- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2-954-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00157-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ ir SP ZOO Viatrans dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) 2025 m. balandžio 11 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių 20 180,52 Eur žalos atlyginimo, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 495,87 EUR už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, priteisti iš SPZOO „VIATRANS“ šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2025 m. gegužės 9 d. pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių 1174,15 Eur žalos atlyginimo, visas bylinėjimosi išlaidas bei 72,37 EUR už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, iš atsakovo SPZOO „VIATRANS“ priteisti šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nustačius, kad abiejuose ieškiniuose kaip faktinis pagrindas nurodomos to paties eismo įvykio aplinkybės ir tos pačios šalys, Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi bylos pagal nurodytus ieškinius sujungtos į vieną civilinę bylą.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2024 m. gegužės 23 d. Vokietijoje dėl bendraatsakovės UAB „AVIMA” samdomo darbuotojo(duomenys neskelbtini), darbo metu vairavusio transporto priemonę MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko draudžiamasis įvykis (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 3 dalis), kurio metu buvo padaryta žala. Šio įvykio metu bendraatsakovė SPZOO „VIATRANS“ buvo atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sudarymą, kadangi ji valstybės registre buvo nurodyta įregistruotos transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke (TPVCAPDĮ 4 straipsnis). Kadangi minėto įvykio metu transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įprastinė buvimo vieta – Lietuva (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 9 dalis), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 39 straipsnio 8 dalis), eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras administravo Vokietijoje padarytą žalą, ją atlygino ir pareiškė ieškovui reikalavimus sumokėti 20180,52 Eur ir vėliau dar 1 721,41 Eur ( iš viso 21 901,93 Eur). Ieškovas prašomas sumas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam biurui (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis, Bendradarbiavimo nuostatų 5 straipsnis). Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – UAB „AVIMA“) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju – SPZOO „VIATRANS“) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtas draudimo išmokas. Tačiau bendraatsakovės negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos, todėl prašo ją priteisti solidariai.
Atsiliepimas
BUAB „Avima“ nemokumo administratorius V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-720-638/2024 iškėlė UAB „Avima“ bankroto bylą. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d. Atsakovo nemokumo administratorius visų faktinių aplinkybių dėl 2024 m. gegužės 23 d. Vokietijoje įvykdyto UAB ,,Avima“ darbuotojo S. K. draudžiamojo įvykio nežino, nes eismo įvykis vyko prieš UAB ,,Avima“ bankroto bylos įsiteisėjimą, todėl civilinę bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsakovė SPZOO „Viatrans“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nėra tinkamas subjektas reikalauti atsakomybės dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, nes eismo įvykio metu, 2022 m. gegužės 23 d. automobilio MAN TGX v.n. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo UAB „Avima“. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 6 d. sudarė su „Avima“ ginčo transporto priemonės nuomos sutartį, o 2022 m. rugsėjo 30 d. sudarė šios nuomos sutarties priedą Nr. 4, pagal kurį sutarė, kad “Avima“ įgis automobilio savininko teises išperkamosios nuomos būdu sumokėdama visą automobilio kainą iki 2028 m. gruodžio 31 d. Priedo 3 punktu šalys sutarė, kad nuo šio priedo pasirašymo momento nuomininkas tampa automobilio savininku, kuris turi visas teises ir pareigas, tame skaičiuje ir pareigą sudaryti TPVCAPD sutartį. Todėl ieškinys dalyje, kuria reikalaujama priteisti solidariai iš bendraatsakovių 21 901,93 Eur dydžio sumą ir visas kitas išvestines sumas (palūkanas, žyminį mokestį, už dokumentų vertimą) yra nepagrįstas, nes vienintele atsakove šioje civilinėje byloje pagal ieškinį yra tik atsakovė BUAB „Avima“.
