- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- A-2743-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02074-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- I. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas I. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Ambasados Baltarusijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2026 m. kovo 9 d. sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti kompetentingą instituciją pakartotinai išnagrinėti jo prašymą išduoti vizą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2026 m. kovo 9 d. Ambasada priėmė sprendimą atsisakyti išduoti jam Šengeno vizą tuo pagrindu, kad viena ar kelios valstybės narės jį laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), 32 straipsnį atsisakymas išduoti vizą galimas, esant vienam iš šiame straipsnyje aiškiai nustatytų pagrindų. Vienas iš tokių pagrindų yra situacija, kai asmuo laikomas keliančiu grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Tačiau Sprendime nenurodyta jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas kelia grėsmę. Pranešime apie atsisakymą buvo pateikta tik formali nuoroda į standartinės formos 7 punktą, nenurodant konkrečių faktų ar aplinkybių, patvirtinančių tokį teiginį. Vien nuoroda į grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, neaprašant konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžiama tokia išvada, neleidžia pareiškėjui suprasti Sprendimo priėmimo priežasčių bei veiksmingai pasinaudoti teise jį apskųsti. Be to, nuoroda į abstrakčius viešosios tvarkos ar saugumo sumetimus negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti išduoti vizą. Tokios grėsmės vertinimas turi būti individualus ir pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo asmenybe, jo elgesiu bei ankstesne visų istorija. Nesant tokių aplinkybių, išvada apie grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui buvimą yra nepagrįsta. Administraciniai sprendimai turi būti pakankamai motyvuoti, kad suinteresuotas asmuo galėtų suprasti sprendimo priėmimo pagrindus ir prireikus veiksmingai jį ginčyti. Reikalavimas tinkamai motyvuoti administracinius sprendimus taip pat kyla iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio.
Pareiškėjas pažymėjo, jog pranešime apie atsisakymą nenurodyta, kad jo atžvilgiu būtų įvestas perspėjimas Šengeno informacinėje sistemoje (toliau – ir SIS). Pareiškėjui nežinoma ir apie jokius Šengeno erdvės valstybių narių sprendimus uždrausti jam atvykti. Tokio perspėjimo nebuvimas yra papildoma aplinkybė, kelianti abejonių dėl išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog jis niekada nebuvo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, nepažeidė Šengeno valstybių vizų rėžimo ir neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų rodyti grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Be kita ko, pareiškėjui jau 2 kartus buvo išduotos Lietuvos Respublikos Šengeno vizos (C kategorijos vizą, galiojusi nuo 2022 rugsėjo 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., ir C kategorijos viza, galiojusi nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d.). Ši aplinkybė rodo, kad anksčiau valstybių narių kompetentingos institucijos nelaikė jo keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
Pareiškėjo profesinė veikla taip pat negali būti laikoma pagrindu pripažinti jį keliančiu grėsmę Šengeno erdvės valstybių viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Iki 2011 m. jis dirbo gelbėtoju Baltarusijos Respublikos ekstremaliųjų situacijų ministerijos sistemoje. Po atleidimo dirba privačiame sektoriuje – finansų specialistu. Jo veikla yra išimtinai civilinio ir profesinio pobūdžio.
Pareiškėjo kelionės tikslas – dalyvauti žmogaus teisių programoje. Kelionė susijusi tik su teisėtais pilietiniais ir visuomeniniais interesais, nenumato jokių veiksmų, kurie galėtų kelti grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
Pareiškėjo manymu, nesant objektyvių ir patikrintų aplinkybių, atsisakymas išduoti vizą laikytinas neproporcingu.
Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija, URM) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad 2026 m. vasario 3 d. pareiškėjas Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą ir tai pagrindžiamuosius dokumentus. Pareiškėjas nurodė: 1) civilinė būklė – nesusituokęs (9 p.); 2) dabartinė profesinė veikla – kita (21 p.); 3) darbdavys – LLC Avrora Technology RUS Subsidiary of International Forein Company, Rusijos Federacija, Maskva, Butlerova g. 17-131 (22 p.); 4) kelionės tikslas – dalyvavimas DS programoje (angl. Participation in DS Program) (23 p.), 5) papildoma informacija apie buvimo tikslą – nenurodyta (24 p.); 6) numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2026 m. kovo 6 d., o išvykimo – 2026 m. kovo 13 d., prašoma leisti atvykti daug kartų (27 p.); 7) kvietėjas – viešoji įstaiga, Raugyklos g. 21, Vilnius (31 p.); 8) kelionės ir pragyvenimo išlaidas dengia kviečiantis asmuo (32 p.). Pareiškėjas Ambasadai pateikė pasą, banko sąskaitos išrašą, sveikatos draudimo poliso kopiją, duomenis apie darbinę veiklą bei kitus pagrindžiamuosius dokumentus. Pareiškėjas pateikė VšĮ „Freedom House“ prašymą URM dėl tarpininkavimo išduodant nemokamas Šengeno vizas, VšĮ tarpininkauja pareiškėjui vykti į Lietuvą, nes jis yra ilgamečio Baltarusijos žmogaus teisių aktyvisto V. Z. artimasis, o V. Z. yra ilgametis Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistas, žmogaus teisių institucijos „TimeAct“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius, nepriklausomos Baltarusijos radijo ir elektronikos pramonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas (2020 m. lapkričio–2021 m. gegužės mėn.); VšĮ (kvietėja) įsipareigoja suteikti gyvenamąją vietą, padengs visas išlaidas, susijusias su apgyvendinimu, maitinimu ir kasdienėmis reikmėmis. 2026 m. vasario 3 d. konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD) dėl išvados, ar pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. VSD atsakė, kad pareiškėjas 2005 m. baigė Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerijos institutą, 2005–2011 m. dirbo Nepaprastųjų situacijų ministerijos Priešgaisrinės saugos tarnybos vadovu. VSD vertinimu, I. T. darbas Nepaprastųjų situacijų ministerijos Priešgaisrinės saugos tarnyboje kelia kontražvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus Šengeno C tipo vizą, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. 2026 m. kovo 9 d. 16:03:05 val. Ambasados konsulinis pareigūnas N.VIS sistemoje priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčio pagrindu – kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Konsulinis pareigūnas N.VIS sistemoje priimtą Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą grindė tokiomis aplinkybėmis ir išsamiais motyvais, kurie nurodyti 2026 m. kovo 9 d. VSD išvadoje/sprendime. 2026 m. kovo 9 d. Ambasados konsulinis pareigūnas surašė laisvos formos sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą Baltarusijos piliečiui I. T.“, kuriame nurodė su prašymu gautus ir tirtus pareiškėjo pagrindžiamuosius dokumentus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes ir argumentus, konstatavo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vidaus saugumui. 2026 m. kovo 9 d. Ambasados konsulinis pareigūnas surašė Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą priežastis formą, kurioje specialiu žymėjimu „X“ pažymėjo langelį su įrašu: „7. Viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir vidaus saugumui“. Papildomose pastabose konsulinis pareigūnas nurodė Lietuvą, kaip valstybę narę, prieštaraujančią vizos išdavimui. Papildomose pastabose konsulinis pareigūnas nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos institucijos, atsakingos už grėsmių Lietuvos Respublikai vertinimą, pateikta informacija, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę vidaus saugumui.
