- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-69-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00304-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tomas Venckus, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- Lenkijos Respublikoje registruotos bendrovės
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lenkijos Respublikoje registruotos bendrovės „SPZOO „Viatrans“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Avima“, Lenkijoje registruotai bendrovei SPZOO „Viatrans“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti: 1) solidariai iš atsakovių 3 606,08 Eur žalos atlyginimą; 2) iš atsakovės Lenkijos Respublikoje registruotos SPZOO „Viatrans“ (toliau – SPZOO „Viatrans“) 6 proc. procesines palūkanas; 3) iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Danijoje 2022 m. gegužės 25 d. dėl transporto priemonės „MAN TGX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis. Eismo įvykio dieną transporto priemonė priklausė atsakovei SPZOO „Viatrans“, bet pagal nuomos sutartį ją valdė atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Avima“. Kadangi žala padaryta Lietuvos Respublikoje įregistruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Danijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pareikalavo ieškovo sumokėti 26 823,47 Danijos kronų (toliau – DKK) (3 606,08 Eur). Ieškovas sumokėjo Danijos nacionaliniam draudikų biurui nurodytą sumą ir pareikalavo, kad ją grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (atsakovė BUAB „Avima“) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (atsakovė SPZOO „Viatrans“).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu priteisė ieškovui solidariai iš atsakovių 3 606,08 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovės SPZOO „Viatrans“ 6 proc. procesines palūkanas, iš kiekvienos atsakovės po 71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 25 d. Danijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl transporto priemonės „MAN TGX“ vairuotojo kaltės padaryta žala – sugadinta kita transporto priemonė. Nurodyta transporto priemonė nuosavybės teise priklausė atsakovei SPZOO „Viatrans“, kuri ją išnuomojo atsakovei BUAB „Avima“. Atsakovių 2022 m. gegužės 6 d. sudaryta transporto priemonės nuomos sutartimi nuomininkė įsipareigojo savo lėšomis apdrausti transporto priemonę Kasko draudimu ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet to nepadarė.
5. Teismas nurodė, kad atsakovių sudaryta nuomos sutartis neatleidžia transporto priemonės savininkės nuo draudimo sutarties sudarymo, o jos nesudarius, savininkei taikytina atsakomybė. Atsakovės SPZOO „Viatrans“ atsakomybė kyla iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ). Atsakovių sudarytos nuomos sutarties sąlygos gali apspręsti tik jų tarpusavio santykius.
6. Teismas nusprendė, kad atsakovės, t. y. transporto priemonės savininkė ir nuomininkė, yra solidariai atsakingos (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). TPVCAPDĮ 4 ir 17 straipsniai yra specialiosios teisės normos bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsnių normų atžvilgiu.
7. Teismas nurodė, kad tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema (žaliosios kortelės sistema) sudaro sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo, užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žaliosios kortelės sistemos nariai – nacionaliniai draudikų biurai – tarpusavyje bendradarbiauja žalos administravimo ir atlyginimo klausimais, o nacionalinių draudikų biurų veiklą koordinuoja nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius reglamentuoja Biurų tarybos vidaus nuostatai, priimti Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų 2002 m. gegužės 30 d. susitarimu, pridėtu prie Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimo dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB taikymo tikrinant motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą (2003/564/EB) (toliau – Vidaus nuostatai).
8. Žaliosios kortelės sistema yra papildyta Europos Sąjungos antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos TPVCAPDĮ.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas Lietuvos nacionalinis draudikų biuras (toliau – Biuras) 2022 m. lapkričio 14 d. sumokėjo Danijos draudikų biurui 26 823,47 Danijos kronų (3 606,08 Eur) ir pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovėms. Atsakovei BUAB „Avima“ 2022 m. lapkričio 17 d. pranešta apie eismo įvykį, sukeltą žalą, paprašyta pateikti duomenis, kokiu pagrindu ji valdė transporto priemonę. Atsakovė BUAB „Avima“, bendradarbiaudama su automobilio savininke, turėjo ją informuoti apie eismo įvykį. Atsakovės SPZOO „Viatrans“ argumentai, kaip ieškovas turėjo administruoti žalos atlyginimą, nėra pagrindas daryti kitokias išvadas apie eismo įvykio kaltininką ir žalos dydį.
10. Teismas priteisė procesinės palūkanas tik iš atsakovės SPZOO „Viatrans“, nes kita atsakovė – bankrutuojanti bendrovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė SPZOO „Viatrans“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, pašalinti ją iš civilinės bylos, atsakovais laikyti tik BUAB „Avima“ ir jos darbuotoją – vairuotoją, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Tiesiogiai atsakingas už žalą – BUAB „Avima“ darbuotojas, kuris, vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį.
