Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, šalių sugrąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį, pakartotinio pasiūlymų vertinimo, ginčo pirkimo procedūrų nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Spi 1“, valstybės institucija teikianti išvadą Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DG VPP vystymas“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo panaikinti biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau - ir atsakovė, ir Perkančioji organizacija) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės Pirkime Nr. 652650 nustatymo, įskaitant ir sprendimą dėl ieškovei UAB „DG VPP vystymas“ skirtų balų pagal parametrą (P2) (energetinis efektyvumas); sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, pakartotinį ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymų įvertinimą; nutraukti pirkimo procedūras nustačius ieškinyje identifikuojamus pažeidimus ir pagrindus.

2. Nurodė, kad atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė apie tarptautinį konkurencinio dialogo būdo viešąjį pirkimą Nr. 652650, pavadinimas: „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ (toliau – ir Pirkimas). Ieškovė 2024-09-23 pateikė atsakovei galutinį pasiūlymą jos vykdomame Pirkime, tame tarpe techninį pasiūlymą. Ieškovė 2024-12-03 buvo informuota, kad sudaryta pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: 1 vieta – UAB „Spi 1“ – 37,93 balai; 2 vieta – UAB „Amberola“ – 23,95 balai; 3 vieta – UAB „Būsto projektai SPV“ – 20,59 balų; 4 vieta – UAB „DG VPP vystymas“ – 13,69 balų. Konkurencinio dialogo laimėtoju pripažintas dalyvio UAB „Spi 1“ pasiūlymas. Ieškovės pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (kriterijus T, 13,56 balas) buvo nustatytas pagal toliau nurodytus šio kriterijaus parametrus (P1), (P2) ir (P3), skiriant: (P1) ,,Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė“ -10,56 iš 20 balų; (P2) ,,Energinis efektyvumas“ –„0“ iš 15 balų; (P3) ,,Pastatų tvarumo vertinimo sistema“- 3 iš 5 balų, viso 13,56 balai. Atsakovė 2024-12-03 Sprendime nurodė ieškovei motyvus, kurių pagrindu ieškovės pasiūlymui skyrė „0“ balų pagal (P2) parametrą „Energinis efektyvumas“, tačiau atsakovė Sprendime nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu ieškovės pasiūlymui buvo skirtas 10,56 balas pagal (P1) parametrą. 2024-12-03, 2024-12-05 2024-12-06 ieškovė pareiškė prašymus atsakovei dėl informacijos pateikimo. 2024-12-11 atsakovė pranešė, jog ieškovei pateiks jos prašomą informaciją atitinkama apimtimi iki 2024-12-16. Ieškovė 2024-12-13 pateikė atsakovei motyvus, kodėl ji yra suinteresuota susipažinti ir su kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymais, vertinimu.

3. 2024-12-13 ieškovė pateikė ikiteisminę pretenziją (toliau - Pretenzija 1) dėl Sprendimo panaikinimo ir Pirkimo procedūros nutraukimo. Ieškovė pateikė Pretenziją 1 tik apimtyje dėl (P2) parametro ir tik tokia apimtimi, kiek atsakovė buvo suteikusi informacijos ieškovei apie savo atliktą vertinimą. 2024-12-19 atsakovė pateikė ieškovei duomenis apie ieškovės pasiūlymo vertinimą pagal (P1) parametrą, duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Spi 1“ pasiūlymo vertinimą pagal (P1) parametrą ir likusius motyvus dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo išvadų pagal (P2) parametrą. Atsakovė 2024-12-19 raštu, be kita ko, pranešė ieškovei, jog iki šiol sprendžiami UAB „Spi 1“ pasiūlymo duomenų (ne)konfidencialumo klausimai ir likusią informaciją pateiks susipažinti gavus dalyvio UAB „Spi 1“ papildomą informaciją dėl konfidencialios informacijos.

4. 2024-12-20 ieškovė pateikė ikiteisminę pretenziją (toliau - Pretenzija 2) dėl galimai neskaidriai ir tuo pačiu neobjektyviai vykdytos Pirkimo procedūros (rengiant motyvus apie pasiūlymo vertinimą jau po sprendimų priėmimo). 2024-12-23 atsakovė pateikė atsakymą (toliau - Atsakymas 1) į ieškovės Pretenziją 1, kuriuo buvo nuspręsta Pretenziją 1 atmesti kaip nepagrįstą bei Sprendimą palikti nepakeistu. 2024-12-30 ieškovė pateikė ikiteisminę pretenziją (toliau - Pretenzija 3) dėl 2024-12-03 Sprendimu nepagrįstai atlikto vertinimo pagal (P1) parametrą, (P2) parametrą dėl UAB „Spi 1“ ir Pirkimo nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad laikydamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – ir Pirkimų įstatymas, ir VPGSĮ) 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 10 kalendorinių dienų termino, skaičiuojamo nuo atsakovės atsakymo išsiuntimo ieškovei dienos (2024-12-23) kuris baigiasi 2025-01-02 įskaitytinai, reiškia ieškinį. Nurodė, kad ieškovė ieškinio reiškimo dieną nėra gavusi atsakovės atsakymų į ieškovės Pretenzijas 2, 3, todėl pasilieka teisę tikslinti ieškinį. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2025-01-02 atsakovė pateikė atsakymą (toliau – Atsakymas 2) į ieškovės Pretenziją 2, kuriuo Pretenziją 2 atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad laikydamasi Pirkimų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 10 kalendorinių dienų termino, skaičiuojamo nuo atsakovės Atsakymo 2 išsiuntimo ieškovei dienos 2025-01-02 ir kuris baigiasi 2025-01-13 įskaitytinai, pateikė patikslintą ieškinį.

5. Ieškovė nurodė, kad susipažinusi su atsakovės pateiktu Atsakymu 1, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovės Pretenziją 1, vertina, kad atsakovės sprendimas skirti ieškovei „0“ balų pagal (P2) parametrą – nepagrįstas. Atsakovė Pirkimo dokumentų 18 priede nustatė pasiūlymų vertinimo tvarką bei laimėjusio pasiūlymo atranką pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Pirkimo dokumentų 18 priedo 11 skyriuje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ buvo nustatyta, kad atsakovė vertins pasiūlymų kokybę bei efektyvumą (T), be kita ko, pagal parametrą „Energinis efektyvumas (P2)“. Pirkimo dokumentuose yra nustatyta, kad (P2) parametro lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime yra 15 (B2 -15). Pirkimo dokumentų 18 priedo 11 skyriuje yra detalizuota (P2) parametro vertinimo tvarka. (P2) parametras yra vertinamas pagal Pirkimo dalyvio pasiūlyme nurodytą rodiklį, t. y. pagal Pirkimo dokumentų 14 priedo „Reikalavimai techninei - inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formoje Pirkimo dalyvio nurodytą objekto energijos suvartojimo kiekį per metus. Pirkimo dokumentų 18 priedo 11 skyriuje yra detalizuota, jog (P2) parametras yra vertinamas pagal du rodiklius, t. y. ,,Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R₁)“ (R1 rodiklis) ir „Elektros energijos suvartojimas“ (R2 rodiklis). Pirkimo dokumentų 14 priedo „Reikalavimai techninei - inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formoje, kurią Pirkimo dalyviai turėjo užpildyti, buvo nurodyta, jog bus vertinama: mažiausiai pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpų šildymui kiekis (kWh) per 1 metus „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (1 priedėlio 1 p.) (R1 rodiklis) ir mažiausiai pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh) per 1 metus, suvartojamas objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (1 priedėlio 5 p.) (R2 rodiklis). Atsakovės Pirkimo dokumentuose nustatytas (P2) parametras patvirtino, jog atsakovei yra aktualu naudoti kuo mažiau energijos iš centralizuotų tinklų. Centralizuotose energijos gamybos stotyse dažnai naudojama iškastinė energija (anglis, dujos, nafta), kuri generuoja didelį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dvideginis (CO₂).

6. Ieškovės pasiūlymo duomenys dėl (P2) patvirtina, kad elektros energijos poreikis sudaro 686 238 kWh / metai, o tuo tarpu 700 000 – 760 000 kWh / metai elektros energijos kiekį ieškovė užtikrins iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės elektrinės). Ieškovė, laikydamasi Pirkimo dokumentuose nustatytos tvarkos, pateikė atsakovei, be kita ko, pasiūlymo 14 priedą „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ ir pasiūlymo 14 priedo 1 priedėlį. Ieškovė pasiūlymo 14 priede „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ (2.2 priedas), atsakovei nurodė, jog: „Šis viešosios ir privačios partnerystės projektas nuo pat pradžių buvo labai aiškiai orientuotas į atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą ir energetinį efektyvumą, tvarumą. Siekdami atliepti konkurso sąlygas ir reikalavimus parinkome tokius sprendinius, kurie leidžia Valdžios subjektui (Kalėjimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) visą reikiamą energiją, kuri skirta projektuojamų pastatų šildymui, vėsinimui, vėdinimui (be virtuvės, parduotuvės ir gamybinio korpuso, be buitinio karšto vandens paruošimo) ir suprojektuotų pastatų bei teritorijos apšvietimui, drėgmės palaikymui (režiminiuose korpusuose), bendram elektros energijos poreikiui pastatų techniniams įrenginiams (be virtuvės, parduotuvės, ir gamybinio korpuso patalpų, bei be Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrenginių, kompiuterių, orgtechnikos, buitinės technikos, telefonų, buitinio karšto vandens šildymo įrenginių), pasigaminti iš teritorijoje sumontuotų atsinaujinančių energijos šaltinių - saulės baterijų“ (dokumento 59 psl.); esminiai šio sprendinio principai yra tokie (dokumento 60 psl.): „ant režiminio ir administracinio korpuso pastatų stogų suprojektuojama ir sumontuojama 800 kW galingumo saulės elektrinė“; „investuojama į 1500 kWh talpos energijos kaupiklius, kad pasiekti praktiškai 100% saulės generuojamos elektros energijos panaudojimą vystomo objekto vidinėms reikmėms ir neplanuojant energijos atiduoti į ESO tinklus“; „pastatų šildymas (be karšto vandens) įgyvendinamas investuojant į geoterminį šildymą kombinuotą su oro rekuperacine sistema ir efektyviais šilumos siurbliais“; „pastatų vėsinimui naudojama efektyvi oras-oras vėsinimo sistema“; „pastatai statomi ir iš kokybiškų medžiagų, kad pasiekti maksimaliai efektyvų šiluminės energijos panaudojimą“; „investuojama į išmanias technologijas, daviklius, kad automatiškai reguliuoti šilumos, oro srautų, drėgmės, vėdinimo, šviesos energijos poreikius objekte“. Ieškovė pasiūlymo 14 priede „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ detalizavo jos pasirinktus sprendinius bei jų pagrindimą (objekto energijos poreikio pagrindimą, saulės elektrinės galingumo, elektros energijos kaupiklių parinkimą, kt. (dokumento 60-64 psl.). Ieškovė savo sprendinius grindė energetinio naudingumo vertinimo ataskaitomis bei patirtimi analogiškuose objektuose.

7. Ieškovė nurodė, kad atlikusi aktualius modeliavimus, įvertino, jog elektros energijos poreikis sudaro 686 238 kWh per metus (dokumento 60 psl.); reikiamam elektros energijos kiekiui (686 238 kWh / 1 metai) iš atsinaujinančių energijos šaltinių gauti, pasirinko 800 kW galingumo saulės elektros energijos jėgainę, kuri pagal ieškovės atliktus skaičiavimus nesudėtingai tilps ant projektuojamų pastatų stogų. Vadovaujantis atliktais įvairiais skaičiavimais, ieškovė nustatė, jog ši 800 kW galingumo elektrinė generuos nuo 700 000 – 760 000 kWh per metus elektros energijos kiekį iš atsinaujinančių energijos šaltinių (dokumento 61 psl.; ieškovės pastaba: dokumente yra techninė – rašybos klaida, nurodant 700kWh iki 760kWh elektros energijos kiekį). Ieškovė pasiūlymo 14 priede „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ nurodė, jog supranta saulės energijos generavimo specifiką, t. y. energijos generavimo sezoniškumą tiek metų laike, tiek paros laike, tiek priklausomai nuo debesuotumo. Atitinkamai ieškovė nurodė, jog: „Siekdami, kad saulės elektrinės piko metu generuojama energija būtų pilnai panaudota parinkome sprendinį, kuris numato turėti 1500 kWh talpos elektros energijos kaupiklius, kurių sukauptą elektros energijos kiekį objekto įrenginiai sunaudos nakties metu. Pagal mūsų vertinimus toks sprendinys leis pilnai panaudoti visą generuojamą saulės energijos kiekį vidiniams objekto poreikiams“ (dokumento 63 psl.); „Svarbu paminėti, kad vertindami metinius elektros energijos poreikius ir saulės elektrinės generuojamos energijos kiekius numatėme, kad objekte gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės atliks „virtualaus” elektros kaupiklio funkciją tuo metu, kai saulė generuos perteklinę elektros energiją. Analogiškai, kai saulės elektrinė negeneruos pakankamai elektros energijos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, drėkinimui, apšvietimui, ventiliavimui, vaizdo stebėjimui, tai trūkstamą energijos kiekį paimsime iš minėtų „virtualių” kaupiklių ir apskaitysime kaip pasaugotą saulės energijos kiekį, panaudotą šių sistemų veikimui palaikyti. Sumontuota išmani elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistema leis labai detaliai matyti kur ir kiek energijos panaudojama“. Atitinkamai, atsižvelgiant į ieškovės duomenis, pateiktus pasiūlymo 14 priede „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“, ieškovė užpildė pačios atsakovės parengtą 14 priedo 1 priedėlį. Ieškovė 14 priedo 1 priedėlyje, kiek tai aktualu dėl (P2) parametro, nurodė, jog: šiluminės energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų yra 0,000001 kWh16 per metus (R1 rodiklis); elektros energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų yra 0,00000118 kWh per metus (R2 rodiklis). Taigi, ieškovė 14 priedo 1 priedėlyje nurodė tai, ką buvo nurodžiusi ir pagrindusi savo pasiūlymo 14 priede „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ (2.2 priedas), t. y. tai, jog reikiamą metinį elektros energijos kiekį (686 238 kWh / 1 metai) užtikrins iš metinių elektros energijos kiekių, gaunamų iš atsinaujinančių energijos šaltinių nuo 700 000 – 760 000 kWh per metus ir atitinkamai vertinamuoju laikotarpiu (metai) nebus poreikio elektros energijos kiekį užtikrinti pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų.

8. 2024-10-10 atsakovei pasikreipus į ieškovę ir paprašius paaiškinti, „ar nebus poreikio Valdžios subjektui, eksploatuojant Objektą (išskyrus patalpas pagal Sąlygų 14 priedo 1 priedėlio formą), per 12 metų Objekto ŠVOK sistemoms ir elektrifikavimui pirkti šiluminės energijos, elektros ir/ar dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.)“ ir „vadovaujantis Specifikacijomis ir Sąlygų 14 priedo 1 priedėliu, Valdžios subjektui nebus poreikio pirkti šiluminės energijos, elektros energijos ir /ar dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.) Paslaugų laikotarpiu 12 metų“. Ieškovė 2024-10-17 pasiūlymo paaiškinimu nurodė atsakovei: „Kaip jau paminėta Pasiūlyme - 14 priedo 1 priedėlyje ir pateiktame 14 priedo 11 punkto „Pastato energetinis efektyvumas” aprašyme, patvirtiname, kad numatytas sprendinys pilnai patenkins šildymo (ŠVOK) (be valgyklos ir gamybinio korpuso) sistemai reikalingą elektros energijos poreikį ir objekto elektros energijos (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, elektromobilių įkrovimo stotelėms) poreikį, todėl Valdžios subjektui per visus 12 metų nereikės pirkti paminėtoms sistemoms palaikyti šiluminės energijos, elektros ir/ar dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.). Kaip aprašyta 14 priedo 11 punkte, patvirtiname, kad pagamintos saulės energijos neperdavinėsime į ESO tinklus, todėl elektros pasaugojimo mokesčio nebus. Mūsų sistema bus nepriklausoma ir autonominė. Visa pagaminama saulės energija bus akumuliuojama ir panaudojama objekte“ .

9. 2024-10-29 atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama užpildyti ir visiškai naują, t. y. Pirkimo dokumentuose anksčiau neskelbtą (neišviešintą), atsakovės parengtą lentelę. Atsakovė prašė pagrįsti su pasiūlymu teikto ir užpildyto Pirkimo dokumentų 14 priedo 1 priedėlio duomenis, „papildomais / patikslinančiais skaičiavimais, detalizuojant kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras Objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus)“. Atsakovė prašė „pateikti detalius paskaičiavimus įvertinant kiekvieno mėnesio poreikius kWh pagal pateiktus techninius sprendinius, detalizuojant Dalyvio Pasiūlyme pateiktus 3.1 priedėlio Paslaugos 2.2 darbalapis. Komunalinės paslaugos. Energijos vartojimo rodiklius ir Sąlygų 14 priedo 1 priedėlio lentelės rodiklius, pagal pridedama lentelę“. Ieškovė, nepaisant to, jog buvo prašomi pateikti pertekliniai duomenys, 2024-10-31 užpildė ir pateikė atsakovės prašomus duomenis. Atsakovė 2024-10-29 pateikė prašymą užpildyti naujus duomenis, kurių nebuvo numatyta paskelbtuose Pirkimo dokumentuose, ieškovė siekė būti konstruktyvi ir atitinkamai paaiškinti ieškovės pasiūlymo įgyvendinamumą, objektyvumą (pagrįsti savo pasiūlymo duomenis, jog iš centralizuotų tinklų elektros energijos metinis poreikis bus „0“ kWh). Ieškovė 2024-10-31 dokumentuose pažymėjo atsakovei, jog „Dalyvio Pasiūlyme bei Komisijos 2024-10-29 atsiųstoje lentelėje Dalyvio pateikiami duomenys, nepaisant jų išskaidymo pamėnesiui, turi būti vertinami per bendrą 1 metų laikotarpį“, nes (P2) parametro reikšmė buvo vertinama būtent pagal energijos kiekį (kWh) per 1 metus. Atsakovė, gavusi ieškovės papildomus skaičiavimus, daugiau nebesikreipė į ieškovę su prašymu juos paaiškinti, nusprendė savarankiškai juos įvertinti bei interpretuoti. Atsakovė 2024-12-03 Sprendimu nusprendė skirti „0“ balų ieškovės pasiūlymui pagal (P2) parametrą (R1, R2 rodikliuose). Atsakovės Sprendimas buvo visiškai netikėtas, o Sprendime pateikti motyvai sukėlė reikšmingų abejonių dėl Pirkimo procedūros objektyvumo.

10. Ieškovės vertinimu Sprendimas skirti „0“ balų (P2) parametrui yra akivaizdžiai nepagrįstas. Sprendimas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų: pagal Pirkimo dokumentus buvo vertinamas tik metinis (kWh) rodiklis, o ne tarpiniai (mėnesiniai) duomenys, be to, pagal Pirkimo dokumentus nebuvo prašoma pateikti (P2) parametro sprendinių įgyvendinimo tokiu maksimaliu detalumu, kuris yra atliekamas tik sutarties vykdymo etape. Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, jog (P2) parametras yra vertinamas pagal Pirkimo dalyvio pasiūlyme nurodytą rodiklį, t. y. pagal Pirkimo dokumentų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formoje nurodytą objekto energijos suvartojimo kiekį iš centralizuotų tinklų per metus. Atsakovė turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų sąlygų ir vertinimo kriterijų. Pirkimo dokumentai aiškiai ir nedviprasmiškai liudijo, jog Pirkime turi būti vertinami tik metiniai energijos kiekių poreikiai (kWh) (P2) parametro taikymo aspektu. Ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą, tame tarpe 14 priedą, energetinio naudingumo vertinimą ir 14 priedo 1 priedėlį, kuriame nurodė sprendinius ir jų įgyvendinimą, kurie patvirtina, jog elektros energijos poreikis sudaro 686 238 kWh / metai, o tuo tarpu 700 000 – 760 000 kWh / metai elektros energijos kiekį ieškovė užtikrins iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės elektrinės). Atsakovė Pirkimo procedūroje (dalyviams jau pateikus galutinius pasiūlymus) nukrypo nuo Pirkimo dokumentuose nustatytos (P2) parametro vertinimo tvarkos (metinių energijos kiekių poreikių (kWh) vertinimo tvarkos). Atsakovė 2024-10-29 paprašė ieškovės užpildyti ne metinius, o mėnesinius, energijos kiekių poreikių duomenis ir susijusią informaciją ir atitinkamai Sprendimo motyvus skirti „0“ balų ieškovės pasiūlymui pagal (P2) parametrą grindžia kiekvieno mėnesio duomenis (kWh) bei jų (ne)pagrįstumo vertinimu. Tačiau pagal Pirkimo sąlygas ataskaitinis ir vertinamasis rodiklis buvo vienintelis – metinis elektros energijos suvartojimo iš centralizuotų tinklų kiekio poreikis. Ieškovės 2024-10-31 pateikti duomenys galėjo ir turėjo būti vertinami tik turiningai ir sistemiškai, neišskiriant pavienių duomenų iš bendros visumos ir atitinkamai vertinant tik galutinį ir Pirkimo sąlygose nustatytą vertinamąjį rezultatą, kuris ir buvo numatytas kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus / parametras (metinis rodiklis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje turi būti vertinami tik ieškovės pasiūlyti metiniai rodikliai (P2) parametro taikymo aspektu, o atsakovės Sprendimo motyvai, susiję vertinimu pamėnesiui bei vasaros / žiemos laikotarpiais, išeina už Pirkimo dokumentuose nustatytos vertinimo tvarkos. Be to, teismų praktikoje pažymima, kai viešojo pirkimo reikalavimas yra pripažįstamas išimtinai kaip sutarties vykdymo sąlyga, perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti, ar tiekėjo pasiūlymas atitinka tokią sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022). Atsakovė Sprendime atliko ieškovės pasiūlymo dėl (P2) parametro įgyvendinimo vertinimą tokiu detalumu, kuris yra priskiriamas tik sutarties vykdymui (techniniu darbo projektu projektuojant sprendinius, saulės elektrinę, kt.). Atsakovė turi teisę pasitikslinti ieškovės pasiūlymo duomenis dėl (P2) parametro, tačiau neturi teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės pagrįsti (P2) parametro įgyvendinimą tokiu detalumu, tarsi jau būtų vykdoma sutartis (t. y. iš esmės reikalaujant pateikti jau visus projektinius sprendimus, detalius apskaičiavimus, konkrečią įrangą, kt.) (pvz., ar 800 kW galios saulės elektrinė tilps ant objekto pastatų stogų, kiek realiai elektros energijos (kWh) bus pagaminta iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, kt.). Nagrinėjamu atveju (P2) parametro taikymo aspektu, pakanka nustatyti, jog 800 kW galios saulės elektrinė, kurią pasiūlė ieškovė savo sprendiniuose, užtikrina metinį elektros energijos kiekį (686 238 kWh / 1 metai).

11. Sprendimo motyvai, jog ieškovės konkretus sprendimas, kuriuo užtikrinamas metinio elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas (t. y. nuo 700 000 – 760 000 kWh per metus), yra menamai neleistinas, o, be to, nebuvo nurodytas ieškovės pasiūlyme, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė Sprendime nurodė, kad „Dalyvis negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energiją iš centralizuotų tinklų bei žiemos periodu kompensuotis elektros energijos trūkumą“ (Sprendimo 4 psl., išvada Nr. 3); „Tokie virtualūs elektros energijos kaupikliai nebuvo nurodyti Pasiūlyme ir atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir esant poreikiui elektros energijos atidavimą Valdžios subjektui nėra aptartas nei pirkimo sąlygose, nei sutartyje“ (Sprendimo 4 psl., išvada Nr. 4). Ieškovė nurodė, kad (P2) parametru buvo vertinamas metinis energijos poreikis (kWh) iš centralizuotų tinklų. Siekiant gauti ekonominio naudingumo balo įvertinimą pagal (P2) parametrą, Pirkimo dalyviai galėjo pasiūlyti atsakovei kuo mažesnį metinį energijos poreikį (R1, R2) iš centralizuotų tinklų. Ieškovė pasiūlyme nurodė, jog metinio energijos poreikio (kWh) iš centralizuotų tinklų nebus (0 kWh), kadangi visą metinį elektros energijos poreikį – 686 238 kWh / metai – ieškovė sutarties metu užtikrins iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, t. y. ant režiminio ir administracinio korpuso pastatų stogų suprojektuojant bei sumontuojant 800 kW galingumo saulės elektrinę, kuri atitinkamai užtikrins nuo 700 000 – 760 000 kWh per metus elektros energijos poreikio patenkinimą. Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyti jokie ribojimai, kurie draustų dalyviams siūlyti vienokį arba kitokį sprendimą, kuriuo užtikrinamas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas. (P2) parametru buvo nustatytas tik norimas rezultatas (kuo mažesnis metinis elektros energijos poreikis iš centralizuotų tinklų), bet norimo rezultato pasiekimo būdas bei priemonės nebuvo nustatytos. Priklausomai nuo viešojo pirkimo sąlygose nustatyto funkcinio reikalavimo ar norimo rezultato, formuluotės, tiekėjai gali teisėtai siūlyti skirtingus sprendinius. Atsakovė nustatė norimą rezultatą (kuo mažesnį energijos kiekio poreikį (metinį rodiklį, kWh) iš centralizuotų tinklų, o norimo rezultato įgyvendinimo būdas buvo paliktas Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, neapribojant nei realios konkurencijos, nei galimų inovatyvių technologinių sprendimų). Atsakovė Pirkimo procedūrų metu buvo pateikusi Pirkimo dokumentų paaiškinimus, tame tarpe ir 2023-10-19 paaiškinimą. Atsakovė Pirkimo dalyviams paaiškino, jog Pirkimas yra orientuotas būtent į paslaugų kokybę, neribojant dalyvių lankstumo pateikti įvairiapusiškus, efektyvius ir inovatyvius sprendimus. Atsakovė Sprendimu, teigdama, jog ieškovės konkretus sprendinys, kuriuo užtikrinamas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas (t. y. nuo 700 000 – 760 000 kWh per metus), yra neleistinas, neteisėtai riboja ieškovės galimybę užtikrinti elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimą konkrečiu būdu. Atsakovės Sprendimo motyvas nėra pagrįstas konkrečiomis Pirkimo sąlygomis bei atitinkamai neteisėtas. Ieškovė pasiūlyme pateikė sprendinius, kurių tikslas – maksimaliai sumažinti metines energetines sąnaudas iš centralizuotų tinklų pastatų patalpų šildymui, vėdinimui, vėsinimui (ŠVOK) ir bendriesiems pastatų poreikiams. Pasiūlė sprendinį, kuris užtikrins, jog (P2) parametro vertinamajam ir ataskaitiniam laikotarpiui (per vienerius metus) valdžios subjektui nereikės įsigyti iš centralizuotų tinklų tiekiamos elektros energijos. Priešingai nei yra nurodoma atsakovės Sprendime, jog ieškovė pasiūlymo teikimo dieną nebuvo nurodžiusi savo sprendinio, susijusio su „virtualiais energijos kaupikliais“ ir apskaita, ieškovė tai buvo nurodžiusi pasiūlymo 14 priede „Techninė – inžinerinė informacija“ (2.2 priedas). Ieškovė tiek 2024-10-31 paaiškinime Pirkimo metu, tiek Pretenzijoje paaiškino ir pagrindė savo siūlomą sprendinį, kuriuo bus užtikrinamas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas (t. y. nuo 700 000 – 760 000 kWh per metus). Ieškovė 2024-10-31 paaiškino ir patikslino atsakovei, jog „Virtualus energijos kaupiklis yra numatytas energijos kaupimui (sekimui apskaitos tikslais) ilguoju laikotarpiu, užtikrinant, kad metinis suminis elektros energijos kiekis Objekto sistemoms, numatytoms 14 priedo 1 priedėlyje, būtų panaudojamas ir apskaitomas tik iš saulės elektrinės sugeneruotos metinio elektros energijos kiekio“. Tai buvo nurodyta ir ieškovės pasiūlymo 14 priede „Techninė – inžinerinė informacija“, pažymint, jog siūloma „sumontuota išmani elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistema leis labai detaliai matyti kur ir kiek energijos panaudojama“.