Ministerija pažymėjo, jog VSD yra vienintelė įgaliota ir kompetentinga institucija pripažinti užsieniečio keliamą (nekeliamą) grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Taigi VSD pateikiama konsuliniam pareigūnui išvada dėl Šengeno vizos prašančio užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, ir yra įgalioto/kompetentingo viešojo administravimo subjekto VSD priimtas sprendimas besąlygiškai sukeliantis neigiamas pasekmes užsieniečiui – draudimą atvykti/įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Ambasados konsuliniam pareigūnui pateikta VSD išvada/sprendimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, suponuoja besąlygišką išvadą, jog pareiškėjui negali būti leista atvykti į Lietuvos Respubliką, taigi jam negali būti išduodama Šengeno viza. Šis VSD vertinimas konsuliniam pareigūnui yra privaloma besąlygiškai vykdyti. Nei URM, nei jos diplomatams-konsuliniams pareigūnams užsienyje nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvados. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką Ambasada, gavusi VSD vertinimą dėl to, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, ir jam nerekomenduojama išduoti Šengeno C tipo vizos, privalo atsisakyti išduoti jam Šengeno vizą, nes būtent VSD yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą (žr., 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-218-821/2026; 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1793-789/2026).
Atsakovas pažymėjo, jog Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie sprendimą dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą. Pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 „Dėl Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punktą sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS).
Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į aktualią LVAT praktiką (žr., 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1816-552/2024; 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1851-662/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1363-520/2025; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1396-821/2025; 2024 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1143-1047/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-815/2025). LVAT panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
VSD nurodė, kad, nors pareiškėjas ir neįžvelgia jo keliamos grėsmės, tačiau, VSD vertinimu, jis, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos Priešgaisrinės saugos tarnyboje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jis gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Baltarusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose Baltarusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus Šengeno vizą, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi, vizos neišdavimo klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.
Pareiškėjas akcentavo, kad jam anksčiau buvo išduotos dvi Šengeno C kategorijos vizos vienerių metų laikotarpiui, tačiau anksčiau išduotos Šengeno vizos neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Ši aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam nuolat bus išduodamos vizos atitinkamais pagrindais.
VSD vertinimu, vien tik pareiškėjo siekis dalyvauti žmogaus teisių programoje savaime niekaip nepaneigia nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas neįrodė, kokias aplinkybes neteisingai nustatė ar nenustatė Ambasada. Pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų, paneigiančių VSD nurodytas aplinkybes. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2026 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo I. T. skundą atmetė.
pareiškėjas (Baltarusijos pilietis) kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijoje 2026 m. vasario 3 d. su prašymu išduoti Šengeno vizą (užpildydamas formą). Pareiškėjas nurodė, kad jo kelionės tikslas yra dalyvavimas DS programoje, prašė leisti atvykti daug kartų.
Skundžiamu 2026 m. kovo 9 d. Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno vizą, atsisakymo priežastimi nurodant – kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Standartinio pranešimo pabaigoje pastabose nurodė: „Remiantis Lietuvos Respublikos institucijos, atsakingos už grėsmių Lietuvos Respublikai vertinimą, pateikta informacija, Jūsų buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui“.
Ambasada, vertindama prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, kreipėsi konsultacijos į VSD, kuris Ambasados konsuliniam pareigūnui nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos Priešgaisrinės saugos tarnyboje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jis gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Baltarusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose Baltarusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus Šengeno vizą, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Ambasada, priimdama Sprendimą, vadovavosi VSD konsultacija, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Ambasada, gavusi VSD vertinimą apie tai, jog pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę ir rekomenduojama vizos pareiškėjui neišduoti, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes būtent VSD yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad Ambasada pagrįstai nustatė, jog, remiantis VSD išvada (konsultacija), viena ar kelios Šengeno erdvės šalys laiko pareiškėją keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Pareiškėjas dėl darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos Priešgaisrinės saugos tarnyboje privalėjo ir privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje yra konstatuota, jog lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl VSD pateikta informacija Ambasadai yra pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą.
Teismas nurodė, kad Ambasados konsulinis pareigūnas 2026 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, t. y. konsulinis pareigūnas, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. patvirtinto Reglamento (EB) Nr. 767/2008 „Dėl vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas taip valstybių narių“ (VIS Reglamentas), pirmiausia sprendimą įformino naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS) ir Užsieniečių registro vizų modulyje 2026 m. kovo 9 d. 16:03:05 vai. surašė tirtas faktines aplinkybes, sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą motyvus ir pagrindus / priežastis: viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Konsulinis pareigūnas tą pačią dieną (2026 m. kovo 9 d.) surašė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Konsulinis pareigūnas rėmėsi VSD išvada, taip pat nurodė konkrečius faktus – pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui.