11.2. Pagal atsakovių 2022 m. gegužės 6 d. transporto priemonės nuomos sutartį, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalis, atsakovė BUAB „Avima“, prieš perduodama savo darbuotojui transporto priemonę, privalėjo ją apdrausti. Atsakovė SPZOO „Viatrans“ perdavė transporto priemonę naudotis atsakovei BUAB „Avima“ ir tai įregistravo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Regitra. Dėl to transporto priemonės savininkei nekyla atsakomybė už tai, kad nuomininkė jos neapdraudė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
11.3. Pareigą atlyginti žalą turi ją padaręs, t. y. neteisėtus veiksmus atlikęs, asmuo. Atsakovei SPZOO „Viatrans“ nekyla atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnį, nes nėra visų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų. Ji neatliko neteisėtų veiksmų.
11.4. Ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimų. Vidaus nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti. Jie netaikomi draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams. Ieškovas, siekdamas susigrąžinti sumokėtas sumas, turėjo vadovautis TPVCAPDĮ 16 straipsnio1 dalimi, 17 straipsnio 1, 5 dalimis, 23 straipsnio 1 dalimi. Ieškovas turėjo įrodyti: 1) neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos ir 2) išmoka išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atsakovės SPZOO „Viatrans“ apeliacinį skundą ieškovas Biuras prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, taip pat ir ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisę, reglamentuoja specialus įstatymas – TPVCAPDĮ, kurio nuostatoms suteiktina pirmenybė (CK 1.3 straipsnio 2 dalis). Nepaisant to, eksploatuojama transporto priemonė ar ne, tol, kol ji įregistruota, privalo būti apdrausta. Pareiga apdrausti įregistruotas transporto priemones nustatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams arba asmenims, naudojantiems transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį. Jeigu transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu (nuomos ar panaudos sutartimi), įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai tenka transporto priemonės savininkui. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų.
12.2. Atsakovių atsakomybė solidari: atsakovė BUAB „Avima“ valdė transporto priemonę, kai įvyko eismo įvykis; atsakovė SPZOO „Viatrans“, būdama transporto priemonės savininke, neįvykdė pareigos apdrausti ją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims.
12.3. Atsakovė SPZOO „Viatrans“ neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo 2022 m. gegužės 25 d. eismo įvykio pranešti ieškovei apie neapdrausta transporto priemone padarytą žalą. Atsakovėms buvo sudarytos sąlygos dalyvauti žalos administravimo procese Danijoje, bet jos nedalyvavo. Dėl to atsakovės SPZOO „Viatrans“ prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Ieškovas pateikė atsakovių civilinę atsakomybę pagrindžiančius įrodymus: Žalų administravimo departamento išvadą, taip pat Danijos Karalystės privalomojo draudimo įstatymą. Teismas teisingai įvertino rašytinius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliaciniame skunde keliamas neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, kuri išnuomota kitam asmeniui, savininkės civilinės atsakomybės už eismo įvykyje sukeltą žalą klausimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
16. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
17. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė BUAB „Avima“ ir SPZOO „Viatrans“ 2022 m. gegužės 6 d. transporto priemonės nuomos sutartį. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nurodyta sutartis yra byloje, todėl nelaiko jos nauju įrodymu ir atsako ją priimti.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
18. VĮ Regitra 2022 m. lapkričio 17 d. duomenimis, transporto priemonės „MAN TGX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data Lietuvoje – 2017 m. gruodžio 4 d., savininkė – apeliantė SPZOO „Viatrans“, naudotoja (valdytoja) – atsakovė BUAB „Avima“ (b. l. 5).
19. Atsakovės SPZOO „Viatrans“ ir BUAB „Avima“ 2022 m. m. gegužės 6 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kuria nuomotoja SPZOO „Viatrans“ neribotam terminui, bet ne trumpesniam negu 24 mėnesiai, perdavė nuomininkei BUAB „Avima“ valdyti ir naudoti transporto priemonę „MAN TGX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–12). Nurodytos sutarties 3.1 papunktyje nuomininkė įsipareigojo savo lėšomis apdrausti transporto priemonę Kasko draudimu ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
20. Danijoje 2022 m. gegužės 25 d. dėl transporto priemonės „MAN TGX“ vairuotojo kaltės įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis, apgadinta kita transporto priemonė – „M. B.“. Danijos transporto priemonių draudikų biuras apskaičiavo ir atlygino nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą bei pareikalavo ieškovo sumokėti 26 823,47 DKK (3 606,08 Eur) (b. l. 34–42).
