Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį, viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė ,,Spi 1“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „DG VPP vystymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą tarptautiniame viešajame pirkime, vykdomame konkurencinio dialogo būdu, „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ Nr. 652650 (toliau – ir Pirkimas), nustatyti pasiūlymų eilę ir suteikti ieškovei 0 balų įvertinimą pagal ekonominio naudingumo kriterijų ,,Energetinis efektyvumas (P2)“; sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį – pakartotinį ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymų įvertinimą; nutraukti Pirkimo procedūras, nustačius ieškinyje identifikuojamus pažeidimus ir pagrindus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kuriuo siekia atrinkti privatų partnerį, kuris per trejus metus už savo lėšas Šiaulių r., Malavėniukų k., pastatytų ir įrengtų naują tardymo izoliatorių su visa jo infrastruktūra (toliau – ir objektas), į kurį būtų perkelta Šiaulių miesto centrinėje dalyje veikiančio tardymo izoliatoriaus veikla, bei dvylika metų teiktų šio objekto priežiūros ir administravimo paslaugas. Pirkimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą (toliau – VPGSSĮ). Su objekto administravimu ir priežiūra yra susijęs pirkimo sąlygų 18 priede įtvirtintas pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ,,Energetinis efektyvumas (P2)“ (toliau – ir P2 kriterijus). Šis kriterijus vertinamas pagal Pirkimo dalyvio pasiūlyme nurodytą rodiklį, t. y. pagal Pirkimo dokumentų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formoje nurodytą objekto energijos suvartojimo kiekį per metus. Kriterijus susideda iš dviejų parametrų: ,,Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ (toliau – ir R1 parametras) ir „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ (toliau – ir R2 parametras). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad bus vertinamas mažiausias pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpoms šildyti kiekis (kilovatvalandės (kWh)) per vienerius metus – „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R1 parametras), ir mažiausias pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh) per vienerius metus, suvartojamas objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai – „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R2 parametras). Pirkimo dokumentuose nustatytas P2 kriterijus patvirtina, kad atsakovė siekia naudoti kuo mažiau energijos iš centralizuotų tinklų.

Ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą, kuriame nurodė, kad visą metinį elektros poreikį (686 238 kWh) užtikrins iš atsinaujinančių energijos šaltinių – 800 kW galios saulės elektrinės, įrengtos ant pastatų stogų, bei 1 500 kWh kaupiklių, leidžiančių panaudoti visą sugeneruotą energiją. Ieškovė objekte esančiai įrangai papildomai suplanavo virtualaus kaupiklio funkciją tuo metu, kai saulė generuos perteklinę elektros energiją. Ieškovė pasiūlyme nurodė, kad šilumos ir elektros energijos kiekių, perkamų pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, poreikis yra praktiškai lygus nuliui – 0,000001 kWh (R1 ir R2 parametrams).

Atsakovė paprašė ieškovės paaiškinti, ar nebus poreikio eksploatuojant objektą per dvylika metų objekto šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (toliau – ir ŠVOK) sistemoms ir elektrifikavimui pirkti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų. Atsakovė taip pat paprašė užpildyti Pirkimo dokumentuose anksčiau neskelbtą (neišviešintą) atsakovės parengtą lentelę, detalizuojant kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras šilumos energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus). Nors ieškovė pateikė nurodytus duomenis, atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės pasiūlymui skyrė 0 balų pagal P2 kriterijų. Pasiūlymų eilėje ieškovė užėmė ketvirtą vietą.

Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimas skirti jai 0 balų pagal P2 kriterijų nepagrįstas, turi būti panaikintas, o šalys grąžintos į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Ieškovė nurodė tokius pagrindinius argumentus:

Pagal Pirkimo dokumentus buvo vertinamas tik metinis (kWh) rodiklis, o ne tarpiniai (mėnesiniai) duomenys, be to, pagal Pirkimo dokumentus nebuvo prašoma pateikti P2 kriterijaus parametrų sprendinių įgyvendinimo tokiu maksimaliu detalumu, kuris yra atliekamas tik sutarties vykdymo etape. Atsakovė, dalyviams pateikus galutinius pasiūlymus, nukrypo nuo Pirkimo dokumentuose nustatytos P2 kriterijaus vertinimo tvarkos.

Sprendimo motyvai, kad ieškovės konkretus techninis sprendinys, kuriuo užtikrinamas metinio elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas, yra neleistinas, nepagrįsti. Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyti ribojimai, draudžiantys dalyviams siūlyti vienokį arba kitokį techninį sprendinį, kuriuo užtikrinamas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas.

Ginčijamame atsakovės sprendime nepagrįstai teigiama, kad ieškovė negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energijos iš centralizuotų tinklų. Visas metinis energijos kiekis, gaunamas iš centralizuotų miesto tinklų (617 792 kWh), bus panaudotas valdžios subjektui perleidžiamo energijos kiekio (645 600 kWh per metus), skirto virtuvės, parduotuvės ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, buitinio karšto vandens šildymo įrenginiams, automobilių įkrovimo stotelėms, serverinių patalpų įrangai, reikmėms. Esminė aplinkybė yra ta, kad metinis elektros energijos kiekis, gaunamas iš centralizuotų miesto tinklų (617 792 kWh), yra mažesnis nei valdžios subjektui perleidžiamas metinis poreikis (645 600 kWh). Kitaip tariant, ieškovė negaus ekonominės naudos ir papildomo atlygio už vasaros metu pagamintą perteklinę elektros energiją, taip pat jos neparduos daugiau, nei valdžios subjektui perleidžiamas metinis poreikis (645 600 kWh), o valdžios subjektas tiesiog atsiskaitys partnerystės sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis už valdžios subjektui priskiriamas – perleidžiamas faktines sąnaudas.

Nepagrįstas atsakovės motyvas, kad ieškovė žiemos metu negalės kompensuoti elektros energijos trūkumo iš centralizuotų tinklų. P2 parametru buvo vertinamas metinis elektros energijos iš centralizuotų tinklų poreikis. Saulės elektrinės pagaminama elektros energija (gaminamas faktinis kiekis) – 714 047 kWh per metus. Metinis pagaminamas ir panaudojamas objekte saulės elektros energijos kiekis yra didesnis nei metinis elektros energijos poreikis Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio išvardintoms sistemoms, kurį reikia dengti iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių (skirtumas – 27 809 kWh per metus). Todėl Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio išvardintoms sistemoms, vertinant dvylikos mėnesių laikotarpį, valdžios subjektui nereikės papildomai pirkti energijos iš miesto centralizuotų tinklų (tenkinant metinius energijos poreikius), kadangi jie bus užtikrinami iš pagamintos ir sukauptos saulės energijos metinio kiekio. Pavienių mėnesių ar laikotarpių vertinimas, kuomet metų eigoje elektros energija iš centralizuotų tinklų yra 0 kWh, yra beprasmis ir nepagrįstas. Atsakovės sprendime pateiktas P2 kriterijaus taikymas reiškia naujo P2 kriterijaus parametro nustatymą, kuris nebuvo išviešintas Pirkimo sąlygose.

Atsakovės sprendimo motyvas, kad atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir, esant poreikiui, elektros energijos atidavimas valdžios subjektui nėra aptartas nei Pirkimo dokumentuose, nei sutarties projekte, yra neteisingas ir nepagrįstas. Ieškovė pasiūlė techninį sprendinį, kuris yra leidžiamas pagal Pirkimo dokumentus.

Atsakovės motyvas, kad ieškovė pateikė ŠVOK daliai reikalingą šilumos energijos kiekį, neįvertinusi, jog šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau 7 Celsijaus laipsnių, nepagrįstas. Atsakovė ginčijamame sprendime savo skaičiavimus atliko remdamasi šildymui naudojamų oras–oras šilumos siurblių technologija, tačiau ieškovė pasiūlyme patalpų šildymui pasiūlė geoterminius šilumos siurblius, tai iš esmės neleidžia objektyviai palyginti šiomis technologijomis paremtų sprendinių ir skaičiavimų.

Atsakovės išreikšta abejonė, ar 800 kW galios saulės elektrinė tilps ant objekto pastatų stogų, yra nepagrįsta, neparemta konkrečiais ieškovės pasiūlymo duomenimis. Pasiūlyme numatytų pastatų stogų bendras plotas pagal pateiktą planą yra 9 430 kv. m. Ieškovė su pretenzija pateikė UAB „Reenpro“ atliktus skaičiavimus, patvirtinančius, kokia maksimali saulės elektrinė gali būti įrengta ant stogo. Be to, saulės elektrinės įrengimas yra sutarties vykdymo sąlyga.

Nepagrįsti ir kiti atsakovės motyvai, skaičiavimai bei prielaidos. Atsakovė sprendime nurodė, kad ieškovė nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais, vėdinimo sistema neveiks; ieškovė nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio–vasario mėnesiais, technologinės patalpos nebus vėsinamos. Ieškovė savo pasiūlyme yra įvertinusi visas būtinas elektros energijos sąnaudas vėdinimo sistemos veikimui visus metus. Ieškovės elektros energijos sąnaudos vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais, konvertuotos į šiluminę energiją, yra sąnaudos, kurios skirtos patalpų vėdinimui naudojamo oro pašildymui (ieškovė nurodė tik elektros energijos poreikį, kuris reikalingas oro pašildymui, o šiais mėnesiais oro šildyti nereikės). Vėdinimo (oro apykaitos proceso užtikrinimui) yra naudojama elektros energija, skirta ventiliatorių darbui (oro transportavimas iš vienos vietos į kitą), o ši energija priskiriama kitoms apskaitos grupėms. Vėdinimas, t. y. oro apykaita, vyks nuolat, bet pašildyti oro nurodytais mėnesiais nereikia, todėl ieškovė nenurodė elektros sąnaudų vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais. Dėl technologinių patalpų (elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio–vasario mėnesiais) ieškovė nurodė, kad technologinės patalpos, kurių bendras plotas pasiūlyme sudaro 124 kv. m (bendras visų objekto patalpų plotas sudaro 14 456 kv. m), yra negyvenamosios paskirties patalpos, kuriose nėra vykdoma nuolatinė veikla, o sumontuota įvairi elektroninė–technologinė įranga, kuri išskiria šilumą. Remiantis atsakovės reikalavimais, ieškovė pasiūlyme numatė tiek technologinių (serverių) patalpų kondicionavimo sistemos sprendinius, tiek atskirus šių patalpų vėdinimo sprendinius.

Ieškovės vertinimu, buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o padėtį įmanoma ištaisyti tik Pirkimo procedūros nutraukimu. P2 kriterijus, kaip jis buvo suformuotas Pirkimo dokumentuose, turėjo įtakos ieškovės sprendimui dalyvauti Pirkime ir pateikti konkretų pasiūlymą. Atsakovei Pirkime numačius, kad bus vertinamas metinis elektros energijos iš centralizuotų tinklų poreikis, ieškovė pasirinko technologinius sprendimus, turinčius didelį investicijų poreikį, ir siekė gauti maksimalų balą pagal P2 parametrą. Ieškovei gavus atsakovės sprendimą ir vertinimą dėl P2 kriterijaus, paaiškėjo, kad atsakovė jau po pasiūlymų pateikimo pradėjo aiškinti ir taikyti P2 kriterijų kitaip, nei buvo išviešinta Pirkimo dokumentuose. Ieškovei kilo reikšmingų abejonių dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų formuluočių bei formulių, kuriose, pasak ieškovės, gausu įvairių prieštaravimų. Nėra aišku, kaip atsakovė visų Pirkimo dalyvių pasiūlymų atžvilgiu nešališkai, objektyviai ir pagal nedviprasmiškas taisykles nustatė ekonominio naudingumo balus pagal P2 parametrą (R1, R2 parametrus). Susiklostė objektyviai nepalyginamų pasiūlymų situacija. Be to, nors ginčijamas atsakovės sprendimas priimtas dar 2024 m. gruodžio 3 d., ieškovė daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų negavo motyvų, susijusių su ieškovės pasiūlymo įvertinimu pagal P1 parametrą. Taigi, pirmiausia atsakovė priėmė sprendimą ir skyrė atitinkamus ekonominio naudingumo balus, o tik vėliau rengė motyvus, siekdama pagrįsti priimto sprendimo objektyvumą. Šie atsakovės veiksmai lemia skaidrumo principo ir pareigos tinkamai motyvuoti sprendimus pažeidimą.

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 24 602,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui – 21 448,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktas techninis sprendinys nebuvo pagrįstas konkretesniais duomenimis ar skaičiavimais, nebuvo pateiktas tokia forma ir apimtimi, kad nekeltų abejonių dėl jo įgyvendinamumo be papildomų paaiškinimų. Be to, iš ieškovės argumentų, nurodytų tiek pretenzijoje, tiek į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, galima nuspręsti, kad ieškovė nemanė, jog turi pareigą pateikti išsamesnius duomenis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teigė, jog informacija apie virtualų kaupiklį atsakovei nebuvo pateikta nei pirminių techninių sprendinių pateikimo metu, nei dialogo stadijoje. Esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms dėl sprendinių, kurie nebuvo aptarti, ieškovei nepateikus objektyvaus siūlomų sprendinių pagrindimo, skaičiavimų, teismas sutiko su atsakove, kad jai nepakako duomenų įsitikinti, jog pasiūlytas sprendinys yra įgyvendinamas. Tai, kad atsakovė paprašė pateikti duomenis pagal atskirus mėnesius, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovės argumentų, jog atsakovė ieškovės deklaruotus šilumos ir elektros energijos kiekius vertino pagal mėnesius, o ne pagal metinį elektros energijos kiekį.

Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad atsakovės prašomi duomenys dėl P2 kriterijaus sprendinių įgyvendinimo vertinami tik sutarties vykdymo etape. Atsakovė, prašydama pateikti paaiškinimus, nereikalavo pateikti techninio projekto ar techninio darbo projekto ir nurodyti itin detalius siūlomo sprendinio parametrus. Atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus ir jų nurodytus duomenis (techninius ir kitus sprendinius), būtinus apskaičiuoti atitinkamus ekonominio naudingumo kriterijus, turėjo juos vertinti ne formaliai, o priešingai – realiai įsitikinti, ar tiekėjų nurodyti siūlomo sprendinio duomenys, skaičiavimai ir kita aktuali informacija yra teisinga, pagrįsta ir įgyvendinama. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ 9 punkte aiškiai nurodyta, kad dalyvis turi pateikti projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, kurie būtų faktiškai suvartojami, įvertinant ir atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą energijos kiekį ir energijos kiekį, perkamą pagal sutartis.

Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės paaiškinimų, lentelių pateikimas atsakovei, siekiant įsitikinti ieškovės pateiktų sprendinių realumu, nereiškia pasiūlymų vertinimo tvarkos keitimo. Teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė ieškovės nurodytais aspektais pakeitė Pirkimo sąlygas, ar atsakovės vertinimas peržengia Pirkimo dokumentuose nustatytos vertinimo tvarkos ribas.

Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su konkrečiomis neaiškiomis Pirkimo sąlygomis (dėl P2 kriterijaus aiškinimo ir taikymo kitaip, nei buvo nustatyta Pirkimo sąlygose; dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų formuluočių ir formulių, kuriuose ieškovė nustatė prieštaravimus), nustatęs, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl jų paaiškinimo, jų neginčijo, nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ginčyti Pirkimo sąlygų patikslintu ieškiniu neturi teisinio pagrindo.

Teismas nustatė, kad ieškovė pasiūlyme nurodė, jog visa reikalinga elektros energija pastatams, t. y. realus bendras šiluminės energijos kiekis pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) bei bendras energijos poreikio kiekis, bus užtikrinama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šį poreikį ieškovė įvertino kaip 686 238 kWh per metus. Šio poreikio užtikrinimui ieškovė pasiūlė ant pastatų stogo montuojamą 800 kW galingumo saulės elektrinę bei 1 500 kWh talpos kaupiklius. Iš ieškovės pateikto pasiūlymo paaiškinimo matyti, kad bendrai spalio–kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga pačios ieškovės deklaruotiems elektros poreikiams tenkinti. Tuo tarpu balandžio–rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), kuris niekur negali būti panaudojamas (elektros energijos pertekliaus ieškovė neturi teisės nei kaupti, nei perparduoti). Taigi, elektros energijos kiekis, perkamas iš centralizuotų tinklų, nebus 0 kWh, kaip deklaravo ieškovė. Siekiant patenkinti poreikius pastatų šildymui ir elektrai bus poreikis įsigyti elektrą iš centralizuotų tinklų.

Teismas nustatė, kad atsakovė laikėsi pozicijos, jog ieškovė pirminių techninių sprendinių teikimo ir derybų (dialogo) metu buvo nurodžiusi, kad bus perkama elektra iš centralizuotų tinklų. Tik po derybų, dialogo stadijų ieškovė pateikė naują sprendinį, kuriame nurodomi kiti elektros energijos kiekiai ir siūlomas naujas virtualaus kaupiklio sprendinys. Ieškovė pateikė naują, Pirkimo reikalavimų neatitinkantį sprendinį, kuris nebuvo detalizuotas ir aptartas viso pusantrų metų proceso metu. Ieškovės pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys yra apskaitos sistema ir neatitinka Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkto, Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunkčio, 27 punkto, Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodė, kad virtualaus kaupiklio sprendinys neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pasiūlytų virtualių kaupiklių, nustatė, kad ieškovė galutiniame pasiūlyme nurodė, jog objekte gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės atliks „virtualaus“ elektros kaupiklio funkciją tuo metu, kai saulės elektrinė generuos perteklinę elektros energiją. Analogiškai, kai saulės elektrinė negeneruos pakankamai elektros energijos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, drėkinimui, apšvietimui, ventiliavimui, vaizdo stebėjimui, tuomet trūkstamas energijos kiekis bus paimtas iš minėtų „virtualių“ kaupiklių. Teismas sutiko su atsakovės vertinimu, kad ieškovė į pasiūlymą įtraukė Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkte, Sutarties 3 priedo 26 punkte, 3 priedo 3 priedėlyje, 14 priedo 1 priedėlyje nurodytus įrenginius ir patalpas, kuriems negalėjo būti nurodoma elektros energija. Pagal ieškovės pasiūlytą sprendinį žiemą bus naudojama elektra iš centralizuotų tinklų. Dėl šių priežasčių atsakovė nepriėmė ir nevertino virtualaus kaupiklio sprendinio, vertindama ieškovės atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio tinkamumą ir įgyvendinamumą.

Be to, virtualaus kaupiklio sprendinys pagal savo esmę negali būti priskiriamas prie atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinių. Atsakovės vertinimu, ieškovė elektros apskaitos sistemą, kurią ir taip turėtų įdiegti, pristato kaip atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinį – virtualų kaupiklį. Pagal Pirkimo sąlygas (14 priedo 1 priedėlio 8 punktą), ieškovė, pateikdama energijos vartojimo rodiklius, galėjo neįtraukti tik atsinaujinančių energijos šaltinių, energijos kiekių, tačiau ne kitų finansinių, teisinių sprendinių (ypač neatitinkančių suformuotų galutinių Pirkimo sąlygų reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, atsakovė nepriėmė ir nevertino tokio virtualaus kaupiklio sprendinio, vertindama ieškovės atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio tinkamumą ir įgyvendinamumą.

Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė netinkamai aiškina savo pareigas dėl komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo. Atsakovė laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad jai perduodamos komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijos, o taip pat visos elektros energijos tiekimo infrastruktūros įrengimo (statybos) darbai, todėl tai reiškia, jog ieškovė gali pati nuspręsti, iš kokių šaltinių bus tiekiama elektros energija atsakovės objekto daliai. Pirkimas yra valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, kur yra aiškiai išskirta statybos dalis ir paslaugų teikimo dalis, tai atitinkamai reiškia aiškiai išskirtas rizikas bei funkcijas atskirose dalyse (sutarties vykdymo etapuose). Vien tai, kad statybos darbų etape būtent ieškovei yra perkeliama visa rizika dėl elektros energijos tiekimo infrastruktūros sukūrimo, nereiškia, jog paslaugų teikimo dalyje (etape) ieškovei yra perduodama visa rizika, funkcijos dėl elektros energijos tiekimo ir suvartojimo. Argumentai, kuriais ieškovė siekia įrodyti, kad jai priklauso teisė siūlyti virtualaus kaupiklio sprendinį vien dėl to, jog ji įrengs elektros įvadą, skaitiklius, pačią saulės elektrinę, t. y. vykdys darbus, nepagrįsti. Nors, kaip ieškovė teigia, jai buvo suteikta funkcija teikti komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo paslaugas, tačiau tokia funkcija yra ribota. Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ nurodyti sutarties vykdytojo (ieškovės, jeigu ji būtų laimėjusi Pirkimą) komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo paslaugų ribojimai, t. y. 27 punkte buvo nurodyta, kad komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos šio priedo 26.2 papunktyje, yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. pass-through costs) ir jas apmoka atsakovė pagal faktinius suvartojimo duomenis. Atsakovė gali tikrinti privataus subjekto pateiktos informacijos, susijusios su komunalinėmis paslaugomis, pagrįstumą. Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunktyje yra nurodytos atsakovės objekto dalies patalpos ir įrenginiai, kuriems teikiama elektros energija. Taip pat Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai nurodyta, kad turi būti visiškai atskira dalis objekto elektros energijos poreikių. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad vien tik komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijų pavadinimas ieškovei suteikia teisę pateikti virtualaus kaupiklio sprendinį, kadangi aiškina tokias funkcijas pernelyg plečiamai, kai Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ bei kitose Pirkimo sąlygose yra nurodyti tokių ieškovei perduodamų funkcijų apribojimai.

Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės laikosi pozicijos, jog teikdama galutinį pasiūlymą Pirkime ji nebuvo ribojama pasiūlyti galutinius techninius pasiūlymo duomenis. Ieškovės vertinimu, vien tai, kad ji dialogo metu nepateikė galutinių techninių pasiūlymo duomenų, neleido atsakovei pateiktą galutinį pasiūlymą pagal P2 kriterijų įvertinti 0 balų. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, nes jie prieštarauja VPGSĮ 23 straipsnio 13 daliai, Pirkimo sąlygoms, be to, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje išsakytai pozicijai. Teismas pažymėjo, kad pasiūlyme turėjo būti aptarti Pirkimo sąlygose suformuluoti ir dialogo metu aptarti projekto įgyvendinimo techniniai, finansiniai ir teisiniai klausimai, pateikiant kitą Pirkimo sąlygose reikalaujamą informaciją. Atsižvelgęs į atsakovės poreikius, Pirkimo sąlygas, atsakovės paaiškinimus, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų.

Teismo vertinimu, atsakovės sprendime nurodytos abejonės dėl galimybės įrengti saulės elektrinę ant stogų yra pagrįstos, nes ieškovė nepateikė duomenų, kuriuos atsakovė būtų galėjusi įvertinti, siekdama įsitikinti ieškovės pateiktų duomenų dėl 800 kW galios saulės elektrinės įrengimo ant stogo, įvertinus ir kitus būtinus inžinerinių sistemų sprendinius, pagrįstumu. Teismas nurodė, kad itin detalių duomenų, atitinkančių techninį projektą, ieškovės nebuvo prašoma pateikti, tačiau ieškovė turėjo ne tik įvertinti, bet ir pateikti duomenis, kurių pagrindu atsakovė galėtų įsitikinti siūlomų sprendinių pagrįstumu. Teismas pažymėjo, kad UAB „Reenpro“ skaičiavimai, kuriais ieškovė remiasi, pateikti tik su pretenzija, nors ieškovė duomenis dėl teiktų sprendinių įgyvendinimo pagrįstumo turėjo pareigą pateikti su pasiūlymu.

Teismas nustatė, kad bylos šalys pateikė specialistų išvadas dėl atsakovės atliktų skaičiavimų, vertinant ieškovės pasiūlymą pagal P2 kriterijų. Teismas, įvertinęs pateiktas išvadas, nusprendė, kad jos nepaneigia, jog atsakovė turės įsigyti elektrą iš centralizuotų tiekėjų, o tai reiškia, kad atsakovė ieškovei pagrįstai skyrė 0 balų pagal P2 kriterijų. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pasiūlė sprendinį, kuris užtikrins, jog per vienerius metus atsakovei visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų.

Teismas nurodė, kad, atsakovės vertinimu, atmetus virtualaus kaupiklio sprendinį, planuojama pastatyti saulės elektrinė neužtikrins viso metinio elektros energijos poreikio, ypač žiemos laikotarpiu, kai bus didelis elektros energijos poreikis. Siūloma saulės elektrinė neįgyvendinama, kadangi netilptų ant objekto stogo, tokiu atveju neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio ir pajėgumų saulės elektrinė būtų įrengta, kokie būtų jos faktiniai pajėgumai. Atsakovė nurodė, kad sprendime nurodomas terminas „netelpa“ turi būti aiškinamas ne tik kaip fizinis saulės elektrinės elementų ir priklausinių neatitikimas stogo parametrams, tačiau ir optimalus saulės elektrinės veikimas. Visų pirma, 800 kW galingumo saulės elektrinė fiziškai netelpa ant objekto stogo. Ieškovė pasiūlyme nurodė, kad objekto stogas yra plokščias. Remdamasi viešais duomenimis, atsakovė nurodė, kad 1 kW galingumo saulės elektrinei reikia apie 10 kv. m ploto, todėl 800 kW galingumo saulės elektrinei reikėtų bent 8 000 kv. m ploto ant stogo. Ieškovės pasiūlyme numatytų pastatų stogo bendras plotas yra 9 340 kv. m. Ieškovė neįvertino, kad stogo plotas bus skirtas ne tik saulės elektrinei, t. y. iš šio bendro ploto nėra atimtas plotas, reikalingas kitoms inžinerinėms sistemoms. Antra, saulės modulis turi būti pastatytas 15 laipsnių pasvirimo kampu, kad tarp eilių būtų bent 4,46 m tarpas, o iš pateikto brėžinio matyti, jog saulės moduliai sudėlioti taip, kad nepaliekama vietos priėjimui prie jų. Be virtualaus kaupiklio sprendinio kiti atsinaujinančių šaltinių sprendiniai ieškovės pasiūlyme (net jeigu būtų vertinama, kad saulės elektrinė tilps ant stogo ir bus maksimaliai funkcionali) yra nepakankami užtikrinti objekto elektros poreikius. Įvertinusi visus pačios ieškovės pateiktus duomenis, atsakovė padarė išvadą, kad ieškovės sprendinys realiai neužtikrina tokio kiekio elektros energijos (realiai panaudojamos, o ne formaliai pagaminamos), jog elektros energija nebūtų perkama iš centralizuotų tinklų. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė pateiktais paaiškinimais nepašalino kilusių abejonių ir nepagrindė sprendinio įgyvendinamumo. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad už atsakovę negalėjo daryti jokių perskaičiavimų.

Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė ieškovės pasiūlymo atitiktį P2 kriterijui vertino ne pagal metinį objekto energijos suvartojamą kiekį, bet pagal mėnesinį objekto energijos suvartojamą kiekį, kad nepagrįstai skyrė 0 balų ieškovei pagal P2 kriterijų. Be to, ieškovė savo techninio sprendinio įgyvendinamumą ir pagrįstumą įrodinėjo ne pasiūlymų vertinimo metu, o tik teikdama pretenziją ir argumentus, konsultacines išvadas bylos nagrinėjimo metu. Rėmimasis naujais, pretenzijoje ar atsakyme į pretenziją nenurodytais argumentais iš esmės yra negalimas, todėl turėtų būti vertinami įrodymai, pagrindžiantys techninio sprendinio įgyvendinamumą ir pagrįstumą, buvę pasiūlymų vertinimo metu, bet ne papildomai į bylą pateikti įrodymai.

Atsakovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 ir teigė, kad ji neturėjo kitos pasirinkimo galimybės, kaip skirti ieškovei 0 balų pagal P2 parametrą. Teismas nurodė, kad nors atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartis priimta faktinėmis aplinkybėmis netapačioje byloje, tačiau atsakovė pagrįstai ja vadovavosi. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai ir teisėtai ieškovei skyrė 0 balų pagal P2 kriterijų, nes ieškovės siūlomas sprendinys yra nepagrįstas, neįgyvendinamas ir neužtikrinantis visų atsakovės elektros energijos poreikių patenkinimo per metus tik iš saulės elektrinės. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir grąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį bei atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlymo vertinimą.

Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodomais aspektais Pirkimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai ir tai sudaro pagrindą nutraukti Pirkimą. Teismas nustatė, kad atsakovė priėmė sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų balų, pasiūlymų eilės ir laimėtojo. Pranešimu apie sprendimą buvo įgyvendinta VPGSSĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga. Sprendime atsakovė nurodė pagrindinius motyvus, kodėl ieškovės pasiūlymui pagal ekonominio naudingumo P2 kriterijų skyrė 0 balų. Pagal VPGSSĮ 47 straipsnio 2 dalį atsakovė, gavusi ieškovės raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo jo gavimo dienos turėjo pareigą pateikti dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, pasiūlymo atmetimo priežastis ir kitus įstatyme numatytus duomenis. Ieškovė neneigia, kad informacija jai buvo pateikta per keturiolika dienų, t. y. nepraleidus VPGSSĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl duomenų nepateikimo iš karto po sprendimo priėmimo nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu nebuvo suformuoti jo motyvai. Ieškovės reikalavimą nutraukti Pirkimą nurodytu pagrindu teismas atmetė.

Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovės 2024 m. gruodžio 20 d. pretenziją (ieškovės pateiktą antrą pretenziją). Teismas nustatė, kad šios pretenzijos pagrindas ir dalykas yra 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimas, kurį ieškovė turėjo teisę ginčyti per dešimt dienų, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai pretenziją paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas dėl viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, į tai, jog tik išimtiniais atvejais, esant būtinumui, byla gali būti nagrinėjama žodžiu, 2025 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Ta pačia nutartimi teismas netenkino ieškovės prašymų išreikalauti sprendimus dėl kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų įvertinimo, atsižvelgęs į tai, jog prašymai nesusiję su bylos įrodinėjimo dalyku. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje nebuvo pareiškusi prašymo susipažinti su sprendimais. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė 2025 m. vasario 28 d. reiškė prašymą pridėti prie civilinės bylos medžiagos laimėtojo pasiūlymo (ne)atitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams argumentų santrauką iš civilinės bylos Nr. e2-274-883/2025, motyvuodama tuo, jog iš prašomo pridėti priedo yra matyti, kad didelės dalies trečiojo asmens pasiūlymo sprendinių atsakovė detaliai nevertino. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas nėra šios bylos dalykas, atsisakė priimti prašymą ir santraukas dėl trečiojo asmens pasiūlymo.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2025 m. kovo 7 d. pareiškė prašymą išreikalauti atsakovės viešųjų pirkimų komisijos narių pasirašytus protokolus, kuriuose buvo sprendžiama dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą, taip pat atsakovės pasitelktų ekspertų pasirašytus vertinimus dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pretenzijoje, atsakovės atsakyme į pretenziją, byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus šiais klausimais, į tai, kad pasiūlymo vertinimas pagal P1 parametrą nėra šios bylos dalykas, o ieškovė, reikšdama pretenziją, nereiškė prašymo pateikti ieškovei susipažinimui protokolus, prašymą atmetė.

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,DG VPP vystymas“ prašo: 1) skirti civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka; 2) kviesti ir kaip liudytojus civilinėje byloje apklausti UAB „Statybos tyrimų institutas“ teismo ekspertą Sigitą Mitkų, atsakovės ekspertus, atlikusius ieškovės pasiūlymo pagal P2 parametrą vertinimą (įpareigojant atsakovę patikslinti kontaktinius duomenis); 3) pridėti prie civilinės bylos ieškovės 2025 m. vasario 28 d. teiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo, kuriuos Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 7 d. rezoliucija nepagrįstai atsisakė priimti, ir juos įvertinti; 4) išreikalauti iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos viešojo pirkimo komisijos protokolus, kuriuose buvo sprendžiama dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal Pirkimo dokumentų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarkai ir kriterijai“ nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarką bei kriterijus, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą, taip pat atsakovės ekspertų pasirašytus vertinimus dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal Pirkimo dokumentų 18 priedo nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarką bei kriterijus, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą; 5) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovė tinkamai laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, o visi ginčo klausimai, kurie buvo identifikuoti pretenzijose bei atitinkamai nurodyti ieškinyje, sudaro ginčo ribas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apskųstame sprendime neteisingai išaiškinta, kad viešąjį pirkimą vykdant konkurencinio dialogo būdu, visi sprendiniai turi būti suderinti dialogo metu prieš galutinių pasiūlymų pateikimą, o to neatlikus, egzistuoja pagrindas nepriimti ieškovės galutinio pasiūlymo sprendinių dėl P2 parametro įgyvendinimo. Pirkimo dokumentų nuostatos patvirtina, kad galutinis pasiūlymas turi atitikti bendruosius pasiūlymų pateikimo reikalavimus ir negali būti blogesnis už dialogo metu komisijos bei pasiūlymą pateikusio dalyvio pasiektus susitarimus. Atsakovė sprendimu dėl pasiūlymų eilės nustatymo pripažino, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas, ieškovės pasiūlymą įvertino pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Jeigu ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, tai jis turėjo būti atmestas ir negalėjo būti vertinamas.

Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais siekiama motyvuoti 0 balų skyrimą pagal P2 kriterijų, peržengia Pirkimo dokumentų sisteminio aiškinimo ribas. Su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami kelis skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės sprendimo dėl tiekėjų pasiūlymų eilės nustatymo pagrįstumo, ieškovės galutinį pasiūlymą vertino, be kita ko, pagal sutarties vykdymo sąlygas, kurios nustatytos Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunktyje, 27 punkte. Pastarųjų pirkimo sutarties nuostatų aiškinimas ir jų taikymas ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo metu išeina už Pirkimo procedūros ribų ir nesuponuoja pagrindo jomis remtis, pateisinant atsakovės priimto sprendimo pagrįstumą. Ieškovės pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkto, Pirkimo sąlygų 22 priede „Sutarties projektas“ esančio 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunkčio, 27 punkto bei Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimus. Tai patvirtina tiek ieškovės sprendiniai ir jų paaiškinimai, tiek specialistų, taip pat ir atsakovės, išvados.

Teismas, nusprendęs, kad 686 238 kWh per metus energijos poreikis objektui užtikrinti siūloma ant pastatų stogo montuoti 800 kW galingumo saulės elektrinę ir 1 500 kWh talpos kaupiklius (galinčius kaupti elektros energiją ir dieną sukauptą elektros energiją tiekti nakties metu), neatsižvelgė, jog tai yra ieškovės pasiūlymo duomenų dalis, bet ne visuma (buvo pažeistas turiningojo pasiūlymo vertinimo principas). Ieškovė pasiūlė ne tik 800 kW galingumo saulės elektrinę ir 1 500 kWh talpos kaupiklius, bet ir išmanios technologinės apskaitos bei sprendinių įdiegimą, kurie užtikrina, kad saulės elektrinės sugeneruotas energijos kiekis būtų panaudojamas per vienerius metus. Ieškovės pasiūlytų sprendinių visuma parodo, kad 686 238 kWh per metus energijos poreikis objektui bus užtikrinamas iš siūlomos saulės elektrinės sugeneruoto energijos kiekio (714 047 kWh per vienerius metus).

Teismas įvertino, kad (i) bendrai spalio–kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga pačios ieškovės deklaruotiems elektros poreikiams tenkinti, bei (ii) balandžio–rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), pažeidžia P2 kriterijaus vertinimo tvarką. P2 kriterijumi buvo vertinamas energijos poreikis iš atsinaujinančių energijos šaltinių per metus, bet ne energijos poreikis kiekvieną mėnesį. Vien tai, kad atitinkamais mėnesių laikotarpiais elektros energijos kiekis iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus netolygus, nereiškia, jog P2 kriterijumi siekiamas metinis rezultatas bus neužtikrinamas.

Apskųstame sprendime neteisingai nurodyta, kad saulės elektrinės sugeneruotas energijos perteklius niekur negali būti panaudojamas. Nei Pirkimo sąlygose, nei partnerystės sutarties projekte nebuvo nustatyta, kokią elektros energijos rūšį privatus subjektas turi apskaityti Šiaulių kalėjimo naudotojams (objekto reikmėms): energiją iš atsinaujinančių šaltinių ar centralizuotų tinklų (objekto reikmėms skirtos elektros energijos kilmė nebuvo reglamentuojama).

Priešingai nei nusprendė teismas, privačiam subjektui buvo pavestas ne tik komunalinių paslaugų organizavimas ir koordinavimas, tačiau ir aktualios infrastruktūros sukūrimas, taip pat ir komunalinėms paslaugoms teikti. Pirkimo dokumentuose nėra nustatyta, kad elektros energijos, skirtos pastato funkcionavimui, rūšis negali būti saulės elektrinės sugeneruojamas elektros energijos kiekis. Taigi, ne atsakovė, o būtent privatus subjektas rūpinasi tiek infrastruktūros sukūrimu dėl elektros energijos, skirtos pastato funkcionavimui, tiek ir objekto reikmėms skirtų komunalinių paslaugų organizavimu bei jų koordinavimu. Tarp šalių niekuomet nebuvo ginčo, kad komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos partnerystės sutarties projekte, yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. pass-through costs) ir jas apmoka valdžios subjektas, tačiau tai nereiškia, jog sąnaudų organizavimas ir koordinavimas yra paties valdžios subjekto sutartiniams įsipareigojimams, rizikoms bei atsakomybei priskirtina sutartinė dalis.

Apskųstame teismo sprendime nurodyta atsakovės pozicija, kad virtualaus kaupiklio sprendinys pagal savo esmę negali būti priskirtas prie atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinių, nepagrįsta. Ieškovės pasiūlymą sudaro techninių sprendinių visuma. Virtualus kaupiklis užtikrina atsinaujinančio energijos šaltinio – saulės elektrinės energijos kiekio – subalansavimą per P2 kriterijaus vertinamą laikotarpį – metus. Pats virtualus kaupiklis nėra „savarankiškas“ sprendimas, tai yra skaitmeninė energijos kaupimo ir valdymo bei balansavimo sistema.

Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta, kad P2 kriterijaus įgyvendinimas turi būti pagrįstas ir užtikrintas kiekvieną mėnesį (P2 parametro vertinimo rodiklis buvo metinis). Atsakovė, prašydama, kad ieškovė užpildytų atsakovės parengtą lentelę pagal kiekvieną metų mėnesį, nukrypo nuo Pirkimo dokumentuose nustatytos P2 kriterijaus vertinimo. Ieškovės pasiūlymas buvo vertinamas pagal neišviešintus Pirkimo sąlygų reikalavimus. Pats teismas sprendime, palaikydamas atsakovės poziciją, ieškovės P2 parametro įvykdymą vertino pagal mėnesius, o ne pagal metinį elektros energijos kiekį.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė visų savo sprendinių realumą turėjo įrodyti galutinio pasiūlymo pateikimo metu ir (ar) pateiktais pasiūlymo paaiškinimais, taip pat ir galimybę saulės elektrinę sutalpinti ant objekto stogų. Šie klausimai yra sutarties vykdymo sąlygos.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovės sprendinių realaus įvykdymo. Visų pirma, ieškovė pateikė visus duomenis, kurių buvo prašoma pagal Pirkimo sąlygas, taip pat atsakovės papildomai prašytus duomenis. Antra, atsakovė skundžiamu sprendimu atliko ieškovės pasiūlymo vertinimą dėl aplinkybių, dėl kurių nebuvo kreiptasi į ieškovę, taip pat ir dėl saulės elektrinės įrengimo ant stogų. Atsakovė pasiūlymo vertinimą atliko tokiu detalumu, kuris yra priskiriamas prie sutarties vykdymo bei jos įgyvendinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas sukūrė neproporcingą naštą Pirkimo dalyviams dėl jų pasiūlymo įrodymo apimties Pirkimo procedūroje.

Ieškovės pasiūlyta saulės elektrinė tilps ant objekto stogo, kiti ieškovės pasiūlyti techniniai sprendiniai yra realiai įvykdomi, šią aplinkybę patvirtina UAB „Reenpro“ projektiniai skaičiavimai, UAB ,,Teniso pasaulis“ valdomos 400 kW galios saulės elektrinės elektros energijos generacijos ataskaita už 2024 metus, 3D elektrinės išdėstymo modelis, eksperto Sigito Mitkaus išvados.

Ieškovė 2025 m. vasario 28 d. pateikė prašymą dėl įrodymų priėmimo, kuris patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlytų sprendinių atveju atsakovė taiko kitą standartą, nurodydama, jog sprendiniai bus detalizuoti techninio darbo projekto rengimo stadijoje (sutarties vykdymo metu). Tačiau teismas atsisakė šiuos įrodymus priimti, nenurodydamas motyvų.

Teismas neįvertino ieškovės pateiktų Sigito Mitkaus konsultacinių išvadų, nepateikė argumentų, kodėl išvadomis nesirėmė.

Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Ieškovės teisė būti išklausytai ir teisė į visapusišką bylos išnagrinėjimą buvo paneigta. Byla buvo sudėtinga techniniais ir specialių žinių reikalaujančiais klausimais, o siekiant atskleisti ginčo klausimus buvo būtinas žodinis teismo posėdis, kurio metu buvo būtina apklausti specialių žinių turinčius specialistus, be kita ko, atsakovės specialistus, kurie atliko ieškovės pasiūlymo įvertinimą.

Teismas nepagrįstai nenustatė pagrindo nutraukti Pirkimą. Ieškovės teigimu, pasiūlymų vertinimo metu buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Pirma, atsakovė jau po pasiūlymų pateikimo pradėjo aiškinti ir taikyti P2 kriterijų kitaip, nei buvo išviešinta Pirkimo dokumentuose. Antra, esant dviprasmiškai Pirkimo sąlygai dėl P2 parametro aiškinimo ir taikymo, visi Pirkime dalyvaujantys tiekėjai galėjo ją skirtingai suprasti, pateikti skirtingus techninius pasiūlymus ir iš esmės kitokią kainodarą. Atsakovė Pirkimo metu neišvengiamai susidūrė su nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų vertinimo situacija, kurios negalima pripažinti objektyvia ir atitinkančia skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitus pamatinius principus. Trečia, atsakovė priėmė sprendimą dėl ekonominio naudingumo vertinimo, o motyvus pateikė tik po keturiolikos dienų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė viešojo pirkimo komisijos protokolo dėl P1 parametro vertinimo, kuriame būtų nustatyti konkretūs vertinimo motyvai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti ieškovės prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo, įrodymų priėmimo ir išreikalavimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

Teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl ieškovės suinteresuotumo, teikdama rašytinius paaiškinimus, tačiau teismas apskųstame sprendime dėl to atskirai nepasisakė. Atsakovė pasiūlymų eilėje užėmė ketvirtą vietą, o trečioje ir antroje vietoje esančių pasiūlymų neginčija. Pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme: 1) dėl pernelyg plačiai taikomo sisteminio aiškinimo metodo, kai Pirkimo sąlygų 18 priedas, 14 priedo 1 priedėlis aiškinami kartu su Techninės specifikacijos 17 punktu, Sutarties 3 priedo 26.2 papunkčiu, 27 punktu; 2) dėl to, jog pačios atsakovės pasitelktas ekspertas pasiūlymo vertinimo metu palaikė ieškovės poziciją; 3) dėl naujų sprendinių, kuriuos ieškovė būtų siūliusi, jei ieškovei būtų aiškūs P2 kriterijaus reikalavimai.

Teismas, nurodęs, kad ieškovė siūlomu virtualiu kaupikliu viršijo atsakovės aiškiai suformuotas rizikos apimtis, ir įvertinęs ieškovės siūlomos saulės elektrinės pagamintos elektros energijos faktinio sunaudojimo galimybes be virtualaus kaupiklio, teisingai aiškino ir taikė Pirkimo sąlygas, teisingai nustatė pasiūlymo turinį. Ieškovė tik su galutiniu pasiūlymu pateikė visiškai naują sprendinį – virtualų kaupiklį, tačiau su pasiūlymo paaiškinimais nepateikė jokių realumo ir įgyvendinamumo įrodymų, pateikė formalius virtualaus kaupiklio sprendinio paaiškinimus, nepridėjo ekspertų skaičiavimų ir kitų duomenų. Vien formalus dokumentų pateikimas nelaikytinas pakankamu pagrindu patenkinti ieškinį.

Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ginčijamu atsakovės sprendimu buvo patvirtinta ieškovės pasiūlymo atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams. Visų pirma, atsakovė dėl ieškovės pasiūlymo privalomų sprendinių patvirtino atitiktį Pirkimo sąlygoms, tačiau kitoje sprendimo dalyje (dėl kokybės kriterijų vertinimo) buvo aiškiai nustatyti neatitikimai Pirkimo sąlygoms. Antra, kadangi energetinio efektyvumo sprendinys nebuvo privaloma pasiūlymo dalis, atsakovė negalėjo konstatuoti viso pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygoms ir atmesti ieškovės pasiūlymą, o turėjo skirti 0 balų.

Ginčas yra kilęs ne dėl to, kad atsakovė vertino ne metinį, o mėnesinį elektros energijos suvartojimą, o dėl to, jog atsakovė iškėlė reikalavimą pateikti elektros energijos suvartojimo iš centralizuotų tinklų dydžius (atitinkamai, įrodyti elektros energijos suvartojimo iš atsinaujinančių elektros šaltinių kiekius), kuriuos ieškovė deklaravo pasiūlyme. Visi klausimai dėl mėnesinio elektros energijos suvartojimo yra skirti įsitikinti, kad bendras metinis suvartojimas yra realus ir įgyvendinamas, o ieškovė neatliko tik formalaus matematinio veiksmo.

Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad virtualus kaupiklis yra neatskiriama sudėtinė energetinio efektyvumo sprendinio dalis, todėl yra leistinas. Ieškovė pasiūlyme nepridėjo jokių papildomų saulės elektrinės fizinių kaupiklių ar kitų įrenginių, o tik montuojamą apskaitos sistemą pervadino į virtualų kaupiklį ir siekė jį priskirti prie energetinio efektyvumo sprendinio visumos. Atsakovė nebuvo suteikusi apskaitos sistemai energetinio efektyvumo sprendinio (atsinaujinančių šaltinių) statuso.

Ieškovė neteisi, teigdama, kad vien tik komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijų pavadinimas jai suteikia teisę pateikti virtualaus kaupiklio sprendinį, kadangi aiškina tokias funkcijas pernelyg plačiai.

Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji (ieškovė) neturėjo pareigos detaliai pagrįsti savo siūlomo sprendinio, kadangi visi konkretūs duomenys skaičiuojami sutarties vykdymo metu. Be pasiūlymo sprendinių vertinimo objektyviai nėra įmanoma suteikti ekonominio naudingumo vertinimo balų. Be to, neaišku, kokiu būdu ieškovė pasiūlė 0 kWh, jeigu nėra galimybės tinkamai apskaičiuoti elektros energijos kiekio. Atsižvelgiant į nuoseklų teisinį reguliavimą, pačias Pirkimo sąlygas, teismų praktiką, P2 kriterijus nėra sutarties vykdymo sąlyga, o atsakovės veiksmai, siekiant įsitikinti ieškovės pasiūlymo pagrįstumu, laikytini pagrįstais ir neviršijančiais to, kas yra būtina ir įtvirtinta Pirkimo sąlygose.

Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad yra pakankamai įrodymų dėl to, jog siūlomos galios saulės elektrinė tilps ant ieškovės projektuojamo pastato stogo. Pirma, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai pateikti tik po atsakovės ginčijamo sprendimo priėmimo. Antra, atsakovė pagrįstai įvertino, kad ieškovės pateiktas sprendinys yra neįgyvendintinas ir netinkamas, kadangi sutalpinti visų ieškovės nurodytų mechanizmų ir 800 kW galingumo saulės elektrinės ant 9 340 kv. m ploto stogo yra neįmanoma. Ieškovė pavėluotai ginčija P2 kriterijaus aiškumą, tikslumą ir nedviprasmiškumą, todėl teismas teisingai įvertino tokių ieškovės veiksmų padarinius ir nevertino šių argumentų.

Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Pirkimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai ir tai yra pagrindas nutraukti Pirkimą. Ginčijamo sprendimo motyvai ieškovei buvo pateikti per keturiolika dienų, t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Įstatymo pažeidimo ieškovei nepateikus komisijos protokolo dėl P1 kriterijaus vertinimo nebuvo padaryta, nes ieškovei buvo pateikta jo santrauka. Be to, ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo stadija, prašydama jį išreikalauti.

Atsakovė palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir įrodymų, kurie nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nepriėmimo ir neišreikalavimo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Spi 1“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, kadangi praleido terminą tiek ginčyti Pirkimo sąlygas, tiek pateikti 2024 m. gruodžio 20 d. pretenziją, kuria ginčijo ieškovei skirto balo pagal P1 kriterijų ir trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės sprendimas skirti 0 balų ieškovės pasiūlymui pagal P2 kriterijų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti. Apeliaciniame skunde pateiktas P2 kriterijaus aiškinimas yra subjektyvus. Ieškovės pasiūlytas sprendinys yra ne tik neįgyvendinamas ir nepagrįstas, bet ir negarantuoja, kad elektros energija visam objektui nebus perkama iš centralizuotų tinklų per metus, šią aplinkybę patvirtina tiek ieškovės dubliko argumentai, tiek ieškovės pasitelkto specialisto atsakymai į klausimus. Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad dalyvio pasiūlymas turi būti pagrįstas ir įgyvendinamas. Ieškovė pateikė deklaratyvų pasiūlymą ir pasiūlymų vertinimo metu nesugebėjo pagrįsti siūlomo sprendinio realaus įgyvendinamumo, todėl jos pasiūlymui pagal P2 kriterijų buvo pagrįstai skirta 0 balų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dalyviai negali siūlyti naujų sprendinių, kurie nebuvo aptarti dialogo metu. „Virtualaus kaupiklio“ (naujas, dialogo metu neaptartas) sprendinys buvo pateiktas tik su galutiniu pasiūlymu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovės kartu su galutiniu pasiūlymu pateikti sprendiniai ir nurodytos P2 kriterijaus R1 ir R2 rodiklių reikšmės (0,000001 kWh per metus) nėra suderinamos su Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 2 ir 6 punktų, Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkto ir sutarties 3 priedo 26.2 papunkčio reikalavimais.

Atsakovė nereikalavo įrodyti pasiūlymo pagrįstumo tokiu detalumu, koks keliamas techninio darbo projekto rengimui. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė nepažeidė vertinimo tvarkos, siekdama įsitikinti ieškovės pasiūlytų sprendinių realiu įgyvendinimu. Detalūs skaičiavimai ir specialistų išvados ieškovės buvo pateiktos tik kartu su pretenzija ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo nutraukti Pirkimą, kadangi ieškovė neįrodė, jog buvo pažeisti VPAGSSĮ 6 straipsnio 1 dalies principai ir 10 straipsnio 5 dalis.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai bei procesinio pobūdžio prašymai (pareiškimai) dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos, rašytinių paaiškinimų priėmimo ir įrodymų išreikalavimo yra nepagrįsti.

Ieškovė UAB „DG VPP vystymas“ pateikė 2026 m. rugpjūčio 12 ir 17 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; apklausti liudytojus UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertą S. Mitkų, atsakovės ekspertus, kurie vertino ieškovės pasiūlymą pagal P2 parametrą, Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertą techninėje srityje Darių Mitką; jeigu byla nebūtų skirta nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nebūtų kviečiami liudytojai, skirti teismo ekspertizę. Ieškovė prašymus grindė šiais argumentais:

Byla yra sudėtinga, joje sprendžiami ginčo teisiniai klausimai (konkurencinis dialogas ir procedūros reikšmė sprendiniams; sprendinių atitikties partnerystės sutarties sąlygoms; sprendinių vertinimo ribos pirkimo eigoje; partnerystės sutarties rizikų paskirstymas tarp sutarties šalių, t. y. privataus subjekto ir valdžios subjekto, elektros energijos rūšys ir kt.), techniniai klausimai, susiję su elektros energijos poreikių sprendinių įgyvendinimu (saulės elektrinės specifika, elektros energijos apskaitos bei balansavimo sprendiniai).

Teismo posėdyje dalyvautų ieškovės darbuotojai, turintys specialių žinių, susijusių su P2 parametru, būtų apklausti išvadą parengę ekspertai. Civilinės bylos išnagrinėjimas pagal rašytinius įrodymus neatskleis ginčo klausimų.

Jeigu nebūtų tenkintas prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo bei liudytojų apklausos, būtina skirti teismo ekspertizę, nes specialistai pateikė skirtingas išvadas.

Ieškovė turi teisinį suinteresuotumą. Potencialaus Pirkimo laimėtojo ir pašalinimo pagrindų taikymas yra Pirkimo vykdytojo kompetencija. Atsakovė nepriėmė sprendimo dėl ieškovės pašalinimo iš Pirkimo.

Eksperto S. Mitkaus pateikta išvada autentiška. Jis turi reikiamą kompetenciją. Apeliantės teisiniai atstovai konsultacinės išvados nerengė. Teisinio atstovo procesiniai veiksmai, susiję su eksperto išvados gavimu, jos pateikimu teismui, negali būti tapatinami su eksperto atliekamu techniniu vertinimu ir konsultacinės išvados parengimu.

Ieškovė pateikė į bylą naujus rašytinius įrodymus – atsakovės prašymą ieškovei pateikti informaciją, ar susijusių bendrovių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja UAB „Salvinta“ (ankstesnis ieškovės pavadinimas),vadovai, kito valdymo ar priežiūros organo nariai ar kiti asmenys, turintys teisę atstovauti įmonei ar ją kontroliuoti, jos vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, turi specialius bendrovės atstovavimo, sprendimo priėmimo ar kontrolės įgaliojimus; ieškovės paaiškinimus atsakovei ir ieškovės aiškinamąjį raštą dėl kapitalo pagrindimo.

Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba 2026 m. rugpjūčio 14 ir 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė spręsti dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, neskirti teismo ekspertizės. Atsakovė nurodė tokius argumentus:

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. birželio 18 d. nutartyje padarė išvadą, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, nes ji atitinka pašalinimo pagrindą, įtvirtintą VPGSSĮ 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei konkurso sąlygų 4 priedo 1.1 papunktyje. (civilinė byla Nr. e2A-247-553/2026). Ieškovė yra valdoma ir kontroliuojama UAB „MG grupė“ (anksčiau – UAB koncernas „MG Baltic“), kurios atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Patenkinus ieškinį, ieškovė turėtų tik hipotetinę galimybę sudaryti sutartį. Dėl to ji neturi teisės ginčyti atsakovės sprendimų.

„Virtualus“ kaupiklis neatitinka konkurso sąlygų. Pirkimo sąlygose yra dviejų skirtingų „rūšių“ elektros energijos poreikis: ieškovės rizikai priskiriamas poreikis ir atsakovės rizikai priskiriamas poreikis. Ieškovė galėjo pateikti pasiūlymą tik dėl jos rizikai priskiriamo elektros energijos kiekio. Atsakovė konkurso sąlygų techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkte nurodė, kad jos rizikai priskiriama elektros energija į pasiūlymą neįtraukiama. Ieškovė į pasiūlymą įtraukė įrenginius bei patalpas, kuriems negalėjo būti nurodoma elektros energija. Ji priskyrė save nepriklausomam elektros tiekėjui, t. y. laikė, jog gali pakeisti atsakovės perkamą elektrą iš centralizuotų tinklų. „Virtualus“ kaupiklis nėra atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinys, bet yra apskaitos sistema. Pagal konkurso sąlygas į skaičiavimus dėl elektros energijos sunaudojimo galėjo nebūti įtraukiama tik atsinaujinančių šaltinių elektros energija. Toks ieškovės sprendinys nebuvo vertinamas ne dėl to, kad jis nepateiktas su galutiniu pasiūlymu, bet dėl to, kad jis neatitiko konkurso sąlygų.

Lietuvos Aukščiausias Teismas neįpareigojo teismo skirti ekspertizę. Ieškovės pateikta 2025 m. vasario 1 d. ekspertinė išvada ir 2025 m. vasario 21 d. konsultacinė išvada nepagrindžia jos teiginių, jų turinys prieštaringas, dalis klausimų dėl teisės aiškinimo. S. Mitkus išvadas grindė ieškovės pateiktais duomenimis, jų nepatikrindamas ir nepalygindamas su bylos duomenimis, SE veikimo, elektros generavimo ir panaudojimo praktika. Specialistas neapskaičiavo, kiek elektros energijos realiai sunaudotų atsakovės objekto dalies įrenginiai, koks būtų reikalingas plotas saulės elektrinei ir kitiems ant stogo montuotiniems inžineriniam įrenginiams įrengti. Specialistas neatsižvelgė į saulės modulių tarpusavio šešėliavimą. Išvadoje pavartota „virtualaus“ kaupiklio sąvoka nepagrįsta techniniu ar norminiu šaltiniu.

Byla nėra išskirtinė. Paskyrus žodinį posėdį ir nusprendus apklausti liudytojus, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, neužtikrintas proceso operatyvumas. Šalių kilęs ginčas yra teisinio pobūdžio, t. y. ar ieškovės siūlomas virtualus kaupiklis leidžiamas pagal Pirkimo sąlygas. Ieškovė pateikė išsamius procesinius dokumentus, kuriuose nurodė argumentus.

Trečiasis asmuo UAB „Spi 1“ 2026 m. rugpjūčio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė tokius argumentus:

Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, nes negali būti pripažinta pirkimo laimėtoja. Ieškovė atitinka pirkimo sąlygose nustatytą pašalinimo iš pirkimo pagrindą. Ji priklauso UAB „MG grupė“ valdomai įmonių grupei. UAB „MG grupė“ nuteista už papirkimą ir prekybą poveikiu. Jos teistumas neišnykęs, todėl ieškovės pasiūlymas turėjo būti atmestas.

Specialisto Sigito Mitkaus konsultacinė išvada prieštaringa, nepagrįsta objektyviais duomenimis, skaičiavimais. Ieškovė pasiūlymų pagrįstumą ir įgyvendinamumą turėjo pagrįsti galutinių pasiūlymų vertinimo metu. Konsultacinės išvados 3, 4 klausimai susiję ne su ieškovės pasiūlymo techniniais aspektais, bet teisės klausimais – Pirkimo sąlygų aiškinimu. Konsultacinės išvados turinys paneigia ieškovės pasiūlyme deklaruotą 0 kW iš centralizuotų miesto tinklų pagal P2 kriterijų „Energijos efektyvumas“. Konsultacinę išvadą galėjo parengti ne ieškovės pasitelktas specialistas, bet ją atstovaujantys teisininkai.

