- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-16
- Bylos Nr.
- e2-1112-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00505-2019-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- "Hidrostatyba"
- Ieškovas
- AB BMGS Klaipėdos filialas
- Pareiškėjas
- "BMGS" Klaipėdos filialas
- Kategorijos
- 2.1.25pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.3.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės bankrutuojančios Latvijos Respublikos bendrovės „BMGS“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės bankrutuojančios Latvijos Respublikos bendrovės „BMGS“ finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ nemokumo (bankroto) byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Hidrostatyba“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Baklis“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Pareiškėja bankrutuojanti Latvijos Respublikos bendrovė (toliau – BB) „BMGS“ (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) 2021 m. balandžio 12 d. likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Hidrostatyba“ nemokumo administratorei pateikė prašymą patvirtinti 1 224 590,74 Eur finansinį reikalavimą. Nemokumo administratorė sutiko su 774 042,34 Eur finansinio reikalavimo dalies patvirtinimu, o klausimo dėl 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo dalies nagrinėjimą prašė atidėti iki įsiteisės teismų procesiniai sprendimai Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2-396-642/2021 ir Nr. e2-131-460/2021.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos 774 042,34 Eur finansinio reikalavimo dalį, o klausimo dėl 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą.
Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos dėl pareiškėjos 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą iki įsiteisės teismų procesiniai sprendimai Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2-396-642/2021 ir Nr. e2-131-460/2021. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos dėl pareiškėjos 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-394-1092/2024 pagal ieškovės LUAB „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei BB „BMGS“ dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-394-1092/2024 ieškovės LUAB „Hidrostatyba“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-205-464/2025 panaikino teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Bylą nagrinėdamas iš naujo Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi pakeitė pradinę ieškovę LUAB „Hidrostatyba“ jos teisių perėmėja UAB „Medroma“. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-69-881/2026 apygardos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „Medroma“ ieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 23 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą dėl pareiškėjos 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja BB „BMGS“ 2026 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 450 548,40 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad BB „BMGS“ yra iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta R. T.-E. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-69-881/2026 patvirtina, kad pareiškėja nėra skolinga bendrovei, todėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo mažinti nėra pagrindo. Pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino BB „BMGS“ 450 548,40 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje.
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-388-450/2026 panaikino apygardos teismo nutartį ir klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių bei neatliko įrodymų tyrimo, kadangi išvadas faktiškai grindė tik tuo, jog įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-69-881/2026 konstatuota aplinkybė, jog BB „BMGS“ neturi neįvykdytos prievolės LUAB „Hidrostatyba“. Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės gali būti laikomos prejudicinėmis sprendžiant dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, tačiau, vertinant finansinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį, būtina atlikti faktinių aplinkybių ir įrodymų tyrimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi tenkino BB „BMGS“ prašymą iš dalies – patvirtino 298 896,72 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad LUAB „Hidrostatyba“ ir BB „BMGS“ sudarė šias jungtinės veiklos sutartis: 1) 2015 m. rugsėjo 8 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir užsakovė) paskelbtame atvirame konkurse objekto ,,Krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rekonstravimas (I ir III statybos etapai)“ statybos darbų vykdymui; 2) 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Objekto ,,Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ statybos darbams vykdyti; 3) 2017 m. liepos 4 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 10 ir Nr. 11 infrastruktūros komplekso (duomenys neskelbtini), objektų rekonstravimas, akvatorijos gilinimas ir naujo privažiuojamojo geležinkelio kelio statyba“ statybos darbams vykdyti; 4) 2018 m. sausio 4 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Objektų ,,Dokų duobės kasimas, naujos dokų inkaravimo sistemos įrengimas ir krantinių Nr. 137A, 138A ir 139 (dalies) rekonstravimas su geležinkelio kelių statyba, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,Krantinių Nr. 137 ir Nr. 138, esančių adresu (duomenys neskelbtini), griovimas“ darbai“ statybos darbams vykdyti.
Teismas nustatė, kad bendrovė ir pareiškėja, kaip jungtinės veiklos partnerės, bei užsakovė, 2017 m. kovo 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 „Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, (duomenys neskelbtini), rekonstravimas“. Taip pat jungtinės veiklos partnerės ir užsakovė 2016 m. liepos 5 d. ir 2018 m. spalio 18 d. sudarė atitinkamai ,,Krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 (duomenys neskelbtini), rekonstravimas (I ir III statybos etapai)“ ir ,,Objektų ,,Dokų duobės kasimas, naujos dokų inkaravimo sistemos įrengimas ir krantinių Nr. 137A, 138A ir 139 (dalies) rekonstravimas su geležinkelio kelių statyba, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,Krantinių Nr. 137 ir Nr. 138, esančių adresu (duomenys neskelbtini), griovimas“ darbai“ statybos rangos sutartis. Jungtinės veiklos sutartimis šalys susitarė, kad bendrovė veiks kaip atsakinga partnerė ir atstovaus abiejų partnerių interesams. Šalys 2017 m. gegužės 26 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties, kuriame susitarė dėl partnerių atsakomybės už darbus, išlaidų, savikainos, pelno skirstymo ir kita. 2019 m. lapkričio 6 d. šalys sudarė susitarimą dėl 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, kurio pagrindu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškėja tapo atsakingąja partnere santykiuose su užsakove ir trečiaisiais asmenimis.
Byloje kilo ginčas dėl 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo dalies, kurią pareiškėja grindžia 2016 m. lapkričio 2 d. tarp šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties ir 2017 m. kovo 16 d. (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis) tarp šalių ir užsakovės sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 34-2017-85 (toliau – ir Rangos sutartis) pagrindu, taip pat 2017 m. gegužės 26 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties (toliau – ir Papildomas susitarimas Nr. 1) pagrindu. Sutartys buvo sudarytos dėl krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo. 2016 m. lapkričio 2 d. pareiškėja ir bendrovė sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė dalyvauti užsakovės paskelbtame konkurse dėl projekto „Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ statybos ir rekonstravimo darbų atlikimo.
Jungtinės veiklos sutarties šalys susitarė, kad bendrovė veiks kaip atsakingas partneris ir atstovaus abiejų partnerių interesams (sutarties 5.1.4 papunktis, 6.1 papunktis). Sutarties 5.1 papunktyje šalys susitarė, kad visi partneriai atsako perkančiajai organizacijai už visos sutarties įvykdymą. Pagal atliekamų darbų apimtis, partneriai prisiima technines, komercines, finansines, fiskalines ir juridines rizikas, ypač riziką, susijusią su mokėjimų pradelsimu ir neatlikimu. Sutarties 5.1.1 papunktyje šalys susitarė, kad perkančiajai organizacijai arba bet kuriems tretiesiems asmenims jie atsako solidariai pagal įsipareigojimus, kilusius iš Rangos sutarties. Sutarties 9.1 papunktyje numatytas atsakomybės paskirstymas tarp partnerių – partneriai yra atsakingi solidariai. Jungtinės veiklos partnerės laimėjo konkursą dėl projekto vykdymo ir 2017 m. kovo 16 d. tarp užsakovės iš vienos pusės ir šalių iš kitos pusės buvo sudaryta Rangos sutartis dėl projekto vykdymo. Bendra Rangos sutarties kaina – 14 130 110,29 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Darbai buvo išskaidyti į du etapus: I etapas – 6 394 390,95 Eur, II etapas – 7 735 719,34 Eur. Rangos sutarties 2.1 papunktyje šalys susitarė, kad bendras sutarties terminas – 690 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. Rangos sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2019 m. vasario 4 d. Rangos sutarties 14.18 papunktyje šalys susitarė, kad partnerės pagal prievoles, kylančias iš statybos rangos sutarties, prieš užsakovę ar bet kuriuos trečiuosius asmenis, atsako solidariai, taip kaip numatyta ir Jungtinės veiklos sutarties 5.1.1 papunktyje. 2017 m. gegužės 12 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo patikslino atliktinų darbų apimtis ir jų pasidalijimą, pelno padalinimo, atliktų darbų aktų ruošimo tvarką ir kitas sąlygas. Papildomo susitarimo 1 punktu šalys susitarė, kad bendrovės atsakomybių už statybos darbus dalis yra 40 procentų, numatytų projektinėje dokumentacijoje ir nurodytų susitarimo priede Nr. 1 (konkurso sąmatos suvestinė), kurių kaina yra 4 670 582,75 Eur be PVM ir be rezervo. To paties susitarimo 2 punkte šalys susitarė, kad pareiškėjos atsakomybių už statybos darbus dalis yra 60 procentų, numatytų projektinėje dokumentacijoje ir nurodytų susitarimo priede Nr. 1 (konkurso sąmatos suvestinė), kurių kaina yra 7 007 194,35 Eur be PVM ir be rezervo. Papildomo susitarimo 10 punkte šalys susitarė, kad atlikus visus statybos darbus, šalys perskaičiuoja bendrą atliktų darbų savikainą, ir, esant neatitikimams tarp numatytos darbų savikainos ir realiai šalių patirtų išlaidų, susidaręs skirtumas (tiek pelno, tiek nuostolių atveju) dalinamas lygiomis dalimis, nepriklausomai nuo šalių atliekamų darbų kiekio. Šalys įsipareigojo pateikti viena kitai visus minėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Papildomo susitarimo 15 punkte šalys susitarė, kad galutiniai sutaupymai bus suskaičiuoti atlikus visus darbus ir dalinami tarp šalių lygiomis dalimis šio susitarimo 10 punkte nustatyta tvarka. 2019 m. lapkričio 6 d. šalys sudarė susitarimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, kurio pagrindu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškėja tapo atsakingąja partnere santykiuose su užsakove ir trečiaisiais asmenimis. Jungtinės veiklos sutarties sąlygos dėl nuostolio dalijimo lygiomis dalimis nebuvo pakeistos, todėl 2019 m. lapkričio 14 d. su užsakove buvo sudaryta sutartis Nr. 34-2019-299 dėl Rangos sutarties pakeitimo, kurioje patvirtinta, kad Rangos sutarties vykdymo prasme atsakingoji partnerė yra kreditorė.
