Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje, nubaustas 86 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 9 d. 17.07 val. (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, sukčiavimo būdu užsisakė maistą ir gėrimus, už kuriuos atsisakė susimokėti, padarydamas 9,13 Eur materialinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nagrinėjant šio kodekso 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju, R. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, taigi jo dalyvavimas nagrinėjant bylą buvo būtinas. Ši administracinio teisės pažeidimo byla galėjo būti nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tuo atveju, jeigu jis vengtų atvykti į bylos nagrinėjimą ar vengtų būti atvesdintas.

Pirmos instancijos teismas nutarime nurodė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, ir dėl to teismas, vadovaudamasis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo R. M. nedalyvaujant. Tačiau su tokia išvada negalima sutikti. Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole (6 b. l.) nurodyta, kur ir kada vyks administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, taip pat užfiksuota, jog R. M. pasirašė protokole, kad jam yra žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką. Tačiau pirmos instancijos teismas nesiaiškino priežasčių, kodėl R. M. neatvyko į bylos nagrinėjimą. Pastebėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tai, kad asmuo vieną kartą neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų, negali būti pripažinta vengimu jame dalyvauti (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-161-195/2011; ATP-443-195/2011 ir kt.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog, vykdant ATPK 272 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų papildomų priemonių, kad pažeidėjas atvyktų į bylos nagrinėjimą, nesiėmė įstatyme numatytų priemonių asmenį atvesdinti, nėra duomenų apie tai, kad šis asmuo būtų vengęs atvykti ar būti atvesdintas į teismo posėdį. Pažymėtina, kad R. M. pateikė VĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus pažymą (23 b. l.), patvirtinančią, jog apeliantas ligoninės stacionare gydėsi nuo 2015-08-20 iki 2015-10-29. Taigi, R. M. bylos nagrinėjime nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą R. M. nedalyvaujant, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, nes R. M. buvo atimta galimybė būti išklausytam, tuo pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Be to, ATPK 284 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 19 straipsnyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris darydamas priešingą teisei veikimą ar neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, t.y. nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad R. M. yra iš dalies darbingas dėl jam diagnozuotos ligos – F31.6 (22 b. l.), t. y. dėl bipolinio afektinio sutrikimo, mišraus epizodo, kad jis gydėsi VĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (21–23 b. l.). Iš LITEKO duomenų matyti, kad R. M. K. apylinkės teismo 2015-06-16 nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (baudžiamoji byla Nr. M1-1200-825/2015). Dėl to šioje byloje asmens psichinio santykio su veika nustatymas gali būti reikšmingas kaltės dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Pagal teismų praktiką, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-73/2008, N556-1489/2008, N62-977/2012). Siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, būtina spręsti R. M. pakaltinamumo klausimą, o tai nebuvo atlikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, nesiėmė visų priemonių, kad teismo posėdyje dalyvautų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl priimtas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.