Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-04-09 · Civilinė byla Nr. e2-1735-1159/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-09
Bylos Nr.
e2-1735-1159/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19144-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualdas Gylys
Ieškovas
SIA Presco Freight
Atsakovas
J. L., MB „R Baltija“, UAB „Vistika“, UAB „Osvalda“
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, SIA Bidnis 1, SIA BWB Group
Advokatai
Tomas Juodys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1735-1159/2025 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19144-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo SIA Presco Freight direktoriui R. V. ir atstovui advokatui Tomui Juodžiui, atsakovui J. L., atsakovo MB „R Baltija“ atstovui J. L., UAB „Osvalda“ atstovei advokato padėjėjai R. J., tręčiojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Ž. Š. (tik 2025 m. vasario 20 d. teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje (2025 m. vasario 20 d. ir 2025 m. kovo 20 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Presco Freight SIA ieškinį ir jo patikslinimus atsakovams J. L., MB „R Baltija“, UAB „Vistika“, UAB „Osvalda“, tretieji asmenys Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, SIA Bidnis 1, SIA BWB Group dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. balandžio 9 d. 12:50 val.

I. Teismas nustatė:

1. Ieškovas 2024 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu registracijos Nr. CBP-19114, kurį vėliau patikslino (DOK-190688, DOK-2856). Byloje ieškovo pareikšti galutiniai šie reikalavimai (ieškinio dalykas):

1) priteisti iš atsakovų MB R Baltija, J. L., UAB „Vistika“, UAB „Osvalda“ solidariai ieškovui 17734,15 Eur nuostolių atlyginimą;

2) priteisti 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje (CBP-19114), jo patikslinimuose (DOK-190688, DOK-2856), dublike (DOK-168466), paaiškinimuose (DOK-21163, DOK-25649; DOK-40756), nurodė, kad (ieškinio pagrindas):

1.1. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis patyrė šiuos nuostolius:

1) 1240 Eur išlaidų už vilkiko (duomenys neskelbtini) priverstinį transportavimą, saugojimą aikštelėje (duomenys neskelbtini), minėtas išlaidas apmokėjo atsakovei UAB „Osvalda“;

2) 1616 Eur išlaidų už vilkiko transportavimą iš saugojimo aikštelės į remonto vietą ir jo remontą, išlaidas apmokėjo A. P. individuliąi įmonei;

3) 2778,15 Eur išlaidų vilkiko nuomai. Ieškovas vilkiką nuomojo iš SIA Bidnis 1, kas mėnesį buvo įsipareigojęs mokėti po 700 Eur. Ieškovas negalėjo vilkiku naudotis nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. liepos 25 d. Ieškovas sumokėjo už vilkiko nuomą nuomotojui už vilkiko nuomą pasibaigus vilkiko nuomos sutarčiai 2024 m. rugpjūčio 12 d., todėl išlaidos yra pagrįstos ir realios;

4) 12100 Eur negautų pajamų. Negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu vilkikas suremontuotas būtų laiku grąžintas ieškovui ir jis nebūtų sugadintas vilkimo metu. Ieškovo vertinimu negautų pajamų suma yra 100 Eur už vieną dieną, kai ieškovas negalėjo naudotis vilkiku. Ieškovas negalėjo vilkiku naudotis nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. liepos 25 d., todėl už šį laikotarpį nuostolių suma skaičiuojama negautų pajamų pavidalu.

1.2. Žala kilo dėl atsakovų savarankiškų veiksmų – tai vadinamasis alternatyviųjų priežasčių atvejis, todėl atsakovų atžvilgiu galioja priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių būdu. Atsakovai atsako solidariai. Egzistavo atsakovų iš anksto nederinti veiksmai, kiekvienas atskirai galėjo sukelti tą pačią žalą (buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis) ir liko neaišku, kuris iš jų faktiškai sukėlė žalą. Atsakovas J. L. nesielgė apdairiai ir rūpestingai, paliko ginčo transporto priemonę draudžiamoje stovėti vietoje, jokių įrodymų, kad degalai tikrai pasibaigė nėra pateikta, atsakovas nepagrįstai negrąžino laiku raktelių. Ieškovas nuostolių padarymo metu buvo teisėtas valdytojas, tai patvirtina pateikta nuomos sutartis. Viešo registro duomenys šių aplinkybių nepaneigia, nes tokie duomenys nėra teisę nustatantys, teisę sukuria sandoris. Visos išlaidos, kurios buvo patirtos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų yra apmokėtos ieškovo.

1.3. Atsakovai savo prievolių ieškovui atlyginti žalą tinkamai nevykdė, iš jų priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis);

1.4. DOK-21163. Ieškovo interesus dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) Lietuvoje atstovavo SIA „BWB Group“, tai patvirtina įgaliojimas, jis pašalina bet kokias atsakovų abejones, jog transporto priemonės valdytojas ir naudotojas buvo ne ieškovas.

1.5. DOK-25649, DOK-26993. 2024 m. birželio 28 d. apžiūros ir defektiniame akte buvo netiksliai įvardyta sugadinta detalė, ji turėtų vadintis vairo kolonėlė. Ieškovas pasitelkė specialių žinių turintį asmenį, ekspertą, kuris atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes pateikė išvadą (priedas Nr. 5) ir nustatė, kad priverstinis nutempimas neatrakinant vairo kolonėlės ir neatblokuojant stabdžių sistemos gali lemti jos sugadinimą. Kad buvo naudojamas pakaitinis vilkikas veikloje, kad bendrasis nuostolis per dieną 149,6 Eur.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą ir bylos nagrinėjimo metu:

2.1. Atsakovai atsiliepimais, triplikais, kitais procesinio pobūdžio dokumentais su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad:

2.1.1. Atsakovas J. L. DOK-156871, DOK-43682, DOK-44028 pažymėjo, kad SIA BWB GROUP darbuotojo O. prašymu suremontavo ginčo transporto priemonę ir ją 2024 m. kovo 27 d. pristatė į Gariūnų stovėjimo aikštelė Vilniuje. 2024 m. kovo 29 d. susitaręs su SIA BWB GROUP darbuotoju O. pervarinėjo ginčo transporto priemonę į Baltic Petroleum degalinę Ukmergės plente, tačiau ginčo transporto priemonė pradėjo gesti, baigėsi kuras, todėl paliko jį pakeliui J. Jasinskio gatvėje, pranešęs SIA BWB GROUP darbuotojui O., kuris nedavė jokio nurodymo ką daryti toliau su ginčo transporto priemone. Vėliau ginčo transporto priemonės raktelius nuvežė į stovėjimo aikštelę, apžiūrėjo transporto priemonę, rado sulaužytą vairo mechanizmą, apie tai pranešė SIA BWB GROUP darbuotojui O. Vėliau bendravo su kitu asmeniu D. Ieškovas neturėjo jokios nuomos sutarties, nes ginčo transporto priemonės naudotoju nurodytas SIA BWB GROUP. Kad neturi išsaugojęs originalios nuotraukos, kurioje yra užfiksuota sulaužyta vairo kolonėlė.

2.1.2. Atsakovas UAB „Vistika“ DOK-157321, DOK-178406, DOK-27323, DOK-43818 pažymėjo, kad:

1) nėra pagrindo solidariajai atsakomybei, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes išlaidas už pirminį remontą pagal duomenis patyrė savininkas SIA BIDNIS 1. Registracijos duomenimis valdytoju buvo SIA BWB Group. UAB „Vistika“ yra netinkamas atsakovas byloje;

2) ieškovas nepagrįstai ilgai neatsiėmė transporto priemonės iš aikštelės, todėl dėl išlaidų negali būti atsakingas atsakovas;

3) nėra jokių įrodymų, leidžiančių objektyviai nustatyti, kada buvo apgadintas vilkikas;

4) MB R Baltija, J. L. bei atsakovą UAB „Vistika“ su ieškovu sieja skirtingi santykiai. Jei pirmuosius atsakovus su ieškovu sieja kažkokie sutartiniai prievoliniai santykiai, tai atsakovo UAB „Vistika“ nesieja jokie santykiai nei su likusiais atsakovais, nei su ieškovu. UAB „Vistika“ vykdė UAB „Osvalda“ pavedimą, kuriai nurodymą davė policijos pareigūnai, užtikindami viešąją tvarką. Atsakovo UAB „Vistika“ veiksmai buvo atliekami siekiant pašalinti viešosios tvarkos pažeidimus;