Teismas pažymėjo, kad įvertinus tai, jog vienai iš dviejų partnerių – LUAB „Hidrostatyba“ – 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo iškelta bankroto byla, tai 2016 m. lapkričio 2 d. Jungtinės veiklos sutartis nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. yra pasibaigusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Iš anksčiau aptartų sutartinių nuostatų teismas nustatė, kad šalys buvo susitarusios tiek dėl pelno, tiek dėl nuostolių dalinimo taisyklių. Iš esmės šios šalių sutartinės nuostatos atitinka esamą nurodytą teisinį reglamentavimą, apibrėžiantį šalių turėtų nuostolių paskirstymą jungtinės veiklos dalyviams. Papildomu susitarimu Nr. 1 šalys buvo susitarusios tiek pelną, tiek nuostolius dalinti lygiomis, nepriklausomai nuo šalių įnašų dydžio į jungtinę veiklą, dalimis. Pareiškėjos finansinį reikalavimą sudaro 450 548,40 Eur iš jungtinės veiklos pagal 2016 m. lapkričio 2 d. Jungtinės veiklos sutartį atsiradusi nuostolių dalis, tenkanti bendrovei ir susideda iš: bendrovės įsipareigojimo pareiškėjai iki atsakingosios partnerės pakeitimo (iki 2019 m. lapkričio 6 d.), kuris yra 135 102,67 Eur ir bendrovės įsipareigojimo pareiškėjai po atsakingosios partnerės pakeitimo (nuo 2019 m. lapkričio 6 d.), kuris yra 315 445,73 Eur.
Bendrovės nemokumo administratorė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek 2026 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija 135 102,67 Eur finansinio reikalavimo dalies, o teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina reikalavimo pagrįstumą šioje dalyje.
Tarp šalių kilo ginčas dėl 315 445,73 Eur finansinio reikalavimo dalies, kuri apskaičiuota šia tvarka: 1) apskaičiuojamas bendras konsorciumo rezultatas (abiejų partnerių išlaidos į projektą (indėlis), kuris yra 1 293 269,04 Eur (pareiškėjos indėlis yra 962 080,26 Eur, bendrovės indėlis yra 331 188,79 Eur); 2) bendras konsorciumo rezultatas padalijamas per pusę kiekvienam iš partnerių (pagal Papildomame susitarime Nr. 1 numatytą proporciją), tai yra kiekvienai iš partnerių tenka po 646 634,52 Eur; 3) iš bendrovei tenkančios bendro rezultato dalies 646 634,52 Eur atimama bendrovės jau padengta indėlio dalis, t. y. 331 188,79 Eur.
Teismas pažymėjo, kad bendrovė nenurodė konkrečių nesutikimo argumentų dėl nurodytos reikalavimo apskaičiavimo tvarkos. Bendrovės bankroto byloje teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino dalį pareiškėjos finansinio reikalavimo (774 042,34 Eur), kuris buvo apskaičiuotas tokia pat tvarka, kaip ir šioje byloje reiškiamo reikalavimo dalis, kurios bendrovė neginčijo. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad bendrovės indėlis po atsakingosios partnerės pakeitimo buvo 331 188,79 Eur.
Bendrovė ginčija kreditorės 962 080,26 Eur indėlio dalies dydžio pagrįstumą, kurį sudaro: 1) 208 014,44 Eur indėlis į pridėtines išlaidas, susijusias su statybvietės išlaikymu, sutartiniais draudimais, už pratęstą sutarties laikotarpį, siekiant tinkamai realizuoti ir užbaigti projektą, iš kurio: 9 167,64 Eur draudimo išlaidos; 40 000 Eur projekto valdymo išlaidos, apskaičiuotos pagal Papildomo susitarimo Nr. 1 priede Nr. 3 numatytą projekto vadovo asistento atlyginimą, t. y. 2 000 Eur per mėnesį; 158 846,80 Eur – pridėtinės išlaidos nuo Rangos sutartyje numatyto darbų užbaigimo termino pabaigos (2019 m. vasario 4 d.) iki finansinio reikalavimo pateikimo dienos (2020 m. lapkričio 23 d.), t. y. už 20 mėnesių; 2) 30 502,02 Eur pareiškėjos atlikti už bendrovę darbai partnerės pakeitimo metu, iš jų: 17 411,61 Eur išlaidos už medžiagas ir paslaugas (skalda, dyzelinas, betonas, transporto paslaugos ir panašiai), 13 090,41 Eur išlaidos bendrovės darbų (defektų) taisymui; 3) 31 585,51 Eur ieškovo atlikti darbai po partnerio pakeitimo (latakų remontas); 4) 25 000 Eur pareiškėjos atlikti darbai po partnerės pakeitimo (statybvietės sutvarkymas išvežant gruntą ir statybinį laužą); 5) 17 369,03 Eur pareiškėjos atlikti darbai po partnerės pakeitimo (kadastriniai ir geodeziniai matavimai, darbo užmokestis darbams); 6) 649 609,26 Eur pareiškėjos atlikti darbai po partnerės pakeitimo (dugno gilinimas ir užteršto dumblo sutvarkymas).
Teismas akcentavo, kad Papildomu susitarimu Nr. 1 šalys buvo numačiusios, jog atliekant tarpusavio skaičiavimus, dalijant tiek pelną, tiek nuostolius yra vertinamos realiai patirtos šalių išlaidos, šalys įsipareigoja pateikti viena kitai visas minėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Teismas, atsižvelgdamas į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79–80 straipsniai) keliamus reikalavimus, teismų praktiką, įvertino, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių, paslaugų tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes, ir iš kurio turėtų būti aišku, kokios konkrečios prekės, paslaugos buvo perduotos, ir tai nėra apmokėjimą už šias prekes, paslaugas pagrindžiantis dokumentas.
Pasisakydamas dėl 208 014,44 Eur finansinio reikalavimo dalies teismas nurodė, kad, analizuojant pareiškėjos pateiktus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė realiai patyrė 40 000 Eur ir 158 846,80 Eur išlaidas. Teismas, įvertinęs darbuotojo R. B. darbo užmokesčio žiniaraščius už 2019–2020 metus, padarė išvadą, kad žiniaraščiai pagrindžia tik darbo užmokesčio apskaičiavimo faktą, tačiau nepagrindžia darbo užmokesčio išmokėjimo fakto, jie nepasirašyti juos sudariusių asmenų, nėra duomenų, kokiu būdu jie sudaryti, žiniaraščiuose nurodyta, jog darbo užmokestis R. B. apskaičiuotas kaip pareiškėjos statybos darbų vadovui, tačiau byloje nėra duomenų, kad R. B. visą laiką dirbo tik ginčo projekte ir kad apskaičiuotas darbo užmokestis nebuvo priskiriamas kitiems pareiškėjos vykdytiems projektams, kurių pareiškėja vykdė ne vieną.
Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė ir įrodymų, jog realiai buvo patirtos 158 846,80 Eur išlaidos, nes nepateikė jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Pagal Papildomo susitarimo 1 priedą Nr. 3 šalys buvo susitarusios dėl konkrečių pridėtinių objekto išlaidų kategorijų: konteinerių ir tualetų atvežimo, išvežimo bei prijungimo; konteinerių nuomos; tualetų nuomos ir valymo; kanceliarinių bei ūkinių išlaidų; įrankių ir menkaverčio inventoriaus; darbų vadovų darbo užmokesčio; geodezininko; darbuotojų komandiruočių, pragyvenimo ir transporto išlaidų. Tačiau iš pareiškėjos pateiktų įrodymų matyti, kad šie įrodymai iš esmės pagrindžia tokių paslaugų ir prekių įsigijimą, kurios nepatenka į Papildomo susitarimo 1 priede Nr. 3 numatytas objekto išlaidų kategorijas. Įrodymai patvirtina konkrečių rangos darbų, tarp jų ir ne pagal ginčo Rangos sutartį, atlikimą. Pavyzdžiui, 2019 m. kovo 29 d. atliktų darbų aktas, kuriame nurodoma, kad krantinėse Nr. 137A, Nr. 138A ir Nr. 139 (dalies) atlikti matavimo darbai, sunaudota elektra, tame tarpe ne tik krantinėse Nr. 139, Nr. 140, bet ir kitose krantinėse (krantinėje Nr. 137), be to, komandiruotėms apskaičiuotos išlaidos, nepateikiant dokumentų, patvirtinančių komandiruočių pobūdį.
Dėl 30 502,02 Eur išlaidų dalies teismas nurodė, kad analizuojant pareiškėjos pateiktus įrodymus, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas realiai patyrė aptariamas išlaidas. Siekdama pagrįsti 13 090,41 Eur išlaidas už nekokybiškai atliktų darbų taisymą, pareiškėja pateikė 2020 m. birželio 22 d. raštą dėl bendrovės darbų defektų ir 2020 m. gegužės 29 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau iš šių įrodymų nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokie konkretūs darbai buvo su defektais, kokia šių defektų apimtis ir kiek pareiškėja patyrė išlaidų šalindama defektus. Pareiškėja paaiškino, kad pagal 2020 gegužės 29 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1 defektai buvo nustatyti šiose akto eilutėse užfiksuotuose darbuose – eilutės numeris 2.2.1.15.2 (4 882,41 Eur) ir eilutės numeris 2.4.1.2 (8 208 Eur), tačiau atliktų darbų akte tai nėra nurodyta, o bendrovė nesutinka, kad darbai buvo atlikti su defektais, todėl defektų faktą privalėjo įrodyti pareiškėja. Nors pareiškėja nurodė, kad 17 411,61 Eur išlaidas patyrė už medžiagas ir paslaugas (skalda, dyzelinas, betonas, transporto paslaugos ir pan.), tačiau nei nepaaiškino, kada konkrečiai, kokiomis sumomis buvo padengtos šios išlaidos. Pareiškėja pateikė banko sąskaitos išrašus už 2019–2021 metus, iš kurių matyti, kad buvo mokėta UAB „Redus LT“, ,,Apoil“, UAB „Perdanga“, tačiau šiuose išrašuose esantys PVM sąskaitų numeriai, sumos, neatitinka PVM sąskaitų, kuriomis pareiškėja grindžia finansinį reikalavimą, numerių ir sumų.
Pasisakydamas dėl 31 585,51 Eur išlaidų, teismas nurodė, kad, analizuojant pareiškėjos pateiktus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja realiai patyrė aptariamas išlaidas. Šios išlaidos yra grindžiamos PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose nėra nurodomas tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis, patvirtinant, jog prekės, paslaugos buvo tiekiamos vykdant Rangos sutartį dėl krantinių Nr. 139 ir Nr.140 remonto, taip pat pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji, kaip prekių, paslaugų pirkėja, už tai apmokėjo.
