Šiaulių apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugpjūčio 12 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Greiti autosprendimai“ ir R. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Greiti autosprendimai“ (toliau ir – Atsakovė Nr. 1) ir R. K. (toliau ir – Atsakovas Nr. 2) 394,50 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) dėl R. K., vairavusio transporto priemonę BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), kaltės įvyko draudžiamasis įvykis (toliau – Eismo įvykis), kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio įvykio metu UAB „Greiti autosprendimai“ buvo atsakinga už Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – Draudimo sutartis) sudarymą, kadangi ji valstybės registre buvo nurodyta įregistruotos Transporto priemonės savininke. Minėto įvykio metu Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau – TPVCAP draudimas), akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 punktas), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą nustatė draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 394,50 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos Paslaugų teikimo sutarties 2.1.2 punkto nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 394,50 Eur draudimo išmoką. Ieškovas turėdamas teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (R. K.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (UAB „Greiti autosprendimai“), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau bendraatsakoviai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos.

Ieškovas dublike (DOK-85788) nurodė, kad šiai bylai aktualioje nuo 2023 m. gruodžio 23 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) redakcijoje buvo įtvirtintos konkrečios sutartys, tik kurių pagrindu naudojant neapdraustas transporto priemones atsakomybė už draudimo sutarties sudarymą tektų ne transporto priemonės savininku valstybės registruose nurodytam subjektui, o transporto priemonės naudotoju. Atsakovų 2022 m. spalio 6 d. sudarytoje Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) nėra nustatytos įmokos, kuriomis būtų išpirkinėjama transporto priemonė, atitinkamai mažinant jos kainą, kas yra vienas iš pagrindinių finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutarčių požymių. Sutartyje įtvirtintos nuostatos indikuoja, jog šiuo atveju buvo sudaryta nuomos, o ne išperkamosios nuomos, sutartis.

Atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, pareikštą atsakovės UAB „Greiti autosprendimai“ atžvilgiu; priteisti iš ieškovo atsakovei UAB „Greiti autosprendimai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. spalio 6 d. atsakovė Nr. 1 ir atsakovas Nr. 2 sudarė Sutartį, pagal kurią Atsakovė Nr. 1 suteikė Transporto priemonės valdymą Atsakovui Nr. 2, t. y. suteikė teisę Atsakovui Nr. 2 atlygintinai naudoti Transporto priemonę, su galimybe įsigyti nuosavybės teise, o Atsakovas Nr. 2 įsipareigojo mokėti įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 2.1. punktas). VĮ Regitra duomenys patvirtina, kad Atsakovas Nr. 2 yra nurodytas Transporto priemonės valdytoju, o Atsakovė Nr. 1 – savininke. Pagal Sutarties 6.1 punktą apdrausti ir užtikrinti Transporto priemonės draudimo galiojimą privalėjo Atsakovas Nr. 2, taip pat pagal Sutartį Atsakovas Nr. 2 laikomas visiškai atsakingu už visą tretiesiems asmenims padarytą žalą, susijusią su Transporto priemonės eksploatacija, priežiūra ir saugojimu arba su teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Remiantis TPVCADĮ nuostatomis bei tarp atsakovų esant sudarytai išperkamosios nuomos sutarčiai, prievolė sudaryti Draudimo sutartį bei atitinkamai prisiimti tokios sutarties nesudarymo teisines pasekmes, tenka išimtinai tik Atsakovui Nr. 2, kaip Transporto priemonės valdytojui.

