- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-163-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02608-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Atsakovas
- E. A., mažajai bendrijai „ED baldų projektavimas ir gamyba“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6828-1000/2023 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. A., mažajai bendrijai „ED baldų projektavimas ir gamyba“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. A. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „ED baldų projektavimas ir gamyba“ ieškovo naudai 60 161,48 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. Vakarinėje g., Panevėžyje, dėl E. A., vairavusio MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“ priklausančią transporto priemonę AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios K. D. sveikata. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) nuostatomis bei vykdydamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 8 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, išmokėdamas 60 161,48 Eur dydžio draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų E. A. ir MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“ 60 161,48 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (60 161,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, po 563,50 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo – ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui; taip pat valstybei iš atsakovų E. A. ir MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“ priteisė po 9,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
4. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. Vakarinėje g., Panevėžyje, dėl atsakovo E. A. kaltės, vairavusio atsakovei MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“ priklausantį automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios K. D. sveikata. Eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, bei vykdydamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-812-1046/2022 ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-768/2023, atlygino nukentėjusiajai K. D. padarytą žalą, išmokėdamas 60 161,48 Eur dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo dėl padarytos žalos ir jos dydžio ieškovui atlyginimo byloje nėra, įvertinęs tai, jog nors atsakovai nurodė negalintys šiuo metu atlyginti padarytos žalos dėl sunkios finansinės padėties, tačiau nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.988 straipsnio 3 dalimi, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalimis, TPVCAPDĮ 23 straipsniu, sprendė, kad atsakovai, padarę žalą, privalo ją atlyginti, todėl solidariai iš atsakovų priteisė 60 161,48 Eur žalą.
6. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkino ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas E. A. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo E. A. solidariai su kitu atsakovu priteista 60 161,48 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (60 161,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 563,50 Eur žyminis mokestis bei priteistos 9,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo E. A. atžvilgiu atmesti.
8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos priteisimo iš atsakovo E. A., laikant jį solidariai atsakingu asmeniu, su jame išdėstytais motyvais yra nepagrįsta, neteisėta ir keistina dėl padaryto materialinių teisės normų pažeidimo, netinkamai jas pritaikant ir išaiškinant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 330 straipsnis).
9. Apelianto teigimu, iš TPVCAPDĮ 23 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintos nuostatos formuluotės negalima daryti išvados, kad atsakingam už žalos padarymą asmeniui (ginčo atveju – E. A.) ir asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį (ginčo atveju – MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“) galėtų atsirasti solidari prievolė grąžinti ieškovui išmoką, kurią kaip žalos atlyginimą ieškovas išmokėjo autoįvykio metu nukentėjusiajam asmeniui. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovui yra suteikta teisė reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų ne abu, o vienas iš šioje teisės normoje nurodytų asmenų (už žalos padarymą atsakingas asmuo arba pareigos sudaryti draudimo sutartį neįvykdęs asmuo).
10. Apelianto manymu, ieškovo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą draudimo išmoką TPVCAPDĮ 23 straipsnyje 1 dalies pagrindu kyla ir TPVCAPDĮ 23 straipsnyje 1 dalies nurodytų asmenų prievolė grąžinti ieškovui sumokėtą draudimo išmoką atsiranda ne dėl autoįvykio padarymo kaltu pripažinto asmens veiksmų, o dėl pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nevykdymo, kurią turi transporto priemonės savininkas, vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi.
11. Pažymi, kad automobilis AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“; apeliantas nurodyto automobilio nevaldė nei lizingo (finansinės nuomos), nei išperkamosios nuomos, nei nuomos, nei panaudos, nei kitos panašaus pobūdžio sutarties pagrindu, taip pat apeliantas nebuvo automobilio bendrasavininkiu, todėl jis negali būti laikomas asmeniu, atsakingu už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ įtvirtintų teisės normų prasme, taip pat negali būti laikomas ir asmeniu, neįvykdžiusiu pareigos sudaryti draudimo sutartį TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme.
12. Apelianto tvirtinimu, TPVCAPDĮ 23 straipsnyje 1 dalyje numatytas alternatyvus variantas, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą ir iš už žalos padarymą atsakingo asmens, gali būti taikomas tik esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, pvz. kai fizinis asmuo yra kaltas dėl autoįvykio, padaryto vairuojant neapdraustą jam nuosavybės teise ar kitu pagrindu valdomą transporto priemonę; kai teisės reikalauti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, negalima įgyvendinti dėl transporto priemonės savininko (teisėto valdytojo) – fizinio asmens – mirties arba dėl transporto priemonės savininko (teisėto valdytojo) – juridinio asmens – išregistravimo; kai dėl tam tikrų aplinkybių dėl autoįvykio kaltas asmuo transporto priemonę valdė be transporto priemonės savininko (teisėto valdytojo) valios (vagystės atveju). Tačiau minėtos aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atsakovo E. A. apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
14. Nurodo, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata. Ieškovo teigimu, už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju – E. A.) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju – MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“) atsakomybė yra solidari, kadangi ieškovas, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės: (1) eismo įvykis kilo dėl E. A. kaltės; (2) MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“, kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir leido neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalys).
