- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- AN2-28-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01800-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti (nagrinėti).
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. L.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2019 m. birželio 14 d. 5.58 val. (duomenys neskelbtini), suprasdama, kad policijos pagalba nereikalinga, ir būdama įspėta dėl nereikalingo policijos kvietimo, iškvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), pranešdama, kad kaimynai garsiai vaikšto, piktybiškai tranko durimis, ji girdi kojų dundesius, negali miegoti. D. L. kaimynų kojų žingsnius girdi dėl prastos garso izoliacijos. Jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama sutrikdyti asmenų ramybę ir poilsį, kaimynai neatliko. Atvykę policijos pareigūnai triukšmo negirdėjo. Minėtais veiksmais D. L. pažeidė ANK 493 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu D. L. pripažinta kalta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 300 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu D. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jai nutraukti arba sumažinti jai paskirtą baudą.
3.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ji policiją iškvietė, kadangi jai reikėjo pagalbos, nes iš kaimynų buto sklido smūginis triukšmas, kuris kartojasi nuolat, todėl tai turėtų spręsti policija, tačiau policija į jos iškvietimus rimtai nežiūri. Tai tęsiasi ilgiau negu metai, jai yra skiriamos baudos, tačiau ji nesulaukia jokios pagalbos. D. L. skunde teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad tuo metu, kai ji kvietė policiją, nebuvo triukšmo. Pažymi, kad jeigu nebūtų buvę triukšmo, tai ji tikrai nebūtų kvietusi policijos tokį ankstų rytą, o būtų ramiai ilsėjusis. Dažni iškvietimai rodo, kad tai yra problema, todėl jei tai būtų nerimta problema, tai ir nebūtų tiek daug iškvietimų, ji tikrai nekviečia policijos be reikalo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į D. L. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas nurodo, kad nesutinka su D. L. skundo reikalavimais, ir prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. L. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad D. L. bute girdisi kaimynų vaikščiojimas dėl prastos garso izoliacijos, taip pat per ventiliacijos angą ir pati D. L. tai supranta, bet reikalauja iš kaimynų, kad jie izoliuotų savo butą, o ji nieko daryti nenori, nes jos tikslas yra pasiekti, kad virš jos niekas negyventų. Kartu su D. L. gyvena jos brolis, kuris niekada nesiskundė dėl triukšmo, ir mama, su kuria D. L. niekada nėra leidusi pabendrauti jai pačiai nedalyvaujant. Atsiliepime nurodo, kad ši problema tęsiasi nuo 2017 m., anksčiau 49 bute gyveno šeima su kūdikiu, po to bute gyveno vienas vaikinas, po šio vaikino bute gyveno moteris su mažamete dukra, D. L. trukdydavo minėtų asmenų vaikščiojimas, vaikų krykštavimas ar žaidimas.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar D. L. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).
8. ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius klausimus teismas išsprendžia rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Pagal šį straipsnį, be kita ko, teismas turi nuspręsti, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima (2 punktas); ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus (4 punktas); nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui (7 punktas). Pagal ANK 591 straipsnio 3 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Pagal ANK 10 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (ne)pakaltinamumas yra aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę siekiant teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą.
9. Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialiosios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama, pavyzdžiui, tik šio asmens žodiniais paaiškinimais. Esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą arba esant abejonių dėl asmens galėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. su specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; paprastai tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo (ANK 593 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-697/2019, Šiaulių apygardos teismo nutarimai administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-62-210/2018, AN2-99-744/2018, AN2-120-332/2018 ir kt.).
10. Šioje byloje D. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2019 m. birželio 14 d. 5 val. 58 min. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir melagingai pranešė, kad kaimynai triukšmauja, nors atvykus pareigūnams nebuvo nustatytas triukšmas, taip ji iškvietė policiją, žinodama, kad policijos pagalba nereikalinga. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, buvo apklausta pati administracinėn atsakomybėn traukiama D. L. bei liudytojai V. Z. ir N. M..
