- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-16
- Bylos Nr.
- AN2-496-1072/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-20952-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- M. Z.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Z. (toliau – ir apeliantė) atstovo advokato Artūro Vaišvilos (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria M. Z. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17382-2026 tenkintas iš dalies ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėnesių, pakeista į administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
M. Z. Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubausta 850 (aštuoni šimtai penkiasdešimt) eurų bauda bei skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 (keturiolikai) mėnesių už tai, kad ji 2026 m. birželio 25 d. apie 09.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimų vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,08 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimas buvo pakeistas, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 (keturiolikai) mėnesių, nutarta pakeisti į administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 25 d.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantės M. Z. atstovas advokatas Artūras Vaišvila prašo: 1) panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir pakeisti Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimą, pakeičiant M. Z. nutarimu paskirtas administracinio poveikio priemones, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį – paliekant 850 eurų piniginio dydžio baudą, skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 25 d., neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; 2) nenustačius pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimą, kuriuo M. Z. paskirta 850 eurų bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 14 mėnesių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo nutartimi buvo pabloginta M. Z. teisinė padėtis. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėta tik pagal M. Z. skundą, kuriuo ji prašė sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Prašymo pailginti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ji pateikusi nebuvo. Nukentėjusiųjų šioje byloje nėra, todėl nėra ir nukentėjusiojo skundo, kuris pagal ANK 642 straipsnio 2 dalį sudarytų procesinį pagrindą pabloginti jos padėtį. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas visiškai užkerta kelią naudotis šia teise. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra švelnesnio pobūdžio priemonė: pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui ir įvykdžius teisės aktuose nustatytas sąlygas, asmeniui išlieka galimybė vairuoti transporto priemones, kuriose tokie užraktai įrengti. Teisės vairuoti atėmimo termino pailginimas nuo 8 iki 12 mėnesių sukelia papildomą teisinę pasekmę – pareigą iš naujo išlaikyti vairavimo egzaminus. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas tik tuo atveju, kai teisė vairuoti atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui.
Skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-32-648/2026 ir Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-74-926/2026, kuriose buvo panaikinti procesiniai sprendimai, kuriais buvo prailgintas teisės vairuoti transporto priemones terminas. Nagrinėjamoje byloje susiklostė iš esmės analogiška procesinė situacija. Apylinkės teismas visiško teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pailgino nuo 8 iki 12 mėnesių. Tai, kad paskirta priemonė yra įstatyme numatyta alternatyva, savaime nesuteikia teismui teisės nepaisyti draudimo pabloginti asmens padėtį dėl jo paties paduoto skundo. Net ir nenustačius pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies, toks vertinimas negalėjo pateisinti griežtesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo.
Nebuvo pakankamai motyvuotai pasisakyta, kodėl parinktas ilgesnis už minimalų dydį administracinio poveikio priemonės terminas. Apeliantė už anksčiau už panašaus pobūdžio KET pažeidimus nėra bausta, ji savanoriškai sumokėjo jai paskirtą baudą. Anksčiau tris kartus buvo bausta už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus, nėra teista. Dėl vairavimo esant neblaiviai kaltę pripažino ir gailėjosi, kas buvo pripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, taip pat nusižengimas realių pasekmių nesukėlė. Vien tai, kad paskirti terminai neviršija sankcijų vidurkių, neatleidžia nuo pareigos individualizuoti administracinio poveikio priemones ir motyvuoti jų trukmę. Kaip pavyzdys pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-32-648/2026, kurioje buvo nustatytas minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės terminas. Bendro pobūdžio teiginys apie paskirtų priemonių atitiktį nusižengimo pavojingumui, teisingumo ir protingumo principams nepaaiškina, kodėl, įvertinus minėtas aplinkybes visumą, minimalūs terminai būtų nepakankami M. Z. nubausti, atgrasyti nuo naujų nusižengimų ir apriboti galimybę juos daryti.
