Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-2819-1187/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05264-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.5.1; 3.5.19(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 15 d. VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „ART1” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Mulevičius, uždaroji akcinė bendrovė „ART1“. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė :Ginčo esmėPareiškėjas PRS1 (toliau – pareiškėjas, skolininkas) 2026 m. vasario 25 d. pateikė skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus (toliau – antstolio) veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolio Sauliaus Mulevičiaus patvarkymą Nr. S-26-170-2415 dėl lėšų ir turtinių teisių arešto, kuriuo buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios PRS1 banko sąskaitose; 2) panaikinti antstolio Sauliaus Mulevičiaus nurodymą Nr. S-26-170-2413 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą; 3) panaikinti antstolio Sauliaus Mulevičiaus patvarkymą Nr. S-26-170-2953, kuriuo buvo atmestas skolininko 2026 m. sausio 29 d. prašymas panaikinti areštą skolininko vardu atidarytoms sąskaitoms bei teismo nutarties įvykdymo užtikrinimui taikyti areštą skolininko turtui, t. y. jo vardu registruotiems vertybiniams popieriams. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-643/2026 (toliau – Nutartis) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: areštuoti skolininkui priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtinės teisės, o jų esant nepakankamai ir piniginės lėšos, esančios pas jį arba trečiuosius asmenis, 134 252,62 Eur sumai. Vykdydamas šią nutartį, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0170/26/00173 priėmė patvarkymą Nr. S-26-170-2392 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, surašė turto aprašą Nr. S-26-170-2414, priėmė nurodymą Nr. S-26-170-2413 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir patvarkymą Nr. S-26-170-2415 dėl lėšų ir turtinių teisių arešto.Skolininkas 2026 m. sausio 29 d. pateikė antstoliui prašymą panaikinti piniginių lėšų, esančių jo banko sąskaitose, areštą ir nutraukti išmokėjimo stabdymą, taikyti turto areštą skolininko nuosavybės teise turimoms UAB „ART1“ (toliau – Bendrovė) akcijoms, o tik tuo atveju, jei šių akcijų vertė būtų nepakankama – taikyti turto areštą skolininkui priklausančiai nekilnojamojo turto daliai, neviršijant 134 252,62 Eur sumos. Antstolis 2026 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-26-170-2953 paliko apribojimus turtui, skolininko prašymą panaikinti apribojimus sąskaitoms atmetė, tačiau sąskaitų arešto mastą sumažino iki 63 495,52 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis ignoravo teismo Nutartyje nurodytą išieškojimo iš Skolininko turto eilę ir nepagrįstai nurodymu ir patvarkymu nutraukė piniginių lėšų išmokėjimą ir areštavo skolininko pinigines lėšas. Nurodė, kad Turto apraše nurodyta skolininkui priklausančio turto vertė yra 469 364,00 Eur, t. y. 3,5 kartus didesnė nei Nutartyje nurodyta ieškinio suma. Turto apraše skolininkui priklausančiam žemės sklypui, adresas (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 23 798,00 Eur, pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 168,00 Eur, nėra taikomi jokie turto apribojimai. Skolininkui taip pat priklauso 24 399 vnt. (kas sudaro vienetų dalį procentais: 30,50 proc.) vardinių paprastųjų Bendrovės akcijų, kurių vienos nominali vertė: 2,90 Eur (visų - 70 757,10 Eur). Tačiau Bendrovės akcijų nominali vertė visiškai neatspindi tikrosios jų rinkos kainos. Skolininko vertinimu, Bendrovės akcijų vertė yra reikšminga ir viršija teismo Nutartyje nustatytą 134 252,62 Eur sumą. Tačiau antstolis, nepaisydamas Nutartyje įtvirtinto turto arešto eiliškumo, nenustatė realios skolininkui priklausančių Bendrovės akcijų vertės ir taip nepagrįstai areštavo skolininko pinigines lėšas. Patvarkyme Nr. S-26-170-2953 antstolio nurodytos aplinkybės, jog daliai skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto yra įregistruota hipoteka, yra teisiškai nereikšmingos vertinant arešto masto proporcingumą. Antstolis 2026 m. vasario 25 d. patvarkymu Nr. S-26-170-5087 skolininko skundą atmetė ir persiuntė bylą teismui. Nurodė, kad 2026 m. sausio 28 d. turto aprašu buvo areštuotas skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas:- ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/88 dalis parkingo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau iš registrų pateikiamos informacijos buvo nustatyta, kad minėtam turtui taikomi apribojimai – hipoteka, užtikrinant pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus, kurių prievolių dydžiai bendrai sudaro 708 750,00 Eur, o prievolių įvykdymo terminai numatyti tik 2044-10-17/2045-03-18. Minėtas turtas įkeistas visa apimtimi, o skolininkui priklauso tik dalis turto (pagrindas 2025 m. spalio 24 d. turto pasidalijimo sutartis Nr. 1791). Ir nors pagal VĮ Registrų centro nustatytas bei pateikiamas vidutines rinkos vertes pastarojo turto bendra vertė sudaro 445 398,00 Eur, tačiau iš CPK 754, 746 straipsnių nuostatų seka, kad reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, o be jo sutikimo išieškojimas iš įkeisto turto negalimas. Taip pat 2026 m. sausio 28 d. turto aprašu buvo areštuotas skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas:- 4249/206400 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 47/10000 dalys pastato (katilinės), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra po daugiabučiu namu, todėl jis kaip atskiras turtinis vienetas nėra likvidus, nes išieškojimas atskirai iš tokio turto nėra įmanomas, o 147/10000 dalys pastato (katilinės), esančios (duomenys neskelbtini), skolininkui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir jo dalis pastarajame nenustatyta. Be to, pagal VĮ Registro centro pateikiamas vidutines rinkos vertes pastarojo turto vertė sudaro tik 168,00 Eur. Matyti, kad pastarojo turto nepakanka užtikrinti pateiktos teismo nutarties bei galimo tolimesnio teismo sprendimo įvykdymą. 