Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Konsulatas atsisakė išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos vizą, nes viena ar kelios valstybės narės laiko pareiškėją keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Pareiškėja, priešingai nei teigiama skundžiamame Sprendime, niekada nekėlė ir nekelia jokios grėsmės Lietuvos vidaus saugumui ir nesupranta iš ko yra kildinama jos grėsmė, kadangi iš Sprendimo turinio visiškai nėra aišku, kokią realią grėsmę vidaus saugumui ji gali kelti.

Sprendimo turinys nėra informatyvus, kadangi jame yra nurodyta tik Sprendimo priėmimo priežastis, tačiau nepateikiama jokių Sprendimo priėmimo motyvų, argumentų ar faktinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja buvo pripažinta, kaip kelianti grėsmę vidaus saugumui, todėl pareiškėja net negali tinkamai gintis nuo jai keliamų įtarimų dėl grėsmės vidaus saugumui, nes ji nežino, kokių tiksliai duomenų, įrodymų ir/ar informacijos apie pareiškėją pagrindu buvo padaryta tokia išvada.

Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, kuriai yra 78 metai, ir jos atvykimo į Lietuvą tikslas buvo ir yra šeimos lankymas, nes čia gyvena jos dukra – M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), žentas – Lietuvos Respublikos pilietis N. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), anūkas – Lietuvos Respublikos pilietis A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir anūkė – Lietuvos Respublikos pilietė O. L. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos dukra, žentas ir du anūkai yra vienintelė likusi jos šeima ir jie visi gyvena Lietuvoje, o Rusijoje pareiškėja neturi jokių artimų giminių ir yra likusi visiškai viena bei gyvena Kaliningrade, dukrai nuosavybės teisėmis priklausančiame bute. Pareiškėja nuo 2001 m. yra pensijoje, tačiau iš pensijos šiai dienai Rusijoje ji negali išgyventi, todėl dukra su šeima teikia pareiškėjai visą materialinę pagalbą ir ją išlaiko bei padeda. Prieš tai pareiškėjai buvo išduotos dvi Lietuvos Šengeno vizos – Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojo nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2024 m. lapkričio 24 d.) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojo nuo 2025 m. sausio 25 d. iki 2026 m. sausio 24 d.). Pareiškėja nesupranta, dėl kokių priežasčių šį kartą jai buvo atsisakyta išduoti vizą, jeigu jos individuali situacija ir duomenys nei kiek nepasikeitė.

Pastaruosius 4 metus lankydamasi Lietuvoje pareiškėja nėra padariusi jokių nusikaltimų ar nusižengimų, įskaitant ir migracijos taisyklių pažeidimo bei niekaip nėra nusižengusi prieš Lietuvą ar atlikusi kokius nors veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę. Ji preciziškai laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, niekada neviršijo leidžiamo pagal vizą buvimo termino, todėl akivaizdu, kad ji nekelia jokios grėsmės vidaus saugumui ir visus tuos metus Lietuva ją laikė patikimu asmeniu. Be to, pareiškėja nepritaria dabartinei Rusijos valdžios vykdomai politikai ir jos nepalaiko, ji yra prieš bet kokį karą ir su politika bei valdžia neturi nieko bendro, todėl jai sunkiai suvokiama, kokią jį gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui, jei čia gyvena vienintelė jos dukra su šeima, jos vieninteliai anūkai. Būdama tokio garbaus amžiaus (78 metų) ir nugyvenusi didžiąją dalį savo gyvenimo pareiškėja tik nori matyti, kaip auga jos anūkai, nori juos aplankyti ir su jais pabūti, nes ji padėjo dukrai juos auginti nuo gimimo, todėl tarp jų yra itin stiprius emocinis ryšis. Be to, pareiškėjai būtinas šeimos palaikymas, materialinė, fizinė ir emocinė pagalba, nes jos sveikatos būklė vis prastėja, (duomenys neskelbtini) (reikalingas nuolatinis gydymas), (duomenys neskelbtini), dėl ko jai būtina nuolatinė medicininė priežiūra ir fizinė pagalba. Jeigu pareiškėja negaus vizos, ji bus atskirta nuo šeimos ir liks visiškai viena be jokios pagalbos, nes jos dukra ir žentas sunkiai įsivaizduoja lietuviškos šeimos persikėlimą į Rusiją ir labai to nenori šių dienų geopolitiniame kontekste, nes vaikai – Lietuvos Respublikos piliečiai, turi augti Lietuvoje.

Konsulato Sprendimas yra akivaizdžiai neproporcingas ir pernelyg formalus, grindžiamas kažkokia išgalvota ir tikrovėje neegzistuojančia grėsme vidaus saugumui. Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų.

