Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybė patraukto asmens A. Ž. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. skundas tenkintas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) dalyje dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių pakeistas ir A. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vietoje specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams, kita Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos nutarimu A. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. A. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2025 m. spalio 11 d., 09.48 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu pirmuoju tikrinimu nustatytas 0,55 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14 punktą.

2. A. Ž. pateikė Kauno apylinkės teismui skundą dėl Institucijos nutarimo dalies, kuria skirtos administracinio poveikio priemonės, kuriuo prašė pakeisti nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą 3 mėnesiais bei neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba pakeisti Institucijos nutarimą ir neskirti tik administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi A. Ž. skundą tenkino iš dalies – Institucijos nutarimą dalyje dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių pakeitė ir A. Ž. vietoje specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, skyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į apelianto išreikštą nesutikimą dėl administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo, į tai, jog ANK 422 straipsnio 6 dalyje yra numatyta galimybė taikyti vien administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, į aplinkybę, kad A. Ž. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra baigta vykdyti, o administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dar nepradėta vykdyti, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas už padarytą administracinį nusižengimą vietoje minimaliam terminui skirtų administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių – skirti alternatyvią taip pat minimalaus termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Taip pat apylinkės teismas sprendė, kad kadangi skundu prašoma netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, Institucijos nutarimu paskirto administracinių poveikio priemonių komplekso pakeitimas įstatyme numatyta alternatyva – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties nepablogins labiau, nei to prašoma skunde.

4. Kauno apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį kaip nepagrįstą, neobjektyvią, neteisingą ir neskirti teisės vairuoti atėmimo 12 mėnesių, nes tai labai pablogina apelianto teisinę padėtį, o ne ją pagerina, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą likusiam laikotarpiui arba taikyti mažesnį nei 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laikotarpį, o netaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, palikti antialkoholinio variklio užrakto galimybes.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismui ir skunde nurodė, jog sutinka, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kad jam buvo nustatytas 0,55 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat pateikė specialisto išvadą, kur jam buvo nustatytas 0,38 promilių neblaivumas, kas reiškia, kad alkoholio koncentracija buvo mažėjanti, o ne didėjanti. Nurodo, kad iš vakaro prieš įvykį šventė, alkoholio daug nevartojo, taip pat nevartojo stiprių alkoholinių gėrimų, namo grįžo su taksi, kas įrodo, kad jau tuo metu neturėjo jokių ketinimų sėsti už automobilio vairo būnant neblaiviam. Apeliantas teigia, kad nesijautė būdamas neblaivus, kad nebūtų rizikavęs sėsti už automobilio vairo, jei būtų blogai jautęsis.

4.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo vairavimo kategorija B, vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) metų, vairavo 32 metus. Taip pat teigia turintis alkotesterį, tačiau buvo jį palikęs kitame automobilyje, dėl ko negalėjo pasitikrinti blaivumo ir taip išvengti klaidos. Apelianto teigimu, jis tikrai nėra priklausomas nuo alkoholio, nėra piktnaudžiaujantis alkoholiu žmogus, į vairavimą visada žiūrėjo ir žiūri labai atsakingai, nėra piktybinis KET pažeidėjas ir per visą vairavimo laikotarpį jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat nėra turėjęs kitų piktybinių KET pažeidimų, o šis nusižengimas yra tik atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, siekiant padaryti KET pažeidimus.

4.3. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį ne tik neatsižvelgė į apelianto individualią situaciją, pateiktus motyvus, tačiau dar ir pablogino apelianto situaciją, atimdamas teisę vairuoti 1 metams, nors skundo reikalavimuose apeliantas buvo nurodęs, jei teismas netenkintų skundo, kad jis bent jau nepablogintų apelianto situacijos. Apeliantas nurodo, kad paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, jam reikės perlaikyti „Regitroje“ tiek teoriją, tiek ir praktinį vairavimą ir tokia paskirta alternatyvinė poveikio priemonė sužlugdys jo gyvenimą galutinai ir bus neproporcinga bei neadekvati priemonė apelianto atžvilgiu, jį varžys labiau nei yra reikalinga nuobaudos tikslams pasiekti.