5) ieškovui vilkikas visiškai nerūpėjo 9 dienas, skaičiuojant nuo 2024-03-26 iki 2024-04-04. Negautos 900 Eur pajamos ir sumokėta 270 Eur nuomos nesinaudojant vilkiku, o laikant jį nežinia kur. Svarbi aplinkybė ir tai, kad ieškovas žinojo, kur yra jo vilkikas, nes 2024-04-04 ne policiją jį surado, o policiją iškvietė ieškovo atstovas;

6) tarp patirtos žalos ir UAB „Vistika“ veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės;

7) DOK-21720. Priekiniai ginčo transporto priemonės DAF XF 105 stabdžiai neturi energoakumuliatorių, kitaip tariant nėra stabdomi rankinio stabdžio principu. Tai reiškia, kad traukiant DAF XF 105 ant evakuatoriaus, priekiniai ratai sukosi laisva eiga. Nuomos sutartyje (ieškinio priedas Nr. 1) ieškovui draudžiama subnuomoti vilkiką tretiesiems asmenims. Subnuoma sudaryta 2024 m. balandžio 3 d., nors sekančią dieną, 2024 m. balandžio 4 d. transporto priemonės valdytojas BWB Group SIA pateikė policijai pranešimą Nr. 10-G-21077, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir niekur nenurodo, kad jis veikia kaip ieškovo atstovas, medžiagos Nr. M-1-01-21892-24 (2024-04-17 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pateiktas į bylą VAVPK 2025-02-07). Neaišku kodėl buvo reikalingas ieškovo įgaliojimas, kai BWB Group SIA ir taip turėjo teisinį pagrindą, kylantį iš santykių su savininku SIA Bidnis1. Krovinių pervežimas transporto priemonėmis Europos Sąjungos teritorijoje yra griežtai licencijuojama veikla. Visoj Europos Sąjungoje yra vienodos taisyklės: licencija veiklai siejama su konkrečia transporto priemone. Dėl tos priežasties vilkiko DAF XF 105 registracijos liudijime nurodytas ne tik vilkiko savininkas, bet ir teisėtas valdytojas (valdytojas BWB Group SIA, kuris licencijos gavimo tikslais įregistravo nuomos sutartį registre ir tai įrašyta transporto pramonės registracijos pažymėjime). Neįmanomas pervežimų paslaugos teisėtas vykdymas su transporto priemone, kuri neįtraukta į licenciją. Ieškovas niekur ieškinyje nėra nurodęs, kokiu būdu ši transporto priemonė atsirado Lietuvoje. Įvertinus policijos pateiktas fotonuotraukas akivaizdu ir tai, kad vilkikas negalėjo atsidurti tokioje vietoje tiesiog pasibaigus kurui bevažiuojant. Atsakovas J. L. teigia, kad bepervarant vilkiką į kitą saugojimo aikštelę pasibaigė kuras ir todėl paliko vilkiką. Tačiau techniškai neįmanoma vilkiko, kuriam pasibaigęs kuras, įvaryti į tą konkrečią stovėjimo vietą;

8) DOK-25399. Pateikė evakuatoriaus techninės registracijos liudijimo kopiją ir jo fotonuotrauką, tvirtindamas, kad atsakovas UAB „Vistika“ turi tinkamą techniką priverstinio nuvežimo paslaugai atlikti. Techninės registracijos liudijimo skiltyje J.1. nurodytas kodas BA SQ patvirtina, kad tai specialusis transportas;

9) DOK-27323. Vilkiko naudojimas ekonominei veiklai vykdyti yra siejamas su eile ES reglamentuose nustatytų reikalavimų: pirma, krovinių pervežimas yra licencijuojama veikla, licencija suteikiama siejant ją su konkrečia transporto priemone; antra, vilkiko naudojimas pervežimo veikloje negalimas be tachografo. Tachografų naudojimas yra privalomas nuo 2006 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungos šalyse (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006). Pagal galiojančius ES teisės aktus, transporto priemonėse, sveriančiose daugiau kaip 3,5 tonos, tachografai yra privalomi. Pagal teisės aktus standartinis terminas nuskaityti duomenims iš transporto priemonės vieneto – mažiausiai kartą per 90 dienų. Kartu numatyti tam tikri nuokrypiai nuo šios taisyklės. Nedelsdamas nurašyti užregistruotus duomenis vairuotojas privalo prieš perduodant visam laikui transporto priemonę kitam subjektui. Įrašytus duomenis privalu saugoti 12 mėnesių. Jei ieškovas, reikšdamas ieškinius, oficialiai pareiškia teisme, kad tachografo duomenų nesaugo privalomu terminu, apie tai praneština Latvijos transporto saugos administracijai;

10) DOK-43818. Pateikė fotonuotrauką apie ginčo transporto priemonės ratų padėtį saugojimo aikštelėje.

2.1.3. Atsakovas UAB „Osvalda“ atsiliepimu (DOK-14758), papildomais paaiškinimais (DOK-20360, DOK-21778, DOK-25510, DOK-32804) pažymėjo, kad:

1) jis pagal transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį su Vilniaus apskrities vyriausiuoju komisariatu, 2024 m. balandžio 4 d. organizavo ginčo transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), pagal policijos užsakymą. Atsakovas 2024 m. liepos 11 d. ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą už vilkiko nutempimą ir saugojimą. Ieškovas minėtą sąskaitą už vilkiko nuvežimą ir saugojimą apmokėjo. Atsakovas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato yra gavęs 2024 m. gegužės 17 d. nutarimą, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas nutarė transporto priemonę grąžinti. Atsakovas 2024 m. liepos 15 d. ieškovo įgaliotam asmeniui V. R. grąžino transporto priemonę. 2024 m. liepos 15 d. transporto priemonės grąžinimo–perdavimo akte ieškovo įgaliotas asmuo nurodė, jog ,,automobilį atsiėmiau, dėl saugojimo pretenzijų neturiu“. Vilkikas automobilių stovėjimo aikštelėje buvo saugomas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. liepos 15 d.;

2) atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nuvežimo ir saugojimo paslaugas suteikė kokybiškai, nėra pateikta įrodymų, kad būtent nuvežimo metu būtų buvę padaryti kokie nors ginčo transporto priemonės apgadinimai;

3) ieškovas neįrodė nei žalos, nei nuostolių. Nėra aišku, kada ginčo transporto priemonės vairo mechanizmas buvo sugadintas, apskritai nėra aišku, kokios transporto priemonės vaizdo nuotraukoje sugadintas mechanizmas. Atsakovas, nutempęs ir saugojęs automobilį pagal policijos užsakymą, remiantis sutartimi turi teisę gauti atlygį už suteiktas paslaugas, o minėtas išlaidas solidariai privalo apmokėti transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Ieškinyje nepagrindžiama, kodėl atsakovai turėtų atlyginti remonto ir detalių (kuro filtro, pusašio riebokšlio, akumuliatoriaus ir energoakumuliatoriaus) išlaidas, kurios niekaip nėra susijusius su vairo mechanizmo gedimo remontu;

4) atsakovas, kaip transporto priemonių nutempimo ir saugojimo išlaidas teikianti bendrovė, negali būti laikomas atsakingu už ginčo transporto priemonės nuomos išlaidas ieškovo nurodomu laikotarpiu, net ir įrodžius kokius nors atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsakovas saugojo transporto priemonę policijos nurodymu iki kol buvo leista ieškovui grąžinti jos valdomą transporto priemonę. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas transporto priemonę leido atsiimti 2024 m. gegužės 17 d., todėl jau nuo šios datos ieškovas ar automobilio savininkas turėjo teisę atsiimti transporto priemonę iš automobilio saugojimo aikštelės. Ieškovas net nebuvo teisėtas vilkiko valdytojas. Vilkiko registracijos pažymėjime nurodoma, jog vilkiko valdytojas yra SIA ,,BWB GROUP“, o savininkas SIA BIDNIS 1;

5) ieškovo prašomas negautų pajamų dydis yra hipotetinis, neįrodytas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas;

6) DOK-20360. J. L. paaiškinimai, kad vilkikas buvo paliktas neleistinoje vietoje, kadangi baigėsi kuras ir, jog neva vairo mechanizmo gedimą pastebėjo tik atvykęs į UAB „Osvalda“ automobilių saugojimo aikštelę, vertintini kritiškai. Kadangi šis asmuo ir jo vadovaujama bendrovė MB R Baltija viešojoje erdvėje apibūdinai neigiamai. Socialiniame tinkle ,,Facebook“ nurodoma, jog atsakovas J. L. yra nesąžiningas asmuo;