Atsakovė triplike (DOK-93746) nurodė, kad ieškovo dublike minimos Sutarties 5.2 punkto nuostatos – sumokėtos įmokos nemažina transporto priemonės rinkos vertės įsigijimo laikotarpiu ir nėra įskaitomas į įsigijimo kainą – nepaneigia Sutarties teisinio kvalifikavimo, kaip išperkamosios nuomos sutarties, kadangi šioje nuostatoje aiškiai nurodyta, jog Atsakovo Nr. 2 mokamos įmokos nedengia galutinės Atsakovo Nr. 2 įmokos Sutarties pabaigoje siekiant įsigyti Transporto priemonę. Baigiantis Sutarčiai Atsakovas Nr. 2 už nuosavybėn įsigyjamą Transporto priemonę turi sumokėti papildomą įmoką, dėl kurios šalys susitaria papildomai (Sutarties 11.2 punktas). Pažymėtina, kad toks sutarties modelis, t. y. periodinės įmokos ir galutinė įmoka sutarties pabaigoje, kuri koreliuoja su transporto priemonės verte, siekiant įgyti transporto priemonę asmeninės nuosavybės teise, yra įprasta verslo praktika sudarant išperkamosios nuomos sutartis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 11 d. sprendimu teismas ieškinį atsakovo R. K. atžvilgiu tenkino; priteisė iš atsakovo R. K. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 394,50 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškinį atsakovei UAB „Greiti autosprendimai“ atmetė; priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovės UAB „Greiti autosprendimai“ naudai 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo R. K. valstybei 30,04 Eur, išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas atsižvelgęs į Sutarties 2.1 punkto nuostatą, padarė išvadą, kad ginčo sutartyje buvo numatyta atsakovo R. K. galimybė įsigyti Transporto priemonę, kas yra būdinga išperkamosios nuomos sutartims. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad Sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip nuomos sutartis. Pažymėjo, kad nors Sutartyje šalys susitarė, kad sumokėtos įmokos nemažina Transporto priemonės rinkos vertės įsigijimo laikotarpiu ir nėra įskaitomas įsigijimo kainą (Sutarties 5.2 punktas), vis dėlto, automobilio įsigijimo kaina yra aiški iš Sutarties 11.2 punkto ir Sutarties priedo Nr. 2, ir sutarties pabaigoje sudaro tik 30 procentų pradinės šalių sutartos Transporto priemonės vertės. Sutarties Priede Nr. 1 nustatytos atsakovo R. K. mokėtinos automobilio nuomos įmokos (po 212,89 Eur) iki 2026 m. spalio 6 d. Sutarties Priede Nr. 2 nustatyta mažėjanti automobilio rinkos vertė sutarties galiojimo metu. Sutarties sudarymo pradžioje automobilio vertė nustatyta 5 761,11 Eur, o sutarties pabaigoje – 2026 m. spalio 6 d. yra 1 740,00 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodytoje teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-954-638/2025) civiliniai teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp juridinių asmenų, o sudaryta sutartis nebuvo įregistruota – išviešinta. Nagrinėjamu atveju santykiai susiklostė tarp juridinio asmens ir fizinio asmens, o Sutartis buvo išviešinta – atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“ buvo nurodyta kaip savininkė, o atsakovas R. K. nurodytas kaip automobilio valdytojas. Teismas sprendė, kad paminėtos bylos ir nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios.

Teismas vertindamas atsakovų Sutarties sudarymo aplinkybes, nustatė, kad atsakovas R. K. rado automobilį ir pardavėją, iš kurio atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“ įsigijo Transporto priemonę. Atsakovas pasirinko ne UAB „Greiti autosprendimai“ jau turimą automobilį ir jį nuomojosi, tačiau pats ieškojo jam tinkančio automobilio ir tokį išsirinko bei naudojo su galimybe įsigyti. Teismas pažymėjo, kad vien tik tai, kad Sutartyje nurodyta, jog nuomos įmokos automobilio kainos nemažina, negali paneigti sutarties sudarymo tikslo. Be to, Sutarties Priede Nr. 2 sutarta, kad Transporto priemonė Sutarties pabaigoje įsigyjama už jo vertės kainą, kuri sudaro tik apie 30 procento automobilio vertės Sutarties sudarymo momentu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai iš esmės susitarė ir dėl automobilio įsigijimo kainos, kuri nors ir nebuvo sumažinta nuomos įmokomis, yra sumažinta 70 procentų nuo sutarties sudarymo momento. Teismas sprendė, kad minėtos sutarties sudarymo aplinkybės, sutarties sudarymo tikslas ir sąlygos atitinka išperkamosios sutarties sąlygas. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“ ir atsakovas R. K. 2022 m. spalio 6 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį.

Teismas pažymėjo, kad tiek pagal TPVCAPDĮ įstatymo nuostatas, tiek ir pagal Sutartį pareiga sudaryti Draudimo sutartį teko būtent atsakovui R. K.. Teismas nustatęs, kad atsakovas R. K. neįvykdė pareigos sudaryti Draudimo sutartį ir yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą, ieškovo reikalavimą atlyginti žalą tenkintino atsakovo R. K. atžvilgiu, priteisinat ieškovui iš atsakovo R. K. 394,50 Eur žalą, o atsakovės UAB „Greiti autosprendimai“ atžvilgiu ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo panaikinti dalį skundžiamo teismo sprendimo, kuria ieškinys bendraatsakovio UAB „Greiti autosprendimai“ atžvilgiu buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį visiškai; priteisti iš bendraatsakovių už apeliacinį skundą Draudikų biuro sumokėtą 23,00 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiama teismo sprendimo dalis yra priimta pažeidžiant CPK ir TPVCAPDĮ) (aktuali 2023 m. gruodžio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nuostatas, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad Sutartis atitinka išperkamosios sutarties sąlygas ir tiek pagal TPVCAPDĮ įstatymo nuostatas, tiek pagal Sutartį pareiga sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį teko būtent atsakovui R. K..