4.4. Apeliantas skunde nurodo, kad pilnai pripažino kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, kad nustatytos lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kad nusižengimo padarymo metu nepadarė jokių kitų administracinių nusižengimų, niekas nenukentėjo, žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta. Apelianto teigimu, pažeidimas padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai, kad realaus pavojaus visuomenei bei jokios grėsmės niekam nepadarė, nusižengimas yra tik atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, siekiant padaryti KET pažeidimus. Apeliantas taip pat nurodo, kad savo iniciatyva susirado ir išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, buvau atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą, užsiregistravo ir išklausė vairavimo mokykloje privalomus papildomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, kaip to reikalauja įstatymas, paskirtą administracinę baudą sumokėjo. Apelianto teigimu, sumokėta bauda, kam buvo net skolinamasis pinigų, visi išklausyti kursai, už kuriuos taip pat reikėjo susimokėti, ir du su puse mėnesio nevairavimo laikotarpis jam yra pakankamai didelė finansinė našta, kuri sukėlė ir sukelia tikrai neigiamas pasekmes ir atliko savo funkciją, kad ANK reglamentuoti tikslai ir uždaviniai būtu įgyvendinti. Apeliantas taip pat nurodo, kad nėra priklausomas nuo alkoholio, kad jo padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti laikytinas padarytu atsitiktinai, teigia, kad yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, dirbantis ir mokantis Lietuvoje mokesčius. Taip pat nurodo, kad jis labai kritiškai vertina savo neapgalvotą poelgį dėl vairavimo neblaiviam, labai pergyvena dėl aptariamos situacijos, taip pat baigė ir pirmosios medicinos pagalbos kursus, gavo naują sveikatos medicininę pažymą.

4.5. Skunde nurodoma, kad apelianto darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), darbo funkcijos apima darbą su klientais, prekių atsivežimą, važiavimą pas tiekėjus, kad bendrovėje dirba tik 4 žmonės, todėl daugumą įmonės funkcijų reikia atlikti pačiam bei kad dirba nuo pirmadienio iki penktadienio. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu neturint teisės vairuoti, ryte jį nuveža sutuoktinė arba važiuoja taksi bei kad neturint teisės vairuoti tenka dirbti labai daug, dėl ko beveik nemato savo šeimos. Taip pat skunde teigiama, jog apylinkės teismui apeliantas nurodė ir tai, kad darbe yra 4 automobiliai, nepriskirti konkrečiam darbuotojui, jais naudojasi visi, todėl tektų dėti alkoblokus į visus automobilius, kas būtų nepakeliama našta, atsižvelgiant į tai, kad apelianto darbo atlyginimas nėra didelis bei kad šeima turi finansinių įsipareigojimų.

4.6. Skunde taip pat nurodoma, jog teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra labai reikalinga ir būtina dėl to, kad jis yra vienintelis, kuris gali pasirūpinti savo močiute, kuri yra apgyvendinta senelių namuose (duomenys neskelbtini), nes savaitgaliais viešasis transportas iki močiutės nevažiuoja, kitų asmenų nuvežti pastoviai nepriprašysi, o su taksi važiuoti labai brangu, nes toli, be to, negali močiutei paskambinti, pasiteirauti dėl jos sveikatos, nes ji nesugeba atsiliepti telefonu, dėl ko kontaktai su ja visai nutrūko. Taip pat reikalingumą turėti teisę vairuoti transporto priemones apeliantas grindžia ir tuo, kad su sutuoktine augina neįgalų sūnų, kurį bent kartą per mėnesį yra reikalinga nuvežti į gydymo įstaigą, padaryti (duomenys neskelbtini) tyrimus, jam yra reikalingi specialūs vaistai, reikalinga tikrinti, ar vaistai jam tinka, taip pat jį reikia nuvežti ir pasiimti iš lankomo būrelio. Taip pat apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ir todėl, kad turi asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kur reikia važiuoti prižiūrėti ir pan. Apeliantas pažymi, kad nors apylinkės teismas nurodo, jog šios aplinkybės buvo iki pažeidimo, tačiau po nusižengimo padarymo jos niekur neišnyko.