15. Atsiliepimu į atsakovo E. A. apeliacinį skundą atsakovė MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“ su apeliaciniu skundu sutinka. Nurodo, kad ieškovas turėjo teisę prašyti nuostolių atlyginimo arba iš E. A., arba iš MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“, tačiau neturėjo teisės prašyti solidaraus nuostolių atlyginimo iš abiejų atsakovų.
16. Atsakovės nuomone, MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“ buvo įsteigta ir veikia siekdama pelno, šios įmonės vardu buvo įregistruota transporto priemonė ir ši įmonė nesilaikė pareigos laiku apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl civilinė atsakomybė tenka įmonei, o ne fiziniam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis, kuria iš atsakovo E. A., t. y. faktinio transporto priemonės valdytojo (vairuotojo), atsakingo už eismo įvykį, kaip solidaraus atsakovo, priteistas nuostolių atlyginimas regreso teise, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovės MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“ (transporto priemonės savininkės) ir atsakovo E. A. (atsakingo už eismo įvykį transporto priemonės faktinio valdytojo) 60 161,48 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.988 straipsnio 3 dalimi, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalimis, TPVCAPDĮ 23 straipsniu, sprendė, kad atsakovai, padarę žalą, privalo ją atlyginti, todėl solidariai iš atsakovų priteisė 60 161,48 Eur žalą.
20. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę, solidariosios atsakomybės atsiradimo pagrindus. Apelianto teigimu, pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovui yra suteikta teisė reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų ne abu, o vienas iš šioje teisės normoje nurodytų asmenų, t. y. už žalos padarymą atsakingas asmuo arba pareigos sudaryti draudimo sutartį neįvykdęs asmuo. Apelianto manymu, prievolė grąžinti ieškovui sumokėtą draudimo išmoką atsiranda ne dėl autoįvykio padarymo kaltu pripažinto asmens veiksmų, o dėl pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nevykdymo.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo E. A., t. y. faktinio transporto priemonės valdytojo (vairuotojo), atsakingo už eismo įvykį, kaip solidaraus atsakovo, priteistas nuostolių atlyginimas regreso teise ieškovo naudai, yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
22. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 19 d. Vakarinėje g., Panevėžyje, dėl atsakovo E. A. kaltės, vairavusio atsakovei MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“ priklausantį automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios K. D. sveikata. Eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, bei vykdydamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-812-1046/2022 ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-768/2023, atlygino nukentėjusiajai K. D. padarytą žalą, išmokėdamas 60 161,48 Eur dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
23. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Draudikų biuras) teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų tiek atsakingas už žalos padarymą asmuo, tiek asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, aiškinimo ir taikymo.
24. TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, jei privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali, solidarioji transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininką, kaip pažeidusį draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų, drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų, reikalavimus, pagrįstai prašydamas žalą atlyginti solidariai regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010).
27. Nagrinėjamu atveju automobilis eismo įvykio metu priklausė mažajai bendrijai, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis (MBĮ 22 straipsnio 2 dalis). Mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (MBĮ 22 straipsnio 7 dalis). Atsakovas E. A. eismo įvykio metu buvo (ir šiuo metu yra) MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“ vadovas. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms (taip pat žiūrėti nutarties 22 punktą) ir atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovui yra suteikta teisė reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų ne abu, o vienas iš šioje teisės normoje nurodytų asmenų (už žalos padarymą atsakingas asmuo arba pareigos sudaryti draudimo sutartį neįvykdęs asmuo). Pažymėtina, jog, vadovaujantis nutarties 25 – 26 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta Draudikų biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir eismo įvykio kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams dėl skirtingų pareigų pažeidimų ir skirtingais pagrindais. Taigi, ieškovas turi reikalavimo teisę tiek į asmenį, atsakingą už eismo įvykį, tiek į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuostolių atlyginimą regreso teise ieškovo naudai priteisė solidariai iš abiejų atsakovų, t. y. ir iš transporto priemonės savininkės, neįvykdžiusios pareigos sudaryti draudimo sutartį, ir iš faktinio transporto priemonės valdytojo (vairuotojo), atsakingo už eismo įvykį.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo E. A., t. y. faktinio transporto priemonės valdytojo (vairuotojo), atsakingo už eismo įvykį, kaip solidaraus atsakovo, priteistas nuostolių atlyginimas regreso teise, yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Atsakovo E. A. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Duomenų apie ieškovo, atsakovės MB „ED baldų projektavimas ir gamyba“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.