Ieškovė neįrodė pasiūlymo deklaruoto ekonominio naudingumo. Galutinių pasiūlymų vertinimo metu ieškovė pateikė paaiškinimus, kuriuose užfiksuota, kad atsakovė turės įsigyti elektros energiją iš centralizuotų tinklų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje kilo šalių ginčas dėl atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimo, kuriuo apeliantės UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlymas įvertintas 0 balų pagal ekonominio naudingumo kriterijų ,,Energetinis efektyvumas (P2)“.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. balandžio 15 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė apie Pirkimą. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad, įgyvendinant projektą, siekiama atrinkti investuotoją, kuris iki sutarties pasirašymo turės įsteigti privatų subjektą projektui įgyvendinti. Privačiam subjektui bus perduotos darbų vykdymo ir paslaugų teikimo veiklos (Pirkimo sąlygų 1 punktas). Sutarties trukmė – iki penkiolikos metų nuo Sutarties įsigaliojimo visa apimtimi (Pirkimo sąlygų 4.1 papunktis). Projektui įgyvendinti valdžios subjektas siekia atrinkti investuotoją, kurio įsteigtas ar sudarytas privatus subjektas užtikrins šiuos rezultatus: 1) suprojektuos, pastatys ir atitinkamai įrengs Šiaulių tardymo izoliatoriaus infrastruktūrą, kurią sudarys kontrolės ir leidimų punktas, administracinis-aptarnavimo korpusas, režimo korpusas, užimtumo centras, inžineriniai tinklai ir kiti inžineriniai statiniai, kietos dangos keliai teritorijoje, želdiniai, pėsčiųjų takai ir kita Techninėse specifikacijose numatyta infrastruktūra; 2) atliks optimalią naujai sukurtos infrastruktūros priežiūrą sutarties laikotarpiu, perduodant privačiam subjektui naujos infrastruktūros ūkio priežiūrą ir kitų paslaugų teikimą. Viešasis pirkimas buvo vykdomas konkurencinio dialogo būdu (Pirkimo sąlygų 4.2 papunktis) (2025 m. sausio 3 d. ieškinio Nr. CBP-12 1 priedas „Investuotojo atrankos valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių rajono savivaldybės Ginkūnų seniūnijos Malavėniukų kaimą konkurencinio dialogo būdu sąlygos“ (toliau – Pirkimo sąlygos)).

Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių (pasiūlymų) vertinimo tvarka ir kriterijai“ II skyriuje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nustatyta, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas bus vertinamas taikant du kriterijus: 1) „Metinis atlyginimas per visą sutarties laikotarpį (C)“, 2) „Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“. Pastarąjį kriterijų sudaro tokie rodikliai: „Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė (P1)“, „Energinis efektyvumas (P2)“, „Pastatų tvarumo vertinimo sistema (P3)“. Kriterijaus P2 parametrai – „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ ir „Elektros energijos suvartojimas (R2)“; bendras kriterijaus P2 lyginamasis svoris – 15 (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 1 priedas „Pirkimo sąlygos“, 139 lapai).

Pagal Pirkimo sąlygų 14 priedą „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ pirkimo dalyviai turėjo pateikti objekto projekto aiškinamąjį raštą su koncepcijos aprašymu ir schemomis, sprendinių architektūriniais-techniniais brėžiniais, įvertindami esamą žemės sklypo situaciją, poreikius ir objekto techninius sprendinius, ir užpildyti 1 priedėlio formą, t. y. nurodyti energijos vartojimo metinius rodiklius (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 1 priedas „Pirkimo sąlygos“, 71–76 lapai).

Apeliantė UAB „DG VPP vystymas“ su pasiūlymu pateiktoje Pirkimo sąlygų 14 priedo ,,Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio lentelėje nurodė, kad šiluminės energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra 0,000001 kWh (R1 parametras); elektros energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra 0,000001 kWh (R2 parametras) (apeliantė pasiūlyme nurodė, kad bendras šiluminės ir elektros energijų kiekio, perkamo iš centralizuotų miesto tinklų, poreikis yra 0 kWh, bet, užpildydama lentelę, nurodė 0,000001 kWh tam, jog, įrašius šiuos skaičius į P2 kriterijaus balų apskaičiavimo formulę, nebūtų dalybos iš 0) (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 2.3 priedas „Ieškovės 2024 m. rugsėjo 23 d. techninis pasiūlymas (14 priedo 1 priedėlis „Energijos vartojimo rodikliai“).

Apeliantė pasiūlymo 14 priede „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ nurodė, kad parinko sprendinius, kurie leidžia atsakovei visą reikiamą energiją, kuri skirta projektuojamų pastatų šildymui, vėsinimui, vėdinimui (be virtuvės, parduotuvės ir gamybinio korpuso, be buitinio karšto vandens paruošimo) ir suprojektuotų pastatų bei teritorijos apšvietimui, drėgmės palaikymui (režimų korpusuose), bendram elektros energijos poreikiui pastatų techniniams įrenginiams (be virtuvės, parduotuvės, gamybinio korpuso patalpų, Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrenginių, kompiuterių, orgtechnikos, buitinės technikos, telefonų, buitinio karšto vandens šildymo įrenginių), pasigaminti iš teritorijoje sumontuotų atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės baterijų. Apeliantė pasiūlė šiuos esminius sprendinius: 1) ant režimų ir administracinio korpuso pastatų stogų suprojektuojama ir sumontuojama 800 kW galingumo saulės elektrinė; 2) investuojama į 1 500 kWh talpos energijos kaupiklius, kad būtų pasiektas praktiškai 100 proc. saulės generuojamos elektros energijos panaudojimas vystomo objekto vidinėms reikmėms, neplanuojant energijos atiduoti į ESO tinklus; 3) pastatų šildymas (be karšto vandens) įgyvendinamas investuojant į geoterminį šildymą, kombinuotą su oro rekuperacine sistema ir efektyviais šilumos siurbliais; 4) pastatų vėsinimui naudojama efektyvi oras–oras vėsinimo sistema; 5) pastatai statomi iš kokybiškų medžiagų, kad būtų pasiektas maksimaliai efektyvus šiluminės energijos panaudojimas; 6) investuojama į išmanias technologijas, daviklius, kad automatiškai būtų reguliuojami šilumos, oro srautų, drėgmės, vėdinimo, šviesos energijos poreikiai objekte. Apeliantė detalizavo jos pasirinktus sprendinius ir nurodė jų pagrindimą (objekto energijos poreikio pagrindimą, saulės elektrinės galingumo, elektros energijos kaupiklių parinkimą ir kitus duomenis bei skaičiavimus). Projektuodama elektros energijos poreikius ŠVOK ir kitoms sistemoms, ji rėmėsi projektuojamų pastatų energetinio naudingumo vertinimo ataskaitomis bei patirtimi analogiškuose objektuose. Atlikusi modeliavimus, ji nustatė, kad elektros energijos poreikis objekte sudarys 686 238 kWh per metus. Reikiamam elektros energijos kiekiui iš atsinaujinančių energijos šaltinių užtikrinti pasirinko 800 kW galingumo saulės elektros energijos jėgainę, kuri, pagal apeliantės atliktus skaičiavimus, tilps ant projektuojamų objekto pastatų stogų. Apeliantė nustatė, kad 800 kW galingumo elektrinė generuos nuo 700 000 iki 760 000 kWh elektros energijos per metus. Pasiūlymo priede taip pat nurodyta, kad apeliantė supranta saulės energijos generavimo specifiką, energijos generavimo sezoniškumą dėl metų ir paros laiko, taip pat ir debesuotumo. Siekdama, kad saulės elektrinės piko metu generuojama energija būtų visiškai panaudota, ji parinko sprendinį, kuris numato turėti 1 500 kWh talpos elektros energijos kaupiklius, kurių sukauptą elektros energijos kiekį objekto įrenginiai sunaudos nakties metu. Apeliantės vertinimu, toks sprendinys leis panaudoti visą generuojamą saulės energijos kiekį vidiniams objekto poreikiams (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 2.2 priedas „Ieškovės 2024 m. rugsėjo 23 d. techninis pasiūlymas (14 priedas „Techninė–inžinerinė informacija“, 59–64 lapai).

Atsakovė 2024 m. spalio 10 d. raštu paprašė apeliantės patikslinti pasiūlymo duomenis, taip pat ir paaiškinti, ar nebus poreikio valdžios subjektui eksploatuojant objektą per dvylika metų objekto ŠVOK sistemoms ir elektrifikavimui pirkti šiluminės energijos, elektros ir dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.); ar nebus poreikio valdžios subjektui pirkti šiluminės energijos, elektros energijos ir dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.) per dvylika paslaugų tiekimo metų (lentelės „Dalyvių galutinių pasiūlymų vertinimas dėl pateiktų dokumentų apimties ir informacijos“ 3.1.8 papunktis) (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 3.2 priedas „Atsakovės 2025 m. spalio 10 d. prašymai patkislinti pasiūlymą“, 5 lapas). Apeliantė 2024 m. spalio 17 d. nurodė, kad numatytas sprendinys patenkins šildymo (ŠVOK) (be valgyklos ir gamybinio korpuso) sistemai reikalingą elektros energijos poreikį ir objekto elektros energijos (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, organizacinei technikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, elektromobilių įkrovimo stotelėms) poreikį, todėl valdžios subjektui per visus dvylika metų nereikės pirkti paminėtoms sistemoms veikti reikalingos šiluminės energijos, elektros ir dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.). Taip pat patvirtino, kad pagamintos saulės energijos neperdavinės į ESO tinklus, todėl elektros pasaugojimo mokesčio nebus. Ieškovės sistema bus nepriklausoma ir autonominė. Visa pagaminama saulės energija bus akumuliuojama ir panaudojama objekte (lentelės „Dalyvių galutinių pasiūlymų vertinimas dėl pateiktų dokumentų apimties ir informacijos“ 3.1.8 papunktis) (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 4 priedas „Ieškovės 2024 m. spalio 17 d. pasiūlymo paaiškinimai“, 9 lapas).

Atsakovė 2024 m. spalio 29 d. paprašė apeliantės: 1) pagrįsti su pasiūlymu teikto ir užpildyto Pirkimo dokumentų 14 priedo 1 priedėlio duomenis papildomais (patikslinančiais) skaičiavimais, detalizuojant kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus); 2) pateikti detalius skaičiavimus įvertinant kiekvieno mėnesio poreikius kWh pagal pateiktus techninius sprendinius, detalizuojant dalyvio pasiūlyme pateiktus 3.1 priedėlio Paslaugos 2.2 darbalapį „Komunalinės paslaugos“, energijos vartojimo rodiklius ir Sąlygų 14 priedo 1 priedėlio lentelės rodiklius, pagal pridedama lentelę (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 5.2 priedas „Atsakovės 2024 m. spalio 29 d. prašymas ieškovei pagrįsti pasiūlymą“).

Apeliantė 2024 m. spalio 31 d. pateikė atsakovei užpildytą lentelę ir papildomus paaiškinimus. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygose nedviprasmiškai nurodoma, jog tiek šildymo (ŠVOK) skiltyje, tiek elektros skiltyje bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti energijos kiekis (kWh) per vienerius metus. Nepriklausomai nuo energijos šaltinio (pvz., miesto šilumos tinklai, elektra, dujos), pateikiamas ir vertinamas jau perskaičiuotas bendras šiluminės energijos kWh poreikis per vienerius metus. Pasiūlyme bei atsakovės atsiųstoje lentelėje dalyvio pateikiami duomenys, nepaisant jų išskaidymo kiekvienam mėnesiui, turi būti vertinami per bendrą vienerių metų laikotarpį. Nepaisant elektros energijos kasmėnesinių kiekių svyravimų, įvertinus bendrą metinį dalyvio pasiūlytos saulės elektrinės pagamintą elektros energijos kiekį bei bendrą elektros energijos poreikį, vienerių metų trukmės laikotarpiu nereikės papildomai pirkti energijos iš miesto centralizuotų tinklų (tenkinant metinius energijos poreikius), nes jie bus užtikrinami iš pagamintos ir sukauptos saulės energijos metinio kiekio. Užpildytoje lentelėje pagamintos energijos kiekiai nurodomi su minuso ženklu, laikinai (konkretų mėnesį) panaudojami iš centralizuotų miesto tinklų, per vienerius metus kompensuojami su prognozuojamu elektros energijos poreikiu, kuris pagal Pirkimo sąlygas perleidžiamas kaip sąnaudos valdžios subjektui. Kitaip tariant, valdžios subjektui nereikės pirkti energijos iš centralizuotų miesto tinklų (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 6.2 priedas „Ieškovės 2024 m. spalio 31 d. užpildytas dokumentas, kurio prašė atsakovė“).

Atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. informavo apeliantę, kad sudaryta pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, konkurencinio dialogo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens UAB „Spi 1“ pasiūlymas. Apeliantės pasiūlymas užėmė ketvirtą vietą. Atsakovė skyrė apeliantei už P2 kriterijų 0 balų įvertinimą (0 balų pagal R1 ir R2 parametrus) ir pateikė tokius paaiškinimus bei išvadas dėl P2 paskirtų balų:

Objekto elektrinė per metus gali pagaminti apie 800 000 kWh elektros energijos ir jos iki 75 proc. bus panaudota objekto poreikiams t. y. apie 600 000 kWh. Pagal apeliantės pateiktą pasiūlymą objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Apeliantė negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, elektros energiją iš centralizuotų tinklų ir žiemos periodu kompensuoti elektros energijos trūkumą. Bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų ŠVOK sistemai (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų) – 77 397 kWh. Bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, organizacinei technikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverių patalpų įrangai, elektromobilių įkrovimo stotelėms) – 608 841 kWh. Iš viso metinis elektros energijos poreikis – 686 238 kWh. Apeliantės pasiūlyta saulės elektrinės objekte galia 800 kWh. Nustatoma, kad vidutiniškai 1 kWh saulės elektrinės galia per metus sugeneruos 1 000 kWh elektros energijos. Objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama tik šiltojo periodo dienos metu pagal saulėtų valandų vidutinį skaičių, nes objekte numatyti 1500 kWh elektros energijos kaupikliai. Pagal išduotas ESO prisijungimo sąlygas dalyvis negali tapti elektros energiją gaminantis vartotojas ir pagamintą elektros energijos perteklių perduoti pasaugoti į ESO tinklus.

