- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-1895-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11026-2025-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., K. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K., K. L. dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis A. S. (toliau – pareiškėjas, antstolis) kreipėsi į teismą su 2025 m. spalio 29 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė spręsti klausimą dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo.
Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodyta, kad antstolis 2022 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 6 d. priėmė vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-1998-867/2022. 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo priimtas patvarkymas Dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis įpareigojo suinteresuotą asmenį I. K. vykdyti vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimus, t. y. laikytis teismo sprendimu nurodytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir C. L., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnamečiai vaikai). Laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2025 m. ne kartą buvo gauti išieškotojo K. L. pranešimai apie tai, kad suinteresuotas asmuo I. K. nevykdo minėto vykdomojo rašto reikalavimų, dėl ko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 24 d., 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. spalio 27 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2025 m. sausio 10 d., 2025 m. birželio 25 d. nutartimis už teismo sprendimo nevykdymą I. K. skirtos vienkartinės baudos išieškotojo K. L. naudai. 2025 m. liepos 4 d. buvo priimtas pakartotinis patvarkymas Dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis pakartotinai įpareigojo suinteresuotą asmenį I. K. vykdyti vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimus. 2025 m. spalio 28 d antstolio kontoroje buvo gautas K. L. pranešimas apie tai, kad I. K. nevykdo vykdomojo rašto, dėl ko antstolis surašė 2025 m. spalio 29 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškimą tenkino, skyrė suinteresuotam asmeniui I. K. 4 500,00 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai, priteisė suinteresuotam asmeniui K. L. iš suinteresuoto asmens I. K. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskyrė dviejų – taikos sutartimi ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų bendravimo tvarkų skirtumo kiekvieno iš vaikų atžvilgiu ir aplinkybių, dėl kurių galimai nevykdoma/netinkamai vykdoma bendravimo tvarka, neatsižvelgė į vaikų ligų laikotarpius, neištyrė ar sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdytas dėl skolininko kaltės.
Atsiliepimas
Išieškotojas K. L. pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriame nurodė, kad nepilnamečiai vaikai ne tik kad neperduodami bendravimui, tačiau yra nuolatos nuteikinėjami prieš tėvą, neleidžiama su išieškotoju bendrauti ugdymo įstaigoje, ryšio priemonėmis, neleidžiama tėvui rūpintis vaikų sveikata. I. K. visiškai nepripažįsta vaikų teisės bendrauti su tėvu, elgiasi netgi ne pasyviai, o aktyviai inicijuodama vaikams baimę ir išgąstį, formuoja vaikų nenorą transliuodama negatyvias nuostatas tėvo atžvilgiu. Teisindamasi vaikų noru-nenoru I. K. nededa jokių pastangų – nekomunikuoja su tėvu, neatrašo į žinutes, nepraneša apie vaikų sveikatą, neleidžia vaikams kalbėtis su tėvu, nevykdo teismo nutarties dalies, įpareigojančios perkelti neįvykusį susitikimą į kitą dieną. Byloje yra duomenys, kurie vienareikšmiškai įrodo vaikų norą susitikti, bendradarbiauti ir būti su tėčiu.
Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kadangi vaikų neperdavimą lėmė objektyvios aplinkybės, t. y. vaikų sveikatos būklė, jų emociniai ir psichologiniai sunkumais, specialistų rekomendacijos ir pačių vaikų išreikšta valia, todėl nėra pagrindo konstatuoti nei tyčios, nei piktybiškumo. Nepilnamečiai vaikai nagrinėjamu laikotarpiu patyrė reikšmingų emocinių ir sveikatos sunkumų, nepilnamečiui vaikui M. L. Santaros klinikų specialistai rekomendavo užtikrinti tęstinę psichologinę pagalbą, kuo mažiau įtraukti į teisminius procesus, užtikrinti emocinį saugumą ir stabilumą. Be to, psichologas dr. A. S. rekomendavo trumpus kontaktus, bendravimą dalyvaujant trečiajam asmeniui, palaipsnį ryšio atkūrimą, vengti ilgo ar priverstinio bendravimo bei nakvynių, todėl suinteresuoto asmens veiksmai buvo nukreipti ne į teismo sprendimo ignoravimą, o į vaikų emocinės būklės apsaugą ir specialistų rekomendacijų laikymąsi. Suinteresuotas asmuo I. K. nurodė ir tai, kad bylos laikotarpiu vaikai ne kartą sirgo ir buvo gydomi, todėl tam tikrais laikotarpiai vaikų perdavimas objektyviai neatitiko jų interesų ir galėjo pabloginti jų būklę. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams išklausant nepilnamečius vaikus, nepilnametis sūnus nurodė, kad su tėvu nebendrauja ir nenori bendrauti, o nepilnametė dukra nurodė, kad nenori vykti pas tėvą, o tai patvirtina, kad vaikų emocinė reakciją į bendravimą buvo reali ir objektyvi. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad nesiekė nutraukti vaikų ryšio su tėvu, tačiau siekė, kad bendravimas vyktų vaikams emociškai saugiu būdu, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir vaikų būklę.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atliekant nepilnamečių vaikų situacijos vertinimus buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai poreikį, buvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas – pažeista vaiko teisė į bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Nurodė, kad I. K. ir K. L. pradėjus gyventi atskirai pasiliko nesutarimai dėl vaikų auklėjimo, gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos, o visa tai kelia įtampą tarp vaikų tėvų (vaikams taip pat). Skyriaus manymu, jeigu teismas atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nuspręs, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimai buvo ne vykdomi be pateisinamos priežasties, Skyrius tam neprieštaraus, kadangi nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 4 d. nutartimi paskyrė suinteresuotam asmeniui I. K. 4 500,00 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai, priteisė suinteresuotam asmeniui K. L. iš suinteresuoto asmens I. K. 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią, be kita ko, buvo nustatyta K. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-39-547/2026 buvo nustatyta papildoma K. L. laikina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarka.
Teismas iš vykdomosios medžiagos nustatė, kad K. L. pranešė antstoliui, jog I. K. ir toliau nevykdo 2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo patvirtintos nutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaikai nebuvo perduoti nuo 2025 m. birželio 13 d. iki 2025 m. birželio 15 d., 3 dienos, nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2025 m. liepos 9 d., 10 dienų, nuo 2025 m. liepos 25 d. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d., 20 dienų, nuo 2025 m. rugsėjo 12 d. iki 2025 m. rugsėjo 14 d., 3 dienos, nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. rugsėjo 28 d., 3 dienos, nuo 2025 m. spalio 10 d. iki 2025 m. spalio 12 d., 3 dienos, nuo 2025 m. spalio 24 d., iki 2025 m. spalio 26 d., 3 dienos. Iš viso abu vaikai nebuvo perduoti 45 dienas, o neperdavimo priežastys – tariamos vaikų ligos ar nenoras bendrauti su tėčiu. Dienos, kada vaikai nebuvo perduoti, nebuvo kompensuotos kitu laiku, be to, nė karto nebuvo sudaryta galimybė pabendrauti su vaikais telefonu ar per programėles.
Teismas pasisakydamas dėl 2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo patvirtintos nutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartimi nustatytos papildomos K. L. laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarkos santykio pažymėjo, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartimi nustatyta laikinąja tėvo K. L. bendravimo su sūnumi M. L. tvarka nebuvo pakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nustatyta K. L. bendravimo su vaiku M. L. tvarka ir nebuvo sustabdomas jos vykdymas.
Teismas pažymėjo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. lapkričio mėn. Vaiko situacijos vertinimas patvirtina, jog nuo 2025 m. kovo mėn. iki 2025 m. lapkričio mėn. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartimi nustatytos laikinosios K. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarkos iš esmės buvo laikomasi, jų susitikimai vyko Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre dalyvaujant stebinčiam psichologui.
Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas antstolio pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1998-867/2022 reikalavimų nevykdymo, I. K. neperduodant abiejų vaikų pagal taikos sutartimi patvirtintą tvarką. Pagal nustatytą tvarką vaikai nebuvo perduoti šiomis, pagal grafiką numatytomis dienomis: nuo 2025 m. birželio 13 d. iki 2025 m. birželio 15 d., 3 dienos, nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2025 m. liepos 9 d., 10 dienų, nuo 2025 m. liepos 25 d. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d., 20 dienų, nuo 2025 m. rugsėjo 12 d. iki 2025 m. rugsėjo 14 d., 3 dienos, nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. rugsėjo 28 d., 3 dienos, nuo 2025 m. spalio 10 d. iki 2025 m. spalio 12 d., 3 dienos, nuo 2025 m. spalio 24 d., iki 2025 m. spalio 26 d., 3 dienos.
Teismas pabrėžė, kad minėtos dienos yra kas antras mėnesio savaitgalis bei vaikų vasaros atostogų laikotarpiai. Tuo tarpu, laikinąja bendravimo tvarka buvo nustatyta tėvo ir sūnaus papildoma bendravimo tvarka antradieniais ir ketvirtadieniais, tačiau ši bendravimo tvarka nekeitė I. K. pareigos perduoti vaikus tėvui pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nustatytą K. L. bendravimo su vaikais tvarką. Be to, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nekeitė tėvo ir dukros bendravimo tvarkos. Teismas laikė, kad nustatyta laikinoji tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka neturėjo įtakos vykdant (laikantis) tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos pagal išduotą vykdomąjį raštą.
Teismas pasisakydamas dėl 2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo patvirtintos nutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos laikymosi nurodė, kad K. L. teigė, jog po šios nutarties įsiteisėjimo I. K. nei karto neperdavė jam vaikų nustatyta tvarka.
Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10466-904/2022 I. K. skirta 500,00 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3407-904/2023 I. K. skirta 600,00 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8500-867/2023 I. K. skirta 2 000,00 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1451-867/2024 I. K. skirta 2 000,00 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-493-1112/2025 I. K. skirta 2 500,00 Eur bauda už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11056-911/2025 I. K. skirta 3 000,00 Eur baudą už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad antstolio pareiškime prašoma I. K. skirti baudą už 45 dienas nevykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3407-904/2023 nustatytos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad I. K. pateikė nepilnamečių vaikų sveikatos išrašų duomenis, kuriuose nurodyta, jog M. L. gydymo įstaigose lankėsi 2025 m. gegužės 13 d. 16:30 val., 2025 m. liepos 3 d. 21:05 val., 2025 m. spalio 16 d. 14:00 val., 2025 m. liepos 29 d. 12:09 val., nuo 2025 m. spalio 26 d. 16:43 val. iki 2025 m. lapkričio 12 d. 12:00 val., o C. L. – nuo 2025 m. liepos 28 d. 20:24 – iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. 13:30 val. Kaip matyti, C. L. nuo 2025 m. liepos 28 d. 20:24 val. – iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. 13:30 val. buvo hospitalizuota gydymo įstaigoje, M. L. nuo 2025 m. spalio 26 d. 16:43 val. iki 2025 m. lapkričio 12 d. 12:00 val. hospitalizuotas gydymo įstaigoje.
Teismas pabrėžė, kad pagal nustatytą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką 2025 m. vasaros atostogų metu vaikai turėjo leisti laiką su tėvu nuo birželio 30 d. 16:00 val. iki liepos 9 d. 16:00 val. ir nuo liepos 28 d. 16:00 val. iki rugpjūčio 13 d. 16:00 val.
Teismas nustatė, kad nei vienas tėvo ir vaikų nustatytas bendravimo laikotarpis nepateko į vaikų ligos ar lankymosi gydymo įstaigose laiką.
Teismas pažymėjo, kad I. K. nurodė, jog pagrindinės priežastys, dėl kurių tėvas su vaikais nesusitiko, yra vaikų kategoriškas nesutikimas pasimatyti su tėvu ir vaikų ligos, tačiau teismas vertino, kad vien vaikų motinos nurodymas, jog vaikai nenorėjo bendrauti su tėvu, nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaikų motina dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, jog vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų.
Teismas nustatė, kad I. K. nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu, todėl yra galimybė pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skirti iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.