Teismo vertinimu, neabejotina, kad pareiškėjas nurodytus dokumentus, priimtus jo atžvilgiu, gavo arba turėjo realią galimybę gauti ir visus nesutikimo su jais argumentus išdėstyti teismui. Sprendimo motyvai nebuvo nurodyti (surašyti) vėliau nei buvo priimtas pats individualus administracinis aktas. Todėl teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsisakymo išduoti vizą faktinis ir teisinis pagrindai yra išdėstyti pareiškėjui įteiktoje standartinėje pranešimo formoje, užpildytoje pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šioje formoje nurodytas faktinis atsisakymo pagrindas – jog viena ar kelios valstybės (konkrečiai Lietuva) laiko pareiškėją keliančiu grėsmę vidaus saugumui. Minėtos formos skiltyje „Papildomos pastabos“ nurodyta, kad pareiškėjo buvimas kelia grėsmę vidaus saugumui. Taigi atsakyme nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis atsisakymo pagrindas.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, ar pritaikyti teisės aktai. Ambasada objektyviai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizų išdavimo priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka Vizų kodekso nustatytus tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimus (parengtas pagal Vizų kodekso VI priede pateiktą standartinę formą), jame nurodytas atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindas, apskundimo tvarka. Vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjo prašymą. Taigi Ambasada, priimdama Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas pagrįstai sprendė, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti padarytą išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Todėl konsulinis pareigūnas priėmė teisėtą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą ir jo naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas I. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas pritarė VSD bei URM pozicijai, nepagrįstai palaikydamas atsisakymą išduoti vizą vien tik remdamasis jo tarnybos Baltarusijos Respublikos vidaus ministerijos Priešgaisrinės tarnybos faktu. Teismas pritaikė abstrakčią lojalumo valdančiajam rėžimui prezumpciją visiems be išimties buvusiems viešojo sektoriaus darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pareigų pobūdžio ir laiko. Tai prieštarauja Vizų kodekso 21 straipsniui ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai (žr., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. prejudicinį sprendimą byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką Nr. C-84/12), pagal kurią nacionalinio saugumo rizikos vertinimas turi būti griežtai individualus, išsamus ir pagrįstas konkrečios asmenybės realiu elgesiu, o ne jos formaliu priklausymu kokiai nors profesinei kategorijai tolimoje praeityje. Be to, teismo sprendimas yra nesuderinamas su Chartijos 21 straipsniu bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos standartais, draudžiančiais bet kokią diskriminaciją. Formalus kolektyvinės atsakomybės prezumpcijos taikymas, grindžiamas vien pareiškėjo turima Baltarusijos Respublikos pilietybe ir darboviete tolimoje praeityje, be realaus ir objektyvaus jo asmeninės veiklos bei individualių aplinkybių įvertinimo, neatitinka europinių gero administravimo ir teisės į teisingą procesą standartų.
Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino nepriekaištingo pareiškėjo teisinio bei procesinio sąžiningumo. Jis nurodė visus duomenis apie buvusią tarnybą, nebandė jų nuslėpti. Priimtu Sprendimu pareiškėjas iš esmės yra baudžiamas už jo sąžiningumą, o tai prieštarauja bendrajam teisingumo principui ir sukuria žalingą precedentą, kai asmenys, tyčia slepiantys biografijos faktus, atsiduria geresnėje padėtyje.
Teismas neįvertino fakto, kad pareiškėjas nutraukė tarnybą Baltarusijos Respublikos Priešgaisrinėje saugos tarnyboje prieš 15 metų. Jo funkcijos buvo išskirtinai civilinio, humanitarinio ir gelbėjimo pobūdžio (gaisrų gesinimas, avarijų likvidavimas) ir niekada nebuvo susijusios su žvalgybine, kontražvalgybine ar kita statutine jėgos struktūrų veikla. Pastaruosius 15 metų pareiškėjas yra civilis asmuo, dirbantis finansų specialistu komerciniame sektoriuje. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo ryšius su Baltarusijos Respublikos valstybinėmis karinėmis struktūromis. Teismo išvada apie grėsmę nacionaliniam saugumui yra pagrįsta 15 metų senumo įvykiais, yra hipotetinio pobūdžio.