7) DOK-21778. Ginčo transporto priemonės techninė apžiūra negaliojo nuo 2024 m. balandžio 16 d., transporto priemonė jos priverstinio nuvežimo metu buvo labai prastos būklės, nusidėvėjusi, vairo mechanizmo gedimas galimai atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovas niekada nebuvo registruotas transporto priemonės valdytoju, 2024 m. kovo 14 d. techninė apžiūra buvo atlikta SIA BWB GROUP užsakymu. SIA Presco Freight faktiškai nebuvo transporto priemonės naudotoja, nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių;

8) DOK-25510. Esant užrakintam ginčo vilkiko vairo mechanizmui, priekiniai ratai sukasi; priekinėje vilkiko ašyje yra stabdžių kameros; esant išjungtam varikliui, stabdžių kameros priekinių ratų sukimosi neblokuoja. Vilkikas negalėjo būti sugadintas jo priverstinio nuvežimo metu;

9) DOK-32804. Faktiškai A. P. individuali įmonė neatliko vilkiko remonto darbų, nes tokia ekonomine veikla neužsiima. A. P. individualios įmonės savininkas A. P. nėra kvalifikuotas ir kompetentingas spręsti dėl vilkiko gedimo atsiradimo momento.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovo atstovai iš esmės palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Užsakymą paimti iš saugojimo aikštelės ginčo automobilį davė A. P. individuali įmonė, užsakymas galėjo būti duotas žodžiu.

3.2. Atsakovo UAB „Osvalda“ atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė teismui procesiniuose dokumentuose teiktus paaiškinimus. Pažymėjo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, vairo mechanizmas negalėjo būti apgadintas nuvilkimo metu, tai patvirtina ir tai, kad atsiėmimo metu pretenzijų ieškovas neturėjo. J. L. turėjo tinkamai pasirūpinti ginčo transporto priemone ir jos nepalikti neleistinoje vietoje, jeigu kuras tikrai baigėsi, turėjo pasirūpinti ir kurą užpilti. J. L. paaiškinimai apie kuro trūkumą vertintini kritiškai, tikriausiai sulūžo vairo mechanizmas ir J. L. negalėjo tęsti kelionės, todėl ir paliko ginčo transporto priemonę neleistinoje vietoje. Ginčo transporto priemonė buvo su dideliais techniniais trūkumais. UAB „Vistika“ turėjo reikiamą kvalifikaciją, todėl galėjo atlikti ginčo transporto priemonės nuvilkimą, nuvilkimo metu buvo naudojamas tinkamas nuvilkimo būdas. Žala yra nepagrįsta, nes nuvilkimas ir saugojimas buvo pagrįstai taikomas, už ginčo vilkiko remonto išlaidas UAB „Osvalda“ nėra atsakinga, nėra atsakinga ir UAB „Vistika“, neaišku ar apskritai ginčo vilkikas buvo remontuojamas. Už ginčo vilkimo nuomos išlaidas UAB „Osvalda“ taip pat nėra atsakinga, nes ji ginčo vilkiką saugojo, iki kol ieškovas jo nepasiėmė. Dėl negautų pajamų atsakovas UAB „Osvalda“ taip pat nėra atsakingas, nes ieškovas neįrodė negautų pajamų dydžio.

3.3. Atsakovas J. L. paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį. Pažymėjo, kad jis su ieškovo atstovu susitarė, kad jis pervarys ginčo transporto priemonę į kitą stovėjimo vietą, t. y. į degalinę Ukmergės g., Vilniuje, 2024 m. kovo 29 d. važiuojant ginčo automobilis pradėjo gesti, jam pavyko jį pastatyti Jasinskio g. esančiame įvažiavime, patikrinęs nustatė, kad baigėsi kuras, jokių nurodymų iš ieškovo atstovo negavo, todėl paliko ginčo transporto priemonę ten, iš kur ji buvo velkama. Raktus grąžino 2024 m. balandžio 27, 28 d., t. y. tada, kada galėjo ir patikrinęs transporto priemonės vidų, pamatė sulaužytą vairo mechanizmą, apie tai pranešė ieškovo atstovui. Taip pat ir apie paliktą ginčo transporto priemonę pranešė ieškovo atstovui O. Prašė ieškinį atmesti.

3.4. Liudytoju apklaustas I. B. paaiškino, kad dirba vairuotoju UAB „Vistika“ 19 metų ir, kad 2024 m. balandžio 4 d. su specialia vilkikams nuvilkti transporto priemone, nuvilko ginčo transporto priemonę į tam skirtą aikštelę. Nuvilkimo metu jam ginčo transporto priemonės raktai nebuvo perduoti, kad galėtų nuvilkti, jis atblokavo galinius ratus, priekiniai ratai nebuvo užblokuoti, tada ginčo transporto priemonę su tempimo lynu ir gerve atitraukė atgal apie 5-10 metrų, tuomet privažiavęs iš priekio, su specialiu pakelėju (šakėmis) pakėlė priekinę ašį į viršų ir taip vilko ginčo transporto priemonę į stovėjimo aikštelę. Priekinių ratų jam lyginti nereikėjo, nes jų susukimas netrukdė vilkimui. Ginčo transporto kabinos nebuvo galima apžiūrėti, nes neturėjo raktelių įeiti į vidų.

3.5. Liudytoju apklaustas A. P. nurodė, kad dirba su sunkiosios technikos remontais. Ginčo transporto priemonę apžiūrėjo 2024 m. birželio 28 m. stovėjimo aikštelėje, ir tuomet jau buvo apgadintas vairo mechanizmas. Jam ginčo transporto priemonę atvilko asmuo vardu V., vilkimo metu jis nedalyvavo. Vairo kolonėlę defektiniame akte pavadino trauke, nes suklydo dėl tikslaus sugadintos detalės pavadinimo.

3.6. Liudytoju apklaustas O. S. paaiškino, kad dirba pas ieškovą finansų direktoriumi ir su atsakovu J. L. bendravo dėl ginčo automobilio remonto, atsakovas J. L. turėjo paimti ir suremontuoti ginčo automobilį, ginčo automobilį palikti Gariūnų stovėjimo aikštelėje, dėl darbų atlikimo terminų nebuvo susitarta. Neatsimena, kokius gedimus turėjo suremontuoti. Ginčo automobilio atsakovas J. L. neturėjo nuvaryti į degalinę Ukmergės g., Vilniuje, o tik nuvežti ten jos užvedimo raktus. Kai atsakovas J. L. parašė, kad paliko ginčo transporto priemonę, tai jis galvojo, kad ji stovi Gariūnų stovėjimo aikštelėje. Atsakovui J. L. nebendraujant, paskelbė ginčo automobilio paiešką portale cargo.lt ir ten kitas vairuotojas pastebėjo ginčo transporto priemonę ir apie jos vietą pranešė ieškovo atstovams. Atsakovui J. L. negrąžinus užvedimo raktų, ginčo transporto priemonė buvo nuvilkta į saugojimo aikštelę. Tik po kelių savaičių užvedimo raktai buvo grąžinti. Kai atsakovas grąžino užvedimo raktus, jis kartu ir atsiuntė ginčo transporto priemonės vidaus fotonuotrauką, kurioje užfiksuota sulaužyta vairo kolonėlė. Atsakovas J. L. nors ir sakė, kad pylė kuro į ginčo transporto priemonę, tačiau kuro pylimo kvito nepateikė.

3.7. Baigiamųjų kalbų metu.

1) ieškovo atstovai iš esmės palaikė argumentus, išsakytus procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad atsakovas J. L. pastatė ginčo transporto priemonę Jasinskio g. neleistinoje vietoje, negrąžino užvedimo raktelių, todėl ginčo transporto priemonė buvo priverstinai nuvilkta. Atsakovas UAB „Vistika“ nuvilkimo metu sulaužė ginčo transporto priemonės vairo mechanizmą, todėl ieškovas negalėjo paimti ginčo transporto priemonės iš karto, kai tik policija leido, nes reikėjo surasti, kas ginčo transporto priemonę paims su specialia technika ir suremontuos. Ginčo transporto priemonę atsakovas UAB „Vistika“ apžiūrėjo iki nuvilkimo ir nepažymėjo, kad būtų buvęs sulaužytas vairo mechanizmas. Dėl minėtų aplinkybių ir atsakovų netinkamų veiksmų ieškovas patyrė nuostolių sumokėdamas už ginčo automobilio nuvilkimą, saugojimą, remontą, o taip pat patyrė nuostolių dėl nuomos ir dėl negautų pajamų. Taikytinas alternatyvių priežasčių atvejis, kuris reiškia, kad atsakovai atsako už ieškovo nuostolius solidariai. Ginčo automobilio vairo mechanizmas negalėjo sulūžti dėl susidėvėjimo, tokių įrodymų atsakovas UAB „Osvalda“ nepateikė. Vairo mechanizmas negalėjo būti sulaužytas ir paimant jį iš saugojimo vietos, nes iki tos dienos jau buvo nustatyta, kad vairo mechanizmas sulaužytas.

