Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje (kaip atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos struktūrinio padalinio; toliau – ir Ambasada) 2024 m. spalio 3 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti vizos išdavimo pareiškėjui klausimą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas, kuris yra Baltarusijos Respublikos pilietis, skunde nurodė:

2.1. Ambasada Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui. Ambasada Sprendime nurodė tik abstrakčias priežastis, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimui priimti, nustatymo nacionalinės vizos išdavimo kontekste, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, kuriuo daroma didelė žala pareiškėjo ir jo šeimos gerovei;

2.2. pareiškėjui nėra žinoma ir suprantama, dėl kokių aplinkybių ir priežasčių, dėl kokių reikalavimų neatitikimo jis yra laikomas keliančiu pavojų Lietuvos Respublikos vidaus saugumui. Ginčijamas Sprendimas neatitinka reikalavimų motyvuoti, pagrįsti priimamą sprendimą, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) (šiuo aspektu paminėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2613-624/2022, 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas norminėje administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023, 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022, 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018 ir kt.);

2.3. Sprendime nurodyta, jog jis grindžiamas Lietuvos Respublikos institucijų pateikta informacija, todėl ši informacija turėjo būti pateikta pareiškėjui kartu su Sprendimu. Jokios lydimosios informacijos nebuvimas iš esmės apribojo pareiškėjo galimybę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, pateikti informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius ar paneigiančius nurodytas aplinkybes, bei pažeidė jo teisę būti išklausytam. Neatskleidus ir nedetalizavus informacijos, kurios pagrindu pripažinta, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę vidaus saugumui, nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims (išskyrus instituciją, kuri disponuoja tokia informacija) nėra galimybių nustatyti ir patvirtinti nurodytų aplinkybių egzistavimą ir įvertinti, ar šios aplinkybės bei pareiškėjo tariamai keliama grėsmė nėra grindžiamos vien tik spėjimais ir įtarimais, be jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėta, kad visuomet egzistuoja valstybės institucijų klaidos rizika;

2.4. pareiškėjas turi itin teigiamą požiūrį į Lietuvą, taip pat lietuviškas šaknis (jo prosenelis gimė ir gyveno Lietuvos teritorijoje). Jis aktyviais veiksmais siekia atkurti Lietuvos pilietybę, 2024 m. birželio 27 d. pateikė prašymą dėl pilietybės atkūrimo. Pareiškėjas turi sutuoktinę ir du vaikus, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl jis atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, (toliau – ir Direktyva 2004/38/EB) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą „šeimos nario“ sąvoką. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet jo galiojimas pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 4 d., o sprendimo dėl leidimo gyventi pakeitimo priėmimas buvo sustabdytas ir jis iki šiol nėra priimtas;

2.5. Ambasadai neaiškiais motyvais atsisakius išduoti vizą, sudaromos kliūtys pareiškėjui atvykti į Lietuvą, efektyviai rūpintis klausimais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir leidimo laikinai gyventi gavimo ar pakeitimo, taip pat palaikyti ryšius su šeima (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 str. pažeidimas).