Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį (už 2015-08-03 padarytą teisės pažeidimą) 180 Eur bauda;pagal ATPK 50 straipsnį (už 2015-08-04 padarytą teisės pažeidimą) 200 Eur bauda;pagal ATPK 174 straipsnį 60 Eur bauda;pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį 120 Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, už atskirus pažeidimus paskirtas nuobaudas subendrinus dalinio sudėjimo būdu, R. M. paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 3 d., 20.00 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), sukčiavimo būdu užsisakė maisto ir gėrimų, už kuriuos atsisakė sumokėti, padarydamas 28,50 Eur materialinę žalą.

Be to, R. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 4 d., 17.19 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), sukčiavimo būdu užsisakė maistą ir gėrimus, už kuriuos atsisakė susimokėti, padarydamas 51,69 Eur materialinę žalą.

Be to, R. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 4 d., 17.49 val. būdamas (duomenys neskelbtini) AVPK OVS patalpose plūdosi necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akivaizdoje, tuo įžeisdamas viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, taip pat nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo – reikalavimo liautis plūstis necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akivaizdoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 284 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 19 straipsnyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris darydamas priešingą teisei veikimą ar neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, t. y. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad R. M. yra iš dalies darbingas dėl jam diagnozuotos ligos – F31.6 (53 b. l.), t. y. dėl bipolinio afektinio sutrikimo, mišraus epizodo, kad jis gydėsi VĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (61 b. l.). Iš LITEKO duomenų matyti, kad R. M. Kauno apylinkės teismo 2015-06-16 nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (baudžiamoji byla Nr. M1-1200-825/2015). Dėl to šioje byloje asmens psichinio santykio su veika nustatymas gali būti reikšmingas kaltės dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Pagal teismų praktiką, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-73/2008, N556-1489/2008, N62-977/2012). Siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, būtina spręsti R. M. pakaltinamumo klausimą, o tai nebuvo atlikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas padarė esminį proceso pažeidimą, kuris sutrukdė bylą išnagrinėti teisingai.

ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nagrinėjant šio kodekso 50 straipsnyje, 174 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju, R. M. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl ATPK 50 straipsnyje bei ATPK 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, taigi jo dalyvavimas nagrinėjant bylą buvo būtinas. Ši administracinio teisės pažeidimo byla galėjo būti nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tuo atveju, jeigu jis vengtų atvykti į bylos nagrinėjimą ar vengtų būti atvesdintas.

Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad R. M. į teismo posėdį neatvyko, jo atvesdinti į teismo posėdį nebuvo galimybių, ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė bylą nagrinėti nedalyvaujant R. M.. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad R. M. vengė atvykti į teismo posėdį. Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole (16, 27, 41 b. l.) nurodyta, kur ir kada vyks administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas, taip pat užfiksuota, jog R. M. pasirašė protokoluose, kad jam yra žinoma apie bylų nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, tačiau iš bylos matyti, kad apeliantas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Iš pažymos apie gydymąsi matyti, kad R. M. nuo 2015-08-20 iki 2015-10-29, t. y. bylos nagrinėjimo metu, gydėsi VĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus stacionare (61 b. l.). Taigi, R. M. bylos nagrinėjime nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių ir dėl to nėra pagrindo spręsti, kad jis vengė atvykti į teismą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą R. M. nedalyvaujant, o tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, nes R. M. buvo atimta galimybė būti išklausytam. Tuo buvo pažeisti ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, nesiėmė visų priemonių, kad teismo posėdyje dalyvautų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl priimtas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą panaikinti ir R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.