2) atsakovo UAB „Osvalda“ atstovė iš esmės palaikė argumentus, išsakytus procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ginčo automobilio vairo mechanizmas negalėjo būti sulaužytas jo nuvilkimo metu, nes ginčo automobilio foto nuotraukos liudija, kad tiek neleistinoje vietoje fiksuota ratų padėtis, tiek saugojimo aikštelėje fiksuota ratų padėtis yra ta pati, ratai ginčo automobilį atitraukiant laisvai sukosi apie savo ašį, todėl negalėjo sulūžti vairo mechanizmas, todėl vairo mechanizmas jau buvo sulūžęs iki automobilio priverstinio nuvilkimo. Aktualu ir tai, kad ginčo automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, liudytojo A. P. parodymai vertintini kritiškai, nes jis skirtingai įvardijo remontuojamą vairo mechanizmo detalę, vienu atveju nurodė, kad traukė, kitu kad vairo kolonėlė;

3) atsakovas J. L., kuris kartu yra ir MB „R Baltija“ atstovas, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad jo kaltė yra tik dėl ginčo transporto priemonės palikimo neleistinoje vietoje. Liudytojo O. S. paaiškinimai vertintini kritiškai, nes jie nebuvo nuoseklūs;

4) atsakovas UAB „Vistika“, tretieji asmenys Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, SIA Bidnis 1, SIA BWB Group posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Atsakovas UAB „Vistika“ ieškinį prašė atmesti.

II. Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. 2024 m. kovo 7 d. ieškovas išsinuomojo iš trečiojo asmens SIA Bidnis 1 automobilį (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 8-13) (toliau – vilkikas DAF), nuomos sutarties laikotarpis nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. (nuomos sutarties 5.1 punktas). Nuomos sutarties tikslas, naudoti vilkiką DAF ūkinei veiklai (sutarties 5.2.4 punktas). Nuomos mokestis – 700 Eur neįskaitant PVM (sutarties 2.2 punktas). Registruotas vilkiko DAF savininkas SIA Bidnis 1, registruotas naudotojas SIA BWB Group (e. t. 1, b. l. 12-13, e. t. 2, b. l. 111-114). Vilkikui DAF buvo išduotas laikinas leidimas dalyvauti kelių eisme, kuris galiojo iki 2024 m. balandžio 15 d., vieni jo techninių trūkumų: „Priekinis tiltas. Padidėjęs lakštinės pakabos laisvumas ties tvirtinimu prie rėmo ar tilto sijos arba kėbulo. Kairiosios spyruoklės galinė apatinė įvorė.“ (e. t. 2, b. l. 114).

4.2. Atsakovas J. L. 2024 m. kovo 26-27 d. pranešė ieškovui, kad reikalingos naujos detalės, kaina 308 Eur, naudotos detalės kaina 130 Eur, taip pat aušinimo skysčio kaina 50 Eur, kad remonto vieta – Gariūnai, Vilnius (e. t. 1, b. l. 16-17).

4.3. Atsakovas MB R Baltija 2024 m. kovo 26 d. išrašė sąskaitą pirkėjui SIA Bidnis 1 už vilkiko DAF remontą (vandens siurblys, aušinimo skystis, remonto darbai), iš viso 332,5 Eur (e. t. 1, b. l. 18). SIA Bidnis 1 2024 m. kovo 27 d. apmokėjo MB R Baltija 332,5 Eur (e. t. 1, b. l. 19, 20).

4.4. Atsakovas J. L. 2024 m. kovo 29 d. vairavo vilkiką DAF ir jį pastatė J. Jasinskio g. 14, Vilniuje (draudžiama stovėti ženklo zonoje) (žr. e. t. 1, b. l. 23-31, 92, atsakovo J. L. paaiškinimai).

4.5. 2024 m. balandžio 3 d. ieškovo atstovas O. S. klausė pas atsakovą J. L. kur vilkikas DAF, taip pat atsakovui J. L. pranešė, kad rado vilkiką DAF (e. t. 1, b. l. 22). 2024 m. balandžio 4 d. ieškovo atstovas O. S. papildomai klausė atsakovo J. L. kur rakteliai (e. t. 1, b. l. 22).

4.6. Ieškovo valdybos narys R. V. 2024 m. balandžio 3 d. įgaliojo SIA BWB Group naudoti vilkiką DAF Latvijos ir Lietuvos teritorijoje, atlikti kitus reikalingus veiksmus (DOK-21163).

4.7. 2024 m. balandžio 4 d. vilkikas DAF buvo apžiūrėtas ir policijos, adresu J. Jasinskio g. 14, Vilniuje, policijos nurodymu vilkikas DAF priverstinai nuvilktas adresu (duomenys neskelbtini). (žr. e. t. 1, b. l. 23-31, 117; taip pat DOK-21541, e. t. 2, b. l. 82-97, 101-108). 2024 m. balandžio 4 d. policijos apžiūros akte nurodyta, kad vilkikas DAF turi šiuos trūkumus: priekinio stiklo skilimas, kėbulo defektai, kad automobilį nuvelka UAB „Vistika“ vairuotojas I. B. (e. t. 1, b. l. 117). Atsakovas UAB „Osvalda“ 2024 m. balandžio 18 d. sumokėjo atsakovui UAB „Vistika“ 338 Eur už vilkiko DAF paruošimą ir nuvilkimą (e. t. 1, b. l. 118, 119). Policija ir atsakovas UAB „Osvalda“ buvo sudarę transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį (e. t. 1, b. l, 143-160), kurios:

1) 10.1 punkte nustatyta, kad UAB „Osvalda“ įsipareigoja kokybiškai teikti visas šioje sutartyje ir jos prieduose numatytas paslaugas nustatytais terminais ir tvarka, savo rizika ir sąskaita kiek įmanoma rūpestingai ir efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugas teikti pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias;

2) 29 p. nustatyta, kad UAB „Osvalda“ gali keisti nurodytus subteikėjus tik prieš tai raštu pranešęs užsakovui apie tokio keitimo būtinybę ir gavęs jo rašytinį sutikimą;

3) priedo techninės specifikacijos 7.1.2 punkte nustatyta, kad UAB „Osvalda“ užtikrina saugų transporto priemonių nuvežimą iš paėmimo vietos į teikėjo saugojimo aikštelę arba į kitą užsakovo nurodytą vietą ir jų saugojimą.

4.7.1. UAB „Vistika“ vilkiko DAF nuvilkimą vykdė su specialiu vilkiku Scania (RH6X4A) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 2, b. l. 141-146).

4.8. Policija 2024 m. balandžio 17 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vilkiko DAF galimos vagystės (e. t. 2, b. l. 71-77; e. t. 3, b. l., 55-69).

4.9. Atsakovas J. L. vilkiko DAF užvedimo raktelius 2024 m. balandžio 29 d. pateikė adresu (duomenys neskelbtini), bei informavo ieškovą apie sulaužytą vairo mechanizmą (bylos šalių paaiškinimai, e. t. 1, b. l. 88, 89).

4.10. Policija 2024 m. gegužės 17 d. priėmė nutarimą dėl vilkiko DAF grąžinimo SIA BWB Group ar šios įmonės įgaliotam atstovui (e. t. 2, b. l. 29, 30, 53, 54).

4.11. Ieškovas 2024 m. gegužės 17 d. pateikė pretenziją policijai, kuriame nurodė, kad nuvilkimo metu buvo sulaužytas vairo mechanizmas (e. t. 1, b. l. 33-34).

4.12. Atsakovas UAB „Osvalda“ 2024 m. liepos 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ieškovui, kad už vilkiko DAF nuvilkimą ir saugojimą mokėtina suma yra 1240 Eur (e. t. 1, b. l. 37). Ieškovas minėtą sąskaitą apmokėjo 2024 m. liepos 12 d. (e. t. 1, b. l. 38, 39).

4.13. Atsakovas UAB „Osvalda“ 2025 m. liepos 15 d. perdavė vilkiką DAF V. R., kuris dėl saugojimo pretenzijų neturėjo (e. t. 2, b. l. 31, 55).

