Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Ž. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

6. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

10. Pareiškėjo skundo argumentai, jog jis jautėsi žvalus ir nesijautė neblaivus, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Tuo pačiu teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog per valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus organizme gali sumažėti vidutiniškai apie 0,20 promiles (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 ir kt.). Pažeidėjas skunde nurodė, jog alkoholį vartojo vakarykštės šventės metu, todėl ant rytojaus ryto jam į alkoholio matuoklį įpūtus pirmu pūtimu 0,78, antru pūtimu 0,48 promiles, neįvertinus paklaidos, laikytina, jog nurodyto kieko pakako, jog tikrai turėjo suprasti, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs, kai jam reikės važiuoti, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas lengvabūdiškai siekė išvengti jam galinčių kilti padarinių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Teismo manymu, pažeidėjui nustatytas 0,48 promilės, neįvertinus paklaidos, girtumas buvo pakankamas jam suprasti, jog jis negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo pareiškėjo lengvabūdišką elgesį. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-493-626/2019, Nr. AN2-69-626/2020). Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnyba, (toliau tekste ir – VTMT) yra ne kartą išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat VTMT yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-462/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, nustatydami pareiškėjo girtumą, nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, todėl netikėti pareiškėjo girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Be to, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus gerokai mažesnę jo koncentraciją bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Nagrinėjamu atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad M. Ž. kraujyje, paėmus tyrimą 11:00 val., yra mažiausia 0,36 promilių etilo alkoholio koncentracija, todėl akivaizdu praėjus laikui kraujo tyrimas neparodo M. Ž. tikrojo blaivumo/neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu, juolab neaišku kokių priemonių asmuo galėjo imtis neblaivumui sumažinti. Neginčytina, kad žmogaus organizmas laikui bėgant alkoholio molekules skaldo ir šalina iš organizmo ir žmogaus neblaivumo lygis matuojant promilėmis mažėja. Pažymėtina, kad nustatant asmens neblaivumo laipsnį vairavimo momentu, vertinant pirminius alkotesterio rodmenis ir lyginant juos su laboratorinio kraujo tyrimo, atlikto tikrinant asmens blaivumą, metu gautais duomenimis, ypatingą reikšmę turi tinkamas medicininės apžiūros atlikimas sveikatos priežiūros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas, preciziškai laikantis visų nustatytų taisyklių. Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau – Metodika), 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai: asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – Medicininės apžiūros aktas). Tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į bylą pateikė tik specialisto išvadą, nėra duomenų, kad medicininė apžiūra buvo atlikta ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas buvo pildomas, kadangi kaip matyti iš pateikto akto tyrimo tikslas buvo tik nustatyti etilo alkoholį. Nustatyta tvarka neatlikus medicininės apžiūros ir nesant Medicininės apžiūros akto, nėra galimybės nustatyti nei to, kada ir kokios būklės asmuo atvyko į medicinos įstaigą, taip pat ir to, ar apskritai gydytojas jį apžiūrėjo, be to, nėra galimybės nustatyti, kaip vyko tiriamųjų medžiagų paėmimas, ar buvo paimtas reikiamas kiekis kraujo, ar buvo naudojamos tinkamos priemonės, ar mėginys buvo apsaugotas ir pan. Pažymėtina, kad Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai, todėl visi anksčiau išvardyti duomenys yra būtini norint konstatuoti, jog buvo nenukrypta nuo nustatytų taisyklių, asmuo buvo tinkamai apžiūrėtas ir laikantis taisyklių buvo paimtas mėginys, ir tik tada trečiojo asmens medicininės apžiūros etapo (tiriamųjų medžiagų ištyrimas) metu gauti duomenys gali būti laikomi patikimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Metodikos 11 p. atskirai reglamentuoja išvados formulavimą, t. y ketvirtąjį asmens medicininės apžiūros etapą. Iš nuostatų išeina, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 10.1 p. nustatyta, kad jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas, gavęs toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, gydytojas užpildo medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas” ir „Išvada”. Skiltyje „Tyrimo rezultatas” įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, skiltyje „Išvada” nurodoma, ar asmuo buvo blaivus (neblaivus, apsvaigęs). Nustačius neblaivumą nurodomas neblaivumo laipsnis. Medicininės apžiūros aktas tvirtinamas gydytojo parašu ir asmeniniu spaudu. Medicininės apžiūros aktas turi turėti numerį, būti patvirtintas ASPĮ antspaudu (Metodikos 11 p.). Šiuo atveju byloje pateikta Specialisto išvada yra tik tarpinis medicininės apžiūros etapas. Teismas laiko, kad byloje esant pateiktai vien Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadai, kuri turėtų būti tik dalis bendro asmens tyrimo, tačiau nesant Medicininės apžiūros akto, jame nurodytos bendros tiriamo asmens būklės ir atskleistų tiriamųjų medžiagų paėmimo aplinkybių, taip pat ir juo suformuluotos galutinės išvados dėl asmens blaivumo, atskira specialisto išvada, kuria ištirtas neaiškiomis aplinkybėmis paimtas ir tyrimui pristatytas kraujo mėginys, negali būti laikoma patikimu ir tinkamu įrodymu, paneigiančiu ar keliančiu abejonių dėl alkotesteriu M. Ž. pirmu tikrinimu nustatyto 0,78 prom. girtumo laipsnio, o antru tikrinimu 0,48 prom. neblaivumo, neįvertinus paklaidos. Remiantis tuo, kas išvardyta, minėta Specialisto išvada kaip įrodymu šioje byloje nesivadovautina, juolab ji nepaneigia alkotesterio duomenų, kad pareiškėjas neblaivumo nustatymo alkotesteriu metu vairavo neblaivus. Kaip aukščiau minėta, pareiškėjas tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad vairavo neblaivus, nuoširdžiai gailėjosi.