Teismas ignoravo pareiškėjo anksčiau gautas vizas. Ankstesnes vizas jis naudojo pagal paskirtį, laikėsi migracijos įstatymų, nepadarė jokių pažeidimų ir laiku grįždavo į gyvenamąją šalį. Pagal teisėtų lūkesčių apsaugos principą valstybės institucijų veiksmai turi būti nuoseklūs ir nuspėjami. Valstybė negali radikaliai pakeisti tų pačių nekintančių pareiškėjo biografinių duomenų vertinimo, jei neatsirado naujų aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2023 m. LVAT praktika, kuri šiuo atveju neaktuali. Teismo nurodytose bylose asmenys buvo dirbantys pareigūnai arba tie, kurie iš tarnybos pasišalino visai neseniai.
Pareiškėjas į Lietuvą vyksta pagal oficialų tarptautinės organizacijos kvietimą dalyvauti humanitarinėje teisių gynimo programoje ir susitikti su savo artimu giminaičiu – V. Z., kuris yra žinomas Baltarusijos teisių gynėjas. Taigi jis vyksta pas giminaitį, kurį Lietuva oficialiai pripažino Baltarusijos Respublikos rėžimo auka.
Pareiškėjo manymu, buvo pažeista jo teisę į efektyvią teisminę gynybą ir teisingą teismą, nes jam nebuvo atskleistas priimto sprendimo faktinis pagrindimas. Jam turėjo būti atskleisti Sprendimo motyvai tam, kad jis turėtų realią galimybę apsiginti.
Atsakovas URM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo teigimu, teismas, nurodydamas, kad konsulinis pareigūnas, gavęs VSD vertinimą apie tai, jog užsienietis laikomas keliančiu grėsmę ir rekomenduojama vizos neišduoti, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes būtent VSD yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, teisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies normą. Pagal teisės aktus VSD yra vienintelė įgaliota ir kompetentinga institucija pripažinti užsieniečio keliamą (nekeliamą) grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Taip pat teismas pagrįstai rėmėsi LVAT 2026 m. sausio 14 nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-218-821/2026.
Konsuliniam pareigūnui, priimant skundžiamą Sprendimą, ir teismui nėra reikšmingas pareiškėjo argumentas, kad jis Lietuvos Respublikoje lankosi dažnai pagal tuos pačius VšĮ „Freedom House“ kvietimus vizitams į Lietuvą, nes užsieniečių pateikti prašymai dėl Šengeno vizos išdavimo ir pagrindžiamieji dokumentai kiekvieną kartą nagrinėjami iš naujo nepriklausomai nuo to, ar prieš tai dėl pateiktų prašymų ir pateiktų pagrindžiamųjų dokumentų konsuliniai pareigūnai yra priėmę sprendimą tenkinti ar netenkinti prašymą dėl vizos išdavimo. Aplinkybė, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotos Šengeno vizos vykti j Lietuvą, neatima iš VSD ir iš konsulo bei teismo teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes ir geopolitinę situaciją vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pareiškėjo procesinė teisė į efektyvią teisminę gynybą ir teisingą teismą buvo įgyvendinta, nes jam buvo sudarytos realios galimybės veiksmingai gintis ir siekti skundžiamo Sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas, gavęs standartinę pranešimo apie Sprendimą formą, kurioje nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas „viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui“ ir motyvas „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos institucijos, atsakingos už grėsmių Lietuvos Respublikai vertinimą, pateikta informacija, Jūsų buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui“, turėjo realią ir veiksmingą galimybę susipažinti su Sprendimu tokia apimtimi, kuri leido pareiškėjui kreiptis į teismą ir ginčyti Sprendimą, taip pat teikti teismui įrodymus, argumentus, prašymus. Pareiškėjas 2026 m. gegužės 5 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl URM ir VSD atsiliepimų į pareiškėjo skundą, kuriame jis išdėstė savo nesutikimo su VSD išvados, Ambasados Sprendimo bei URM atsiliepimo į skundą argumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies norma, įpareigojanti Šengeno zonos valstybių konsulinius pareigūnus apie Sprendimą dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešti naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba, yra aiški ir jos prasmė nekelia abejonių tiek lingvistiniu, tiek kitais požiūriais.