2026 m. sausio 28 d. turto aprašu buvo areštuoti skolininko vardu registruoti vertybiniai popieriai: 24 399,00 vnt. (kas sudaro vienetų dalį procentais: 30,50 proc.) vardinių paprastųjų UAB „ART1“ akcijų. Vardinės paprastosios akcijos nominali vertė: 2,90 Eur, kaip tai nurodyta ir 2026 m. sausio 28 d. turto apraše, kas sudaro 70 757,10 Eur. Skunde skolininkas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad areštuotų vertybinių popierių vertė viršija vertę, nustatytą pagal jų nominalią vertę. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2026 m. sausio 28 d. turto apraše areštuoto skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto nepakanka pateiktos teismo nutarties užtikrinimui, o areštuoto skolininkui priklausančio kilnojamojo turto: 24 399,00 vnt. vardinių paprastųjų UAB „ART1“ akcijų, nominali vertė sudaro 70 757,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, 2026 m. vasario 4 d. antstolio patvarkymu bei nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą arešto mastas skolininko areštuotose sąskaitose buvo sumažintinas iki 63 495,52 Eur (134 252,62 Eur – 70 757,10 Eur = 63 495,52 Eur ). 2026 m. vasario 4 d. antstolio patvarkymu bei nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą arešto mastas skolininko areštuotose sąskaitose buvo sumažintinas iki 63 495,52 Eur. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, kuriuos pateikė PLAIS, matyti, kad skolininkui priklausančių ir areštuotų piniginių lėšų suma 2026 m. vasario 25 dienai bendrai sudaro: 9253,05 Eur (bendra įvykdymo suma visų apribojimų kontekste). Todėl, skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių jo vardu atidarytose sąskaitose, areštas realiai sudaro tik 9253,05 Eur, kas neužtikrina pateiktos teismo nutarties bei galimo tolimesnio teismo sprendimo įvykdymą ir negali būti traktuojamas kaip perteklinis ar viršijantis teismo nutartyje nurodytą turto arešto mastą (CPK 677 straipsnis). Suinteresuotas asmuo UAB „ART1“ (toliau – suinteresuotas asmuo, išieškotoja, Bendrovė, apeliantė) atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad Antstolis, vykdydamas Nutartį, privalėjo užtikrinti realų, o ne formalų reikalavimo patenkinimą. Turto apraše užfiksuotas Skolininko nekilnojamasis turtas yra areštuotas trijų objektų sudėtyje: ½ dalis buto (duomenys neskelbtini); 1/88 dalis parkingo, (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), visas šis turtas yra įkeistas hipoteka, kuria užtikrinami pirmos eilės kreditorių reikalavimai bendra 708 750,00 Eur suma, o prievolių pasibaigimo terminai numatyti ne anksčiau kaip 2044 m. spalio 17 d. ir 2045 m. kovo 18 d. Iš CPK 754, 746 straipsnių nuostatų seka, kad reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo išieškojimas iš įkeisto turto negalimas. Pažymėjo, kad likęs neapribotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypo ir katilinės dalys) taip pat neužtikrina reikalavimo. Žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra po daugiabučiu namu, dėl ko jis kaip atskiras turtinis vienetas be kito nekilnojamojo turto toje pačioje vietoje nėra likvidus – atskiras išieškojimas iš tokio objekto negalimas. Katilinės dalis (47/10000 dalys (duomenys neskelbtini)) registrų duomenimis turi 168,00 Eur rinkos vertę ir priklauso skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktine teise. Abu objektai yra nepakankami pateiktos teismo nutarties užtikrinimui. Piniginių lėšų areštas tokiomis aplinkybėmis nėra Nutarties arešto eiliškumo pažeidimas – jis yra tiesioginė šio eiliškumo taikymo pasekmė, nes nekilnojamojo turto areštas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis yra neefektyvus. UAB „ART1“ akcijos nėra įtrauktos į reguliuojamą rinką, todėl nominali 2,90 Eur vertė vienai akcijai yra teisinis įkainojimo atskaitos taškas. Vykdomojoje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie oficialią akcijų buhalterinę vertę. Skolininkas teigia, kad 2026 m. vasario 5 d. pateikė Bendrovei prašymą pateikti buhalterinę vertę ir ją patvirtinančius dokumentus, tačiau Bendrovė esą atsakymo nepateikė. Šis argumentas atmestinas, nes skolininkui, kaip Bendrovės akcininkui, valdančiam 30,50 proc. akcijų, yra prieinami akcininkų teisės aktais numatyti informacijos gavimo mechanizmai, įskaitant teisę kreiptis į teismą dėl informacijos pateikimo (Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2026 m. vasario 25 d. dienai Skolininkui priklausančių ir areštuotų piniginių lėšų suma iš viso sudarė tik 9 253,05 Eur. Tuo tarpu Patvarkymu 3 nustatytas sąskaitų arešto mastas – 63 495,52 Eur – yra tik didžiausia leistino apribojimo riba, bet ne faktiškai Skolininko sąskaitose esančios ir areštuotos sumos. Taigi akcijų nominali vertė 70 757,10 Eur ir faktiškai areštuotos piniginės lėšos 9 253,05 Eur sudaro iš viso 80 010,15 Eur, o tai sudaro tik 59,6 proc. nutartyje nurodytos 134 252,62 Eur sumos. Vadinasi, nėra jokio pertekliaus. Pažymėjo, kad skolininkas nuslepia aplinkybę ar 24 399 vnt. vardinių paprastųjų UAB „ART1“ akcijų priklauso asmeninės nuosavybės teise ar bendra jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine, kadangi jos buvo įgytos jau po santuokos. Antstolis, priimdamas ginčijamus procesinius sprendimus, veikė nepažeisdamas nei Nutarties turinio, nei CPK 651, 675, 677 straipsnių, nei specialiųjų vertybinių popierių įkainojimo taisyklių.