- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- AN2-120-332/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00083-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-05-04 nutarties, kuria A. K. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2018-03-28 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2018-03-28 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėjos D. R. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos ANK) 518 straipsnio 1 dalį 16 eurų bauda už tai, kad ji 2018-03-27, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose, rūsyje, užrakino metalines grotas, tuo tariamai vykdydama savo teises, kurias ginčijo E. E., nes ji negalėjo patekti į savo rūsį, nepadarydama esminės žalos jos teisėms ar teisėtiems interesams.
2018-04-03 A. K., nesutikdama su 2018-03-28 Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-05-04 nutartimi A. K. skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos 2018-03-28 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas, teismui padarius išvadą, kad tyrėjos D. R. 2018-03-28 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti jai paskirtą baudą. Apeliaciniame skunde A. K. nurodo, kad ji nesutinka mokėti jai paskirtos 16 Eur baudos, nes spyną užkabino dėl saugumo, kad jai saugiau būtų įeiti į rūsį, o ne dėl pykčio kaimynams. Teigia, kad rūsiu naudojasi trys žmonės. Grotas rūsyje padarė jos vyras, o kaimynės buvo spyna su raktais. Taip buvo saugiau. Kai prieš 5 metus mirė jos vyras, kaimynė pradėjo šantažą, nes jai reikėjo jos (A. K.) sandėliuko. Kaimynė sakė, kad ji (A. K.) turi garažą, tai kam jai reikalingas sandėliukas. Visokiais būdais norėjo atimti sandėliuką, koneveikė, neįleisdavo, laiptinėje grasino su peiliu. Kai ji (A. K.) įeidavo į savo sandėliuką, tai užkabindavo laukines duris, kad ji neišeitų. Ji belsdavo į duris, kad kas nors išleistų.
A. K. taip pat nurodo, kad šiemet kaimynė kovo mėnesį nuėmė spyną su raktais ir užkabino be raktų. Policija privertė ją (kaimynę) nuimti spyną, o ją (A. K.) perspėjo, kad jos sandėliukas už grotų, todėl reikia būti atsargiai, nes gali užrakinti su spyna be raktų arba įkišti į savo sandėliuką. Taip ir įvyko. Teigia, kad ji laukė prie laukinių rūsio durų. Ją norėjo nusivilioti žemyn, tačiau ji nesutiko, todėl norėjo uždaryti laukines rūsio duris ir užrakinti spyna. Ji šiaip taip ištrūko ir kvietėsi pagalbą, žmonės sakė kviesk policiją. Kaimynė skambino policijai, kad negali įeiti į savo sandėliuką, tačiau rakto niekas neprašė, ji (A. K.) būtų įleidusi į rūsį. Kai jai policija paskambino, kad reikia nuimti spyną, tai ji ir nuėmė, tačiau kitą dieną atvažiavo policija ir nubaudė. Apeliantei neaišku, dėl ko jai skyrė 16 Eur baudą, o E. E. – 8 Eur. Pažymi, kad dabar grotos nerakinamos, todėl ji jaučiasi nesaugi. Rūsio grotas E. E. nori atimti ir parduoti. Apeliantė neįsivaizduoja, kaip reikės toliau gyventi, kad būtų saugu, prieš ją nesmurtautų ir nekoneveiktų necenzūriniais žodžiais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus viršininkas prašo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tyrėja D. R. visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo A. K. administracinio nusižengimo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde keliamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje, pagrįstumo klausimas. A. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog spyną užkabino dėl saugumo, rakto jos niekas neprašė, ji būtų įleidusi į rūsį. Kai jai policija paskambino, kad reikia nuimti spyną, tai ji ir nuėmė.
Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nors Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnis dalių neturi, tačiau administracinio nusižengimo protokolas A. K. surašytas pagal Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnio 1 dalį ir 2018-03-28 Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos D. R. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ji taip pat buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnio 1 dalį. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas ir laikytina, kad A. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnį.
Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Pagal Lietuvos Respublikos ANK 10 straipsnį, administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas toks asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Pažymėtina, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama tik šio asmens žodiniais paaiškinimais. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas (Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Prie administracinio nusižengimo bylos prijungtoje medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame policijos registruojamų įvykių registro dėl įvykio, įregistruoto 2018-03-20 17 val. 26 min. (ROIK: (duomenys neskelbtini)), išraše nurodyta, kad 2018-03-20 17 val. 19 min. gautas A. K. pranešimas apie tai, kad praėjusią savaitę kaimynė grasino pranešėjai, darydama sandėliuko duris prispaudė koją, GMP nereikia, konfliktuoja nuolat. Atlikus pirminį informacijos patikrinimą nustatyta, kad informacija nepasitvirtino, tačiau informacijos patikrinimo metu gauta papildoma informacija, kad pranešėja A. K. turi psichikos sutrikimų, moteris gyvena su sūnumi, kuris ją prižiūri. Pabendravus su kaimynais, šie paaiškino, kad močiutė kaimynams ir seniūnui yra žinoma (7 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos D. R. 2018-03-28 tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad dėl A. K. nestabilios būklės buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos seniūnu J. P. bei socialine darbuotoja T., kurie nurodė, jog kreipsis į A. K. šeimos gydytoją dėl jos sveikatos būklės nustatymo (19 b. l.).
Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto Lietuvos Respublikos ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-05-04 nutartį, daro išvadą, kad apylinkės teismas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės sprendė nevisapusiškai ištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Apylinkės teismas, esant bylos medžiagoje duomenims, kad A. K. galimai turi psichikos sveikatos sutrikimų, nesiėmė priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl A. K. kaltumo padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Dėl apylinkės teismo pasyvios pozicijos renkant įrodymus minėtos aplinkybės liko tinkamai neįvertintos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-05-04 nutartis naikintina ir priimtinas naujas nutarimas - administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Teismas nepasisako dėl A. K. apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-05-04 nutartį ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.