Pažymi, kad iki 2023 m. gruodžio 23 d. galiojusios TPVCAPDĮ redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo įvirtinta išimtis „Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo“. Pagal nuo 2023 m. gruodžio 23 d. įsigaliojusioje TPVCAPDĮ redakcijoje „panašaus pobūdžio sutarčių“ nebeliko. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2023 m. gruodžio 23 d. neapdraustos transporto priemonės savininkas neigiamų padarinių Biuro atžvilgiu gali išvengti tik dviem atvejais – jeigu transporto priemonė perduota valdyti kitam asmeniui: 1) pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, arba 2) išperkamosios nuomos sutartį.

Nesutinka su teismo vertinimu, kad Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis. Akcentuoja, kad atsižvengiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuomos sutartyje numačius tik galimybę, o ne pareigą, nuomojamą transporto priemonę įsigyti nuosavybės teise, tačiau nenustačius išpirkimo sumos, likutinės vertės, sąlygos, kad nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą, nuomos sutartis automatiškai negali būti vertinama, kaip išperkamosios nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-469/2024, 41 punktas). Pažymi, kad transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įmokas mokanti šalis visuomet siekia kartu padengti ir transporto priemonės vertę bei galutiniame rezultate įsigyti ją nuosavybėn. Teigia, kad Sutarties nuostatos neatitinka išperkamosios sutarties požymių: 1) Sutarties 1.1.2. punktas patvirtina, kad įmoka nėra skirta neva įsigyjamos transporto priemonės vertei padengti, ji mokama tik už naudojimąsi ja; 2) Sutarties 2.1. punkte numatyta tik papildoma galimybė įsigyti transporto priemonę, o ne aiškus ir neabejotinas tikslas – sumokėjus visas Sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į ją; 3) Sutarties 3.2.6. punktas patvirtina aiškų ir nedviprasmišką Sutarties šalių tikslą – bendraatsakovis R. K. tik valdys ir naudosis transporto priemone; 4) Sutarties 5. 2 punktas patvirtina, kad mokama įmoka nėra skirta transporto priemonės vertei padengti, ji mokama tik už naudojimąsi ja; 5) Sutarties 7.5. punktas, 11.1. punktas, 11.2. punktas patvirtina, kad Sutarties tikslas – ne transporto priemonės įsigijimas; 6) Sutarties 11.3. punktas patvirtina, kad transporto priemonė galėtų būti įgyta tik pasibaigus Sutarčiai ir sudarius kitą sutartį – jau transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodo, kad minėtų nuostatų nepakeičia skundžiamą sprendimą priėmusio teismo klaidinga nuomonė, kad „...automobilis Sutarties pabaigoje įsigyjamas už jo vertės kainą, kuri sudaro tik apie 30 procento automobilio vertės Sutartis sudarymo momentu <...> atsakovai iš esmės susitarė ir dėl automobilio įsigijimo kainos, kuri nors ir nebuvo sumažinta nuomos įmokomis, yra sumažinta 70 procentų nuo sutarties sudarymo momento “. Pažymi, kad tokio ar net panašaus susitarimo Sutartyje nėra. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad transporto priemonės vertė mažėja natūraliai ir nuolatos dėl jos nusidėvėjimo. Tuo tarpu, transporto priemonės nusidėvėjimo dydis priklauso nuo jos naudojimo intensyvumo ir kitų objektyvių veiksnių, kas gali lemti ir itin reikšmingą (net ir 70 procentų) vertės sumažėjimą. Atkreipia dėmesį, kad bendraatsakovė UAB „Greiti autosprendimai“ nepateikė įrodymų, kad Transporto priemonės nuosavybės teisė buvo perleista bendraatsakoviui R. K.. Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos (toliau – TPSAIS) įrašai patvirtina, kad po šiai bylai aktualaus eismo įvykio Transporto priemonę įsigijo M. M.. Daro išvadą, kad teismas nepagrįstai Sutartį pripažino ne transporto priemonės nuomos, o išperkamosios nuomos sutartimi.

Akcentuoja, kad Sutartyje numatyta pareiga sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bendraatsakoviui R. K. neturi jokios įtakos bendraatsakovio UAB „Greiti autosprendimai“ atsakomybei prieš Draudikų biurą (Žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-69-912/2025). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas, tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Atkreipia dėmesį, kad sutarties šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 2 dalis).