4.14. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 1 d. apmokėjo A. P. individualiai įmonei (pagal 2024 m. liepos 25 d. sąskaitą)1616 Eur už vilkiko DAF remontą: remonto darbus, vairo traukę (vėliau teisme patikslinta, kad už vairo kolonėlę), kuro filtrą, pusašio riebokšlį, akumuliatorių, energoakumuliatorių, transporto paslaugas, sandėliavimo paslaugas (e. t. 1, b. l. 40-43, e. t. 2, b. l. 169-174).

4.15. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo SIA Bidnis 1 4235 Eur už vilkiko DAF nuomą (e. t. 1, b. l. 44-48), iš jų 2778,17 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 28 d. iki 2025 m. liepos 25 d. (e. t. 1, b. l. 44).

4.16. Ieškovo iniciatyva ekspertas A. U. pateikė išvadą į bylą, kad vilkiko DAF „<...> perkėlimas su vairo mechanizme užrakintais priekiniais ratais, galėjo sukelti vairo mechanizmo defektus. Techniniu požiūriu bet kurios transporto priemonės perkėlimas su užrakintu vairo mechanizmu labai apkrauna vairo mechanizmą ir ypač mechanizmo užraktą. Vairo mechanizmo užraktas skirtas kaip papildoma apsaugos nuo vagystės parinktis, tačiau nėra sukurtas taip, kad atlaikytų dideles mechanines apkrovas, atsirandančias važiuojant transporto priemone, kai vairo mechanizme užfiksuoti ratai. Nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 matomi gedimai būdingi pirmiau paminėtam atvejui“ (žr. e. t. 2, b. l. 175-180; e. t. 3, b. l. 3-14).

4.17. Atsakovas J. L. buvo kartu ir atsakovo MB R Baltija vadovas (e. t. 1, b. l. 49, 77).

4.18. Ieškovas nuo 2021 m. liepos 7 d. neturi Latvijos vežėjo licencijos (e. t. 1, b. l. 99-100).

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja ieškovo iškeltų reikalavimų apimtyje. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar ieškovas turi reikalavimo teisę, ar vilkiko DAF priverstinio nuvilkimo metu buvo sulaužytas jo vairo kolonėlės mechanizmas, ir kas yra atsakingas už ieškovo nuostolius už nuvilkimą, saugojimą, remontą, nuomą, negautas pajamas. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir darydamas išvadas, atsakys į minėtus klausimus, spręs ar ieškovo reikalavimai tenkintini, ar atmestini.

5.1. Aktualu ir tai, kad:

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz. žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo pirmasis reikalavimas priteisti iš atsakovų MB R Baltija, J. L., UAB „Vistika“, UAB „Osvalda“ solidariai ieškovui 17 734,15 Eur nuostolių atlyginimą, tenkintinas iš dalies:

6.1. Ieškovo reikalavimo pirmoji dalis priteisti iš atsakovų patirtas 1240 Eur išlaidas už vilkiko DAF transportavimą, saugojimą saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), tenkintina, nuostolius priteisiant tik iš atsakovo J. L., nes, teismo vertinimu, atsakovai UAB „Vistika“, UAB „Osvalda“ nėra atsakingi už minėtas ieškovo išlaidas, o MB R Baltija deliktinės atsakomybės atveju nėra niekaip atsakinga už J. L. atliktus neteisėtus veiksmus:

6.1.1. Ieškovas įrodinėjo, kad dėl to, kad J. L. paliko vilkiką DAF neleistinoje vietoje ir todėl J. L., kuris kartu buvo ir MB R Baltija direktorius, negrąžino laiku vilkiko DAF užvedimo raktų, policijos sprendimu vilkikas DAF buvo nuvilktas priverstinai ir saugomas. Ieškovas teigė, kad dėl vilkimo metu sugadinto vairo nėra galimybės aiškiai nustatyti kuris iš atsakovų kaltas dėl jo patirtų nuostolių, todėl prašė priteisti minėtas išlaidas iš visų atsakovų solidariai.

6.1.2. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) sprendžiant dėl žalos atlyginamo bendraisiais deliktinės atsakomybės atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis);

Žemesnės instancijos teismas

2) CK 6.6 straipsnio 1 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su <...> kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas;

3) paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. <...>;

4) priežastinio ryšio prezumpcija galioja tik alternatyvių priežasčių atveju, t. y. tik tuo atveju, jei negalima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Kad įsigaliotų priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių atveju, turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) du ar daugiau asmenų savo neteisėtais veiksmais sukėlė riziką, kuri teisiškai gali būti priskirta jiems, ir ji, tikėtina, lėmė žalos atsiradimą; 2) žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų; 3) dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti. Kiekvienas potencialiai žalą padariusių asmenų gali išvengti atsakomybės, įrodydamas, kad žala atsirado dėl kito asmens veiksmų. Ši taisyklė taikoma siaurai, kai ne dėl ieškovo kaltės objektyviai neįmanoma įrodyti buvus teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp konkretaus atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo. Ši prezumpcija negalima, jei neaišku, ar atsakovas iš viso atliko neteisėtus veiksmus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 113-135);

5) teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad mažosios bendrijos vadovas dėl savo specifinio statuso gali solidariai atsakyti kartu su mažąja bendrija, kurios savininku ir vadovu jis yra (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-940/2024; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1392-657/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013);

6) civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovui pasirinkti konkretaus savo teisių gynybos būdo – reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovo nesieja sutartiniai teisiniai santykiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).

6.1.3. Nagrinėjamu atveju:

6.1.3.1. Ieškovas turi reikalavimo teisę, nes ieškovas 2024 m. kovo 7 d. išsinuomojo iš trečiojo asmens SIA Bidnis 1 vilkiką DAF (e. t. 1, b. l. 8-13), nuomos sutarties laikotarpis nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. (nuomos sutarties 5.1 punktas). Minėta nuomos sutartis nebuvo ginčijama, todėl ja nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Tai, kad ieškovas nėra nurodytas vilkimo DAF registracijos liudijime, teismo vertinimu nepašalina ieškovo reikalavimo teisės remtis galiojančia sutartimi. Tai, kad vilkiko naudotoju taip pat buvo ir SIA BWB Group (e. t. 1, b. l. 12-13, e. t. 2, b. l. 111-114), teismo vertinimu nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės į patirtų nuostolių atlyginimo. Be to tiek SIA Bidnis 1, tiek SIA BWB Group teismui pateikė atsakymus, kad po to, kai SIA Bidnis 1 apmokėjo MB R Baltija atliktus darbus, vilkiku toliau rūpinosi ieškovas (e. t. 3, b. l. 81, 127, 128). Civiliniuose santykiuose galimi bet kokie verslo susitarimai, kurie neprieštarauja įstatymas. Dėl naudojimosi transporto priemone, nenustatyta, kad sandoriai susiklostę tarp ieškovo, SIA Bidnis 1, SIA BWB Group prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui ar gerai moralei. Nors atsakovai teigė, kad 2024 m. kovo 7 d. vilkiko DAF nuomos sutartis galėjo būti sudaryta dėl akių, tačiau reikalavimo teismui pripažinti 2024 m. kovo 7 d. vilkiko DAF nuomos sutartį sudarytą dėl akių nepateikė. Taip pat byloje nors ir kritiškai vertintas, tačiau neginčytu liko ir ieškovo valdybos nario R. V. 2024 m. balandžio 3 d. įgaliojimas SIA BWB Group naudoti vilkiką DAF Latvijos ir Lietuvos teritorijoje, atlikti kitus reikalingus veiksmus (DOK-21163).

6.1.3.2. Ieškovo ir atsakovų nesiejo sutartiniai santykiai, todėl ginčas nagrinėjamas pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Kaip nustatyta šio sprendimo 4.3 punkte, su atsakovu MB R Baltija sutartiniai santykiai buvo tarp SIA Bidnis 1, nes būtent SIA Bidnis 1 buvo išrašyta sąskaita už atsakovo MB R Baltija atliktus darbus ir SIA Bidnis 1 už juos apmokėjo. Nors atsakovas J. L. teigė, kad 2024 m. kovo 29 d. jis vairavo vilkiką DAF susitarus su ieškovo darbuotoju O. S., tačiau ieškovo paaiškinimų nepatvirtina byloje jokie kiti objektyvūs įrodymai, todėl teismas negali pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad tarp ieškovo ir atsakovų MB R Baltija ar J. L. 2024 m. kovo 29 d. būtų buvę kokie nors sutartiniai santykiai. Priešingai, bylos įrodymai liudija, kad už MB R Baltija suteiktas paslaugas SIA Bidnis 1 buvo atsiskaityta 2024 m. kovo 27 d. (e. t. 1, b. l. 19, 20) ir byloje nėra jokių kitų duomenų, kad SIA Bidnis 1 ar ieškovas būtų užsakę pas MB R Baltija ar J. L. kokias nors paslaugas ar darbus.