Pasisakydamas dėl 25 000 Eur išlaidų, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodė, jog ši suma pagal UAB „Nordcros“ 2021 m. sausio 13 d. išrašytą sąskaitą nėra finansinis reikalavimas, ši suma yra sudėtinė finansinio reikalavimo apskaičiavimo dalis, tačiau pareiškėja nereiškė finansinio reikalavimo tiesiogiai pagal šią sąskaitą. Nors bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu 2021 m. sausio 13 d. išrašytoje sąskaitoje nurodyti darbai dar nebuvo atlikti, tačiau bankroto bylos iškėlimo momentu buvo žinoma, kad šie darbai turės būti užbaigti pareiškėjos lėšomis, kuri, kaip atsakingoji partnerė, toliau tęsė projektą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nurodytu apribojimu vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, pažymėjo, kad iš ūkinės komercinės veiklos kilę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių tenkinami JANĮ II dalies III skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta tvarka. Anot teismo, byloje nėra duomenų, kad bendrovės kreditoriai būtų priėmę sprendimus, dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo, prisiimant tam tikrus įsipareigojimus, todėl išlaidos, atsiradusios iš pareiškėjos savarankiškai prisiimtos prievolės, esant jau pasibaigusiai Jungtinės veiklos sutarčiai, negali būti perkeliamos bendrovei ir tuo pagrindu tvirtinamas pareiškėjos finansinis reikalavimas.
Pasisakydamas dėl 17 369,03 Eur išlaidų, teismas nurodė, kad šią finansinio reikalavimo dalį, anot ieškovės, sudarė atlikti darbai po partnerės pasikeitimo (kadastriniai ir geodeziniai matavimai, darbo užmokestis darbuotojams). Pareiškėjos indėlis grindžiamas „Parnas“ PRO SIA PVM sąskaita faktūra Nr. 81, UAB „Geosmart“ PVM sąskaita faktūra Nr. 04868, UAB „Geosmart“ PVM sąskaita faktūra Nr. 05166, UAB „Hidrosfera“ PVM sąskaita faktūra Nr. HID2020026. Pareiškėja papildomai nurodė, kad į šią sumą taip pat įeina 2020 m. rugpjūčio 19 d. atliktų darbų akte nurodytos 1 932 Eur ir 3 000 Eur darbo užmokesčio išlaidos. Teismo vertinimu, PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodomas tiekiamų prekių arba paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis, patvirtinant, jog prekės, paslaugos buvo tiekiamos vykdant aptariamą Rangos sutartį dėl krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, taip pat pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji, kaip prekių, paslaugų pirkėja, už tai apmokėjo. Nors pareiškėja nurodė, kad paslaugos susijusios su krantinėmis Nr. 139 ir Nr. 140 arba susijusios su adresu (duomenys neskelbtini) (krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 adresas), tačiau pareiškėja (duomenys neskelbtini) vykdė du projektus pagal skirtingas rangos sutartis, todėl sąskaitose nesant nurodytų krantinių numerių (Nr. 139 ir Nr. 140) arba juos įrašant jau po sąskaitos sudarymo (pieštuku, rašikliu) nėra galimybės nustatyti, ar tai yra išlaidos, susijusios su aptariama Rangos sutartimi dėl krantinių Nr. 139 ir Nr. 140. UAB „Geosmart“ sąskaitose Nr. 04868 ir Nr. 05166 nurodyta, kad darbai atlikti (duomenys neskelbtini), o UAB „Hidrosfera“ sąskaitoje Nr. HID2020026 nurodyta, kad darbai atlikti (duomenys neskelbtini), 138a, 139, t. y. kitame objekte. Nors pareiškėja nurodė, kad pateikė banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius, kad apmokėjo 17 369,03 Eur, tačiau nepaaiškino, kada konkrečiai, kokiomis sumomis buvo dengiamos šios išlaidos.
Dėl 649 609,26 Eur išlaidų dalies teismas sutiko, kad pareiškėja pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog skola susidarė vykdant Rangos sutartį. Tai patvirtina 2019 m. sausio 16 d. pareiškėjos sudaryta sutartis su ,,Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“, kuria, be kita ko, susitarta ir dėl darbų krantinėse Nr. 139 ir 140, kurių kaina – 650 000 Eur be PVM, pareiškėjos ir ,,Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“ darbuotojų susirašinėjimas prieš sutarties sudarymą ir 2018 m. spalio 25 d. komercinis pasiūlymas, pareiškėjos banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys, kad 649 609,26 Eur sudarančios sąskaitos buvo apmokėtos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorė BB „BMGS“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir patvirtinti BB „BMGS“ 450 548,40 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, vertindamas įrodymus, patvirtinančius 303 303,36 Eur išlaidas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, neatsižvelgė į įrodymų visumą ir taikė pernelyg griežtą įrodymų pakankamumo standartą. Bendrovės nemokumo administratorė, ginčydama finansinį reikalavimą, nepateikė priešpriešinių įrodymų, paneigiančių apeliantės pateiktus duomenis – apsiribojo tik abejonėmis, kad apeliantės pateikti įrodymai galimai nesusiję su ginčo projektu, ar kad faktiškai tokių išlaidų apeliantė nepatyrė.
Dėl 40 000 Eur projekto valdymo išlaidų: apeliantė projekto valdymo išlaidas apskaičiavo pagal papildomo susitarimo Nr. 1 priede Nr. 3 numatytą projekto vadovo asistento atlyginimą, t. y. 2 000 Eur per mėnesį. Šios išlaidos buvo apskaičiuotos nuo 2019 m. vasario 4 d. (Rangos sutartyje numatytos įvykdymo termino pabaigos) iki 2020 m. lapkričio 23 d. (apeliantės finansinio reikalavimo pateikimo dienos). Skaičiuojant po 2 000 Eur per mėnesį per 20 mėnesių susidaro 40 000 Eur. Šios išlaidos yra sutartinės, šalys susitarė dėl jų dydžio, poreikio ir būtinumo. Su 2026 m. birželio 10 d. rašytiniais paaiškinimais apeliantė pateikė 2018 m. birželio 1 d. nutarimą dėl atsakingų asmenų paskyrimo, kuris patvirtina, kad 2017 m. kovo 16 d. rangos sutarčiai vykdyti nuo 2018 m. birželio 1 d. iki projekto pabaigos apeliantė projektų vadovu paskyrė R. B., kurio pareigos apėmė statybos darbų organizavimą projekte, dokumentacijos priežiūrą ir koordinavimą, darbų saugos ir kitų reikalavimų laikymąsi ir pan. Apeliantės pateikti R. B. darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. buvo netgi didesnis, t. y. vidutinės išlaidos R. B. darbo užmokesčiui per mėnesį buvo 2 057,89 Eur. Apeliantės pateikti įrodymai nuosekliai pagrindžia aplinkybę, kad ji patyrė 40 000 Eur projekto valdymo išlaidas ir kad šios išlaidos yra susijusios būtent su projektu. Bendrovės nemokumo administratorė, keldama abejones, kad galbūt R. B. dirbo ir kituose apeliantės vykdytuose projektuose, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kiti apeliantės vykdyti projektai buvo vykdomi kartu su bendrove ir jos nemokumo administratorė turėtų turėti duomenis ir įrodymus apie R. B. vykdytas funkcijas kituose šalių kartu vykdytuose projektuose, jeigu tokių duomenų būtų buvę. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visa 40 000 Eur suma projekto valdymo išlaidų yra nesusijusi su projektu. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kad apeliantė dar 20 mėnesių po rangos sutarties termino pabaigos tęsė projekto vykdymą ir kad tam buvo paskyrusi atsakingą darbuotoją. Pagal teismo padarytą išvadą, projektas buvo vykdomas 20 mėnesių BB ,,BMGS“ nepatiriant nei vieno euro projekto vykdymo išlaidų. Tokia išvada nėra logiška, turint omenyje, kad pačios šalys buvo numačiusios, jog projekto vykdymo išlaidoms teks skirti po 2 000 Eur darbuotojo atlyginimui. Reikalaudamas įrodyti, kad R. B. nedirbo kituose projektuose, teismas nepagrįstai nustatė apeliantei pareigą įrodyti aplinkybes, kurių nebuvo. Vertinant patirtų išlaidų realumą, nors apeliantės darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraščiai neįrodo darbo užmokesčio faktinio išmokėjimo darbuotojui, tačiau patvirtina, kad apeliantė patyrė darbo užmokesčio išlaidas. Net jeigu dalis darbo užmokesčio nebūtų buvusi faktiškai išmokėta, apeliantės pareiga išmokėti darbuotojui darbo užmokestį nebūtų išnykusi. Ginčui aktualus laikotarpis yra gana ilgas – 20 mėnesių, todėl mažai tikėtina, kad darbuotojas tokį ilgą laiką būtų dirbęs negaudamas atlyginimo. Teismas nutartyje taip pat pasirėmė abejonėmis dėl to, kad apeliantės pateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai nepasirašyti juos sudariusių asmenų, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad apeliantė bankrutavo, buvę darbuotojai bendrovėje nebedirba, o įrodymus byloje renka apeliantės nemokumo administratorė, kuri neturi tikslo klastoti dokumentus. Pateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai yra išlikę bendrovės vestuose darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose.
Dėl 158 846,80 Eur pridėtinių statybvietės išlaidų: išlaidos susidarė nuo Rangos sutartyje numatyto darbų užbaigimo termino pabaigos (2019 m. vasario 4 d.) iki apeliantės finansinio reikalavimo pateikimo dienos (2020 m. lapkričio 23 d.), t. y. už 20 mėnesių. Papildomo susitarimo Nr. 1 priede Nr. 3B buvo numatyta, kad 22 Rangos sutarties vykdymo mėnesiams bus reikalingos 174 731,50 Eur pridėtinės išlaidos (konteinerių nuomai, tualetų nuomai, darbo užmokesčiui ir kita). Šalys buvo iš anksto numačiusios ir sutarusios, kad vienam Rangos sutarties vykdymo mėnesiui bus reikalinga 7 942,34 Eur suma. Kadangi Rangos sutartis nebuvo įvykdyta per numatytą laikotarpį ir darbų užbaigimas vėlavo, apeliantei, tęsiant darbus, teko patirti papildomas išlaidas dar bent 20 mėnesių (darbai vėlavo dar ilgiau, tačiau reikalavimas reiškiamas tik iki apeliantės reikalavimo teikimo dienos). Taikant tą patį šalių sutartą pridėtinių išlaidų dydį, gaunama 158 846,80 Eur suma, kurią apeliantė patyrė per 20 mėnesių. Išlaidoms pagrįsti apeliantė pateikė ne tik Papildomo susitarimo Nr. 1 priedą Nr. 3B, bet ir papildomus įrodymus, pagrindžiančius apeliantės darbuotojams priskirtas atsakomybes, susijusias su šiuo projektu bei darbuotojų atlyginimų dydį, taip pat elektros statybvietėje, įrangos nuomos ir kitas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, taip pat įrodymus dėl darbuotojų dienpinigiams, apgyvendinimo paslaugoms ir transportavimui skirtas išlaidas. Vertinant įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus atskirai, išlaidos turėjo būti pripažintos pagrįstomis.
Dėl 30 502,02 Eur išlaidų už darbus partnerio pasikeitimo metu: iš 30 502,02 Eur: 17 411,61 Eur sudaro apeliantės išlaidos už medžiagas ir paslaugas (skalda, dyzelinas, betonas, transporto paslaugos ir pan.); 13 090,41 Eur sudaro išlaidos bendrovės darbų (defektų) taisymui. Pasisakydamas dėl 17 411,61 Eur išlaidų, teismas nelaikė jų pagrįstomis, remdamasis bendrovės abejonėmis, kad šias išlaidas pagrindžiančiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos buvo naudojamos galbūt kitiems projektams, o ne krantinių Nr. 139 ir 140 rangos darbams vykdyti. Teismo išvada, kad apeliantės pateiktuose sąskaitų išrašuose kai kurių sąskaitų mokėjimų nėra, nesutampa sąskaitų numeriai ar sumos, padaryta nepagrįstai neįvertinus įrodymų visumos ir atskirų įrodymų įrodomosios reikšmės. 17 411,61 Eur išlaidų sumą pagrindžiančiuose dokumentuose yra nurodyta informacija, kuri leidžia pagrįstai priskirti šias išlaidas prie ginčo projekto. Net jeigu dėl atskirų sąskaitų faktūrų pagrįstumo teismui kilo abejonės, teismas turėjo būtent konkrečias išlaidų sumas įvertinti kaip nepagrįstas, o ne atmeti visą 17 411,61 Eur išlaidų sumą. Pavyzdžiui, pateikta UAB „Redus LT“ sąskaita; taip pat kartu pateiktas krovinio važtaraštis, patvirtinantis, kad UAB „Redus LT“ sąskaitoje nurodytos medžiagos (granito skalda) buvo iškrautos krantinėse Nr. 139 ir 140, (duomenys neskelbtini) (įrašas padarytas ne tik ranka, bet ir spausdintas, važtaraštis pasirašytas). Minėta UAB „Redus LT“ sąskaita buvo apmokėta – sąskaitos numeris ir suma sutampa su apeliantės banko išraše pateikta informacija.
Apeliantei nesuprantama, kokie papildomi įrodymai teismui buvo reikalingi, kad jis galėtų pagrįstai įsitikinti, jog UAB „Redus LT“ sąskaitoje nurodytos medžiagos buvo panaudotos būtent ginčo projekte ir kad šias išlaidas apeliantė realiai patyrė. Tai tik vienas pavyzdys, iliustruojantis, kad teismas neįvertino kiekvieno įrodymo išsamiai ir atskirai, nenustatė jų tarpusavio sąsajų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog visa įrodinėjama išlaidų suma yra neįrodyta. Pasisakydamas dėl 13 090,41 Eur išlaidų bendrovės darbų (defektų) taisymui, teismas pasirėmė bendrovės iškeltomis abejonėmis, kad darbų defektų nebuvo. Tai, kad defektai faktiškai egzistavo ir buvo nustatyti, patvirtina 2020 m. birželio 22 d. apeliantės rašte nurodyta informacija apie užsakovės nustatytus bendrovės atliktų darbų defektus. Pagal bendrovės 2020 m. gegužės 29 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, defektai buvo nustatyti šiose akto eilutėse užfiksuotuose darbuose – eilutės numeris 2.2.1.15.2 (4 882,41 Eur) ir eilutės numeris 2.4.1.2 (8 208 Eur). Teismas nepagrįstai nesivadovavo minėtais įrodymais.
Dėl 31 585,51 Eur apeliantės atliktų darbų išlaidų po atsakingojo partnerio pakeitimo: 2020 m. rugpjūčio 19 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad darbai ir medžiagos už 31 585,51 Eur yra susiję būtent su krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 rekonstravimu. Taip pat sistemiškai vertinant su kitais pateiktais įrodymais (krovinio iškrovimo važtaraščiais, atliktų darbų aktais) matyti, kad darbai atlikti, medžiagos tiektos būtent į krantines Nr. 139 ir Nr. 140. Apeliantė pateikė banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius sąskaitų apmokėjimą, todėl teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog patyrė realias išlaidas, yra nepagrįsta.
Dėl 25 000 Eur išlaidų statybvietės sutvarkymui, išvežant gruntą ir statybinį laužą: šias išlaidas patvirtina UAB „Nordcros“ 2021 m. sausio 13 d. išrašyta sąskaita ir atliktų darbų aktas bei rangos sutartis su UAB „Nordcros“, o atliktų darbų apmokėjimą patvirtina apeliantės banko sąskaitų išrašai. Priešingai nei nurodė teismas, 25 000 Eur pagal UAB „Nordcros“ išrašytą sąskaitą nėra finansinis reikalavimas, ši suma yra sudėtinė finansinio reikalavimo dalies apskaičiavimo, tačiau apeliantė nereiškia finansinio reikalavimo tiesiogiai pagal šią sąskaitą. Nors bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu 2021 m. sausio 13 d. išrašytoje sąskaitoje nurodyti darbai dar nebuvo atlikti, tačiau iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo momento buvo žinoma, kad šie darbai turės būti užbaigti apeliantės lėšomis, kuri, kaip atsakingoji partnerė, toliau tęsė projektą. Todėl statybvietės sutvarkymo išlaidų įtraukimas į apeliantės finansinio reikalavimo apskaičiavimą, nustatant bendrovės nepadengto indėlio į bendrą jungtinę veiklą dalį, yra pagrįstas ir teisingas bei neprieštarauja teisiniam reguliavimui.
Dėl 17 369,03 Eur išlaidų už darbus, atliktus po atsakingo partnerio pasikeitimo: apeliantė šias išlaidas įrodinėjo pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis už darbus ir paslaugas. Nepagrįsta teismo išvada, kad BB ,,BMGS“ vykdė du projektus pagal skirtingas rangos sutartis, todėl sąskaitose esant nurodytam tik krantinių adresui, tačiau nesant nurodytų krantinių numerių (Nr. 139 ir Nr. 140) arba juos įrašant jau po sąskaitos sudarymo (pieštuku, rašikliu), nėra galimybės nustatyti ar tai yra išlaidos, susijusios su Rangos sutartimi dėl krantinių Nr. 139 ir Nr. 140. Apeliantės atžvilgiu buvo nustatytas nepagrįstai aukštas įrodinėjimo standartas, kai tuo tarpu bendrovės nemokumo administratorei, iškėlusiai abejones dėl sąskaitose nurodytų prekių ar paslaugų panaudojimo galbūt kituose tarp šalių vykdytuose projektuose, nekeltas reikalavimas tokias abejones pagrįsti objektyviais įrodymais. Bendrovė, būdama kartu vykdytų bendrų projektų partnere, turi turėti visus kitų projektų vykdymo dokumentus ir būtų galėjusi pateikti įrodymus, paneigiančius apeliantės įrodinėjamas aplinkybes. Net jei bendrovė neturėjo tam tikrų dokumentų, civilinio proceso taisyklės numato procesinę teisę reikšti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau bendrovė tokia teise nesinaudojo. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog apmokėjo 17 369,03 Eur išlaidas. Apeliantė pateikė tai patvirtinančius banko sąskaitų išrašus: pavyzdžiui, UAB „Geosmart“ 2020 m. spalio 30 d. sąskaita Nr. 05166 apmokėta 2020 m. lapkričio 16 d.; 2020 m. balandžio 24 d. sąskaita Nr. 04868 apmokėta 2020 m. birželio 1 d.; UAB „Hidrosfera“ 2020 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita Nr. 2020026 apmokėta 2020 m. rugpjūčio 1 d. Apeliantės pateiktuose banko sąskaitų išrašuose ginčui aktualūs pavedimai buvo pažymėti geltona spalva, todėl buvo aiškiai atskiriami. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo keliamas klausimas dėl konkrečių 17 369,03 Eur išlaidų sumą pagrindžiančių sąskaitų apmokėjimo fakto ir datos.
Atsiliepimas
LUAB „Hidrostatyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl 40 000 Eur finansinio reikalavimo dalies, nors apeliantė remiasi 2017 m. gegužės 12 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 priede Nr. 3 nustatytu projekto vadovo asistento atlyginimu ir 2019–2020 metų darbo užmokesčio žiniaraščiais, tačiau susitarime nustatyta suma apibrėžia šalių sutartą išlaidų apskaičiavimo pagrindą, o ne savaime patvirtina, kad apeliantė atitinkamo dydžio išlaidas faktiškai patyrė. Tam būtina nustatyti ne tik darbuotojui apskaičiuotą darbo užmokestį, bet ir jo faktinį išmokėjimą, konkrečią su ginčo projektu susijusią darbo dalį bei tai, kad šios išlaidos pagal šalių susitarimą priskirtinos bendrovei. Pateikti žiniaraščiai yra nepasirašytos suvestinės, juose nėra duomenų apie juos sudariusį asmenį, o apeliantė nepateikė nei darbo sutarties, nei mokėjimo dokumentų, patvirtinančių žiniaraščiuose nurodyto darbo užmokesčio išmokėjimą. Pareiškėjos pateiktas 2018 m. birželio 1 d. nutarimas dėl darbuotojo paskyrimo atsakingu už projekto vykdymą patvirtina tik paskyrimo faktą, tačiau neįrodo, kad darbuotojas visą nurodytą laiką dirbo tik šiame projekte, kokia jo darbo laiko dalis jam teko ir kokia konkreti išlaidų suma dėl to realiai patirta. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad bendrovė turėjo įrodyti, jog darbuotojas dirbo ir kituose projektuose, nes tokia įrodinėjimo pareiga yra apeliantės. Be to, apeliantės nurodytas laikotarpis tęsiasi ir po bendrovei iškeltos bankroto bylos, todėl visa suma negali būti automatiškai laikoma iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusiu įsipareigojimu. Šių trūkumų nepašalina nei žiniaraščiai, nei bendro pobūdžio nuoroda į darbuotojo paskyrimą projektui.
Dėl 158 846,80 Eur finansinio reikalavimo dalies, nors ši suma apskaičiuota taikant apeliantės pasirinktą mėnesinį pridėtinių išlaidų dydį, tačiau nepateiktas šios sumos detalizacijos pagal konkrečias faktiškai patirtas išlaidas. Papildomo susitarimo Nr. 1 priede Nr. 3B išvardytos konkrečios išlaidų kategorijos – statybvietės įrengimo ir eksploatavimo išlaidos, konteinerių ir tualetų nuoma bei aptarnavimas, kanceliarinės ir ūkinės išlaidos, įrankiai ir menkavertis inventorius, darbų vadovų darbo užmokestis, geodezininko paslaugos, komandiruotės, pragyvenimas ir transportas. Tačiau apeliantės pateikti dokumentai apima ir konkrečių rangos darbų atlikimą, medžiagų įsigijimą, matavimus bei kitas išlaidas, kurių negalima priskirti priede nustatytoms pridėtinių išlaidų kategorijoms. Apeliantė nenurodė, kuri konkreti sąskaita, kokia jos suma ir pagal kurią priedo Nr. 3B eilutę sudaro 158 846,80 Eur. Be to, pateikti darbo užmokesčio dokumentai ir apskaitos išrašai nepatvirtina nei sumų išmokėjimo, nei to, kad išlaidos priskirtinos tik ginčo projektui. Apeliantė taip pat apskaičiavo šią sumą už laikotarpį, apimantį laiką ir po bankroto bylos iškėlimo, tačiau nepaaiškino, kokiu pagrindu tokios vėlesnės išlaidos galėtų būti laikomos iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusia bendrovės prievole.
Dėl 30 502,02 Eur finansinio reikalavimo bendrovė nurodė, kad kiek tai susiję su 17 411,61 Eur išlaidomis, dalyje sąskaitų ir važtaraščių nėra nurodyta prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo vieta. Pavyzdžiui, UAB „Apoil“ sąskaitoje už dyzeliną nėra pristatymo adreso, o dalyje UAB „Perdanga“ dokumentų nenurodyta betono, transporto paslaugų ar dangos plokščių pristatymo vieta. Todėl vien šių sąskaitų egzistavimas nepatvirtina, kad prekės ir paslaugos buvo panaudotos būtent krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 darbams. Apeliantės bendro pobūdžio teiginys, kad sąskaitos apmokėtos, šio neatitikimo nepašalina – būtina identifikuoti konkrečius mokėjimus ir susieti juos su konkrečiomis sąskaitomis bei ginčo projektu. Dėl 13 090 41 Eur – apeliantė remiasi 2020 m. birželio 22 d. raštu ir 2020 m. gegužės 29 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Šie dokumentai neatskleidžia, kokie konkretūs defektai buvo nustatyti, kokia jų apimtis, kodėl už juos atsakinga būtent bendrovė ir kokios išlaidos buvo faktiškai patirtos juos šalinant. Apeliantės nurodytos akto eilutės ir jose įrašytos sumos neįrodo, kad tokios išlaidos buvo patirtos defektams taisyti. Pati apeliantė nurodė, kad defektų taisymo išlaidas grindžia ir 17 411,61 Eur sąskaitomis, tačiau nepaaiškina, kaip šios išlaidos siejasi su papildomai reikalaujamais 13 090,41 Eur ir ar nėra reikalaujama atlyginti tas pačias išlaidas du kartus.
Dėl 31 585,51 Eur finansinio reikalavimo dalies bendrovė pažymėjo, kad vien 2020 m. rugpjūčio 19 d. atliktų darbų akte įrašytas objekto pavadinimas nepakeičia pareigos įrodyti, kad kiekviena reikalaujama suma atitinka konkrečias faktiškai patirtas išlaidas ir kad išlaidos pagal šalių sutartis gali būti priskirtos bendrovei. Sąskaitose pateiktos informacijos nepakanka visais atvejais nustatyti konkrečių prekių ar paslaugų pobūdį ir jų panaudojimą ginčo objekte. Be to, 2026 m. birželio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodyta, kad pateiktų sąskaitų bendra suma – 30 083,57 Eur, o ne apeliantės reikalaujama 31 585,51 Eur suma. Apeliantė nepaaiškina 1 501,94 Eur skirtumo ir nenurodo, kokiais papildomais dokumentais jis pagrindžiamas. Taip pat reikia atskirti dokumento, kuriame fiksuojamas darbų atlikimas ar prekių įsigijimas, įrodomąją reikšmę nuo įrodymų, patvirtinančių išlaidų apmokėjimą. Jei banko išrašuose nurodyti mokėjimai nėra aiškiai susieti su konkrečiomis sąskaitomis pagal numerius ir sumas, vien bendras mokėjimų tiekėjams faktas neleidžia padaryti išvados, kad apmokėtos būtent ginčo reikalavimą sudarančios sąskaitos.
Dėl 25 000 Eur finansinio reikalavimo dalies nurodė, kad ji negali būti priskirta bendrovei vien dėl to, jog apeliantė ją įtraukė į bendrą konsorciumo rezultato skaičiavimą. Turi būti nustatytas konkretus sutartinis įsipareigojimas atlyginti būtent šias išlaidas ir teisinis pagrindas perkelti jas bendrovei. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės kreditoriai būtų nusprendę tęsti ūkinę komercinę veiklą ar kad bendrovė būtų prisiėmusi prievolę kompensuoti apeliantės savarankiškai po bankroto bylos iškėlimo sudarytos sutarties pagrindu patirtas išlaidas. Teiginys, kad statybvietės sutvarkymas buvo numatomas ar būtinas projekto užbaigimui, nereiškia, jog darbų kainą privalo atlyginti bendrovė. Apeliantė neįrodė nei iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusios bendrovės prievolės, nei susitarimo ar kito teisinio pagrindo, kuriuo vėliau jo prisiimtos išlaidos galėtų būti perkeltos bendrovei.
Dėl 17 369,03 Eur finansinio reikalavimo dalies apeliantė nepaaiškino, kada ir kokiomis sumomis „Parnas“ PRO SIA, UAB „Geosmart“ ir UAB „Hidrosfera“ sąskaitos už kadastrinius ir geodezinius matavimus sąskaitos buvo apmokėtos, ir dokumentų, leidžiančių kiekvieną mokėjimą susieti su konkrečia sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad LUAB „Hidrostatyba“ ir BB „BMGS“ sudarė šias jungtinės veiklos sutartis: 1) 2015 m. rugsėjo 8 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskelbtame atvirame konkurse objekto ,,Krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 (duomenys neskelbtini), rekonstravimas (I ir III statybos etapai)“ statybos darbų vykdymui; 2) 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Objekto ,,Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, (duomenys neskelbtini), Klaipėda rekonstravimo projektas“ statybos darbams vykdyti; 3) 2017 m. liepos 4 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 10 ir Nr. 11 infrastruktūros komplekso (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., objektų rekonstravimas, akvatorijos gilinimas ir naujo privažiuojamojo geležinkelio kelio statyba“ statybos darbams vykdyti; 4) 2018 m. sausio 4 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Objektų ,,Dokų duobės kasimas, naujos dokų inkaravimo sistemos įrengimas ir krantinių Nr. 137A, 138A ir 139 (dalies) rekonstravimas su geležinkelio kelių statyba, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,Krantinių Nr. 137 ir Nr. 138, esančių adresu (duomenys neskelbtini), griovimas“ darbai“ statybos darbams vykdyti.
LUAB „Hidrostatyba“ ir BB „BMGS“, kaip jungtinės veiklos partnerės, bei užsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2017 m. kovo 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 „Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, (duomenys neskelbtini), rekonstravimas“. Taip pat jungtinės veiklos partnerės ir užsakovė 2016 m. liepos 5 d. ir 2018 m. spalio 18 d. sudarė atitinkamai ,,Krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 (duomenys neskelbtini), rekonstravimas (I ir III statybos etapai)“ ir ,,Objektų ,,Dokų duobės kasimas, naujos dokų inkaravimo sistemos įrengimas ir krantinių Nr. 137A, 138A ir 139 (dalies) rekonstravimas su geležinkelio kelių statyba, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,Krantinių Nr. 137 ir Nr. 138, esančių adresu (duomenys neskelbtini), griovimas“ darbai“ statybos rangos sutartis.
Jungtinės veiklos sutartimis šalys susitarė, kad LUAB „Hidrostatyba“ veiks kaip atsakingoji partnerė ir atstovaus abiejų partnerių interesams. Šalys 2017 m. gegužės 26 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties, kuriame susitarė dėl partnerių atsakomybės už darbus, išlaidų, savikainos, pelno skirstymo ir kita. 2019 m. lapkričio 6 d. šalys sudarė susitarimą dėl 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, kurio pagrindu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. BB ,,BMGS“ tapo atsakingąja partnere santykiuose su užsakove ir trečiaisiais asmenimis.
Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB „Hidrostatyba“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d.
Kreditorė BB „BMGS“ pareiškė 1 224 590,74 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino 774 042,34 Eur finansinio reikalavimo dalį. Dėl 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo kilo ginčas, kurį teismas išskyrė nagrinėti į atskirą civilinę bylą.
Ginčijamą kreditorės 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo dalį sudaro nuostolių dalis, tenkanti LUAB „Hidrostatyba“ pagal 2016 m. lapkričio 2 d. Jungtinės veiklos sutartį. Finansinį reikalavimą sudaro dvi dalys: 1) 135 102,67 Eur – LUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimas BB „BMGS“ iki atsakingosios partnerės pasikeitimo (iki 2019 m. lapkričio 6 d.); 2) 315 445,73 Eur – LUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimas BB „BMGS“ po atsakingosios partnerės pasikeitimo (nuo 2019 m. lapkričio 6 d.).
Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos dėl 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą iki įsiteisės teismų procesiniai sprendimai Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2-396-642/2021 ir Nr. e2-131-460/2021. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos dėl pareiškėjos 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-394-1092/2024 pagal ieškovės LUAB „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei BB „BMGS“ dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-394-1092/2024 ieškovės LUAB „Hidrostatyba“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-205-464/2025 panaikino teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi pakeitė pradinę ieškovę LUAB „Hidrostatyba“ jos teisių perėmėja UAB „Medroma“. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-69-881/2026 apygardos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „Medroma“ ieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos BB „BMGS“ 450 548,40 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs LUAB „Hidrostatyba“ nemokumo administratorės atskirąjį skundą, 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-388-450/2026 panaikino apygardos teismo nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, apskųsta 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patenkino kreditorės BB „BMGS“ prašymą iš dalies ir patvirtino 298 896,72 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje. Kreditorė BB „BMGS“, nesutikdama su apskųstos nutarties dalimi, atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos nutarties dalį ir motyvus, kuriais atsisakyta patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą dėl 151 651,68 Eur.
Dėl kreditorės BB „BMGS“ finansinio reikalavimo
Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama JANĮ 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, 13 punktas; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktas;).
Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių finansinių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023, 18 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023, 24 punktas). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 37 punktas).
Teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto finansinio reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022, 21 punktas). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 37 punktas).
Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016, 23 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 38 punktas; 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 30 punktas). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020, 21 punktas).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal kasacinio teismo praktiką, skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020, 44 punktas).
Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas). Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 39 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusprendžiant dėl ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, būtent kreditoriui, siekiančiam savo reikalavimo bankrutavusiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, tenka pareiga ne tik nurodyti visas ginčo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, bet ir leistinais įrodymais pagrįsti reiškiamo reikalavimo atsiradimo pagrindą bei jo dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-939-854/2025, 36 punktas).
Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Teismas taip pat turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).
BB „BMGS“ kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 1 224 590,74 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, iš kurio 774 042,34 Eur patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, o dėl 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo kilo ginčas, todėl klausimas dėl šios reikalavimo dalies patvirtinimo buvo išskirtas nagrinėti į atskirą civilinę bylą. Ginčijamas finansinis reikalavimas susideda iš dviejų dalių: 1) 135 102,67 Eur – LUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimas kreditorei iki atsakingosios partnerės pasikeitimo projekte (iki 2019 m. lapkričio 6 d.); 2) 315 445,73 Eur – LUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimas kreditorei po atsakingosios partnerės pasikeitimo projekte (nuo 2019 m. lapkričio 6 d.).
Apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino 135 102,67 Eur finansinio reikalavimo dalį ir apeliaciniame procese dėl šios nutarties dalies ginčas nekyla.
Dėl 315 445,73 Eur finansinio reikalavimo dalies, dėl kurios patvirtinimo ir kilo ginčas, teisėjų kolegija nustatė, kad ji apskaičiuojama tokia tvarka: bendras konsorciumo rezultatas (abiejų partnerių išlaidos į projektą 1 293 269,04 Eur, iš kurio apeliantės indėlis – 962 080,26 Eur, LUAB „Hidrostatyba“ indėlis – 331 188,79 Eur) padalijamas per pusę kiekvienai iš partnerių (pagal Papildomame susitarime Nr. 1 numatytą proporciją), t. y. kiekvienai iš partnerių tenka po 646 634,52 Eur; iš bendrovei tenkančios bendro rezultato dalies (646 634,52 Eur) atimama bendrovės jau padengta indėlio dalis, t. y. 331 188,79 Eur. Byloje kilo ginčas dėl apeliantės 962 080,26 Eur išlaidų, patirtų užbaigiant projektą po atsakingosios partnerės pakeitimo, pagrįstumo. Anksčiau priimta įsiteisėjusia teismo nutartimi teismas pripažino 658 776,90 Eur apeliantės išlaidas pagrįstomis. Šiuo atveju ginčijamą 303 303,36 Eur išlaidų dalį sudaro: 1) 40 000 Eur projekto valdymo išlaidos; 2) 158 846,80 Eur pridėtinės statybvietės išlaidos; 3) 30 502,02 Eur išlaidos už darbus; 4) 31 585,51 Eur atliktų darbų išlaidos po atsakingosios partnerės pakeitimo; 5) 25 000 Eur išlaidos statybvietės sutvarkymui, išvežant gruntą ir statybinį laužą; 6) 17 369,03 Eur išlaidos už darbus, atliktus po atsakingosios partnerės pasikeitimo.
Įvertinusi tai, kad nurodytą išlaidų sumą sudaro skirtingos išlaidų grupės, toliau teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 41–49 punktuose nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atskirai pasisakys dėl kiekvienos išlaidų grupės pagrįstumo.
Kreditorė BB „BMGS“ teigė, kad 40 000 Eur projekto valdymo išlaidų pagrindą sudaro Papildomo susitarimo Nr. 1 priede Nr. 3 numatytas projekto vadovo asistento atlyginimas, t. y. 2 000 Eur per mėnesį už dvidešimties mėnesių laikotarpį (nuo 2019 m. vasario 4 d. (Rangos sutartyje numatytos įvykdymo termino pabaigos) iki 2020 m. lapkričio 23 d.). Apeliantė į bylą taip pat pateikė 2018 m. birželio 1 d. priimtą nutarimą dėl atsakingų asmenų paskyrimo, pagal kurį, 2017 m. kovo 16 d. Rangos sutarčiai vykdyti nuo 2018 m. birželio 1 d. iki projekto pabaigos, projektų vadovu paskirtas R. B. Apeliantės teigimu, pateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad vidutinės išlaidos šio darbuotojo darbo užmokesčiui per mėnesį buvo 2 057,89 Eur.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti analizuojamą finansinio reikalavimo dalį, motyvuodamas tuo, kad apeliantės pateikti įrodymai pagrindžia tik darbo užmokesčio apskaičiavimo faktą, tačiau nepagrindžia darbo užmokesčio išmokėjimo fakto. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog R. B. visą laiką dirbo tik ginčo projekte (pagal 2017 m. kovo 16 d. Rangos sutartį) ir kad apskaičiuotas darbo užmokestis nebuvo priskiriamas kitiems apeliantės vykdytiems projektams (įvertinus tai, kad kreditorė ir bendrovė, kaip jungtinės veiklos partnerės, vykdė darbus 2016 m. liepos 5 d. ir 2018 m. spalio 18 d. sutarčių su užsakove pagrindu).
Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliante, kad įvertinus tai, jog kituose projektuose apeliantė vykdė darbus su ta pačia partnere LUAB „Hidrostatyba“, būtent bendrovės nemokumo administratorė turėtų pateikti duomenis ir įrodymus apie darbuotojo R. B. vykdytas funkcijas kituose šalių kartu vykdytuose projektuose, jeigu tokių duomenų būtų buvę. Šiuo atveju esminis kreditorės, siekiančios finansinio reikalavimo patvirtinimo, įrodinėjimo naštos aspektas buvo darbo užmokesčio išmokėjimo fakto pagrindimas ir šios įrodinėjimo pareigos kreditorė neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismui negalėjo susiformuoti pagrįstas įsitikinimas dėl darbo užmokesčio išmokėjimo fakto. Vien apeliantės deklaruojama pozicija, kad byloje nesant objektyvių duomenų, jog apeliantės projektų vadovas dirbo kituose projektuose, teismas negalėjo atsisakyti tvirtinti aptariamos finansinio reikalavimo dalies, nėra pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kad Jungtinės veiklos sutartyse šalys buvo numačiusios, jog projekto vykdymo išlaidoms teks skirti po 2 000 Eur atsakingo už projekto valdymo asmens atlyginimui, nelemia, jog tokios išlaidos buvo faktiškai patirtos.
Jau minėta, kad dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, jog kiekvienas kreditorius finansinį reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Kadangi apeliantė šios pareigos neįvykdė – pakankamais įrodymais nepagrindė reiškiamo finansinio reikalavimo – jai taikytinas neigiamas įrodinėjimo naštos aspektas – neįrodytos aplinkybės vertintinos pareiškėjos, kuriai priklauso šių aplinkybių įrodinėjimo našta, nenaudai (CPK 42 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 ir 37 punktai).
Kreditorė BB „BMGS“ teigia, kad 158 846,80 Eur išlaidos susidarė nuo Rangos sutartyje numatyto darbų užbaigimo termino pabaigos (2019 m. vasario 4 d.) iki apeliantės finansinio reikalavimo pateikimo dienos (2020 m. lapkričio 23 d.), t. y. už dvidešimt mėnesių. Papildomo susitarimo Nr. 1 priede Nr. 3B buvo numatyta, kad dvidešimt dviem Rangos sutarties vykdymo mėnesiams bus reikalingos 174 731,50 Eur pridėtinės išlaidos (konteinerių nuomai, tualetų nuomai, darbo užmokesčiui ir kita). Tokiu būdu vienam Rangos sutarties vykdymo mėnesiui reikalingi 7 942,34 Eur. Įvertinusi tai, kad Rangos sutartis nebuvo įvykdyta per numatytą laiką ir darbų užbaigimas vėlavo, apeliantei tęsiant darbus buvo patirtos išlaidos dar bent dvidešimčiai mėnesių ir taikant 7 942,34 Eur išlaidų dydį gaunama 158 846,80 Eur išlaidų suma.
Siekdama pagrįsti nurodytas išlaidas, apeliantė pateikė šiuos įrodymus: 2019 ir 2020 metų BB „BMGS“ darbo užmokesčio žiniaraščius apie apeliantės darbuotojams priskirtas atsakomybes, susijusias su projektu, bei darbuotojų atlyginimų dydį; įsakymus dėl atsakingų asmenų skyrimo; taip pat elektros statybvietėje, įrangos nuomos ir kitas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas apyvartas ir likučių ataskaitas, PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, priėmimo–perdavimo aktus ir kita), taip pat įrodymus dėl apeliantės darbuotojų dienpinigiams, apgyvendinimo paslaugoms ir transportavimui skirtas išlaidas, kurie, kaip teigia apeliantė, yra išrašai iš BB „BMGS“ buhalterinės apskaitos.
Pirmosios instancijos teismas šią reikalavimo dalį pripažino nepagrįsta, kadangi kreditorė nepateikė išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Apeliantė, nesutikdama su apskųstos nutarties išvadomis, atskirajame skunde nurodė, kad vertinant jos pateiktų įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus atskirai, 158 846,80 Eur išlaidos turėjo būti pripažintos pagrįstomis, o priešinga išvada yra nelogiška, nes būtų galima laikyti, jog tęsiant Rangos sutarties vykdymą dar dvidešimt mėnesių apeliantė nepatyrė jokių pridėtinių statybvietės išlaikymo išlaidų. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Pažymima, kad apeliantė pateikė itin didelės apimties įrodymų grupes, pavyzdžiui, apeliantės kartu su 2026 m. birželio 10 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktas priedas Nr. 13 susideda iš 79 lapų įvairių sąskaitų apyvartų, likučių ataskaitų, PVM sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų, priėmimo–perdavimo aktų ir kita, tačiau apeliantė faktinio šių įrodymų sąsajumo su įrodinėjamomis 158 846,80 Eur statybvietės išlaidomis nenurodė nei pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei atskirajame skunde. Nesant faktinio išlaidų pagrindimo, vien tik pateiktos įrodymų visumos pagrindu, priešingai nei teigia apeliantė, teismui negali susiformuoti pagrįstas įsitikinimas išlaidų realumu. Be to, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė nepateikė įrodymų apie darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų (dienpinigių, komandiruotpinigių ir pan.) faktinį išmokėjimą darbuotojams.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pagrįsta laiko apskųstos nutarties išvadą, kad pagal Papildomo susitarimo 1 priedą Nr. 3, Jungtinės veiklos sutarties šalys susitarė dėl konkrečių pridėtinių objekto išlaidų kategorijų: konteinerių ir tualetų atvežimo, išvežimo bei prijungimo; konteinerių nuomos; tualetų nuomos ir valymo; kanceliarinių bei ūkinių išlaidų; įrankių ir menkaverčio inventoriaus; darbų vadovų darbo užmokesčio; geodezininko; darbuotojų komandiruočių, pragyvenimo ir transporto išlaidų. Tačiau iš apeliantės pateiktų įrodymų teismas pagrįstai nustatė, jog jie pagrindžia kitokių, nei susitarė Jungtinės veiklos sutarties šalys, išlaidų susidarymą, pavyzdžiui, konkrečių rangos darbų atlikimą, medžiagų įsigijimą, matavimus bei kitas išlaidas. Savo ruožtu apeliantė šių įrodymų prieštaravimų nepašalino bei nepaaiškino.
– dėl 30 502,02 Eur išlaidų už darbus partnerio pasikeitimo metu
Kreditorė BB „BMGS“ teigia, kad 30 502,02 Eur išlaidas už darbus, kuriuos kreditorė atliko atsakingosios partnerės pasikeitimo projekte metu, sudaro 17 411,61 Eur kreditorės išlaidos už medžiagas ir paslaugas (skalda, dyzelinas, betonas, transporto paslaugos ir pan.); 13 090,41 Eur išlaidos, kurias kreditorė patyrė LUAB „Hidrostatyba“ atliktų darbų (defektų) taisymui.
Pirmosios instancijos teismas 17 411,61 Eur išlaidų dalį laikė nepagrįstomis motyvuodamas tuo, kad kreditorė iš esmės nepaaiškino, kada konkrečiai, kokiomis sumomis buvo padengtos šios išlaidos. Teismas taip pat suabejojo, kad išlaidas pagrindžiančiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos buvo naudojamos galbūt kitiems projektams vykdyti, o ne krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 rangos darbams vykdyti. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.
Apeliantė kartu su 2026 m. birželio 10 d. rašytiniais paaiškinimais, pateikė šiuos įrodymus: 1) 2019 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19-1265, išrašytą UAB „Redus LT“ už granito skaldą (3 333,79 Eur), taip pat tos pačios dienos važtaraščius, patvirtinančius medžiagų iškrovimą adresu (duomenys neskelbtini), krantinėse Nr. 130 ir Nr.140. Apeliantė taip pat pateikė banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apeliantė atliko 3 333,79 Eur mokėjimą UAB „Redus LT“; 2) 2019 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0010921, išrašytą UAB „Apoil“ už granito skaldą (311,74 Eur), taip pat iš apeliantės banko sąskaitos matomas apmokėjimas šiai tiekėjai; 3) apeliantė pateikė tris 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitas faktūras (650,96 Eur, 412,36 Eur ir 16 359,20 Eur) išrašytas UAB „Perdanga“, už skirtingas medžiagas bei paslaugas, krovinio iškrovimo važtaraštį, be to, iš apeliantės banko sąskaitos išrašų matomi apeliantės mokėjimo pavedimai, atlikti šiai tiekėjai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai yra pakankami 17 411,61 Eur išlaidoms pagrįsti. Priešingai nei nurodyta apskųstos nutarties motyvuose, vien tai, kad byloje esančiuose apeliantės banko sąskaitų išrašuose nurodytose mokėjimo paskirtyse nedetalizuoti PVM sąskaitų numeriai, nepaneigia finansinio reikalavimo pagrįstumo, todėl daroma išvada, kad šioje dalyje nepagrįstai atsisakyta patvirtinti finansinį reikalavimą.
Apeliantės nurodytų 13 090,41 Eur išlaidų, kurias kreditorė patyrė LUAB „Hidrostatyba“ atliktų darbų (defektų) taisymui, susidarymas grindžiamas tuo, kad LUAB „Hidrostatyba“ 2020 m. gegužės 29 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 eilutėse, kurių numeriai 2.2.1.15.2 (surenkamų gelžbetonio plokščių montavimas) ir 2.4.1.2 (lietaus nuotekų tinklai, joms reikalingas gelžbetonis), buvo nustatyti defektai, kurių pašalinimui, apeliantės teigimu, patirtos atitinkamai 4 882,41 Eur ir 8 208 Eur išlaidos. Anot apeliantės, aplinkybę, kad defektai faktiškai egzistavo ir buvo nustatyti patvirtina 2020 m. birželio 22 d. apeliantės rašte nurodyta informacija apie užsakovės nustatytus LUAB „Hidrostatyba“ atliktų darbų defektus.
Pirmosios instancijos teismas nepripažino šių išlaidų pagrįstomis bei nurodė, kad iš anksčiau paminėtų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs defektai buvo padaryti, kokia šių defektų apimtis ir kiek apeliantė patyrė išlaidų, šalindama defektus. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi 2020 m. birželio 22 d. apeliantės rašte konkretūs darbų trūkumai, susiję su 2020 m. gegužės 29 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytomis eilutėmis numeriai 2.2.1.15.2 ir 2.4.1.2, nenustatyti. Su šiomis eilutėmis susiję defektai aptariami (detalizuojami) išimtinai apeliantės procesiniuose dokumentuose. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad užsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija būtų nustačiusi tokio pobūdžio darbų defektus, taip pat byloje nėra įrodymų, jog apeliantė šiuos defektus faktiškai pašalino ir kokios išlaidos medžiagoms bei darbams buvo patirtos.
- dėl 31 585,51 Eur BB „BMGS“ atliktų darbų išlaidų po atsakingosios partnerės objekte pakeitimo
Analizuojamas 31 585,51 Eur išlaidas (jų pagrįstumą) apeliantė įrodinėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. BB „BMGS“ atliktų darbų akte Nr. 2020/08/19-3 užfiksuotu latakų remontų darbų atlikimu (betono pjovimu, armatūros demontavimu, įdėtinių detalių gamyba, angų gręžimu, armavimu ir betonavimu). Šioje dalyje nurodytos išlaidos patirtos už medžiagas ir įrangą, darbo užmokesčio išmokėjimą, subrangovų samdymą. Apeliantė taip pat pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas įvairių tiekėjų (mažosios bendrijos „Evaigis“, UAB „Klaipėdos Lytagra“, UAB „Ginestra“, UAB „Perdanga“, UAB „Doka Lietuva“, UAB „Kontela“, UAB „Traiga“, UAB „Biorenta“, UAB „Nordcros“) už prekių pristatymą, nuomos paslaugas, atliktus darbus ir panašiai, taip pat krovinių važtaraščius, patvirtinančius medžiagų iškrovimą. Apeliantės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina apeliantės atliktus mokėjimus nurodytiems tiekėjams.
Pirmosios instancijos teismas nurodytų išlaidų nepripažino pagrįstomis, nurodydamas, kad PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodomas tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis, patvirtinant, jog prekės, paslaugos buvo tiekiamos vykdant Rangos sutartį dėl krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 remonto, taip pat kreditorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji, kaip prekių, paslaugų pirkėja, už tai sumokėjo, tai yra, patyrė realias išlaidas.
Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo įvertinimu nesutinka. Pažymima, kad anksčiau aptartų apeliantės pateiktų įrodymų visuma patvirtina realiai įvykusias ūkines operacijas. Nesutiktina ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nenurodytas tiekiamų prekių ir (ar) paslaugų pavadinimas, kadangi pateiktose sąskaitose aiškiai įvardijamos prekės bei paslaugos: grąžtai betonui; įvairi statybinė apranga darbuotojams; betono mišinys; betonvežio nuoma; XPS plokštės; armatūra; klijai; putos; polisterolas; montažinis mišinys; medsraigčiai; biuro vagonėlio nuoma su baldais; ekskavatoriaus nuoma su vairuotoju ir panašiai. Šios prekės ir paslaugos iš esmės susiję su 2020 m. rugpjūčio 19 d. BB „BMGS“ atliktų darbų akte Nr. 2020/08/19-3 užfiksuotais darbais, t. y. betono pjovimu, armatūros demontavimu, įdėtinių detalių gamyba, angų gręžimu, armavimu ir betonavimu.
Atsižvelgdama į įrodinėjimo pareigos paskirstymą šioje byloje, nenustačiusi aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti kitaip, teisėjų kolegija su apeliantės atskirajame skunde nurodyta išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantė neįrodė, kad realiai patyrė 31 585,51 Eur išlaidas, nesutinka.
- dėl 25 000 Eur išlaidų statybvietės sutvarkymui išvežant gruntą ir statybinį laužą
Kreditorė BB „BMGS“ teigia, kad 25 000 Eur išlaidas sudaro kreditorės atlikti darbai po atsakingosios partnerės pasikeitimo (statybvietės sutvarkymas išvežant gruntą ir statybinį laužą). Šią išlaidų sumą patvirtina UAB „Nordcros” 2021 m. sausio 13 d. išrašyta sąskaita Nr. 21-002 ir tos pačios dienos atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, 2020 m. spalio 30 d. rangos sutartis tarp kreditorės ir UAB „Nordcros“. Anot apeliantės, atliktų darbų apmokėjimą patvirtina kreditorės banko sąskaitų išrašai.
Iš BB „BMGS“ ir UAB „Nordcros“ rangos sutarties matyti, kad UAB „Nordcros“, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti grunto, statybinio laužo ir kitų atliekų išvežimo iš statybvietės darbus objekte „Krantinių Nr. 139 ir Nr. 140 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rekonstravimas“ (rangos sutarties 1.1 papunktis). Abi šalys supranta, kad statybinės atliekos yra likusios po UAB „Hidrostatyba“ vykdytų kasimo ir demontavimo darbų, kurių UAB „Hidrostatyba“ neišvežė ir neutilizavo (rangos sutarties 1.3 papunktis). Šalys susitarė, kad atliekamų darbų vertė su PVM yra 30 250 Eur, apmokama už faktiškai atliktus darbus pagal šalių pasirašytus aktus per šešiasdešimt dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos (rangos sutarties 2.1 ir 2.2 papunkčiai).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis JANĮ 28 straipsniu, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog LUAB „Hidrostatyba“ kreditoriai būtų priėmę sprendimus dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo ir atitinkamų įsipareigojimų vykdymo. Todėl, anot teismo, išlaidos, atsiradusios iš kreditorės savarankiškai prisiimtos prievolės, esant jau pasibaigusiai Jungtinės veiklos sutarčiai, nesant kreditorių susirinkimo pritarimo LUAB „Hidrostatyba“ veiklos tęstinumui, negali būti perkeliamos bendrovei ir tuo pagrindu tvirtinamas kreditorės BB „BMGS“ finansinis reikalavimas.
Apeliantė BB „BMGS“, nesutikdama su nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvais, atskirajame skunde nurodo, kad apeliantės įrodinėjamos 25 000 Eur išlaidos pagal UAB „Nordcros“ 2021 m. sausio 13 d. išrašytą sąskaitą nėra finansinis reikalavimas, ši suma yra sudėtinė finansinio reikalavimo apskaičiavimo dalis, tačiau apeliantė nereiškia finansinio reikalavimo tiesiogiai pagal šią sąskaitą. Anot apeliantės, nors LUAB „Hidrostatyba“ bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Nordcros“ 2021 m. sausio 13 d. išrašytoje sąskaitoje nurodyti darbai dar nebuvo atlikti, tačiau bankroto bylos iškėlimo momentu buvo žinoma, kad šie darbai turės būti užbaigti apeliantės lėšomis, kuri kaip atsakingoji partnerė toliau tęsė projektą. Teisėjų kolegija su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalį nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Taigi, nurodytame teisiniame reguliavime įtvirtintas principas, kad nuo nemokumo bylos iškėlimo draudžiama vykdyti juridinio asmens prievoles, skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi LUAB „Hidrostatyba“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d. Taigi, bendrovės nemokumo procesas prasidėjo 2020 m. spalio 22 d. ir nuo šio momento tęsiasi. Dėl to galioja JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas dėl draudimo vykdyti finansines prievoles, skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pozicija dėl 25 000 Eur išlaidų pagrįstumo nėra nuosekli – viena vertus, teigiama, jog pagal UAB „Nordcros“ 2021 m. sausio 13 d. išrašytą sąskaitą atskirai nėra reiškiamas finansinis reikalavimas, o 25 000 Eur suma yra sudėtinė finansinio reikalavimo apskaičiavimo dalis, kita vertus, teigiama, kad bankroto bylos LUAB „Hidrostatyba“ iškėlimo metu UAB „Nordcros“ 2021 m. sausio 13 d. išrašytoje sąskaitoje nurodyti darbai dar nebuvo atlikti, tačiau jau buvo žinoma, kad šie darbai turės būti užbaigti apeliantės lėšomis. Tokie apeliantės argumentai sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju finansinio reikalavimo pagrindas nėra aiškiai pagrįstas, įvardytas. Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl JANĮ 28 straipsnio 1 dalies taikymo, kadangi tokiu būdu nebedidinami juridinio asmens skoliniai įsipareigojimai ir užtikrinama vienoda kreditorių padėtis nemokumo procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, priešingai nei įtvirtinta JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatose, nepagrįstai ir po nemokumo bylos iškėlimo bendrovei siekia finansinių sankcijų tolesnio taikymo už Jungtinės veiklos sutarties, kuri, kaip minėta, pasibaigė vienam iš Jungtinės veiklos partnerių išgėlus bankroto bylą, vykdymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271-798/2019, 29 punktas; 2024 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-815-407/2024, 33 punktas). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tinkamas kreditorės finansinio reikalavimo dydžio nustatymas užtikrina ne tik konkrečios kreditorės ir skolininkės, tačiau ir visų kreditorių teises ir interesus. Šiuo atveju, po nemokumo proceso pradžios bendrovei tenkančių išlaidų skaičiavimas dėl jungtinės veiklos vykdymo ir tokio kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimas pažeistų ne tik JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą draudimą, bet ir bendrovės visų kreditorių interesus bei lygiateisiškumo principą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo išvada dėl 25 000 Eur išlaidų nepagrįstumo laikytina teisinga.
- dėl 17 369,03 Eur išlaidų už darbus, atliktus po atsakingo partnerio pasikeitimo
Kreditorė BB „BMGS“ teigia, kad 17 369,03 Eur išlaidas sudaro atlikti darbai po atsakingosios partnerės objekte pasikeitimo (kadastriniai ir geodeziniai matavimai, darbo užmokestis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodomas tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis, patvirtinant, jog prekės, paslaugos buvo tiekiamos vykdant Rangos sutartį dėl krantinių Nr. 139 ir Nr. 140, taip pat apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji, kaip prekių, paslaugų pirkėja, už tai apmokėjo, t. y. patyrė realias išlaidas.
Apeliantė BB „BMGS“ atskirajame skunde teigia, kad tokiu būdu nustatytas nepagrįstai aukštas įrodinėjimo standartas. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad pateikė banko sąskaitos išrašą, pagrindžiantį analizuojamų išlaidų apmokėjimą.
Iš apeliantės pateiktų įrodymų nustatyta, kad: 1) 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta Latvijos bendrovės „Parnas“ PRO SIA, už geodezijos darbus (540 Eur), taip pat pateiktas tos pačios dienos aktas dėl atliktų darbų priėmimo už 139 sustojimo vietos vykdymo matavimus; 2) 2020 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „Geosmart“, už geodezines nuotraukas (3 632,33 Eur), taip pat šios tiekėjos 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra (4 713,63 Eur) kartu su abi sąskaitas lydinčiais priėmimo–perdavimo aktais; 3) 2020 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „Hidrosfera“ už projektus, brėžinius (6 050 Eur) ir šią sąskaitą lydintis darbų priėmimo–perdavimo aktas. Apeliantės pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina visoms nurodytoms tiekėjoms atliktus bankinius mokėjimo pavedimus, todėl šie įrodymai paneigia apskųstos nutarties išvadą, jog neįrodytas apeliantės patirtų išlaidų realumas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių šių išlaidų realumą, o aplinkybė, kad sąskaitose nedetalizuota, jog išlaidos susiję su krantinėmis Nr. 139 ir Nr. 140, bet nurodytas tik adresas (duomenys neskelbtini), nepaneigia šių išlaidų pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kreditorės BB „BMGS“ finansinio reikalavimo dalies, grindžiamos apeliantės 303 303,36 Eur išlaidomis, patirtomis projekto vykdymui po atsakingosios partnerės pasikeitimo, nepakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, dėl to neteisingai pripažino nepagrįstomis kreditorės 66 366,15 Eur išlaidas (17 411,61 Eur + 31 585,51 Eur + 17 369,03 Eur). Dėl to laikytina, kad iš kreditorės BB „BMGS“ 962 080,26 Eur išlaidų, užbaigiant projektą pagrįstomis pripažįstamos 725 143,05 Eur (iš kurių 9 167,64 Eur draudimo išlaidos ir 649 609,26 Eur, kurias pripažino pirmosios instancijos teismas, papildomai 66 366,15 Eur). Taikant pirmosios instancijos teismo pritaikytą apskaičiavimo metodą pagal Papildomą susitarimą Nr. 1 apskaičiuojamas bendras konsorciumo rezultatas (abiejų partnerių išlaidos į projektą (indėlis), kuris šiuo atveju yra 1 056 331,84 Eur (kreditorės indėlis yra 725 143,05 Eur, bendrovės indėlis yra 331 188,79 Eur). Bendras konsorciumo rezultatas padalijamas per pusę kiekvienai iš partnerių (pagal Papildomo susitarimo 10 punkte numatytą proporciją), t. y. kiekvienai iš partnerių tenka po 528 165,92 Eur. Iš bendrovei tenkančios bendro rezultato dalies 528 165,92 Eur atimama bendrovės jau padengta indėlio dalis (331 188,79 Eur), gaunama 196 977,13 Eur. Šiuo pagrindu bendrovei nuostolių išlaidų dalis, taigi, ir kreditorės tvirtinamo finansinio reikalavimo dalis yra 332 079,80 Eur (196 977,13 Eur + 135 102,67 Eur, t. y. apskųsta nutartimi jau patvirtinta finansinio reikalavimo dalis, dėl kurios ginčo byloje nėra). Tai yra pagrindas pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir papildomai patvirtinti 33 183,08 Eur (66 366,15 : 2) BB „BMGS“ finansinį reikalavimą bei nustatyti, kad LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje patvirtinamas papildomas kreditorės BB „BMGS“ finansinis reikalavimas, kurio bendra suma – 332 079,80 Eur.
Atsižvelgiant į pasikeitusią bylos procesinę baigtį, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė patyrė 10 378,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, o bendrovė – 8 470 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas laikė, kad apeliantės reikalavimai tenkinami 66,34 procento proporcija. Pakeitus apskųstą nutartį, ši proporcija, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkamai padidėja iki 73,71 procentų, todėl kreditorei priteisiamos 7 649,74 Eur (10 378,16 Eur x 73,71 procentai) bylinėjimosi išlaidos, o LUAB „Hidrostatyba“ – 2 226,76 Eur (8 470 Eur x 26,29 procentai) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šių sumų įskaitymą, kreditorei iš LUAB „Hidrostatyba“ bankroto administravimo procesui skirtų lėšų priteisiamos 5 422,98 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Apeliacinės instancijos teismui papildomai pripažinus pagrįsta 33 183,08 Eur finansinio reikalavimo dalį, įvertinus, tai, kad apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nepatvirtintos 151 651,68 Eur finansinio reikalavimo dalies, laikytina, jog apeliantės reikalavimas patenkintas 21,89 procentų proporcija ir būtent šioje apimtyje ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantė pateikė įrodymus, kad šiame apeliaciniame procese patyrė 3 000 Eur išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme reikalingų teisinių paslaugų pobūdį, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius, kadangi maksimali už atskirojo skundo parengimą priteistina suma šiuo atveju yra 1 051,28 Eur (Rekomendacijų 7 punktas ir 8.15 papunktis). Dėl to apeliantės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama iki nurodytos sumos. LUAB „Hidrostatyba“ pateikė teismui duomenis, kad patyrė 4 235 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos taip pat viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7 punktas, 8.15 ir 8.16 papunkčiai), todėl sumažinama iki maksimalios 1 051,28 Eur. Pritaikius patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, laikoma, kad kreditorei priteisiamos 230,13 Eur (1 051,28 Eur x 21,89 proc.) bylinėjimosi išlaidos, LUAB „Hidrostatyba“ – 821,15 Eur (1 051,28 Eur x 78,11 proc.). Atlikus šių sumų įskaitymą, bendrovei iš kreditorės priteisiama 591,02 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Taigi, bendra apeliantei priteisiama bylinėjimosi išlaidų (už bylos nagrinėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) suma yra 4 831,96 Eur (5 422,98 Eur – 591,02 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Tenkinti bankrutuojančios Latvijos Respublikos bendrovės „BMGS“ finansinį reikalavimą iš dalies, patvirtinti jos 332 079,80 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ bankroto byloje“.
Priteisti bankrutuojančiai Latvijos Respublikos bendrovei „BMGS“ (juridinio asmens kodas 40003146013) iš likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ (juridinio asmens kodas 163281914) bankroto administravimui skirtų lėšų 4 831,96 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro ir devyniasdešimt šešių euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.