12. Visas metinis energijos kiekis, gaunamas iš centralizuotų miesto tinklų (617 792 kWh), bus panaudotas valdžios subjektui perleidžiamo energijos kiekio (645 600 kWh per metus), skirto virtuvės, parduotuvės ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, buitinio karšto vandens šildymo įrenginiams, automobilių įkrovimo stotelėms, serverinių patalpų įrangai, reikmėms. Atsakovės rengtame partnerystės sutarties projekte yra numatytos tik valdžios subjektui perleidžiamos sąnaudos ir jų rūšys, bet ne jų kilmė – šaltinis (Partnerystės sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“, VI skyriuje „Komunalinių mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas“)). Todėl nepagrįstai teigiama, jog ieškovė negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energiją iš centralizuotų tinklų. Esminė aplinkybė yra tai, jog metinis elektros energijos kiekis, gaunamas iš centralizuotų miesto tinklų (617 792 kWh) yra mažesnis, nei valdžios subjektui perleidžiamas metinis poreikis (645 600 kWh). Kitaip tariant, ieškovė negaus jokios ekonominės naudos bei papildomo atlygio už vasaros metu pagamintą perteklinę elektros energiją bei jos neparduos daugiau nei valdžios subjektui perleidžiamas metinis poreikis (645 600 kWh), o tuo tarpu valdžios subjektas tiesiog atsiskaitys partnerystės sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis už valdžios subjektui priskiriamas – perleidžiamas faktines sąnaudas.

13. Nepagrįstas atsakovės motyvas, jog ieškovė žiemos periodu negalės kompensuotis elektros energijos trūkumo iš centralizuotų tinklų. (P2) parametru buvo vertinamas metinis elektros energijos iš centralizuotų tinklų poreikis (kWh). Saulės pagaminama elektros energija (gaminamas faktinis kiekis) – 714 047 kWh per metus. Metinis pagaminamas ir panaudojamas objekte saulės elektros energijos kiekis yra didesnis, nei metinis elektros energijos poreikis 14 priedo 1 priedėlio išvardintoms sistemoms, kurį reikia dengti iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių (skirtumas – 27 809 kWh per metus). Todėl 14 priedo 1 priedėlio išvardintoms sistemoms, vertinant 12 mėnesių laikotarpį (P2) parametras, nereikės valdžios subjektui papildomai pirkti energijos iš miesto centralizuotų tinklų (tenkinant metinius energijos poreikius), kadangi jie bus užtikrinami iš pagamintos ir sukauptos saulės energijos metinio kiekio. Ieškovė 2024-10-31 paaiškino atsakovei, jog „Virtualus energijos kaupiklis yra numatytas energijos kaupimui (sekimui apskaitos tikslais) ilguoju laikotarpiu, užtikrinant, kad metinis suminis elektros energijos kiekis Objekto sistemoms, numatytoms 14 priedo 1 priedėlyje, būtų panaudojamas ir apskaitomas tik iš saulės elektrinės sugeneruotos metinio elektros energijos kiekio“. Taigi, nepriklausomai nuo to, jog žiemos laikotarpiu bus kompensuojamas elektros energijos poreikis iš centralizuotų tinklų, tačiau ieškovė apskaitys būtent visą elektros energiją tik iš saulės elektrinės sugeneruotos metinio elektros energijos kiekio, kurio kiekis yra numatytas net daugiau nei elektros energijos poreikis 14 priedo 1 priedėlio išvardintoms sistemoms (714 047 kWh / 686 239 kWh). Ieškovė numatė būtent 800 kW galios saulės elektrinę, t. y. itin didelę investiciją, kuri reikalauja didelių pradinių išlaidų, o tuo pačiu maksimaliai atliepia ir būtiną elektros energijos gamybos pajėgumą.

14. Pagal Pirkimų įstatymo 28 straipsnį atsakovė turėjo nustatyti vertinimo kriterijus. Tačiau pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pirkimo vykdytojai turi iš anksto paskelbti ir visus kriterijaus subkriterijus (kriterijaus sudėtines dalis), kurių pagrindu bus siekiama atrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Universale-Bau ir kt., C-470/99). Atsakovė, apibrėždama (P2) parametrą, nenustatė jokių specifinių ir papildomų subkriterijų, išskyrus (R1) ir (R2) rodiklius, kuriuose buvo aiškiai nustatyta, jog bus vertinamas metinis rodiklis energijos suvartojimo iš centralizuotų tinklų, kWh. Atsakovės Sprendime pateiktas (P2) parametro taikymas motyvuojant, jog „Dalyvis negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energiją iš centralizuotų tinklų bei žiemos periodu kompensuotis elektros energijos trūkumą“ de facto ir de jure reiškia naujo (P2) parametro subkriterijaus nustatymą, kuris nebuvo išviešintas Pirkimo sąlygose, prieš teikiant pasiūlymą.

15. Atsakovės Sprendimo motyvas, jog „atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir, esant poreikiui, elektros energijos atidavimas valdžios subjektui nėra aptartas nei Pirkimo dokumentuose, nei sutarties projekte“ yra neteisingas ir nepagrįstas. Ieškovė pasiūlė sprendimą, kuris neabejotinai yra leidžiamas pagal Pirkimo dokumentus, ir nekelia jokių abejonių, jog ieškovė užtikrins „0“ kWh metinį poreikį iš centralizuotų tinklų. Pavienių mėnesių vertinimas (ar teiginiai, jog neva ieškovė negalės parduoti vasaros metu sugeneruoto pertekliaus kaip elektros energijos iš centralizuotų tinklų / kompensuoti žiemos poreikį elektros energijai iš centralizuotų tinklų) yra neatitinkantis Pirkimo reikalavimų vertinimo tvarkos. Be to, ieškovė numatė 800 kW galios saulės elektrinę nebetiksliai, o išimtinai siekiant atliepti „0“ kWh metinį poreikį elektros energijos iš centralizuotų tinklų. Pavienių mėnesių ar laikotarpių vertinimas, kuomet, bet kuriuo atveju, metų eigoje elektros energija iš centralizuotų tinklų yra „0“ kWh, yra beprasmis ir nepagrįstas.

16. Atsakovės Sprendimo motyvai, jog ieškovės pasiūlymas yra neįgyvendinamas ir/arba nepakaks 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, yra nepagrįsti. Atsakovė Sprendime (7.1 – 7.2 priedai) nurodė šias išvadas: „Pagal Dalyvio pateiktą Pasiūlymą Objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių“ (Sprendimo 4 psl., išvada Nr. 1); „Dalyvis pateikė ŠVOK daliai reikalingą šilumos energijos kiekį kWh neįvertinęs, kad šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau +7 laipsnių“ (Sprendimo 4 psl., išvada Nr. 2). Atsakovės pozicija yra prieštaringa. Pagal Pirkimo dokumentus nebuvo prašoma pateikti (P2) parametro sprendinių įgyvendinimo tokiu maksimaliu detalumu. Atsakovė Sprendime atliko ieškovės pasiūlymo dėl (P2) parametro įgyvendinimo vertinimą tokiu detalumu, kuris priskiriamas tik sutarties vykdymui (projektuojant sprendinius, saulės elektrinę, kt.). Nagrinėjamu atveju (P2) parametro taikymo aspektu, pakanka nustatyti, jog 800 kW galios saulės elektrinė, kurią pasiūlė ieškovė savo sprendiniuose, užtikrina metinį elektros energijos kiekį (686 238 kWh / 1 metai).

17. Atsakovė Sprendime savo skaičiavimus atliko bei Sprendime pateiktas išvadas grindžia šildymui naudojamų oras-oras šilumos siurblių technologija, tačiau esamu atveju ieškovė pasiūlyme patalpų šildymui pasiūlė geoterminius šilumos siurblius (tai nurodyta ieškovės pasiūlymo 14 priede „Techninė inžinerinė informacija“, 24, 26, 52 ir kiti psl., kas iš esmės neleidžia objektyviai palyginti šiomis technologijomis paremtų sprendinių bei skaičiavimų, o be to, apskritai kelia reikšmingas abejones, kaip buvo atliekamas atsakovės vertinimas, jeigu neatsižvelgiama į konkrečius ieškovės sprendimus ir technologijas. Ieškovės pasiūlyta technologija yra geoterminis šilumos siurblys. Pirkimo procedūros vykdymui, tame tarpe Pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimui, yra taikomi pamatiniai skaidrumo, lygiateisiškumo ir kiti viešųjų pirkimų principai (Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Lygiateisiškumo principo turinys reiškia, jog tapačios arba panašios aplinkybės negali būti vertinamos skirtingai ir skirtingos aplinkybės negali būti vertinamos tapačiai.

18. Atsakovės išreikšta abejonė, ar 800 kW galios saulės elektrinė tilps ant objekto pastatų stogų, yra nepagrįsta, neparemta konkrečiais ieškovės pasiūlymo duomenimis. Atsakovė Sprendime teigia, jog „Abejotina ar saulės elektrinė tilps ant pastatų stogų 800 kW galios SE reikalingas minimalus plotas 4800 m ², taip pat reikia įvertinti aptarnavimo takus ir tarpus tarp fotovoltinių modulių, kad neužstotų vienas kito. Darytina išvada, kad ant stogų numatytos galios SE nesutalpinama“. Ieškovė nurodė, kad pasiūlyme numatytų pastatų stogo bendras plotas pagal pateiktą planą yra net 9430 k. m. Ieškovė su pretenzija pateikė trečiosios šalies „Reenpro“ UAB atliktus skaičiavimus kokia maksimali saulės elektrinė gali būti įrengta ant pastato stogo. Be to, saulės elektrinės įrengimas yra sutarties vykdymo sąlyga (tai pasiūlymo sprendimas, kuris jau sprendžiamas sutarties vykdymo etape), todėl 800 kW galios saulės elektrinės montavimas ant stogo yra išimtinai sutarties vykdymo sąlyga, kurią ieškovė įsipareigoja užtikrinti sutarties metu, o šiuo metu šis atsakovės pažymėtas aspektas išeina už Pirkimo procedūros bei pasiūlymo vertinimo ribų.

19. Nepagrįsti ir kiti atsakovės motyvai, skaičiavimai ir prielaidos. Atsakovė Sprendime nurodo, jog „Objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama tik šiltojo periodo dienos metu pagal saulėtų valandų vidutinį skaičių, kadangi objekte numatyti elektros energijos kaupikliai 1500 kWh“. Ieškovės pasiūlyme numatyti fiziniai 1500 kWh talpos elektros energijos kaupikliai skirti tam, kad būtų galima saugoti perteklinę energiją, pagamintą dienos metu, pavyzdžiui saulėtą dieną ir ją panaudoti kitais laikotarpiais - pavyzdžiui, ryte, vakare, naktį arba debesuotomis/lietingomis dienomis, elektrinės remonto ir kitais atvejais, kai saulės energija negali būti gaminama arba jos gamyba yra mažesnė. Be, to ieškovės pasiūlyme nurodytą poreikį metinei šiluminei energijai šildymui 276 978 kWh / metai padalinsime iš metinės šildymui panaudotos elektros energijos 51 292 kWh / metai, tai gaunamas ne atsakovės Sprendime aprašomas koeficientą COP, bet SCOP (angl. Seasonal coefficient of performance), t. y. sezoninis energijos transformavimo koeficientas. Ieškovė savo sprendiniuose numatė naudoti įrangą, turinčią būtent tokį SCOP >= 5.4, kuri užtikrintų pasiūlyme numatytų energijos rodiklių įgyvendinimą. Pasiūlymo rengimo ir teikimo metu buvo svarstomi įvairių gamintojų sprendiniai, kurie būtų detaliai suprojektuoti techniniame darbo projekte, nurodant techninius reikalavimus jiems ir nesusiejant jų su konkrečiu įrangos gamintoju. Šie sprendiniai vėliau būtų įsigyjami konkurso būdu. Vieni iš svarstytų aukšto energetinio efektyvumo sprendinių buvo Viessmann gamintojo, kuris deklaruoja koeficientą SCOP, didesnį nei 5,4 ir kt.

20. Atsakovė Sprendime nurodo, jog „Dalyvis nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėdinimui gegužės - rugsėjo mėnesiais. Vėdinimo sistema neveiks. Dalyvis nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio - vasario mėnesiais. Technologinės patalpos nebus vėsinamos, Specifikacijų priedelio 2.2. Reikalavimai įrengimui_Šiaulių T/ reikalavimai“. Ieškovė savo pasiūlyme yra įvertinusi visas būtinas vėdinimo sistemos veikimui visus metus elektros energijos sąnaudas. Dėl vėdinimo sistemos (elektros energijos sąnaudų vėdinimui gegužės - rugsėjo mėn.) nurodė, kad ieškovės elektros energijos sąnaudos vėdinimui gegužės - rugsėjo mėnesiais, konvertuotos į šiluminę energiją, yra sąnaudos, kurios skirtos patalpų vėdinimui naudojamo oro pašildymui (ieškovė nurodė tik elektros energijos poreikį, kuris reikalingas oro pašildymui, o šiais mėnesiais oro šildyti nereikės). Vėdinimo, t. y. oro apykaitos proceso užtikrinimui, yra naudojama elektros energija, skirta ventiliatorių darbui (oro transportavimas iš vienos vietos į kitą), ir ši energija priskiriama kitoms apskaitos grupėms. Vėdinimas, t. y. oro apykaita, vyks nuolat, bet pašildyti oro nurodytais mėnesiais nereikia, todėl ieškovė nenurodė elektros sąnaudų vėdinimui gegužės - rugsėjo mėnesiais. Pirkimo metu, ruošiant pasiūlymą, ieškovė 2024-09-13 CVP IS pranešimu Nr. 12841783 teikė prašymą dėl pasiūlymo teikimo sąlygų patikslinimo. Ieškovė teiravosi, kur reikia priskirti šias vėdinimui, t. y. oro cirkuliacijai užtikrinti naudojamas elektros energijos sąnaudas, nes šios sąnaudos nėra sąnaudos, kurias galima konvertuoti į šiluminę energiją ir kurias būtų galima priskirti kaip šiluminės energijos sąnaudas, sunaudotas vėdinimo funkcijai. Atsakovė 2024-09-16 CVP IS pranešimu Nr. 12845857 (23.1 - 23.2 priedai), Pirkimo dalyviams atsakė, kad šios sąnaudos turi/gali būti priskiriamos prie pastatų inžinerinių sistemų elektros rodiklių. Ieškovė remiantis pačios atsakovės nurodymu, šias su vėdinimu, t. y. su oro cirkuliacijos (jo nepašildant) užtikrinimu susijusias sąnaudas priskyrė Pirkimo Techninės specifikacijos 3.1 priedėlyje „TS 3.1 priedėlis – Paslaugos Šiaulių Tl.xlsx 202480806.xlsx“, darbalaukis „2.2.Komunalinės pasl.“, eilutė: bendras elektros energijos poreikio kiekis 33 ir ieškovės pasiūlymo 14 priedo 1 priedėlyje.

21. Dėl technologinių patalpų (elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio - vasario mėn.) ieškovė nurodė, kad technologinės patalpos, kurių bendras plotas pasiūlyme sudaro 124 kv. m. (bendras visų objekto patalpų plotas sudaro 14456 kv. m.), yra negyvenamosios paskirties patalpos, t. y. patalpos, kuriose nėra vykdoma nuolatinė veikla, o patalpinta įvairi elektroninė technologinė įranga, kuri išskiria šilumą ir kurias vadovaujantis Techninės specifikacijos 2.2 priedėliu „Reikalavimai įrengimui Šiaulių TI“, reikia atvėsinti (reikalavimas: ,,Turi būti įrengtas patalpos ir patekimo į patalpą vaizdo stebėjimas. Kondicionavimo sistema“). Atsakovė 2023-10-23 pateikė Pirkimo dokumentų reikalavimų paaiškinimus. Remiantis atsakovės reikalavimais, ieškovė pasiūlyme numatė technologinių/serverių patalpų tiek kondicionavimo sistemos sprendinius, tiek ir atskirus šių patalpų vėdinimo sprendinius. Šaltojo sezono metu, kai vidutinė aplinkos temperatūra yra mažesnė nei +15 laipsnių (laisvai keičiamas per pastato valdymo automatikos sistemą parametras - galima tiek padidinti, tiek sumažinti šią reikšmę), technologinėms/serverių patalpoms vėsinti yra numatyta panaudoti įvardintus patalpų vėdinimo (,,oro tiekimo ir išsiurbimo sistema“) sprendinius, t. y. šilumos nuvedimą iš tokių technologinių/serverių patalpų (t. y. šių patalpų vėsinimo funkcija) numatoma vykdyti paduodant į patalpas vėsų aplinkos orą ir ištraukiant iš jo šiltą orą. Tuo pačiu tiksliai išpildomas atsakovės nurodymas „Būtina įvertinti galimybę sukuriant reikiamus inžinerinius Sprendimus, atgauti serverių patalpose išskiriamą šilumą“. Šiltojo periodo metu arba esant momentiniam ekstremaliam poreikiui šaltojo periodo metu (pavyzdžiui esant gedimui oro vėdinimo sistemoje), patalpoms vėsinti gali būti įjungiama įrengta kondicionavimo sistema. Šis technologinių patalpų vėsinimo sprendinys bus pilnai ir automatiškai valdomas pastato valdymo automatinės sistemos (PVA) ir pilnai užtikrins reikalavimų tokių patalpų temperatūrai įvykdymą. Ieškovė pateikė objektyvius skaičiavimus, jog 800 kW galios saulės elektrinė per kalendorinius metus sugeneruos 714 047 kWh elektros energijos. Ieškovei reikalingas metinis elektros energijos poreikis 14 priedo 1 priedėlio išvardintoms objekto sistemoms, kurį reikia padengti iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, sudaro 686 239 kWh. Ieškovei lieka nepanaudotas 27 808 kWh elektros energijos rezervas (kas sudaro apie 4 % reikalingų padengti sąnaudų) kitiems tiksliai neapibrėžtiems atvejams, tame tarpe pastarojo kiekio pakanka ir technologinių/serverinių patalpų kondicionavimo sistemai (vėsinimui gruodžio - vasario mėn.), jei būtų poreikis naudoti šiose patalpose įrengtus kondicionierius). Ieškovė nenurodė atskirai energijos sąnaudų technologinių/serverinių patalpų vėsinimui gruodžio - vasario mėnesiais (įprastomis sąlygomis vėsinimui šiuo laikotarpiu neplanuojama naudoti kondicionavimo sistemą). Be to, techninės specifikacijos 2.2 priedėlio „Reikalavimai įrengimui Šiaulių TI“ nurodyta, kad šie įrengimo reikalavimai yra orientaciniai, jie tikslinami projektavimo metu, įvertinant pastatų ypatumus ir valdžios subjekto darbo organizavimą ir t.t. Taigi visi ieškovės numatyti sprendiniai galės būti patikslinti techninio darbo projekto metu.

22. Ieškovės vertinimu pirkimas turi būti nutraukiamas. Nurodė, kad Pirkimų įstatymo 8¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pirkimo vykdytojas privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų (privalomųjų) nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos Pirkimų įstatymo privalomosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia pirkimo vykdytojo veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius pirkimo vykdytojo veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Nagrinėjamu atveju buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o padėties neįmanoma ištaisyti niekaip kitaip tik Pirkimo procedūros nutraukimu. (P2) parametras, kaip jis buvo suformuotas Pirkimo dokumentuose, turėjo įtakos ieškovės sprendimams dalyvaujant Pirkime ir pateikiant konkretų pasiūlymą. Atsakovei ginčo Pirkime numačius, jog bus vertinamas metinis elektros energijos iš centralizuotų tinklų poreikis pagal (P2) parametrą, ieškovė pasirinko technologinius sprendimus, turinčius didelį investicijų poreikį, ir siekė gauti maksimalų balą pagal (P2) parametrą. Ieškovė su geoterminiais siurbliais (žiemą nenaudojant šildymui dujų), saulės elektrinės sprendimu bei energijos pertekliaus bei trūkumo paskirstymo sprendimais vertinamuoju metiniu laikotarpiu, pasiūlė „0“ kWh metinį elektros energijos poreikį iš centralizuotų tinklų. Ieškovei tik gavus atsakovės Sprendimą ir vertinimą dėl (P2) parametro paaiškėjo, jog atsakovė jau po pasiūlymų pateikimo pradėjo aiškinti ir taikyti (P2) parametrą kitaip, nei buvo išviešinta ginčo Pirkimo dokumentuose. Atsakovė nusprendė, jog ieškovė negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energiją iš centralizuotų tinklų, bei žiemos periodu kompensuotis elektros energijos trūkumą (atsakovė nustatė naują ir neišviešintą (P2) parametro taikymo apimtį). Tai, jog ši (P2) taikymo apimtis yra nauja patvirtina ir aplinkybė, jog 2024-10-29 atsakovė CVP IS pranešimu Nr. 12955918 kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti ir patikslinti pasiūlymą, pateikdama užpildyti jos pačios parengtą Excel lentelę su konkrečiais mėnesiais, elektros energijos panaudojimu iš centralizuotų tinklų kas mėnesį, kt. Pati atsakovė pateikė naują dokumentą, kurio nebuvo Pirkimo dokumentuose. Atsakovės Sprendimas, kuriuo ieškovei yra taikomas kitoks (P2) parametro turinys, nei buvo išviešintas iš pradžių, pažeidžia skaidrumo principą, įtvirtintą Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatose. Ieškovei iš anksto žinojus, jog (P2) taikymas bus kitoks nei nurodytas Pirkime, tai būtų įtakoję ieškovės sprendimus dėl teikiamos pasiūlymo struktūros, techninių sprendimų dėl elektros energijos poreikio iš centralizuotų tinklų, kainos. Esant dviprasmiškai Pirkimo sąlygai (kaip tai paaiškėjo tik iš atsakovės Sprendimo bei pateikto kitokio (P2) parametro aiškinimo ir taikymo), visi Pirkime dalyvaujantys tiekėjai galėjo ją skirtingai suprasti, pateikti visiškai skirtingus techninius pasiūlymus bei iš esmės kitokią kainodarą (vieni, atsižvelgdami į energijos iš centralizuotų tinklų suvartojimą kas mėnesį; kiti, atsižvelgdami į metinį energijos iš centralizuotų tinklų suvartojimą). Atsakovė Pirkimo metu neišvengiamai susidūrė su nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų vertinimu (tiek techniniu sprendinių įgyvendinimo aspektu, siekiant atliepti mėnesinius ir/ar metinius poreikius, tiek finansiniu - kainodaros pasiūlymų įgyvendinimo aspektu), kurio niekaip negalima pripažinti objektyviu bei atitinkančiu skaidrumo, lygiateisiškumo bei kitus pamatinius principus.

23. Ieškovei kilo ir reikšmingų abejonių dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, formuluočių ir formulių, kuriuose yra gausu įvairių prieštaravimų. Pirkimo dokumentuose yra nurodyta, kad (P2) parametro aspektu bus vertinamas šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas ir elektros energijos suvartojimas (nenurodant, jog bus vertinama energija iš centralizuotų tinklų) (objektyviai galima suprasti, jog vertinamas bendras šilumos ir elektros energijos suvartojimo kiekis objekte, bet ne energijos kiekis iš centralizuotų tinklų). Pirkimo dokumentuose nustatyta, jog (P2) parametro taikymo aspektu bus vertinamas pasiūlyto suvartoti šilumos energijos patalpų šildymui kiekis (R1 rodiklis), tačiau 14 priedo 1 priedėlyje nurodyta, jog „Teikiami rodikliai Dalyvio pasiūlyti suvartojamos šiluminės energijos kiekiai (kWh per 1 metus) Objekto patalpų šildymui (patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti)“.Tampa nebeaišku, kaip atsakovė visų Pirkimo dalyvių pasiūlymų atžvilgiu nešališkai, objektyviai ir pagal nedviprasmiškas taisykles nustatė ekonominio naudingumo balus pagal (P2) parametrą (R1, R2 rodiklius). Kokios reikšmės buvo vertinamos, į kurias nebuvo atsižvelgta, kt. Susiklostė objektyviai nepalyginama pasiūlymų informacija.