11. Iš D. L. administracinių nusižengimų registro duomenų išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. D. L. net 18 kartų kvietė policiją dėl kaimynų V. Z. neva keliamo triukšmo – garsaus vaikščiojimo, tačiau tokiai informacijai nepasitvirtinus jai buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį (7 atvejais dar net nėra priimta procesinio sprendimo dėl tokių iškvietimų). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad D. L. už tai, kad ji melagingai iškvietė policiją, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. gruodžio 11 d. (2 nutarimai), 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimais yra nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už analogiškus pažeidimus. Be to, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos dar 5 administracinių nusižengimų bylos, kuriose D. L. kaltinama ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu. Visose bylose D. L. kaltinama dėl analogiškų veiksmų, t. y. dėl to, kad melagingai iškvietė policijos pareigūnus dėl kaimynų keliamo triukšmo, t. y. dėl to, kad kaimynai garsiai vaikšto, garsiai šneka. Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad D. L. sistemingai (kartais net po kelis kartus per dieną) kviečia policijos pareigūnus dėl kaimynų esą keliamo triukšmo, t. y. garsaus vaikščiojimo, kuris atvykus pareigūnams nepasitvirtina, todėl akivaizdu, kad asmens dažnai atliekami panašaus pobūdžio, bendriausia prasme neracionalūs neteisėti veiksmai (pakartotinis skambinimas į Bendrąjį pagalbos centrą, melagingai pranešant apie įvykius, kurių nebuvo), vertinant tai kartu su visomis kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, gali būti vienas iš veiksnių, keliančių abejonių šio asmens pakaltinamumu.
12. Iš bylos medžiagos ir nutarimo turinio matyti, kad šiuo atveju nei Institucija, surašiusi D. L. administracinio nusižengimo protokolą, nei teismas, kuris bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka ir apklausė pačią administracinėn atsakomybėn traukiamą D. L., nesiaiškino, ar D. L. gali būti administracinio nusižengimo subjektas. Nors byloje ir nėra pateikta duomenų apie D. L. galbūt diagnozuotus psichikos sutrikimus, tačiau, įvertinus anksčiau aptartus duomenis apie pasikartojantį D. L. neracionalų elgesį (18 kartų melagingai iškviesta policija dėl kaimynų keliamo triukšmo) ir jai surašytus administracinio nusižengimo protokolus, kyla abejonių dėl jos pakaltinamumo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių, todėl nenustačius, ar D. L. gali būti administracinio nusižengimo subjektas, nėra galimybės nustatyti, ar ji pagrįstai yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Teismas privalo tinkamai išspręsti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės ar nepakaltinamumo klausimą konkrečioje jo nagrinėjamoje byloje. Aplinkybės, kad kitose bylose tas pats asmuo buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, juolab kai pakaltinamumas nebuvo tiesiogiai vertinamas, paprastai savaime nepakanka siekiant pašalinti nagrinėjamoje byloje kylančias abejones jo pakaltinamumu.
13. Taigi pirmosios instancijos teismas turi imtis visų reikalingų procesinių priemonių D. L. psichikos būklei įvertinti ir (ne)pakaltinamumui nustatyti (išreikalauti duomenis iš gydymo įstaigų apie D. L. būklę ir spręsti klausimą dėl psichiatrijos ekspertizės skyrimo ir kt.). Tik išsiaiškinus šiuos svarbius duomenis ir nustačius, ar D. L. gali būti administracinio nusižengimo subjektas, bus galima spręsti, ar D. L. padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
14. Nustačius, kad skundžiamas nutarimas priimtas neišnagrinėjus visų byloje reikšmingų aplinkybių, jis yra neteisėtas ir naikintinas. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai neaptaria, kokį sprendimą tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal ANK 653 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą; 5) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.
15. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba Institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į atskirus teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į ANK nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias BPK nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir apeliacinės instancijos teismo teisė gražinti bylą pirmosios instancijos teismui ar tyrimo institucijai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-1020/2018, 2019 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-1020/2019 ir kt.).
16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su D. L. (ne)pakaltinamumo vertinimu, taip pažeisdamas pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes (ANK 563 ir 567 straipsniai). Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes padaryti pažeidimai gali būti pašalinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – perduoti bylą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti iš naujo.