11. Pareiškėjas, žinodamas apie vartotą alkoholį, nebuvo pakankamai drausmingas ir rūpestingas bei atidus kelių eismo dalyvis, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės, sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į išdėstytą pagrįstai spręstina, kad pareiškėjo veiksmų teisinė kvalifikacija pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra teisinga. Įvertinus išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustačius pareiškėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių, konstatuotina, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu teisėtai pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Toliau spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo (ANK 641 straipsnis).

12. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

13. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

14. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

15. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

16. Vertindamas pareiškėjo nurodytą teismų praktiką šios bylos aplinkybių kontekste, teismas pažymi, jog skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose.

17. Nagrinėjamojoje byloje teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs pareiškėjo skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus, išklausęs teismo posėdyje pareiškėjo paaiškinimus, jo kritišką savo elgesio vertinimą, nurodymą, jog išgyvena dėl pasekmių, nuoširdžiai gailisi, įvertinus pareiškėjo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jokios žalos savo neteisėtais veiksmais jis nesukėlė, tuo pačiu metu kitų KET pažeidimų nepadarė, priešingai po sustabdymo momento pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat pripažino nusižengimą, kritiškai vertino savo tokį elgesį, gailėjosi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas pateikė į bylą duomenis, jog skundžiamu nutarimu skirtą baudą sumokėjo. Asmeniui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,48 promilės (0,46 promilės pritaikius nusižengimui nustatyti panaudoto matavimo prietaiso rodmenų paklaidą ± 0,017 promilės), kuris nedaug viršija leistiną normą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po vertinamo administracinio nusižengimo padarymo asmuo būtų vėl pažeidęs Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nors praeityje ir baustas du kartus per penkerius metus administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, neturi jokių galiojančių administracinių nusižengimų penkerių metų laikotarpyje. Duomenų dėl pareiškėjo teistumo nenustatyta. Respublikiniame priklausomybės ligų centre nėra registruotas, atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą. Skundžiamu nutarimu skirtą baudą sumokėjo, taigi patyrė finansinio pobūdžio pasekmes, gyvena su šeima, nepilnamečiu vaiku, dirba. Išskirtinai teigiamai charakterizuojamas. Nors nurodytos išskirtinai teigiamai pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės ir nepateisina pareiškėjo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas normas, o nagrinėjamas nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik KET pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas, priešingai bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas praeityje buvo baustas tik du kartus už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos negaliojančios, dėl ko asmuo laikomas nebaustu administracine tvarka, nenustatyta, kad būtų asmuo teistas, bylos duomenys patvirtina, kad asmuo nėra priklausomybės ligų įskaitoje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį, skirta bauda padarė finansinį poveikį, o pradėta taikyti administracinio poveikio priemonė - sustabdant teisę vairuoti savo tikslus iš dalies jau pasiekė, nes asmuo jaučia neigiamas to pasekmes, nuoširdžiai gailisi bei linkęs pasitaisyti.

19. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas laikomas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Vis dėlto, akcentuotina, kad įvertinus pareiškėjo elgesį iki šio administracinio nusižengimo padarymo, charakterizuojančią medžiagą, konstatuojama, jog pažeidėjas nėra suformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas pareiškėjo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo išskirtinai teigiamai charakterizuojamai asmenybei. Be to, teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi individualiai įvertinti pažeidėjo asmenybę ir spręsti ar pažeidėjo priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir sistemingai kartojasi, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo poelgis nepateisintinas, tačiau padarytas nusižengimas negali būti laikomas tendencingu, o priešingai – padarytas neįvertinus savo fiziologinės organizmo būklės.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad institucija nepagrįstai priėmė sprendimą netaikyti M. Ž. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas ir privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jo nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėjui nebuvo tinkamai individualizuota skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri laikytina per griežta ir neproporcinga. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių skyrimas M. Ž. prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių. Šios aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad M. Ž. neturėjo tiesioginės tyčios vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam ir padaryti administracinį nusižengimą, o nusižengė dėl nerūpestingumo, sąžiningai klystant. Pastebėtina, jog leistina riba, pritaikius paklaidą, buvo viršyta tik 0,05 promilėmis, taip pat, M. Ž. nuvykus atlikti kraujo patikrinimo nustatytas 0,36 promilių neblaivumas. Iš šių duomenų spręstina, jog asmens neblaivumas mažėjo, inkriminuoto neblaivumo laipsnis itin nedaug viršijo ribą nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, dėl ko asmuo galėjo suklysti vertindamas savo neblaivumą. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas yra išimtinai teigiamai charakterizuojamas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur akivaizdu pagal darbo pobūdį teisė vairuoti yra labai svarbi, todėl jam netekus teisės vairuoti 6 mėnesiams ir taip pat draudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai prietaisai 12 mėnesių, asmuo negalėtų tinkamai vykdyti minėtos darbinės veiklos, dėl ko nebūtų mokami valstybei mokesčiai, būtų patiriami nuostoliai, taptų sunku išlaikyti šeimą, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjo administracinis nusižengimas laikytinas padarytu atsitiktinai, kad jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, dirbantis ir mokantis Lietuvoje mokesčius, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad nustatytą ribą neblaivumas viršijo nedideliu kiekiu ir tos pačios dienos 11.00 val. paėmus kraują nustatytas neblaivumo lygis neviršijo leistinos ribos, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, teismas daro išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, būtų akivaizdžiai neproporcingas poveikio priemonių komplektas. Jis kaltę viso proceso metu pripažino, neginčijo paties pažeidimo fakto, gailėjosi, baudą sumokėjo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Asmuo turi šeimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Dėl šių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka tik administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesių laikotarpiui, panaikinant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai. Teismo vertinimu, tokia poveikio priemonė bus pakankama, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio veikų darymo ir tai kartu su paskirta bauda jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Dėl to pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi panaikinti M. Ž. paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylika) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.