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda solidarioji prievolė asmens, pažeidusio pareigą sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (nesant nustatytų jo papildomų neteisėtų veiksmų) (šiuo atveju – UAB „Greiti autosprendimai“), ir asmens, sukėlusio žalą neapdrausta transporto priemone (šiuo atveju – R. K.). Pažymi, kad solidarių skolininkų (bendraatsakovių) tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis nėra reikšmingi Biurui, kaip žalą atlyginusiam kreditoriui, ir neriboja bei nepanaikina Draudikų biuro reikalavimo teisės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“ prašo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliacinį skundą atmesti; Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 11 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinys atsakovės UAB „Greiti autosprendimai" atžvilgiu atmestas, palikti nepakeistą; atsakovės UAB „Greiti autosprendimai“ naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo išvadą, kad Sutartyje nustatyta Transporto priemonės parinkimo tvarka labiau tikėtina siekiant automobilį įsigyti, o ne tik laikinai naudotis nuomos teise, patvirtina Sutarties Priedas Nr. 2, kuriame šalių sutarta, kad Transporto priemonė Sutarties pabaigoje įsigyjama už jo vertės kainą, kuri sudaro tik apie 30 procentų Transporto priemonės vertės Sutarties sudarymo momentu. Sutarties Priede Nr. 1 nustatytos Atsakovo Nr. 2 mokėtinos automobilio nuomos įmokos (po 212,89 Eur) iki 2026 m. spalio 6 d., o Sutarties Priede Nr. 2 už tą patį laikotarpį nustatyta mažėjanti Transporto priemonės rinkos vertė Sutarties galiojimo metu. Sutarties sudarymo pradžioje Transporto priemonės vertė nustatyta 5 761,11 Eur, o Sutarties pabaigoje – 1 740,00 Eur. Pažymi, kad Sutarties Priede Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyti grafikai sutampa, kas patvirtina, jog sudarant Sutartį buvo siekta nustatyti mažėjančią Transporto priemonės galutinę įsigijimo kainą po kiekvienos kasmėnesinės nuomos įmokos.

Pažymi, kad ieškovas, teigdamas priešingai, nurodo į Sutarties 5.2. punktą. Atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog Transporto priemonės galutinė įsigijimo suma kiekvieną mėnesį sumokėjus nuomos įmoką nėra pilnai mažinama visa įmokos suma, t. y. mažinama mažesne dalimi, nekeičia Sutarties esmės ir fakto, jog po kiekvienos nuomos įmokos galutinė Transporto priemonės įsigijimo kaina mažėja pagal Sutarties Priedą Nr. 2, kas atitinka išperkamosios nuomos sutarties esmę. Sutartimi atsakovai iš esmės susitarė ir dėl Transporto priemonės įsigijimo kainos, kuri nors ir nebuvo sumažinta nuomos įmokomis visa suma, yra sumažinta 70 procentų nuo Sutarties sudarymo momento. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sutarties sudarymo tikslas ir sąlygos atitinka išperkamosios sutarties sąlygas, todėl laikytina, jog atsakovai sudarė būtent išperkamosios nuomos sutartį.

Sutarties nuostatos patvirtina, kad atsakovai sudarydami Sutartį aiškiai susitarė, kad Atsakovas Nr. 2 – fizinis asmuo, asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą Atsakovui Nr. 1 mokama periodinėmis įmokomis (Sutarties Priedas Nr. 2). Remiantis Sutartimi (2.1. punktas) Atsakovui Nr. 2 buvo sudaryta galimybė Automobilį įsigyti už likutinę jo kainą, mažėjančią pagal mokėjimų grafiką (Sutarties Priedas Nr. 2).

Teigia, kad apeliantas siekia pakartotinio tų pačių aplinkybių, įrodymų, argumentų ištyrimo, tačiau nenurodo, kokios klaidos buvo padarytos priimant sprendimą. Teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir Sutarties nuostatas aiškino bei vertino visų turimų duomenų kontekste. Ieškovas nepagrįstai aiškina Sutartį, remdamasis tik pavienėmis Sutarties nuostatomis ir atskiromis formuluotėmis, kurios neatspinti Sutarties esmės ir tikrosios šalių valios. Pažymi, kad teismas pagrįstai sprendė, kad tiek pagal TPVCAPDĮ nuostatas, tiek ir pagal Sutartį pareiga sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Transporto priemonei teko būtent Atsakovui Nr. 2.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė TPSAIS 2026 m. kovo 12 d. įrašą apie Transporto priemonės savininkus nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinis teismas išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į ginčo pobūdį bei įvertinęs ieškovo pateikto naujo įrodymo turinį, jo sąsajumą su ginčo dalyku, nenustačiusi ieškovo akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, taip pat tai, kad šalys turėjo galimybę pasisakyti dėl naujai pateikto įrodymo, nutaria priimti pateiktą naują įrodymą ir esant poreikiui vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. K. ir atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“ 2022 m. spalio 6 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės BMW 330, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ Regitra 2024 m. gruodžio 6 d. informacijos apie transporto priemonę nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. Transporto priemonės savininke buvo įregistruota atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“, o Transporto priemonės naudotoju (valdytoju) – atsakovas R. K.

