nutarimų buvo sujungtos. Skundžiam Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi D. J. skundai buvo atmesti, teismui padarius išvadą, kad vyresniosios tyrėjos M. K. 2017 m. liepos 14 d. nutarimas ir vyresniojo tyrėjo R. N. 2017 m. liepos 26 d. nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. J. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

5.3. Nurodo ir tai, kad teismas rėmėsi parodymais liudytojų, kurie jo nemėgsta ir su kuriais jis nuolatos konfliktuoja, o, neišaiškindamas jam teisės turėti gynėją bei užduodamas klausimą baigiant nagrinėti bylą, teismas padarė procesinius pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

D. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. J. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi turi psichinės sveikatos sutrikimų, o 2017 m. lapkričio 7 d. – 2017 m. gruodžio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra atsakyta į klausimą, ar jis neturi psichinės sveikatos sutrikimų ir padarytų pažeidimų metu galėjo suvokti veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal ANK 10 straipsnį, administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas toks asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veiką, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra dėl psichikos sutrikimo nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas (ANK 591 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pažymėtina, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumas negali būti įrodinėjamas tik šio asmens žodiniais paaiškinimais, kadangi nurodytai aplinkybei nustatyti reikalingos specialios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios. Nagrinėjamu atveju pažeidėjui, vadovaujantis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu ekspertai turėjo atsakyti į teismo pateiktus klausimus, tame tarpe ir į tai, ar D. J. veikų padarymo metu, tai yra 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. liepos 22 d. sirgo psichine liga ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (32-33 b. l.). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad detalesniam tiriamojo psichikos sveikatos būklės bei galimo socialinio pavojingumo įvertinimui reikalingas D. J. stebėjimas stacionaro sąlygomis. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad D. J. nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo taikytas stacionarinis gydymas ir jam diagnozuotas šizotipinis sutrikimas (F21) (37-41 b. l.). Tuo tarpu iš byloje esančio patikslinamojo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. sausio 30 d. rašto matyti, jog jame nurodyta, kad, atsižvelgiant į D. J. prieš tai nustatytą psichikos sutrikimą bei tiriamojo psichikos būklę ekspertizės metu, galima konstatuoti, jog D. J. pažeidimų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (45 b. l.). Šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog D. J. atžvilgiu šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jam pateikti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo 2014 metais bei tyrimo metu nenustatytu laiku. Šiame tyrime įtariamajam D. J. 2018 m. gegužės 22 d. buvo atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, kurios metu įtariamajam diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas (F 25.2), nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu jis sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. D. J. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad D. J. administracinio nusižengimo byla ir jo skundas buvo išnagrinėti neišsamiai. Apylinkės teismas, esant prieštaravimams tarp pateiktos specialisto išvados dėl D. J. psichinės sveikatos, kurioje rekomenduojama jį stebėti stacionaro sąlygomis (37-41 b. l.), ir ekspertų pateikto patikslinamojo rašto, kuriame nurodyta, kad D. J. administracinių nusižengimų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (45 b. l.), byloje esančio ankstesnio teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad D. J. veikos padarymo metu (2016 m. rugpjūčio 15 d.) buvo veikiamas lėtinio psichikos sutrikimo – Šizotipinio sutrikimo, dėl ko jis negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų ir negalėjo visiškai juos valdyti (21-28 b. l.), kurio pagrindu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. J. atžvilgiu, nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, nesiėmė visų įmanomų priemonių, jog byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, kad būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, taip pažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos paskirtį bei esmines procesines taisykles (ANK 536 ir 564 straipsniai), todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas nutarimas - byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.