Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-09-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1302-730/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-03
Bylos Nr.
2S-1302-730/2026
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00315-2020-5
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Suinteresuotas asmuo
SUA1, A. Č.
Pareiškėjas
PRS1
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1302-730/2026Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00315-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; 3.3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotas asmuo A. Č.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, kadangi suinteresuotas asmuo SUA1 tinkamai neteikia dukrai išlaikymo. Nurodo, kad vykdomąjį raštą prašo išduoti tam, kad galėtų kreiptis į antstolį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2026 m. kovo 2 d. grįžo gyventi į Lietuvą, todėl jo finansinė situacija iš esmės pasikeitė. Gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, pareiškėjos pageidavimu, išlaikymą vaikui mokėjo pagal Jungtinės Karalystės Child Maintenance Service (CMS) apskaičiuotas sumas. Dėl darbo netekimo, vadovaujantis Jungtinės Karalystės teisės aktais, CMS jį informavo, kad laikinai išlaikymo mokėjimų vykdyti nereikia, kadangi jis negauna pajamų. Pripažįsta, kad nemokėjo išlaikymo už 2026 m. kovo ir balandžio mėnesius, kadangi Lietuvoje neturėjo darbo. Su pareiškėja nepavyko susisiekti, kad informuoti apie susidariusią situaciją. Per paskutinius tris mėnesius turėjo sumokėti 1 170 Eur išlaikymo, kas sudaro apie 1010 svarų sterlingų. 2026 m. gegužės mėn. pradžioje pervedė 200 svarų sterlingų, vėliau pervedė dar 810 svarų sterlingų. Visą laiką mokėjo išlaikymą ir šiuo metu yra padengęs trijų mėnesių įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimu, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1035-385/2020, pagrindu išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties antro punkto, kuriuo šalys susitarė, kad SUA1 dukros E. Č. išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 390 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sutarties pasirašymo dienos ir trečiąjį punktą, kuriuo susitarė, kad dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama pareiškėja. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

Dėl bylos faktinių aplinkybių nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurios antruoju punktu šalys susitarė, kad SUA1 dukros E. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 390 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sutarties pasirašymo dienos. Trečiuoju punktu susitarė, kad dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama mama PRS1 .

Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir indeksavimo teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens teigimu jis mokėjo išlaikymą. Teismas atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą, įvertinęs tai, kad įrodymų apie tai, kad suinteresuotas asmuo indeksavo vaikui mokamo išlaikymo periodines išmokas pateikta nėra, nutarė pareiškėjos prašymą tenkinti. Teismas pažymėjo, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Ar reikalinga didinti vaiko išlaikymą, sprendžia nepilnamečio vaiko tėvai, o indeksuoti išmoką vadovaujantis įstatymu privaloma visais atvejais, nepriklausomai nuo to ar tai yra nurodyta tėvų sutartyje ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis.

III. Atskirojo skundo, atsiliepimo ir papildomų paaiškinimų argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo SUA1 prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; įpareigoti teismą nustatyti konkretų laikotarpį, už kurį prašoma indeksavimo, konkrečią tariamo įsiskolinimo sumą bei įvertinti Jungtinės Karalystės Child Maintenance Service (CMS) sprendimus, mokėjimų dokumentus ir skaičiavimus. Atskirojo skundo argumentai:

Nurodo, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad išlaikymo dydis buvo nuolat perskaičiuojamas pagal gaunamas pajamas. Teigia, kad išlaikymo dydis buvo peržiūrimas ir perskaičiuojamas pagal suinteresuoto asmens pajamas Jungtinėje Karalystėje.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė kokio dydžio įsiskolinimas egzistuoja ir kokia konkreti suma turėtų būti išieškoma, kaip atlikti skaičiavimai, kokie taikyti koeficientai, kaip apskaičiuoti skirtumai. Mano, kad nesant nustatytam skolos dydžiui, nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

Atsiliepimas

Pareiškėja pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens SUA1 atskirojo skundo netenkinti, Tauragės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Nurodo, kad nuo 2020 m. kovo 20 d. teismo sprendimo iki 2026 m. suinteresuotas asmuo nesikreipė į Lietuvos Respublikos teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, pakeitimo, taip pat nesikreipė dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teigia, kad Jungtinės Karalystės Child Maintenance Service (CMS) sprendimai nepaneigia Lietuvos Respublikos teismo sprendimo ir neprilygsta teismo sprendimo pakeitimui.

Nurodo, kad 2026 m. kovo mėnesį suinteresuotas asmuo išvyko gyventi į Lietuvos Respubliką, nutraukė reguliarius mokėjimus ir faktiškai vaiką išlaikyti teko tik pareiškėjai. Teigia, kad vykdomojo rašto išdavimas yra būtinas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą.

Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, prašo atskirąjį skundą tenkinti. Papildomų rašytinių paaiškinimų pagrindiniai argumentai:

Nurodo, kad sąžiningai vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, prievolė buvo vykdoma pagal Jungtinės Karalystės teisę ir Jungtinės Karalystės Child Maintenance Service (CMS) sprendimus. Teigia, kad išlaikymas buvo perskaičiuojamas ir faktiškai buvo mokama didesnė nei 390 Eur suma.