Iš Eismo įvykio deklaracijos nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. K., vairavusio transporto priemonę BMW 3ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė Toyta Corola, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini) (Eismo įvykio deklaracija). Eismo įvykio metu Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Ieškovo ir AB „Lietuvos draudimas“ 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 (toliau – Paslaugų teikimo sutartis) pagrindu, AB „Lietuvos draudimas“ veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 punktas), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas nukentėjusiajam 394,50 Eur dydžio draudimo išmoką. Iš 2024 m. gruodžio 5 d. duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties 2.1.2 punkto nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 394,50 Eur draudimo išmoką. Ieškovas 2024 m. gruodžio 6 d. pretenzija ir 2025 m. sausio 7 d. pakartotine pretenzija kreipėsi į atsakovą R. K. ir 2025 m. kovo 26 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę UAB „Greiti autosprendimai“ ragindamas per 7 dienas nuo pretenzijos išsiuntimo dienos sumokėti 394,50 Eur sumą.

Dėl Sutarties kvalifikavimo

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad atsakovas R. K. pasirinko ne UAB „Greiti autosprendimai“ jau turimą automobilį, tačiau pats ieškojo, išsirinko jam tinkantį automobilį ir jį naudojo su galimybe įsigyti iš atsakovės, bei į tai, kad atsakovai iš esmės susitarė ir dėl automobilio įsigijimo kainos, kuri nors ir nebuvo sumažinta nuomos įmokomis, yra sumažinta 70 procentų nuo sutarties sudarymo momento, padarė išvadą, kad sutarties sudarymo aplinkybės, sutarties sudarymo tikslas ir sąlygos atitinka išperkamosios sutarties sąlygas bei sprendė, kad atsakovai sudarė išperkamosios nuomos sutartį.

Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, nes minėta sutartis atitinka transporto priemonių nuomos sutarties požymius, kadangi įmoka nėra skirta įsigyjamos transporto priemonės vertei padengti, ji mokama tik už naudojimąsi ja, Sutartyje numatyta tik papildoma galimybė įsigyti transporto priemonę, o ne aiškus tikslas – sumokėjus visas Sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į ją.

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 25 punktas). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

Pagal bendrąją taisyklę, nustatytą CK 6.499 straipsnio 1 dalyje, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nurodytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.503 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu sutartyje daikto išpirkimo sąlyga nenumatyta, ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys gali nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą.

Taigi, išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada, kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas, bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigia, kad ji ir atsakovas R. K. buvo sudarę išperkamosios nuomos sutartį ir ji nėra atsakinga už Transporto priemonės draudimą, nes pareigą apdrausti Transporto priemonę turėjo R. K., kuris buvo šios transporto priemonės valdytojas. Apeliantas teigia, kad atsakovai buvo sudarę ne išperkamosios nuomos sutartį, o transporto priemonės nuomos sutartį, todėl atsakovai yra solidariai atsakingi už Eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą. Taigi, byloje yra keliamas klausimas, ar atsakovų sudaryta Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis ar transporto priemonės nuomos sutartis.

Pagal atsakovų UAB „Greiti autosprendimai“ ir R. K. sudarytą Sutartį UAB „Greiti autosprendimai“ (Davėjas) įsipareigojo suteikti R. K. (Gavėjui) laikinai (nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2026 m. spalio 6 d.), atlygintinai, mokant kas mėnesį po 212,89 Eur, naudoti Transporto priemonę, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, su galimybe įsigyti Transporto priemonę nuosavybės teise, o R. K. įsipareigojo mokėti UAB „Greiti autosprendimai“ įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties specialioji dalis, Sutarties 2.1. punktas, priedas Nr. 1). Sutarties 1.1.2. punkte pateiktas išaiškinimas, jog Grafikas reiškia Sutarties priede Nr. 1 nurodytą įmokų už Transporto priemonės valdymą ir naudojimąsi grafiką, pagal kurį Gavėjas įsipareigoja mokėti Davėjui įmokas. Sutarties 3.2.6 punkte sutarta, kad Gavėjas supranta, kad Davėjas Transporto priemonę, sutinka įsigyti išimtinai tik turėdamas tikslą šią Transporto priemonę suteikti Gavėjui už užmokestį ją valdyti ir naudotis iki Specialiosios dalies 4.2 punkte nurodyto termino pabaigos. Sutarties 5.2. punkte aptarta, kad Gavėjas įsipareigoja mokėti Grafike nurodytais terminais Grafike nurodyto dydžio įmokas. Sumokėtos įmokos nemažina Transporto priemonės rinkos vertės įsigijimo laikotarpiu ir nėra įskaitomas į įsigijimo kainą. Sutarties 7.5. punkte įtvirtinta, kad pasibaigus Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui arba Sutartį nutraukus prieš terminą ir Gavėjui neketinant įsigyti Transporto priemonės, Gavėjas privalo savo lėšomis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pasibaigimo grąžinti Davėjui Transporto priemonę.