Teismas pabrėžė, kad teismo nutartis dėl suinteresuoto asmens I. K. kaltės nėra vykdoma ilgą laiką, t. y. nuo 2022 metų iki dabar, I. K. paskirtų baudų suma siekia 10 600,00 Eur, tačiau rezultatas iki šiol nėra pasiektas, nes I. K. ir toliau įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo nevykdo. I. K. veiksmai pažeidžia vaikų teises į šeimos ryšius, mažamečiai vaikai dėl I. K. kaltų veiksmų praranda ryšį su savo tėvu, o besikartojantys bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai, rodo, kad I. K. paskirtos baudos nebuvo efektyvios.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nutarė skirti I. K. 4 500,00 Eur dydžio baudą, t. y. po 100 Eur už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną , iš viso už 45 dienas. Teismas vertino, kad tokio dydžio bauda yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).
Teismas pripažino suinteresuotam asmeniui K. L. teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme, atlyginimą, todėl 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, pagal pateiktus rašytinius įrodymus, priteisė iš suinteresuoto asmens I. K..
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartį, antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti, prireikus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o jeigu teismas manytų, kad egzistuoja pagrindas taikyti sankciją, sumažinti paskirtą baudą iki protingo ir proporcingo dydžio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjant iš naujo turėjo atsižvelgti į Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-296-883/2026 nurodytus išaiškinimus, t. y. objektyvias teismo sprendimo nevykdymo priežastis, vaikų interesus ir jų būklę, specialistų rekomendacijas, šalių sudarytos taikos sutarties reikšmę ir faktines bendravimo organizavimo aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės tik pakartojo panaikintos nutarties išvadas.
Pirmosios instancijos teismas formaliai paminėjo pateiktus įrodymus, tačiau jų realiai neįvertino ir nepateikė motyvų kodėl jie atmetami, todėl buvo pažeisti CPK 329 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo.
Pirmosios instancijos teismas pakartotinai nagrinėjant bylą nepašalino apeliacinės instancijos teismo nustatytų trūkumų, o padarytos išvados iš esmės liko tokios pačios, todėl tokia situacija kelia pagrįstų abejonių ar buvo tinkamai įvykdyti aukštesnės instancijos teismo nurodymai ir užtikrinta veiksminga apeliacinė kontrolė, dėl to vien ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.
Vien formalus sprendimo neįvykdymo faktas savaime nėra pakankamas pagrindas baudai skirti, tuo labiau, kai byloje nebuvo nustatyta, kad I. K. sąmoningai siekė trukdyti vaikų bendravimui, veikė prieš vaikų interesus, ignoravo specialistų rekomendacijas, atsisakė bendradarbiauti.
Vertinant kaltę buvo būtina atsižvelgti į vaikų emocinę būklę, psichologų rekomendacijas, vaiko interesų prioriteto principą, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.
Pirmosios instancijos teismas nepasisakė kodėl specialistų rekomendacijos neturi reikšmės, kodėl jų nesilaikymas turėtų būti laikomas tinkamu vaiko interesų užtikrinimu.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tėvas realiai nesiekė organizuoti bendravimo su nepilnamečiai vaikais, t. y. didžiąją dalimi laikotarpių tėvas dėl vaikų perdavimo nesikreipė, todėl negalima visos atsakomybės už neįvykusį bendravimą perkelti vien I. K., kai pats tėvas ne visais atvejais ėmėsi aktyvių veiksmų bendravimui organizuoti.
Pirmosios instancijos teismas paskirdamas 4 500,00 Eur baudą neatsižvelgė, kad pagrindinis vaikų išlaikymo, būsto, ugdymo, sveikatos priežiūros ir kasdieninių poreikių užtikrinimas tenka I. K., kad darbo užmokestis yra ribotas, kad iš I. K. jau vykdomi išieškojimai, o paskirta bauda neišvengiamai paveiks kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartį palikti galioti ir priteisti K. L. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, įvertino apeliacinės instancijos teismo argumentus ir nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartimi dėl laikinių apsaugos priemonių vieno iš dviejų vaikų atžvilgiu nebuvo pakeičiama bendravimo tvarka nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi ir nebuvo stabdomas jos vykdymas. Be to, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartis buvo priimta tik dėl vieno vaiko, t. y. M. L., todėl tai neeliminuoja motinos neteisėtų veiksmų dukters atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, aiškinosi aplinkybes, tyrė įrodymus dėl motinos kaltės nebuvimo, tačiau konstatavo, kad I. K. pateikti įrodymai apie vaikų susirgimus nepateko į tėvo su vaikais bendravimo laikotarpius, dėl to aplinkybė apie objektyvias priežastis, trukdžiusias vaikų motinai perduoti vaikus, nebuvo nustatyta.