4.7. Skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-11-303/2018, 2AT-38-895/2019, 2AT-48-719/2020 dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, taip pat nurodo, kad remiantis Kauno apygardos teismo praktika byloje Nr. AN2-266-919/2019 veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita gali būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Taip pat skunde pateikiama LAT praktiką bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 dėl taikomos administracinės nuobaudos atitikimo proporcingumo reikalavimui. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad analogiškose bylose Nr. II-192-434/2022, II-176-298/2022, II-464-1023/2024, eII-l50-922/2024, eII-34-1135/2025, eII-1464-1123/2024 teismai yra iš dalies tenkinę pareiškėjų skundus, sutrumpinę teisės vairuoti atėmimo laikotarpį ir netaikę poveikio priemonės – antialkoholinio variklio galimybių, atsižvelgę į kompleksą aplinkybių, o remiantis praktika byloje Nr. eII-631-818/2025, teisės vairuoti turėjimo poreikis taip pat neturi būti visiškai ignoruojamas.

4.8. Apelianto manymu, jam pritaikytas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ar alkobloko netaikymas tikrai bus pakankamas, nes jis suvokė nusižengimo padarymo pasekmes, bei bus pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti. Apelianto teigimu, toks sprendimas atitinka teismų formuojamą praktika panašaus pobūdžio bylose – LAT nutartys bylose Nr. 2AT-7-4/2023, 2AT-13/2013, 2AT-34-507/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-38-744/2023, Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis byloje Nr. eII-214-920/2024, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis byloje Nr. eII-34-1135/2025.

5. Institucija pateiktu atsiliepimu prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

5.1. Atsiliepime pažymima, kad apeliantui alkoholio kiekio matuokliu buvo atlikti du patikrinimai, laikantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 2019 m. kovo 25 d. Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo“ tvarkos, byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi, taip pat byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos.

5.2. Atsiliepime nurodoma, kad apelianto neblaivumas (0,46 prom. pritaikius paklaidą) viršijo įstatymo nustatytą vairuotojams leistiną promilių ribą, kas sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Taip pat nurodoma, kad apeliantui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam, todėl švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teisės ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

5.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas, ignoruojant viešąjį interesą.

5.4. Institucija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu yra aplinkybių kompleksas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą bei kad apelianto atžvilgiu apylinkės teismas pablogino padėtį. Institucija nurodo, kad ir apelianto prašymų pozicija yra kintanti, nes iš pradžių jis prašo taikyti alkobloką, vėliau jau prašo jį panaikinti, nes neturės galimybių įsirengti dėl finansinės naštos. Institucijos vertinimu, vien tai, kad apelianto atžvilgiu egzistuoja įprastos, gyvenimiškos aplinkybės ir jo poreikiai, tai nesudaro pagrindo taikyti išskirtinai švelnias sankcijas jo atžvilgiu, nes pateikiamos gyvenimiškos ir jokiais būdais ne išskirtinės aplinkybės apskritai nėra reikšmingos, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, juo labiau, kad apeliantui buvo paskirtas minimalus, t. y. mažiausias galimas teisės atėmimas.

5.5. Institucijos nuomone, vien tai, kad apeliantas nepadarė kitų pažeidimų, sumokėjo paskirtą baudą, išklausė privalomus kursus, kurie yra susiję su nusižengimo padarymu ir bet kokiu atveju jam yra privalomi, asmens veikos pavojingumo nemažina ir nesudaro apskritai jokių išskirtinių aplinkybių viseto, nes apeliantą kelyje elgtis drausmingai įpareigoja KET ir tai, kad jis patirs tam tikrų nepatogumų, nesudaro jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą. Institucijos teigimu, kitoks šios teisės normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Institucija nurodo, kad apie poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones apeliantas žinojo dar iki darant administracinį nusižengimą, be to, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio nevairuoti būdamas neblaivus ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau taip nesielgė. Institucijos vertinimu, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