Apeliantės deklaruotas elektros kiekis šildymui 51 292 kWh per metus, iš elektros perskaičiuojama šiluminė energija šildymui 276 978 kWh per metus. Nurodomas šildymo efektyvumas (šiluminės energijos (elektros energijos) sąnaudos) COP (angl. coefficient of performance) 5,4 (276 978/51 292) yra paaukštintas. Grindinio šildymo sistema paprastai veikia esant žemai išėjimo temperatūrai (apie 30–35 laipsnių Celsijaus) ir tai yra palankus faktorius šilumos siurbliui, nes šilumos siurblys oras–oras gali efektyviau tiekti šilumą mažesnėmis temperatūromis nei radiatoriai. Tačiau, nors grindinis šildymas gali padidinti COP, tai vis tiek priklauso nuo lauko temperatūros. Kai lauko temperatūra nuo – 5 laipsnių Celsijaus iki 0 laipsnių Celsijaus, COP bus apie 2,5–3,5. Kai lauko temperatūra 0 laipsnių Celsijaus ir aukštesnė, COP gali būti 3,5–4. Kai lauko temperatūra 7 laipsniai Celsijaus ir aukštesnė, COP gali būti net 4,5–5, ypač jei grindinio šildymo sistema palaiko žemesnę temperatūrą. Oras–oras siurblio efektyvumas sausį ir gruodį (Šiauliuose sausio ir gruodžio vidutinė temperatūra yra apie 3 laipsniai Celsijaus, kai temperatūra gali nukristi iki –10 laipsnių Celsijaus ar žemiau) paprastai pasiekia COP 2,5–3,5. Apeliantė pateikė ŠVOK daliai reikalingą šilumos energijos kiekį, neįvertinusi, kad šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau 7 laipsnių Celsijaus.

Apeliantė nenurodo elektros energijos sąnaudų vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais. Vėdinimo sistema neveiks. Ji nenurodė elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio–vasario mėnesiais. Technologinės patalpos nebus vėsinamos.

Abejotina, ar saulės elektrinė tilps ant pastatų stogų 800 kW galios saulės elektrinei reikalingas minimalus plotas 4 800 kv. m, taip pat reikia įvertinti aptarnavimo takus ir tarpus tarp fotovoltinių modulių, kad neužstotų vienas kito. Atsakovė padarė išvadą, kad ant stogų numatytos galios saulės elektrinė nesutalpinama.

Apeliantė, pateikdama paaiškinimus, papildomai pasiūlė naudoti virtualius elektros energijos kaupiklius. Tai yra programinė sistema, kuri koordinuoja ir valdo skirtingus elektros energijos šaltinius ir vartotojus, veikdama kaip virtuali baterija. Tokie virtualūs elektros energijos kaupikliai nebuvo nurodyti pasiūlyme, o atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir, esant poreikiui, dėl elektros energijos atidavimo valdžios subjektui nėra aptartas nei Pirkimo sąlygose, nei sutartyje (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 7.2 priedas „Atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimas“).

Ieškovė 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė pretenziją dėl nepagrįstai apskaičiuoto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo balo (P2 parametro), taip pat prašė nutraukti Pirkimo procedūrą. Ieškovė kartu su pretenzija pateikė UAB „Reenpro“ projektinius skaičiavimus, pagal kuriuos 800 kW galios saulės elektrinė telpa ant objekto stogo (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 13.2 priedas „Ieškovės 2024 m. gruodžio 20 d. ikiteisminė pretenzija Nr. 1“). Atsakovė 2024 m. gruodžio 20 d. raštu netenkino apeliantės pretenzijos (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 16.2 priedas „Atsakovės 2024 m. gruodžio 23 d. atsakymas į ikiteisminę pretenziją Nr. 1“). Apeliantė 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė pretenziją, kuria prašė pagrįsti ginčo Pirkime atliekamų veiksmų bei priimamų sprendimų teisėtumą arba Pirkimo procedūras nutraukti (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 15.2 priedas „Ieškovės 2024 m. gruodžio 20 d. ikiteisminė pretenzija“). Atsakovė 2024 m. sausio 2 d. atmetė apeliantės pretenziją.

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 2 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino ieškovės alternatyvų ieškinio reikalavimą ir nutraukė Pirkimą; pripažino neteisėtais Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių (pasiūlymų) vertinimo tvarka ir kriterijai“ skirsnyje ,,Energinis efektyvumas (P2) Vertinimo kriterijus 2.2“ įtvirtintą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ,,Energinis efektyvumas (P2)“ ir sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžineriniai informacijai“ 1 priedėlyje „Energijos suvartojimo rodikliai“ nustatytą jo vertinimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, ginčo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką pripažindamas neteisėtais, netinkamai aiškino ir taikė konkurencinį dialogą reglamentuojančio VPAGSSĮ 23 straipsnio nuostatas, nustatė šio pirkimo būdo esmės neatitinkantį reikalavimą, jog Pirkimo sąlygose turėtų būti dar detaliau nustatyta, kaip (kokiais kriterijais ir duomenimis remdamasi) perkančioji organizacija vertins konkurenciniam dialogui pateiktus tiekėjų pasiūlymus. Apeliacinės instancijos teismas kriterijų „Energinis efektyvumas“ nepagrįstai pripažino neteisėtu, todėl sprendimą panaikino ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų įvertinta, ar atsakovė tinkamai atliko ieškovės pasiūlymo vertinimą ir pagrįstai už ginčo kriterijų skyrė 0 balų.

Lietuvos apeliacinis teismas, antrą kartą išnagrinėjęs bylą, 2026 m. sausio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl VPAGSSĮ 23 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių konkurencinio dialogo procedūrą, padarė neteisingą išvadą, jog tiekėjas galutiniame pasiūlyme negali nukrypti nuo konkurenciniame dialoge pateiktų sprendinių, ir nepagrįstai pripažino, jog ieškovės pasiūlymas neteisėtas dėl to, kad su galutiniu pasiūlymu buvo pateiktas konkurenciniame dialoge neaptartas virtualaus kaupiklio sprendinys. Konkurencinio dialogo procedūroje dialogo etapas yra neįpareigojantis, o jo paskirtis – padėti suformuoti galimus sprendinius, tačiau jis nesukuria tiekėjams pareigos visus sprendinius aptarti būtent šiame etape. Priešingai, pabrėžta, kad tiekėjas turi teisę tiek dialogo metu siūlyti, keisti sprendinius ar jų atsisakyti, tiek jų apskritai nesiūlyti ir juos pateikti tik galutiniame pasiūlyme. Taigi, galima siūlyti naują sprendinį galutiniame pasiūlyme ir tai nelaikytina prieštaravimu konkurencinio dialogo esmei per se (savaime). Perkančioji organizacija turi įvertinti galutinio pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms bei įstatyme įtvirtintų pagrindų, ribojančių tiekėjo teisę keisti pasiūlymą, buvimą – ar dėl tiekėjo pasiūlymo pakeitimo galutiniame etape galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis, pažeisti viešųjų pirkimų principai. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, atsisakydamas vertinti ieškovės pateiktą specialisto S. Mitkaus konsultacinę išvadą vien dėl to, kad šis specialistas neturi pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestato, nevertindamas kitų su specialisto kompetencija susijusių aplinkybių ir pačios išvados turinio, netinkamai taikė ir aiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais, toliau šioje nutartyje įvertins byloje dalyvaujančių asmenų rašytinius įrodymus ir pasisakys dėl apeliantės pateikto pasiūlyto virtualaus kaupiklio.

Dėl apeliantės pasiūlymo vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijų P2

Konkurencinis dialogas – pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus (VPAGSSĮ 4 straipsnio 11 dalis).

VPAGSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, pasiūlymai vertinami taikant tik ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Perkančioji organizacija konkurencinį dialogą tęsia tol, kol gali nustatyti jos poreikius atitinkantį sprendimą, jeigu reikia, prieš tai sprendimus palyginusi (VPAGSSĮ 23 straipsnio 12 dalis). Perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą ir apie tai raštu pranešusi dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais). Šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui įgyvendinti reikalaujami ir būtini elementai. Prašyme pateikti pasiūlymus nurodoma galutinė pasiūlymų priėmimo data, adresas, kuriuo turi būti siunčiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) jie turi būti parengti. Perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar prašymo pateikti pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis (VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalis). Gautus galutinius pasiūlymus perkančioji organizacija įvertina, remdamasi skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (VPAGSSĮ 23 straipsnio 14 dalis).

Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo charakteristikomis; 2) mažiausios kainos (VPAGSSĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). VPAGSSĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka (VPAGSSĮ 28 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodė, kad konkurencinį dialogą vykdančios perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) yra laisvos pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos išrinks laimėjusį pasiūlymą, svarbiausia, kad šie kriterijai nepažeistų vienodo požiūrio principo ir iš jo kylančio skaidrumo įpareigojimo, neribotų konkurencijos, būtų susiję su perkamu objektu, aiškūs, objektyvūs, nedviprasmiški, realiai patikrinami, perkančiajam subjektui nesuteiktų besąlyginio pasirinkimo laisvės. Tokie kriterijai gali būti susiję su aplinkos apsauga, energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu ir pan. (nutarties 63 punktas).

Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi būti apibrėžti pirkimo dokumentuose paskelbiant apie pirkimą (VPAGSSĮ 24 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kasacinis teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartyje taip pat išaiškino, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai visais atvejais privalo būti aiškūs, objektyvūs, nedviprasmiški, o jų detalumo ir išsamumo lygis kiekvienu atveju priklauso nuo konkretaus pirkimo objekto, dėl kurio organizuojamas konkurencinis dialogas, ir nuo turimų duomenų apie jį. Jeigu objektas apibrėžiamas tik nurodant bendrus perkančiosios organizacijos poreikius ir tikslus, tai ir pasiūlymų vertinimo kriterijai pirkimo dokumentuose galės būti nurodomi tik gan abstrakčiai. Kartu pabrėžtina, kad pirkimo sąlygose įvardijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi būti formuluojami taip, kad nebūtų apribota arba iškreipta konkurencija ar sudarytos prielaidos nesilaikyti kitų viešųjų pirkimų teisės principų (nutarties 72 punktas). Kasacinis teismas nurodytos nutarties 79 punkte konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, kokią informaciją savo galutiniuose pasiūlymuose turės pateikti Pirkime dalyvaujantys tiekėjai. Kilę neaiškumai galėjo būti pašalinti tiek suinteresuotiems subjektams prašant paaiškinti Pirkimo sąlygas (Pirkimo sąlygų 22 punktas), tiek vėliau dialogo metu komisijai patikslinant specifikaciją, sutartį, finansinio veiklos modelio bei kitas dialogo objektu esančias sąlygas vadovaujantis VPGSSĮ 23, 25 straipsniais (Pirkimo sąlygų 20 punktas). Pastarąja teise buvo pasinaudota – įvykus dialogui dėl techninių–inžinerinių sprendinių, 14 priedo 1 priedėlio nuostatos 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo patikslintos, papildytos naujais 9–10 punktais.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jos pasiūlymo sprendinius. P2 kriterijumi buvo vertinamas energijos poreikis iš atsinaujinančių energijos šaltinių per metus, bet ne energijos poreikis kiekvieną mėnesį. Tai, kad atitinkamais mėnesių laikotarpiais elektros energijos kiekis iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus netolygus, nereiškia, jog P2 kriterijumi siekiamas metinis rezultatas bus neužtikrinamas. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai nusprendė, kad bendrai spalio–kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, o saulės elektrinės sugeneruotas energijos perteklius niekur negali būti panaudotas, o virtualaus kaupiklio sprendinys pagal savo esmę negali būti priskirtas prie atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinių, nepagrįsta. Apeliantės pasiūlymą sudaro techninių sprendinių visuma. Virtualus kaupiklis užtikrina atsinaujinančio energijos šaltinio – saulės elektrinės – energijos kiekio subalansavimą per P2 kriterijaus vertinamą laikotarpį – metus.

Pirkimo sąlygose nurodyta, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas bus vertinamas taikant du kriterijus: 1) metinį atlygį per visą sutarties laikotarpį (C), 2) pasiūlymo kokybę ir efektyvumą (T). Nurodytą kriterijų sudaro rodikliai: objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė (P1), energinis efektyvumas (P2), pastatų tvarumo vertinimo sistema (P3). Kriterijaus P2 parametrai – šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1) ir elektros energijos suvartojimas (R2); bendras kriterijaus P2 lyginamasis svoris – 15. Energinis efektyvumas (P2) apskaičiuojamas pagal dalyvio pasiūlyme Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio lentelėje nurodytą objekto energijos suvartojimo kiekį per metus: R1 – „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas“ – mažiausiai pasiūlyto suvartoti šilumos energijos patalpoms šildyti kiekio (m3) (R1min) ir pasiūlyme nurodyto suvartoti šilumos energijos kiekio (m3) (R1p) palyginimas; R2 – „Elektros energijos suvartojimas“ – mažiausiai pasiūlyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2min) ir pasiūlyme nurodyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2p) palyginimas (Pirkimo sąlygų 18 priedas „Sprendinių (pasiūlymų) vertinimo tvarka ir kriterijai“).

Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio lentelės paaiškinimuose nurodyta, kokie duomenys bus vertinami, kokie turi būti nurodyti lentelėje. Atsakovė nurodė, kad šildymo (ŠVOK) skiltyje bus vertinamas mažiausias pasiūlytas suvartoti šilumos energijos patalpų šildymui kiekis (kWh) per 1 metus. Teikiami rodikliai dalyvio pasiūlyti suvartojamos šilumos energijos kiekiai (kWh per 1 metus) objekto patalpų šildymui. Nepriklausomai nuo energijos šaltinio (pvz., miesto šilumos tinklai, elektra, dujos), pateikiamas jau perskaičiuotas bendras šiluminės energijos kWh poreikis per vienerius metus objekto patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti. Taip pat atsakovė nurodė, kokie duomenys neturi būti pateikti. Pavyzdžiui, pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, dalyvis vertinimo 1 lentelėje neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintos iš privataus subjekto objekte sutarties metu žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės moduliai, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ir t. t.) (2025 m. sausio 3 d. ieškinio 1 priedas „Pirkimo sąlygos“, 75 lapas).

Apeliantė apskaičiavo, kad bendras elektros šiluminės energijos poreikis atsakovės pastatams – 686 238 kWh per metus. Nurodytam poreikiui užtikrinti ji pasiūlė ant pastatų stogo montuojamą 800 kW galingumo saulės elektrinę bei 1 500 kWh kaupiklius. Atsakovė paprašė apeliantės paaiškinti, ar nekils poreikis įsigyti šiluminę energiją iš centralizuotų tinklų, ir patikslinti, kaip kiekvieną mėnesį bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams ir bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus) bei užpildyti atsakovės parengtą lentelę.

Atsakovė, įvertinusi apeliantės pateikto pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentams, pagal ekonominio naudingumo kriterijų P2, paskyrė 0 balų. Nors apeliantė nurodė, kad atsakovei nereiks įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų, atsakovė, įvertinusi apeliantės pateiktą pasiūlymą, nustatė, kad objektui per metus nepakas apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, apeliantė pateikė (ŠVOK) daliai reikalingą šilumos energijos kiekį, neįvertinusi, kad šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau 7 laipsnių Celsijaus. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė nenurodė elektros energijos sąnaudų, taip pat ir sąnaudų vėdinimui, neišsprendė vėdinimo klausimo, taip pat suabejojo, ar saulės elektrinė tilps ant stogo (2025 m. sausio 3 d. ieškinio Nr. CBP-12 7.2 priedas „Atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimas“). Taigi, šalys skirtingai įvertino P2 kriterijų pagal ieškovės pasiūlyme ir papildomuose dokumentuose pateiktus duomenis.

CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantė, nesutikdama su atsakovės P2 kriterijaus įvertinimu pateikė UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2025 m. vasario 11 d. konsultacinę išvadą, kurią parengė teismo ekspertas prof. dr. S. Mitkus pagal apeliantės suformuluotus keturis klausimus:

Ar apeliantės suplanuota saulės elektrinė objekte, kurios galia yra 800 kW, bei susiję technologiniai sprendiniai (t. y. 1500 kWh elektros energijos kaupikliai, energijos apskaitos sprendimai, kt.) leis užtikrinti jos skaičiuotą metinį elektros energijos poreikį (686 238 kWh) objektui (Šiaulių tardymo izoliatoriui) ir atitinkamai Pirkimo vykdytojai nereikės įsigyti papildomos elektros energijos iš centralizuotų tinklų per metus?

Ar apeliantės suplanuota saulės elektrinė fiziškai tilps ant objekto stogo, įvertinus tai, jog stogo ploto dalis taip pat yra reikalinga ir kitoms reikmėms? Jei suplanuota saulės elektrinė fiziškai tilps ant objekto stogo, apeliantė prašė įvertinti atsakovės poziciją ir jos pagrįstumą?

Ar apeliantės suplanuota saulės elektrinė objekte, kurios galia yra 800 kW, bei susiję technologiniai sprendiniai (t. y. 1500 kWh elektros energijos kaupikliai, energijos apskaitos sprendimai, kt.), leis Pirkimo vykdytojai tiksliai identifikuoti elektros energijos kiekį (kWh), kuris buvo panaudotas objekte: 1) iš saulės elektrinės bei 2) iš centralizuotų tinklų?

Ar Pirkimo vykdytojos teiginiai, jog: 1) objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių bei 2) dalyvė pateikė ŠVOK daliai reikalingą šilumos energijos kiekį kWh, neįvertinusi, kad šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau 7 laipsnių Celsijaus; yra pagrįsti?

Ekspertas S. Mitkus, atsakydamas į pirmą klausimą nurodė, kad apeliantės pasiūlyme suplanuota saulės elektrinė, kurios galia 800 kW, pagamins apie 714 047 kWh elektros energijos, t. y. daugiau negu apskaičiuotas metinis elektros energijos poreikis (686 238 kWh). Paskirais mėnesiais saulės elektrinės pagaminamas elektros energijos kiekis bus mažesnis negu skaičiuotinas mėnesio poreikis, tačiau valdžios subjektui nereikės įsigyti papildomos elektros energijos dėl toliau išdėstytų aplinkybių. Valdžios subjektas savo poreikiams (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, organizacinė technika, televizoriai, serverinės ir kt.) kas mėnesį turėtų įsigyti po 53 800 kWh elektros energijos, o per metus – 645 600 kWh. Tai reiškia, kad elektros energijos įsigijimas iš centralizuotų tinklų minėtiems poreikiams būtų reikalingas bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo pasirinkto papildomo elektros energijos gamybos būdo (tiriamuoju atveju – saulės elektrinės). Įgyvendinus apeliantės pasiūlyme numatytus sprendinius (t. y. 1 500 kWh fiziniai elektros energijos kaupikliai, energijos apskaitos sprendimai, kt.), valdžios subjekto įsigyjamas elektros energijos kiekis iš centralizuotų tinklų kas mėnesį svyruos, bet suminis metinis elektros energijos poreikis iš centralizuotų tinklų nedidės, bet gali ir šiek tiek mažėti. Ekspertas padarė išvadą, kad apeliantės pasiūlyme suplanuota saulės elektrinė ir su ja susiję sprendiniai leis užtikrinti apeliantės skaičiuotą metinį elektros energijos poreikį (686 238 kWh) objektui ir atsakovei nereikės įsigyti papildomos elektros energijos per metus.

Atsakydamas į antrą klausimą, ekspertas nurodė, kad stogo, ant kurio planuojama įrengti saulės elektrinę, plotas yra 9 340 kv. m, o saulės elektrinei reikiamas plotas yra 8 000 kv. m (įskaitant tarpus tarp eilių, tarpus praėjimams ir kitus būtinus saulės elektrinei stogo plotus). Tokiu atveju saulės elektrinė turi užimti apie 85 proc. stogo ploto. Įvertinant tai, kad dalis inžinerinės įrangos ant stogo gali būti įrengta saulės elektrinės plote (tarpuose tarp eilių, vietoje paskirų elementų), o energijos kaupikliai įrengiami ant žemės, daroma išvada, kad laisvo stogo ploto pakaktų stogo inžinerinėms sistemoms įrengti, o saulės elektrinė gali būti įrengta (tilpti) ant objekto stogo. Kadangi detalūs stogo inžinerinių sistemų sprendiniai paaiškės tik parengus Techninį darbo projektą, konkrečių saulės elektrinės įrengimo sprendinių šiuo metu pateikti nėra galimybės. Apeliantės pasiūlyme numatyta: 1) stogo plane – vietos vėdinimo įrenginiams įrengti; 2) sklypo brėžinyje – vieta energijos kaupikliams, kuri nėra numatyta ant stogo; energijos kaupiklius numatyta pastatyti ant žemės, šalia priėmimo–paskirstymo punkto. Pateiktas saulės elektrinės modulių išdėstymo planas turėtų būti tikslinamas techniniame darbo projekte. Byloje pateikti UAB „Reenpro“ sprendiniai įvertina aptarnavimo takus, tarpus tarp fotovoltinių modulių (kad neužstotų vienas kito) bei kitas aktualias aplinkybes. Įvertinęs nurodytas aplinkybe, ekspertas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog saulės elektrinė nebus funkcionali ir per metus negebės užtikrinti aktualaus 714 047 kWh elektros energijos poreikio.

Dėl trečio klausimo ekspertas S. Mitkus nurodė, kad apeliantės pasiūlyme numatyta elektros tiekimo sistemoje įdiegti išmanią elektros apskaitos ir subskaitiklių sistemą, kuri detaliai registruos energijos suvartojimą objekte, atskiriant tiekimą iš saulės elektrinės ir centralizuotų tinklų. Šiuolaikinės elektros energijos apskaitos sistemos leidžia: tiksliai nustatyti energijos sunaudojimą kiekviename įrenginyje ir skyriuje; stebėti energijos balanso pokyčius realiuoju laiku; fiksuoti ir atskirti energijos šaltinius – tiek iš saulės elektrinės, tiek iš ESO tinklų; apskaityti „virtualiai“ sukauptą energiją. Ekspertas padarė išvadą, kad apeliantės pasiūlyme numatyti technologiniai sprendiniai leidžia tiksliai identifikuoti energijos sunaudojimą pagal šaltinį (saulės elektrinė ir centralizuoti tinklai).

Atsakyme į ketvirtą klausimą ekspertas nurodė, kad teiginys, kad objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, yra neteisingas. Apeliantės pasiūlyme numatyta, kad saulės elektrinė objekte turės 800 kW galią ir per metus pagamins apie 714 047 kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad metinis pagaminamos elektros energijos kiekis 27 809 kWh viršija nustatytą 686 238 kWh poreikį. Saulės elektrinė per metus netolygiai gamina energiją – žiemos mėnesiais ji mažesnė, todėl tam tikrais laikotarpiais gali būti pagaminama mažiau energijos, negu yra jos poreikis. Šis trūkumas būtų kompensuojamas naudojant virtualų kaupiklį. Teiginys, kad apeliantė pateikė ŠVOK daliai reikalingą šilumos energijos kiekį (kWh) neįvertinusi, kad šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau +7 laipsnių Celsijaus, yra neteisingas. Apeliantės pasiūlyme numatytas geoterminis šildymas, kuris nepriklauso nuo oro temperatūros. Geoterminiai šilumos siurbliai naudoja šilumą iš žemės gelmių, kur temperatūra stabili visus metus (apie +4 iki +10 °C), nepriklausomai nuo oro sąlygų. Todėl jų efektyvumas (COP) nemažėja esant žemai oro temperatūrai, kaip tai būna oras–oras arba oras–vanduo šildymo sistemose.

Trečiasis asmuo pateikė Vertinimo aktą – konsultacines išvadas, kurias parengė UAB „EiCoSolution“ ir ekspertai, vadovaujami teismo eksperto D. Kalibato. Ekspertui buvo pateikti septyni klausimai:

Ar objektas gali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš objekte sumontuotos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1 500 kWh talpos fizinio kaupiklio, jei objekto metinis elektros energijos poreikis yra 686 238 kWh?

Ką reiškia „virtualus kaupiklis“ ir koks jo veikimo principas (paskirtis) pagal apeliantės pasiūlytą techninį sprendinį?

Ar objektas gali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš objekte sumontuotos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1 500 kWh talpos fizinio kaupiklio bei naudojant elektros paskolinimo modelį, apeliantės vadinamą „virtualiu kaupikliu“, jeigu objekto metinis elektros energijos poreikis yra 686 238 kWh, o įrenginių, kuriems skolinama elektra, papildomas poreikis – 645 600 kWh?

Ar virtualaus kaupiklio naudojimas apeliantės pasiūlytame techniniame sprendinyje reiškia ir užtikrina, kad atsakovei visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų visos objekto eksploatacijos metu?

Kokia saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos dalis gali būti panaudota objekto poreikiams, atsižvelgiant į tai, kad nėra vertinamas virtualus kaupiklis, perteklinė energija netiekiama į ESO tinklus, o objekto saulės elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 700 000–760 000 kWh elektros energijos, naudojant 1 500 kWh talpos kaupiklį?

Ar, atsižvelgiant į apeliantės siūlomus techninius sprendinius, jos nurodytas mėnesinis elektros energijos poreikis yra realus, t. y. atitinka faktinius reikalingus elektros energijos kiekius?

Ar apeliantės pasiūlyme nurodytas 1 faktinis elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais iš tiesų gali būti 0 (kaip nurodyta), atsižvelgiant į higienos normas ir Pirkimo technines specifikacijas? Įvertinus projektuojamo objekto dydį, mastą ir visas inžinerines sistemas, koks elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais turėtų būti skaičiuojamas ir nustatomas?

Atsakydamas į pirmą klausimą, ekspertas įvertino saulės elektrinės pagaminamą elektros kiekį, praradimus ir nurodė, kad objektas negali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš objekte sumontuotos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1 500 kWh talpos fizinio kaupiklio, kai objekto metinis elektros energijos poreikis yra 686 238 kWh. Dėl virtualaus kaupiklio (antro klausimo), ekspertas nurodė, kad neaišku, ar tai elektros apskaitos (skaitiklių) sistema, ar finansinės apskaitos (informacinė) sistema, ar kaip Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20⁴ straipsnyje apibrėžtas atsiskaitymo metodas per virtualią asmens sąskaitą. Atsakydamas į trečią klausimą, ekspertas nurodė, kad objektas negali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš objekte sumontuotos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1500 kWh talpos fizinio kaupiklio bei naudojant elektros paskolinimo modelį (virtualų kaupiklį). Virtualaus kaupiklio naudojimas apeliantės pasiūlytame techniniame sprendinyje nereiškia ir neužtikrina, kad atsakovei visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų visos objekto eksploatacijos metu. Atsakyme į ketvirtą klausimą, ekspertas D. Kalibatas nurodė, kad virtualaus kaupiklio naudojimas apeliantės pasiūlytame techniniame sprendinyje nereiškia ir neužtikrina, kad atsakovei visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų visos objekto eksploatacijos metu, nes nėra papildomų duomenų apie nenutrūkstamos energijos tiekimo sąlygas atskiruose objekto sprendiniuose ir jo būtinumo poreikio. Atsakyme į penktą klausimą nurodyta, kad elektros energijos nenutrūkstamam tiekimui būtų reikalingi: 1) papildomos energijos šaltiniai: centralizuotos elektros sistemos (prisijungimas prie centralizuotų elektros tinklų gali užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą, kai saulės energijos nepakanka); atsarginiai generatoriai (naudojant dyzelinius ar dujinius generatorius kaip atsarginį energijos šaltinį, galima užtikrinti energijos tiekimą tik trumpalaikiais kritiniais atvejais); hibridinės sistemos (kombinuojant saulės energiją su kitais atsinaujinančiais šaltiniais, tokiais kaip vėjo energija, galima padidinti energijos tiekimo patikimumą); 2) energijos kaupimo technologijos: ličio jonų baterijos (efektyvios ir kompaktiškos, dažnai naudojamos saulės energijos kaupimui); srauto baterijos (siūlo stabilumą ir ilgesnį tarnavimo laiką); šiluminės energijos kaupimas (naudojamas kartu su koncentruota saulės energija, leidžia kaupti šiluminę energiją ir naudoti ją naktį ar esant blogoms oro sąlygoms). Naudojant šias technologijas ir sistemas kartu, galima užtikrinti, kad visuomeniniai objektai, kuriems reikalingas nepertraukiamas energijos tiekimas, galėtų patikimai naudoti saulės energiją ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių elektros tiekėjų. Norint objekte nustatyti tikslų suvartojamos elektros energijos poreikį, reikia turėti detalesnę informaciją apie nagrinėjamą objektą. Preliminariai, atsižvelgiant į apeliantės siūlomus techninius sprendinius, nurodytas mėnesinis suvartojamos elektros energijos poreikis galėtų būti tinkamas, bet pagamintos energijos neužteks jam patenkinti, nes bus panaudotas daug mažesnis pagamintos elektros kiekis (atsakymas į šeštą klausimą). Atsakydamas į septintą klausimą, ekspertas D. Kalibatas padarė išvadą, kad tiek rekuperacijos, tiek vėsinimo (kondicionavimo) įranga turėtų būti įrengta visuomeninės paskirties pastatuose, siekiant užtikrinti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir karšto vandens tiekimą – kad būtų sudarytos reikiamos mikroklimato sąlygos ir palaikoma pastovi higienos normomis apibrėžta temperatūra ir būtų užtikrinta oro kaita. Apeliantės pasiūlyme nurodytas faktinis elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais iš tiesų negali būti 0 (kaip nurodyta), atsižvelgiant į higienos normas ir Pirkimo technines specifikacijas, nes įvertinus projektuojamo objekto dydį, mastą ir visas inžinerines sistemas elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais turėtų būti skaičiuojamas ir nustatomas inžineriniais technologiniais skaičiavimais, o be jų tikslaus skaičiavimo negalima pateikti apibendrinimo.

Apeliantė pateikė teismui 2025 m. vasario 11 d. konsultacinę išvadą, kurioje ekspertas S. Mitkus atsakė į tokius klausimus:

Ar objekte bus prarandama energija dėl to, kad kai kuriais mėnesiais saulės elektrinė energijos pagamins daugiau negu bus sunaudojama, o pagal ESO sąlygas negalima perteklinės energijos perduoti į centralizuotus tinklus?

Ar objektas gali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš Objekte sumontuotos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1 500 kW talpos fizinio kaupiklio, kai objekto metinis elektros energijos poreikis yra 686 238 kWh?

Ar virtualaus kaupiklio naudojimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 204 straipsnyje?

Ar Atrankos sąlygose buvo numatyta, kad viešasis subjektas siekia, jog jam visiškai nereikėtų įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų visos objekto eksploatacijos metu?

Ar apeliantės pasiūlytas sprendinys su virtualiu kaupikliu reiškia ir užtikrina, kad viešajam subjektui visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų visos objekto eksploatacijos metu? Ar siekiant užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą būtų reikalingi papildomi energijos šaltiniai ir papildomos elektros kaupimo technologijos?

Ar apeliantės pasiūlyme nurodytas faktinis elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais iš tiesų gali būti „0“ (kaip nurodyta), atsižvelgiant į higienos normas ir Pirkimo technines specifikacijas?

Atsakydamas į pirmą klausimą ekspertas S. Mitkus nurodė, kad pagal Atrankos sąlygas, kai kurioms objekto reikmėms (gamybiniam korpusui, parduotuvei, virtuvei, elektromobilių įkrovimo stotelėms, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriams, organizacinei technikai, televizoriams, serverių patalpoms ir kt.) elektros energiją numatyta įsigyti iš centralizuotų tinklų. Objekte nenumatyta įrengti visiškai autonomišką elektros energijos sistemą, nereikalaujančią papildomo elektros energijos įsigijimo iš centralizuotų tinklų. Kai saulės elektrinė pagamins daugiau energijos, apeliantės pasiūlyme numatyta pagaminamą elektros perviršį naudoti atsakovės reikmėms (gamybiniam korpusui, parduotuvei, virtuvei, elektromobilių įkrovimo stotelei, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriams, organizacinei technikai, televizoriams, serverių patalpoms ir kt.). Dėl papildomo energijos tiekimo atsakovės reikmėms reikės pirkti mažiau elektros energijos. Tai yra laikoma virtualiu elektros energijos kaupimu ir dėl to elektros energija nebus prarandama. Dėl antro klausimo ekspertas nurodė, kad Pirkimo sąlygose nenumatyta objekte įrengti visiškai autonomišką elektros energijos sistemą, nereikalaujančią papildomo elektros energijos įsigijimo iš centralizuotų tinklų. Suplanuota saulės elektrinė, kurios galia 800 kW, pagamins apie 714 047 kWh elektros energijos per metus, t. y. daugiau negu skaičiuotinas metinis elektros energijos poreikis (686 238 kWh). Numatyti 1 500 kWh fiziniai elektros energijos kaupikliai, energijos apskaitos sprendimai užtikrina, kad tais mėnesiais, kai saulės elektrinė pagamins nepakankamai elektros energijos, būtų naudojama virtualiai sukaupta energija. Tai reiškia, kad tą mėnesį reiktų pirkti energiją, kurios jis nepirko, nes virtualiai kaupė saulės elektrinės pagaminta energija. Tokiu atveju metinis iš centralizuotų elektros tinklų įsigyjamas elektros energijos kiekis būtų nepakitęs arba netgi sumažėtų. Virtualus kaupiklis – sąvoka, naudojama apibūdinti ne fizinę, bet skaitmeninę energijos kaupimo ir valdymo bei balansavimo sistemą, kurioje kaupiama, apskaitoma ir subalansuojama elektros energija (atsakymas į trečią klausimą). Atsakydamas į ketvirtą ir penktą klausimus ekspertas nurodė, kad pagal Atrankos sąlygas kai kurioms objekto reikmėms (gamybiniam korpusui, parduotuvei, virtuvei, elektromobilių įkrovimo stotelei, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriams, organizacinei technikai, televizoriams, serverių patalpoms ir kt.) elektros energiją numatyta įsigyti iš centralizuotų tinkle, t. y. nėra reikalavimo, kad visos objekto eksploatacijos metu viešajam subjektui nereikėtų įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų. Apeliantė pasiūlė saulės elektros energijos tiekimą organizuoti naudojant virtualų kaupiklį. Jis užtikrintų, kad tais mėnesiais, kai saulės elektrinė pagamins nepakankamai elektros energijos, būtų naudojama virtualiai sukaupta energija. Tai reiškia, kad tą mėnesį valdžios subjektas pirktų energiją, kurios jis nepirko dėl to, kad kitais mėnesiais jis naudojosi saulės elektrinės pagaminta energija. Dėl to metinis iš centralizuotų elektros tinklų įsigyjamas kiekis būtų nepakitęs arba netgi sumažėtų. Dalyvio pasiūlyme numatyta elektros tiekimo sistemoje įdiegti išmanią elektros apskaitos ir subskaitiklių sistemą, kuri detaliai registruos energijos suvartojimą objekte, atskiriant tiekimą iš saulės elektrinės ir centralizuotų tinklų. Numatyti technologiniai sprendiniai leidžia tiksliai identifikuoti energijos sunaudojimą pagal šaltinį. Dėl šešto klausimo ekspertas nurodė, kad apeliantės pasiūlyme su vėdinimu susijusios sąnaudos nurodytos bendrai su kitoms inžinerinėms sistemoms ir įrangai reikalingomis elektros energijos sąnaudomis. Elektros energijos poreikis vėdinimui yra įtrauktas į pasiūlymo 14 priedo 1 priedėlio poziciją „bendras elektros energijos poreikis pastatų techniniams įrenginiams (Privataus subjekto sumontuotos pastato inžinerinės sistemos, įranga ir kt.), išskyrus pastatų patalpų apšvietimą ir ŠVOK dalį“ ir yra dalis iš nurodytų 401 938 kWh per metus patiriamų sąnaudų. Nurodytas faktinis elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais lygus 0 nereiškia, kad tais mėnesiais vėdinimas nevyksta. Tai reiškia tik tiek, kad apeliantės pasiūlyme elektros energijos sąnaudos vėdinimui neišskirtos atskira eilute, bet nurodytos bendrai su kitoms inžinerinėms sistemoms ir įrangai reikalingomis elektros energijos sąnaudomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės ir trečiojo asmens pateiktas ekspertų S. Mitkaus ir D. Kalibato išvadas, daro išvadą, kad ekspertai skirtingai įvertino apeliantės pateiktą sprendinį. Ekspertas S. Mitkus teigia, kad pagal apeliantės projektą, atsakovei nereikės įsigyti papildomos elektros energijos iš centralizuotų tinklų per metus, taip pat nurodo, kad toks poreikis gali būti. Ekspertas D. Kalibatas nurodė, kad saulės elektrinės pagamintos elektros energijos nepakaks. Ekspertai skirtingai apskaičiavo saulės elektrinės pagamintinos elektros kiekius, sąnaudas. Išsiskyrė ekspertų nuomonės ir dėl galimybės įrengti saulės elektrinę ant stogo bei virtualaus kaupiklio panaudojimo.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2026 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2026, 55, 56 punktai).

Kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Pažymėtina, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 82 punktas).

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareigos išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymus ir jų pagrindu nustatyti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės egzistuoja, svarbą. Bylą nagrinėjančio teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 39 punktą; kt.). Teismui nustačius, kad ieškovės ir trečiojo asmens pateiktose specialistų išvadose laikomasi skirtingų pozicijų dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo, Pirkimo sąlygų aiškinimo, skiriasi atlikti skaičiavimai, kilus abejonių dėl tokių skaičiavimų teisingumo ir pagrįstumo, svarstytina galimybė skirti ekspertizę. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta dėl ekspertinių žinių taikymo poreikio viešųjų pirkimų bylose, nurodyta, kad tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, tikslinga skirti ekspertizę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 82 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs eksperto S. Mitkaus 2025 m. vasario 11 d. ir 2025 m. vasario 21 d. konsultacines išvadas, eksperto D. Kalibato 2025 m. vasario 18 d. vertinimo aktą – konsultacines išvadas, konstatavo, kad išvados nepaneigia, jog atsakovė turės įsigyti elektrą iš centralizuotų tiekėjų, o tai reiškia, kad atsakovė pagrįstai skyrė 0 balų pagal P2 kriterijų. Apeliantės pasiūlytas sprendinys neužtikrins, kad P2 kriterijaus laikotarpiui per vienerius metus atsakovei visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog apeliantės ir trečiojo asmens pasitelkti ekspertai skirtingai įvertino apeliantės pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, skiriasi jų pateikti apskaičiavimai dėl pagaminamos energijos kiekio, sąnaudų, poreikio įsigyti iš centralizuotų tinklų, elektrinės įrengimo ant stogo. Nurodyti duomenys yra ne teisinio, bet techninio pobūdžio. Teisėjų kolegija neturi specialių žinių, kad galėtų įvertinti apeliantės pasiūlymo pagrįstumą. Siekiant pašalinti abejones, prieštaringus argumentus, nustatyti atsakovės sprendimo, kuriuo įvertintas apeliantės pasiūlymas pagal P2 kriterijų, pagrįstumą būtina pasitelkti kompetentingą ekspertą apeliantės pasiūlymui įvertinti. Tik pašalinus prieštaravimus bus galima teisingai įvertinti apeliantės apsiūlymo ekonominį naudingumą.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatyta, kad tuo atveju, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo, konstatavo, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas; 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-378/2025, 65 punktas).

Nagrinėjamoje byloje apeliantės ir trečiojo asmens pasitelkti ekspertai skirtingai įvertino apeliantės pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms. Atsakovė teigia, kad vienas iš pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų buvo tai, kad nekiltų poreikio įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų. Ekspertas S. Mitkus nurodė, kad pagal sąlygas, kai kurioms objekto reikmėms (gamybiniam korpusui, parduotuvei, virtuvei, elektromobilių įkrovimo stotelei, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriams, organizacinei technikai, televizoriams, serverių patalpoms ir kt.) elektros energiją numatyta įsigyti iš centralizuotų tinklų. Pirmiau nustatyta, kad ekspertai skirtingai įvertino ir kitus parametrus. Siekiant pašalinti abejones ir įsitikinti apeliantės pasiūlymo ekonominio naudingumo pagrįstumu, virtualaus kaupiklio efektyvumu, galimybėmis panaudoti sukauptą energijos perteklių, reikalingos specialios žinios. Paskyrus teismo ekspertizę būtų galima įvertinti apeliantės pasiūlymo ekonominį naudingumą, taip pat ir byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų ekspertų prieštaraujančių išvadų pagrįstumą. Paskyrus ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, byla būtų nagrinėjama pirmą kartą naujais aspektais, todėl būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Tai neatitiktų CPK įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio (CPK 320 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų nepriėmimo

Apeliantė, atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė naujus rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės prašė remtis anksčiau jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Apeliantė pateikė į bylą 2026 m. rugpjūčio 12 ir 17 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; apklausti liudytojus UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertą S. Mitkų, atsakovės ekspertus, kurie vertino ieškovės pasiūlymą pagal P2 parametrą, CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus techninės srities ekspertą D. Mitką; jeigu byla nebūtų skirta nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nebūtų kviečiami liudytojai, skirti teismo ekspertizę. Apeliantė, atsikirsdama į atsakovės ir trečiojo asmens prašymą pašalinti ją iš Pirkimo, pateikė naujus rašytinius įrodymus – atsakovės prašymą ieškovei pateikti informaciją, ar susijusių bendrovių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja UAB „Salvinta“, vadovai, kito valdymo ar priežiūros organo nariai ar kiti asmenys, turintys teisę atstovauti įmonei ar ją kontroliuoti, jos vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, turi specialius bendrovės atstovavimo, sprendimo priėmimo ar kontrolės įgaliojimus; atsakymą atsakovei ir aiškinamąjį raštą dėl apeliantės kapitalo pagrindimo.

Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba 2026 m. rugpjūčio 14 ir 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, o trečiasis asmuo UAB „Spi 1“ – 2026 m. rugpjūčio 12 d. rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė spręsti dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, nes apeliantę valdo ir kontroliuoja UAB „MG grupė“, kurios atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis. Atsakovė taip pat prašė neskirti teismo ekspertizės, neskirti žodinio posėdžio ir neapklausti liudytojų. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad S. Mitkaus ekspertizės išvada nepatikima, prieštaringa, nepagrįsta objektyviais duomenimis, skaičiavimais, ir ji neįrodė pasiūlymo ekonominio naudingumo.

Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. CPK 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant klausimą dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, būtina atsižvelgti į specialiose apeliaciniame procese taikomose normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312 ir 314 straipsniuose, įtvirtintus ribojimus bei draudimus. Taigi, apeliacinio skundo argumentai turi būti išdėstyti glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 straipsnis). CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys rašytiniuose paaiškinimuose teikia nuorodas į ankstesnius savo procesinius dokumentus, iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus ir formuluoja tuos pačius prašymus nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apklausti liudytijus ir paskirti teismo ekspertizę. Atsakovė ir trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose suformulavo naują prašymą spręsti dėl apeliantės suinteresuotumo ir nurodė naujus argumentus, į kuriuos atsikirto apeliantė, pateikdama ir naujus rašytinius įrodymus. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės, atsakovės ir trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, nauji pašymai negali būti priimti, kai pasibaigia CPK nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Apeliaciniame procese byloje dalyvaujantys asmenys pateikia apeliacinį skundą arba atsiliepimą į apeliacinį skundą. Rašytiniai paaiškinimai, pasibaigus nurodytų procesinių dokumentų pateikimo terminui, gali būti teikiami ne savo nuožiūra, bet teismui pasiūlius (pareikalavus). Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės, atsakovės ir trečiojo asmens pateiktus naujus rašytinius paaiškinimus ir apeliantės naujus rašytinius įrodymus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais dėl prieštaringų įrodymų vertinimo ir išnagrinėjo civilinę bylą, neįvertinęs būtinybės skirti teismo ekspertizę apeliantės pasiūlymo pagrįstumui įvertinti ir dėl to nepašalindamas ekspertų prieštaringų išvadų. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o surinkus naujus įrodymus į bylą ir juos įvertinus apeliacinis instancijos teisme, būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Skundžiamas sprendimas panaikinamas, o bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl nurodytos priežasties apeliantės UAB „DG VPP vystymas“ prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas. Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi įvertinti kitus apeliantės prašymus, t. y. prašymą kviesti ir apklausti liudytojus UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertą S. Mitkų, atsakovės ekspertus, atlikusius jos pasiūlymo pagal P2 parametrą vertinimą, CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertą techninėje srityje D. Mitką.

Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.