24. Nors Sprendimas priimtas dar 2024-12-03, tačiau ieškovė daugiau nei 14 kalendorinių dienų net nebuvo gavusi motyvų, susijusių su ieškovės pasiūlymo įvertinimu pagal (P1) parametrą (motyvai buvo parengti tik 2024-12-19. Be to, ieškovei dar 2024-12-05 pasiteiravus dėl Sprendime jau nurodytos atsakovės išvados, susijusios su ieškovės vertinimu pagal (P2) parametrą (išvados, jog „Objekto elektrinė per metus gali pagaminti apie 800 000 kWh elektros energijos ir jos iki 75 proc. bus panaudota objekto poreikiams t. y. apie 600 000 kWh“), motyvai buvo parengti tik 2024-12-19 (14.1 -14.2 priedai). Susiklosto situacija, jog, pirmiausia atsakovė priėmė Sprendimą bei skyrė atitinkamus ekonominio naudingumo balus, o tik vėliau rengė motyvus, siekdama pagrįsti priimto Sprendimo objektyvumą. Komisijos sprendimai yra įforminami protokolu ir protokole nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno komisijos nario atskiroji nuomonė, jeigu komisijos narys ją pateikė. (Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Pirkimo procedūroje įtvirtintas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas su (P2) parametru nebeatitinka savo esmės ir tikslo, t. y. geriausio pasiūlymo atrankos pagal kainos ir kokybės santykį. Kai tiekėjai pateikia skirtingus vertinimo rodiklius (metinius/ mėnesinius, kt.), tokiu atveju Pirkime taikomas vertinimo kriterijus (P2 parametras) neatskleidžia tikrojo tiekėjų siūlomų sprendimų efektyvumo, tiekėjų kainų skirtumų tarp skirtingų ir nepalyginamų pasiūlymų. Ieškovės vertinimu atsakovė savo veiksmais ir sprendimais pažeidė Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Laikantis Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies principų bei Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies viešojo pirkimo komisijos darbo vykdymo ir sprendimų protokolavimo reikalavimų, atsakovė turėjo turėti visus motyvus dar 2024-12-03 priimdama Sprendimą ir tai turėjo būti objektyviai nustatyta viešojo pirkimo komisijos protokoluose. Be to, atsakovės Sprendime nurodyti teiginiai bei išvados, ieškovei pasiteiravus, turėtų būti nedelsiant paaiškinti. Vis dėlto atsakovė nepaaiškino savo Sprendimo motyvų, o tik rengė paaiškinimus 14 dienų. Todėl atitinkamai ieškovei kilo pagrįstos abejonės, ar apskritai pati atsakovės viešojo pirkimo komisija parengė 2024-12-03 Sprendimą ir jame nurodytus motyvus, teiginius (kaip apskritai buvo atliktas vertinimas ir nustatyti Sprendime atitinkami teiginiai, kas apskritai atliko techninį vertinimą). Nesavalaikis teiginių paaiškinimas (laukiant atsakymo keletą savaičių) suponuoja skaidrumo principo ir pareigos tinkamai motyvuoti komisijos sprendimus, pažeidimą. Ieškovė Pretenzija 2 prašė pagrįsti atsakovės Sprendimo objektyvumą pateikiant objektyvius įrodymus, tačiau atsakovė Atsakymu 2 pateikė deklaratyvius ir nepagrįstus teiginius, kurie nepašalino ieškovės identifikuotų ir pagrįstų abejonių.

25. Atsakovės Atsakymo 1 į ieškovės Pretenziją 1 motyvai yra nepagrįsti. Atsakovė atsakyme (4 - 28 p.) nurodo, jog ieškovės pasiūlymas turėjo atitikti visus Pirkimo dokumentų reikalavimus, tame tarpe ir ginčo Pirkimo dokumentų 18 priedo reikalavimą, kuriame nurodyta, jog „Pasiūlymas atitinka Sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinamas“. Atsakovė nurodo, jog atsakovei „buvo svarbu ne tik formalus patvirtinimas dėl energijos suvartojimo pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų (dalyvis nurodė „0“ kWh) (visą elektros energiją dalyvis planavo gauti iš atsinaujinančių šaltinių) - t. y. savideklaracija, bet ir realus pagrindimas, kaip tai bus įgyvendinta“. Atsakovė siekia pagrįsti, jog ji turi teisę tikrinti ieškovės pasiūlyto (P2) parametro realų įgyvendinimą ir t. t. Pasak atsakovės, ieškovė Pirkimo procedūroje pateikė tik formalius paaiškinimus. Tačiau atsakovė neturi neribotos diskrecijos reikalauti iš Pirkimo dalyvių pagrįsti savo pasiūlymų įgyvendinamumą tokiu detalumu ir apimtimi, kuri priskiriama pirkimo sutarties vykdymo apimčiai. Ieškovė pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė (P2) parametro reikšmę (metinius „Energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“) (R1, R2). Nurodė, jog metinių energijos kiekių poreikių iš centralizuotų miesto tinklų nebus („0“ kWh / 1 metai). Ieškovės pasiūlymas nebuvo „deklaracija“, kaip nepagrįstai nurodo atsakovė savo Atsakyme 1 į ieškovės Pretenziją 1. Priešingai, ieškovė su pasiūlymu pateikė atsakovei ir pasiūlymo 14 priedą „Techninė- Inžinerinė informacija“, kuriame pagrindė savo pasiūlymą. Ieškovė nurodė visą esminę informaciją, kurios proporcingai pakanka tam, jog ieškovės pasiūlymui pagal (P2) parametrą būtų skiriamas balas. Atsakovė Sprendimu bei Atsakymu 1 į ieškovės Pretenziją 1 atlieka nebe pasiūlymo vertinimą, o vertinimą, kuris priskiriamas pirkimo sutarties vykdymo etapui: kaip saulės elektrinė tilps ant stogo, kokiomis dienomis arba periodais objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama, skaičiuoja sezoninį energijos transformavimo koeficientą, elektros energijos sąnaudas vėdinimui gegužės - rugsėjo mėn., technologinių patalpų elektros energijos sąnaudas vėsinimui gruodžio - vasario mėn. ir pan., nors buvo vertinamas metinis rodiklis iš atsinaujinančių šaltinių. Visa tai yra jau sutarties vykdymo etapas ir ieškovei priskiriama atsakomybė užtikrinti savo pasiūlymo sprendinių įgyvendinimą sutarties vykdymo metu. Atsakovė iš ieškovės reikalauja itin objektyvaus pagrindimo dėl (P2) parametro, nors pati tokio paties įrodinėjimo standarto ieškovės pasiūlymo atžvilgiu sau netaiko, t. y., kaip yra nurodoma ir atsakovės Atsakyme 1, ,, Valdžios subjektas nustatė iš viešų duomenų, jog energijos iš atsinaujinančių šaltinių trūkumas gali būti 86 238 kWh. Atsakovė savo poziciją grindžia viešais duomenimis, bet ne ieškovės pasiūlymu ir konkrečiais skaičiavimais. Be to, pačios atsakovės pozicijoje yra nurodoma, jog trūkumas „gali būti“ 86 238 kWh, kas taip pat liudija, jog atsakovės vertinimas yra neobjektyvus. Be to pažymi, kad ieškovė pasiūlyme (P2) parametro atžvilgiu nurodė aiškią reikšmę bei jos apskaičiavimo aplinkybes, tačiau atsakovė, savo nuožiūra ir subjektyviu vertinimu, sprendžia, jog neva ieškovė neįgyvendins (P2) parametre nurodytų reikšmių, kt. Jeigu atsakovei buvo neaiškus ieškovės pasiūlymas, atsakovė turėjo teisę kreiptis dėl ieškovės pasiūlymo paaiškinimo. Ieškovė 2024-10-31 atsakovei pateiktuose dokumentuose nurodė, jog siekiant dar didesnio aiškumo, be Komisijos 2024-10-29 atsiųstos lentelės pateikė papildomą lentelę kuri leis dar geriau atskleisti pasiūlymo esmę ir kt. Bet atsakovė nusprendė atlikti savarankišką duomenų analizę ir neteisingą pateiktų duomenų interpretaciją jog neva ieškovės pasiūlymas yra neaiškus ir siekia pateisinti Sprendimą dėl „0“ balų skyrimo pagal (P2) parametrą, nors galėjo aktualius duomenis pasitikslinti Pirkimo eigoje.

26. Ieškovė Pretenzijoje pažymėjo, jog atsakovės Sprendime atlikti apskaičiavimai ir jų pagrindų pateiktos išvados yra nepalyginami su ieškovės Pirkime siūlomais sprendiniais (t. y. geoterminiu šilumos siurbliu), todėl savaime neobjektyvūs. Atsakovė Atsakyme 1 (33 p.) tai pripažįsta bei nurodo, jog pateikdama informaciją apie šilumos siurblių efektyvumą tik norėjo atkreipti dalyvio dėmesį į tai, kad dalyvis priėmė pernelyg optimistiškus skaičiavimus ir t.t. Ieškovės vertinimu tiekėjo pasiūlymo atitikties vertinimo procedūra privalo būti vykdoma nešališkai, objektyviai.

27. Atsakovė nurodo, jog ieškovės su Pretenzija 1 pateiktas modeliavimas, kaip ir buvo jos vertinta, tik patvirtina prielaidas, kad stogo plotas yra per mažas optimaliam saulės elektrinės išdėstymui. Atsakovė nurodo, jog „Perkančioji organizacija“ pateikdama informaciją apie galimybę įrengti saulės elektrinę ant pastatų stogų tik norėjo atkreipti dalyvio dėmesį į tai, kad Dalyvis priėmė pernelyg optimistišką sprendimą, kadangi ant stogų planuojama įrengti ir elektros energijos kaupiklius, be to ant stogų bus dar ir kita inžinerinė įranga. Atsakovė Atsakyme 1 nurodo įvairius skaičiavimus, kurie nėra susiję su ieškovės pasiūlymu ir sprendimais. Be to, atsakovės Atsakymo 1 pozicija, lyginant su pradiniu jos Sprendimu, pasikeitė. Atsakovė savo Sprendime teigė, jog „Abejotina ar saulės elektrinė tilps ant pastatų stogų 800 kW galios SE reikalingas minimalus plotas 4800 m ², taip pat reikia įvertinti aptarnavimo takus ir tarpus tarp fotovoltinių modulių, kad neužstotų vienas kito. Darytina išvada, kad ant stogų numatytos galios SE nesutalpinama“. Taigi, atsakovei buvo abejonės dėl stogo ploto bei galimybės šiame plote sumontuoti 800 kW galios saulės elektrinę. Ieškovei Pretenzija pateikus duomenis, jog ieškovės pasiūlyme numatytų pastatų stogo bendras plotas yra net 9430 k. m. ir su Pretenzija pateiktus aktualius ekspertinius skaičiavimus, atsakovė Atsakyme 1 nurodė visai naujus motyvus „SE yra įsprausta ant stogo ir nepagamins optimalaus skaičiuojamo el. energijos kiekio“ ir pan. Taigi, atsakovės pozicija yra nenuosekli, prieštaringa (nebėra aišku, kas yra tikrinama ir vertinama).

28. Dėl atsakovės Atsakymo 1 (40-43 p). nepagrįstumo, ieškovė nurodė, kad aiškiai yra nurodžiusi, jog nepertraukiamam elektros energijos tiekimui objekte įrengs dyzelinius generatorius (2 po 600 kW), kurių kontrolė (akumuliatorių įkrovimas, įtampos generatoriaus valdymo skyde buvimas, variklio alyvos pašildymo temperatūra ir pan.) bus vykdoma per pastato valdymo automatikos sistemą ir kt. Atsakymo 1 (41 p) nurodyti atsakovės motyvai taip pat nepagrįsti ir jau paneigti (ieškinio 96-100 p.). Atsakymo 42 p. yra teigiama, jog „Dalyvio deklaruojamas vėsinimo efektyvumas COP 8 (111833 / 13282) taip pat yra nerealus. Šilumos siurbliai su vėsinimo funkcija paprastai siekia COP vėsinimui nuo 4,0 iki 6,0. Net jei būtų naudojama labai aukšto efektyvumo grunto šilumos siurblys (geoterminis), galbūt galima pasiekti COP, artimą 7,0, tačiau 8,4 būtų labai neįprasta“. Pažymi, kad atsakovė Sprendime teikė motyvus tik energijos poreikių šildymui. Tuo tarpu Atsakyme 1 yra nurodomas ir naujas argumentas – vėsinimui naudojamos energijos aiškinimas ir skaičiavimas. Atsakovės pozicija yra nenuosekli, sąlygoja vertinimo skaidrumo stoką ir liudija apie atsakovės siekius papildomai bei dirbtinai argumentuoti savo Sprendimą jau po atlikto vertinimo bei dirbtinai didinti ginčo apimtį. Ieškovė sprendiniuose numatė naudoti įrangą, turinčią būtent tokį SEER >= 8.4, kuri užtikrintų pasiūlyme numatytų energijos rodiklių įgyvendinimą. Pasiūlymo rengimo ir teikimo metu buvo svarstomi įvairių gamintojų sprendiniai, kurie būtų detaliai suprojektuoti techniniame darbo projekte, nurodant techninius reikalavimus jiems ir nesusiejant jų su konkrečiu įrangos gamintoju. Šie sprendiniai vėliau būtų įsigyjami.

29. Atsakymo 1 (43 p). yra nurodoma, jog „Perkančioji organizacija pateikdama informaciją apie tai, kad Dalyvis nenumatė elektros energijos poreikio technologinių patalpų vėsinimui šaltuoju metų laiku tik norėjo atkreipti Dalyvio dėmesį į tai, kad Dalyvio pateiktuose skaičiavimuose gali būti netikslumai. Perkančioji organizacija vertinimui rėmėsi tik Dalyvio pateiktais elektros energijos suvartojimais ne iš centralizuotų tinklų. Komisija atlikus skaičiavimus SE mano, kad sugeneruotos el. energijos nepakanka nuosekliam Objekto elektros poreikiui patenkinti, tačiau karštuoju, saulėtu periodu, esant el. energijos pertekliui, serverinių kondicionavimo el. energijos (kondicionieriaus šaldymo galingumas turi būti ne mažiau nei 6 kW) poreikis būtų patenkintas, tačiau tokio poreikio Dalyvis nenurodė“. Atsakovės motyvai painūs ir dviprasmiški. Atsakovė Sprendime nurodo atitinkamus motyvus ir ieškovė juos paneigia. Tuomet atsakovė Atsakyme 1 nurodo, jog tik atkreipė ieškovės dėmesį, kad „gali būti netikslumai“. Atsakovės Sprendimas ir Atsakymas 1 neleidžia ieškovei suprasti, kurie konkrečiai motyvai lėmė „0“ balų skyrimą pagal (P2) parametrą, o kurie motyvai yra nesusiję su šiuo Sprendimu. Be to, pagal Pirkimo dokumentus Pirkimo dalyviams pasiūlyme reikėjo pateikti tik bendrus metinius energijos poreikio patalpų vėsinimui duomenis, neišskaidant šių duomenų pagal atskiras patalpų grupes, ir ieškovė juos nurodė. Ieškovės vertinimu atsakovės motyvai išeina už Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų bei vertinimo tvarkos.

30. Dėl atsakovės Atsakymo 1 (44.1 – 44.37 p.) nepagrįstumo ieškovė nurodė, kad ieškovės pasiūlytas konkretus sprendimas, kuriuo užtikrinamas metinio elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas (t. y. nuo 700 000 – 760 000 kWh per metus), yra menamai neleistinas. Atsakymo 1 (44.1 – 44.13 p.) teigiama, jog Pirkimas sudėtingas, vykdomas konkurencinio dialogo būdu, kt. Atsakovė pagrįstai teigia, jog „VPSP projektų techninių specifikacijų rengimui taikytinas funkcinis požiūris – t. y. nurodoma, kokie rezultatai įgyvendinus VPSP projektas privalo būti sukurti, vengiant konkrečių veiksmų sekos įvardijimo“. (P2) parametru buvo nustatytas tik norimas rezultatas (kuo mažesnis metinis elektros energijos poreikis iš centralizuotų tinklų), bet norimo rezultato pasiekimo būdas bei priemonės nebuvo nustatytos. Priklausomai nuo viešojo pirkimo sąlygose nustatyto funkcinio reikalavimo ar norimo rezultato, formuluotės, tiekėjai gali teisėtai siūlyti skirtingus sprendinius. Nagrinėjamu atveju atsakovė nustatė norimą rezultatą (kuo mažesnį energijos kiekio poreikį (metinį rodiklį, kWh) iš centralizuotų tinklų, o norimo rezultato įgyvendinimo būdas buvo paliktas Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, neapribojant nei realios konkurencijos, nei galimų inovatyvių technologinių sprendimų). Ieškovė konkurencinio dialogo metu (derybose) išsamiai neaptarė savo galutinio pasiūlymo dėl (P2) parametro įgyvendinimo, nes galutinis pasiūlymas buvo paruoštas, įvertinus galutinę Pirkimo dokumentų redakciją. Tačiau tai nekeičia vertinimo, jog atsakovė (P2) parametru nustatė norimą rezultatą ir neapribojo rezultato pasiekimo priemonių bei būdų (44.13 p.) teiginiai neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant pasiūlymo atitiktį pagal iškeltus reikalavimus). Atsakyme 1 (44.14 p.) pagrįstai teigiama, jog „vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų yra Energinis efektyvumas (P2), kurį sudaro Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1) ir Elektros energijos suvartojimas (R2) ir kuris buvo vertinamas, pagal Sąlygų 14 priede Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai 1 priedėlio formą nurodytą Objekto energijos suvartojimo kiekį per metus perkamą pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Tačiau atsakovė objekto energijos suvartojimo kiekio patikrą atliko ne pagal Pirkimo dokumentuose nustatytą vertinamąjį – metinį – rodiklį. Dėl Atsakymo 1 (44.24 p.) ieškovė nurodė, kad Partnerystės sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“, VI skyriuje „Komunalinių mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas“) numatyta, kad komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos šio 3 priedo 26.2 p., yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis ir jas apmoka pats valdžios subjektas pagal faktinius suvartojimo duomenis (partnerystės sutarties 3 priedo 27 p.). Į partnerystės sutarties 3 priedo 26.2 punkto apimtį patenka elektros energijos poreikis virtuvei, parduotuvei ir gamybinio korpuso patalpoms, ir elektrai, naudojamai Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, buitinio karšto vandens šildymo įrenginiams, automobilių įkrovimo stotelėms, serverinių patalpų įrangai. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog „Valdžios subjektas neperdavė galimybės privačiam subjektui savavališkai veikti Valdžios subjekto atsakomybei priskirtoje dalyje“. Partnerystės sutartyje buvo sutarta, kad komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos šio 3 priedo 26.2 p., yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. Pass-through costs) ir jas apmoka pats valdžios subjektas, tačiau tai nereiškia, jog valdžios subjektas pats ir administruoja komunalinių paslaugų sąnaudas ir jų apskaitą. Priešingai, partnerystės sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“, VI skyriuje „Komunalinių mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas“, nustatyta, kad privatus subjektas dalyvauja komunalinių paslaugų organizavime ir koordinavime. Dėl Atsakymo 1 (44.26 p.) taip pat yra nurodoma, jog „šiame projekte objektas (Šiaulių tardymo izoliatorius) nuo jo sukūrimo (įskaitant neužbaigtą statybą) momento nuosavybės teise priklausys Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise – Valdžios subjektui (Sutarties 10.12 p.). Skirtingai nei dalyje kitų VPSP projektų vykdomų Lietuvoje, šio Projekto apimtyje nėra numatyta perduoti sukurtą objektą privačiam subjektui nuosavybės teise, patikėjimo, nuomos ar panaudos teise (iki Sutarties pabaigos). Privatus subjektas neįgyja teisės valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti būtent dėl pačio objekto (Šiaulių tardymo izoliatorius) specifiškumo“. Atsakovė nepagrindžia, kaip šis teiginys yra susijęs su ieškovės Pirkime pateikto pasiūlymo įgyvendinimu, tame tarpe atsižvelgus į tai, jog būtent privatus subjektas dalyvauja komunalinių paslaugų organizavime ir koordinavime.

31. Ieškovė nurodė, kad atsakovė Atsakymo 1 (44.29 – 44.30 p.) teigia, jog „Specifikacijose ir Sutartyje nėra numatyta galimybė sukurti tokį virtualaus kaupiklio modelį, todėl nėra aptarta nei virtualaus kaupiklio modelio sąlygos, taip pat nenumatyta tokio virtualaus kaupiklio kainodara“; „Specifikacijose ir Sutartyje nėra numatyta ir nėra aišku, kokiomis sąlygomis būtų perduodama elektra Valdžios subjektui ir nėra aišku kokiomis „pasaugojimo“ sąlygomis tai vyktų, todėl yra reali rizika, kad Sutarties metu kiltų ginčai tarp Šalių. Tiek elektra, tiek šildymas, tiek vanduo yra nepaprastai svarbūs šiame Projekte, kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje gyvena nuteistieji 24 /7 ir tu būti stabilus ir užtikrintas komunalinių paslaugų teikimas“. Ieškovė nurodė, kad partnerystės sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“, VI skyriuje „Komunalinių mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas“, nustatyta, kad privatus subjektas dalyvauja komunalinių paslaugų organizavime ir koordinavime. Ieškovė 2024-10-31 paaiškino ir patikslino atsakovei jog „Virtualus energijos kaupiklis yra numatytas energijos kaupimui (sekimui apskaitos tikslais) ilguoju laikotarpiu, užtikrinant, kad metinis suminis elektros energijos kiekis Objekto sistemoms, numatytoms 14 priedo 1 priedėlyje, būtų panaudojamas ir apskaitomas tik iš saulės elektrinės sugeneruotos metinio elektros energijos kiekio“. Tai buvo nurodyta ir ieškovės pasiūlymo 14 priede „Techninė – inžinerinė informacija“, pažymint, jog yra siūloma „sumontuota išmani elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistema leis labai detaliai matyti kur ir kiek energijos panaudojama“. Taigi, apskaitymas bus objektyvus, elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistemos pagrindu. Ieškovė įdiegs išmanią elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistemą, kuri apskaičiuos kiekvieno įrangos tipo sunaudojamą elektros energijos kiekį priklausomai nuo paros laiko, taip pat ji apskaičiuos ir energijos kiekį, kuris yra generuojamas saulės elektrinės bei kuris yra pateikiamas per ESO tinklus iš elektros energijos tiekėjų.

32. Ieškovė nurodė, kad atsakovė Atsakymo 1 (44.32 p.) teigia, jog „Sutartyje nustatyta, kad už Valdžios subjekto rizikai priskirtos elektros įrangos poreikiams elektros suvartojimo rodiklius Valdžios subjektas mokės pagal faktinius suvartojimus pagal pateiktas elektros tiekėjo sąskaitas“. Sutarties sąlygos yra kitokios, t. y. „Privatus subjektas visas patirtas Komunalinių paslaugų sąnaudas, susijusias su Objekto sukūrimu, iki (bet neįskaitant) Eksploatacijos pradžios apmoka savo lėšomis“ (sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“, VI skyrius, 25 p.); „Nuo Eksploatacijos pradžios datos iki Sutarties pabaigos Komunalinių paslaugų stebėjimas bei kiekių nustatymas vykdomas visame Objekte. Komunalinių paslaugų (išskyrus Komunalinių paslaugų organizavimą ir koordinavimą) sąnaudos neįtraukiamos į Metinį atlyginimą ir apmokamos pagal atskirą Privataus subjekto pateiktą sąskaitą išlaidų kompensavimui, kurioje išskiriamos šios Komunalinės paslaugos:“ (sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“, VI skyrius, 26 p.); „Komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos šio priedo 26.2 punkte, yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. Pass-through costs) ir jas apmoka Valdžios subjektas pagal faktinius suvartojimo duomenis. Valdžios subjektas gali tikrinti Privataus subjekto pateiktos informacijos, susijusios su Komunalinėmis paslaugomis, pagrįstumą“ (sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“, VI skyrius, 27 p.). Taigi, privatus subjektas administruoja, o valdžios subjektas gali tikrinti informacijos pagrįstumą. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad sumontuos išmanią elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistemą, kuri leis labai detaliai matyti kur ir kiek energijos panaudojama. Visos ataskaitos bei įrodymai dėl faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio galės būti pateikiamos atsakovei. Ieškovė pažymi, kad visi susiję atsakovės motyvai, kurie nurodyti Atsakyme 1, yra nepagrįsti ir plačiau neaptariami. Ieškovės pasiūlyme numatytas išmanios apskaitos sprendinys visą apskaitą atlieka realiu laiku, valdžios subjektas bet kurią akimirką galėtų prisijungti prie šio apskaitos sprendimo ir matyti visą pastato energetinį balansą, nepatirdamas jokių papildomų administracinių sąnaudų. Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją pirkėjų valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas. Nagrinėjamu atveju, iš atsakovės Atsakymo 1, atsakovė taip ir nenurodė nei vienos Pirkimo sąlygos bei nuostatos, kuri ribotų ieškovės konkretų pasiūlymo teikimą su konkrečiu sprendiniu, kuris pilnai atliepia visą elektros energijos poreikį iš atsinaujinančių elektros šaltinių.