Sutarties 11.1. punkte nurodyta, kad pasibaigus Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui, Gavėjas, tinkamai vykdęs įsipareigojimus, turi teisę pratęsti Sutartį Šalių sutartam terminui. <...> Šalys aiškiai susitaria, kad Gavėjas neturi pareigos įsigyti Transporto priemonę nei Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi laikotarpiu, nei pasibaigus Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui, ir Gavėjui atsisakius įsigyti Transporto priemonę savo nuosavybėn, Gavėjui nebus taikomos jokios nepagrįstos sankcijos ir (ar) mokesčiai. Sutarties 11.2. punkte nustatyta, kad pasibaigus Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui Gavėjas, tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir neturintis skolos Davėjui pagal šią Sutartį, turi teisę įsigyti savo nuosavybėn Transporto priemonę Davėjo pasiūlytomis sąlygomis, atsižvelgiant į Transporto priemonės vertę konkrečiu laikotarpiu. Sutarties 11.3 punkte įtvirtinta, kad Bendrosios dalies 11.2 punkte nurodytu atveju Davėjas, įsitikinęs, kad Gavėjas neturi skolos pagal Sutartį, sudaro Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį su Gavėju. Tokiu atveju Gavėjo Davėjui sumokėtas užstatas nėra grąžinamas. Pažymėtina, kad Sutarties 1.1.25 papunktyje išaiškinta, kad užstatas reiškia Specialiosios dalies 5.1 punkte nurodytą už Transporto priemonės valdymą ir naudojimąsi Gavėjo Davėjui mokamą pinigų sumą, skirtą užtikrinti Gavėjo prisiimtų įsipareigojimų tinkamą vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš aptartų Sutarties sąlygų nustatyta, kad Sutartyje yra aiškiai aptarta, jog nuomos mokestis nėra įskaitomas į daikto kainą, t. y. nuomos mokestis Sutartyje nustatytas kaip atlygis davėjai UAB „Greiti autosprendimai“ už gavėjui R. K. perduotą ir jo naudojamą Transporto priemonę. Sutarties sąlygose nėra įtvirtintas gavėjo R. K. interesas įsigyti Transporto priemonę ir Sutarties 3.2.6. punkte yra įtvirtintas aiškus sutarties šalių tikslas – Transporto priemonę suteikti gavėjui R. K. už užmokestį ją valdyti ir naudotis iki Sutarties termino pabaigos, t. y. 2026 m. spalio 6 d. Kaip minėta Sutarties 11.1. punkte akivaizdžiai išreikšta, kad gavėjas R. K. neturi pareigos įsigyti Transporto priemonės nei Sutarties vykdymo laikotarpiu, nei pasibaigus Sutarčiai. Taigi, minėtoje Sutartyje net nėra numatytas tikslas, kad gavėjui R. K. sumokėjus visas sutartyje nustatytas įmokas, jis įgyja nuosavybės teisę į Transporto priemonę. Pažymėtina, kad Sutarties 2.1. punkte yra numatyta tik galimybė gavėjui R. K. įsigyti Transporto priemonę nuosavybės teise, tačiau ne galutinis rezultatas – siekiamybė gavėjui Transporto priemonę įsigyti nuosavybės teise. Taip pat Sutartyje yra aiškia sutarta, kad gavėjas R. K. turi teisę įsigyti Transporto priemonę davėjos UAB „Greiti autosprendimai“ pasiūlytomis sąlygomis, atsižvelgiant į Transporto priemonės vertę konkrečiu laikotarpiu, ir gavėjui R. K. sudarius su davėja UAB „Greiti autosprendimai“ Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (Sutarties 11.2., 11.3 papunkčiai), UAB „Greiti autosprendimai“ gavėjui negrąžintų užstato, kuris, kaip minėta Sutarties 1.1.25. papunktyje yra apibrėžiamas kaip mokama pinigų suma skirta užtikrinti gavėjo prisiimtų įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Taigi, gavėjui R. K. net tinkamai vykdžius Sutartį iki jos galiojimo pabaigos, jam išreiškus norą pirkti davėjos UAB „Greiti autosprendimai“ perduotą ir naudotą Transporto priemonę, užstatas nebūtų grąžintas. Ši sąlyga taip pat išreiškia pagrindinį Sutarties tikslą – atlygintiną Transporto priemonės perdavimą gavėjui R. K. valdyti ir naudotis Sutarties galiojimo terminui, o gavėjui tinkamai vykdžius Sutartį numatyta tik papildoma galimybė įsigyti naudotą Transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skunde nurodytu argumentu, kad Sutartyje nėra susitarta, priešingai nei skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, kad Sutarties Priede Nr. 2 sutarta, kad Transporto priemonė Sutarties pabaigoje įsigyjamas už jos vertės kainą, kuri sudaro apie 30 procento automobilio vertės Sutarties sudarymo momentu. Pažymėtina, kad nei Sutartyje, nei jos prieduose nėra jokių sąlygų, kuriose būtų nustatyta Transporto priemonės pardavimo kaina (vertė). Kaip minėta, tik Sutarties 11.2. punkte yra įtvirtinta, kad pasibaigus Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui Gavėjas <...> turi teisę įsigyti savo nuosavybėn Transporto priemonę Davėjo pasiūlytomis sąlygomis, atsižvelgiant į Transporto priemonės vertę konkrečiu laikotarpiu. Minėta Sutarties sąlyga nėra siejama su priede Nr. 2 nurodytu Transporto priemonės vertės grafiku, nes priešingu atveju Sutartyje būtų konkrečiai aptarta, kad Transporto priemonės įsigijimo kaina pasibaigus Sutarčiai, atitinka Transporto priemonės vertę nurodytą Priede Nr. 2, esančiame grafike. Minėtame transporto vertės grafike nurodyta Transporto priemonės vertė yra siejama su Sutarties vykdymo sąlygomis, bet ne su Transporto priemonės pardavimo kaina, nes kaip matyti iš Sutarties 11.2. papunkčio, gavėjas R. K. būtų turėjęs teisę įsigyti Transporto priemonę tik UAB „Greiti autosprendimai“ pasiūlytomis sąlygomis, kurios nebuvo atsakovų aptartos iki Sutarties sudarymo ir nėra įtrauktos į Sutartį. Įvertinus šiame nutarties punkte aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Sutarties sąlygas ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovai iš esmės susitarė ir dėl automobilio įsigijimo kainos, kuri sumažinta 70 procentų nuo sutarties sudarymo momento.