6.1.3.3. Nustačius, kad ieškovas turi reikalavimo teisę, kad šiuo atveju taikytina deliktinė atsakomybė, svarbu nustatyti dėl kieno neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė vilkiko DAF nutempimo ir saugojimo išlaidas, iš viso 1240 Eur. Atsakovas J. L. neneigė, kad dėl jo veiksmų, t. y., kad jis paliko vilkiką DAF stovėti draudžiamoje stovėti vietoje, neatidavė nei ieškovo atstovams, nei policijai vilkiko DAF užvedimo raktų. Taip pat byloje šalys neginčijo aplinkybės, kad vilkikas DAF stovėjo draudžiamoje stovėti vietoje, kad realiai trukdė eismui:

1) nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, kad J. L. būtų taikyta administracinė atsakomybė, tačiau civilinės deliktinės atsakomybės taikymo prasme, byloje surinktų įrodymų pakanka pagrįstu įsitikinimu paremtai išvadai, kad atsakovas J. L. nesilaikė CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes paliko stovėti vilkiką draudžiamoje stovėti vietoje (e. t. 1, b. l. 117; e. t. 2, b. l. 87) ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą, nurodantį, kad stovėti draudžiama ant vejos ar šaligatvio, 150.6 punktą, nurodantį, kad stovėti draudžiama ant pėsčiųjų tako, 150.10 punktą, kuris nustato, kad stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os);

2) negrąžindamas vilkiko DAF užvedimo raktų ieškovui, policijai iki jos nuvilkimo momento, atsakovas J. L. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apskritai, J. L. 2024 m. kovo 29 d. vairuodamas vilkiką DAF nesudaręs jokios jo naudojimosi sutarties, nebuvo atsargus ir rūpestingas, ir taip prisiėmė sau visą galimą neigiamą riziką ir galimas kilti neigiamas pasekmes;

6.1.3.4. Dėl ieškovo patirtų vilkiko DAF nutempimo ir saugojimo išlaidų (1240 Eur):

1) nėra pagrindo taikyti alternatyvių priežasčių atvejį, t. y. nes galima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, t. y. tik atsakovo J. L. neteisėti veiksmai buvo vilkiko DAF nutempimo ir saugojimo priežastis, t. y. šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tik tarp atsakovo J. L. neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis) ir nėra jokio priežastinio ryšio su kitų atsakovų veiksmais, t. y. kaip minėta, MB R Baltija apskritai laikytina nedalyvavusia minėtame santykyje, nes nėra jokių duomenų, kad J. L. 2024 m. kovo 29 d. būtų veikęs minėtos įmonės vardu. Aktualu ir tai, kad vieši duomenys https://rekvizitai.vz.lt/imone/r_baltija/apyvarta/ liudija, jog minėta įmonė apskritai nuo 2023 m. nevykdo jokios veiklos, nėra jos viešų veiklos ir finansinių ataskaitų. Be to ir pats J. L. prašė bylą MB R Baltija atžvilgiu nutraukti;

2) atsakovų UAB „Vistika“ ir UAB „Osvalda“ veiksmai nuvelkant ir saugant vilkiką DAF taip pat nėra niekaip susiję su ieškovo patirtais nuostoliais. Visų pirma svarbu, kad UAB „Osvalda“ subtiekėju pagrįstai buvo UAB „Vistika“, nes apie subtiekėją UAB „Vistika“ yra pažymėta priverstinio vilkiko DAF nuvežimo akte (e. t. 2, b. l. 117), kurį užpildė policijos pareigūnas, atitinkamai laikytina, kad toks UAB „Osvalda“ elgesys atitiko policijos ir atsakovo UAB „Osvalda“ transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį (e. t. 1, b. l, 143-160), kurios 29 punkte nustatyta, kad UAB „Osvalda“ gali keisti nurodytus subteikėjus tik prieš tai raštu pranešęs užsakovui apie tokio keitimo būtinybę ir gavęs jo rašytinį sutikimą, t. y. policijai nuvežimo akte pažymėjus paslaugą suteikiantį subjektą, laikytina, kad UAB „Osvalda“ gavo policijos rašytinį sutikimą, kad subtiekėju būtų UAB „Vistika“;

3) nėra pagrindo pagrįstu teismo įsitikimu paremtai išvadai, kad dėl UAB „Vistika“ vilkiko DAF nutempimo veiksmų būtų buvęs sulaužytas vilkiko DAF vairo mechanizmas – vairo kolonėlė (neįrodyta, kad atsakovai UAB „Osvalda“, UAB „Vistika“ iš viso atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 113-135)). Byloje ginčo šalys teigė ir įrodinėjo priešingai, t. y. ieškovas teigė, kad tik vilkiko DAF nuvilkimo metu galėjo būti sulaužytas vilkiko DAF vairo mechanizmas – vairo kolonėlė (žr. pvz., e. t. 2, b. l. 177, 178). Minėtą teiginį ieškovas grindė eksperto nuomone (žr. šio sprendimo 4.16 punktą), kito vilkiko vairo padėties foto nuotraukomis (e. t. 3, b. l. 76-80), taip pat ir atsakovo J. L. paaiškinimais, J. L. 2024 m. balandžio 29 d. pranešimu ir foto nuotrauka (e. t. 1, b. l. 34; e. t. 3, b. l. 103), A. P. individualios įmonės apžiūros ir defektiniu aktu sudarytu 2024 m. birželio 28 d. (e. t. 1, b. l. 35). Nors teismas ir gali spręsti, kad tiek atsakovo J. L. 2024 m. balandžio 29 d. informacija, tiek A. P. 2024 m. birželio 28 d. defektinio akto duomenys patvirtina, kad vilkiko DAF vairo mechanizmas – vairo kolonėlė buvo sulaužyta iki 2024 m. balandžio 29 d. Tačiau teismas negali pagrįstu įsitikinimu paremta išvada spręsti, kad vilkiko DAF vairo mechanizmas – vairo kolonėlė buvo sulaužyta būtent UAB „Vistika“ vairuotojui I. B. vilkiką DAF priverstinai nuvežant 2024 m. balandžio 4 d. Kaip pagrįstai nurodė atsakovo UAB „Osvalda“ atstovė, vilkiko DAF vairo mechanizmas – vairo kolonėlė galėjo būti sulaužyta ir iki vilkiką DAF paliekant stovėti draudžiamoje stovėti vietoje, nes atsakovo J. L. paaiškinimai dėl galimai pasibaigusio kuro, kaip pagrindinės vilkiko DAF palikimo draudžiamoje stovėti vietoje priežasties, neįrodyta jokia bylos medžiaga, tiek ieškovo vadovas, tiek atsakovo UAB „Osvalda“ atstovė prašė kritiškai vertinti J. L. paaiškinimus dėl galimai pasibaigusio kuro. J. L. paaiškinimai, kad jis vilkiką DAF 2024 m. kovo 29 d. pervarinėjo ieškovo užsakymu, taip pat nepatvirtinti jokia bylos medžiaga. Atsakovas J. L. ne tik paliko vilkiką draudžiamoje stovėti vietoje, tačiau laiku negrąžino ir vilkiko DAF užvedimo raktų. Toks atsakovo J. L. elgesys teismui leidžia manyti, kad jis galimai sąmoningai siekė, kad vilkikas DAF būtų priverstinai nuvežamas arba bent jau minėtais veiksmais sąmoningai prisiėmė visas galimas kilti neigiamas pasekmes. Nors J. L. vilkiko DAF vairo mechanizmo – vairo kolonėlės apgadinimą patvirtinančią nuotrauką pirmą kartą siuntė ieškovo atstovui 2024 m. balandžio 29 d., tačiau teismui siūlant, nepateikė minėtos fotonuotraukos originalo iš kurio būtų galima nustatyti tikslią nuotraukos padarymo datą ir laiką. UAB „Vistika“ vilkiko DAF nuvilkimui naudojo tam skirtą specialią techniką, liudytojo I. B. paaiškinimai buvo nuoseklūs, jais netikėti nėra jokio pagrindo, t. y. minėtas liudytojas yra patyręs nuvilkimo operatorius, nuvilkimo metu nebuvo daroma jokių staigių judesių, kurie galėjo lemti vilkiko DAF vairo mechanizmo – vairo kolonėlės lūžį. Atsakovo UAB „Osvalda“ pateikta fotonuotrauka (e. t. 3, b. l. 131) liudija, kad vilkiko DAF priekiniai ratai po priverstinio nuvilkimo ir pastatymo saugojimo aikštelėje buvo iš esmės toje pat pozicijoje, kaip ir prieš nuvilkimą. Taigi teismui negalint prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad vilkiko DAF vairo mechanizmo – vairo kolonėlės lūžis būtų įvykęs 2024 m. balandžio 4 d., minėtą vilkiką priverstinai nuvelkant, nėra pagrindo ir išvadai, kad UAB „Osvalda“ ir UAB „Vistika“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kad jie turėtų kokį nors ryšį su ieškovo patirtomis išlaidomis dėl vilkiko DAF saugojimo;