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi skolininko skundą tenkino ir panaikino antstolio patvarkymus Nr. S-26-170-2415 ir Nr. S-26-170-2953 bei nurodymą Nr. S-26-170-2413. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis nepažeidė išieškojimo iš skolininko turto eilės (CPK 664, 665 straipsniai), nes hipoteka įkeistu turtu ieškinio užtikrinimo pasiekti negalima, o kitas areštuotas nekilnojamasis turtas yra nelikvidus ar nepakankamas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininkas 2026 m. vasario 5 d. pateikė prašymą suinteresuotam asmeniui dėl informacijos apie Bendrovės akcijų buhalterinę vertę ir ją pagrindžiančių dokumentų kopijų pateikimo. Tačiau Bendrovė atsakymo skolininkui nepateikė. Nei antstolis, nei suinteresuotas asmuo UAB „ART1“ neprieštaravo skolininko nurodytai aplinkybei, jog skolininkui nebuvo pateiktas atsakymas dėl Bendrovės akcijų buhalterinės vertės. Todėl darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo dėl nežinomų priežasčių su skolininku nebendradarbiavo ir jo prašomų dokumentų jam nepateikė. Nors skolininkas ir yra UAB „ART1“ akcininkas, valdantis 30,50 proc. akcijų, jis, atsižvelgiant į tai, kad visas procesas vyko nuo 2026 m. sausio 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo iki 2026 m. vasario 4 d. patvarkymo priėmimo, kuriuo antstolis paliko apribojimus skolininko turtui, taikomus 2026 m. sausio 28 d. Turto aprašo pagrindu, atmetė prašymą panaikinti apribojimus skolininko vardu atidarytoms sąskaitoms, todėl skolininkas objektyviai vertinant negalėjo nedelsiant dėl suinteresuoto asmens UAB „ART1“ neveikimo, tinkamai įsivertinti akcijas bei pateikti antstoliui akcijų vertės paskaičiavimus ir tinkamai argumentuoti prašymą skirti ekspertizę ar kitą turto vertinimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvoje turto ir verslo vertinimą reglamentuoja du pagrindiniai teisės aktai –Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei Turto ir verslo vertinimo metodika. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 8 straipsnį, turto vertinimas atliekamas šiais tikslais: finansinių ataskaitų sudarymo; apmokestinimo; draudimo, nuostolių nustatymo; įkeitimo; nuosavybės teisės perleidimo; kitais tikslais. Nagrinėjamu atveju akcijų vertė turėjo būti nustatyta ieškinio užtikrinimo tikslu taikant laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, numato, kad turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi vertybiniai popieriai turėjo būti įvertinti ne pagal nominalią jų vertę, bet nustačius rinkos kainą akcijų vertinimo momentui. Kadangi antstolis įvertinęs akcijas pagal nominalią jų vertę, akcijų rinkos vertės nenustatė, tai galėjo įtakoti neteisėtai pritaikyti papildomą apribojimą – skolininko piniginių lėšų areštą. CPK 681 straipsnio 1 dalis aiškiai įpareigoja antstolį turtą įkainoti rinkos kainomis, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skolininkas nuo pat pradžių aktyviai prieštaravo antstolio nustatytai akcijų vertei, reikalavo objektyvaus turto įvertinimo, todėl esant nesutarimui dėl UAB „ART1“ akcijų vertės, kuomet skolininkas kvestionuoja antstolio atliktus turto vertinimo rezultatus, o antstolis į skolininko prieštaravimus neatsižvelgia, ekspertizės turto vertei nustatyti neskiria, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju proporcingumo ir interesų derinimo principai, areštuojant skolininko pinigines lėšas, nutraukiant piniginių lėšų išmokėjimą, galėjo būti pažeisti. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliantė (suinteresuotas asmuo) UAB „ART1” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko skundą atmesti ir priteisti bylinėjimo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. ir 2026 m. vasario 18 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartyse konstatuotas aplinkybes (prejudicinius faktus). Šiose nutartyse skolininko veiksmai pripažinti nesąžiningais: jis sudarė povedybinę sutartį po sprendimo atšaukti jį iš vadovo pareigų, turto padalijimo sutartį praėjus dešimčiai dienų po bendrovės pretenzijos, o laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimo metu sudarė preliminariąją buto pardavimo sutartį už 900 000 Eur (20 proc. mažesne nei skelbimuose nurodyta kaina) ir ją sąmoningai nuslėpė nuo teismo. Teismai taip pat konstatavo, kad turto padalijimas iš esmės sumažino turto likvidumą, akcijų tikroji vertė nenustatyta, o skolininkas neįrodė, kad atskaičius hipotekos kreditoriaus reikalavimus likusio turto pakanka reikalavimui padengti. 