Iš apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikto TPSAIS 2026 m. kovo 12 d. įrašo nustatyta, kad Transporto priemonė nuo 2022 m. spalio 8 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB „Greiti autosprendimai“, vėliau Transporto priemonės savininku buvo įregistruotas trečiasis asmuo, o atsakovas R. K. po Sutarties sudarymo nebuvo įsigijęs nuosavybės teise minėtos transporto priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas šios nutarties 28–30 punktuose aptartas Sutarties sąlygas daro išvadą, kad atsakovų sudaryta Sutartis yra ne išperkamosios nuomos sutartis, o transporto priemonės nuomos sutartis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų sudaryta Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, padaryta tinkamai neįvertinus išperkamosios nuomos sutarčiai būtinosios sąlygos – galutinio sutarties tikslo gavėjo intereso įsigyti nuosavybės teisę į sutarties dalyką – Transporto priemonę.

Dėl transporto priemonės savininko ir valdytojo (naudotojo) atsakomybės

Apeliantė skunde teigia, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda solidarioji prievolė asmens, pažeidusio pareigą sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir asmens, sukėlusio žalą neapdrausta transporto priemone, todėl atsakovams kilo solidari prievolė grąžinti Biuro išmokėtą sumą už Eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą.

Atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“ atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ji pareigos apdrausti Transporto priemonę TPVCAP draudimu neturėjo, nes Sutartyje tokia pareiga nustatyta R. K., pastarasis pažeidė pareigą, todėl tik jis yra atsakingas atlyginti Biurui išmokėtą sumą.

CK 6.988 straipsnio 3 dalis nustato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos veikimo teisinius pagrindus ir principus, įskaitant ir draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ).

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija aktuali nuo 2024 m. liepos 10 d.) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Biuras moka išmoką dėl žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro teisės reikalauti solidarios atsakomybės iš transporto priemonės savininko ir asmens, atsakingo už eismo įvykį, pažymėjo, jog TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Kasacinis teismas nurodė, kad TPVCAPDĮ formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Automobilio savininko atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPDĮ.

Taigi, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016).

Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse transporto priemonės savininku nurodytas asmuo <...>. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, jeigu transporto priemonė jau yra įregistruota, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo privalo apdrausti transporto priemonę šio įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę ar prieš perduodamas ją naudoti kitam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtą draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė Biurui) tenka transporto priemonės savininkui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 išaiškino, jog nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 29 punktas).

Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, pareiga apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra nustatyta transporto priemonės savininkui arba asmeniui, kuris transporto priemonę naudoja lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar panašaus pobūdžio sutarties pagrindu, t. y. tokios sutarties, pagal kurią numatoma galimybė įgyti nuosavybės teisę į transporto priemonę per tam tikrą terminą. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išimties(išlygos) taikymui teisiškai reikšmingi yra tokie nuomos santykiai, kai sutartyje nurodyto termino pabaigoje (per tam tikrą terminą), sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą, nuosavybės teisė į parduodamą daiktą pereina atitinkamam subjektui (lizingo gavėjui, pirkėjui).