4) nėra pagrindo pagrįstu teismo įsitikimu paremtai išvadai, kad ieškovas vilkiką DAF saugojimo aikštelėje būtų laikęs nepagrįstai ilgai. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad policija leido paimti vilkiką DAF 2024 m. gegužės 17 d. (e. t. 2, b. l. 29, 30, 53, 54). Atsakovas UAB „Osvalda“ 2025 m. liepos 15 d. perdavė vilkiką DAF ieškovo vardu paimančiam asmeniui (e. t. 2, b. l. 31, 55), t. y. nors ieškovas vilkiką DAF atsiėmė tik po dviejų mėnesių, tačiau sutiktina su ieškovo vadovo pozicija, kad tokį ilgą saugojimą lėmė tai, kad reikėjo surasti kas vilkiką DAF transportuos ir remontuos. Atsakovas J. L. vien užvedimo raktelių negrąžino visą mėnesį, todėl tai, kad ieškovas du mėnesius užtruko paimdamas vilkiką DAF, neleidžia teismui prieiti išvados, kad ieškovas būtų buvęs pernelyg neatsargus ar nerūpestingas, ar kad toks jo elgesys būtų turėjęs esminės įtakos nuostoliams atsirasti ar padidėti.

6.1.4. Atitinkamai ieškovo patirtos vilkiko DAF nutempimo ir saugojimo išlaidos, t. y. 1240 Eur nuostoliai, laikytini įrodytais, ir priteistinos tik iš atsakovo J. L..

6.2. Ieškovo reikalavimo antroji dalis priteisti iš atsakovų patirtas 1616 Eur išlaidas už vilkiko DAF transportavimą iš saugojimo vietos į remonto vietą ir jo remontą, tenkintina iš dalies, t. y. dalį patirtų nuostolių priteisiant tik iš atsakovo J. L., nes atsakovai UAB „Vistika“ ir UAB „Osvalda“ nėra atsakingi už minėtas ieškovo išlaidas, o MB R Baltija deliktinės atsakomybės atveju nėra niekaip atsakinga už J. L. atliktus neteisėtus veiksmus:

6.2.1. Ieškovas įrodinėjo, kad dėl to, kad J. L. paliko vilkiką DAF neleistinoje vietoje ir todėl J. L., kuris kartu buvo ir MB R Baltija direktorius, negrąžino laiku vilkiko DAF užvedimo raktų, policijos sprendimu vilkikas DAF buvo nuvilktas priverstinai ir saugomas, o vėliau nustačius vilkiko DAF gedimus, jį reikėjo transportuoti ir remontuoti, todėl ieškovas papildomai patyrė 1616 Eur išlaidų. Ieškovas taip pat teigė, kad dėl vilkimo metu sugadinto vairo, nėra galimybės aiškiai nustatyti kuris iš atsakovų kaltas dėl jo patirtų nuostolių, todėl prašė priteisti minėtas išlaidas iš visų atsakovų solidariai taikant alternatyvių priežasčių atvejį.

6.2.2. Nagrinėjamu atveju:

1) nustatyti atsakovo J. L. neteisėti veiksmai dėl kurių atsirado ieškovo nuostoliai. Šio sprendimo 6.1 punkte konstatavus, kad tik atsakovas J. L. yra atsakingas už vilkiko DAF nutempimą ir saugojimą, atitinkamai tiek patys teismo motyvai taikytini ir šiuo atveju, t. y. ieškovas vilkiko DAF transportavimo iš saugojimo vietos į remonto vietą ir jo remonto išlaidų patyrė tik dėl to, kad būtent atsakovas J. L. 2024 m. kovo 29 d. paliko vilkiką DAF neleistinoje vietoje ir, kad atsakovas iki 2024 m. balandžio 4 d. negrąžino ieškovui vilkiko DAF užvedimo raktelių. Atsakovų UAB „Osvalda“ ir UAB „Vistika“ jokių neteisėtų veiksmų teismas nenustatė, atsakovas MB R Baltija deliktinės atsakomybės atveju nėra niekaip atsakinga už atsakovo J. L. atliktus neteisėtus veiksmus;

2) dalis ieškovo prašomų priteisti nuostolių nėra pagrįsti. Ieškovas 1616 Eur išlaidas už vilkiko DAF transportavimą iš saugojimo vietos į remonto vietą ir jo remontą grindė atliktų darbų aktu, sąskaita faktūra, mokėjimo pavedimu, apžiūros defektiniu aktu (e. t. 1, b. l. 34, 35, 40-43). Minėtuose įrodymuose nurodyta, kad ieškovas patyrė 480 Eur remonto išlaidų, 400 Eur už vairo traukę, 28 Eur už kuro filtrą, 50 Eur už pusašio riebokšlį, 118 Eur už akumuliatorių, 40 Eur už energoakumuliatorių, 350 Eur už transporto paslaugas, 150 Eur už sandėliavimo paslaugas. Vertinant tai, kad kaip nustatyta šio sprendimo 6.1 punkte, A. P. individuali įmonė klydo dėl vairo mechanizmo – vairo kolonėlės pavadinimo ir jį vadino vairo trauke, kad nenustatyta jog atsakovas UAB „Vistika“ būtų sulaužęs vairo mechanizmą – vairo kolonėlę, nėra pagrindo ir ieškovo naudai priteisti 400 Eur už pakeistą vairo kolonėlės detalę. Taip pat teismas pagrįstu įsitikinimu paremta išvada negali spręsti, kad kuro filtro, akumuliatoriaus, energoakumuliatoriaus dalys buvo reikalingos keisti dėl to, kad vilkikas DAF buvo priverstinai nuvilktas ir saugojamas. Teismas sutinka, kad dėl vilkiko DAF priverstinio nuvilkimo ir saugojimo galėjo būti pagrįsta keisti pusašio riebokšlį (50 Eur) ir jo pakeitimui reikėjo 3 val. darbo (vertė 180 Eur), taip pat teismas sutinka, kad pagrįsta buvo vilkiką DAF transportuoti į remonto vietą (vertė 350 Eur) ir ten saugoti (vertė 150 Eur).

6.2.3. Atitinkamai ieškovo patirtos vilkiko DAF transportavimo iš saugojimo vietos, sandėliavimo ir remonto išlaidos, laikytinos įrodytomis iš dalies, t. y. 730 Eur sumai, todėl ir priteistinos tik iš atsakovo J. L., nes ieškovas minėtas išlaidas pagrįstai patyrė dėl to, kad atsakovas J. L. paliko vilkiką DAF neleistinoje vietoje ir dėl to, kad atsakovas J. L. negrąžino laiku minėto vilkiko užvedimo raktų. Laikytina, kad tarp atsakovo J. L. neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių 730 Eur sumai egzistuoja priežastinis ryšys.

6.3. Ieškovo reikalavimo dalis priteisti iš atsakovų patirtas 2778,15 Eur išlaidas už vilkiko DAF nuomą nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. liepos 25 d., tenkintina iš dalies, t. y. dalį nuostolių priteisiant tik iš atsakovo J. L., nes, teismo vertinimu, atsakovai UAB „Vistika“, UAB „Osvalda“ nėra atsakingi už minėtas ieškovo išlaidas, o MB R Baltija deliktinės atsakomybės atveju nėra niekaip atsakinga už J. L. atliktus neteisėtus veiksmus, taip pat nenustatyta, kad kuris nors iš atsakovų būtų buvęs atsakingas už ieškovo išlaidas vilkiko DAF nuomai iki 2024 m. kovo 28 d. (įskaitytinai):

6.3.1. Ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad vilkiku DAF negalėjo naudotis nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. liepos 25 d., kad patirtos išlaidos dėl vilkiko nuomos yra ieškovo nuostoliai ir sudaro 2778,15 Eur (vienos dienos nuomos išlaidos buvo apie 22-23 Eur (e. t. 1, b. l. 44). Nuomos mokestį 2024 m. rugpjūčio 12 d. mokėjo SIA Bidnis 1 (e. t. 1, b. l. 44-48).