Atlikus vaikų psichologinę ekspertizę buvo gautos išvados, kad vaikų bendravimas su tėvu yra būtinas, atitinkantis jų interesus. Apeliantė nėra pateikusi nė vieno oficialaus dokumento, kurio pagrindu teismas būtų galėjęs manyti, kad tėvo bendravimas su vaikais nurodytais laikotarpiais prieštarautų vaikų interesams.
Bendravimas su nepilnamečiais vaikai yra detaliai aptartas vykdytinoje nutartyje, todėl tėvas neturėjo pareigos kaip nors kitaip jį organizuoti.
Baudos dydis yra nulemtas atsižvelgiant į vertybes vaikų interesų aspektu, pažeidimo mastą ir motinos daugkartinį baustumą ir išvadų nedarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkei paskirta 4 500 Eur bauda už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
Apeliantė 2026 m. birželio 30 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė atsikirtimus į atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus bei naujus įrodymus 2026-06-05 pagalbos planą ir raštą dėl pastarojo persiuntimo (DOK-84101). 2026 m. spalio 19 d. t. y. dieną prieš paskirtą posėdį pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-87386), kuriuose išdėstyti argumentai dėl įrodymų pakankamumo, bendravimo su vaikais organizavimo ypatumų, skolininkės kaltės nebuvimo, paskirtos baudos neproporcingumo ir kt.
CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliantė teikdama rašytinius paaiškinimus siekia papildyti savo atskirąjį skundą naujomis aplinkybėmis bei argumentais. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai Atsižvelgiant į tai, teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus kartu su teikiamais naujais įrodymais.
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus nurodydama, kad visi kartu su atskiruoju skundu teikiami dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir buvo bylos medžiagoje, tačiau jų turinys nebuvo tinkamai įvertintas priimant skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi apeliantės su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai yra byloje, todėl šie įrodymai nėra nauji įrodymai CPK 314 straipsnio prasme, juos priimti į bylą nėra jokio poreikio, todėl teismas atsisako juos priimti.
Išieškotojas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus – 2024 m. vasario 9 - kovo 8 d. ir 2024 m. vasario 9 - kovo 8 d. teismo psichologijos ekspertizės aktus, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartį.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 metų ekspertizės aktai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išieškotojas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs šiuos įrodymą priimti, nėra. Nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus – ekspertizės aktus. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. kovo 3 d. nutartis jau yra byloje, todėl pakartotinai ją priimti į bylą nėra jokio poreikio.