Byloje nustatyta, kad AB „Regitra“ Sutarties pagrindu buvo įregistruota, kad atsakovas R. K. buvo įregistruotas Transporto priemonės valdytoju (naudotoju), o atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“ – savininke. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovų sudaryta Sutartis yra transporto priemonės nuomos sutartis.

Kaip minėta, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog už žalos padarymą atsakingas asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (pastarojoje teisės normoje įtvirtinti atvejai, kai žala padaryta neapdrausta transporto priemone). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minėta norma reiškia, kad asmens, nevykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, ir asmens, atsakingo už žalą, prievolė sumokėti Biurui išmoką, sumokėtą tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, yra solidari (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; 2012 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovas Regimantas K. S. 6.1.2 punktu buvo įsipareigojęs užtikrinti, kad visą Sutarties galiojimo laiką galiotų Transporto priemonės TPVCAP draudimo sutartis. Taip pat Sutarties 6.2. punktu atsakovai susitarė, jei Gavėjas neįvykdo Sutarties reikalavimų ir neapdraudžia Transporto priemonės TPVCAP draudimu, teisę apdrausti Transporto priemonę įgyja Davėjas.

Pažymėtina, kad nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų išaiškinimus, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakomybė už pareigos apdrausti transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę neįvykdymą tenka ne atsakovui R. K., bet atsakovei UAB „Greiti autosprendimai“. Apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Lietuvoje įregistruotą transporto priemonę privalo jos savininkas arba asmuo, kuris ją naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar lizingo sutartį (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės nuomos sutartis, kurioje atsakovai susitarė, kad transporto priemonę apdraudžia gavėjas R. K., negali būti pagrindas išplėsti TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ratą ir pakeisti įstatyme įtvirtintas nuostatas. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, bet savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.157 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuomos sutarties, transporto priemonės naudotojos (valdytojos) išviešinimas VĮ Regitros duomenų bazėje negali būti vertinamas kaip transporto priemonės savininko atleidimas nuo pareigos apdrausti ją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nuo atsakomybės už tokios pareigos neįvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovų Sutarties 6.1.2. papunktis yra reikšmingas sutarties šalių (davėjos ir gavėjo) tarpusavio santykiams ir jų vieno kitam reiškiamoms pretenzijoms, bet neturi įtakos Biuro reikalavimams, reiškiamiems atsakovams.

Atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“, būdama Transporto priemonės savininke, negalėjo leisti atsakovui R. K. naudotis neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Transporto priemone. Atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“ išnuomodama Transporto priemonę, turėjo pati pasirūpinti jos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba kontroliuoti gavėją R. K., kad pastarasis iš tikrųjų įvykdytų Sutarties 6.1.2. papunktyje prisiimtą įsipareigojimą ir apdraustų perduotą Transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi TPVCAPDĮ nuostatomis ir nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgusi į šios nutarties 36–48 punkte nurodytus argumentus, į tai, kad ginčo dėl žalos dydžio byloje nekilo, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos Transporto priemonės savininke Eismo įvykio metu buvo atsakovė UAB „Greiti autosprendimai“, o valdytojas (naudotojas) – atsakovas R. K., kurie buvo sudarę Transporto priemonės nuomos Sutartį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 394,50 Eur žalą solidariai iš atsakovų UAB „Greiti autosprendimai“ ir R. K. tenkintinas. Atsižvelgus į tai, skundžiamo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovui žalos atlyginimą tik iš atsakovo R. K., pakeistina žalos atlyginimą priteisiant iš abiejų atsakovių solidariai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nesivadovavo aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais, neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriuose reglamentuota transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, civilinė atsakomybė, ir dėl to netinkamai taikė ginčui aktualias skolininkų solidariąją prievolę atlyginti eismo įvykio metu kilusią žalą reglamentuojančias teisės normas ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovui žalos atlyginimą ir procesines palūkanas tik iš atsakovo R. K., pakeistina, žalos atlyginimą ir procesines palūkanas priteisiant iš atsakovų R. K. ir UAB „Greiti autosprendimai“ solidariai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje pirmosios instancijos teisme patyrė 23 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 23 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Ieškinį tenkinus visa apimtimi, atsakovei UAB „Greiti autosprendimai“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos (93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Pirmosios instancijos teisme patirtos 30,04 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgus į procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus visa apimtimi, atsakovės UAB „Greiti autosprendimai“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, solidariai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greiti autosprendimai“, juridinio asmens kodas 304800868, ir atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 394,50 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 50 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 394,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greiti autosprendimai“, juridinio asmens kodas 304800868, ir atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 ct).

Priteisti Valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greiti autosprendimai“, juridinio asmens kodas 304800868, ir atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 30,04 Eur (trisdešimties eurų 04 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 15,02 Eur (penkiolika eurų 02 ct). Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222“.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greiti autosprendimai“, juridinio asmens kodas 304800868, ir atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 ct).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.