Taip pat nurodė, kad šioje situacijoje reikalavimas negali būti keliamas TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu, kadangi nėra visų būtinų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Vidaus nuostatose įtvirtintomis taisyklėmis teisės ir pareigos administruojant žalą dėl transporto priemone, kurios registracijos vieta yra kitoje žaliosios kortelės valstybėje nei eismo įvykio vieta, padarytos žalos, nustatytos būtent žaliosios kortelės valstybių nacionaliniams draudikų biurams. Tai, kad vidaus nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalyje. Teisę susigrąžinti sumokėtas sumas Lietuvos draudiku biuras įgyja tik esant šioms sąlygoms: jeigu nustatoma neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos ir kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. nurodytų abiejų sąlygų egzistavimą (faktinį ieškinio pagrindą). Atsakovės vertinimu, ieškovas minėtų sąlygų egzistavimo neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2024 m. gegužės 23 d. 22:04 val.(duomenys neskelbtini)) 488 000 km mažėjančia kilometro žymų kryptimi, įvyko transporto priemonių, važiuojančių ta pačia kryptimi susidūrimas. Dalyvavo dvi transporto priemonės ( dalyviai 01 ir 02). Dalyvis 02 važiavo dešiniąja kelio juosta, dalyvis 01 – viduriniąja. Dalyvis 01 norėjo persirikiuoti į kelio juostą, kuria važiavo dalyvis 02, tačiau nepastebėjo dalyvio 02 ir kliudė jį. Abiems transporto priemonėms padaryta žala. Dalyvis 01 buvo S. K., vairavęs automobilį MAN TGX (duomenys neskelbtini), dalyvis 02 – P. S., vairavęs Mercedes D. E. įvykio faktą, aplinkybes ir atsakingą eismo įvykio dalyvį nustatė Vokietijos, Frankfurto policijos valdyba. Vokietijos policijos pažyma yra pagrindas vairuotojo S. K. atsakomybei konstatuoti. R. V. Kelių eismo taisyklių (vok. Straßenverkehrsordnung) 1 str., kelių eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, netrukdyti, nedaryti kliūčių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Ypatingo atsargumo turi laikytis didelės transporto priemonės (šiuo atveju vilkikas ir priekaba). R. V. Kelių eismo įstatymo 7 str., motorinės transporto priemonės valdytojas yra savaime atsakingas už visus nuostolius, kurie atsiranda eksploatuojant tą transporto priemonę. R. V. Kelių eismo įstatymo 18 str., tokia pati atsakomybė už nuostolius kyla ir motorinės transporto priemonės vairuotojui. Iš pateiktos V. F. policijos medžiagos teismas sprendžia, kad eismo įvykio mechanizmas yra aiškus, kaltininkas nustatytas tinkamai, tai yra atsakovės „Avima“ darbuotojas, vairavęs vilkiką MAN TGX (duomenys neskelbtini).
B. T. patvirtintų Bendradarbiavimo nuostatų 3 str. nurodo, kad eismo įvykio šalies biuras ir jo paskirtas bylą administruoti agentas yra įgaliotas atlyginti nuostolius visiškai savarankiškai, remdamasis savo šalies teise ir praktika. Įvykio šalies biuras, šiuo atveju, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (toliau- Vokietijos biuras) ir jo paskirtas agentas (duomenys neskelbtini) yra kompetentingas aiškinti savo šalies teisę ir ja vadovaudamasis priimti sprendimus dėl kaltės bei kompensacijos nukentėjusiems asmenims. Dėl žalos buvo išmokėta 20 180,52 Eur, t. y. už Mercedes automobilio remontą 12 991,52 Eur; pakaitinio automobilio nuoma 1714,14 Eur; techninės ekspertizės išlaidos 862,95 Eur, mokestis pagal vokiečių praktiką (smulkios išlaidos) 30,00 Eur (šis vienkartinis mokestis yra mokamas kiekvienoje byloje už kiekvieną patyrusį žalą automobilį); automobilio Mercedes komercinės vertės netekimas 1 900,00 Eur; kitos / išorės išlaidos už policijos medžiagos gavimą 57,12 Eur, žalos administravimo mokesčio suma 2 624,79 Eur. Taip pat pagal vėlesnę sąskaitą buvo apmokėti teisininko mokesčiai 1174,15 Eur.
Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos (šiuo atveju LR Biuras), remdamasis B. T. patvirtintomis Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro (šiuo atveju V. B.) patirtas išlaidas dėl išmokėtų išmokų ir patirtų kitų/ išorės išlaidų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro/ jo paskirto agento žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta B. T., yra 15 proc. nuo bendros išmokos už žalą (išskyrus kitas išlaidas). Šioje byloje administravimo suma skaičiuota nuo 17 498,61 Eur išmokos sumos ir nuo 1021 Eur teisininko mokesčių sumos.
Iš ieškovo pateiktų VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad ginčo transporto priemonės MAN TGX v.n. (duomenys neskelbtini) savininku 2022 m. gegužės 7 d. buvo įregistruota SPZOO „Viatrans“, nupirkusi šią transporto priemonę iš UAB „Avima“ pagal 2022 gegužės 6 d. sąskaitą Nr. LOG2021067 už 27 000 Eur.
2024 m. birželio 4 d. ginčo vilkiko savininkė SPZOO „Viatrans“ pateikė registro įstaigai prašymą įregistruoti ginčo transporto priemonės valdytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. lapkričio 4 d. SPZOO „Viatrans“ išrašė PVM sąskaitą Nr.IT2024001 pirkėjui UAB „Vigma ir Ko“, pagal kurią pardavė ginčo vilkiką MAN TGX, Nr (duomenys neskelbtini)už 5000 Eur.
Taigi, atsakovė SPZOO „Viatrans“ buvo ginčo automobilio savininkė nuo 2022 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d., vadinasi, buvo savininkė ir ginčo autoįvykio metu pagal viešojo registro duomenis.
Kitas atsakovės SPZOO „Viatrans“ argumentas, kad ji netinkama atsakovė dėl žalos atlyginimo, buvo tas, kad jau minėtu 2022 m. rugsėjo 30 d. nuomos sutarties priedu Nr.4, „Viatrans“ su „Avima“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl ginčo transporto priemonės įgijimo ir tuo pačiu sutarė, kad nuo šio priedo pasirašymo dienos „Avima“ yra atsakinga už civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą šiai transporto priemonei.
Teismas atmeta šį atsakovės argumentą, nes pateiktas transporto priemonės nuomos sutarties priedas nelaikytinas patikimu įrodymu, kad buvo sudaryta transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis. CK 6.413 straipsnis nustato, kad daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis turi būti rašytinė, sutartyje privalo būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka. Šiuo atveju sutartis yra rašytinės formos, tačiau daikto ( automobilio) galutinė kaina nėra nurodoma, paminėta, kad periodinės įmokos yra tos pačios nuomos įmokos, kurios buvo nustatytos ankstesne sutartimi. Tačiau nėra nustatyta, kiek įmokų ( kokia kainos dalis) jau yra sumokėta šios sutarties sudarymo dieną, nepateikta įrodymų, ar „Avima“ mokėjo toliau išperkamosios nuomos įmokas. Be to, išperkamosios nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. CK 1.75 straipsnis nustato, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Šiuo atveju, net jeigu „Avima“ ir buvo sudarius išperkamosios nuomos sutartį su „Viatrans“, tai šios sutarties neįregistravusi negali remtis sutarties faktu prieš ieškovę kaip trečiąjį asmenį. Abejoti pateiktu nuomos sutarties priedu verčia ir tai, kad 2024 m. birželio 4 d. SDZOO „Viatrans“ teikė viešojo registro įstaigai prašymą užregistruoti ginčo transporto priemonės valdytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu būtų sudaryta, kaip kad atsakovė nurodo, išperkamoji nuoma „Avimai“, tai nebūtų buvę įmanoma tuo pačiu metu registruoti valdytojo „(duomenys neskelbtini)“.