5.6. Atsiliepime nurodoma, kad vairavimas transporto priemonę esant neblaiviam kelia pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir toks pažeidimas yra priskiriamas prie itin šiurkščių pažeidimų. Institucijos nuomone, skundo argumentai, kad nusižengimas padarytas nesąmoningai, nepiktybiškai, kad apeliantas sėsdamas neblaivus už vairo jautėsi visiškai sveikas ir blaivus, kad realaus pavojaus visuomenei ir jokios grėsmės niekam nepadarė ne tik nesudaro pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, bet ir rodo, kad apeliantas negeba adekvačiai įvertinti savo būklės prieš sėsdamas už vairo bei yra nekritiškas padarytam administraciniam nusižengimui. Institucija atsiliepime nurodo, kad turėdamas didelį vairavimo stažą, apeliantas neabejotinai suvokė, kiek ilgai ir kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą, be to, jis pripažino, jog aptariamoje situacijoje norėjo pasitikrinti savo neblaivumą alkotesteriu, kas tik patvirtina, kad prieš sėsdamas už vairo jis nesijautė visiškai blaivus, tačiau to nepadarė, nes alkotesterį buvo palikęs kitame automobilyje.

5.7. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad būdamas neblaivus A. Ž. su savimi vežėsi ir nepilnametį sūnų, tokiu būdu sukeldamas realų pavojų ne tik savo paties, bet ir vaiko sveikatai ir net gyvybei. Institucija sutinka ir su skundžiamos nutarties argumentu, jog tai, kad žala niekam nebuvo padaryta, yra ne apelianto nuopelnas, o atsitiktinumas, nes neleisdami neblaiviam pareiškėjui toliau vairuoti automobilį pareigūnai užkirto kelią galimam žalos padarymui. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad byloje esančiame neblaivumo nustatymo akte pažymėtas asmens neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, kas aiškiai rodo, kad apelianto neblaivumo būsena buvo akivaizdi.

5.8. Atsiliepime pažymima, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą, taip pat, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį, o kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose.

5.9. Institucijos nuomone, apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Taip pat pažymima, jog ne tik administracine nuobauda, bet ir administracinio poveikio priemone, kuri skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Ž. iš esmės neginčija padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, kvalifikacijos bei paskirtos nuobaudos (baudos), tačiau kelia skundžiama nutartimi paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašydamas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, o nesant galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies, palikti administracini poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 642 straipsnio 2 dalies nuostatą, todėl skundžiama nutartis naikinama.

7. Kaip minėta, Institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas apylinkės teisme buvo nagrinėjamas pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundą, todėl remiantis ANK 642 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negalėjo būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde. Apeliantas apylinkės teismo prašė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 3 mėnesiais bei neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip pat skunde buvo pateiktas ir alternatyvus prašymas – nepabloginti apelianto padėties ir nesutrumpinus teisių atėmimo laikotarpio, netaikyti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas vietoje Institucijos nutarimu taikytų administracinių poveikio priemonių – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, A. Ž. skyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

8. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams yra alternatyvi Institucijos taikytoms administracinio poveikio priemonėms – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) bei kad taikyti asmeniui draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, galima tik jo sutikimu (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis). Tačiau apylinkės teismas, nors ir teisingai vertino, kad bylą nagrinėjant teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebesutiko su administracinio poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholinio variklio užraktai, vis dėlto nepagrįstai spendė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties nepablogins labiau, nei to prašoma skunde.

