Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį (už 2015-08-01 padarytą teisės pažeidimą) 86 Eur bauda;pagal ATPK 50 straipsnį (už 2015-08-02 padarytą teisės pažeidimą) 90 Eur bauda;pagal ATPK 50 straipsnį (už 2015-08-03 padarytą teisės pažeidimą) 95 Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, už atskirus pažeidimus paskirtas nuobauda subendrinus dalinio sudėjimo būdu, R. M. paskirta galutinė nuobauda – 100 Eur bauda.

R. M. įpareigotas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarimo įteikimo dienos (jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos) atlyginti UAB „Amber Food“ 63,52 Eur turtinį nuostolį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 1 d. 14 val., (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „L.C.“, būdamas girtas, sukčiavimo būdu užsisakė maistą, gėrimus ir cigarečių, už kuriuos atsisakė sumokėti, tuo padarydamas 63,52 Eur materialinę žalą, kuri neviršija 3 MGL.

Be to, jis nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 2 d. 16.10 val. (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „K.M.“, sukčiavimo būdu užsisakė maistą ir gėrimus, už kuriuos atsisakė susimokėti, padarydamas 47 Eur materialinę žalą, kuri neviršija 3 MGL.

Be to, jis nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. 16.51 val. (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „P.“, sukčiavimo būdu užsisakė maistą ir gėrimus, už kuriuos atsisakė susimokėti, padarydamas 8,10 Eur materialinę žalą, kuri neviršija 3 MGL.

Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Teigia, kad teismo nutarimas yra neteisėtas, nes jam inkriminuotą administracinį teisės apžeidimą padarė būdamas nepakaltinamas, kadangi serga psichikos liga – bipoliniu afektiniu sutrikimu (TLK F31.6). Nurodo, kad dėl minėtos ligos jis yra pripažintas neįgaliu asmeniu, jo darbingumas tik 50 procentų, jam reikalingas pastovus ambulatorinis gydymas. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo ligos paūmėjimas, jis nesugeba aiškiai mąstyti, atskirti realybę nuo fantazijų, reikšti emocijas, priimti sprendimus, bendrauti su aplinkiniais, nesugeba vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų, nesuvokia savo veiksmų ir jų pasekmių, todėl administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo nepakaltinamas. Dėl to mano, kad administracinė byla jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta (ATRPK 19 straipsnis, 250 straipsnio 3 punktas).

Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas nurodo nesutinkąs su R. M. apeliaciniu skundu, nes teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 284 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 19 straipsnyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris darydamas priešingą teisei veikimą ar neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, t.y. nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad R. M. yra iš dalies darbingas dėl jam diagnozuotos ligos – F31.6 (53 b. l.), t. y. dėl bipolinio afektinio sutrikimo, mišraus epizodo, kad jis gydėsi VĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (52–54 b. l.). Iš LITEKO duomenų matyti, kad R. M. Kauno apylinkės teismo 2015-06-16 nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (baudžiamoji byla Nr. M1-1200-825/2015). Dėl to šioje byloje asmens psichinio santykio su veika nustatymas gali būti reikšmingas kaltės dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Pagal teismų praktiką, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-73/2008, N556-1489/2008, N62-977/2012). Pastebėtina, kad apylinkės teismui buvo žinoma, jog apeliantas gydomas ligoninės psichiatrijos skyriaus stacionare, tačiau teismas nesiėmė priemonių ir nesprendė R. M. pakaltinamumo klausimo, o tai būtina padaryti.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas padarė esminį proceso pažeidimą, kuris sutrukdė bylą išnagrinėti teisingai.

ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nagrinėjant šio kodekso 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju, R. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, taigi jo dalyvavimas nagrinėjant bylą buvo būtinas. Ši administracinio teisės pažeidimo byla galėjo būti nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tuo atveju, jeigu jis vengtų atvykti į bylos nagrinėjimą ar vengtų būti atvesdintas.

Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad R. M. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam surašant protokolą buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nėra, kad policijos pareigūnams nepavyko jo atvesdinti į teismą, nes jis nerastas namuose, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė bylą nagrinėti nedalyvaujant R. M.. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad R. M. vengė atvykti į teismo posėdį. Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole (8, 23, 35 b. l.) nurodyta, kur ir kada vyks administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, taip pat užfiksuota, jog R. M. pasirašė protokole, kad jam yra žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, tačiau iš bylos matyti, kad apeliantas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Pastebėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tai, kad asmuo vieną kartą neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų, negali būti pripažinta vengimu jame dalyvauti (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-161-195/2011; ATP-443-195/2011 ir kt.). Taip pat iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs nutartį į teismo posėdį atvesdinti R. M. bei gavo duomenų, jog jis gydomas VĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriaus stacionare (36, 39, 40 b. l.). Esant tokiems duomenims, jog apeliantas bylos nagrinėjimo metu gydėsi ligoninės stacionare, negalima pripažinti, kad asmuo vengė atvykti ar būti atvesdintas į teismą. Pažymėtina, kad R. M. pateikė VĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus pažymą (54 b. l.), patvirtinančią, jog apeliantas ligoninės stacionare gydėsi nuo 2015-08-20 iki 2015-10-29. Taigi, R. M. bylos nagrinėjime nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą R. M. nedalyvaujant, o tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, nes R. M. buvo atimta galimybė būti išklausytam, tuo pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, nesiėmė visų priemonių, kad teismo posėdyje dalyvautų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl priimtas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.