Konsulatas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi priimtą Sprendimą iš esmės grindė tik abstrakčia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada bei pareiškėjos buvusiomis darbovietėmis ir vien dėl to sprendė, kad darbas Rusijos Federacijos valstybiniame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų, todėl pripažino pareiškėją, kaip keliančia grėsmę. Nei Konsulatas, nei atsakovas neatliko individualaus pareiškėjos vertinimo, neanalizavo jos susiklosčiusios šeimos situacijos, o ypač to fakto, kad pareiškėja paskutinėje darbovietėje – 2009–2011 m. – (duomenys neskelbtini) dirbo prieš 15 metų ir 2010 m. gruodžio 31 d. galutinai nutraukė darbo santykius bei nuo tol laiko ji nepalaiko absoliučiai jokių ryšių nei su buvusiais kolegomis nei juolab su valdžios ar valstybės institucijomis.

Pareiškėja, 1998–2005 m. dirbdama (duomenys neskelbtini) ir 2005–2008 m. – (duomenys neskelbtini), visą tą laikotarpį gvildeno temas, susijusias su žemės ūkio sektoriumi (derlius ir ūkininkavimas), ji niekada neturėjo nieko bendro su politinėmis temomis, propaganda ar ideologija. Pareiškėjos darbo santykiai šioje darbovietėje nutrūko prieš 18 metų. pareiškėja niekada neturėjo jokios prieigos prie valstybės paslapčių, neturėjo jokių ryšių su žvalgybos ar saugumo tarnybomis, ji nuo 2001 m. yra išėjusi į pensiją, jai yra 78 metai, todėl VSD pareiškėjos prilyginimas ,,užverbuotai agentei“ yra absurdiškas ir pramanytas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus ar elgesį, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui egzistavimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą.

Pareiškėja teikia į bylą (duomenys neskelbtini) gydytojo pažymą, kuri patvirtina, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini), todėl jos sveikatos būklė iš tikrųjų yra pakankamai sunki ir ji vis blogėja, dėl ko artimųjų šeimos priežiūra ir pagalba pareiškėjai yra labai reikalinga, nes jai yra labai sunku judėti ir ji vis blogiau mato.

Atsakovas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

Prieš priimant sprendimą Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje (toliau – N. VIS) buvo atlikta konsultacija su VSD, atliekančiu užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią Rusijos politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar tarnavę valstybės ar teisėsaugos institucijose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose, ekonominiuose sektoriuose, ginkluotose pajėgose ar visuomeninėse organizacijose. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar gyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. VSD vertinimu, pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos vidaus saugumui, todėl vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies e punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi VSD rekomenduoja neišduoti jai daugkartinės Šengeno C tipo vizos.

VSD pateikus išvadą, jog pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę vidaus saugumui, vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu, 2026 m. balandžio 9 d. N. VIS buvo priimtas sprendimas atsisakyti jai išduoti Šengeno vizą, kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Pareiškėjai buvo įteikta Vizų kodekso nustatyta standartinė pranešimo forma, „Papildomos pastabos“ skiltyje nurodant, kad: „Informuojame, kad remiantis Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 str. 4 d.) vertinimu, Jūsų buvimas kelia grėsmę vidaus saugumui“.

Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjos su prašymu pateikti dokumentai ir duomenys, įvertintos individualios pareiškėjos situacijos aplinkybės, ir jų pagrindu padaryta išvada apie jos keliamą grėsmę Lietuvos vidaus saugumui ir nacionaliniams interesams. Pareiškėja VSD yra laikoma keliančia grėsmę Lietuvos vidaus saugumui, dėl ko jai pagrįstai atsisakyta išduoti Šengeno vizą. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant vizos išdavimo ir atvykimo į Lietuvą klausimą. Pareiškėjos situacija yra vertinama besikeičiančių geopolitinių aplinkybių ir Rusijos jėgos struktūrų veiklos kontekste. Todėl tie patys pareiškėjos biografijos faktai gali būti vertinami kitaip. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais. Toks užsieniečio teisės į šeimą ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui – apsaugoti Lietuvos valstybės interesus. Pareiškėjos ryšiai su Lietuva nelaikytini ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.

Sprendimas yra priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai, kad pareiškėja pakankamai ilgai nebedirba Rusijos valstybinėse įstaigose, iš esmės nekeičia jos padėties, nes lojalumas režimui yra patvirtinamas pačiu darbo faktu, nebent tai būtų paneigiama byloje surinktais objektyviais duomenimis.