9. Visų pirma pažymėtina, kad apylinkės teismui pateiktu skundu A. Ž. be kita ko prašė nepabloginti jo padėties ir nesutrumpinus teisių atėmimo laikotarpio, netaikyti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi, apylinkės teismas nors iš dalies ir tenkino A. Ž. skundą ir netaikė jo atžvilgiu administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau nustatydamas dvigubai ilgesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laikotarpį, A. Ž. padėtį pablogino daugiau, negu to buvo prašoma skunde. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys, kad kaip teisingai buvo nurodyta tiek apelianto Institucijai pateiktame 2025 m. spalio 16 d. prašyme, tiek Institucijos nutarime, aptariama įstatymo leidėjo teisės aktuose įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholinio variklio užraktai, yra švelnesnio pobūdžio nei visiškas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi taikius minėtą administracinio poveikio priemonę, asmuo nustatytu laikotarpiu su tam tikrais apribojimais gali vairuoti transporto priemones. Taip pat įvertintina ir paties apelianto pozicija viso proceso metu dėl administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai: Institucijai pateiktu 2025 m. spalio 16 d. prašymu prašė taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, apylinkės teismo prašė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą bei iš viso netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tuo tarpu apygardos teismui pateiktu skundu apeliantas prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, o pastarojo prašymo netenkinus, palikti antialkoholinio variklio užrakto galimybes. Kaip teisingai pažymėjo Institucija atsiliepime, apelianto pozicija dėl minėtos administracinio poveikio priemonės viso proceso metu buvo kintanti, tačiau toks pozicijos nenuoseklumas, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo, kad apeliantas tiesiog siekė palengvinti savo teisinę padėtį ir negalėjo tikėtis, jog apylinkės teismas ją pasunkins, juo labiau, kad kaip minėta, apeliantas buvo pateikęs ir alternatyvų prašymą – nepabloginti jo padėties. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus, kad apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas be kita ko sutinka, jog jo atžvilgiu būtų taikoma administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholinio variklio užraktai, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, kaip pažeidžianti ANK 566 straipsnio 1 dalies ir 642 straipsnio 2 dalies nuostatas, draudžiančias pabloginti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtį dėl jo paties paduoto skundo.

10. A. Ž. administracinėn atsakomybė patrauktas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Už minėtą administracinį nusižengimą, remiantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Institucijos nutarimu apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kurios aukštesniojo teismo vertinimu yra pagrįstos ir teisėtos.

11. Galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

12. Apeliantas savo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę grindžia aplinkybių visuma dėl jo darbo, šeimos ir jo artimųjų sveikatos bei priežiūros situacijos. Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės buvo pakankami įvertintos tiek Institucijos, priimant nutarimą, tiek apylinkės teismo, priimant skundžiamą nutartį, be to, apelianto nurodomos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholinio variklio užraktai, apeliantui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos aplinkybės, dėl kurių apeliantas grindžia poreikį turėti teisę vairuoti (darbo funkcijų vykdymas, rūpinimasis vaiku, pagalba močiutei, šeimos poreikių tenkinimas, rūpinimasis nekilnojamuoju turtu), buvo jam žinomos ir prieš nusižengimo padarymą, todėl kilusios pasekmės yra jo paties elgesio rezultatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija, priimdama nutarimą A. Ž. atžvilgiu, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, A. Ž. asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ko pagrindu buvo paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, kurių dydis atitinka sankcijoje nustatytus minimalius dydžius. Nagrinėjant skundą taip pat įvertintina ir tai, kad nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog apeliantui anksčiau nebuvo atimta teisė vairuti transporto priemones, ką patvirtina ir 2025 m. lapkričio 14 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie A. Ž. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šioje byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą apeliantas įvykdė tik mažiau nei mėnesiui praėjus nuo ankstesnės nuobaudos galiojimo pabaigos, kuri apeliantui tai pat buvo skirta už administracinį nusižengimą, susijusį su KET pažeidimu, t. y. už tai, kad apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą greitį, kas aukštesniojo teismo vertinimu neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę ir parodo, jog jis ne visada atsakingai naudojasi suteikta vairavimo teise. Įvertintina ir tai, kad nors apeliantas nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga be kita ko ir rūpintis savo sūnumi, tačiau kaip teisingai pažymėjo Institucija atsiliepime, administracinio nusižengimo padarymo metu apelianto vairuojamoje transporto priemonėje buvo ir jo nepilnametis sūnus, ką patvirtino ir pats apeliantas apylinkės teismas, nurodydamas, kad administracinio nusižengimo metu vežė savo sūnų į būrelį (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:19:24). Pastaroji aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad apeliantas neatsakingai naudojasi jam suteikta vairavimo teise. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog kaip minėta, visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su darbiniais, šeiminiais santykiais, teigiama apelianto charakteristika, buvo įvertintos tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo, kaip ir nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino ir gailisi dėl administracinio nusižengimo, kas be kitų administracinį nusižengimą ir apelianto asmenybę charakterizuojančių aplinkybių sudarė pagrindą taikyti sankcijoje nustatytas minimalaus dydžio nuobaudą bei administracinio poveikio priemones, todėl vėl iš naujo vertinti analogiškas aplinkybes ir jų pagrindu švelninti apelianto teisinę padėtį aukštesnysis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.