Dėl ginčo esmės
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
Nagrinėjamu atveju antstolis, pateikė teismui 2025 m. spalio 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, nurodydamas kad skolininkė nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškimą tenkino, skyrė suinteresuotam asmeniui I. K. 4500 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai, priteisė suinteresuotam asmeniui K. L. iš suinteresuoto asmens I. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 4 d. nutartimi paskyrė suinteresuotam asmeniui I. K. 4 500,00 Eur baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nevykdymą išieškotojo K. L. naudai, priteisė suinteresuotam asmeniui K. L. iš suinteresuoto asmens I. K. 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynyba. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 patvirtino K. L. ir I. K. sudarytą taikos sutartį, kuria be kita ko, sutarties šalys susitarė dėl tėvo K. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
Pagal ją K. L. turi teisę su vaikais bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje pasirinktinai su dviem nakvynėmis nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. arba 19.00 val. priklausomai nuo to, kas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą bei telefonu ir /ar vaizdo pokalbiais kas antrą dieną nelyginėmis mėnesio dienomis ne trumpiau nei 10 min. Šalių susitarimu skambinama nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą ir gebant naudotis kitomis IT priemonėmis, tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais vaikais, atsižvelgdamas į jų dienos režimą. Taip pat numatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka poriniais ir neporiniais metais per šventes ir atostogų metu (Taikos sutarties 3.8 - 3.14 punktai). Pagal šalių sudarytos Taikos sutarties 3.5 punktą, jei tėvo ir vaikų susitikimai neįvyksta dėl vaiko ar tėvo ligos, tėvas su vaikais susitinka sekantį savaitgalį po neįvykusio susitikimo, jei dėl tėvo ar vaiko ligos tėvas su vaikais negali bendrauti. Vaikams sergant įprastinėmis peršalimo ligomis tėvui pageidaujant bendravimo su vaikais grafikas nekeičiamas.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-39-547/2026 pagal K. L. ieškinį atsakovei I. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. kovo 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje ieškovo K. L., laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarką, pagal kurią: 1) K. L. su vaiku M. L. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 15.30 val. iki 16.30 val. Druskininkų socialinių paslaugų centro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant I. K. ir atvejo vadybos paskirtam psichologui; atvejo vadybos paskirtam psichologui nustatytu laiku negalint dalyvauti tėvo K. L. susitikimuose su vaiku M., ieškovas K. L. įpareigotas pasirūpinti ir užtikrinti psichologo dalyvavimą susitikimuose ir apmokėti jo dalyvavimo išlaidas; 2) I. K. įpareigota kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 15.30 val. atvežti M. L. į Druskininkų socialinių paslaugų centro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti ieškovo K. L. ir vaiko M. susitikimuose; 3) K. L. susitikimai su vaiku M. L. nutarties rezoliucijos pirmame punkte nustatyta tvarka vyksta tol, kol šiuose susitikimuose daugiausia kartų dalyvavęs psichologas pateiks rašytinę rekomendaciją tęsti tėvo K. L. ir vaiko M. L. bendravimą nedalyvaujant motinai I. K. ir psichologui ir už Druskininkų socialinių paslaugų centro patalpų ribų; 4) psichologui pateikus nutarties rezoliucijos trečiame punkte nurodytą rekomendaciją, ieškovas K. L. su vaiku M. L. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 14.30 val. iki 16.30 val. už Druskininkų socialinių paslaugų centro ribų, nedalyvaujant vaiko mamai I. K. ir socialinei darbuotojai, psichologui; ieškovas K. L. susitikimo su vaiku M. L. pradžioje, dalyvaujant Druskininkų socialinių paslaugų centro socialiniam darbuotojui ir I. K., privalo informuoti vaiką M. apie planuojamas veiklas, duodant jam pasirinkti iš mažiausiai dviejų variantų; 5) I. K. įpareigota kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 14.30 val. atvežti M. L. į Druskininkų socialinių paslaugų centro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir tėvo K. L. susitikimo su vaiku M. pradžioje, dalyvaujant Druskininkų socialinių paslaugų centro socialiniam darbuotojui, informuoti vaiką, kur vaiko mama bus vaiko su tėvu susitikimo metu, ir ar ji bus pasiekiama telefonu; 6) K. L. įpareigojamas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 16.30 val. po bendravimo su vaiku M. parvežti vaiką M. L. į Druskininkų socialinių paslaugų centro patalpas ir, dalyvaujant socialiniam darbuotojui, perduoti vaiką jo mamai I. K., kuri įpareigota nurodytu laiku 16.30 val. pasiimti vaiką M. L.; 7) I. K. ir ieškovas K. L. apie objektyvias kliūtis, trukdančias vaiko M. L. susitikimams su tėvu, privalo informuoti vienas kitą ir Druskininkų socialinių paslaugų centrą ne vėliau kaip prieš 24 val. arba nedelsiant, kai jos atsiras; 8) įpareigota I. K. per dvi dienas nuo šios teismo nutarties, kuria paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, sms žinute perduoti K. L. vaikų M. ir C. L. naudojamų ryšio priemonių (telefono ir/ar laikrodėlių) numerius.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininkės atsakomybės už teismo patvirtintos bendravimo tvarkos nevykdymą neįvykus vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimui pagal grafiką numatytomis dienomis: nuo 2025-06-13 iki 2025-06-15, 3 dienos, nuo 2025-06-30 iki 2025-07-09, 10 dienų, nuo 2025-07-25 iki 2025-08-13, 20 dienų, nuo 2025-09-12 iki 2025-09-14, 3 dienos, nuo 2025-09-26 iki 2025-09-28, 3 dienos, nuo 2025-10-10 iki 2025-10-12, 3 dienos, nuo 2025-10-24 iki 2025-10-26, 3 dienos. Viso 45 dienos.