21. Ieškovas 2022 m. lapkričio 14 d. sumokėjo Danijos transporto priemonių draudikų biurui 26 823,47 DKK (b. l. 68).
Dėl transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės
22. Apeliantė teigia, kad ji neturėjo pareigos apdrausti jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, nes ją išnuomojo atsakovei BUAB „Avima“. Šalių sudaryta nuomos sutartis ir atsakovė BUAB „Avima“, kaip transporto priemonės „MAN TGX“ naudotoja (valdytoja), įregistruotos VĮ Regitroje. Nuomos sutartyje nuomininkė BUAB „Avima įsipareigojo apdrausti transporto priemonę. Ieškovė nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, teigia, kad apeliantė, kaip transporto priemonės savininkė, turėjo pareigą ją apdrausti.
23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2022 m. gegužės 25 d. Dėl to šalių ginčui spręsti taikoma TPVCAPDĮ redakcija, galiojusi eismo įvykio metu.
24. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.
25. Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta: 1) teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą arba registracijos ženklą (toliau – valstybinis numerio ženklas) turi transporto priemonė; 2) teritorija tos valstybės, kurioje buvo išduotas draudimo numerio ženklas ar valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei registracija nereikalinga; 3) teritorija tos valstybės, kurioje nuolat gyvena transporto priemonės valdytojas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei nereikalingas nei valstybinis numerio ženklas, nei draudimo numerio ženklas, nei valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas; 4) teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, kai transporto priemonė, privalanti turėti valstybinį numerio ženklą, jo neturi arba turimas valstybinis numerio ženklas yra ne šios transporto priemonės ar yra negaliojantis (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalis).
26. Už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis).
27. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir transporto priemonės valdytojams naudoti patiems ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę.
28. Byloje nekilo šalių ginčo, kad apeliantei priklausanti transporto priemonė „MAN TGX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota Lietuvos Respublikoje.
29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pažymėjęs, kad iš valstybių narių reikalaujama vidaus teisės sistemoje nustatyti bendrą pareigą drausti transporto priemones (ESTT 2013 m. liepos 11 d. sprendimas byloje G?bor Csonka ir kt. prieš Magyar ?llam, C‑409/11, 24 punktas). Ši bendro pobūdžio pareiga teisinio saugumo tikslais turi būti apibrėžta iš anksto, t. y. iki transporto priemonės galimo patekimo į kelių eismo įvykį, todėl pareigos sudaryti tokią draudimo sutartį egzistavimas neturėtų būti apibrėžiamas atsižvelgiant į faktinį aptariamos transporto priemonės naudojimą kaip transporto priemonės konkrečiu momentu (ESTT 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje Fundo de Garantia Automóvel prieš Alina Antónia Destapado P?o Mole Juliana ir Cristiana Micaela Caetano Juliana, C-80/17, 40–41 punktai). Pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu turinys ir apimtis nustatomas ex ante (iš anksto) ir nepriklauso nuo konkrečių aplinkybių, kam ir kokiu būdu naudojamos transporto priemonės konkrečiu momentu. Toks plačios pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu turinio ir apimties aiškinimas grindžiamas visų pirma tuo, kad teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti transporto priemonių sukeltuose eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugą, toks tikslas nebūtų pasiektas, jei pareiga apdrausti būtų aiškinama siaurai, nes tokia pareiga savo apimtimi sutampa su nacionalinės įstaigos pareigos kompensuoti žalą visa apimtimi tuo atveju, jei transporto priemonė nebuvo apdrausta (ESTT 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje Fundo de Garantia Automóvel prieš Alina Antónia Destapado P?o Mole Juliana ir Cristiana Micaela Caetano Juliana, C-80/17, 44–47 punktai; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 30–31 punktai).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtą draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė Biurui) tenka transporto priemonės savininkui. Nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 29 punktas).
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų išaiškinimus, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakomybė už pareigos apdrausti transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę neįvykdymą tenka ne apeliantei, bet atsakovei BUAB „Avima“. Apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Lietuvoje įregistruotą transporto priemonę privalo jos savininkas arba asmuo, kuris ją naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar lizingo sutartį (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės nuomos sutartis, kurioje atsakovės susitarė, kad transporto priemonę apdraudžia nuomininkė, negali būti pagrindas išplėsti TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ratą ir pakeisti įstatyme įtvirtintas nuostatas. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, bet savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.157 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuomos sutarties, transporto priemonės naudotojos (valdytojos) išviešinimas VĮ Regitros duomenų bazėje negali būti vertinamas kaip transporto priemonės savininko atleidimas nuo pareigos apdrausti ją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nuo atsakomybės už tokios pareigos neįvykdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovių 2022 m. gegužės 6 d. nuomos sutarties 3.1 papunktis yra reikšmingas sutarties šalių (nuomotojos ir nuomininkės) tarpusavio santykiams ir jų vienos kitai reiškiamoms pretenzijoms, bet neturi įtakos Biuro reikalavimams, reiškiamiems atsakovėms.