6.3.2. Nagrinėjamu atveju:

1) vadovaujantis šio sprendimo 6.1.2 punkte aptartomis teisės normomis ir teismų praktika, bei tuo, kad nenustatyti jokie UAB „Vistika“ ir UAB „Osvalda“ neteisėti veiksmai, kad MB R Baltija deliktinės atsakomybės atveju nėra niekaip atsakinga už J. L. atliktus neteisėtus veiksmus, visų pirma spręstina, kad UAB „Vistika“, UAB „Osvalda“ ir MB R Baltija negali būti laikomi už ieškovo išlaidas vilkiko nuomai;

2) atsakovo J. L. neteisėti veiksmai nustatyta, kad atlikti 2024 m. kovo 29 d. (žr. šio sprendimo 4.4 punktą ir 6.1 punktą), vilkikas DAF suremontuotas 2024 m. liepos 25 d. (žr. šio sprendimo 4.14 punktas), todėl teismo vertinimu yra pagrįsta laikyti, kad atsakovas J. L. yra atsakingas už ieškovo išlaidas vilkiko DAF nuomai nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. liepos 25 d. (įskaitytinai), t. y. viso už 119 kalendorinių dienų. Vertinant ieškovo skaičiavimus (e. t. 1, b. l. 44) laikytina, kad ieškovas nepagrįstai į nuomos išlaidas įtraukė 2024 m. kovo 28 d., todėl jo apskaičiuota 2778,17 Eur suma mažintina 22,58 Eur suma, ir spręstina, kad ieškovas dėl atsakovo J. L. neteisėtų veiksmų patyrė 2755,6 Eur;

3) tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (paliekant vilkiką DAF draudžiamoje stovėti vietoje, užvedimo raktelių negrąžinimo iki vilkiko DAF priverstinio nutempimo) ir ieškovo patirtų 2755,6 Eur nuostolių vilkiko nuomai egzistuoja priežastinis ryšys, nes jeigu dėl atsakovo J. L. neteisėtų veiksmų ir kaltės, vilkikas DAF nebūtų priverstinai nuvilktas ir saugojamas, nebūtų buvę jokio poreikio ir jį vėliau transportuoti į remonto vietą ir remontuoti, atitinkamai už visą laikotarpį nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. liepos 25 d. ieškovo patirtos nuomos išlaidos nebūtų niekaip susiję su atsakovo veiksmais. Ieškovas patirdamas nuomos išlaidų negalėjo naudotis vilkiku DAF savo veikloje nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. liepos 25 d. ir dėl to yra atsakingas atsakovas J. L..

6.3.3. Atitinkamai ieškovo patirtos vilkiko DAF nuomos išlaidos nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. liepos 25 d., laikytinos įrodytomis 2755,6 Eur sumai, todėl ir priteistinos tik iš atsakovo J. L..

6.4. Ketvirtoji ieškinio reikalavimo dalis priteisti solidariai iš atsakovų negautas pajamas nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. liepos 25 d. dėl negalėjimo naudotis vilkiku DAF, t. y. 12100 Eur, atmestinas, nes ieškovas neįrodė prarastų pajamų realumo:

6.4.1. Ieškovas 12 100 Eur nuostolius (negautas pajamas) prašė priteisti vadovaudamasis UAB „Laimlina“ veiklos duomenimis bei kitais bendro pobūdžio skaičiavimais (žr. e. t. 3, b. l. 15-20).

6.4.2. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai;

2) padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 52 punktą; 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019 53 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką);

3) negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008);

4) negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.);

5) negautas pelnas reiškia sumą, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Todėl iš negautų pajamų turi būti atimami tie nukentėjusio asmens sutaupymai, tos sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė įprastinės veiklos. Tai yra žalos apskaičiavimas ekonomine, ne buhalterine prasme. Negauto pelno skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 59 p.);

6) ieškovas, siekdamas įrodyti negautų pajamų, kaip savo nuostolio, dydį, turi įrodyti negauto pelno dydį. Tai reiškia, kad būtent ieškovas turi įrodyti ir tuos sutaupymus, tas sąnaudas, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų negalėjo naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu negauto pelno dydžiu, įskaitant ir sąnaudų apskaičiavimą, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 64 p.);

6.4.3. Nagrinėjamu atveju teismas negali prieiti pagrįstu įsitikinimu paremtos išvados, kad ieškovas patyrė 12 100 Eur nuostolių (negautas pajamas), nes:

1) negautas pajamų sumą ieškovas grindžia vien formaliais skaičiavimais ir dar visai kitos įmonės veiklos rezultatais. Ieškovas nepateikė jokių realių savo veiklos grynojo pelno gavimo įrodymų. Ieškovas nepateikė ir veiklos modelio, kaip jis galėtų gauti grynojo pelno po 100 Eur, jeigu neturi transporto licencijos užsiimti krovinių pervežimu. Ieškovas nepateikė ir duomenų, kad su ginčo vilkiku DAF iki 2024 m. kovo 29 d. ar po 2024 m. liepos 25 d., t. y. bet kokio kito laikotarpio, kai galėjo laisvai naudotis vilkiku DAF, kad jo pagalba būtų realiai gavęs nors kiek pajamų ar grynojo pelno;

Apibendrinant laikytina, kad ieškovo nurodytas negautų pajamų skaičiavimas nėra protingas, neparemtas byloje surinktais įrodymais ir nepagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais, nepagrįstas ir ieškovo veiklos praktika, todėl atmestinas.

7. Reikalavimas priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas iš dalies, t. y. įstatymo nustatyta apimtimi:

7.1. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą;

7.2. Kasacinio teismo praktikoje atskleistas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio ryšys. Jis yra toks, kad iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

7.3. Nagrinėjamu atveju, aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, vertinant, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies ir tik iš fizinio asmens, todėl ieškovui iš atsakovo J. L. priteistinos 5 procentų, o ne 6 procentų, dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 4725,6 Eur (1240+730+2755,6) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 4 d., žr. rezoliuciją ant CBP-19114, įskaitytinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

8.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, pagal to paties straipsnio 2 dalį – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 88 straipsnis nustato kas yra priskiriama prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, kuriomis be kita ko laikomos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą.

8.2. Nagrinėjamu atveju vertinant patenkintų ieškovo reikalavimų apimtį, t. y. visų pirma visi ieškinio reikalavimai atmesti atsakovų UAB „Vistika“, UAB „Osvalda“ ir MB R Baltija atžvilgiu, o iš atsakovo J. L. priteista iš viso 4725,6 Eur arba 26,65 procentai ieškovo reikalavimų yra patenkinti, tačiau tik vieno atsakovo atžvilgiu ir 73,35 procento reikalavimų atmesti visiškai. Atitinkamai:

1) ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies. Ieškovas pateikė įrodymus dėl 1872,7 Eur (DOK-44282) bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai ieškovo naudai iš atsakovo J. L. priteistina 499,07 Eur (1872,7-73,35 procentai) bylinėjimosi išlaidų;

2) laikant, kad visi reikalavimai atsakovo UAB „Osvalda“ atžvilgiu atmesti, spręstina, kad jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą iš ieškovo ir atsakovo J. L.. Laikant, kad patenkinta 26,65 procentai ieškovo reikalavimų, bei kad 73,35 procentų nepatenkinta, atsakovui UAB „Osvalda“ pateikus įrodymus, kad jis patyrė 5384 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos prisiteistinos jo naudai tokiomis proporcijomis: 1434,83 Eur (5384-73,35 procentai) iš atsakovo J. L. ir 3949,16 Eur (5384-26,65 procentai) iš ieškovo.

3) kitos bylos šalys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl klausimas dėl jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo nepatyrė (teismo 2025 m. balandžio 9 d. pažyma), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies ir:

1) Priteisti ieškovui Latvijos įmonei SIA Presco Freight (j. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4725,6 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) nuostolių atlyginimo.

2) Priteisti ieškovui Latvijos įmonei SIA Presco Freight (j. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4725,6 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 4 d., įskaitytinai) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

3) Priteisti ieškovui Latvijos įmonei SIA Presco Freight (j. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 499,07 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 7 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

4) Priteisti atsakovui UAB „Osvalda“ (j. a. k. 245195140) iš ieškovo Latvijos įmonės SIA Presco Freight (j. a. k. (duomenys neskelbtini) 3949,16 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 16 centų) ir iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1434,83 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 83 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Romualdas Gylys