Be to, sandorių su minėtu vilkiku MAN TGX (duomenys neskelbtini) grandinė arba seka, fiksuota VĮ „Regitra“ duomenimis, rodo, kad 2022-05-06 vilkiką įsigijo „Avima“ išperkamąja nuoma iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, 2022-05-07 „Avima“ pardavė vilkiką SPZOO „Viatrans“, tą pačią dieną „Viatrans“ išnuomojo vilkiką „Avimai“, 2024-06-04 savininkė „Viatrans“ valdytoju registravo „(duomenys neskelbtini)“, 2024-11-04 ta pati ‚,Viatrans“ pardavė vilkiką „Vigma ir Ko“. Šioje sandorių sekoje atsakovės nurodoma išperkamoji nuoma „Avima“ naudai neužfiksuota, nes esant atsakovės nurodomai išperkamajai nuomai iki 2028 metų, nebūtų įmanomi sandoriai, kuriais valdytoju registruotas „(duomenys neskelbtini)“ ir sudarytas pardavimas „Vigmai ir Ko“. Išvardinta sandorių seka leidžia sutikti ir su ieškovės teiginiu, kad įmonės „Viatrans“, „Avima“, „Vigma ir Ko“, galbūt ir „(duomenys neskelbtini)“, yra tarpusavyje susiję įmonės per vadovaujančius, kontroliuojančius ir įgaliotus asmenis ( V. S., I. S.).
Taigi, nesant įrodymų apie teisėtai sudarytą ir įregistruotą išperkamosios nuomos sutartį „Avima“ naudai, spręstina, kad už transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą buvo atsakinga savininkė SPZOO „Viatrans“, kuriai tenka ir solidari atsakomybė kartu su valdytoja ‚Avima“ už šia transporto priemone padarytą žalą.
Šiuo atveju, konstatuotina, kad buvo sudaryta paprasta nuomos sutartis, kuri neatleidžia savininko nuo draudimo sutarties sudarymo, o šios nesudarius, atitinkamai savininkui taikytina atsakomybė. Atsakovės „Viatrans“ atsakomybė šiuo atveju kyla iš TPVCAPDĮ nuostatų, o šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygos gali apspręsti tik šalių tarpusavio santykius.
Savo ruožtu solidarus reikalavimas abiems atsakovėms, transporto priemonės savininkei ir nuomininkei, kyla taikant TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį kartu su 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ką yra išaiškinęs kasacinis teismas, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-619-796/2019, 22 punktas).
Žaliosios kortelės sistema sudaro sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo, užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žaliosios kortelės sistemos nariai – nacionaliniai draudikų biurai – tarpusavyje bendradarbiauja žalos administravimo ir atlyginimo klausimais, o nacionalinių draudikų biurų veiklą koordinuoja nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius reglamentuoja Biurų tarybos vidaus nuostatai, priimti Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų 2002 m. gegužės 30 d. susitarimu, pridėtu prie Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimo dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB taikymo tikrinant motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą (2003/564/EB) (toliau – Vidaus nuostatai).
Žaliosios kortelės sistema yra papildyta Europos Sąjungos antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ).
Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje, ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, kuris 2024 m. spalio 28 d. apmokėjo pateiktas sąskaitas ir pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovėms.
Nors „Viatrans“ išreiškė abejones dėl nustatyto žalos dydžio, tačiau nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į ieškovę dėl žalos dydžio ar sureguliavimo, taip pat ir šioje byloje nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas apie kaltininką ir žalos dydį. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina žalos dydį.
Todėl teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovių solidariai priteistina 21 901,93 Eur žalos atlyginimo. Procesinės palūkanos (6 proc. metinių) priteistinos tik iš atsakovės SPZOO „Viatrans“, nes kita atsakovė yra bankrutuojanti įmonė. Taip pat iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: po 284,12 Eur dokumentų vertimo išlaidų ir valstybės naudai iš atsakovės SPZOO „Viatrans“ – 246, 40 Eur žyminio mokesčio ( ½ dalis paskaičiuoto žyminio mokesčio, nes bankrutuojanti įmonė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama pagal LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, solidariai iš atsakovių SPZOO „Viatrans“, įm.k. RFL0455074, ir BUAB „Avima“, įm.k. 303322746, 21 901,93 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus vieną eurą ir 93 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, iš atsakovės SPZOO „Viatrans“, įm.k. RFL0455074, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 21 901,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, iš atsakovių SPZOO „Viatrans“, įm.k. RFL0455074 ir BUAB „Avima“, įm.k. 303322746, po 284,12 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 12 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės SPZOO „Viatrans“, įm.k. RFL0455074, 246,10 Eur ( du šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 40 ct) žyminio mokesčio sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.