Šalies argumentai
M. Z. yra charakterizuojama teigiamai, ji nėra padariusi šiurkščių KET pažeidimų, jai skirtas baudas moka. Taip pat ji turi darbą, išklausė privalomuosius mokymus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymo programą bei baigė papildomus vairuotojų mokymus. M. Z. teisė vairuoti transporto priemones būtina tiek darbo funkcijoms vykdyti, tiek neįgalios motinos priežiūrai užtikrinti. Dirbdama reklamos ir rinkodaros vadybininke, ji turi vykti į įvairiuose Lietuvos miestuose esančius statybos objektus, statybinių medžiagų parduotuves ir kitas prekybos vietas. Ji rūpinasi savo neįgalia mama J. S., kurios medicininiuose dokumentuose užfiksuoti judėjimo sunkumai ir kito asmens pagalbos poreikis. Apeliantė vežą savo motiną į gydymo įstaigas, aprūpina maistu, vaistais ir padeda kasdienėje buityje. Pati apeliantė turi sveikatos problemų, jai kyla sunkumai vaikščiojant ilgesnį laikotarpį, patiriant fizinį krūvį. Ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas sukelia gerokai sunkesnių padarinių nei įprasti kasdienio susisiekimo nepatogumai. Be to, pažymima, kad aplinkybių žinojimas iki nusižengimo savaime nepanaikina jų reikšmės vertinant būsimos priemonės proporcingumą. Skundžiamoje nutartyje apeliantės galimybė susirasti kitą darbą ar persikvalifikuoti įvardyta abstrakčiai, neįvertinus šio sprendimo laiko, realių galimybių ir jo poveikio motinos priežiūrai. Taip pat kaip pavyzdys pateikiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai administracinio nusižengimo byla Nr. eII-50-804/2025, kurioje buvo taikyta administracinio poveikio priemonė tik keturiems mėnesiams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo netenkinti apeliantės atstovo prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties panaikinimo ir Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimo palikimo galioti, prašoma spręsti Teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. liepos 1 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-32-648/2026 pasisakė dėl ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, kai keičiamos paskirtos administracinio poveikio priemonės ir ilginamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Institucijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje administracinio poveikio priemonių pakeitimo teisėtumas vertintinas atsižvelgiant ir į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Nesutinkama dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių. Byloje nustatyta, kad apeliantė vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1,08 promilės neblaivumas. Nors apeliantė pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, yra teigiamai charakterizuojama, o teisė vairuoti jai reikalinga dėl darbo, sveikatos ir šeiminių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino ir pagrįstai nenustatė pagrindo skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, administracinio poveikio priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atsakomybėn patraukto asmens M. Z. atstovo advokato Artūro Vaišvilos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniu skundu atsakomybėn patrauktos asmens M. Z. atstovo skunde neginčijama padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau keliamas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, prašant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą nustatyti 4 mėnesiams arba palikti administracinio poveikio priemonę, kuri buvo nustatyta Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimu, t. y. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 8 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Šioje byloje M. Z. Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2026 m. birželio 25 d. apie 09.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,08 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog M. Z., padariusiai ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, ginčijamos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą yra netikslinga sutrumpinti, tačiau sprendimas šį terminą pailginti, panaikinant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apeliantės atstovo skunde prašomos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimas neskatintų apeliantės laikytis įstatymų ir KET reikalavimų. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo M. Z. yra tinkamai motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Dėl tokios pozicijos apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu.
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Taigi, už M. Z. padarytą administracinį nusižengimą, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įstatymas numato, jog yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Būtent minėtas imperatyvus reikalavimas yra numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas minėtą reglamentavimą skirti tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, įvertindamas, jog vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra pavojingas, eismo saugumui grėsmę keliantis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad M. Z. už padarytą administracinį nusižengimą Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimu buvo skirtos administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėnesių.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.
Remiantis teismų praktika, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024, 2AT-22-648/2024). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-1-654/2025).
Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių apeliantės M. Z. administracinio nusižengimo byloje nėra. Kaip minėta, M. Z. buvo pripažinta kalta dėl to, kad ji 2026 m. birželio 25 d. apie 09.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 1,08 promilės neblaivumas. Akivaizdu, kad M. Z. transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus, nepaisant to, kad jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Taigi, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip jau buvo minėta, M. Z. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą Institucijos nutarimu nustatyti mažesni nei vidurkiai administracinio poveikio priemonės terminai, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau švelninti apeliantės padėtį – nėra.