Pirmosios instancijos teismas iš nepilnamečių vaikų sveikatos išrašų duomenų nustatė, kad M. L. gydymo įstaigose lankėsi: 2025 m. gegužės 13 d. 16:30 val., 2025 m. liepos 3 d. 21:05 val., 2025 m. spalio 16 d. 14:00 val., 2025 m. liepos 29 d. 12:09 val., nuo 2025 m. spalio 26 d. 16:43 val. iki 2025 m. lapkričio 12 d. 12:00 val., o C. L. – nuo 2025 m. liepos 28 d. 20:24 – iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. 13:30 val. Kaip matyti, C. L. nuo 2025 m. liepos 28 d. 20:24 val. – iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. 13:30 val. buvo hospitalizuota gydymo įstaigoje, M. L. nuo 2025 m. spalio 26 d. 16:43 val. iki 2025 m. lapkričio 12 d. 12:00 val. hospitalizuotas gydymo įstaigoje. Nurodė, kad pagal nustatytą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką vasaros atostogų metu 2025 m. vaikai turėjo leisti laiką su tėvu nuo birželio 30 d. 16:00 val. iki liepos 9 d. 16:00 val. ir nuo liepos 28 d. 16:00 val. iki rugpjūčio 13 d. 16:00 val. (Taikos sutarties 3.9.3. ir 3.11.). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nei vienas tėvo ir vaikų nustatytas bendravimo laikotarpis nepatenka į vaikų ligos ar lankymosi gydymo įstaigose laiką. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. M. L. 2025 m. liepos 3 d. 21:05 val., vizitas gydymo įstaigoje patenka į laikotarpį nuo birželio 30 d. 16:00 val. iki liepos 9 d. 16:00 val., 2025 m. liepos 29 d. 12:09 val. vizitas į laikotarpį nuo liepos 28 d. 16:00 val. iki rugpjūčio 13 d. 16:00 val. C. L. hospitalizavimo laikotarpis nuo 2025 m. liepos 28 d. 20:24 val. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. 13:30 val., patenka į bendravimo laikotarpį nuo liepos 28 d. 16:00 val. iki rugpjūčio 13 d. 16:00 val.
Akcentuotina, jog ši byla apeliacinės instancijos teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad reikalinga byloje įvertinti skolininkės galimo taikos sutarties nevykdymo priežastis, kartu atsižvelgiant į laikinojoje bendravimo tvarkoje apibrėžtą bendravimo modelį dalyvaujant psichologui, ar tam tikros taikos sutarties vykdymo sąlygos šiuo metu yra objektyviai įmanomos, nepažeidžiant geriausių sūnaus interesų. Įvertinus pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinį konstatuotina, kad bylą pakartotinai nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvykdė apeliacinės instancijos teismo nurodymų dėl reikšmingų faktinių aplinkybių nustatyto bei jų vertinimo.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutarties turinį padarė išvadą, jog šia laikinąja bendravimo tvarka buvo nustatyta tėvo ir sūnaus papildoma bendravimo tvarka antradieniais ir ketvirtadieniais. Ši bendravimo tvarka nekeitė I. K. pareigos perduoti vaikus tėvui pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 nustatytą K. L. bendravimo su vaikais tvarką. Be to, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nekeitė tėvo ir dukros bendravimo tvarkos. Nors pastaroji išvada yra visiškai teisinga, tačiau negalima laikyti, kad ji yra pakankama aplinkybių turinčių reikšmės byloje kilusio ginčo išsprendimui aspektu. Tai, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartimi nėra modifikuojama Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka nurodyta ir pačioje 2025 m. kovo 3 d. nutartyje, šią aplinkybę pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartyje. Sprendžiant byloje kilusį ginčą buvo reikalinga ne nustatyti ar pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo modifikuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka, o įvertinti laikinosiomis apsaugoms priemonėmis nustatyto bendravimo būdo ypatumus, to priežastis, sprendžiant dėl skolininkės kaltės / atsakomybės pagrindų (ne)buvimo už vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu nevykdymą. Aplinkybė, kad neįvyko vaikų bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu automatiškai nelemia sankcijos motinai, su kuria nustatyta vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, taikymo. Svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir neįvykdymo priežastis, realias įvykdymo galimybes santykyje su vaiko interesais. Nekvestionuotina, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet būtent atitikti ja siekiamus tikslus – išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius.
Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad kilusio ginčo išsprendimui aktualiu laikotarpiu buvo nustatytas tėvo ir sūnaus bendravimas dalyvaujant psichologui, neanalizavo priežasčių, lėmusių būtent tokio bendravimo modelio parinkimą. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant baudos skyrimo apeliantei klausimą. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti tokių nuostatų susiformavimo priežastis ir ar bendravimo ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendimo vykdymas, šiuo atveju, priklauso ne vien nuo skolininkės valios, bet ir nuo vaiko noro. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos specifika lemia tai, kad tokio pobūdžio teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą. Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima. Tokiu atveju yra reikšminga kokių priemonių ėmėsi motina, siekdama paskatinti / užtikrinti numatytą vaiko ir tėvo bendravimą. Aplinkybės ar motina dėjo pastangas, kad įvyktų numatytas tėvo ir vaikų bendravimas, nenustatinėtos.
Be to, priimant skundžiamą nutartį, tik apibendrintai nurodyta, kad skolininkė nevykdė teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau sprendžiant klausimą dėl skolininkės atsakomybės dėl neįvykusio vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo nuo 2025-06-13 iki 2025-06-15, nuo 2025-06-30 iki 2025-07-09, nuo 2025-07-25 iki 2025-08-13, nuo 2025-09-12 iki 2025-09-14, nuo 2025-09-26 iki 2025-09-28, nuo 2025-10-10 iki 2025-10-12, nuo 2025-10-24 iki 2025-10-26 turėjo būti individualiai įvertintas kiekvienas neįvykusio bendravimo epizodas, kiekvienu konkrečiu atveju aiškinantis priežastis lėmusias teismo patvirtintos bendravimo tvarkos pažeidimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po išsiskyrimo, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Visus nesutarimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu – vaiko bendravimo tvarka, vaiko tėvai turėjo spręsti vadovaudamiesi CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.
Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Ši pareiga negali būti perkeliama vienam iš tėvų, šiuo atveju su vaikais gyvenančiai motinai. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo vertinta ar skyriumi nuo vaikų gyvenantis tėvas (išieškotojas) apskritai ėmėsi kokių nors priemonių, kad įvyktų jo ir vaikų bendravimas numatytomis dienomis. Byloje yra įrodymai tik dėl vieno epizodo, kuomet išieškotojas teiravosi (prašė patvirtinti) ar savaitgalį vaikai jam bus perduoti, dėl visų kitų išieškotojo nurodomų epizodų, kuomet vaikai jam nebuvo perduoti, duomenų, jog jis būtų rodęs iniciatyvą ar pageidavimą susitikti su vaikais, nėra.
Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė kiekvieno iš neįvykusio bendravimo epizodų, nesiaiškino priežasčių, lėmusių teismo patvirtintos bendravimo tvarkos nesilaikymą kiekvienu konkrečiu atveju, nevertino bendravimo tvarkos įvykdymo galimybės santykyje su vaiko interesais, nevertino kokių veiksmų ėmėsi abu tėvai, kad būtų tinkamai įvykdyta teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, tokiu būdu neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jau vien dėl to, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties klausimas dėl baudos paskyrimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi pirmosios instancijos teismo nevertintais aspektais. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas. Atsižvelgiant į išdėstytą pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.