33. Dėl atsakovės 1(49-91 p.) motyvų, susijusių su Pirkimo nutraukimu ieškovė nurodė, kad Pretenzijoje nurodė reikalavimus dėl ginčo Pirkimo nutraukimo. Gavus Sprendimą, ieškovei paaiškėjo galimai skirtingai taikomos pačios atsakovės parengtos Pirkimo sąlygos ieškovei ir kitiems Pirkimo dalyviams. Atsakovės atsakymo 1 (52 p.) teiginys, jog tariamai Pirkimo sąlygos yra skundžiamos pavėluotai, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė Atsakyme 1 cituoja eilę projekto sutarties nuostatų ir iš dalies nepagrįstai. Atsakovė nenurodė, kur buvo nustatytas aiškus bei nedviprasmiškas draudimas ieškovei pateikti tokį pasiūlymą, kuris buvo pateiktas. (P2) parametras, kaip jis buvo nustatytas Pirkimo sąlygose, turėjo įtakos ieškovės sprendimams dalyvaujant Pirkime ir pateikiant konkretų pasiūlymą. Atsakovei ginčo Pirkime numačius, jog bus vertinamas metinis elektros energijos iš centralizuotų tinklų poreikis pagal (P2) parametrą, ieškovė pasirinko technologinius sprendimus, turinčius didelį investicijų poreikį, ir siekė gauti maksimalų balą pagal (P2) parametrą. Ieškovė su saulės elektrinės sprendimu bei energijos pertekliaus bei trūkumo paskirstymo sprendimais vertinamuoju metiniu laikotarpiu, pasiūlė „0“ kWh metinį elektros energijos poreikį iš centralizuotų tinklų. Jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus (tame tarpe ieškovė). Neabejoja, kad buvo padarytas pažeidimas ((P2) skirtingas taikymas)) galėjo ir realiai turėjo įtakos ne tik ieškovės, bet ir kitų ginčo Pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui (ir tarpusavyje nepalyginamų pasiūlymų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankai). Šiuo atveju yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant viešąjį pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023). Atsakovė Atsakyme 1 nenurodo, jog tik ieškovė vienintelė suprato šias sąlygas kitaip nei visi kiti Pirkimo dalyviai, t. y. atsakovė nepateikė jokio vertinimo, kaip kiti Pirkimo dalyviai suprato šią sąlygą.

34. Dėl atsakovės Atsakymo 2 (4 ir 23 p.), kad visi motyvai buvo Pirkimo komisijos protokoluose dar 2024-12-02, ieškovė nurodė, kad atsakovė taip ir nepaaiškina, kodėl motyvus dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo bei kitą informaciją suteikė tik 2024-12-19. Atsakovė Atsakyme 2 nurodo, jog „Vertinimo procesas apėmė Pirkimo komisijos posėdžių metu gautų dokumentų ir ekspertų įvertinimų analizę, specializuotus techninius ir finansinius vertinimus pagal Konkurencinio dialogo sąlygų 18 priedą, komisijos narių balsavimą, kurio rezultatai buvo patvirtinti protokolu (2024-12-02)“. Ieškovei Pretenzijoje 2 suformavus prašymą „paaiškinti – pagrįsti, kodėl motyvai dėl Pirkimo vykdytojo 2024-12-03 sprendimo (dėl vertinimo pagal ekonominį naudingumą) nebuvo pateikti iš karto, jų paprašius, o buvo pateikti tik 2024-12-19“ Atsakovė taip ir nepateikė jokio pagrįsto atsakymo, kodėl motyvai buvo pateikti tik po daugiau nei 14 kalendorinių dienų (be kita ko, ypatingai dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal P1 parametrą konkrečiu balu). Jei 2024-12-02 protokoluose buvo „visi motyvai“, kaip deklaratyviai teigiama, tai atsakovei tiesiog būtų pakakę atitinkamus motyvus pateikti ieškovei pačiame Sprendime (kaip tai atliko Sprendime, nurodydama motyvus dėl (P2) parametro vertinimo, tačiau jokių motyvų dėl (P1) parametro nepateikė) arba juos pateikti ieškovei nedelsiant, gavus ieškovės 2024-12-05 prašymą. Tačiau susiklostė visiškai priešinga situacija, t. y. atsakovė, gavusi ieškovės prašymą, pranešė ieškovei, jog „Komisija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą, nutarė iki 2024-12-16 parengti Dalyvio UAB „DG VPP vystymas“ ir Dalyvio UAB „Spi 1“ vertinimo kriterijaus (T) parametro (P1) subparametrų (K1) ir (K2) charakteristikas ir santykinius pranašumus“. Be to, atsakovė nesilaikė net savo pačios nustatyto termino, o motyvus parengė ir pateikė ieškovei tik 2024-12-19. Jei atsakovė buvo gavusi ekspertinį įvertinimą dar 2024-12-02, tai jai būtų pakakę pateikti ekspertinio vertinimo motyvus ieškovei, o ne 14 kalendorinių dienų juos rengti (apskritai kyla reikšminga abejonė, ar ieškovei 2024-12-19 pateikta informacija ir sutampa su ekspertų vertimais ir motyvais). Atsakovei Atsakymu 2 nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kurie pašalintų abejones dėl Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies principų bei Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pažeidimų nebuvimo, nors ieškovė prašė pagrįsti bei pateikti įrodymus dar Pretenzijoje 2, ieškovės manymu įrodymai, atsakovės viešojo pirkimo komisijos protokolai, pasitelktų ekspertų vertinimai išreikalautini iš atsakovės.

35. Dėl atsakovės Atsakymo 2 (6 p.) motyvo nurodė, kad atsakovė teigia, jog neva ieškovė praleido terminą teikti Pretenziją 2 dalyje dėl nesavalaikiai suteiktų (P1) motyvų, tačiau atsakovė tik dirbtinai didina ginčo apimtį nepagrįstais motyvais, užuot įrodžius atsakovės veiksmų ir sprendimų atitikimą Pirkimų įstatymo reikalavimams. Atsakovė Atsakyme 2 teigia, jog „Dalyvis 2024-12-03 gavo Komisijos sprendimą dėl pasiūlymo eilės sudarymo, laimėtojo pripažinimo ir balų skyrimo, o terminas apskųsti Komisijos sprendimą nepateikti kartu su šiuo pranešimu išsamių (P1) balų skyrimo charakteristikų ir santykinių pranašumų suėjo 2024-12-13. Atsižvelgiant į tai, kad Pretenzijos pateikimo terminas šioje dalyje dėl (P1 balo) skyrimo motyvų buvo praleistas, Komisija de jure Pretenziją šioje dalyje palieka nenagrinėtą“. Ieškovės vertinimu, atsakovės pozicija yra visiškai nepagrįsta (atsakovė, neturėdama paaiškinimo, kodėl motyvus dėl (P1) įvertinimo pateikė tik 2024-12-19, siekia apskritai nenagrinėti šių atsakovei nepalankių aplinkybių, suponuojančių Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies principų bei Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pažeidimus). Nurodė, kad Pretenzija 2 buvo pateikta 2024-12-20, t. y. vos per 1 dieną, kai atsakovė 2024-12-19 pateikė motyvus dėl P1 vertinimo bei kitą būtinąją informaciją. Pretenzija 2 yra teikiama ne dėl atsakovės motyvų nesuteikimo apskritai, o dėl motyvų nesavalaikio pateikimo, suponuojančio Pirkimų įstatymo principų pažeidimus. Pirkimų įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytą 10 kalendorinių dienų terminą skaičiuojant net nuo dienos, kai atsakovė 2024-12-11 pirmą kartą ieškovei pranešė, jog parengs motyvus, jis taip pat nėra praleistas (baigėsi 2024-12-23 įskaitytinai).

36. Dėl atsakovės Atsakymo 2 (7-13 p.) motyvų, kad atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog neva visą informaciją ieškovei pateikė dar 2024-12-03 Sprendime, o pagal Pirkimų įstatymo normas turi teisę teikti papildomą informaciją per 15 kalendorinių dienų, ieškovė nurodė, kad atsakovė Atsakyme 2 teigia, jog „VPGSĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba apie sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą“; „Komisija šią numatytą pareigą įgyvendino 2024-12-03 CVP IS sistemoje pateikdama raštą, kuriame informavo apie pirkimo rezultatus ir nurodė visą pagal VPGSĮ reikalaujamą informaciją. Taip pat papildomai savo iniciatyva nurodė motyvus kodėl UAB „DG VPP vystymas“ (P2) kriterijui skyrė nulį balų“. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2024-12-03 Sprendime nenurodė ieškovei jokių motyvų, be kita ko, dėl jai suteikto balo pagal parametrą (P1). Atsakovė teigia, jog neva savo iniciatyva pateikė motyvus dėl (P2), tačiau taip ir nepaaiškino, kodėl tokių motyvų negalėjo pateikti ir dėl (P1 parametro (nors atsakovė teigė, jog visi motyvai buvo dar 2024-12-02 viešojo pirkimo komisijos protokole (protokoluose)). Nors atsakovė įvykdė savo pareigą pateikti motyvus 2024-12-19, tačiau atsakovės padarytas pažeidimas yra esminis, t. y. pažeidžiantis viešųjų pirkimų pamatines nuostatas dėl pirkimo procedūrų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo ir kt. Atsakovės veiksmai, kuomet motyvai dėl jau priimtų sprendimų yra rengiami tik po sprendimų priėmimo bei atlikto vertinimo (ir aplinkybėmis, kurios skirtingų asmenų gali būti suprantami skirtingai), suponuoja skaidrumo principo pažeidimą, kurio neįmanoma objektyviai ištaisyti Pirkimo procedūroje ir atstatyti pasitikėjimą Pirkimo procedūroje priimamų sprendimų objektyvumu, užtikrinančiu lygiateisišką visų dalyvių vertinimą. Ir atitinkamai lemia vienintelį sprendimą – Pirkimo nutraukimą. Iš esmė teigia, kad atsakovės Pirkimo procedūros yra neskaidrios, nes atsakovė tik po 14 dienų po Sprendimo pateikė jo motyvus, t. y. juos rengė tik jau priėmusi Sprendimą.

37. Atsakovė su atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-07-11 nutarimu Nr. 746 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ įgyvendinimo“ nutarė įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“, kurio tikslas – užtikrinti saugią, efektyvią ir ekonomišką Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiklą, įkalintiesiems – teisės aktų nustatytas laikymo, o personalui – darbo sąlygas, ir nustatyti pagrindines šio Projekto sąlygas. Privačiam subjektui numatyta perduoti veikla apima komunalinių paslaugų teikimo organizavimą. 2023-04-15 atsakovė paskelbė tarptautinį pirkimą konkurencinio dialogo būdu „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ , pirkimo Nr. 652650. Pirkimo sąlygų 5 punkte nurodoma, jog Pirkimą vykdo atsakovė kaip valdžios subjektas, tačiau pagal Pirkimo sąlygų 17 punktą Pirkimo procedūras vykdo Komisija, pasitelkdama ekspertus bei kviesdama stebėtojus. Šiuo atveju Komisiją sudaro 13 narių iš atsakovės organizacijos, taip pat Pirkimo procedūrose dalyvavo 5 Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai teisės, techninėje bei finansų srityse, 4 stebėtojai: Viešųjų pirkimų tarnybos ir Teisingumo ministerijos atstovai. Sprendimu ieškovė informuota apie užimtą ketvirtą vietą pasiūlymų eilėje, surinkus mažiausiai (13,69) balų iš 4 į pasiūlymų eilę įtrauktų Pirkimo dalyvių. Priimant Sprendimą Komisijos posėdyje dalyvavo tiek Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai, kurie pasisakė dėl pasiūlymų vertinimo, tiek stebėtojai – Viešųjų pirkimų tarnybos ir Teisingumo ministerijos atstovai.

38. Atsakovės vertinimu ieškovės sprendinys, kuris buvo vertinamas pagal ekonominio naudingumo kriterijus, yra nepagrįstas ir realiai neįgyvendinamas. Nurodė, kad ieškovė pateiktu pasiūlymu iš esmės nurodė, kad visa reikalinga elektros energija pastatams, t. y. realus bendras šiluminės energijos kiekis pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) bei bendras energijos poreikio kiekis, bus užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šį poreikį ieškovė įvertino kaip 686 238 kWh per metus. Šio poreikio užtikrinimui ieškovė pasiūlė ant pastatų stogo montuojamą 800 kW galingumo saulės elektrinę bei 1500 kWh talpos kaupiklius (galinčius kaupti elektros energiją ir dieną sukauptą elektros energiją tiekti nakties metu). Visuotinai žinoma aplinkybe laikytina tai, kad saulės elektrinė elektrą maksimaliai gamina tik saulei šviečiant (reikšmingai mažiau gamina nakties metu, esant debesuotumui, ištisais žiemos mėnesiais). Todėl ieškovė taip pat nurodė, kad ji pagamintą elektros energiją saulėtomis dienomis (ypatingai vasaros metus) tieks atsakovei kitų patalpų elektros energijos poreikiui tenkinti (ieškovė neturi teisės nei kaupti, nei perparduoti pagamintos elektros energijos) ir tokiu būdu (mainų principu) atsakovę aprūpins elektra kitų patalpų poreikiams, jei atsakovė žiemos laikotarpiu pirks elektrą iš centralizuotų tinklų tiek savo poreikiams, tiek aptariamų patalpų poreikiams ir laikys, kad šias elektros įsigijimo iš centralizuotų tinklų išlaidas ji patyrė savo patalpų poreikiams tenkinti visa apimtimi. Toks elektros energijos „mainų“ principas (ieškovės vadinama – „virtualus kaupiklis“) neatitiko Pirkimo sąlygų, sutarties reikalavimų, atsakovės poreikių, nebuvo suderintas su atsakove, todėl atsakovės atmestas kaip nepagrįstas.

39. Konkrečiai iš ieškovės pateikto pasiūlymo paaiškinimo (ieškinio priedas Nr. 6.2) matyti, kad bendrai spalio - kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga pačios ieškovės deklaruotiems elektros poreikiams tenkinti. Tuo tarpu balandžio – rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), kuris niekur negali būti panaudojamas (elektros energijos pertekliaus ieškovė neturi teisės nei kaupti, nei perparduoti). Iš pasakyto seka logiška išvada, kad elektros energijos kiekis, perkamas iš centralizuotų tinklų, tikrai nebus „0“ kWh, kaip deklaravo ieškovė. Siekiant patenkinti poreikius pastatų šildymui ir elektrai bus reikalinga įsigyti elektrą iš centralizuotų tinklų. Atsakovė laikosi pozicijos detaliai suformuotos atsakyme į Pretenziją (ypač atsakymo į Pretenziją 12-16 p.), jog ieškovei tinkamais, patikimais duomenimis nepagrindus atsinaujinančių šaltinių naudojimo elektros energijai (ieškovės dalyje), atsakovė už ieškovę neturėjo teisės perskaičiuoti pasiūlymo ir 14 priedo 1 priedėlio, nes taip būtų atlikusi neteisėtus ir savavališkus veiksmus. Atitinkamai pagal 18 priedo reikalavimus ir teismų praktiką, kadangi ieškovė pasiūlyme nei nurodė konkrečius, patikimus ir pagrįstus atsinaujinančių šaltinių realiai panaudojamos elektros energijos kiekius objekto elektros energijos poreikiams ieškovės dalyje, nei nurodė konkretų elektros energijos kiekį, perkamą iš centralizuotų tinklų (akivaizdu, jog turėjo būti nurodytas ne „0“ kWh), tai atsakovė neturėjo kitos teisės, kaip tik skirti ieškovei „0“ balų.

40. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ieškinyje pabrėžia, neva Pirkimo specifika lėmė jos teisę pasiūlyti virtualaus kaupiklio sprendinį (pvz. ieškovės ieškinio 57 – 58 pastraipos). Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė nesilaikė Pirkimo procedūrų reikalavimų, kadangi virtualaus kaupiklio sprendinį pateikė tik su galutiniu pasiūlymu (o detalų paaiškinimą dėl virtualaus kaupiklio kaip sprendinio ieškovė pateikė tik su paaiškinimais). Jokia informacija apie virtualų kaupiklį atsakovei nebuvo pateikta nei pirminių techninių sprendinių pateikimo metu, nei derybų / dialogo stadijoje, nors būtent jos metu buvo galima aptarti tokio sprendinio įgyvendinamumą/ atitikimą Pirkimo reikalavimams bei atsakovės poreikiams. Konkurencinio dialogo būdu Pirkimas ir organizuotas tam, kad būtų galimybė dalyviams pasidalinti įvairiais techninio, finansinio ir/ar teisinio pobūdžio pasiūlymais, kad būtų atitinkamai galimybė pakoreguoti Pirkimo sąlygų reikalavimus. Tai lėmė, jog sprendinys dėl ieškovės kaltės nebuvo tinkamai pristatytas, detalizuotas, įvertintas, nebuvo spręsta dėl jo įgyvendinamumo ir nebuvo atitinkamai pakoreguoti Pirkimo sąlygų reikalavimai (Techninės specifikacijos reikalavimai, sutarties nuostatos). Kaip minėta atsakyme į pretenziją, tiek teisės normos, tiek Pirkimo sąlygos šiam specifiniam Pirkimo būdui lėmė, jog ieškovė turėjo tinkamai ir laiku teikti sprendinius, tik tuomet jie būtų aptarti, detalizuoti, įvertinti, o tai atlikus pavėluotai, ieškovė turi prisiimti tokio naujo, „siurpizinio“ sprendinio nepagrindimo pasekmes: pagal Direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, preambulės 48 punkte, atskleista konkurencinio dialogo galimybės ir šio pirkimo būdo tikslas: ypač sudėtingus projektus įgyvendinančios perkančiosios organizacijos (subjektai) gali be jokios jų kaltės atsidurti tokioje padėtyje, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma apibrėžti priemonių, kurios tenkintų jų poreikius, arba įvertinti, kokius techninius ir (arba) finansinius ar teisinius sprendimus rinka gali pasiūlyti. Tokia padėtis gali susidaryti visų pirma įgyvendinant projektus, kuriuose būtina įtraukti ar derinti daugybę technologinių ar operatyvinių pajėgumų, arba projektus, kurių finansavimas labai sudėtingas bei struktūriškas, o jų finansinio ir teisinio planavimo struktūros iš anksto numatyti neįmanoma. Tokiu atveju riboto konkurso ar derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūrą naudoti nebūtų įmanoma, nes nebūtų galima pakankamai tiksliai apibrėžti pirkimo sąlygų, kad kandidatai galėtų pateikti pasiūlymus. Todėl reikia numatyti lanksčią procedūrą, kuri suteiktų galimybę ir išlaikyti ūkio subjektų konkurenciją, ir patenkinti perkančiųjų organizacijų (subjektų) poreikį su kiekvienu kandidatu aptarti visus pirkimo aspektus. Preambulės 49 punkte nurodyta: Prieš pradėdamos sutarčių sudarymo procedūrą perkančiosios organizacijos (subjektai) gali techninio dialogo būdu ieškoti patarimo arba pritarti patarimui, kuriuo galima būtų pasinaudoti rengiant specifikacijas, su sąlyga, kad dėl minėtojo patarimo nebus kliudoma konkurencijai.

41. Pirkimo sąlygų 50 punkte nurodyta, jog kandidato pateiktas Sprendinys (Sprendinio dalis) bus pagrindas dialogui, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias Valdžios subjekto poreikius ir aptarti visas Sutarties sąlygas. Valdžios subjektas / Komisija pasilieka sau teisę pagal kandidatų siūlomus sprendimus patikslinti Specifikacijas ir kitus Sąlygų dokumentus, jeigu tie sprendimai geriausiai tenkina Valdžios subjekto poreikius ir tikslą, ir yra reikalingi tam, kad visi suinteresuoti kandidatai vienodomis sąlygomis galėtų parengti savo Pasiūlymus, maksimaliai tenkinančius Valdžios subjekto poreikius. Pirkimo sąlygų 61 punkte nurodoma, jog dialogas bus vedamas su kiekvienu kandidatu atskirai, kandidato pateikto Sprendinio (Sprendinio dalies) pagrindu. Pirkimo sąlygų 63 punkte nurodoma, jog dialogą sudarys trys pakopos, kurios gali susidėti iš keleto susitikimų ir kuriose atskirai su kiekvienu kandidatu bus aptariamas pasiūlytas Sprendinys (Sprendinio dalys), siekiant jį detalizuoti, optimizuoti ir užtikrinti kuo geresnį Valdžios subjekto poreikių įgyvendinimą, bei pasiekti, kad kandidatas Sprendinio ir dialogo rezultatų pagrindu galėtų pateikti išsamų ir parengtą įgyvendinti Pasiūlymą. Pirkimo sąlygų 64.2 punkte nurodoma, jog pagal pirmosios pakopos dialogo rezultatus patikslinamos Specifikacijos ir FVM forma ir pateikiamos kandidatams. Pirkimo sąlygų 68 punkte nurodoma, jog tolimesnių konkurencinio dialogo procedūrų vykdymo metu protokole įtvirtintus dialogo rezultatus kandidatas galės keisti tik juos pagerindamas, arba gavęs Komisijos pritarimą. Pirkimo sąlygų 77 punkte nurodoma, jog pasibaigus dialogui, suinteresuoti kandidatai bus pakviesti pateikti Pasiūlymą, kuriame, atsižvelgiant į dialogo rezultatus, reikia nurodyti galutinį siūlomą metinį atlyginimą ir galutinius techninius pasiūlymo duomenis. Pasiūlymo sąlygos, dėl kurių nebuvo vedamas dialogas, negali būti pasiūlytos blogesnės Valdžios subjekto atžvilgiu, nei nurodytos Sprendinyje, o Pasiūlymo sąlygos, dėl kurių buvo vedamas dialogas, negali būti pasiūlytos blogesnės už Komisijos ir Pasiūlymą pateikusio dalyvio pasiektus susitarimus. Pirkimo sąlygų paaiškinime (ieškinio 61 punktas, ieškinio priedas Nr. 20) taip pat nurodoma: <...> Kandidatai, kurie bus pakviesti teikti Sprendinius galės užduoti aktualius klausimus susijusius tiek su technine, tiek su finansine, tiek su teisine dalimi tiek prieš Sprendinių pateikimą, tiek dialogo metu, tiek prieš pateikiant Pasiūlymus <...> Visi kandidatai, kurie bus pakviesti pateikti Sprendinius, kartu su Sprendiniu, turės pateikti pasiūlymus Sutarties projekto keitimui atsižvelgiant į Sąlygų 16 priedą Reikalavimai teisinei informacijai išdėstytus reikalavimus. Dėl pateiktų pasiūlymų bus vedamas dialogas kaip nurodyta Sąlygų 64.6 punkte. Visos šios nuostatos pademonstruoja tai, jog ieškovė turėjo ne su galutiniu pasiūlymu pateikti visiškai naują, derybų/ dialogo metu neaptartą sprendinį, o jį pateikti su pirminiu techniniu sprendiniu, pristatyti atsakovei, suderinti jo naudą ir gauti atsakovės patvirtinimą, jog toks sprendinys bus įtvirtintas tiek Techninės specifikacijos, tiek Sutarties nuostatose kaip leistinas.

42. Iš Pirkimo procedūrų eigos, būtent tai ir turėjo būti vykdoma ne tik pagal sąlygas bet ir pagal atsakovės vykdomas procedūras: Pirkimo sąlygos CVP IS buvo paskelbtos 2023-04-14. Suinteresuoti dalyviai teikė paraiškas, sprendinius, dalyvavo dialoge ir tik po to teikė pasiūlymus, visa tai truko daugiau nei metus. Daugiausia dėmesio komunalinėms paslaugoms ir energijos vartojimo rodikliams buvo skirta laiko per trečiąjį techninio dialogo susitikimą ir per antrąjį teisinio dialogo susitikimą, kadangi Sutarties 3 priede „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ VI skyriuje yra nustatyta komunalinių mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimo tvarka. Per trečiąjį techninio dialogo susitikimą buvo aptarinėjamos šios temos: Statinių inžinerinių sistemos Objekte ir energetinių sistemų rodiklių apskaita bei subapskaita; Dalyvio pateiktų energetinių resursų rodiklių apibrėžtumas ir energijos suvartojimo pagrįstumas; Statinių inžinerinių sistemų automatika valdant energetinius rodiklius – jų prieinamumas /valdymas. Monitoringo (stebėsenos) vykdymas. Komisija ir dalyviai turėjo net kelis susitikimus kurių metu siekė išaiškinti atsakovės poreikius, po kurių atsakovė atnaujino Specifikacijas, Sutarties projektą bei padėjo dalyviams suprasti kokie yra atsakovės lūkesčiai ir dalyviai galėtų patobulinti savo sprendinius, taip pat pateikti pasiūlymus. Ieškovė nei techninio, nei teisinio dialogo metu neatskleidė, jog planuoja pasiūlyti virtualaus elektros kaupiklio modelį. To ieškovė nebuvo nurodžiusi nei sprendinyje nei kai teikė Sąlygų 16 priede, reikalavimai teisinei informacijai nustatyta tvarka pasiūlymus Sąlygų 22 priede pateiktam Sutarties projektui, įskaitant ir visus Sutarties priedus.

43. Iš Pirkimo procedūrų įrodymų (priedas Nr. 2) ieškovė pirminių techninių sprendinių teikimo ir derybų/ dialogo metu buvo aiškiai nurodžiusi, jog bus perkama elektra iš centralizuotų tinklų (žr. excel dokumento 2.2 skilties „komunalinės paslaugos“ lentelės E21, kuriame nurodyta 863 190 kWh; E32, kuriame nurodyta 1 510 210 kWh). Tuo tarpu tik po visų derybų/ dialogo stadijų, atsakovei galutinai patikslinus Techninės specifikacijos reikalavimus, Sutartį (ją suderinus su Finansų ministerija), ieškovė pateikė naują sprendinį, kuriame nurodomi absoliučiai skirtingi elektros energijos kiekiai (ieškinio priedas Nr. 2.4 žr. lentelės E21, kuriame nurodyta 0,000001 kWh; E32, kuriame nurodyta 0,000001 kWh) bei pasiūlomas naujas virtualaus kaupiklio sprendinys. Ieškovė, šiuo atveju, pateikė naują Pirkimo reikalavimų neatitinkantį sprendinį, kuris nebuvo detalizuotas ir aptartas viso 1,5 metų proceso metu.