Nesutinka su pareiškėjos pateikiama pozicija, kad jos teisė į šeimos susijungimą gali būti įgyvendinta tik Lietuvoje. VSD turimais duomenimis, pareiškėjos anūkai kartu yra ir Rusijos piliečiai, pareiškėjos dukra – Rusijos pilietė, kuri periodiškai kerta Lietuvos–Rusijos sieną, todėl pareiškėjos šeimos nariai turi visas galimybes vykti į jos kilmės valstybę ir niekaip nėra verčiami joje gyventi.

Konsulatas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti Šengeno vizą bei pateiktus dokumentus, kreipėsi privalomos konsultacijos į VSD. VSD 2026 m. balandžio 8 d. informavo, kad atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią Rusijos politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar tarnavę valstybės ar teisėsaugos institucijose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose, ekonominiuose sektoriuose, ginkluotose pajėgose ar visuomeninėse organizacijose. VSD vertinimu, pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos vidaus saugumui, todėl, vadovaudamasis Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktu ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, VSD rekomendavo neišduoti jai daugkartinės Šengeno C tipo vizos.

Konsulatas 2026 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti vizą pareiškėjai, ir apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis pareiškėjai pranešė naudojant VI priede nustatytą standartinę formą. Konsulinis pareigūnas, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsniu, surašė Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą, kurioje specialiu žymėjimu „kryželiu“ pažymėjo Sprendimo dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindą/priežastį: „Viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.“ Standartinio pranešimo pabaigoje skyrelyje „Papildomos pastabos“ nurodyta: „Informuojame, kad remiantis Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4 str. 4 d.) vertinimu, Jūsų buvimas kelia grėsmę vidaus saugumui“.

Teismas pareiškėjos argumentus, jog Konsulatas neatliko individualaus jos situacijos vertinimo, atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjos šeimyninės aplinkybės atsakingam pareigūnui buvo žinomos nuo pat prašymo pateikimo dienos, kadangi šiuos duomenis pareiškėja nurodė prašyme bei kartu su prašymu pateikė Lietuvoje gyvenančių giminių asmens dokumentus. Ši aplinkybė bei tai, jog pareiškėjos prašymas buvo sprendžiamas būtent pareiškėjos pasirinktu tikslu – šeimos ar draugų lankymas, neabejotinai rodo, jog priimant Sprendimą pareiškėjos šeiminės padėties aplinkybės buvo vertintos. Tai, jog pareiškėja nurodė, kad gavusi Šengeno vizą nori Lietuvoje susitikti su dukros šeima (anūkais), tokiu būdu palaikant šeiminius santykius, savaime nėra labiau reikšminga, nei Lietuvos valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neproporcingumą.

Atmetus pareiškėjos skundą, atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgęs į URM Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupės veiklos tikslus, įvertinęs tai, kad byla nėra sudėtinga nei dėl jos apimties, nei dėl įrodymų vertinimo ar ginčui taikytinos teisės taikymo, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Teismas atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkino.

Pareiškėjos dukra turėdama leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali vykti į Rusiją dažniau nei 1 kartą per 3 mėnesius, todėl iš esmės šeima yra atskirta ir pareiškėja negalės dažnai matytis su dukra, ir, būdama senyvo amžiaus ir sudėtingos sveikatos būklės, negalės gauti taip reikalingos pagalbos ir priežiūros iš savo šeimos. Sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisę į pagarbą šeimos gyvenimui, o taip pat proporcingumo principą.

Pareiškėja visiškai nepalaiko dabartinės Rusijos vykdomos politikos bei karinės agresijos prieš Ukrainą ir tvirtai pritaria Lietuvos Respublikos pozicijai šiuo klausimu. Jai itin skaudu ir liūdna, kad valstybės institucijos neatsižvelgia į jos aiškią vertybinę poziciją, o verčia ją likti šalyje, kurioje ji jaučiasi nesaugi dėl savo priešingos politinės nuomonės ir kurios veiksmams visiškai nepritaria.

Pareiškėjos aplinkybės apie pareigų pobūdį, laikotarpį nuo darbo pabaigos, amžių ir šeimos situaciją, kurios buvo pateiktos kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą ir jį pagrindžiančiais dokumentais, buvo žinomos VSD atliekant pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Įvertinęs pareiškėjos aplinkybes, VSD pateikė individualizuotą išvadą dėl pareiškėjos keliamų kontržvalgybinių rizikų bei pareiškėjos laikymo keliančia grėsmę vidaus saugumui. Pareiškėjos ilgametis darbas žiniasklaidos ((duomenys neskelbtini)) srityje bei valstybinės statistikos tarnyboje savo pobūdžiu yra tiesiogiai susijęs su informacijos rinkimu, kaupimu ir sklaida, todėl toks darbo pobūdis nesumažina, o priešingai – patvirtina VSD nustatytas kontržvalgybines rizikas.