2026 m. sausio 26 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta ne neutralioje faktinėje situacijoje: teismas konstatavo objektyvių duomenų apie galimą skolininko siekį sumažinti turtą ir įvertino, kad jo nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos yra įkeisti tretiesiems asmenims. Bendrovė teigia, kad apylinkės teismas, panaikinęs aktus dėl akcijų įkainojimo trūkumų, neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti galbūt palankaus sprendimo realų įvykdymą. Skolininkas taip pat nepagrindė ar akcijos jam priklauso asmeninės, ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.Antstolio veiksmų teisėtumas vertintas pagal vėliau atsiradusias aplinkybes (skolininko 2026 m. vasario 5 d. kreipimąsi į bendrovę), nors ginčijami aktai priimti anksčiau. Teisėtumas turi būti vertinamas pagal veiksmų atlikimo metu buvusias aplinkybes. Teismas taip pat neįvertino, ką antstolis objektyviai galėjo atlikti per itin trumpą terminą nuo nutarties gavimo.Nutartis prieštaringa, neproporcinga ir nepakankamai motyvuota: konstatavus, kad turto eilė nepažeista, panaikinti visi trys aktai dėl vien akcijų įkainojimo trūkumo, o dalis dėl piniginių lėšų arešto nemotyvuota. Proporcinga priemonė būtų buvusi įpareigoti antstolį akcijas įvertinti pakartotinai. Net jei akcijų vertė viršytų nominaliąją, tai nereiškia, kad piniginių lėšų areštas turi būti panaikintas, nes vertė gali būti ir mažesnė, o skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausanti dalis – mažesnė. Panaikinus aktus dingo bet koks piniginių lėšų apribojimas, todėl paneigtas aukštesnės instancijos teismų patvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, bendrovė teigia, kad turto areštas turi būti veiksmingas, o ne formaliai ribojantis skolininko teises. Pasak bendrovės, jei antstolis arešto metu negali įvertinti turto, jis gali nurodyti, kad vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.Antstoliui nekilo pareiga savo iniciatyva skirti ekspertizę (CPK 681, 682 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018), nes skolininkas nepateikė realiais skaičiavimais pagrįstų prieštaravimų ar objektyvių vertės įrodymų, nepateikė motyvuoto prašymo skirti ekspertizę ir nesumokėjo jos išlaidų. Bendrovės apyvarta nėra akcijų rinkos vertė. Akcijos neįtrauktos į reguliuojamą rinką, todėl antstolis rėmėsi turimais duomenimis. Skolininko 2026 m. vasario 5 d. kreipimasis į Bendrovę nepaneigia antstolio veiksmų teisėtumo: jis padarytas po ginčijamų veiksmų, nėra duomenų pateikimas antstoliui, o skolininkas, kaip akcininkas, turėjo teisės aktų nustatytus kitus informacijos gavimo būdus. Skolininkui pasitraukus iš vadovo pareigų nebuvo atlikta inventorizacija, nesudarytas tarpinis balansas, neperduoti apskaitos dokumentai, nepaisant naujojo vadovo prašymų. Be to, skolininkas pats atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė akcijas kaip reikšmingą turtą, o vėliau siekė jų vertę sumenkinti.Pareiškėjas PRS1 atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas iš naujo nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų klausimo, o vertino antstolio veiksmų vykdymo procese teisėtumą. Bendrovės akcentuojamos aplinkybės dėl skolininko elgesio į šį klausimą neatsako, o galiojančios laikinosios apsaugos priemonės neatleidžia antstolio nuo pareigos jas vykdyti įstatymo nustatyta tvarka.Nominalioji vertė yra formali, su įstatiniu kapitalu susieta vertė, todėl negali pakeisti pareigos akcijas įkainoti rinkos kaina. Skolininkas nuosekliai prieštaravo įkainojimui, ginčas dėl vertės antstoliui buvo žinomas iki 2026 m. vasario 4 d. patvarkymo, o pati išieškotoja 2026 m. sausio 30 d. rašte nurodė, kad nominalioji ar buhalterinė vertė dažnai nesutampa su rinkos verte. Antstolis privalėjo motyvuotai įvertinti prieštaravimus ir skirti ekspertizę arba pagrįsti, kodėl nominalioji vertė laikytina rinkos kaina. Skolininkas 2026 m. vasario 5 d. kreipėsi į bendrovę dėl buhalterinės vertės, tačiau bendrovė informacijos nepateikė, todėl negali remtis pačios turimų duomenų nepateikimu.Teismas antstolio veiksmų nevertino pagal vėlesnes aplinkybes: pažeidimas kilo iš antstolio pareigos įkainoti turtą rinkos kainomis nevykdymo, o 2026 m. vasario 5 d. kreipimasis nekeičia vertinimo momento.Nutartyje vidinio prieštaravimo nėra, nes eilė, įkainojimas ir arešto mastas yra savarankiški vertinimo aspektai. Ginčijami aktai sudarė vieną veiksmų seką, o CPK 513 straipsnio 1 dalis nenumato, kad teismas turi apsiriboti įpareigojimu pakartotinai įkainoti turtą, todėl aktų panaikinimas buvo proporcingas ir tik pašalino neteisėto laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo padarinius.Bendrovės bendro pobūdžio nuorodos į akcijų likvidumo neapibrėžtumą, galimą jų priskyrimą sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei ar galbūt palankaus sprendimo įvykdymo apsunkinimo riziką nepateisina piniginių lėšų apribojimų, nustatytų remiantis vien nominaliąja verte. Antstolis Saulius Mulevičius atsiliepime prašo atskirąjį skundą tenkinti, nutartį panaikinti ir skolininko skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Antstolis pritaria atskirojo skundo argumentams dėl prejudicinių faktų, retrospektyvaus vertinimo ir to, kad nutarties dalis dėl piniginių lėšų arešto nemotyvuota, nors konstatuota, kad eilė nepažeista. Pažymi, kad skolininkas privalo veikti sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.Vykdymo procesu siekiama realaus, o ne formalaus sprendimo įvykdymo. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pati savaime neužtikrina kreditoriaus teisių, todėl antstolis turi siekti, kad aprašytas turtas realiai užtikrintų būsimo sprendimo įvykdymą.Akcijos neįtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, todėl jos įkainotos nominaliąja verte, nes nebuvo pateikta buhalterinė ar vertintojo nustatyta vertė. Eksperto dalyvavimas pagal CPK 681 straipsnį yra fakultatyvus, o skolininko 2026 m. sausio 29 d. prašymas buvo deklaratyvus: jis nepateikė objektyvių įrodymų, ekspertizės neprašė ir jos išlaidų nesumokėjo. Duomenys apie bendrovės 2024 m. apyvartą nepatvirtina akcijų vertės, o ekspertizė skiriama ne automatiškai, o esant pagrįstiems prieštaravimams. Antstolio vertinimu, skolininko elgesys ir deklaratyvūs veiksmai yra veikiau gynybinė pozicija, siekiant išvengti sąžiningo prievolių vykdymo.Faktiškai areštuota suma