Skunde yra nurodomos aplinkybės, kad M. Z. nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nepadarė jokių kitų pažeidimų ir savo kaltę pripažino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų kitiems asmenims, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog M. Z. padarė ypatingai pavojingą administracinį nusižengimą ir Institucija įvertinusi padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes bei M. Z. charakterizuojančius duomenis jai skyrė administracinio poveikio priemonę, kurios terminas buvo mažesnis nei vidurkis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad M. Z. dirba darbą, kuriam reikalinga važiuoti į skirtingas vietas (dirba (duomenys neskelbtini)), taip pat padeda ir prižiūri savo motiną J. S., pati turi tam tikrų sveikatos problemų, turi paskolą bei kitos skunde nurodomos aplinkybės yra būdingos didžiajai daliai piliečių bei nustatomos daugumoje tokios kategorijos bylų, todėl nėra ypatingai jos atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl administracinio poveikio priemonės trukmė turėtų būti ženkliai mažinama.
Kaip minėta, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad aplinkybės, jog M. Z. transporto priemone keliauja darbo tikslais ir rūpinasi savo mama turėtų būti laikytinos išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos ar artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti M. Z. naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti ji pati, o to nepadariusi, prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką. Be kita ko, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga svarbiems poreikiams tenkinti arba darbinei veiklai, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones neatima galimybės M. Z. aktyviai ieškoti kitokio pobūdžio darbo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones nėra būtina. Nors apeliantės atstovo skunde nurodomos tam tikros abejonės dėl galimybės M. Z. susirasti kitą darbą arba persikvalifikuoti, tačiau pagal prie skundo pateiktus dokumentus, kurie susiję su apeliantės darbo patirtimi, darbdavio pateikta charakteristika, negalima daryti išvadų, jog apeliantei būtų itin sudėtinga rasti naują darbą. Objektyvių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad M. Z. galėtų dirbti išimtinai tik tokį darbą, kuriam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, nenustatyta. Be to, 2026 m. rugpjūčio 27 d. apklausiama apylinkės teisme M. Z. patvirtino, kad jos vyras padeda rūpintis jos mama ir jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Dėl to galima spręsti, kad apeliantė dėl tam tikros pagalbos, siekiant kažkur nuvykti transporto priemonėmis, gali kreiptis į šeimos narius, artimuosius, savivaldybės socialinės paramos skyrių.
Pažymėtina, kad teigiama M. Z. charakteristika, ankstesnės nuobaudos ar jų nebuvimas, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą individualizuoti atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančio ANK straipsnio sankcijos ribose, kas ir buvo šiuo atveju padaryta Institucijos priimtame nutarime, kaip jau buvo minėta, M. Z. nustatant mažesnius nei vidurkis tiek baudos, tiek administracinio poveikio priemonės dydžius už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Tuo tarpu administracinio poveikio priemonės pritaikymas įstatyme numatytam terminui, o kartu ir iš to išplaukiantys padariniai (galimas laikinas darbinės veiklos ribojimas, patiriami nepatogumai šeimoje) yra sudėtinė nuobaudos ir taikomos poveikio priemonės dalis, natūrali pasekmė, kylanti būtent dėl padaryto administracinio nusižengimo. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantės atstovo skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad M. Z. anksčiau nėra padariusi panašaus pobūdžio nusižengimų, tačiau kiekvienas visuomenės narys ir turi laikytis įstatymais nustatytos tvarkos. Be kita ko, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, M. Z. penkerių metų laikotarpiu buvo bausta keturis kartus dėl administracinių nusižengimų, kurie susiję su KET pažeidimais (vairuojant transporto priemonę viršijo nustatytą leistiną greitį (ROIK 25284783831); vairavo transporto priemonę, važiuojant eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui (ROIK 23221633185); vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros (ROIK 22193545757); vairuodama automobilį ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone (ROIK 22154886695)). Nors M. Z. ir yra sumokėjusi jai skirtas baudas už administracinius nusižengimus, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, jog ji ne visais atvejai tinkamai bei pavyzdingai vairuoja transporto priemones, laikosi įstatymų. Be to, šiuo konkrečiu atveju jos ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra daug pavojingesnis už jos ankstesnius pažeidimus, taigi, daromi nusižengimai sunkėja, dėl to ir pati nuobauda yra griežtesnė.
Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantė, prieš darydama minimą administracinį nusižengimą, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos M. Z. teigiamai charakterizuojančios ir kitos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę M. Z. taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai apeliantės ir jos šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Kaip minėta, pati M. Z. suprato savo veiksmų pavojingumą ir rizikingumą, tačiau tai neturėjo visiškai jokios įtakos jos elgesiui. Vien tik M. Z. pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Apeliantės atstovas skunde nurodo panašaus pobūdžio bylas, kuriose asmenims buvo taikomos trumpesni administracinio poveikio priemonės terminai. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės M. Z. atstovo skunde minimi kitų teismų sprendimai administracinio nusižengimo bylose negali būti laikoma precedentu, kadangi kiekvienu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs individualią teisinę situaciją ir lygindamas faktines bylų aplinkybes, neprivalo priimti analogiško net ir apygardos teismui, procesinio sprendimo.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės atstovo skunde nurodytas prašymas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir nustatant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 4 mėnesiams yra atmestinas. Nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju būtų nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios leistų M. Z. taikyti trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme.
Kaip minėta, apeliantės atstovo skunde taip pat buvo keliamas alternatyvus reikalavimas, kad tuo atveju, jeigu nebūtų sutrumpintas administracinio poveikio priemonės terminas pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį iki prieš tai minėto termino, tuomet prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę. Minėta pozicija buvo grindžiama tuo, kad apylinkės teismui priėmus skundžiamą nutartį apeliantės M. Z. padėti buvo pabloginta.
Vadovaujantis ANK 556 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais.
Pagal ANK 642 straipsnio 2 dalį pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimu apeliantei buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėnesių. Tuo tarpu apeliantei apskundus minėtą procesinį sprendimą, nors apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi skundas tenkintas iš dalies, tačiau buvo pakeista administracinio poveikio priemonė, nustatant tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Įvertinus tokias aplinkybes, akivaizdu, kad apeliantei faktiškai buvo prailgintas draudimo teisės vairuoti transporto priemones terminas. Nors apylinkės teismo nutartimi apeliantei ir buvo panaikintas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (14 mėnesių), bet kaip minėta, nustačius ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (8 mėnesių draudimas pakeistas į 12 mėnesių), jos padėtis buvo pabloginta. Šių aplinkybių kontekste tai pat pažymėtina, kad apylinkės teismas nagrinėjo tik apeliantės 2026 m. rugpjūčio 3 d. skundą, kuriuo iš esmės buvo prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialios dalies straipsnio sankcijoje. Pagal faktinę situaciją buvo nustatytas ženkliai ilgesnis savo esme griežtesnės administracinio poveikio priemonės terminas. Iš esmės pagal apylinkės teismo nutartį apeliantė ilgesnį laikotarpį visai negalėtų vairuoti transporto priemones. Dėl to sutiktina su apeliantės atstovo skunde nurodomais teiginiais, kad apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi išnagrinėjus skundą buvo nepagrįstai pabloginta M. Z. padėtis. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-32-648/2026, kuria pagrįstai rėmėsi apeliantės atstovas skunde.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus, kad apeliantės atstovo skunde teikiamu alternatyviu prašymu yra sutinkama, kad būtų palikta Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimu taikyta administracinio poveikio priemonė, taip pat nėra ginčijamas paskirtos baudos dydis, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kaip pažeidžiančią ANK 642 straipsnio 2 dalies nuostatas, draudžiančias pabloginti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtį dėl jo paties paduoto skundo.
Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pakeičiant apeliantei M. Z. taikytą administracinio poveikio priemonę buvo nepagrįstai pabloginta jos padėtis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2026 m. liepos 16 d. nutarimą. Dėl šių priežasčių apeliantės atstovo skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Atsakomybėn patraukto asmens M. Z. atstovo advokato Artūro Vaišvilos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17382-2026, kuriuo M. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 (keturiolikai) mėnesių.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.