32. Apeliantė, būdama transporto priemonės savininke, negalėjo pati naudotis ir leisti atsakovei BUAB „Avima“ naudotis neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemone. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė BUAB „Avima“ negalėjo perduoti naudotis savo darbuotojui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, nepanaikina apeliantės atsakomybės už tokios draudimo sutarties nesudarymą. Apeliantė, išnuomodama transporto priemonę, turėjo pati pasirūpinti jos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba kontroliuoti nuomininkę taip, kad pastaroji iš tikrųjų įvykdytų 2022 m. gegužė 6 d. sutarties 3.1 papunktyje prisiimtą įsipareigojimą ir apdraustų perduotą transporto priemonę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė, perduodama transporto priemonę atsakovei BUAB „Avima“ naudotis, įsitikino, jog nuomininkė ją apdraudė.
33. Apeliantė taip pat neteisingai nurodo, kad jai negali kilti atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnį, nes pareigą atlyginti žalą turi asmuo, atlikęs neteisėtus veiksmus (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis).
34. Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais. Šiuo atveju turi būti daromas skirtumas tarp civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą. Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ– nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Pažymėtina, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. Tai lemia ir atitinkamą civilinės atsakomybės sąlygų taikymą. Nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010); 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 40–42 punktai).
36. Ieškovas, siekdamas susigrąžinti Danijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėtas sumas dėl pirmiau nurodyto eismo įvykio, pareiškė ieškinį dviem solidarioms atsakovėms: transporto priemonės valdytojai (nuomininkei) BUAB „Avima“, atsakingai už eismo įvykį, sukėlusį žalą, ir apeliantei, kaip transporto priemonės savininkei, neįvykdžiusiai pareigos sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad transporto priemonės, kuria padaryta žala, įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje. Apeliantė neįvykdė pareigos apdrausti jai priklausančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Pagal šalių 2022 m. gegužės 6 d. nuomos sutartį nuomininkė BUAB „Avima“ nėra kitas asmuo, kuris pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį yra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą. Dėl to apeliantei, kaip transporto priemonės savininkei, neįvykdžiusiai įstatyme nustatytos pareigos, tenka prievolė atlyginti pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ nedetalizuoja transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Biuro reikalavimo teisei nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, taikoma Lietuvos teisė. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog šios Biuro reikalavimo teisės teisinis pagrindas yra TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2021m. kovo10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 39 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 44 punktas).
38. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė, būdama transporto priemonės savininke, neįvykdė TPVCAPDĮ nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Taigi, jos neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu).
40. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte Biuro nustatyta pareiga išmokėti išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Biuro įrodinėjamą žalą apima Biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėta suma. Eismo įvykis, kurio metu apeliantei priklausančia neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemone padaryta žala įvyko Danijoje. Danijos nacionalinis draudikų biuras atlygino žalos patyrusiam asmeniui žalą, patirtą dėl eismo įvykio, už kurį atsakinga atsakovė BUAB „Avima“, ir pareiškė ieškovui atgręžtinį reikalavimą. Ieškovas sumokėjo Danijos nacionaliniam draudikų biurui 3 606,08 Eur (26 823,47 DKK). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas įrodė apeliantės deliktinei atsakomybei taikyti būtiną sąlygą – žalą ir jos dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
41. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti asmens galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo ar neveikimo metu numatyti žalos atsiradimą, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo.??? Apeliantė – verslininkė, kuriai nuosavybės teise priklauso didesnio pavojaus šaltinis, t. y. transporto priemonė „MAN TGX“. Ji, kaip protingas ir apdairus asmuo, turėjo galimybę numatyti, kad tuo atveju, jeigu ji neįvykdys įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Biuras. Apeliantė nebuvo rūpestinga ir apdairi. Dėl to ieškovui kilo pareiga atlyginti Danijos draudikų biurui pirmiau nurodytą žalą, nes apeliantė neapdraudė transporto priemonės, kuria buvo padaryta žala ir kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovo patirta žala yra apeliantės neveikimo rezultatas. Taigi apeliantės neveikimą ir žalą sieja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
42. Pirmiau nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovas įrodė visas apeliantės SPZOO „Viatrans“ civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad abi atsakovės: transporto priemonės savininkė ir valdytoja, kuri atsakinga už Danijoje įvykusį eismo įvykį; yra solidariai atsakingos ieškovui.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuota transporto priemonės savininko, neįvykdžiusio įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, civilinė atsakomybė, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, teisingai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.
44. Šalys nepateikė į bylą duomenų, pagrindžiančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.