Pagal LVAT praktiką ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
VSD nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. VSD vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos Priešgaisrinės saugos tarnyboje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jis gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Baltarusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose Baltarusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus Šengeno vizą, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Tai, kad pareiškėjas pakankamai ilgai nebedirba Baltarusijos Respublikos valstybės institucijoje, iš esmės nekeičia jo padėties, nes lojalumas režimui yra patvirtinamas pačiu darbo faktu, nebent tai būtų paneigiama byloje surinktais objektyviais duomenimis. VSD vertinimo pagrįstumą patvirtina susiformavusi vyraujanti LVAT praktika, pagal kurią net ir prieš ilgą laiką eitos pareigos Lietuvai priešiškų valstybių (Rusijos, Baltarusijos) ginkluotosiose pajėgose, valstybinėse institucijose, įmonėse laikomos pakankamu pagrindu grėsmei valstybės saugumui konstatuoti. Pareiškėjas apeliaciniame skundu nepaneigė VSD nustatytų aplinkybių, o vien argumentai, kad jis vyksta į Lietuvos Respubliką pagal tarptautinės organizacijos VšĮ „Freedom House“ kvietimą dalyvauti humanitarinėje teisių gynimo programoje ir susitikti su pabėgėlio statusą Lietuvoje gavusiu giminaičiu, nemažina keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir lemia teisinį vertinimą, kad asmuo gali vykdyti Baltarusijos režimo užduotis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog surinkti duomenys leidžia teigti, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti skundžiamą sprendimą, nes VSD raštu pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
Anksčiau išduotos Šengeno vizos neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Ši aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam nuolat bus išduodamos vizos atitinkamais pagrindais.
Pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su VSD pateikta išvada ir teikti papildomus paaiškinimus, tačiau nepateikė jokių faktinių duomenų, paneigiančių VSD nurodytas aplinkybes.
Pareiškėjas neįrodė, kokias aplinkybes neteisingai nustatė ar nenustatė Ambasada. Pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų, paneigiančių VSD nurodytas aplinkybes, todėl, VSD vertinimu, priimant sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes atsisakius išduoti vizą jis neteko galimybės asmeniškai atvykti į teismo posėdį, todėl, siekiant užtikrinti teisę į teisingą procesą ir efektyvią gynybą, būtina organizuoti teismo posėdį naudojant nuotolinio vaizdo konferencinio ryšio priemones.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017).
Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Bylos proceso šalių pozicija ir visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2026 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui Šengeno vizą bei įpareigojimo Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Ambasada, įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Teismas, atsižvelgęs į aktualų ginčui teisinį reguliavimą bei VSD išvadą, sprendė, kad Sprendimas atitinka Vizų kodekso nustatytus tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimus (parengtas pagal Vizų kodekso VI priede pateiktą standartinę formą), jame nurodytas atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindas, apskundimo tvarka, taigi jis atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog teismas neatliko individualių aplinkybių vertinimo, formaliai atsižvelgė tik į tai, kokiai profesinei kategorijai priklausė pareiškėjas tolimoje praeityje. Pareiškėjas buvo sąžiningas ir atskleidė duomenis apie buvusią tarnybą, tačiau teismas neatsižvelgė į tai. Pareiškėjas nutraukė tarnybą Baltarusijos Respublikos Priešgaisrinėje saugos tarnyboje prieš 15 metų. Pareiškėjo manymu, buvo pažeista jo teisę į efektyvią teisminę gynybą ir teisingą teismą, nes jam nebuvo atskleistas priimto sprendimo faktinis pagrindimas.
Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinės apeliacine tvarka ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
pareiškėjas (Baltarusijos pilietis) 2026 m. vasario 3 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti Šengeno vizą. Prašyme nurodė, kad yra nesusituokęs, kelionės tikslas – dalyvavimas DS programoje (angl. Participation in DS Program), numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2026 m. kovo 6 d., išvykimo – 2026 m. kovo 13 d. (viso 8 dienos, tačiau prašoma leisti atvykti daug kartų), kvietėjas – viešoji įstaiga, Raugyklos g 21, Vilnius, kelionės ir pragyvenimo išlaidas dengia kviečiantis asmuo. Pareiškėjas pateikė VšĮ „Freedom House“ prašymą Užsienio reikalų ministerijai dėl tarpininkavimo išduodant nemokamas Šengeno vizas, viešoji įstaiga tarpininkauja pareiškėjui vykstant į Lietuvą, nes jis yra ilgamečio Baltarusijos žmogaus aktyvisto V. Z. artimasis.
2026 m. vasario 3 d. Ambasados konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, kreipėsi į VSD dėl išvados, ar pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui.
2026 m. kovo 4 d. VSD Ambasados konsuliniam pareigūnui nurodė, kad atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerijos Priešgaisrinės saugos tarnyboje kelia kontražvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių atstovus. VSD įsitikinimu, pareiškėjui išdavus Šengeno C tipo vizą, jis gali būti išnaudotas vykdyti Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotis kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę vidaus saugumui ir rekomenduoja neišduoti jam daugkartinės Šengeno C tipo vizos.
2026 m. kovo 9 d. Ambasados konsulinis pareigūnas N.VIS sistemoje priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčio pagrindu – kai viena ar kelio Šengeno erdvės šalys pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Konsulinis pareigūnas N.VIS sistemoje priimtą Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą grindė aplinkybėmis ir motyvais, kurie nurodyti 2026 m. kovo 4 d. VSD išvadoje.
2026 m. kovo 9 d. Ambasados konsulinis pareigūnas surašė sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos piliečiui I. T.“
Nr. LTU-28-00000000000000000001063294, kuriame, vadovaudamasis gauta informacija bei atsižvelgęs į konsultacijos su VSD rezultatus, konstatavo, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui. Atsižvelgus į nustatytus faktus bei gautą informaciją, vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos piliečiui I. T., o apie sprendimą dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, pranešti įteikiant pareiškėjui Vizų kodekse nustatytą pranešimo formą.
2026 m. kovo 9 d. Ambasados konsulinis pareigūnas surašė ir pareiškėjui įteikė Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą priežastis formą, kurioje specialiu žymėjimu „X“ pažymėjo langelį su įrašu: „7. Viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir vidaus saugumui“. Papildomose pastabose konsulinis pareigūnas nurodė Lietuvą, kaip valstybę narę, prieštaraujančią vizos išdavimui. Taip pat konsulinis pareigūnas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos institucijos, atsakingos už grėsmių Lietuvos Respublikai vertinimą, pateikta informacija, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad standartinės formos sprendime, taip pat 2026 m. kovo 9 d. sprendime dėl atsisakymo išduoti Šengeno (C) vizą
Nr. LTU-28-00000000000000000001063294 yra nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas ir išdėstytas priimtas sprendimas, prieina prie išvados, kad Ambasados Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą yra motyvuotas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui iki kreipimosi į teismą dėl ginčijamo Ambasados Sprendimo panaikinimo buvo pateiktas susipažinti tik standartizuotos formos sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą su išsamiais tokio sprendimo priėmimo motyvais pareiškėjui buvo pateiktas tik inicijavus bylą teisme. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad vėlesnis motyvų pateikimas negali būti laikomas tinkamu administracinio sprendimo motyvavimo pareigos įvykdymu, teisėjų kolegija vadovaujasi aktualios teisės aiškinimu, pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 29 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025: viešojo administravimo subjektui priėmus administracinį sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir informavus apie jį suinteresuotą asmenį, pastarajam turi būti pateikti priimto administracinio sprendimo motyvai, išdėstyti administraciniame sprendime ar kitame pareiškėjui pateiktame procedūriniame dokumente, taip įgyvendinant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus administracinio sprendimo turiniui, pagal kuriuos administraciniame sprendime turi būti nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Pažymėtina, kad standartinės formos sprendime buvo nurodytas atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindas – pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui. Be to, pareiškėjas, gavęs ir susipažinęs su atsakovo URM ir VSD atsiliepimais ir juose nurodytomis faktinėmis aplinkybėms dėl keliamos grėsmės vidaus saugumui, pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad Ambasada nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi priimtą Sprendimą iš esmės grindė tik abstrakčia VSD išvada bei pareiškėjo buvusia darboviete ir vien dėl to sprendė, jog darbas Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerijos Priešgaisrinės saugos tarnyboje kelia kontržvalgybinių rizikų, todėl pripažino pareiškėją keliančiu grėsmę. Taigi pareiškėjui bylą nagrinėjant teisme jau buvo žinomos visos faktinės aplinkybės ir teisinis jų įvertinimas, lėmę jam nepalankaus sprendimo priėmimą. Todėl pripažįstama, kad, pareiškėjui pateikus tik 2026 m. kovo 9 d. pranešimą apie atsisakymą išduoti Šengeno vizą, kartu neteikiant motyvuoto 2026 m. kovo 9 d. sprendimo dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą, buvo nesilaikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisės aiškinimo praktikos, tačiau šios bylos kontekste svarbu yra tai, jog tai nesutrukdė pareiškėjui visa apimtimi įgyvendinti savo teisių, todėl konstatuotina, kad atsakovo veiksmai vertintini tik kaip formalus pažeidimas, nesukėlęs pareiškėjui neigiamų teisinių padarinių įgyvendinant jo teises. Atsižvelgus į šioje byloje susiklosčiusią individualią situaciją, kad pareiškėjui iš esmės buvo žinomi vientiso sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvai, jis turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, buvo apribota pareiškėjo galimybė suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas standartinės formos sprendimas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-218-821/2026; 2026 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-663-415/2026 ir kt.
Teisėjų kolegija, vertindama, ar Ambasados atsisakymo išduoti vizą motyvai yra teisėti ir pagrįsti, pažymi, kad viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turi vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, surinktus duomenis ir atitinkamai spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025).
Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punkte nurodoma, kad trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tinkamos, jeigu jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Vizų kodekso 32 straipsnyje yra įtvirtinti atsisakymo išduoti vizas pagrindai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu, nustatančiu, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jeigu asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, kad rinkti informaciją dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui ir gautą informaciją įvertinti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pagrindu ir tvarka yra kompetentingas tik VSD, sprendžia, kad VSD pateikta informacija Ambasadai buvo pakankamas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis pagrindas Sprendimui priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2443-492/2026; 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2930-492/2026).
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje
Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-218-821/2026 ir kt.). Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1461-520/2023). Susiformavusi vyraujanti LVAT praktika taip pat patvirtina, kad net ir prieš ilgą laiką eitos pareigos Lietuvai priešiškų valstybių (Rusijos, Baltarusijos) ginkluotosiose pajėgose, valstybinėse institucijose, įmonėse laikomos pakankamu pagrindu grėsmei valstybės saugumui konstatuoti (žr., pvz. LVAT 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-2063-629/2024; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2068-629/2025).
Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai ar veikimą prieš tokią politiką, ir leistų paneigti jo keliamą grėsmę, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo atmetami kaip nepagrįsti. Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo individualią situaciją. Ambasada tinkamai ir aiškiai pagrindė Sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui, neperžengdama savo diskrecijos ribų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė sprendimą, kuris atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo I. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakiestą.
Nutartis neskundžiama.