14. Taip pat įvertintina ir tai, kad A. Ž. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 0,4 promilių neblaivumas. Kaip teisingai apeliantas nurodo skunde, jam nustatyta etilo alkoholio koncentracija buvo mažėjanti, t. y. pirminio patikrinimo metu 09.48 val. jam nustatytas 0,55 promilės neblaivumas, po 16 min. atlikto patikrinimo metu nustatytas 0,48 promilės neblaivumas, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2025 m. spalio 13 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad iš A. Ž. administracinio nusižengimo dieną 11.06 val. paimtame kraujyje nustatyta 0,38 promilės etilo alkoholio. Šioje dalyje pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusiengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Be to, kaip teisingai pažymėjo Institucija atsiliepime, apeliantui buvo nustatytas ir neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, ką patvirtina Neblaivumo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius, jog nagrinėjamu atveju būtų buvusi pažeista apelianto neblaivumo patikrinimo procedūra, apeliantui nustatytas administracinio nusižengimo padarymo metu nustatytas neblaivumas bei neblaivumo požymis atspindi A. Ž. ypatingai neatsakingą požiūrį į kelių eismo saugumą bei sudaro pagrindą abejoti tuo, jog prieš vairuodamas transporto priemonę jis nesijautė neblaivus. Juo labiau, kaip teisingai pažymėta ir Institucijos atsiliepime, pats apeliantas nurodo, jog jei nebūtų palikęs alkotesterio kitame automobilyje, jis būtų pasitikrinęs savo blaivumą, kas tik sustiprina teismo abejonę, jog apeliantas nesijautė neblaivus. Aukštesnysis teismas iš esmės sutinka ir su Institucijos atsiliepimo teiginiu, jog apeliantas, teigdamas jog vairuodamas neblaivus nepadarė žalos, yra nekritiškas padarytam administraciniam nusižengimui, juo labiau, kad kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, tai, kad žala niekam nebuvo padaryta, yra ne apelianto nuopelnas, o atsitiktinumas, nes būtent pareigūnams neleidus neblaiviam A. Ž. toliau vairuoti automobilį buvo užkirstas kelias galimam žalos padarymui.

15. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių terminui apeliantui yra taikoma iki 2026 m. balandžio 10 d., taigi, po mažiau nei dviejų mėnesių, įstatyme nustatyta tvarka susigrąžinęs specialiąją teisę, vėl galės vairuoti transporto priemones su tam tikru apribojimu – antialkoholiniu variklio užraktu, kuris paskirtas minimaliam sankcijoje numatytam 12 mėnesių laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad apeliantas teisės vairuoti neturi nuo 2025 m. spalio 11 d., tačiau jokių objektyvių duomenų, be deklaratyvių paties apelianto teiginių, kad per šį laikotarpį būtų netekęs darbo, kad būtų sumažėjusios šeimos pajamos ar kad būtų iš esmės negalėjęs pasirūpinti savimi bei savo artimaisiais, nepateikė. Sutiktina ir su Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog tai, kad apeliantas sumokėjo paskirtą baudą, išklausė privalomus kursus, kurie dėl padaryto nusižengimo apeliantui yra privalomi, veikos pavojingumo nemažina bei nesudaro jokių išskirtinių aplinkybių, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų tikslinga sušvelninti Institucijos nutarimu taikytas administracinio poveikio priemones ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad nors skunde apeliantas akcentuoja savo finansinę padėtį, dėl ko jam būtų sudėtinga įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, tačiau kaip minėta skundu prašoma, netaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, palikti galimybę vairuoti transporto priemones su minėtu apribojimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų skundo argumentų plačiau nepasisako.

16. Dėl skunde pateikiamos gausios teismų praktikos atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ji besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką procesinį sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi kituose procesiniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju apeliantas patrauktas administracinė atsakomybėn už itin šiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą, o paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra lygios sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, todėl skunde pateikiama apylinkės teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką procesinį sprendimą.

17. Aptartų aplinkybių visumoje konstatuotina, kad apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, todėl A. Ž. skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis naikinama ir paliekamas galioti A. Ž. atžvilgiu priimtas Institucijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.