Nurodo, kad 2026 m. kovo mėnesį neteko darbo Jungtinėje Karalystėje, grįžo į Lietuvos Respubliką, dėl ko mokėjimai nebuvo atliekami reguliariai, tačiau radus darbą visą įsiskolinimą sumokėjo, tai patvirtina teismui pateikti mokėjimo nurodymai. Pažymi, kad pareiškėja prašydama išduoti vykdomąjį raštą nenurodo skolos dydžio, jo apskaičiavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotam asmeniui, pareiškėjos teigimu, neįvykdžius įsipareigojimo pagal teismo patvirtintą vaiko tėvų susitarimą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą iš esmės nurodo šiuos pagrindinius argumentus: 1) teismas nenurodė skolos dydžio, jo apskaičiavimo ir laikotarpio; 2) teismas neįvertino, kad prievolė buvo vykdoma Jungtinėje Karalystėje ir ji buvo apskaičiuojama didesnei sumai nei nustatytas išlaikymo dydis (390 Eur); 3) teismas neįvertino, kad įsiskolinimo nėra.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1035-385/2020 nusprendė nutraukti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens SUA1 santuoką, atvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sutarties antruoju punktu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo SUA1 dukros E. Č. išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 390 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sutarties pasirašymo dienos. Trečiuoju sutarties punktu nustatyta, kad dukros E. Č. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama mama (pareiškėja). Suinteresuoto asmens teigimu, jis iki 2026 m. kovo mėnesio gyveno Jungtinėje Karalystėje, o šiuo metu Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad išlaikymas buvo mokamas pagal Jungtinės Karalystės Child Maintenance Service (CMS) sprendimus, išlaikymas buvo perskaičiuojamas ir faktiškai buvo mokama didesnė nei 390 Eur suma. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, jog Lietuvos Respublikoje dirba (duomenys neskelbtini).

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.

Pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje, be kitų klausimų, privalo būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pavyzdžiui, santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pavyzdžiui, žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Atitinkamai teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

Priverstinis teismo sprendimų dėl išlaikymo priteisimo (įskaitant teismo sprendimus, kuriais patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar taikos sutartis, kuria susitariama dėl išlaikymo) vykdymas atliekamas pagal bendrąsias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623–691). CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.

Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1035-385/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktų dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo vykdymo. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės, todėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimas sprendimu negali būti prilyginamas situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi.

Nustačius, kad ginčas kyla iš teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarta dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, vykdymo, sprendžiant su tokio sprendimo dalies vykdymu susijusius klausimus, turi būti taikomos bendrosios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. CPK 646 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, įsiteisėjus teismo sprendimui, išieškotojas turi teisę bet kada prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, o teismas šį prašymą privalo tenkinti visais atvejais, jei nėra CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 6 dalimi, teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka.

CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Pagal CPK 606 straipsnio 4 dalį, jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Išduodamas vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas netiria ir nenustato, ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir (ar) vykdomas. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, jog šiuo atveju nusprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi būti vadovaujamasi CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, o ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis ir tokiu atveju teismas turi ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Tokios praktikos laikomasi ir kitose apygardų teismų išnagrinėtose bylose (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019, 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1132-912/2021, 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023, 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-715-936/2024, 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1095-653/2024, 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1498-864/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-51-775/2025, 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-921-413/2025, 2026 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-360-924/2026).

Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti laikomi suinteresuoto asmens SUA1 argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė kokio dydžio įsiskolinimas egzistuoja ir kokia konkreti suma turėtų būti išieškoma, kaip atlikti skaičiavimai, kokie taikyti koeficientai, kaip apskaičiuoti skirtumai, kadangi tokio apskaičiavimo pirmosios instancijos teismas ir neturėjo atlikti remiantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai jis susijęs su išlaikymo nepilnamečiam vaikui vykdymu ir pateiktas nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino, neturėjo prielaidų atsisakyti vykdomąjį raštą išduoti.

Nepaisant nurodyto teisinio reglamentavimo ir pateikto išaiškinimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl kitų atskirojo skundo argumentų. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo faktiškai nėra, tačiau būtina pažymėti, kad pareiškėja su prašymu į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2026 m. gegužės 6 d., o šiuo atveju su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad tik pareiškėjai kreipusis į teismą, suinteresuotas asmuo SUA1 pavedimą pareiškėjai atliko 2026 m. gegužės 22 d. bendrai 810 svarų sterlingų sumai, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos kreipimosi į teismą metu įsiskolinimas faktiškai egzistavo. Esant neįvykdytai prievolės daliai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išdavė vykdomąjį raštą.

Atkreiptinas suinteresuoto asmens SUA1 dėmesys į tai, kad pareiškėjai pateikus vykdyti išduotą vykdomąjį raštą, suinteresuotas asmuo turi teisę antstoliui teikti įrodymus apie jo faktiškai teiktą nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir įsiskolinimo nebuvimą, arba, esant ginčui, savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka (pvz., skundžiant antstolio veiksmus ir pan.).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą. Dėl šios priežasties atskirojo skundo reikalavimai netenkinami ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė