- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- ATP-2-185/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- J. V.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutarimu J. V. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. (įstatymas, galiojęs iki 2017-01-01), ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad jis, 2016-07-21, 12.26 val., Molėtuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis) vairavo automobilį „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė atimta dėl jo sveikatos būklės, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 14 p. reikalavimus.
2016-09-29 Molėtų rajono apylinkės teisme buvo gautas J. V. prašymas atnaujinti minėto nutarimo apskundimo terminą, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašyme nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta be jo žinios, nes jis nuo 2016-07-22 iki 2016-09-23 buvo gydomas VšĮ Vilniaus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje.
Šalies argumentai
Molėtų rajono apylinkės teismas 2016-10-07 nutartimi nustatė J. V. 10 dienų terminą trūkumui pašalinti, t. y. pateikti apeliacinį skundą, nes J. V. teismui pateikė tik prašymą dėl praleisto nutarimo apskundimo termino atnaujinimo, tačiau pats apeliacinis skundas nebuvo pateiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2016-11-04 nutartimi J. V. prašymą dėl praleisto nutarimo apskundimo termino atnaujinimo laikė nepaduotą, nes jis per teismo nustatytą terminą nepašalino trūkumų, t. y. nepateikė apeliacinio skundo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. V. prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui dėl nutarimo apskundimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes jau kitą dieną po nurodomos veikos padarymo, t. y. 2016-07-22 buvo hospitalizuotas VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir ten gydomas iki 2016-09-23, ką patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai. Dėl šios priežasties negalėjo dalyvauti ir bylos nagrinėjime teisme bei paaiškinti, kad pavojingą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (serga paranoidine šizofrenija), todėl ši aplinkybė dėl jo psichinės sveikatos būklės, o būtent tai, kad ši liga jam sutrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kai jis 2016-07-21 neblaivus sėdo vairuoti lengvojo automobilio, liko visiškai neįvertinta. Mano, kad teismas bylos nagrinėjimą turėjo atidėti iki jo gydymo stacionare pabaigos, o teismui bylą išnagrinėjus jam nedalyvaujant, buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti nutarimą. Nurodo, kad, remiantis teismų praktika, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgus į tai mano, kad atnaujinus praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, tokiu atveju realiai būtų užtikrinta jo teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, pareikšti prašymus, įskaitant ir prašymą dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo, arba pats apeliacinės instancijos teismas galėtų bylą nutraukti, kas visiškai jį tenkintų, nes teismų praktikoje yra buvę tokių atvejų, kai apygardos teismas, kartu su apeliaciniu skundu gavęs duomenis apie atsakomybėn patraukto asmens sunkius psichinius negalavimus, net neskyręs ekspertizės, pats priėmė sprendimą nutraukti bylą (Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 nutartis byloje Nr. ATP-403-497/2015).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas A. J. prašo J. V. skundo netenkinti ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutarimo nepanaikinti ir nepakeisti. Nurodo, kad su J. V. pateiktu skundu nesutinka. Jis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės, suteikiančios vairuoti šios rūšies transporto priemonės. J. V. daug kartų yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, 6 kartus už KET pažeidimus – vairavimą neturint teisės, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio įgyvendinimo ir tvarkos įstatymo 5 str. 4 d. numatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu tik tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog atsakomybėn asmuo traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, nenukrypstant nuo apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo teiginių, analizuojant J. V. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 129 str., sudėties požymius, o būtent, J. V. psichinį santykį su inkriminuotu pažeidimu (subjektyviąją teisės pažeidimo pusę), atkreiptinas dėmesys į ATPK 19 str., remiantis kuriuo, administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, t. y. nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Analogiškai dėstoma ir ATPK 250 str. 3 p., pagal kurį, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenos. Pažymėtina, kad nepakaltinamumo sąvoka yra įtvirtinta ir naujajame Administracinių nusižengimų kodekso 10 str., kurio 1 dalyje numatyta, kad nepakaltinamas yra toks asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad J. V. nuo 2016-07-22 iki 2016-09-23 buvo hospitalizuotas VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Pateiktame medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad jam diagnozuota liga, kurios kodas pagal TLK-10-AM yra F20.0, t. y. paranoidinė šizofrenija. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, J. V. jam inkriminuotus veiksmus atliko 2016-07-21, t. y. dieną prieš patekdamas į VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninę, pagrįstai manytina, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje asmens psichinio santykio su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu nustatymas gali būti reikšmingas jo kaltės dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Nors šie duomenys ir nebuvo pateikti nagrinėjant J. V. bylą apylinkės teisme, be to, jie konkrečiai nepatvirtina, kad J. V. jam inkriminuotos veikos padarymo metu buvo tokios psichinės būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad apylinkės teismui kartu su kita medžiaga buvo pateiktas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto G. M. 2013-08-20 nutarimas, kuriuo, remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883, 2007, Nr. 128-5213) 24 str. 1 d. 2 p., J. V. atimta teisė vairuoti transporto priemones iki jo sveikatos būklė atitiks nustatytus reikalavimus. Taip pat apylinkės teismui buvo pateiktas įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį, iš kurio matyti, kad J. V. Molėtų rajono apylinkės teismo 2005-01-31 nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2005-05-10 nutartimi, už uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., padarymą buvo skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Šie duomenys, kurie, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, apylinkės teismui buvo žinomi, neabejotinai yra reikšmingi sprendžiant apelianto kaltės jam inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme klausimą, todėl turėjo būti apylinkės teismo tinkamai įvertinti, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta, juolab kad ir pačiame J. V. pateiktame kaltinime aiškiai nurodyta, jog teisė vairuoti transporto priemones jam atimta dėl jo sveikatos būklės. Vien jau esant šiai inkriminuotai aplinkybei apylinkės teismas privalėjo išsiaiškinti, kokios J. V. nustatytos sveikatos problemos nulėmė jam specialiosios teisės atėmimą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, konstatuojant, kad esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-453/2007, N575-73/2008, N556-1489/2008). Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Taigi atsižvelgus į tai bei siekiant išsiaiškinti visas tinkamam ir objektyviam nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos ištyrimui reikšmingas aplinkybes šiuo atveju būtina spręsti J. V. pakaltinamumo klausimą jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo dieną, t. y. 2016-07-21.
Apibendrinus darytina išvada, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutarimas naikinamas ir byla gražinama teismui nagrinėti iš naujo, taip paliekant ir galimybę suinteresuotiems asmenims apskųsti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą aukštesniajam teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutarimą ir grąžinti J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis neskundžiama.