tik 9 253,05 Eur piniginių lėšų, todėl areštas nebuvo perteklinis ar viršijantis nutartyje nurodytą mastą.Apeliacinės instancijos teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai irišvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybiųIš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. e2-1366-643/2026 (toliau - Nutartis) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti atsakovui PRS1 priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtinės teisės, o jų esant nepakankamai ir piniginės lėšos, esančios pas atsakovą PRS1 arba trečiuosius asmenis 134 252,62 Eur sumai. Antstolis, vykdydamas nurodytą teismo nutartį, 2026 m. sausio 28 d. turto aprašu areštavo skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/88 dalis parkingo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 4249/206400 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 47/10000 dalis pastato (katilinės), esančio (duomenys neskelbtini), 24 399,00 vnt. vardinių paprastųjų UAB „ART1“ akcijų, jas įvertinęs pagal nominalią akcijos vertę – viso 70 757,10 Eur. Nustatęs, kad ir šio turto nepakanka, antstolis 2026 m. sausio 28 d. nurodymu Nr. S-26-170-2413 nutraukė piniginių lėšų išmokėjimą, o 2026 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. S-26-170-2415 areštavo skolininko pinigines lėšas. Skolininkas 2026 m. sausio 29 d. antstoliui pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) panaikinti piniginių lėšų, esančių skolininko banko sąskaitose, areštą, pritaikytą antstolio Nurodymu; 2) nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą pagrindu, kaip neatitinkantį Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 3) taikyti turto areštą skolininko nuosavybės teise turimoms UAB „ART1“ (Bendrovė) akcijoms, o tik tuo atveju, jei šių akcijų vertė būtų nepakankama – taikyti turto areštą Skolininkui priklausančiai nekilnojamojo turto daliai, neviršijant 134 252,62 Eur sumos. Antstolis prašymą atmetė, tačiau sumažino sąskaitų arešto mastą iki 63 495,52 Eur. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo teigimu, antstolis ignoravo teismo Nutartyje nurodytą išieškojimo iš skolininko turto eilę ir nepagrįstai nurodymu ir patvarkymu nutraukė piniginių lėšų išmokėjimą ir areštavo skolininko pinigines lėšas. Pažymėjo ir tai, kad jam priklausančių 24 399 vnt. vardinių paprastųjų Bendrovės akcijų tikrosios jų rinkos kainos antstolis nenustatė. Teigė, kad tokiu būdų antstolis areštavo daugiau turto nei reikalinga ieškinio reikalavimams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis nepažeidė CPK 664 straipsnio 1 dalyje bei CPK 665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išieškojimo iš skolininko turto eilės. Antstolis darė išvadą, kad ir nekilnojamojo turto nepakanka pateiktos teismo Nutarties užtikrinimui. Todėl antstolis areštavo 24 399 vnt. vardinių paprastųjų Bendrovės akcijų, kurias įkainojo 70 757,10 Eur suma pagal jų nominalią vertę ir nustatęs, kad nepakanka ir šio turto ieškinio reikalavimams užtikrinti, buvo areštuotos skolininko piniginės lėšos, sustabdytas piniginių lėšų išmokėjimas. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, antstolis turėjo pareigą susiklosčiusioje situacijoje skolininkui pateikti motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo įkainoti akcijas skolininko prašoma rinkos verte (ar kita realia verte) arba skirti ekspertizę. Šios pareigos antstolis neatliko, dėl ko nebuvo užtikrinama vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas panaikino antstolio 2026 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. S-26-170-2415 dėl lėšų ir turtinių teisių arešto, 2026 m. sausio 28 d. nurodymą Nr. S-26-170-2413 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir 2026 m. vasario 4 d. patvarkymą Nr. S-26-170-2953.Apeliantė atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais motyvais: 1) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konstatuotas aplinkybes, kad skolininkas veikė nesąžiningai (sudarė povedybinę ir turto padalijimo sutartis, nuslėpė preliminariąją buto pardavimo sutartį); 2) laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti galimo palankaus sprendimo įvykdymą, todėl areštų panaikinimas neužtikrina jų tikslo; 3) antstolio veiksmų teisėtumas turėjo būti vertinamas pagal aplinkybes jų atlikimo metu, o ne pagal vėliau atsiradusį skolininko kreipimąsi į bendrovę, be to, neįvertinta, ką antstolis galėjo atlikti per itin trumpą terminą; 4) skundžiama nutartis yra prieštaringa ir neproporcinga: konstatavus, kad turto eilė nepažeista, panaikinti visi aktai vien dėl akcijų įkainojimo trūkumų; 5) antstoliui nekilo pareiga savo iniciatyva skirti ekspertizę. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą pritarė apeliantės argumentams. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą tvirtina, kad teismas nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, o vertino tik antstolio veiksmų teisėtumą, todėl bendrovės nurodomos aplinkybės dėl jo elgesio reikšmės neturi, o galiojančios priemonės neatleidžia antstolio nuo pareigos jas vykdyti įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, žinodamas apie skolininko prieštaravimus dėl vertės, privalėjo juos motyvuotai įvertinti ir skirti ekspertizę arba pagrįsti, kodėl nominalioji vertė laikytina rinkos kaina. Antstolio patvarkymų panaikinimas buvo proporcingas, o bendro pobūdžio nuorodos į akcijų likvidumo neapibrėžtumą ar galimą bendrąją jungtinę nuosavybę piniginių lėšų apribojimų nepateisina.Dėl antstolio vykdymo veiksmų atlikimo (ne)teisėtumoTeismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį saugoma teisė į teismą būtų tik iliuzinė, jei susitariančiosios valstybės nacionalinėje teisinėje sistemoje būtų leidžiama nevykdyti galutinio ir privalomo teismo sprendimo, tuo pakenkiant vienai iš šalių. Todėl bet kokio teismo sprendimo vykdymas laikytinas sudėtine 6 straipsnyje nurodyto „bylos nagrinėjimo“ dalimi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. kovo 19 d. sprendimo byloje Hornsby prieš Graikiją, peticijos Nr. 18357/91, par. 40; 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Burdov prieš Rusiją (Nr. 2), peticijos Nr. 33509/04, par. 65–66).Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad veiksmingas ir greitas teismo sprendimo vykdymas – neatsiejama teisės į teismą dalis, viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Dėl to teismo sprendimų vykdymas užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016, 18 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė antstolio veiklos nuostata, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; atitinkamai CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje šio teisinio reguliavimo kontekste konstatuota, kad vykdymo procese atliekami antstolio veiksmai turi atitikti bendruosius teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 44 punktas). Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).Kai priverstinis teismo sprendimo vykdymas susijęs su priteistų piniginių sumų ieškojimu, tai antstolio atliekamų veiksmų tikslas – surasti skolininkui priklausantį turtą, jį areštuoti ir į jį nukreipti skolos išieškojimą. Šiame procese antstolio veiksmai turi būti atliekami laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir reikalavimų ir atitikti vykdymo proceso principus.Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan. Viena iš tokių apsaugos nuostatų nurodyta ir areštuojant turtą CPK 675 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje principą, kad skolininko turto negali būti areštuota iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Analogiškas reikalavimas yra nustatytas ir skolininko turto aprašymui (CPK 677 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 39 punktas).Dėl CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos taikymo kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jau pats taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 41, 42 punktai).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad spręsti, ar turto neareštuota iš esmės per daug (CPK 677 straipsnio 2 dalis), galima tik po to, kai bus nustatyta areštuoto turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005).CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Pagal kasacinio teismo praktiką, Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė gali būti vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, tačiau antstolis negali besąlygiškai vadovautis nurodyta turto verte, nes ji gali neatitikti turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2005). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai aiškinant CPK 677 straipsnio 2 dalies ir 690 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog, siekdamas įvykdyti gautą vykdomąjį raštą, antstolis tiek aprašydamas turtą, tiek jį areštuodamas, tiek vėliau vykdymo procese pasikeitus rinkos situacijai ar įvykus kitoms reikšmingoms aplinkybėms turi vertinti ne tik kiek ir kokio turto turi skolininkas, bet ir turimo turto teisinį statusą, nuosavybės rūšį, jo paklausą rinkoje, taip pat nustatyti tikrąją, o ne VĮ Registrų centre pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą šio turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 39 punktas). Be to, turi būti atsižvelgiama į tai, kokią įtaką turto rinkos kainai gali daryti aplinkybė, kad turtas parduodamas priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese, o ne įprastinėmis rinkos sąlygomis.Taigi, įstatymu antstoliui nustatyta pareiga teisingai (kiek galima artimiau tikrajai rinkos kainai) įkainoti turtą, į kurį nukreipiamas skolos išieškojimas, teisingas turto įkainojimas yra būtina tolesnio vykdymo proceso (varžytynių) prielaida; kartu pažymėtina, kad įstatymu antstoliui nenustatytos turto vertintojo kompetencijos ir funkcijos, todėl tais atvejais, kai antstoliui kyla pagrįstų abejonių dėl turimų duomenų apie turto vertę atitikties realiai rinkos kainai, antstolis turi įstatyme nustatytą pareigą ir teisę pasitelkti turtui įkainoti specialistą (ekspertą); turtas gali būti areštuotas nenustačius jo rinkos kainos, tačiau tolesnis vykdymo procesas negalimas, tai reiškia, kad teisingam turto vertės nustatymui pagal įstatymą suteikiamas prioritetas prieš vykdymo proceso operatyvumą. Sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo tokiu atveju teismo turi būti įvertinta, ar antstolio abejonės dėl tikrosios areštuojamo turto rinkos kainos yra pakankamai pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2025).Taipogi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvoje turto ir verslo vertinimą reglamentuoja du pagrindiniai teisės aktai – Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei Turto ir verslo vertinimo metodika. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 8 straipsnį, turto vertinimas atliekamas šiais tikslais: finansinių ataskaitų sudarymo; apmokestinimo; draudimo, nuostolių nustatymo; įkeitimo; nuosavybės teisės perleidimo; kitais tikslais. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, numato, kad turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.Nagrinėjamu atveju antstoliui buvo pateikta vykdyti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o būtent, pareiškėjui priklausančio nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių, o jų esant nepakankamai ir piniginių lėšų, esančios pas pareiškėją arba trečiuosius asmenis arešto 134 252,62 Eur sumai. 2026 m. sausio 28 d. turto aprašu antstolis visų pirma areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o nustatęs, kad šio turto nepakanka pateiktos teismo nutarties užtikrinimui, areštavo 24 399 vnt. vardinių paprastųjų Bendrovės akcijų, kurias įkainojo 70 757,10 Eur suma pagal jų nominalią vertę, ir nustatęs, kad nepakanka ir šio turto 2026 m. sausio 28 d. nurodymu Nr. S-26-170-2413 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą areštavo visas skolininko sąskaitas 134 252,62 Eur sumai bei 2026 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. S-26-170-2415 dėl lėšų ir turtinių teisių arešto areštavo visas esamas ir būsimas skolininko atžvilgiu išmokėtinas lėšas, esančias UAB „Swedbank investicijų valdymas”. Skolininkas 2026 m. sausio 29 d. pateikė antstoliui prašymą panaikinti areštą skolininko piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose; taikyti apribojimus tik kilnojamajam turtui, t. y. vertybiniams popieriams, o jų vertei esant nepakankamai, apribojimus skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto daliai. Skolininkas pažymėjo, kad viešai prieinamais duomenimis, Bendrovės apyvarta 2024 metais siekė daugiau nei 2 000 000 Eur (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Bendrovės finansinius rodiklius, vykdomą ūkinę veiklą ir sugeneruojamas pajamas, pareiškėjo turima Bendrovės akcijų vertė akivaizdžiai yra reikšminga ir viršija teismo nutartyje nustatytą 134 252,62 Eur sumą. Antstolis 2026 m vasario 4 d. Nr. S-26-170-2953 patvarkymu paliko apribojimus skolininko turtui, taikomus 2026 m. sausio 28 d. turto apraše, atmetė skolininko prašymą panaikinti apribojimus skolininko vardu atidarytoms sąskaitoms, arešto mastą skolininko vardu atidarytose sąskaitose sumažino areštuoto kilnojamojo turto verte, t. y. iki 63 495,52 Eur. Patvarkyme, pasisakydamas dėl akcijų vertės, antstolis nurodė, kad bendras teisinis reglamentavimas nustato, kad vertybinių popierių, neįtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, apmokestinamoji vertė nustatoma pagal jų nominalią vertę, o kai nominalios vertės nėra – jų buhalterinę vertę, arba vertę, kurią nustato turto vertintojas. Vykdymo procese nėra pateikta areštuoto turto buhalterinė vertė ar vertė, kurią nustatė turto vertintojas, todėl areštuotas kilnojamasis turtas vertintinas pagal nominalią vertę, kaip tai nurodyta ir 2026 m. sausio 28 d. turto apraše, kas sudarytų 70 757,10 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas antstolio veiksmų teisėtumą nepagrįstai vertino ne pagal jų atlikimo metu buvusias ir antstoliui objektyviai prieinamas aplinkybes, o pagal vėliau atsiradusius duomenis ir vėlesnius skolininko veiksmus. Kaip matyti iš aptartų duomenų, antstolis pirminius vykdymo veiksmus atliko 2026 m. sausio 28 d. – areštavo skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (akcijas), pinigines lėšas. Skolininkas 2026 m. sausio 29 d. kreipėsi į antstolį dėl areštų panaikinimo, argumentuodamas tuo, kad antstolis areštavo iš esmės daugiau turto nei pritaikyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kadangi, be kita ko, netinkamai įkainojo skolininko akcijų realią vertę. Antstolis atsakymą į prašymą pateikė 2026 m vasario 4 d. Skolininkas, nesutikdamas su antstolio atsakymu, 2026 m. vasario 17 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2026 m. vasario 25 d. atsisakė tenkinti skolininko skundą. Taigi, antstoliui abejonės dėl akcijų vertės buvo žinomos dar iki 2026 m. vasario 4 d. atsakymo į prašymą ir 2026 m. vasario 25 d. sprendimo atsisakyti tenkinti skundą. Aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika pagrindžia, kad antstolis turto vertę privalo vertinti ne tik pirminio arešto metu, bet ir vėliau vykdymo procese, atsiradus reikšmingoms aplinkybėms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik antstolio veiksmus 2026 m. sausio 28 d. (arešto taikymo metu), bet ir jo elgesį reaguojant į skolininko prieštaravimus visu laikotarpiu iki atsisakymo tenkinti skolininko skundą dėl antstolio veiksmų. Šių aplinkybių kontekste atitinkamai atmetami ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog antstolis per vieną darbo dieną negalėjo realiai atlikti viso turto aprašymo procedūros, įskaitant turto vertės nustatymą, nuosavybės teisinio režimo patikrinimo, duomenų viešuose registruose surinkimo ir papildomos informacijos gavimo iš trečiųjų asmenų. Antstolis turėjo pakankamai laiko ir pareigą šalinti abejones dėl turto vertės. Aplinkybė, kad pirminiai veiksmai buvo atlikti per trumpą laiką, nepateisina vėlesnio abejonių nešalinimo. Juolab, kad teisingam turto vertės nustatymui pagal įstatymą suteikiamas prioritetas prieš vykdymo proceso operatyvumą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad nepagrįsta pirmosios instancijos išvada, jog antstolis privalėjo savo iniciatyva skirti akcijų rinkos vertės ekspertizę vien dėl to, jog skolininkas nesutiko su antstolio atliktu akcijų įkainojimu. Pirmosios instancijos teismas, darydamas aptartą išvadą, tinkamai rėmėsi tiek teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu CPK 681 straipsnio 1, 4 dalyse, tiek ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012), kurie, be kita ko, aptarti aukščiau. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nepateikia teisiškai motyvuotų argumentų, o tik savo subjektyvų teisės normos interpretavimą.Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis 2026 m. sausio 28 d. turto apraše aprašė skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius bei nurodė, kad esant reikalingumui, vykdymo procese antstolio patvarkymu bus skiriama ekspertizė turto vertei nustatyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko akcijų registravimo data, nurodant 2,90 Eur akcijos nominalią vertę, yra 2015 m. vasario 6 d., t. y. akcijų vertė nurodyta daugiau nei prieš 11 metų. Todėl antstoliui turėjo kilti pagrįstų abejonių, jog nominali vertė šiuo metu nebeatspindi dabartinės rinkos vertės. Pažymėtina, kad antstoliui yra taikomi aukštesni reikalavimai ir didesni rūpestingumo bei atidumo kriterijai. Tačiau šiuo atveju antstolis, net ir gavęs skolininko prieštaravimus, apsiribojo formaliu vertinimu ir nepagrįstai akcijų vertės įrodinėjimo naštą perkėlė skolininkui.Pažymėtina, kad apeliantė, argumentuodama skolininko prieštaravimų dėl atlikto įkainojimo pateikimo nepakankamą motyvavimą, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018. Nurodomoje nutartyje kasacinio teismo suformuota praktika, jog „skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą“ yra taikoma vykdymo procese šaliai ginčijant jau atliktą turto vertinimo ekspertizę. Tuo tarpu šioje byloje ekspertizė nebuvo atlikta. Todėl nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, turėjo vertinti ne abstraktų skolininko nesutikimą su akcijų įkainojimu, o tai, ar skolininkas pateikė objektyvius, realiais skaičiavimais pagrįstus duomenis.Pažymėtina, kad antstolis turi teisę gauti informaciją apie santuokos sudarymo datą, ikivedybinių ar povedybinių sutarčių sudarymą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnis), todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad skolininkas neatskleidžia ir nepagrindžia, ar 24 399 vnt. paprastųjų vardinių UAB „ART1“ akcijų jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos aplinkybių kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjo akcijos, dėl kurių vertės ir yra kilęs ginčas, yra UAB „ART1“ – išieškotojos. Todėl laikytina, kad šiuo atveju tiek antstolei, tiek teismui apeliantė galėjo teikti pagrindžiančius duomenis, jog pareiškėjo turimų akcijų vertė sudaro 70 757,10 Eur, kaip tai nustatė antstolis. Tačiau jokių pagrindžiančių duomenų apie akcijų vertę ir jų likvidumą nepateikė, tokiu būdu iš esmės pažeidė išieškotojo bendradarbiavimo pareigą (CPK 640 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2026 m. sausio 26 d. ir 2026 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo (civilinėje byloje Nr. e2-1366-643/2026) bei 2026 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo (civilinėje byloje Nr. e2-241-467/2026) konstatuotas aplinkybes. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prejudicinės galios neturi, nes yra tarpinio pobūdžio, jomis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-155-241/2021). Be to, pritartina pareiškėjui, kad Bendrovės akcentuojamos aplinkybės dėl skolininko sąžiningumo buvo vertintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio kontekste, o ne skolininko, kaip vykdymo proceso šalies aplinkybių kontekste. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad antstolio patvarkymų (nurodymų) panaikinimas dėl vien akcijų vertinimo aspekto (trūkumo) yra akivaizdžiai neproporcingas bei teisiškai nepagrįstas. Teismas, nustatęs, kad antstolis pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus vykdomosiose bylose, arba nustatęs, jog skundžiami patvarkymai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, remiantis CPK 513 straipsnio 1 dalimi, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui panaikinus skundžiamus patvarkymus ir nurodymą, iš esmės buvo panaikintas tik skolininkui priklausančių banko sąskaitų ir galimai esančių investicijų UAB „Swedbank investicijų valdymas“ areštai, o nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių (akcijų) areštai liko galioti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilus pagrįstų abejonių, kad turto arešto bendras mastas viršija taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti skolininko teisėtus interesus, pagrįstai panaikino banko sąskaitų areštą, tuo tarpu išieškotojos interesai lieka apsaugoti nekilnojamojo turto ir akcijų areštais, o antstolis, tinkamai įkainojęs akcijas, gali pakartotinai spręsti dėl piniginių lėšų arešto. Toks procesinis sprendimas atitinka proporcingumo, sąžiningumo bei protingumo principus bei užtikrina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį bei tikslą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis nevykdė pareigos susiklosčiusioje situacijoje skolininkui pateikti motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo įkainoti nurodytą turtą skolininko prašoma rinkos verte (ar kita realia verte) arba skirti ekspertizę ir tokiu būdu neužtikrino vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros. Šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą panaikinti antstolio patvarkymus Nr. S-26-170-2415 ir Nr. S-26-170-2953 bei nurodymą Nr. S-26-170-2413.Dėl bylos procesinės baigties Kiti atskirojo skundo (bei atsiliepimo į jį) argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė antstolio veiklą reglamentuojančias teisės normas, apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismasn u t a r i a :Atmesti apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „ART1” atskirąjį skundą.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.Teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė