Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-448-450/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02286-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.4.5.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 11 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinys atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. A.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : Ginčo esmėIeškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Laugina“ 2025 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės LUAB „Kontmena“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) 11 000 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 30 d. ieškovė (nuomotoja) ir atsakovė (nuomininkė) sudarė turto nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis), kuria ieškovė išnuomojo atsakovei nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir transporto priemones, tarp kurių atsakovei perduota ir priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – priekaba), bei CAT krautuvas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – krautuvas). Atsakovė įsipareigojimus pagal turto nuomos sutartį vykdė netinkamai, t. y. nemokėjo nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų mokesčių, susijusių su nekilnojamojo turto priežiūra, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. pranešimu įspėjo atsakovę apie susidariusią skolą ir planuojamą turto nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. birželio 9 d., jei skola nebus padengta per papildomai nustatytą terminą (iki 2020 m. birželio 8 d.). Ieškovės teigimu, nutraukus turto nuomos sutartį, atsakovė, nepaisydama turimos pareigos ir teismo daugkartinių įpareigojimų, atsakovei skirtų baudų, neperdavė (negrąžino) ieškovės nemokumo administratoriui turto nuomos sutartyje nurodyto turto. Turtą nemokumo administratorius perėmė vienašališkai savo iniciatyva, dalyvaujant antstoliui, tačiau priekaba ir krautuvas perimti nebuvo. Ieškovės teigimu, atsakovė, neteisėtais veiksmais, pažeisdama imperatyvias teises normas bei ieškovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, po turto nuomos sutarties nutraukimo negrąžino ieškovei jai priklausančio kilnojamojo turto. Nurodyti atsakovės veiksmai yra neteisėti ir sudaro pagrindą jos atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslavita“ 2018 m. balandžio 3 d. konsultacijoje Nr. VK-18-002 dėl turto pardavimo rinkos kainos (toliau – ir konsultacinė išvada) nurodyta, kad priekabos pardavimo rinkos kaina yra 3 000 Eur, o krautuvo – 8 000 Eur. Iš viso atsakovės negrąžintų ieškovei priklausančių transporto priemonių rinkos kaina yra 11 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad turtas nebuvo grąžintas ieškovei ir yra prarastas, atsakovė turėtų atlyginti ieškovei 11 000 Eur padarytus nuostolius.Atsakovė LUAB „Kontmena“ atsiliepime į ieškinį, prašydama ieškinį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad ieškovei ginčo turto buvimo vieta buvo žinoma nuo 2022 m. vasario 15 d., todėl nebuvo kliūčių ieškovei turtą perimti. Be to, ieškovės pateikta konsultacinė išvada nėra tinkamas įrodymas turto vertei pagrįsti. Atsakovė argumentavo, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo pateikti. Ieškovė apie ieškinyje nurodomą jos teisių pažeidimą žinojo nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., tačiau ieškinį pareiškė tik 2025 m. sausio 24 d., t. y. praėjus 4 metams, 4 mėnesiams ir 7 dienoms nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ieškiniu reiškiamą reikalavimą turėjo pareikšti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio ir teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties atsakovės bankroto byloje nustatyta tvarka, per 30 dienų; ieškiniu reiškiamas reikalavimas nebuvo pareikštas per kreditorių reikalavimams pareikšti nustatytą terminą, todėl ieškovės (kaip kreditorės) reikalavimo teisė yra pasibaigusi.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi LUAB „Laugina“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovei LUAB „Kontmena“ 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bankroto proceso administravimo lėšų.Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gegužės 30 d. sudarė turto nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei turtą. Iš turto nuomos sutarties priedo Nr. 3 „Transporto priemonių sąrašas“ matyti, kad be kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti ieškovei priklausančias transporto priemones – priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir CAT krautuvą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš antstolio 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-22-2503 matyti, kad antstolis (duomenys neskelbtini) konstatavo faktines aplinkybes, t. y. kad 2022 m. sausio 7 d. 15 val. transporto stovėjimo teritorijoje buvo 58 transporto priemonės, tarp jų ir priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei CAT krautuvas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-22-18 matyti, kad antstolis, vadovaudamasis ieškovės pavedimu, (duomenys neskelbtini), konstatavo faktines aplinkybes – nemokumo administratoriaus perimtą iš atsakovės ieškovės turto. Antstolis konstatavo, kad 2022 m. vasario 15 d. apžiūrimoje teritorijoje yra ieškovės atsakovei išnuomotos transporto priemonės, tačiau priekabos (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir CAT krautuvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra.Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, t. y. juose nustatytos aplinkybės, jog ginčo transporto priemonės buvo perduotos atsakovei, atsakovė to neginčija. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė grąžino ieškovei nurodytas transporto priemones.Teismas nurodė, kad ginčo turto nuomos sutartis nutraukta 2020 m. birželio 9 d., o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 17 d., ieškovė įgijo teisę susigrąžinti išnuomotas ginčo transporto priemones. Antstolio 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad 2022 m. sausio 7 d. ginčo transporto priemonės buvo (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 6 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal ieškovės pareiškimą dėl transporto priemonių neperdavimo, nurodyta, kad iš 2021 m. kovo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog antstolis M. P. konstatavo, kad 2021 m. vasario 23 d. nuvykus į įvairias vietas rastos LUAB „Laugina“ priklausančios transporto priemonės; (duomenys neskelbtini), rasta ginčo puspriekabė. Teismo įvertinimu, šią transporto priemonę ieškovė, kaip teisėta savininkė, turėjo pasiimti, o atsakovė nėra atsakinga už tai, kad ieškovė nesiėmė tam reikalingų veiksmų.Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog antstolis, vadovaudamasis ieškovės pavedimu, (duomenys neskelbtini), konstatavo faktines aplinkybes – ieškovės nemokumo administratoriaus perimtą iš atsakovės bendrovės turtą, tačiau priekabos nerado. 2021 m. vasario 23 d. atsakovės atstovas ieškovės nemokumo administratoriui nurodė, kad ginčo puspriekabė yra (duomenys neskelbtini). Taigi, puspriekabė buvo kitoje vietoje, todėl ją turėjo paimti ieškovės atstovas. Pagrindo prieiti prie priešingos išvados nėra.Teismas pripažino tikėtinu faktą, kad ieškovei buvo perduotas ir krautuvas. Iš 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-22-2503 matyti, kad antstolis (duomenys neskelbtini) konstatavo faktines aplinkybes, t. y. jog 2022 m. sausio 7 d. transporto priemonių stovėjimo teritorijoje buvo 58 transporto priemonės, tarp jų ir krautuvas. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ieškovė krautuvą perėmė, iš dalies patvirtina ir tai, jog ieškovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo paskelbusi CAT krautuvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes už 8 000 Eur kainą. Ieškovė, neturėdama krautuvo, kaip ir puspriekabės, nebūtų skelbusi jų pardavimo.Teismas pažymėjo, kad pirmiau nurodytų išvadų nepaneigia ieškovės 2024 m. sausio 8 d. raginimas atsakovei dėl keturių transporto priemonių, tarp jų ir ginčo, perdavimo. Ieškovė nenurodė, kodėl reikalauja žalos atlyginimo tik dėl dviejų transporto priemonių neperdavimo, neįvardija, kur surado kitas dvi transporto priemones (jeigu surado). Be to, atsakovė į raginimą atsakė 2024 m. sausio 15 d., nurodydama, kad ankstesnis nemokumo administratorius jai turto neperdavė, todėl ji nevaldo šių transporto priemonių ir negali jų perduoti (grąžinti) ieškovei. Atsakovė nurodė, kad buvusio bendrovės direktoriaus M. K. žiniomis, transporto priemonės buvo valstybinėje žemėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini).Teismo vertinimu, išvadą, kad transporto priemones ieškovė yra perėmusi, iš dalies patvirtina tai, jog ieškovė į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi tik 2025 m. sausio 27 d., nors anksčiau, 2023 metais, buvo pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl laiku neperduotų transporto priemonių pagal tą pačią turto nuomos sutartį, o taip pat dėl transporto priemonės apgadinimo (trūkumų). Atsakovės atstovo teigimu, abejų šalių nemokumo administratorių santykiai yra konfliktiški, todėl yra reiškiama dalis nepagrįstų ieškinių.Teismas konstatavo, kad, nenustačius, jog ginčo transporto priemonės nebuvo grąžintos ieškovei, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės nuotolius. Be to, ieškovė neįrodė, kad patyrė 11 000 Eur nuostolius. Teismo įvertinimu, nėra pagrindo remtis 2018 m. balandžio 3 d. UAB „Verslavita“ konsultacija, kuria ieškovė įrodinėja nuostolių dydį. Konsultacinė išvada parengta 2018 metais, o turtas turėjo būti perduotas 2020 metais. Technika sensta, jos kaina mažėja. Tikėtina, kad transporto priemonių vertė yra žymiai mažesnė. Konsultacijoje nurodyta, kad ginčo transporto priemonės yra prastos būklės, ilgą laiką nenaudotos, šiam turtui reikalingi remonto darbai.Teismas nusprendė, kad ieškinys atmestinas ir dėl to, jog ieškovė praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Atsakovei negrąžinus transporto priemonių, ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. žinojo apie ieškinyje nurodomą jos teisių pažeidimą. Ieškovė ieškinį pareiškė 2025 m. sausio 24 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams ir 4 mėnesiams.Teismas pažymėjo, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl jie turėjo būti reiškiami atsakovės bankroto byloje per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2023 m. kovo 9 d.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeškovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratorė (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovei iš atsakovės LUAB „Kontmena“ 11 000 Eur nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo išvados, kad ieškovė ginčo turtą perėmė ar galėjo perimti, padarytos tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos ir grindžiamos prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Iš 2022 m. balandžio 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo spręsti, ar ieškovės nemokumo administratorius turėjo, ar neturėjo objektyvios galimybės perimti puspriekabę. 2021 m. vasario 23 d. turto apžiūros metu atsakovė nesiekė perduoti ieškovei turtą, buvo atliekama turto apžiūra. Be to, neturėdamas duomenų apie turto saugotoją bei transporto priemonės raktų, ieškovės nemokumo administratorius neturėjo objektyvių galimybių šį turtą perimti vienašališkai.Atsakovė privalėjo įrodyti, kada, kaip ir kokiu būdu ji perdavė ieškovei ginčo turtą, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė.Teismo išvados, kad ieškovė yra perėmusi turtą arba jį turėjo perimti vienašališkai, prieštarauja faktinei situacijai. Atsakovei nevykdant pareigos grąžinti pagal turto nuomos sutartį gautą turtą, ieškovės nemokumo administratorius 2021 m. liepos 22 d. pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimo turto iššvaistymo. 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2021 m. rugpjūčio 10 d. patikslintame prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovės nemokumo administratorius nurodė, kad yra dingusios 58 transporto priemonės (išvardytos prašyme), įskaitant ir ginčo transporto priemones. Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2022 m. vasario 15 d. atsakovė į ieškovės bankroto bylą pateikė antstolio 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatuota, kad ieškovei priklausančios 58 transporto priemonės yra (duomenys neskelbtini), esančioje transporto priemonių stovėjimo teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) esančioje transporto priemonių stovėjimo teritorijoje. Gavęs šią informaciją, ieškovės nemokumo administratorius tą pačią dieną (2022 m. vasario 15 d.) vienašališkai perėmė transporto priemones, tuo metu buvusias (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio antstolio 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2022 m. vasario 15 d. ieškovės nemokumo administratoriui vienašališkai perimant transporto priemones, buvusias ieškovės valdomoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ginčo transporto priemonių nurodytoje teritorijoje jau nebuvo. Teismas nepagrįstai laikė tikėtina, kad ieškovė perėmė krautuvą. Nors iš antstolio 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2022 m. sausio 7 d. ši transporto priemonė buvo (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. vasario 15 d. organizavus vienašalį transporto priemonių, tuo metu buvusių šiuo adresu, perėmimą, nurodytoje vietoje ginčo transporto priemonių jau nebuvo, todėl jų perimti nepavyko. Krautuvo varžytynės buvo paskelbtos 2023 m. rugpjūčio 25 d., nes jis tuo metu buvo šalia ieškovės teritorijos (duomenys neskelbtini), esančiame kitame žemės sklype. Tačiau įvertinus, kad turtas nebuvo perduotas, o tik vizualiai matomas nurodytoje vietoje, buvo nuspręsta palaukti jo perdavimo ieškovei ir tada skelbti šio turto varžytynes. Dėl šios priežasties varžytynės buvo atšauktos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, sprendžiant dėl žalos dydžio, negalima vadovautis UAB „Verslavita“ 2018 m. balandžio 3 d. konsultacija. Konsultacinė pažyma yra tinkamas rašytinis įrodymas turto kainai pagrįsti, o atsakovė priešingų įrodymų apie ginčo turto rinkos kainas nepateikė. Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys pareikštas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą, nes netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią – 2020 m. rugsėjo 17 d. Egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas ieškinio senaties termino pradžią laikyti 2021 m. lapkričio 30 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo, be kita ko, turto nuomos sutarties nutraukimas buvo pripažintas teisėtu. Be to, vadovaujantis CK 1.130 straipsniu ir aktualia kasacinio teismo praktika, spręstina, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs 8 mėnesius, o ieškovė ieškinį pareiškė 2025 m. sausio 24 d., todėl ji ieškinio senaties termino nepraleido.Teismas, konstatavęs, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, privalėjo spręsti dėl ieškinio senaties atnaujinimo, tačiau šio klausimo nenagrinėjo. Net ir pripažinus ieškinio senaties terminą praleistu, jis turėtų būti atnaujintas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.Atsakovės LUAB „Kontmena“ nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas pagrįstai pritaikė CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir teisingai ieškinio senaties termino eigos pradžią skaičiavo nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. Nagrinėtoje byloje atsakovės priešieškinis dėl turto nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas ir nesukėlė teisinių santykių modifikavimo, todėl negalėjo padaryti įtakos ir ieškinio senaties termino eigos pradžiai. Nuo 2021 m. lapkričio 30 d. trejų metų ieškinio senaties terminas taip pat praleistas. Teismas neturėjo pareigos spręsti dėl ieškinio senaties atnaujinimo, nes apeliantė nebuvo pareiškusi prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, be to, neįrodinėjo svarbių termino praleidimo priežasčių. Ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl sutartinės atsakomybės pagal 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutartį atsirado iki atsakovei bankroto bylos iškėlimo 2023 m. kovo 24 d. Dėl to ieškovė ieškiniu reiškiamą reikalavimą turėjo pareikšti JANĮ 41 straipsnyje ir 2023 m. vasario 7 d. nutartyje nustatyta tvarka, per 30 dienų. To nepadarius, ieškovės reikalavimo teisė pasibaigė.Ginčo turto perdavimą ieškovei pagrindžia byloje esantys įrodymai. Antstolio 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos abi ginčo transporto priemonės. Apeliantei nuo 2022 m. vasario 15 d. buvo žinoma ginčo turto buvimo vieta. Atsakovė neturi duomenų ir negali paaiškinti, kodėl antstolio 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytas turtas skiriasi. Apeliantė 2023 m. rugpjūčio 25 d. paskelbė ginčo turto krautuvo varžytynes, o 2023 m. rugsėjo 11 d. priekabos varžytynes, kurių perdavimo reikalavo 2024 m. sausio 8 d. bei 2024 m. balandžio 2 d. raginimais, vadinasi valdė dalį tariamai neperduoto turto.Apeliantės pateikta konsultacinė išvada nėra tinkamas įrodymas turto vertei pagrįsti. Spręsdamas ginčą tarp tų pačių šalių, tiek Vilniaus apygardos teismas, 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmesdamas apeliantės prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-862-881/2024 nurodė, kad tokia konsultacija nėra tinkamas įrodymas turto rinkos vertei pagrįsti, nes tai yra informacinio pobūdžio dokumentas; joje nurodyta informacija buvo panaudota jos nepatikrinus, nuomonė joje pateikiama su ribojančiomis sąlygomis ir suvaržymais.Apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų procesinių sprendimų esmėLietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-642-1097/2025 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 11 000 Eur nuostolių atlyginimą.Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė bendra ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą su reikalavimu atsakovei dėl žalos atlyginimo, o ne dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmiausia turėjo būti išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankroto byloje.Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog perdavė ginčo turtą ieškovei, kad ieškovė vienašališkai jį perėmė arba turėjo galimybę perimti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovė neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos, turto nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti ieškovei šiai priklausančio ginčo turtą, kuris atsakovei buvo perduotas laikinai valdyti ir naudoti turto nuomos sutarties pagrindu. Nurodyti atsakovės veiksmai yra neteisėti ir sudaro pagrindą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.Teismas padarė išvadą, kad ieškovė dėl atsakovės netinkamos įstatyme įtvirtintos nuomininko pareigos, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti ieškovei ginčo turtą vykdymo prarado 11 000 Eur vertės turtą, t. y. patyrė tokio dydžio nuostolius.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-403/2026 Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Kasacinis teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d.), o ieškinį dėl 11 000 Eur priteisimo ieškovė pareiškė 2025 m. sausio 24 d., nurodė, jog nagrinėjamu atveju taikytinos JANĮ nuostatos. Kasacinis teismas akcentavo, kad ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kuris atsakovei dar nebuvo pareikštas iki jos nemokumo bylos iškėlimo dienos, todėl ieškovės reikalavimas patenka į kreditorių finansinių reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos, kategoriją.Teisėjų kolegija išaiškino, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas finansiniam reikalavimui pateikti yra atnaujinamasis, teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą ir teismas termino praleidimo priežasčių nepripažįsta svarbiomis, jo reikalavimo teisė pasibaigia.Kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu kreditoriaus reikalavimas nemokiam juridiniam asmeniui atsiranda po JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto kreditorių reikalavimų pateikimo nemokumo byloje termino prasidėjimo arba jo pabaigos ir dėl tokio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo kyla ginčas, jį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles turi nagrinėti nemokumo bylą nagrinėjantis teismas. Šis teismas, spręsdamas tokio reikalavimo tvirtinimo klausimą, pirmiausia privalo įvertinti termino kreditoriaus reikalavimui pateikti praleidimo priežastis, trukmę ir kitas šio termino atnaujinimo klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kadangi gali būti patvirtintas tik toks finansinis reikalavimas, kurio pateikimo tvirtinti terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tik išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir sprendimui įsiteisėjus atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankroto byloje. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas tenkina ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, jeigu nustato, kad toks reikalavimas yra pagrįstas. Tai, be kita ko, reiškia, kad tokį reikalavimą ieškovė turėjo kreipdamasi į teismą, t. y. teismas procesiniu sprendimu negali sukurti reikalavimo, kurio ieškovė neturi.Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės reikalavimo nagrinėjimo tvarką ir dėl šios priežasties neįvertino formalaus reikalavimo kreditoriaus reikalavimui pareikšti, t. y. nepasisakė dėl JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino (ne)praleidimo, jeigu jis praleistas, dėl teisinio pagrindo terminą atnaujinti (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis), o nesant tam pagrindo, dėl JANĮ 41 straipsnio 6 dalies taikymo. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti nustatyta, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti, jog atsakovė yra praradusi ieškovės jai išnuomotas transporto priemones, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų jai žalą, kadangi šis momentas turi būti vertinamas kaip ieškovės turtinio reikalavimo atsakovei atsiradimo momentas.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvadosLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11 000 Eur nuostolių atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl esminių bylos faktinių aplinkybiųKauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1810-555/2016 (įsiteisėjusia 2016 m. rugsėjo 1 d.) ieškovei UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla. 2018 m. gegužės 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė turto nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei sutartyje nurodytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Iš turto nuomos sutarties priedo Nr. 3 „Transporto priemonių sąrašas“ matyti, kad, be kito turto, ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti ieškovei priklausančias transporto priemones – priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir CAT krautuvą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (turto nuomos sutarties priedo Nr. 3 skyriaus „Priekabos“ 4 eilutė ir skyriaus „Traktoriai“ 1 eilutė). Prie krautuvo sutarties priede nurodyta, kad, buvusio UAB „Laugina“ vadovo teigimu, transporto priemonė yra sugedusi. Ieškovės teismui pateiktoje 2018 m. balandžio 3 d. UAB „Verslavita“ Kilnojamojo turto – kelių transporto priemonių vertinimo išvadoje nurodyta, kad CAT krautuvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina yra 8 000 Eur, o priekabos (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina – 3 000 Eur.2020 m. gegužės 5 d. pranešimu ieškovė įspėjo atsakovę apie skolą už turto nuomą ir sutarties nutraukimą nuo 2020 m. gegužės 9 d.2020 m. gegužės 11 d. atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovei ir, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti ieškovės 2020 m. gegužės 5 d. įspėjimą apie 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu arba pripažinti, kad visas turtas pagal nuomos sutartį atsakovei perduotas nebuvo ir uždrausti nutraukti nuomos sutartį iki bus įvykdytas įpareigojimas perduoti nurodytą turtą. Ieškovė LUAB „Laugina“ taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kontmena“ skolą už nuomą ir suvartotą elektros energiją, delspinigius ir palūkanas. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021, patenkino ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos ir delspinigių pagal turto nuomos sutartį priteisimo ir atmetė atsakovės ieškinį ieškovei dėl 2020 m. gegužės 5 d. įspėjimo apie turto nuomos sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo perduoti turtą. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad turto nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydama, kad yra dingusios, nežinia kur esančios, galimai iššvaistytos 58 prašyme nurodytos transporto priemonės. 2021 m. rugpjūčio 6 d. pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės turto iššvaistymo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2022 m. balandžio 6 d. 2022 m. vasario 15 d. atsakovė į ieškovės bankroto bylą pateikė antstolio R. V. 2022 m. sausio 7 d. 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolis konstatavo faktines aplinkybes, kad ieškovei priklausančios 58 transporto priemonės yra (duomenys neskelbtini) esančioje transporto priemonių stovėjimo teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) esančioje transporto priemonių stovėjimo teritorijoje. 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-22-18 antstolis, ieškovės pavedimu atlikęs faktinių aplinkybių konstatavimą (duomenys neskelbtini), užfiksavo ieškovės nemokumo administratoriaus iš atsakovės perimtą ieškovės turtą. Antstolis konstatavo, kad 2022 m. vasario 15 d. apžiūrimoje teritorijoje yra ieškovės atsakovei išnuomotos transporto priemonės, tačiau priekabos (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir CAT krautuvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nerasta.2025 m. sausio 24 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl 11 000 Eur nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad nuo 2020 m. birželio 8 d. turto nuomos sutarties nutraukimo ieškovei nėra grąžintos priekaba (duomenys neskelbtini) ir CAT krautuvas, kurios turto nuomos sutarties pagrindu buvo perduotos atsakovei; šio turto buvimo vieta ieškovei nežinoma. Dėl kasacinio teismo išaiškinimųCPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia, kad bylą iš naujo nagrinėjantis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į kasacinio teismo nutartyje išdėstytus ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-684/2024, 30 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas) išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-403/2026 išaiškinimus, nurodo, kad į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas pirmiausia patenka vertinimas, ar ieškovė (ne)praleido JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti atsakovės bankroto byloje, tuo atveju, jeigu jis praleistas, ar yra teisinis pagrindas šį terminą atnaujinti (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis), o nesant tam pagrindo, ar taikytina JANĮ 41 straipsnio 6 dalis. Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas (JANĮ 41, 42 straipsniai). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, 13 punktas).Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškovės ieškinio reikalavimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo nagrinėjo bendra ginčo teisenos tvarka ir nusprendė, kad tokiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kaip nurodyta šios nutarties 23–25 punktuose, kasacinis teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d.), o ieškovė ieškinį dėl 11 000 Eur priteisimo pareiškė 2025 m. sausio 24 d., nurodė, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo atsakovei (ne)pagrįstumo taikytinos JANĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo tvarką ir terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-403/2026, 22 punktas). JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytą terminą, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).Taigi, JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas yra atnaujinamasis, nes pagal to paties straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kita vertus, JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą ir teismas termino praleidimo priežasčių nepripažįsta svarbiomis, jo reikalavimo teisė pasibaigia. Šiame kontekste kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo svarbesnės objektyvios priežastys, pateisinančios šio termino praleidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti. Teismas, spręsdamas tokio reikalavimo tvirtinimo klausimą, pirmiausia privalo įvertinti termino kreditoriaus reikalavimui pateikti praleidimo priežastis, trukmę ir kitas šio termino atnaujinimo klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kadangi gali būti patvirtintas tik toks finansinis reikalavimas, kurio pateikimo tvirtinti terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-403/2026, 28–29 punktai).Pažymėtina, kad nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, asmenų elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 31 punktas). Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 29 punktas).Kaip konstatavo kasacinis teismas, sprendžiant LUAB „Laugina“ reikalavimo atsakovei (ne)pagrįstumo klausimą, teismai netinkamai nusprendė dėl ieškovės reikalavimo nagrinėjimo teisme tvarkos ir dėl to neįvertino formalaus reikalavimo kreditoriaus reikalavimui pareikšti t. y. nepasisakė dėl JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino (ne)praleidimo, jeigu jis praleistas, dėl teisinio pagrindo terminą atnaujinti. Taigi, šiuo atveju byloje taikyta netinkama reikalavimo nagrinėjimo tvarka bei materialiosios teisės normos dėl ieškinio senaties termino pritaikymas, pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, lėmė, kad nebuvo nustatytos bei įvertintos reikšmingos faktinės aplinkybės dėl JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino ieškovei (kreditorei) pateikti finansinį reikalavimą atsakovei pradžios nustatymo, tokio termino (ne)praleidimo bei, jeigu jis praleistas, dėl teisinio pagrindo tokį terminą atnaujinti (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis), o nesant tam pagrindo ir dėl JANĮ 41 straipsnio 6 dalies taikymo. Vertinant pareiškėjos (ieškovės) finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumą ir dydį, turi būti atlikti nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių ir įrodymų tyrimas bei analizė bei padarytos išvados dėl JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyto 30 dienų termino pateikti finansinį reikalavimą atsakovei pradžios ir pabaigos momento; spręstina, ar ieškovė nėra praleidusi nurodyto termino. Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio bylą ir nustatęs, kad ieškovė praleido JANI 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, privalo įvertinti termino ieškovės reikalavimui pateikti praleidimo priežastis, trukmę ir kitas šio termino atnaujinimo klausimui tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kadangi gali būti patvirtintas tik toks finansinis reikalavimas, kurio pateikimo tvirtinti terminas atnaujinamas, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl asmuo, siekiantis, kad būtų patenkintas jo finansinis reikalavimas, nukreiptas bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jo interesai kito asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamasis specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nepakanka tik formaliai įvertinti ieškovės pateiktus, jos vertinimu, finansinį reikalavimą patvirtinančius įrodymus, o būtina kompleksiškai įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes, vadovautis kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, pareikalauti dalyvaujančių byloje asmenų pateikti rašytinius paaiškinimus, kuriuose jie išdėstytų savo poziciją po kasacinio teismo nutarties priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, vykdydamas pareigą bankroto bylose būti aktyviam ir siekdamas išsiaiškinti pirmiau nurodytas aplinkybes, ne tik gali pareikalauti papildomų įrodymų ir (ar) išklausyti bylos šalių paaiškinimų, bei ir klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Byloje nustatytas pažeidimas, teisėjų kolegijos įvertinimu, negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, kad klausimas dėl ieškovės finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, taikant JANĮ nuostatas, nustatant faktines aplinkybes dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti pradžios momento, jo (ne)praleidimo ir (ne)atnaujinimo galimybės. Be kita ko, pagal rungimosi principą, pirmiausiai reikiamus duomenis išvardytų aplinkybių nustatymui bei įvertinimui turėtų pateikti LUAB „Laugina“, kaip finansinį reikalavimą pateikęs asmuo, tačiau šiuo atveju ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turėtų teisę teikti papildomus paaiškinimus ir (ar)įrodymus nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti. Įrodymų išreikalavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gali lemti bylos nagrinėjimo apimties pasikeitimą, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir gali riboti dalyvaujančių byloje asmenų teisę į apeliaciją. Apeliacinėje instancijoje pirmą kartą iš esmės tiriant ir vertinant pirmiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą. Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ginčijamo LUAB „Laugina“ 11 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 7 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-642-1097/2025, atsakovės bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-282-880/2025 nutarė patikslinti LUAB „Laugina“ finansinį reikalavimą, jį padidinant 11 000 Eur. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs LUAB „Laugina“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimą šioje byloje, turi kompleksiškai, priklausomai nuo teismo sprendimo rezultato, galutinai nustatyti finansinio reikalavimo dydį bei jo tenkinimo eilę atsakovės bankroto byloje. Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų priėmimo Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pagal kasacinio teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus šioje stadijoje nėra galimas LUAB „Laugina“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimo išsprendimas, todėl, atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį bei pobūdį, spręstina, jog termino pateikti finansinį reikalavimą pradžios momento, jo (ne)praleidimo klausimo bei tuo atveju, jei terminas būtų praleistas, vertinimo, ar termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir sudaro teisinį pagrindą terminą atnaujinti, priešingu atveju, ar nėra pagrindo taikyti JANĮ 41 straipsnio 6 dalį, aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apribotų šalių teisę į apeliaciją. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartis panaikinama dėl bylos esmės neatskleidimo, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą turėtų išaiškinti įrodinėjimo pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims ir pareikalauti iš LUAB „Laugina“, kaip asmens turinčio pareigą įrodyti prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, duomenų nutarties 51 punkte įvardytų aplinkybių išsiaiškinimui. Pažymėtina, kad kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims taip pat turi būti sudarytos galimybės pateikti rašytinius paaiškinimus ir (ar) naujus įrodymus, kurie patvirtintų ar paneigtų LUAB „Laugina“ poziciją dėl jos finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą, t. y. 2021 m. kovo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Taip pat ieškovė 2026 m. birželio 4 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo aplinkybes dėl termino pateikti finansinį reikalavimą atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus apskųstą nutartį dėl neatskleistos ginčo esmės ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimas nesprendžiamas. Dėl šių paaiškinimų bei įrodymų (ne)priėmimo turėtų nuspręsti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teikiamų įrodymų sąsajumą su kilusiu ginču dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo (CPK 180 straipsnis), kartu sudarant galimybę dėl jų vertinimo pasisakyti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turės nuspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčijamo finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimą iš naujo, atsižvelgęs į bylos išnagrinėjimo rezultatą.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir bylą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ 11 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Teisėjai Giedrė Čėsnienė Asta Radzevičienė Antanas Rudzinskas