Tai, kad asmuo pakankamai ilgai nebedirba valstybės institucijoje, tikrosios reikalų padėties iš esmės nekeičia, nes lojalumas režimui yra patvirtinamas pačiu tarnybos jam faktu, nebent tai būtų paneigiama byloje surinktais objektyviais duomenimis (LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2063-629/2024; 2026 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-663-415/2026). Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų lojalumo prezumpciją.

Pareiškėjos amžius ir sveikatos būklė savaime nepaneigia VSD nustatytos grėsmės, kuri kildinama ne iš pareiškėjos fizinio pajėgumo, o iš jos ryšių bei potencialaus pažeidžiamumo. Kaip tik priešingai – pareiškėjos nurodoma sunki sveikatos būklė, materialinė ir fizinė priklausomybė nuo Lietuvoje gyvenančių artimųjų sudaro papildomas prielaidas išvadai dėl pareiškėjos pažeidžiamumo, kadangi režimo struktūros, naudodamos įprastus šantažu ir spaudimu paremtus veiklos metodus, gali siekti pasinaudoti tokiais asmenimis kaip potencialiais informacijos šaltiniais ar verbavimo taikiniais. Pareiškėjos sveikatos priežiūros poreikis gali būti tenkinamas jos gyvenamojoje valstybėje. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jai yra būtina, kaip ji nurodo, nuolatinė artimųjų slauga ir priežiūra. Pareiškėja nuolat gyvena Rusijos Federacijoje Kaliningrade.

Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos siekis atvykti į Lietuvą aplankyti dukros ir vaikaičių nepagrindžia pareiškėjos asmeninio intereso laikinai būti Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą. Nesutiktina su pareiškėjos pozicija, kad jos teisė į šeimos susijungimą gali būti įgyvendinta tik Lietuvoje. Pareiškėjos anūkai kartu yra ir Rusijos Federacijos piliečiai, o pareiškėjos dukra – Rusijos pilietė, kuri periodiškai kerta Lietuvos–Rusijos sieną, todėl pareiškėjos šeimos nariai turi visas galimybes vykti į jos kilmės valstybę ir niekaip nėra verčiami gyventi Rusijoje.

Šiuo atveju pareiškėja neturi tvirtų ryšių su Lietuva – pareiškėja niekada Lietuvoje negyveno, jos dukra nėra Lietuvos Respublikos pilietė, o pareiškėjos gyvenimo centras yra Rusijos Federacijoje (Kaliningrade), todėl pareiškėjos teisė į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą nagrinėjamu atveju nėra pažeista.

Pareiškėjos šeimyninės aplinkybės buvo išanalizuotos. Vis tik pareiškėja nepagrįstai teigia, jog nebuvo įvertinta jos sveikatos būklė. Su prašymu išduoti vizą pareiškėja neteikė jokios informacijos apie savo sveikatos būklę.

Pareiškėjos darbas Rusijos valstybinėse įmonėse, nepaisant darbo pobūdžio, leidžia spręsti apie potencialų jos pažeidžiamumą šios valstybės žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, nes atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine ir profesine informacija apie pareiškėją, jos kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis. Tai, kad pareiškėja pakankamai ilgai nebedirba Rusijos Federacijos valstybės institucijose, jos situacijos iš esmės nekeičia, nes lojalumas režimui yra patvirtinamas pačiu tarnybos faktu, nebent tai būtų paneigiama byloje surinktais objektyviais duomenimis. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėja yra Rusijos režimo priešininkė, tai įrodžiusi savo veiksmais.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas, t. y. vertinti jos šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada, jog surinkti duomenys leidžia teigti, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino pareiškėjos individualią situaciją, nes neatsižvelgė į tai, kad jai yra 78 metai, jos sveikatos būklė yra sudėtinga, ji yra galutinai nutraukusi darbo santykius prieš 15 metų bei nuo to laiko nepalaiko absoliučiai jokių ryšių nei su buvusiais kolegomis nei juolab su valdžios ar valstybės institucijomis, ir dėl jos sunkios sveikatos yra tiek materialiai, tiek fiziškai priklausoma nuo savo dukros ir žento, nes jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Teismas nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju šeimos interesai ir šeimos išskyrimas yra mažiau svarbūs nei į ateitį prognozuojama grėsmė valstybės saugumui. Sprendime nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.