44. Atsakovė nurodė, kad virtualaus kaupiklio sprendinys neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų. Ieškovė netinkamai aiškina Pirkimo sąlygų reikalavimus, kaip iš principo leidžiančius ieškovei pateikti sprendinį su virtualiais kaupikliais. Pirkimo sąlygų visuma, priešingai negu bando pademonstruoti ieškovė, daro itin griežtą atskyrimą tarp elektros energijos, kurią gali pagaminti/ sugeneruoti ir panaudoti pati ieškovė, ir elektros energijos skirtos pastato funkcionavimui, kuri priskiriama atsakovei. Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkte įtvirtinta: „Šiaulių kalėjime turi būti įrengta kelių skirtingų patalpų grupių ir vartotojų elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) subapskaita: - atskira elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) apskaita skirta Šiaulių kalėjimo vidaus ir lauko inžinerinių sistemų ir kitų Privataus subjekto pagal Sutartį vykdomų paslaugų aptarnavimui. Šioms elektros ir šildymo energijos rodiklių reikšmėmis yra pildomas Sąlygų 2 priedo 3.1 priedėlis. - elektros energijos apskaita skirta, Šiaulių kalėjimo naudotojų (elektros, naudojamos darbuotojų, nuteistųjų kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams ir pan.) Šių elektros energijos rodiklių reikšmės nėra įtraukiamos į Pasiūlymą, o Sutarties vykdymo metu Valdžios subjektas / Šiaulių kalėjimas atsiskaito už juos pagal faktinį sunaudojimą. Atskira elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) apskaita skirta virtuvės, parduotuvės ir gamybos cecho patalpoms (apšvietimas, vėdinimas -kondicionavimas, oro ištraukėjai, buitinė technika ir kita įranga). Šių energijos rodiklių reikšmės nėra įtraukiamos į Pasiūlymą, o Sutarties vykdymo metu Valdžios subjektas / Šiaulių kalėjimas atsiskaito už juos pagal faktinį sunaudojimą.“ 14 priedo 1 priedėlio lentelėje nurodyta: „Elektra (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams)“. Sutarties 3 priede „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 26 punkte įtvirtinta: „26.2 Mokesčiai, nenurodyti šio priedo 3 priedėlyje pateiktoje Energijos vartojimo rodiklių 1 lentelėje, kuriuos Valdžios subjektas apmoka šio priedo 24 punkte nustatyta tvarka: šilumos (ŠVOK) energija valgyklos ir gamybinio korpuso šildymui; elektra, naudojama valgykloje ir gamybinio korpuso (išskyrus karšto vandens paruošimui ir šildymui, jeigu taikoma); elektra karšto vandens paruošimui ir šildymui (ŠVOK) valgykloje ir gamybiniame korpuse (jeigu taikoma); karštas vanduo valgykloje ir gamybiniame korpuse (jeigu taikoma); šaltas vanduo valgykloje ir gamybiniame korpuse; elektra, naudojama Valdžios subjekto darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, nuteistiesiems; karštas vanduo be valgyklos ir gamybinio korpuso (jeigu taikoma); elektra karšto vandens paruošimui be valgyklos ir gamybinio korpuso (jeigu taikoma); šaltas vanduo be valgyklos ir gamybinio korpuso; buitinių nuotekų tvarkymas; atliekų tvarkymas; telekomunikacijų ir elektroninių ryšių paslaugos; kitos Komunalinės paslaugos. Sutarties 3 priede „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 27 punkte įtvirtinta: Komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos šio priedo 26.2 punkte, yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. Pass-through costs) ir jas apmoka Valdžios subjektas pagal faktinius suvartojimo duomenis. Valdžios subjektas gali tikrinti Privataus subjekto pateiktos informacijos, susijusios su Komunalinėmis paslaugomis, pagrįstumą. Už šilumos (ŠVOK) ir elektros energiją, nurodytos šio priedo 3 priedėlyje pateiktoje Energijos vartojimo rodikliai 1 lentelėje, suvartojimą Vadžios subjektas apmoka Privačiam subjektui kiekvieną mėnesį pagal minėtoje Energijos vartojimo rodikliai 1 lentelėje nurodytus šilumos (ŠVOK) ir elektros energijos kiekius.“ Sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 3 priedėlyje „Elektros vartojimo rodikliai“ nurodyta: „Elektra (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams)“ . Taigi Pirkimo sąlygų visuma rodo, kad yra dviejų skirtingų „rūšių“ elektros energijos poreikis: ieškovės rizikai priskiriamas poreikis ir atsakovės rizikai priskiriamas poreikis (detalizuota kokiose patalpose ir kokiems įrenginiams Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkte, 14 priedo 1 priedėlyje, Sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 26 -27 punktuose, Sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 3 priedėlyje).

45. Atsakovė nurodė, kad atsakyme į Pretenziją buvo nurodyti elektros energijos poreikio padalinimo pagrindai. Atsakovė rengdama Pirkimo sąlygas atsakomybę už energijos rodiklius paskirstė šaliai, kuri geriausiai sugeba šią riziką suvaldyti. Rizikos, kurių negalėtų suvaldyti privatus subjektas, buvo priskirtos prie atsakovės prisiimamų rizikų, t. y kai elektros ir šildymo sąnaudos priklausys ne nuo ieškovės projektavimo, o nuo pačios atsakovės kalinių ar kitų naudotojų veiklos, pasirinktų įsigytų įrenginių galios, elektros sąnaudų efektyvumo ir kt. Projekte objektas (Šiaulių tardymo izoliatorius) nuo jo sukūrimo (įskaitant neužbaigtą statybą) momento nuosavybės teise priklausys Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise – Atsakovei (Sutarties 10.12 p.). Skirtingai nei dalyje kitų VPSP projektų vykdomų Lietuvoje, šio Projekto apimtyje nėra numatyta perduoti sukurtą objektą privačiam subjektui nuosavybės teise, patikėjimo, nuomos ar panaudos teise (iki Sutarties pabaigos). Taigi, privatus subjektas neįgyja teisės valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti būtent dėl pačio objekto (Šiaulių kalėjimo) specifiškumo. Sutarties 29 punkte nurodyta, jog už šilumos (ŠVOK) ir elektros energiją, nurodytos šio priedo 3 priedėlyje pateiktoje Energijos vartojimo rodikliai 1 lentelėje, suvartojimą atsakovė apmoka privačiam subjektui (ieškovei) kiekvieną mėnesį pagal faktiškai suvartotus kiekius. Jei metiniai faktiškai suvartoti kiekiai viršija Energijos vartojimo rodikliai 1 lentelėje nurodytus šilumos (ŠVOK) ir elektros energijos kiekius viršyta suma išskaičiuojama iš sekančių kalendorinių metų sausio mėnesio mokamo Metinio atlyginimo (šiuo atveju ieškovė nurodė 0,000001 kWh, taigi bet koks didesnis kiekis būtų išskaitomas iš metinio atlyginimo, t. y. iš principo nebūtų apmokama). Iš esmės atsakovė galėtų atsisakyti apmokėti privataus subjekto teikiamas sąskaitas už objekto elektrą ieškovės dalį, kadangi iš paminėto Sutarties 29 p. akivaizdu, jog atsakovė apmokėtų tik tiek kiek neviršija skaičių nurodytų energijos vartojimo rodiklių 1 lentelėje (kas iš esmės yra perkeliama iš Sąlygų 14 priedo 1 priedėlio), o ten ieškovė yra nurodžiusi skaičių „0“ (R1) ir (R2) daliai, taigi būtų neįmanoma iš esmės apmokėti bet kokios sąskaitos gaunamos iš trečiųjų asmenų už objekto elektrą ieškovės dalyje.

46. Specifikacijose ir sutartyje nėra numatyta ir nėra aišku, kokiomis sąlygomis būtų perduodama elektra atsakovei ir nėra aišku kokiomis „pasaugojimo“ sąlygomis tai vyktų. Ieškovė savavališkai nusprendė, kad atsakovė neturės savo saulės elektrinės ir bus tik kaip „pasaugojimo objektas“. Atsižvelgiant į tai, jog tai Projektas, apimantis projektavimą, statybas ir paslaugų teikimą, numatyta, jog Sutarties trukmė bus 15 metų, atsakovė tikėtina Sutarties laikotarpiu savo iniciatyva objekte įrengs papildomai saulės elektrinę, kurios pagaminta elektros energija būtų naudojama atsakovės elektros poreikiams, ir tokiu atveju ieškovės pasiūlytas virtualaus kaupiklio modelis būtų neįmanomas. Todėl darytina išvada, kad ieškovė galėjo pateikti pasiūlymą tik dėl jos rizikai priskiriamų elektros energijos kiekių. Atsakovė tiesiogiai nurodė, jog atsakovės rizikai priskiriama elektros energija nėra įtraukiama į pasiūlymą (Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 p.).

47. Papildomai pažymi, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovė negali tapti gaminančiu vartotoju (Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 10 p., ieškinio priedas Nr. 2.3), o tuo labiau nepriklausomu elektros tiekėju, t. y., ji negali teikti centralizuotų tinklų būdu teikiamų paslaugų (negali savęs laikyti nepriklausomu elektros tiekėju ar jam prilyginamu subjektu). Tai reiškia, kad ieškovė neturi teisės perparduoti pagamintos perteklinės elektros energijos. Atsakovė neginčija ieškovės teiginių, jog Pirkimas dėl savo specifikos itin skiriasi nuo įprastinių viešųjų pirkimų ir, visų pirma, dėl to, jog nustatomi Techninės specifikacijos reikalavimai kaip rezultatų reikalavimai, o patys tiekėjai parenka kokiais būdais/ priemonėmis rezultatas pasiekiamas. Šiuo atveju siekiamas rezultatas buvo itin aiškiai apibrėžtas – siekis gauti papildomą naudą iš elektros energijos įsigijimo naudojant atsinaujinančius šaltinius privačiam subjektui priskirtoje dalyje, kurią jis gali suvaldyti. Taigi, atsakovė nurodė siekiamą rezultatą, bet ieškovė byloje siekia išplėsti atsakovės poreikius ir įtraukti patalpas, įrenginius, kurie nebuvo ieškovės rizika, buvo išimti iš pasiūlymo sprendinių apimties. Atsakovė negali tik ieškovės naudai paneigti iš anksto savo suformuotų poreikių ir nurodytų rezultatų, įtraukti elektros energiją, skirtą Šiaulių kalėjimo naudotojų (elektros, naudojamos darbuotojų, nuteistųjų kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams ir pan.), elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) apskaita skirta virtuvės, parduotuvės ir gamybos cecho patalpoms (apšvietimas, vėdinimas -kondicionavimas, oro ištraukėjai, buitinė technika ir kita įranga), kai Techninės specifikacijos 17 punkte buvo nurodyta, jog šių elektros energijos rodiklių reikšmės nėra įtraukiamos į Pasiūlymą. Darytina išvada, jog nei vieno tiekėjo, įskaitant ieškovę, pasiūlymuose negalėjo būti teikiami sprendiniai, kuriuose būtų įtraukta elektros energija, kuri buvo priskirta atsakovės rizikai (Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 p., Sutarties 3 priede 26 punktas, 3 priedo 3 priedėlis, 14 priedo 1 priedėlis).

48. Virtualaus kaupiklio sprendinys neatitinka galutinių techninių, teisinių ir finansinių Pirkimo sąlygų reikalavimų. Ieškovė pati galutiniame pasiūlyme (ieškinio priedas Nr. 2.2) nurodė: Svarbu paminėti, kad vertindami metinius elektros energijos poreikius ir saulės elektrinės generuojamos energijos kiekius numatėme, kad objekte gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės atliks „virtualaus” elektros kaupiklio funkciją tuo metu, kai saulė generuos perteklinę elektros energiją. Analogiškai, kai saulės elektrinė negeneruos pakankamai elektros energijos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, drėkinimui, apšvietimui, ventiliavimui, vaizdo stebėjimui, tai trūkstamą energijos kiekį paimsime iš minėtų „virtualių” kaupiklių ir apskaitysime kaip pasaugotą saulės energijos kiekį, panaudotą šių sistemų veikimui palaikyti.

49. Ieškovė 2024-10-17 paaiškinime nurodė: „Kaip jau paminėta Pasiūlyme - 14 priedo 1 priedėlyje ir pateiktame 14 priedo 11 punkto „Pastato energetinis efektyvumas” aprašyme, patvirtiname, kad numatytas sprendinys pilnai patenkins šildymo (ŠVOK) (be valgyklos ir gamybinio korpuso) sistemai reikalingą elektros energijos poreikį ir objekto elektros energijos (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, elektromobilių įkrovimo stotelėms) poreikį, todėl Valdžios subjektui per visus 12 metų nereikės pirkti paminėtoms sistemoms palaikyti šiluminės energijos, elektros ir/ar dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.). Kaip aprašyta 14 priedo 11 punkte, patvirtiname, kad pagamintos saulės energijos neperdavinėsime į ESO tinklus, todėl elektros pasaugojimo mokesčio nebus. Mūsų sistema bus nepriklausoma ir autonominė. Visa pagaminama saulės energija bus akumuliuojama ir panaudojama objekte“. Ieškovė 2024-10-31 paaiškinime pateikė paaiškinimus lentelės forma ir nurodė „Siekiant dar didesnio aiškumo, be Komisijos 2024-10-29 atsiųstos lentelės (Lentelės Nr. 1) pateikėme pa-pildomą lentelę (Lentelę Nr. 2), kuri, tikime, leis dar geriau atskleisti mūsų pasiūlymo esmę, o esant bent kokiems papildomiems klausimams, esame pasiruošę bet kada, bet kokia forma juos atsakyti. Užtikriname, kad Dalyvio pasiūlytas sprendinys nereikalauja didesnio metinio energijos kiekio iš centralizuotų miesto tinklų pirkimo, nei Valdžios Subjektui perleidžiamos metinės energijos kiekis, skirtas virtuvės, parduotuvės ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, buitinio karšto vandens šildymo įrenginiams, automobilių įkrovimo stotelėms, serverinių patalpų įrangai“. Visais savo paaiškinimais, galutiniu pasiūlymu ieškovė patvirtino, jog ji į pasiūlymą įtraukė Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 p., Sutarties 3 priede 26 p., 3 priedo 3 priedėlyje, 14 priedo 1 priedėlyje nurodytus kaip įrenginius bei patalpas, kuriems negalėjo būti nurodoma elektros energija; Save de facto priskyrė nepriklausomam elektros tiekėjui, t. y. laikė, jog gali pakeisti atsakovės perkamą elektrą iš centralizuotų tinklų. Pagal ieškovės pasiūlyto sprendinio veikimą žiemą ieškovės dalyje bus naudojama elektra iš centralizuotų tinklų (to ieškovė netgi neginčija, o tik pervadina tokį naudojimą į „virtualius kaupiklius“). Tačiau atsakovė siekė absoliučiai skirtingo rezultato, negu pasiūlė ieškovė galutiniame pasiūlyme. Kadangi nurodyti duomenys patvirtino neatitikimą Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 p., Sutarties 3 priede 24 p., 3 priedo 3 priedėlyje, 14 priedo 1 priedėlyje nustatytiems reikalavimams, tai atsakovė nepriėmė ir nevertino tokio virtualaus kaupiklio sprendinio bendrai vertindama ieškovės atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio tinkamumą, įgyvendinamumą.

50. Atsakovė nurodė, kad ieškovės sprendinys nėra atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinys, techniškai nėra lygiavertis. Ieškovės pateiktas virtualaus kaupiklio sprendinys ne tik neatitinka Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 p., Sutarties 3 priede 26 p., 3 priedo 3 priedėlyje, 14 priedo 1 priedėlyje nustatytų reikalavimų, bet taip pat pagal savo esmę negali būti priskirtinas prie atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinių. Kaip detaliai apibūdino pati ieškovė (ieškinio priedas Nr. 2.2) „apskaitysime kaip pasaugotą saulės energijos kiekį, panaudotą šių sistemų veikimui palaikyti.“ 2024-10-31 paaiškinime ieškovė nurodė „Virtualus energijos kaupiklis yra numatytas energijos kaupimui (sekimui apskaitos tikslais)“. Pretenzijoje taip pat nurodoma: „virtualaus kaupiklio sprendinys yra įdiegtos detalios apskaitos objektas „apskaitysime kaip pasaugotą saulės energijos kiekį, panaudotą šių sistemų veikimui palaikyti. Sumontuota išmani elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistema leis labai detaliai matyti kur ir kiek energijos panaudojama. Tai objektyvi apskaitos sistema“. Ieškovė elektros apskaitos sistemą, kurią ir taip turėtų įdiegti, pristato kaip atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinį – virtualų kaupiklį. Pagal Pirkimo sąlygas (14 priedo 1 priedėlio 8 punktą) ieškovė, pateikdama energijos vartojimo rodiklius, galėjo neįtraukti tik atsinaujinančių energijos šaltinių, energijos kiekių, tačiau ne kitų finansinių, teisinių sprendinių (ypač neatitinkančių suformuotų galutinių Pirkimo sąlygų reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, atsakovė nepriėmė ir nevertino tokio virtualaus kaupiklio sprendinio bendrai vertindama ieškovės atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio tinkamumą, įgyvendinamumą. Atmetus virtualaus kaupiklio sprendinį kaip negalimą ir Pirkimo sąlygų visumos neatitinkantį, tapo aišku, kad planuojama pastatyti saulės elektrinė neužtikrins viso metinio elektros energijos poreikio. Ypač žiemos laikotarpiu, kai bus didelis elektros energijos poreikis, elektros energija turės būti perkama iš centralizuotų tinklų, ko ieškovė nepagrįstai neįvertino.

51. Atsakovė nurodė, kad ieškovės siūloma saulės elektrinė neįgyvendinama, kadangi netilptų ant objekto stogo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodytos saulės elektrinės įrengti neįmanoma, tapo neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio ir pajėgumų saulės elektrinė visgi būtų įrengta, kokie būtų jos faktiniai pajėgumai. Todėl už visą ieškovės atsinaujinančių šaltinių sprendinį atsakovė pagrįstai skyrė „0“ balų. Tuo atveju, jeigu tokio dydžio saulės elektrinė ir būtų įrengiama, ji nebūtų funkcionali. Atsakovės Sprendime nurodomas terminas „netelpa“ yra aiškintinas ne tik kaip fizinis saulės elektrinės elementų ir priklausinių neatitikimas stogo parametrams, tačiau taip pat ir fiziškai sutalpinus visus įrenginius, jie neužtikrintų optimalaus saulės elektrinės veikimo. Visų pirma, 800 kW galingumo saulės elektrinė fiziškai netelpa ant objekto stogo. Kaip nurodė pati ieškovė pasiūlyme - objekto stogas yra plokščias. Remiantis viešais duomenimis, siekiant įrengti 1 kW galingumo saulės elektrinę reikia apie 10 kv. m. ploto. Atsižvelgiant į tai, 800 kW galingumo saulės elektrinei reikėtų bent 8 000 kv. m. ploto ant stogo. Ieškovės pasiūlyme numatytų pastatų stogo bendras plotas yra 9 340 kv. m. Ieškovė nepagrįstai laikė, jog visas jo nurodytas stogo plotas bus skirtas tik saulės elektrinei, t. y. iš šio bendro ploto nėra atimtas plotas reikalingas kitoms inžinerinėms sistemoms (vėdinimo, nutekėjimo ir pan.), elektros energijos kaupikliams, stogo parapetams ir kitoms būtinosioms konstrukcijoms, kurios užima stogo plotą, bei stogo terasai (pagal planą), nes naudingas plotas yra žymiai mažesnis. Atsakovė įvertino ne tik 800 kW galingumo saulės elektrinės fizinį „sutalpinimą“ ant stogo, bet ir šios saulės elektrinės funkcionalumą įrengus ją ant stogo. Saulės modulis turi būti pastatytas 15° pasvyrimo kampu. Esant 15° pasvyrimo kampui ir žemiausiam saulės aukščiui žiemą (14,5°), atstumas tarp eilių turėtų būti bent 4,46 m, kad moduliai neužstotų vienas kito. Esant vasaros saulės kampui (~60°) ir 15° modulių pasvyrimo kampui, minimalus atstumas tarp eilių turėtų būti apie 0,66 m. Kitu atveju moduliai užstos vienas kitą taip sukeldami šešėlį ir negeneruos elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomi saulės moduliai neturi galimybės būti stumdomi ir perstatomi (yra stacionarūs), saulės moduliai objekto stoge turėtų būti įrengti išlaikant bent 4,46 m atstumą vienas nuo kito, kad galėtų tinkamai generuoti saulės energiją tiek vasaros, tiek žiemos metu. Pagal ieškovės pateiktą stogo planą matyti, kad 800 kW galingumo saulės elektrinei reikalingas saulės modulių kiekis ne tik, kad neišlaiko reikiamo 4,46 m atstumo, tačiau yra pastatyti vienas prie kito nepaliekant jokių tarpų. Iš pateikto brėžinio matyti, kad saulės moduliai „sudėlioti“ taip, kad nepaliekama vietos priėjimui prie jų, todėl saulės modulio gedimo atveju specialistai negalėtų pasiekti vieno iš saulės modulių prieš tai nepajudinę ir neišardę kitų saulės modulių. Iš brėžinio taip pat matyti, kad nepaliekama vietos ant stogo kitoms inžinerinėms sistemoms, stogo parapetams, atitvarams, elektros energijos kaupikliams ir kitiems įrengimams, kurie būtini ir pačios ieškovės pasiūlyme (kituose paaiškinimuose) nurodomi ant stogo. Vadovaujantis pateiktu pasiūlymu, ant stogo turėtų tilpti ne tik saulės elektrinė, bet ir kita inžinerinė įranga: Pastatų vėsinimui numatomos kintamo freono srauto (VRF) vėsinimo sistemos. Freoninių sistemų lauko blokai sprendinyje išdėstomi ant pastatų stogų. Freonines sistemas sudarys: lauko blokai (šilumos siurbliai), vidiniai vėsinimo blokai ir juos jungiantys variniai freono vamzdeliai su maitinimo ir valdymo kabeliais; Dūmų šalinimo sistemos ir įrenginiai. Pastatuose pagal normatyvinius teisės aktų reikalavimus bus įrengta dūmų šalinimo sistema su visa reikalinga įranga; Patalpose, kur bus suprojektuotas dujinis gesinimas, bus įrengiama dujų po gaisro ištraukimo sistema; Karšto vandens ruošimui numatomos dvi dujinės katilinės – viena administraciniam, kita režiminiam pastatui. Katilinės planuojamos ant pastatų stogų; Techniniai ventiliacijos įrenginiai; Visi vėdinimo įrenginiai, tiek oro padavimo, tiek oro ištraukimo ir susiję, išdėstomi ant stogo, pakelti nuo stogo dangos ne mažiau kaip 400 mm; Oro tiekimo į patalpas ir šalinimo iš patalpų ortakiai ant stogo izoliuojami akmens vatos izoliacija ir apskardinami; Numatomas aktyvinės žaibosaugos sprendinys. Sistema bus montuojama ant pastato stogo. Taigi, didžiąją stogo dalį užims kiti inžineriniai įrenginiai, ko pasėkoje 800 kW galingumo saulės energijos neįmanoma sutalpinti ant objekto stogo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pasiūlyme nebuvo nurodytas joks kitas atsinaujinantis elektros energijos šaltinis ir vienintelis nurodytas sprendimas negalėjo būti įgyvendintas, atsakovė vien dėl šios priežasties pagrįstai skyrė ieškovei „0“ balų už (P2) kriterijų.

52. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog jos pagamintos elektros energijos pakaks visam objekto poreikiui patenkinti. Be virtualaus kaupiklio sprendinio kiti atsinaujinančių šaltinių sprendiniai ieškovės pasiūlyme (netgi jeigu būtų vertinta, kad saulės elektrinė tilps ant stogo ir bus maksimaliai funkcionali) yra nepakankami užtikrinti objekto elektros poreikius, o tai patvirtina ir pačios ieškovės dokumentai bei įrodymai. Atsakovė neginčijo pačios ieškovės paskaičiuotos elektros energijos poreikio: 686 238 kWh (ieškovės dalyje); 645 000 kWh (atsakovės dalyje). Ginčas yra kilęs dėl to, jog ieškovės nurodytos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1500 kW fizinių kaupiklių be virtualaus kaupiklio nepakaks užtikrinti 686 238 kWh (ieškovės dalyje). Saulės elektrinės veikimas yra paremtas tuo, jog pagaminta energija turi būti tuo pačiu metu ir panaudojama. Pati saulės elektrinė gamina tiek, kiek yra saulės, o ne tiek, kiek tuo metu reikia objektui. Itin svarbu pažymėti, jog Projekte nepanaudota elektros energija nėra perduodama į ESO tinklus, tai reiškia, jog jeigu 800 kW saulės elektrinė pagamins daugiau elektros, negu reikia tuo momentu ieškovės dalyje (įskaitant fiziniam kaupikliui), tai ši nepanaudota elektros energija iš principo „dingsta“. Pati ieškovė 2024-10-31 paaiškinime pademonstravo, kad tam tikrais mėnesiais saulės elektrinė pagamins žymiai daugiau energijos, negu jos reikia objekto poreikiams ieškovės dalyje (atsakovė nevertino virtualaus kaupiklio). Pagal pateiktus duomenis bendrai balandžio – rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), kuri niekur negali būti panaudojama. Kitais mėnesiais saulės elektrinės ir fizinio kaupiklio pagamintos ir sukauptos elektros energijos nepakaks objekto elektros energijos poreikiams ieškovės dalyje. Bendrai spalio - kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga ieškovės nurodytiems poreikiams. Atitinkamai vertintina, jog netgi pagal pačios ieškovės pateiktus skaičiavimus elektros energijos trūkumas iš atsinaujinančių šaltinių yra netgi didesnis negu atsakovės paskaičiuotas Sprendime. Be to, ieškovė, skaičiuodama atsinaujinančių šaltinių pagamintą ir naudojamą elektros energiją, taikė teorinius skaičiavimus, neatsižvelgė į kaupiklių naudojamą bent 10 proc. energiją (pagal bendruosius fizinių kaupiklių veikimo principus, jie visuomet turi būti užpildyti bent 10 proc.), į tai, jog reikės atlikti saulės elektrinės techninius patikrinimus, priežiūrą, remontus, kurių metu sistema neveiks (šie argumentai atsakovės tiek Sprendime, tiek atsakyme į pretenziją nurodomi kaip papildomi, kadangi ne atsakovė, o ieškovė yra atsakinga už sprendinio pagrindimą, t. y. atsakovei pakanka pademonstruoti bet kokios apimties nepakankamumą, nebūtinas detalus savarankiškas skaičiavimas). Įvertinus visus pačios ieškovės pateiktus duomenis, buvo akivaizdu, jog jos sprendinys realiai neužtikrina tokio kiekio elektros energijos (realiai panaudojamos, o ne formaliai pagaminamos), kad nebūtų elektros energijos pirkimo iš centralizuotų tinklų. Kadangi atsakovė už ieškovę negalėjo daryti jokių perskaičiavimų (tai būtų pasiūlymų esmės pakeitimas ir netgi galimai nepagrįstos „derybos“ su ieškove), tai nustačius, jog ieškovė neįrodė, kad pirks „0“ kWh iš centralizuotų tinklų, skyrė jai „0“ balų už (P2) kriterijaus abu rodiklius (R1) ir (R2).

53. Atsakovė nurodė, kad nėra susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nutrauktas Pirkimas. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jos pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo metu buvo pakeistas (P2) kriterijus – reikalaujant ir vertinant ne metinį, o mėnesinį elektros energijos pagaminimą bei panaudojimą, reikalaujant pagrindimo tokiam sprendiniui, kuris nebuvo keliamas Pirkimo dokumentuose ir nepriimant sprendinio, kuris nebuvo draudžiamas Pirkimo sąlygose ir sutartyje. Atsakovė nesutinka, jog buvo vertinami ne tie duomenys, kuriuos buvo numatyta vertinti Pirkimo sąlygų 18 priede. Nėra ginčo dėl to, jog Pirkimo sąlygų 18 priede (P2) kriterijaus (R1) ir (R2) parametrai buvo dėl metinio elektros energijos suvartojimo. Atsakovė, vertindama visų Pirkimo dalyvių pasiūlymus būtent vertino ne mėnesinį, bet metinį elektros energijos suvartojimą. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju ginčas yra kilęs iš esmės ne dėl to, kad neva atsakovė vertino ne metinį, o mėnesinį elektros energijos suvartojimą, o dėl to, jog atsakovė iškėlė reikalavimą pateikti elektros energijos suvartojimo iš centralizuotų tinklų dydžius (atitinkamai įrodyti elektros energijos suvartojimo iš atsinaujinančių elektros šaltinių kiekius), kuriuos ieškovė deklaravo 14 priedo 1 priedėlyje. Ieškovė kituose pasiūlymo dokumentuose bei savo paaiškinimuose po atsakovės kreipimosi pagrindė ne elektros energijos suvartojimą, o tik formalų saulės elektrinės pajėgumą pagaminti elektros energiją. Tarp šalių netgi nėra ginčo dėl to, jog ne visa formaliai pagaminta elektros energija yra automatiškai ir panaudojama: pati ieškovė nurodo, jog pasitelks fizinius kaupiklius (1500 kWh), jog neva bus elektros energijos perteklius (ieškinio priedo Nr. 6.2, lentelės R78 langelis). Kadangi keliamas reikalavimas buvo ne saulės elektrinės galiai ar formaliam elektros energijos pagaminimo kiekiui, tai atsakovei kilo realių klausimų dėl metinio elektros energijos kiekio suvartojimo – dėl sprendinio realumo ir įgyvendinamumo. Atsakovė pažymi, jog šiuo atveju visi klausimai dėl mėnesinio elektros energijos suvartojimo yra skirti įsitikinti, jog bendras metinis suvartojimas yra realus ir įgyvendinamas, o ieškovė neatliko tik formalaus matematinio veiksmo (iš visos formaliai pagaminamos elektros energijos minusavo savo poreikį ir nustatė, kad nebus trūkumo). Būtent tai ir atliko ieškovė – nurodė saulės elektrinės pagaminamos energijos kiekį, o ne realiai pagrindė, jog pagamintos elektros kiekio konkrečiu metu pakaks objekto poreikiams ieškovės dalyje.

54. Atsakovė turėjo realų teisinį pagrindą reikalauti iš ieškovės jo sprendinių realumo ir įgyvendinamumo įrodymų, kadangi Pirkimo sąlygų 18 priede nurodyta, jog yra vertinamas, ar Pasiūlymas atitinka Sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinamas. Visas Pirkimo procedūrų, ypač derybų ir dialogo tikslas yra aptarti techninių sprendinių įgyvendinamumą ir atitikimą atsakovės poreikiams, pavyzdžiui, Pirkimo sąlygų 50 punktas, 63 punktas, 64.2 punktas. Galutinis pasiūlymas turėjo būti rengiamas dialogo metu aptartais sprendiniais (Pirkimo sąlygų 63 punktas, 68 punktas, 77 punktas), t. y. tik atsakovės jau išsiaiškintomis priemonėmis/ būdais, dėl kurių nekiltų papildomų klausimų. Pirkimo sąlygų 63 punkte nurodyta, jog „Kandidatas Sprendinio ir dialogo rezultatų pagrindu galėtų pateikti išsamų ir parengtą įgyvendinti Pasiūlymą“. Visa tai parodo, jog ieškovė iki galutinio pasiūlymo turėjo pateikti, suderinti sprendinio įgyvendinamumą, išsamumą, tačiau to nepadarė, t. y iš atsakovės atėmė galimybę žodžiu išsiaiškinti sprendinio įgyvendinamumą. Atsakovė, pabaigus dialogo stadiją, parengus galutinius Pirkimo dokumentų reikalavimus (Sutartį suderinus su Finansų ministerija) negalėjo grįžti atgal į dialogo stadiją ir iš naujo tartis dėl naujo sprendinio, iš naujo tikslinti Pirkimo sąlygas ir pakartotinai vykdyti galutinio pasiūlymo pateikimo stadiją, kadangi tai pažeistų procedūros skaidrumą, lygiateisiškumą, nediskriminavimą (VPGSĮ 6 straipsnis).

55. Atsakovė, siekdama užtikrinti VPGSĮ įtvirtintus principus, kreipėsi dėl tokio virtualaus kaupiklio sprendinio paaiškinimo, vadovaudamasi VPGSĮ 23 straipsnio 13 dalimi. Perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą ir apie tai raštu pranešusi dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais). Šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui įgyvendinti reikalaujami ir būtini elementai. Prašyme pateikti pasiūlymus nurodoma galutinė pasiūlymų priėmimo data, adresas, kuriuo turi būti siunčiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) jie turi būti parengti. Perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar prašymo pateikti pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis. VPGSĮ 28 straipsnio 4 dalis, jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba jų nepateikė, perkančioji organizacija gali, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintų Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių 7.4 punktu. Be to, visa nuosekli teismų praktika bei doktrina parodo, jog ekonominio naudingumo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su sutarties sąlygomis, tačiau joms neprilyginami. Vien sąsajumas su sutarties sąlygomis, nereiškia, jog ekonominio naudingumo kriterijai taip pat turi būti tikrinami dėl jų realumo, įgyvendinamumo tik sutarties vykdymo metu, negali būti tikrinami atsakovei kreipiantis Pirkimo procedūrų metu. Atsakovės 2024-10-10 ir 2024-10-29 prašymai buvo nukreipti į siekį įsitikinti ne formalia saulės elektrinės galia ir gebėjimu teoriškai pagaminti elektros energiją, o įsitikinti, ar visa absoliučiai konkrečiu momentu pagaminta elektros energija bus panaudota, ar nebus jos trūkumo, o taip pat kaip veikia virtualus kaupiklis, ar toks sprendinys atitinka Pirkimo sąlygas. Sprendinio esmė – suprasti, kokį kiekį elektros ieškovei teks įsigyti iš centralizuotų tinklų, tad svarbu buvo ne tik faktinio elektros pagaminimo klausimas, bet ir galimybė konkrečiu metu jį panaudoti. Atsakovė, gavusi paaiškinimus galėjo identifikuoti, jog virtualus kaupiklis yra negalimas, o spalio – kovo mėn. saulės elektrinė nepagamins tiek elektros energijos, koks yra objekto poreikis ieškovės dalyje. Atsakovės veiksmai, kuriais siekiama išsiaiškinti ieškovės sprendinio realumą, įgyvendinamumą (kas nebuvo atlikta dialogo metu dėl ieškovės kaltės) nelaikytini (P2) kriterijaus reikalavimo keitimu, o kaip tik atsakovės siekis tinkamai įgyvendinti Pirkimo sąlygų, VPGSĮ bei teismų praktikoje įtvirtintas teisės aiškinimo taisykles. Atitinkamai ieškovės teiginiai, jog buvo pakeistas (P2) kriterijus ir dėl to reikia nutraukti Pirkimą, yra nepagrįsti ir atmestini.

56. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai ir pavėluotai kelia klausimą dėl (P2) kriterijų teisėtumo, ginčija Pirkimo sąlygas, kurios jai buvo žinomos nuo Pirkimo paskelbimo. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti Pirkimo procedūras dėl neva dviprasmiškų Pirkimo sąlygų suformavimo. Ieškovė ieškinio 124 – 125 p. nurodo, jog iš pat pradžių Pirkimo sąlygų 18 priede suformuoti ekonominio naudingumo (P2) kriterijaus reikalavimai, formuluotės ir formulės buvo neaiškūs, dviprasmiški. Pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Pačios ieškovės veiksmai, kai ji tinkamai ir teisingai užpildė pasiūlymo priedą (14 priedo 1 priedėlį), parodo, jog Pirkimo sąlygos buvo aiškios, tikslios ir pakankamos pateikti konkurencingą pasiūlymą. Pati ieškovė 14 priedo 1 priedėlyje nurodė pastabose: Dalyvio pastaba 1: Realus bendras šiluminės energijos kiekis pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų planuojamas „0“, bet čia pateikiamas įvertis 0,000001 tik tam, kad šį skaičių būtų galima įrašyti į formulę apskaičiuojant vertinimo kriterijaus (R1) reikšmę ir nebūtų dalybos iš „0“. Dalyvio pastaba 2: Realus bendras elektros energijos poreikio kiekis perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų planuojamas „0“, bet čia pateikiamas įvertis 0,000001 tik tam, kad šį skaičių būtų galima įrašyti į formulę apskaičiuojant vertinimo kriterijaus (R2) reikšmę ir nebūtų dalybos iš „0“. Ieškovei buvo žinomos ir suprantamos (P2) kriterijaus formuluotės ir formulės, jos neapribojo jos galimybės pateikti konkurencingą pasiūlymą. Ieškovė galimai buvo nepakankamai atidi, profesionali ir neperžiūrėjo visų atsakovės pateiktų Pirkimo dokumentų kaip visumos, o taip pat jų paaiškinimų ir patikslinimų, kurie buvo pateikti tiek iki pirminių techninių sprendinių pateikimo (2023-09-29), tiek po dialogo stadijos (2024-08-12).

57. 2023-03-14 versijoje 14 priedo 1 priedėlyje visiškai aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta: „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis“ (14 priedo 1 priedėlio lentelės 4 stulpelis); „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis vertinimo 1. lentelėje neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintos iš Privataus subjekto Objekte Sutarties metu Žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės moduliai, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ir t.t.). Kaip pavyzdys: elektros energija pagaminama Privataus subjekto sumontuotuose saulės moduliuose ar gaunama iš kito atsinaujinančios energijos šaltinio esančio Žemės sklype, neįtraukiama į energijos vartojimo rodiklių 1 lentelę ir nepriskaičiuojama prie energijos rodiklių, už kuriuos Valdžios subjektas mokės už Objekte energijos suvartojimą mokesčius. Dalyvis teikia tik energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš kitų tiekėjų, iš centralizuotų miesto tinklų (šilumos tinklai, elektra ESO ir kt.).“ (14 priedo 1 priedėlio 8 punktas). 2024-08-12 versijoje (iki galutinių pasiūlymų pateikimo, 14 priedo 1 priedėlyje visiškai aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta: „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų.“ (14 priedo 1 priedėlio lentelės 4 stulpelis); „Šildymo (ŠVOK) skiltyje bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpų šildymui kiekis (kWh) per 1 metus „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Teikiami rodikliai Dalyvio pasiūlyti suvartojamos šiluminės energijos kiekiai (kWh per 1 metus) Objekto patalpų šildymui (patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti). Nepriklausomai nuo energijos šaltinio (pvz. miesto šilumos tinklai, elektra, dujos), pateikiamas ir vertinamas jau perskaičiuotas bendras šiluminės energijos kWh poreikis per 1 metus Objekto pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK).“ (14 priedo 1 priedėlio 1 punktas); „Elektros skiltyje bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh), suvartojamas Objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Elektros energijos kiekiai skirti šildymui (ŠVOK), šioje elektros rodiklių skiltyje neskaičiuojami, šie rodikliai priskiriami prie šildymui (ŠVOK) skirtos šilumos energijos rodiklių“ (14 priedo 1 priedėlio 5 punktas); „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis vertinimo 1 lentelėje „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintos iš Privataus subjekto Objekte Sutarties metu Žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės moduliai, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ir t.t.). Kaip pavyzdys: elektros energija pagaminama Privataus subjekto sumontuotuose saulės moduliuose ar gaunama iš kito atsinaujinančios energijos šaltinio esančio Žemės sklype, neįtraukiama į energijos vartojimo rodiklių 1 lentelę ir nepriskaičiuojama prie energijos rodiklių, už kuriuos Valdžios subjektas mokės už Objekte energijos suvartojimą mokesčius. Dalyvis teikia tik energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš kitų tiekėjų, iš centralizuotų miesto tinklų (šilumos tinklai, elektra ESO, dujos ir kt.).“ (14 priedo 1 priedėlio 8 punktas). Kadangi Pirkimo sąlygų 18 priede nurodyta, jog vertinami duomenys pagal 14 priedo 1 priedėlį (kaip nurodyta svarbu, jog jie būtų realūs ir įgyvendinami), tai aiškinant šias dvi sąlygas (įskaitant 14 priedo 1 priedėlio paaiškinimą) sistemiškai, bet kuris pakankamai atidus ir profesionalus rinkos dalyvis, įskaitant ieškovę, suprato (P2) kriterijaus sampratą, formuluotes ir formules. Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus ieškovės teiginiai dėl neva neaiškių, dviprasmiškų sąlygų yra nepagrįsti ir atmestini, o Pirkimas neturi būti nutraukiamas.

58. Atsakovė nurodė, kad nepažeidė Pirkimo įstatymo principų dėl sprendimo motyvavimo termino, nesutinka su ieškovės teiginiais, jog Pirkimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai ir tai yra pagrindas nutraukti Pirkimą. Vienintelis ieškovės teiginys, kuriuo ji grindžia Pirkimo procedūrų neva neskaidrumą yra tai, jog atsakovė po 14 d. nuo ieškovės kreipimosi pateikė Sprendimo motyvus ir tokį terminą laikė kaip naujų motyvų ieškojimą po Sprendimo priėmimo. Atsakovė pateikė Sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų balų, pasiūlymų eilės ir laimėtojo. Šiuo pranešimu apie Sprendimą buvo įgyvendinta VPGSĮ 47 straipsnio 1 dalies pareiga. Taip pat papildomai savo iniciatyva atsakovė nurodė pagrindinius motyvus, kodėl ieškovės pasiūlymui pagal ekonominio naudingumo (P2) kriterijų skyrė „0“ balų. Pagal VPGSĮ 47 straipsnio 2 dalį atsakovė, gavusi ieškovės raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos turėjo pareigą pateikti šią informaciją: 2 punktas - dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalies ir šio įstatymo 40 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis; taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų, ir priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl pasiūlymų neatitikties informacijos apsaugos ir tiekimo patikimumo reikalavimams; 3 punktas - dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus. Ieškovė patvirtina, jog informacija buvo pateikta per 14 dienų, t. y. nepraleidus VPGSĮ 47 straipsnio 2 dalies termino. VPGSĮ 47 straipsnio 2 dalies terminų laikymasis nepagrįstai ieškovės interpretuojamas kaip naujų motyvų formavimas, t. y. kad 2024-12-03 Sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu nebuvo suformuoti tokio Sprendimo motyvai. Ieškovės prašymas buvo susijęs su laimėtojo pasiūlymo charakteristikų atskleidimu, o tai yra iš dalies konfidencialūs duomenys pagal VPGSĮ 13 straipsnio, 47 straipsnio 7 dalimi. Atsakovė teikė tik santrauką duomenų, kad nebūtų pažeistos laimėtojo teisės, t. y turėjo parengti motyvų santrauką, o ne naujus motyvus. Tokie atsakovės veiksmai taip pat nepagrįstai ieškovės vertinami kaip „motyvų parengimo“ laukimas. VPGSĮ 8 ¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „Perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti.“ Ieškovė ieškinio 126 punkte teigdama, jog procedūromis buvo pažeisti principai, netgi neįrodinėjo, kaip toks pažeidimas (netgi jeigu toks būtų, nors kaip nurodyta pirmiau, net nėra pažeidimo) atitinka kitą Pirkimo nutraukimo kriterijų – padėties negalima ištaisyti. Šiuo atveju, neva ilgas motyvų pateikimas lėmė principų pažeidimą, tačiau motyvai buvo pateikti ir detalizuoti, neapribojo ieškovės galimybės ginti savo pažeistas teises, t. y. motyvų pateikimo terminas neapsunkino ieškovės padėties, todėl būtų laikytina, jog padėtis dėl atsakovės Sprendimo motyvų nežinojimo buvo „ištaisyta“. Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, ieškovės teiginiai dėl neva buvusio Pirkimo procedūrų pažeidimo yra nepagrįsti ir atmestini, o Pirkimas neturi būti nutraukiamas.

59. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė papildomai nurodė, kad atsakovė pagrįstai ieškovės 2024-12-20 pretenzijos dalį, kuria ginčijamas Sprendimo skirti (P1) kriterijaus balus motyvuotumas, paliko nenagrinėta, kadangi buvo praleistas jos pateikimo terminas, įtvirtintas VPGSĮ 62 straipsnio 1 dalyje. Nėra ginčo tarp šalių, jog Sprendimas, kurį ginčija ieškovė, buvo priimtas ir pateiktas ieškovei susipažinti 2024-12-03. Bet kokie ginčai dėl Sprendimo turinio (motyvų trūkumų) turėjo būti pradėti iki 2024-12-13 (imtinai). Ieškovė dėl Sprendimo turinio ((P1) kriterijaus vertinimo motyvų nepateikimo Sprendime)) pretenziją pateikė 2024-12-20, t. y. pretenzijos pateikimo terminą praleidusi 7 dienas. Atsakovė 2025-01-12 atsakymu į pretenziją nurodė, jog šios dalies pretenzijos nenagrinės, t. y. neatnaujino pretenzijos pateikimo termino. Lietuvoje įtvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją. Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkinio subjekto. Šiuo atveju, kaip matyti iš 2024-12-20 pretenzijos turinio – ginčijama aplinkybė, jog Sprendime nebuvo nurodyti detalūs (P1) kriterijaus balų skyrimo motyvai. Ieškovė nuo pat 2024-12-03 žinojo, jog (P1) kriterijaus balų skyrimo motyvų atsakovė nepateikė, t. y. yra tiek objektyvus, tiek subjektyvus ieškovės žinojimas apie neva jos teisių pažeidimą ir atitinkamai nėra pagrindo atnaujinti pretenzijos pateikimo termino ir jo skaičiuoti nuo 2024-12-19. Terminas nuo 2024-12-19 būtų skaičiuojamas ne dėl Sprendimo turinio, o dėl ieškovės ir (ar) laimėtojo pasiūlymų vertinimo/ motyvų netinkamumo, nepagrįstumo, ko 2024-12-20 pretenzijoje ieškovė neginčija. Kadangi ieškovė tinkamai ir laiku nepasinaudojo ikiteismine ginčo stadija, o atsakovė teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo šios pretenzijos dalies, tai patikslinto ieškinio dalies atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 293 straipsnis, bylos nutraukimas - jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

60. Atsakovė nurodė, kad jei būtų laikoma, kad ieškovės 2024-12-20 pretenzijos dalyje dėl sprendimo motyvavimo pateikimo terminas nebuvo praleistas, atsakovė pasisako dėl šios dalies ieškovės pretenzijos ir ieškinio nepagrįstumo. Sprendime atsakovė neturėjo pareigos nurodyti visų (P1) kriterijaus balų skyrimo motyvų. VPGSĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pateikiama ši informacija: apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Atsakovė neturėjo teisinės pareigos Sprendime nurodyti ieškovės (P1) kriterijaus balų skyrimo motyvų, o tik bendrą santrauką dėl visų ekonominio naudingumo vertinimo balų. Tai, jog ieškovei buvo pateikta (P2) kriterijaus vertinimo santrauka (detalesni duomenys nei reikalaujama pagal VPGSĮ 47 straipsnio 1 dalį) nereiškia, jog atsakovė pažeidė savo pareigas. Ieškovė įgyvendino savo teises, kreipėsi į atsakovę dėl jos pasiūlymo ir laimėtojo pasiūlymo vertinimo motyvų. Vien pačios ieškovės veiksmai, kai ji naudojasi VPGSĮ 47 straipsnio teisėmis, patvirtina, jog jai žinoma Sprendimo apimtis ir atsakovės teisės Sprendime nurodyti tik duomenų santrauką, kad tik po prašymo yra teikiami konkretaus dalyvio (ieškovės) vertinimo motyvai. Savo veiksmais ieškovė patvirtino, jog atsakovės Sprendimas buvo tinkamai parengtas, nebuvo pažeisti VPGSĮ 6 straipsnio principai. Atsakovė įgyvendino savo pareigas pateikti tiek ieškovės pasiūlymo vertinimo motyvus, tiek laimėtojo pasiūlymo vertinimo motyvus nepraleisdama VPGSĮ 47 straipsnio 2 d. įtvirtinto 15 d. termino.

61. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ginčija Sprendimo motyvų trūkumą, nors iki 2024-12-20 pretenzijos pateikimo jai buvo pateikti tiek jos pačios, tiek laimėtojo pasiūlymų vertinimo motyvai. Ieškovė po 2024-12-19 jau žinojo tuos duomenis, kurių trūkumą ginčija 2024-12-20 pretenzija. Šioje pretenzijoje neginčijami patys 2024-12-19 pateikti tiek ieškovės, tiek laimėtojo pasiūlymų vertinimo motyvai, todėl pretenzija iš principo nėra ginamos jokios ieškovo teisės ir teisėti interesai. Be to, atsakovės motyvavimo pareiga vertinama, atsižvelgiant į visų pateiktų dokumentų visumą, t. y. ne tik Sprendimą, bet ir kitus dokumentus, šiuo atveju, įskaitant 2024-12-19 pateiktus motyvus.

62. Ieškovė patikslintu ieškiniu siekia išplėsti ginčo ribas – pateikia argumentus, kurie nebuvo nurodyti 2024-12-20 pretenzijoje, kurie susiję su atsakovės protokolų dėl pasiūlymų vertinimo pateikimu. Ieškovė pretenzijoje nereikalavo iš atsakovės pateikti nurodytų protokolų, o tik ginčijo Sprendimo turinį. Ginčas dėl informacijos pateikimo (atsisakymo pateikti) yra materialusis ginčas, t. y. jam taikoma tokia pati ikiteisminė ginčo stadija kaip ir kitiems reikalavimams (ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ bylos Nr. C-927/19; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022). Kadangi su 2024-12-20 pretenzija nebuvo reikalaujama pateikti atsakovės komisijos protokolų, tai atitinkamai ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo stadija ir negali teisme tokių atsakovės komisijos protokolų reikalauti. CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovė savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Civilinė byla šioje patikslinto ieškinio dalyje taip pat turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio pagrindu dėl nepasinaudojimo ikiteismine ginčo stadija, o dokumentai neišreikalautini iš atsakovės. Šie dokumentai yra skirti tik pagrįsti, jog 2024-12-19 pateikti duomenys yra tapatūs kaip ir komisijos protokoluose, t. y. pagrįsti neva 2024-12-20 pretenzijos argumentų pagrįstumą. Net jeigu būtų toliau nagrinėjami reikalavimai, jie laikytini nepagrįstais, todėl patikslintas ieškinys atmestinas.

63. Trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu ir jame išdėstytais argumentais. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai skyrė ieškovei „0“ balų pagal (P2) kriterijų, todėl patikslinto ieškinio argumentai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti visa apimtimi. Nurodė, kad ieškovė patikslinto ieškinio 25-31, 41, 45-46, 50, 53 ir kt. punktuose teigia, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, nesilaikė Pirkimo sąlygų reikalavimų ir pasiūlymus vertino pagal pasiūlymo vertinimo metu pakeistus ir neišviešintus vertinimo kriterijus, konkrečiai (P2 ) kriterijų „Energetinis efektyvumas“, nes pagal Pirkimo dokumentus turėjo būti vertinamas tik metinis (kWh) rodiklis, o ne tarpiniai (mėnesiniai) duomenys. Šią savo poziciją ieškovė iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – atsakovės pasiūlymo vertinimo metu pateiktu prašymu pagrįsti ieškovės pasiūlyme nurodytus energijos suvartojimo rodiklius (P2 kriterijaus (R1) ir (R2) subkriterijų metines reikšmes), Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje ir kartu su pasiūlymo paaiškinimu pateikti detalius paskaičiavimus, įvertinant kiekvieno mėnesio poreikius pagal pridedamą excel formato lentelę. Trečiojo asmens vertinimu mėnesinis energijos suvartojimas buvo reikalingas įvertinti ieškovės pateiktų metinių rodiklių pagrįstumą, nes ieškovė kartu su pasiūlymu nepateikė jokių detalių skaičiavimų bei įrodymų dėl to, kad ieškovės siūloma saulės elektrinė realiai (ne teoriškai) galės pagaminti 700 000-760 000 kW ir faktiškai užtikrins elektros energijos poreikį visus metus. Tai, kad ieškovė sutiko pateikti minėtą dokumentą ir jį pateikė, ginčo byloje nėra. Tačiau ieškovė šio dokumento užpildymą bei pateikimą atsakovei traktuoja kaip Pirkimo sąlygų pakeitimą pasiūlymų vertinimo metu, su kuo trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka, nes toks subjektyvus ieškovės vertinimas prieštarauja tiek Pirkimo sąlygų turiniui, tiek ir teismų praktikai. Be to pažymi, kad šis Pirkimas buvo vykdomas, pasitelkus kompetentingus skirtingų sričių, specialiųjų žinių turinčius specialistus – techninius, teisinius ir kitus ekspertus, buvo pasitelkta net 13 narių. Vien ši faktinė aplinkybė pagrįstai leidžia teigti, kad Pirkimas buvo atliktas laikantis visų reikalavimų, pasiūlymai buvo įvertinti specialiųjų žinių turinčių ekspertų, todėl ieškovės prielaidos dėl tariamo skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo ar netinkamo pasiūlymų vertinimo, yra nepagrįstos ir neįrodytos.

64. Pirkimo sąlygose buvo įtvirtintos tokios byloje kilusiam ginčui aktualios nuostatos: Pirkimo sąlygų 18 priedo I skyriaus „Sprendinio / pasiūlymo patikrinimas ir įvertinimas“ (toliau – ir Vertinimo tvarka) II dalyje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ buvo nurodytas pasiūlymo kokybės ir efektyvumo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Energinis efektyvumas (P2)“ ir du subkriterijai: „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas“ (R1) ir „Elektros energijos suvartojimas (R2)“. Vertinimo tvarkos 2.5 punkte „Kriterijaus (T) parametrų (P1), (P2) ir (P3) apskaičiavimas ir vertinimas“ buvo nurodyta, kad: „Vertinamas Dalyvio Pasiūlyme pagal Sąlygų 14 priede Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai 1 priedėlio formą nurodytas Objekto energijos suvartojamo kiekis per metus <…> R1 Šilumos patalpų šildymui energijos suvartojimas <…>; R2 Elektros energijos suvartojimas <…> Mažiausiai pasiūlyto suvartoti šilumos energijos kiekio (kWh) (R1min) ir Pasiūlyme numatyto suvartoti šilumos energijos kiekio (kWh) (R1p) palyginimas <…>; Mažiausiai pasiūlyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2min) ir Pasiūlyme numatyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2p) palyginimas <…>“.

65. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ buvo nurodyta, kad: „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis vertinimo 1. lentelėje neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintos iš Privataus subjekto Objekte Sutarties metu Žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės moduliai, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ir t.t.). Kaip pavyzdys: elektros energija pagaminama Privataus subjekto sumontuotuose saulės moduliuose ar gaunama iš kito atsinaujinančios energijos šaltinio esančio Žemės sklype, neįtraukiama į energijos vartojimo rodiklių 1. lentelę ir nepriskaičiuojama prie energijos rodiklių, už kuriuos Valdžios subjektas mokės už Objekte energijos suvartojimą mokesčius. Dalyvis teikia tik energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš kitų tiekėjų, iš centralizuotų miesto tinklų (šilumos tinklai, elektra ESO ir kt.)“;

66. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ 9 punkte buvo nurodyta, kad: „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis 1 lentelėje „Metiniai rodikliai (faktinis suvartojimas)“ pateikia projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, kurie būtų faktiškai suvartojami, įvertinant ir atsinaujinančių energijos šaltinių (sumontuotų Žemės sklype ir/arba Dalyvio įsigyjamos, eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės) pagamintas energijos kiekį ir energijos kiekį perkamą pagal sutartis“;

67. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ 10 punkte buvo nurodyta, kad: „Kai atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti Žemės sklypo ribose nėra techninių galimybių dėl ESO techninių sąlygų, Dalyvis gali pasiūlyti savo sąskaita Sutarties laikotarpiui įsigyti nuotolinę saulės elektrinę už Žemės sklypo ribų. Dalyvis gali prie atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos kiekių pasiūlyti ir turi užtikrinti, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių poreikis būtų padengtas iš Dalyvio įsigyjamos nuotolinės saulės elektrinės. Už Dalyvio įsigyjamos ir eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės visas sąnaudas Sutarties laikotarpiu moka Privatus subjektas ir sąskaitos Valdžios subjektui nepateikiamos. Nuotolinės saulės elektrinės nuosavybė pasibaigus Sutarčiai neatlygintinai perduodama Valdžios subjektui“; Vertinimo tvarkos I dalyje „Sprendinio / pasiūlymo patikrinimas ir įvertinimas“ nurodyta, kad: „Vertindama pasiūlymus, Komisija patikrins, ar <...> Pasiūlymas atitinka Sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinamas“.

68. Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai ir lingvistiškai, tačiau nesuabsoliutinant pastarojo aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016). Sistemiškai aiškinant ir taikant nurodytas Vertinimo tvarkos bei Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ nuostatas, matyti, kad būtent pagal jas, t. y. pagal Pirkimo sąlygas, tiekėjai pasiūlymuose privalėjo nurodyti konkrečias siūlomas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Energinis efektyvumas (P2)“ subkriterijų „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ ir „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ reikšmes, t. y. konkrečiai nurodyti šilumos ir elektros energijos kiekį (kWh per metus), perkamą pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų; Konkrečiai pagrįsti (įrodyti), kad tiekėjo pasiūlytas sprendinys yra įgyvendinamas, t. y. pasiūlytas elektros energijos kiekis (kWh per metus), perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra pakankamas. Atitinkamai, sistemiškai aiškinant ir taikant nurodytas Vertinimo tvarkos ir 14 priedo 1 priedėlio ir „Energijos vartojimo rodikliai“ nuostatas, matyti, kad būtent pagal jas, t. y. pagal Pirkimo sąlygas, atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą, privalėjo: Įvertinti, kokias konkrečias (faktines) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Energinis efektyvumas (P2)“ subkriterijų „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ ir „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ reikšmes, t. y. konkrečius (faktinius) šilumos energijos patalpų šildymui ir elektros energijos kiekius (kWh per metus), perkamus pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, nurodė tiekėjas (ieškovė). Įvertinti, ar tiekėjas (ieškovė) pagrindė (įrodė), kad jo siūlomas sprendinys yra įgyvendinamas, t. y. pasiūlyti šilumos ir elektros energijos kiekiai (kWh per metus), perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, bus pakankami.

69. Iš ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu byloje pateiktų priedų (2.2 ir 2.3 priedai) ir patikslinto ieškinio 37 punkto, matyti, kad ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlį ir nurodė, jog siūlo tokias (P2) kriterijaus subkriterijų reikšmes: šiluminės energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų yra 0,000001kWh per metus (R1 rodiklis); elektros energijos kiekių poreikiai perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų yra 0,000001kWh per metus (R2 rodiklis). Taip pat nurodė, kad siūlo: ant režiminio ir administracinio korpuso pastatų stogų suprojektuoti ir sumontuoti 800 kW galingumo saulės elektrinę; įsigyti ir įrengti 1500 kWh talpos energijos kaupiklius; pastatus šildyti (be karšto vandens) investuojant į geoterminį šildymą kombinuotą su oro rekuperacine sistema ir efektyviais šilumos siurbliais; pastatų vėsinimui naudoti efektyvią oras-oras vėsinimo sistemą; pastatus statyti iš kokybiškų medžiagų; investuoti į išmanias technologijas, daviklius, kad automatiškai reguliuoti šilumos, oro srautų, drėgmės, vėdinimo, šviesos energijos poreikius objekte.

70. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė itin abstraktų techninį sprendinį, kuris nėra pagrįstas jokia faktine informacija ar konkrečiais skaičiavimais. Atsakovė 2024-12-19 rašte ieškovei teisingai nurodo, kad ieškovės pateikti duomenys yra deklaratyvūs ir teoriniai, nėra jokio objektyvaus siūlomų sprendinių pagrindimo, skaičiavimų, todėl šių duomenų atsakovei nepakako įsitikinti, kad pasiūlytas sprendinys yra įgyvendinamas ir ieškovės pasiūlyme nurodytas reikalingas elektros energijos kiekis (0,000001 kWh per metus, nors ieškovė deklaruoja, kad šis kiekis bus „0“ kW per metus), perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra pakankamas. Todėl atsakovė paprašė ieškovės juos detalizuoti tam, kad galėtų įsitikinti pasiūlytų sprendinių atitikimu Pirkimo sąlygų reikalavimams, t. y. paprašė papildomai užpildyti excel formato lentelę ir išskaidyt ieškovo pasiūlyme nurodytus metinius šilumos ir elektros energijos kiekius pagal mėnesius, t. y. papildomais/patikslintais skaičiavimais detalizuoti kiekvieną mėnesio pagaminamą elektros kiekį per metus. Atsakovė pasiūlymų vertinimo metu prašė pateikti papildomą informaciją, t. y. pagrįsti Pasiūlyme pateiktus Energijos suvartojimo rodiklius Sąlygų 14 priedo 1 priedelyje, papildomais / patikslinančiais skaičiavimais, detalizuojant kiekvieną mėnesį ne tik ieškovės bet ir kitų dalyvių. Atsakovei objektyviai ir pagrįstai kilo poreikis kreiptis į ieškovę dėl pasiūlymo paaiškinimo ir papildomos (detalizuojančios) informacijos pateikimo. Tačiau kaip patvirtina byloje pateikti dokumentai ir atsakovės pozicija, tai nekeičia fakto ir niekaip neįrodo, kad atsakovė vertino ne metinį, o tariamai mėnesinius ieškovės 14 priedo 1 priedėlyje deklaruotus šilumos ir elektros energijos kiekius. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti patikslinto ieškinio argumentai dėl tariamo Pirkimo sąlygų keitimo pasiūlymų vertinimo metu.

71. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė savo pasiūlyto techninio sprendinio realumą ir įgyvendinamumą turėjo pagrįsti pasiūlymų vertinimo metu, o ne sutarties vykdymo metu. Priešingu atveju, balų suteikimas sprendiniui, kuris yra nepagrįstas pagal (P2) kriterijų, būtų lėmęs neadekvataus ir praktiškai neįgyvendinamo sprendinio „įteisinimą“ bei viešųjų pirkimų principų pažeidimą (Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad pagal Pirkimo sąlygas nebuvo prašoma pateikti (P2) kriterijų sprendinių įgyvendinimo tokiu maksimaliu detalumu, kuris yra atliekamas tik sutarties vykdymo etape. Todėl ieškovė, teikdama pasiūlymą, įsipareigojo sutarties vykdymo metu užtikrinti, kad suprojektuos ir sumontuos ant statomo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (Objekto) stogo 800 kW galingumo saulės elektrinę, kuri atitinkamai užtikrins nuo 700 000 iki 760 000 kWh per metus elektros energijos poreikio patenkinimą ir atsakovei viso projekto įgyvendinimo metu nereikės įsigyti elektros iš centralizuotų tiekėjų. Su tokia ieškovės pozicija nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti. Pirkimo sąlygų nuostatos (Pirkimo sąlygų 9.1 punktas, 63 punktas, Vertinimo tvarkos (vii) punktas ir kt.) reikalauja, kad tiekėjai pateiktų realius, pagrįstus ir įgyvendinamus sprendinius, kurie Pirkimo metu būtų išnagrinėti atsakovės ir tiekėjai kartu su galutiniu pasiūlymu pateiktų geriausiai atsakovės poreikius ir Pirkimo sąlygas atitinkančius pasiūlymus. Tai, kad tiekėjai turėjo siūlyti ne deklaratyvius sprendinius, patvirtina ir Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ 9 punktas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad: „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis 1 lentelėje „Metiniai rodikliai (faktinis suvartojimas)“ pateikia projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, kurie būtų faktiškai suvartojami, įvertinant ir atsinaujinančių energijos šaltinių (sumontuotų Žemės sklype ir/arba Dalyvio įsigyjamos, eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės) pagamintą energijos kiekį ir energijos kiekį perkamą pagal sutartis“. Iš sisteminio ir lingvistinio Pirkimo sąlygų turinio aiškinimo akivaizdu, kad tiekėjai turėjo pareigą pasiūlyti realius, objektyviais skaičiavimais pagrįstus techninius sprendinius, o atsakovė turėjo pareigą pasiūlymų vertinimo metu įsitikinti, kad siūlomi sprendiniai nėra tik teoriniai ar formalūs, o projekto metu bus realiai įgyvendinti visa apimtimi. Būtent tokį nurodytą Pirkimo sąlygų aiškinimą pagrindžia ne tik lingvistinis ir sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimo metodas, bet taip pat ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, kaip tokių, nustatymo esmė ir tikslas. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi materializuotis (būti naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį. Priešingu atveju, kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas byloje Wall, C-91/08). Jei tiekėjas pirkime pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų dalyvių atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose. Trečiojo asmens vertinimu pagal analogiją taikant nurodytą teismų praktiką, atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus bei jų nurodytus duomenis (techninius ir kitus sprendinius), būtinus apskaičiuoti atitinkamus ekonominio naudingumo kriterijus, turėjo juos vertinti ne formaliai, o priešingai – realiai įsitikinti, ar tiekėjų nurodyti siūlomo sprendinio duomenys, skaičiavimai ir kita aktuali informacija yra teisinga, pagrįsta ir įgyvendinama. Priešingu atveju, tiekėjai galėtų nurodyti neadekvačią informaciją (pavyzdžiui, dirbtinai sumažintus skaičius ir rodiklius) tik tam, kad laimėtų Pirkimą, ką byloje pateiktų duomenų pagrindu, panašu, padarė ir ieškovė.

72. Priešingai nei teigia ieškovė patikslintame ieškinyje, atsakovė Pirkimo sąlygose nereikalavo pateikti techninio projekto ar techninio darbo projekto bei nurodyti itin detalius siūlomo sprendinio parametrus. Tai, kad atsakovė, siekdama įsitikinti tiekėjų pasiūlytų sprendinių pagrįstumu ir įgyvendinamumu (tokia pareiga atsakovei tiesiogiai įtvirtinta Vertinimo tvarkos (vii) punkte) ir, prieš skirdama ekonominio naudingumo vertinimo balus pagal (P2) kriterijų, pasiūlymų vertinimo metu papildomai paprašė visų tiekėjų, kurie siūlė saulės elektrinių sprendinius, užpildyti lentelę, išskaidant mėnesiais tiekėjų apskaičiuotą šilumos ir elektros energijos kiekį per metus, niekaip nėra susiję su sutarties vykdymo etapu (sutarties vykdymo sąlygos įgyvendinimu, kaip tai nurodo ieškovė). Toks reikalavimas yra išimtinai pasiūlymų vertinimo sąlyga ir atsakovės pareiga, tiesiogiai įtvirtinta Vertinimo tvarkos (vii) punkte. Atsakovė turėjo teisę ir pareigą įsitikinti, ar ieškovės pasiūlytame kartu su pasiūlymu sprendinyje pateikti skaičiai (saulės elektrinės galia 800 kW, 1500 kW fiziniai kaupikliai ir kita deklaratyvi informacija) nėra tik ieškovės nurodyta formali saulės elektrinės galia bei teorinis elektros energijos paskaičiavimas. Taip pat, ar visa konkrečiu momentu pagaminta elektros energija bus realiai panaudota atsakovės reikmėms, ar nebus jos trūkumo šaltuoju metų laiku, kai elektros iš saulės pagaminama kelis kartus mažiau ir t.t. Atsakovė objektyviai turėjo teisę ir pareigą įsitikinti, kad pasiūlytas sprendinys yra realus ir įgyvendinamas, ir pasiūlyme nurodytas iš centralizuotų miesto tinklų perkamas elektros energijos kiekis yra pakankamas. Iš ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktų priedų visumos (2.2 ir 2.3 priedai) bei patikslinto ieškinio argumentacijos matyti, kad ieškovė, siūlydama techninį sprendinį, pagal kurį tariamai nereikės įsigyti elektros iš centralizuotų tiekėjų, kartu su pasiūlymu pasiūlė teorinius, abstrakčius skaičius tik tam, kad surinktų galimai maksimalų vertinimą pagal (P2) kriterijų. Tačiau nepateikė jokių objektyvių skaičiavimų bei pagrindimų, kurie pagrįstų ir įrodytų, kad: tikrai visus metus bus užtikrintas realus elektros poreikis iš saulės elektrinės; saulės elektrinė kartu su kita inžinerine įranga tilps ant Objekto stogo; bus užtikrinta (ir pasiūlymo vertinimo metu įrodyta), kad nebus elektros trūkumo šaltuoju metų laiku; generuojamos saulės elektrinės elektros perteklius bus panaudotas vidiniams poreikiams ir tikrai šiltuoju metų laiku bus užtikrintas visos technologinės įrangos vėsinimas ir t.t. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės siūloma įrengti saulės elektrinė (800 kW) yra išties didelio galingumo. Tai reiškia, kad šiltuoju ir saulėtu metų laiku bus pagaminami itin dideli ir akivaizdžiai pertekliniai elektros kiekiai. Ieškovė patikslinto ieškinio 2.2 priede bei 35 p., 77 p., 95-96 p., 158 p., 172 p. ir kt. nurodo, jog pagaminti pertekliniai elektros energijai kiekiai bus saugojami fiziniuose 1500 kW talpos kaupikliuose. Tačiau fiziniai 1500 kW talpos kaupikliai neužtikrins itin didelio perteklinio elektros kiekio panaudojimo ir šios esminės dedamosios dalies ieškovė neįrodė nei teikdama pasiūlymą, nei paaiškinimus.

73. Trečiasis asmuo nurodė, kad fizinis elektros energijos kaupiklis atlieka šias pagrindines funkcijas: Ir nors iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti, kokius fizinius elektros energijos kaupiklius būtų pasirinkusi ieškovė (šios informacijos ieškovė nėra nurodžiusi nei savo techniniame pasiūlyme (Patikslinto ieškinio 2.2-2.3 priedai), nei patikslintame ieškinyje, tačiau pagal patikslinto ieškinio 14.2 priede atsakovės pateiktą informaciją, galima manyti, kad ieškovė savo sprendinyje galimai siūlė naudoti Li-ion (ličio jonų) kaupiklius, kurių įprastai iškrovos gylis (DoD) siekia 80-90 proc., todėl realiai prieinamas energijos kiekis būtų 1200-1350 kWh nuo 1500 kWh. Taigi, jei pilnai įkrautas kaupiklis (Li-Ion) 1500 kWh talpos, tai jis atiduos objektui maksimaliai 1350 kWh. Pavyzdžiui, ieškovė nurodė (patikslinto ieškinio 6.2 priedas), kad sausio elektros energijos poreikis Objektui yra 74 074 kWh. Vadinasi, teoriškai kiekvienos dienos poreikis gaunasi 2389,5 kWh (ieškovės paskaičiuotas mėnesinis elektros kiekis dalinamas iš 31 dienos, nepaisant to, kad sausio mėnesį apskritai kaupiklis nebus įkraunamas, nes nebus pagamintas reikiamas elektros energijos kiekis). Aritmetiškai gaunasi, kad kaupiklio užteks 14 valandų, kai saulės elektrinė negamins elektros. Teisingai ir pagrįstai nurodo atsakovė, kad fizinių kaupiklių faktinė (reali talpa) yra ne 1500 kW, kaip deklaruoja pasiūlyme ir procesiniuose dokumentuose ieškovė, o tik apie 1350 kW. Priešingai nei teigia ieškovė patikslinto ieškinio 96 punkte, fiziniai elektros energijos kaupikliai pasaugoti sukauptą elektros energiją gali tik itin ribotą laiką, t. y. elektros energija gali būti panaudota tik per maždaug 14 valandų. Tai reiškia, kad vasaros metu pagamintas perteklinis elektros energijos kiekis negalės būti panaudotas žiemos metu. Ieškovės patikslinto ieškinio 96 punkte pateikti argumentai yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas ir neįrodytas siūlomo sprendinio realumas ir įgyvendinamumas. Ieškovės nurodyti argumentai prieštarauja pačios ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktam siūlomo sprendinio techniniam aprašymui, nurodytam patikslinto ieškinio 2.2 punkte. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad perteklinę pagamintą elektros energiją bus galima „<...> panaudoti kitais laikotarpiais – pavyzdžiui, ryte, vakare, naktį arba debesuotomis/lietingomis dienomis, elektrinės remonto ir kitais atvejais, kai saulės energija negali būti gaminama arba jos gamyba yra mažesnė.“ Tuo tarpu patikslinto ieškinio 2.2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad tokia perteklinė elektros energija galės būti panaudota tik nakties metu.

74. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė, kaip savo siūlomo sprendinio sudedamąją dalį, siūlo ir „virtualius“ energijos kaupiklius. Tačiau vadovaujantis Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 2 punkto reikalavimais, teikiant pasiūlymą ir savo siūlomą sprendinį bei nurodant (skaičiuojant) (P2) kriterijaus „Energetinis efektyvumas“ subkriterijaus „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ reikšmę, šildymo skiltyje teikiami šiluminės energijos (kWh) kiekiai turi būti teikiami be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų. Taip pat vadovaujantis Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 6 punkto reikalavimais, teikiant pasiūlymą ir savo siūlomą sprendinį bei nurodant (skaičiuojant) (P2) kriterijaus „Energetinis efektyvumas“ subkriterijaus „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ reikšmę, elektros skiltyje teikiami šiluminės energijos (kWh) kiekiai turi būti teikiami be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei naudojamos elektros atsakovės darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, buitinei technikai, telefonams ir kt. Trečiasis asmuo nurodė, kad iš trečiojo asmens pateiktų ieškovės siūlomo sprendinio ištraukų bei Pirkimo sąlygų reikalavimų, matyti, kad nepaisant to, kad Pirkimo sąlygose (14 priedo 1 priedėlyje) buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog siūlant sprendinį ir skaičiuojant (nurodant) šilumos energijos ir elektros energijos metinius kiekius negali būti įtraukiamos tam tikros patalpos (pavyzdžiui, valgyklos, gamybinio korpuso patalpos ir kt.), ieškovė, siekdama gauti maksimalų balų skaičių, pasiūlė tokį sprendinio teorinį variantą (nes jo nepagrindė ne tik jokiais objektyviais duomenimis, bet nepagrindė net ir teoriniais skaičiavimais), kuris iš principo neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų. Byloje pateikti argumentai bei įrodymai, konkrečiai, ieškovės kartu su pretenzija Nr. 1 (patikslinto ieškinio 93 p., 13.2-13.3 priedai) bei kartu su pradiniu ieškiniu pateikta UAB „Teniso pasaulis“ valdomos 400 kW galios saulės elektrinės elektros energijos generacijos ataskaita (patikslinto ieškinio 171 p. ir pradinio ieškinio 26 priedas), papildomai patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens poziciją, kad ieškovė pasiūlymų vertinimo metu neįrodė (nors privalėjo tai padaryti) savo pasiūlymo pagrįstumo ir įgyvendinimo. Ieškovė ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo teisme metu vis dar teikdama įvairius dokumentus (įrodymus) pripažįsta faktą, kad nepagrindė savo siūlomo sprendinio ir pagrįstai gavo „0“ balų pagal kriterijų (P2). Atsakovės sprendimas skirti ieškovės pasiūlymui „0“ balų pagal (P2) kriterijų, yra visiškai teisėtas. Priešingu atveju, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas (Pirkimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), nes tiekėjai, kurie kartu su pasiūlymu pagrindė ir įrodė savo siūlomo sprendinio pagrįstumą, laikėsi Pirkimo sąlygų reikalavimų, atsidurtų blogesnėje padėtyje nei ieškovė.

75. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė, prieš priimdama Sprendimą, kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti pasiūlymą, pateikiant detalizuojančius skaičiavimus, tačiau ieškovė ir pasiūlymų vertinimo stadijoje nesugebėjo įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumo, o įrodinėjimo naštą siekia perkelti atsakovei. Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad atsakovė pasiūlymų vertinimo metu turėjo teisę kreiptis į ieškovę, jeigu atsakovei kilo neaiškumų ar klausimų dėl ieškovės siūlomų sprendinių, tačiau to nepadarė ir skundžiamą Sprendimą priėmė remdamasi savarankiška duomenų analize, viešais duomenimis bei neteisinga jų interpretacija. Trečiasis asmuo laiko argumentus nepagrįstais. Nurodė, kad Pirkimų įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pasiūlymai patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis. Vertinimo tvarkos I dalyje „Sprendinio / pasiūlymo patikrinimas ir įvertinimas“ taip pat nurodyta, kad: „Sprendiniai / Pasiūlymai paaiškinami, tiksliai apibūdinami ir patobulinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis“. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintų Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių (toliau –ir Taisyklės) 7.4.3 punkte įtvirtinta, kad pasiūlymo patikslinimas, papildymas ar paaiškinimas dėl to paties klausimo atliekamas vieną kartą. Pagal Taisyklių 7.4.3.1 punktą ir 7.4.3.2 punktą nelaikoma, kad pasiūlymas patikslinimas, papildomas ar paaiškinamas daugiau kaip vieną kartą, jei pirkimo vykdytojui kyla poreikis kreiptis dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo dėl kitų klausimų, nei tie, dėl kurių kreiptasi pirmąjį kartą (Taisyklių 7.4.3.1 punktas), ar pirkimo vykdytojui, išnagrinėjus tiekėjo pateiktą atsakymą į prašymą dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, kyla poreikis kreiptis dėl tiekėjo pateiktos informacijos patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo (Taisyklių 7.4.3.2 punktas). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė net du kartus (2024 m. spalio 10 d. ir 2024 m. spalio 29 d.) kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti bei patikslinti pasiūlymo duomenis. Kreipėsi į ieškovę, prašydama paaiškinti informaciją, susijusią su šilumos ir elektros energijos suvartojimo rodikliais bei pagrįsti, kaip bus užtikrintas šilumos ir elektros energijos suvartojimas per metus. Ieškovė, būdama profesionali viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvė, turėjo visas galimybes išsamiai paaiškinti pasiūlymą, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodyti ir pagrįsti ne tik tai, kiek šilumos ir elektros energijos teoriškai gali pagaminti ieškovės siūloma įrengti 800 kW galios saulės elektrinė ant Objekto stogo, bet pagrįsti, kaip visa ši teoriškai galima pagaminti elektros energija galės būti panaudota (saugojama) Objekte tiek šaltuoju metu, kai bus jos trūkumas, tiek šiltuoju metų laiku, kai bus ženklus jos perteklius. Atitinkamai, ieškovei 2024-10-31 pateikus pasiūlymo paaiškinimus (patikslinto ieškinio 6.2 priedas), atsakovė nebegalėjo dar kartą kreiptis dėl to paties dalyko, t. y. dėl to, kaip bus užtikrinamas Objekto šilumos ir elektros energijos poreikis pagal ieškovės pasiūlytą sprendinį, kadangi toks draudimas įtvirtintas Taisyklių 7.4.3 punkte. Ieškovė neįrodė savo pasiūlymo realumo ir pagrįstumo. Nepaisant to, ieškovė, teigdama priešingai, nepagrįstai ir neteisėtai siekia įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovei. Nors būtent ieškovei tenka pareiga Pirkimo vykdymo ir pasiūlymų vertinimo metu įrodyti, kad jos pasiūlymas (siūlomas sprendinys) atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, o ne atsakovė turėjo (turi) įrodyti, kad ieškovės pasiūlymas (siūlomas sprendinys) yra neįgyvendinamas ir neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų.

76. Trečiasis asmuo nurodė, kad Pirkimas buvo vykdomas skaidriai ir užtikrinant visų dalyvių lygiateisiškumą, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo Pirkimą nutraukti, vadovaujantis Pirkimų įstatymo 81 straipsnio 3 dalimi. Įstatymo 8¹ straipsnio 3 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti. Šioje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet ne pati atsakovė siekia nutraukti Pirkimo procedūras, bet ieškovė, kurios pasiūlymas yra ketvirtoje vietoje pasiūlymų eilėje, t. y. kuris surinko mažiausiai balų ekonominiame naudingume. Tai reiškia, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad skaidrumo ir lygiateisiškumo principai buvo pažeisti Pirkimo procedūrų ir (arba) pasiūlymų vertinimo metu. Tačiau nėra faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti Pirkimą, kadangi nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principai nebuvo pažeisti. Nepagrįsti ir neįrodyti ieškovės teiginiai (patikslinto ieškinio 124-125 punktai), kad atsakovė tariamai pasiūlymų vertinimo metu pakeitė pasiūlymų vertinimo tvarką, t. y. ieškovės pasiūlymo atitikimą (P2) kriterijui vertino ne pagal metinį Objekto energijos suvartojamą kiekį, bet pagal mėnesinį Objekto energijos suvartojamą kiekį. Iš esmės tokias savo prielaidas ieškovė grindžia vieninteliu argumentu – atsakovės pasiūlymo vertinimo metu pateiktu prašymu pagrįsti ieškovės Pasiūlyme nurodytus Energijos suvartojimo rodiklius Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje ir kartu su pasiūlymo paaiškinimu pateikti detalius paskaičiavimus, įvertinant kiekvieno mėnesio poreikius pagal pridedamą excel formato lentelę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė užpildė atsakovės siųstą lentelę, t. y. pateikė metinius elektros suvartojimo duomenis, išskaidydamas juos pagal kiekvieno mėnesio poreikius, kadangi tokia informacija (skaičiavimai) su pasiūlymu nebuvo pateikta ir atsakovė negalėjo įsitikinti ieškovės siūlomo techninio sprendinio realumu ir įgyvendinamumu. Ieškovė, gavusi jai nepalankų pasiūlymo vertinimą („0“ balų už (P2) kriterijų), ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo metu, siekia įrodyti, kad šios lentelės užpildymas (kurį pati sutiko užpildyti), tariamai įrodo, kad atsakovė iš esmės pakeitė pasiūlymų vertinimo tvarką ir vertino ne metinį, o mėnesinį Objekto energijos suvartojamą kiekį. Visa tai, ieškovės subjektyviu vertinimu, pažeidžia skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Tačiau, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, ieškovė, teikdama pasiūlymą, privalo įrodyti savo pasiūlymo, t. y., įskaitant, bet neapsiribojant, savo pasiūlyto techninio sprendinio, pagrįstumą ir įgyvendinamumą. Pirkimo sąlygų 9.1 punkte numatyta, kad Valdžios subjektas siekia, jog Valdžios ir privataus sektorių partnerystės projektas ,,Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k. (toliau – ir Projektas) būtų įgyvendintas efektyviai, kokybiškai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, remiantis gera verslo praktika; Pirkimo sąlygų 63 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „<….> Kandidatas Sprendinio ir dialogo rezultatų pagrindu galėtų pateikti išsamų ir parengtą įgyvendinti Pasiūlymą“; Vertinimo tvarkos (vii) punkte taip pat numatyta, kad, viena vertus, bus vertinamas visų dalyvių pasiūlytas sprendinys, kita vertus, kad sprendinys turi būti pagrįstas ir įgyvendinimas.

77. Priešingai nei teigia ieškovė, toks papildomo (detalizuojančio bei paaiškinančio) dokumento pateikimas, siekiant įsitikinti ieškovės pateiktų sprendinių realumu, t. y. objektyviais duomenimis (realiais skaičiais) grįstu gebėjimu užtikrinti, kad ieškovės siūloma pastatyti 800 kW galios saulės elektrinė ne teoriškai, o iš tikrųjų generuos reikiamą ir pakankamą kiekį elektros energijos ant Objekto stogo ir per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį atsakovei nereiks įsigyti elektros iš centralizuotų tiekėjų (kaip tai pasiūlyme nurodė ieškovė), nereiškia pasiūlymų Vertinimo tvarkos keitimo. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio 124-125 punktuose pateikti argumentai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti kaip neįrodyti. Taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti ieškovės argumentai dėl tariamo dalyvių pasiūlymų nepalyginamumo tarpusavyje (Patikslinto ieškinio 126-128 punktai). Ieškovės subjektyviu vertinimu, visi dalyviai dviprasmiškas Pirkimo sąlygas (ar bus vertinamas metinis ar mėnesinis suvartojimas) galėjo skirtingai suprasti bei pateikti skirtingus techninius sprendinius ir kainodarą, todėl atsakovė susidūrė su nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų vertinimu (tiek techniniu, tiek kainodara). Atsakovė, vertindama ieškovės, trečiojo asmens ir kitų tiekėjų pasiūlymus, turėjo vertinti pasiūlymus pagal Pirkimo sąlygas, t. y. pagal Vertinimo tvarkoje (Pirkimo sąlygų 18 priedas) nurodytus kriterijus ir tvarką, o ne lyginti tarpusavyje. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad Pasiūlymo vertinimo tvarkoje aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyta, už ką skiriami atitinkami balai, kokius sprendinius, funkcionalumus turi pasiūlyti tiekėjas, o ne lyginti tiekėjų pasiūlymus tarpusavyje. Todėl ieškovės argumentas, kuriuo įrodinėjamas tariamas atsakovės sąžiningumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas, kad dalyvių pasiūlymai negalėjo būti palyginami techniniu požiūriu ir kainodara, yra visiškai nepagrįstas. Pagal Pirkimo sąlygų 50, 63 punktai ir kt., tiekėjai turėjo siūlyti, jų nuomone ir skaičiavimais pagrįstus ir labiausiai atsakovės poreikius atitinkančius sprendinius, todėl tokie sprendiniai tiesiog objektyviai ir pagrįstai negali būti lyginami tarpusavyje. Tuo tarpu kainodaros aspektas šioje byloje apskritai yra teisiškai nereikšmingas, nes byloje nėra ginčo dėl ieškovo pasiūlytos kainodaros ar jos vertinimo.

78. Tai, kad atsakovė pateikė ieškovei Pirkimo rezultatų motyvus vėliau nei priėmė skundžiamą Sprendimą, neįrodo, kad Pirkimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai ar pažeidžiamas lygiateisiškumo principas (Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patikslintame ieškinyje (patikslinto ieškinio 129-130, 143-149 ir kt. punktai) itin daug dėmesio skiria įrodinėjimui, kad vėlesnis ieškovės pasiūlymo vertinimo ir trečiojo asmens, kaip Pirkimo laimėtojo, pasiūlymo santykinių pranašumų pateikimas ieškovei, tariamai įrodo skaidrumo principo pažeidimą. Tačiau su tokiu subjektyviu ir objektyviais įrodymais nepagrįstu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Vadovaujantis Pirkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalimi, perkančioji organizacija, gavusi dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos pateikia šią informaciją dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus. Atsakovė pateikė susistemintą informaciją, nepažeisdama Pirkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Ginčo dėl to byloje nėra, to neneigia ir ieškovė. Trečiojo asmens, kaip Pirkimo laimėtojo, pasiūlymo duomenys, lėmę Pirkimo laimėtojo santykinius pranašumus, yra tiesiogiai susiję su komercine paslaptimi (CK 1.116 straipsnis), todėl objektyviai reikėjo daugiau laiko atsakovei šiuos duomenis susisteminti, kad galėtų užtikrinti ir duomenų apsaugą, ir ieškovės teisę į veiksmingą gynybą. Ieškovės argumentas dėl tariamo skaidrumo principo pažeidimo, yra nepagrįstas ir neįrodytas.

79. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės pateikti argumentai dėl Pirkimo sąlygų, konkrečiai, (P2) kriterijaus tariamo neaiškumo ir dviprasmiškumo, yra nepagrįsti ir pateikti pavėluotai, t. y. praleidus Pirkimų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus apskundimo (pretenzijos pateikimo) terminus. Pirkimas buvo paskelbtas dar 2023 m. balandžio 15 d. Tiekėjai, įskaitant ir ieškovę, nesutikdami su Pirkimo sąlygomis (konkrečiai, (P2) kriterijaus Vertinimo tvarka bei aprašymu, pateiktu Pirkimo sąlygų 18 priede), turėjo laikytis 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 10 dienų termino ir teikti pretenziją dėl tariamai neteisėtų ar neaiškių (dviprasmiškų) Pirkimo sąlygų. Ieškovė (P2) kriterijaus Vertinimo tvarką kvestionuoja praėjus beveik 2 metams nuo Pirkimo paskelbimo, kas akivaizdžiai parodo ieškovės pozicijos nepagrįstumą. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kai tiekėjas savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje. Ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl Pasiūlymų vertinimo tvarkos 2.3 p. ginčijimo, todėl prarado teisinį suinteresuotumą ir Patikslintame ieškinyje nebeturi teisės ginčyti Pirkimo dokumentų, įskaitant Vertinimo tvarkos, nuostatų. Byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Be to, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai yra ydingai suformuluoti ir vienas kitam akivaizdžiai prieštarauja. Ieškovė prašo sugrąžinti ginčo šalis į prieš tariamo pažeidimo buvusią padėtį ir pakartotinį pasiūlymo vertinimą, kita vertus, prašo teismo nutraukti Pirkimo procedūras. Visai tai suponuoja išvadą, kad patikslintas ieškinys vien šiuo pagrindu yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

80. Dublike ieškovė nurodė, kad byloje nėra ginčijamas sprendimas vykdyti Pirkimo procedūrą viešojo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu bei tikslingumas ir/ar Pirkimo dokumentų (ne)parengimas pagal pačios VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) metodinius dokumentus. Tai, kad Agentūra teikia metodinę ir konsultacinę pagalbą, išvadas, neįrodo ginčijamo Sprendimo teisėtumo. Atsakovės atsiliepimo 8 punkte nurodoma aplinkybė neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje sprendžiant atsakovės priimto Sprendimo teisėtumo klausimą, tame tarpe sprendžiant ir dėl atsakovės viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvavimo pažeidimo. Atsiliepime yra visiškai nepagrįstai siekiama sukurti tariamą atsakovės veiksmų bei jos sprendimų teisėtumo įspūdį, paremtą Agentūros dalyvavimu. Atsakovė nurodo, kad Pirkimo procedūras vykdė viešojo pirkimo komisija, pasitelkdama ekspertus, kviesdama stebėtojus. Nurodo deklaratyvius teiginius, kurių nepagrindžia rašytiniais įrodymais. Ieškovė reiškia prašymą įpareigoti atsakovę pateikti komisijos protokolus ir jos pasitelktų ekspertų vertinimus, tačiau atsakovė vengia pateikti pastaruosius įrodymus.

81. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovės atsiliepimo pozicija yra nenuosekli, prieštaringa, išeinanti už ginčo ribų ir nepagrįsta. Atsiliepimo motyvai prieštarauja pačios atsakovės Sprendimui dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo. Byloje nėra ir negali būti sprendžiama ieškovės pasiūlymo atitiktis Pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant ginčo Pirkimo techninėms specifikacijoms. Pirkimo dokumentų 18 priedo I skyriuje „Sprendinio / pasiūlymo patikrinimas ir įvertinimas“ yra įtvirtinta, jog „Nustačius, kad Dalyvių Pasiūlymai atitinka šio priedo I skyriuje nurodytus reikalavimus, Komisija juos įvertins pagal žemiau nurodytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus“. Atsakovė Sprendimu nustatė, jog ieškovės pasiūlymas atitinka visas Pirkimo sąlygas bei atitinkamai ieškovės pasiūlymą vertino pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Nepaisant to, atsakovė atsiliepime, nukrypdama nuo savo pačios Sprendimo, teikia motyvus apie tariamą ieškovės pasiūlymo neatitikimą Pirkimo dokumentų reikalavimams. Atsakovė nurodo, jog labai svarbu akcentuoti, kad ieškovė nesilaikė Pirkimo procedūrų reikalavimų, kadangi virtualaus kaupiklio sprendinį pateikė tik su galutiniu pasiūlymu, ieškovė pateikė naują Pirkimo reikalavimų neatitinkantį sprendinį, kuris nebuvo detalizuotas ir aptartas viso 1,5 metų proceso metu. Atsakovės motyvai yra visiškai nepagrįsti, pati atsakovė Sprendime yra nustačiusi, jog ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas. Atsakovės atsiliepimo motyvai yra išeinantys už ginčo ribų, kurios yra susijusios išimtinai su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais ir balų skyrimu pagal šiuos kriterijus. Ieškovė galėjo pateikti pasiūlymą tik dėl jos rizikai priskiriamų elektros energijos kiekių. Kiti atsakovės argumentai, kad nei vieno tiekėjo, įskaitant ieškovę, pasiūlymuose negalėjo būti teikiami sprendiniai, kuriuose būtų įtraukta elektros energija, taip pat virtualaus kaupiklio sprendinys neatitinka galutinių techninių, teisinių ir finansinių Pirkimo sąlygų reikalavimų“, kad nurodyti duomenys patvirtino neatitikimą Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 p., Sutarties 3 priede 24 punkte, 3 priedo 3 priedėlyje, 14 priedo 1 priedėlyje nustatytiems reikalavimams, todėl atsakovė nepriėmė ir nevertino tokio virtualaus kaupiklio sprendinio bendrai vertindama ieškovės atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio tinkamumą, įgyvendinamumą, prieštarauja pačios priimtam Sprendimui, kuriame jau yra konstatuota, jog ieškovės pasiūlymas, tame tarpe galutines technines, teisines ir finansines sąlygas, atitinka Pirkimo sąlygas. Byloje nėra ir negali būti ginčo, jog neva ieškovės pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų. Esamu atveju byloje yra nagrinėjamas ginčas tik dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ((dėl (P2) parametro įvertinimo)). Pirkimo dokumentų 18 priedo I skyriuje „Sprendinio / pasiūlymo patikrinimas ir įvertinimas“ yra įtvirtinta, jog „Nustačius, kad Dalyvių Pasiūlymai atitinka šio priedo I skyriuje nurodytus reikalavimus, Komisija juos įvertins pagal žemiau nurodytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus“. Byla yra inicijuota tik dėl Sprendimo dalies, kuri susijusi su ieškovės pasiūlymo vertinimu pagal ginčo Pirkime nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Viešųjų pirkimų tarnyba viešai skelbiamose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse patvirtina ieškovės poziciją, t. y. viena yra (ne)atitiktis specifikacijai ir kitoms sąlygoms, kita – dalyvio pasiūlymo įvertinimas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus (kriterijai įvardijami „KKS“ sutrumpinimu, kuris reiškia kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį). Atsakovė neturi teisinio pagrindo teigti, jog neva ieškovės pasiūlymas neatitinka ginčo Pirkimo sąlygų, siekdama pateisinti jos atliktą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimą ieškovės pasiūlymo atžvilgiu bei skirdama „0“ balų pagal (P2) parametrą.

82. Ieškovė nurodė, kad atsakovės atsiliepimo motyvai, kuriais yra siekiama įrodyti Sprendimo teisėtumą, yra prieštaraujantys Pirkimo dokumentuose nustatytai (P2) parametro vertinimo tvarkai. Pirkimo dokumentų 18 priedo II skyriuje yra detalizuota (P2) parametro vertinimo tvarka. (P2) parametras yra vertinamas pagal Pirkimo dalyvio pasiūlyme nurodytą rodiklį, t. y. pagal Pirkimo dokumentų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formoje dalyvio nurodytą objekto energijos suvartojimo kiekį per metus. (P2) parametru buvo nustatytas tik norimas rezultatas (kuo mažesnis metinis elektros energijos poreikis iš centralizuotų tinklų), bet norimo rezultato įgyvendinimo būdas ir priemonės nebuvo nustatytos. Pirkime vykdyta dialogo procedūra buvo nurodyta Pirkimo dokumentų 57 - 71 punktuose. Tik užbaigus dialogo procedūrą, Pirkimo dalyviai buvo kviečiami pateikti savo galutinius pasiūlymus (Pirkimo dokumentų 77 punktas). Tik galutiniai Pirkimo dalyvių pasiūlymai buvo vertinami pagal pačios atsakovės Pirkimo dokumentų 18 priede nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, tame tarpe ir (P2) parametrą. Todėl atsakovės pozicija, jog neva ieškovė turėjo jai pateikti visą pasiūlymo informaciją, tame tarpe ir dėl (P2) parametro, dar iki galutinių pasiūlymų pateikimo, o to nepadarius ieškovė tariamai veikė savo rizika ir jai turėtų atitekti visi neigiami padariniai, neturi teisinio pagrindo ir laikytina nepagrįsta. Atsakovė Sprendimu nustatė, jog ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas ir, be kita ko, nėra blogesnis už dialogo metu pasiektus susitarimus. Ieškovė, teikdama galutinį pasiūlymą Pirkime, nebuvo ribojama pasiūlyti savo galutinius techninius pasiūlymo duomenis. Pirkimo sąlygų 77 punkte yra nustatyta, kad pasibaigus dialogui, suinteresuoti kandidatai bus pakviesti pateikti Pasiūlymą, kuriame, atsižvelgiant į dialogo rezultatus, reikia nurodyti galutinį siūlomą metinį atlyginimą ir galutinius techninius pasiūlymo duomenis. Vien tai, jog ieškovė dialogo metu nepateikė visų savo galutinių techninių pasiūlymo duomenų, priešingai nei įrodinėja atsakovė atsiliepime, nepateisina (P2) parametro taikymo aspektu ieškovės pateiktą galutinį pasiūlymą įvertinti „0“ balu. Atsakovės atsiliepimo motyvai, kuriais yra siekiama atskleisti (P2) parametro aiškinimą ir taikymą per skirtingas techninės specifikacijos nuostatas ir partnerystės projekto sutarties sąlygas (t. y. net skirtingos teisinės reikšmės dokumentuose), reikšmingai peržengia leistinas sisteminio Pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo ribas.

83. Ieškovė nurodė, kad atsakovė cituoja pavienes techninių specifikacijų bei sutarties projekto nuostatas, kurių pagrindu siekia įrodyti, jog ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų. Partnerystės sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“, VI skyriuje „Komunalinių mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas“, yra nustatyta, kad privatus subjektas dalyvauja komunalinių paslaugų organizavime ir koordinavime, ko neginčija ir pripažįsta pati atsakovė. Paslaugų teikimas, tame tarpe ir komunalinių paslaugų organizavimas ir koordinavimas, priskirtas privataus subjekto rizikai ir atsakomybei. Taigi, partnerystės sutarties nuostatos neriboja ieškovės pasiūlyto sprendinio, priešingai nei teigiama atsakovės atsiliepime. Ginčo Pirkimo dalyviams buvo numatyta pareiga „įvertinti Šiaulių kalėjimo numatomus elektros vartotojų poreikius. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl Šiaulių kalėjimo pobūdžio reikalingas maždaug 20?(dvidešimties) proc. rezervas nenumatytiems elektros poreikiams“ (Pirkimo dokumentų 2 priedas, Techninė specifikacija, skyrius „Elektros sistemos ir įrenginiai“). Taip pat dalyviams buvo keliamas ir šis reikalavimas „Turi būti numatytas pakankamo galingumo trifazis maitinimo įvadas (visai numatytai įrangai)“ (Pirkimo Techninės specifikacijos 2 priedėlis „Pastatų, statinių ir teritorijų specifikacijos, 8 darbalapis. Infrastrūktūros sukūrimas. Statyba). Taigi, privačiam subjektui buvo pavestas ne tik komunalinių paslaugų organizavimas ir koordinavimas, tačiau ir aktualios infrastruktūros sukūrimas, tame tarpe komunalinėms paslaugoms teikti. Atsakovė cituoja Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 p. nuostatos dalį, jog „Šiaulių kalėjime turi būti įrengta kelių skirtingų patalpų grupių ir vartotojų elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) subapskaita“, ieškovės pasiūlyme yra numatyta ir pasiūlymas pastarąjį reikalavimą atitinka. Ginčo Pirkime buvo reikalaujama, jog būtų elektros energijos apskaita pagal atskiras vartotojų grupes, ieškovė šį reikalavimą pilnai įgyvendino. Nei Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkte, ar kitose ginčo Pirkimo sąlygose, nei pačiame partnerystės sutarties projekte nebuvo nustatyta, kokią elektros energiją privatus subjektas turi pateikti ir apskaityti Šiaulių kalėjimo naudotojams (elektra, naudojama darbuotojų, nuteistųjų kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams ir pan.), t. y. ar elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ar centralizuotų tinklų, ar kt.). Ieškovės sprendimai nepažeidžia nei techninių specifikacijų, nei projekto sutarties sąlygų.

84. Atsakovės atsiliepime nurodoma, jog, vadovaujantis Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punktu, šiame punkte nurodyta elektros energija (elektros energijos rodiklių reikšmės) negalėjo būti įtraukiama į pasiūlymą. Ieškovė, kaip ir buvo reikalaujama į savo pasiūlymą neįtraukė atsakovės minimų elektros energijos rodiklių reikšmių (t. y. nei kartu su pasiūlymu pateiktame ir užpildytame Techninės specifikacijos 3.1 priedėlyje „Paslaugos“, nei 14 priedo 1 priedėlyje. Tačiau, privačiam subjektui buvo pavestas komunalinių paslaugų organizavimas ir koordinavimas bei aktualios infrastruktūros joms teikti sukūrimas. Ieškovė, atsižvelgdama į jai pavestus organizavimo ir koordinavimo įsipareigojimus, pasirinko saulės elektrinės, elektros energijos apskaitos bei kitus susijusius sprendimus, kurie užtikrina, jog 14 priedo 1 priedėlio Energijos vartojimu rodiklių lentelėje nurodytiems įrenginiams per ataskaitinį – metinį laikotarpį nereikės papildomai pirkti energijos iš miesto centralizuotų tinklų (tenkinant metinius energijos poreikius).

85. Ieškovės sprendiniai bei išmanios apskaitos įrengimas subalansuoja metų eigoje objekto teritorijoje pagamintos saulės energijos bei perkamos iš elektros energijos paslaugų tiekėjų elektros energijos kiekius taip, kad pagal ieškovės pasiūlymo 14 priedo 1 priedėlio energijos vartojimų rodiklių lentelėje nurodytiems įrenginiams 1 metų trukmės laikotarpyje nereikės papildomai pirkti energijos iš centralizuotų tinklų (tenkinant metinius energijos poreikius), kadangi jie bus užtikrinami iš pagamintos ir sukauptos saulės energijos metinio kiekio. Ieškovė pasiūlė atsakovei suprojektuoti bei įrengti 800 kW galingumo saulės elektrinę ne be priežasties, o būtent, jog pilnai atlieptų būtinąjį elektros energijos kiekį ne iš centralizuotų tinklų per metus (P2) parametro apimtyje). Ieškovės sprendimai pilnai atliepia atsakovės (P2) parametru siekiamą rezultatą – energijos poreikio iš centralizuotų tinklų per metus – nebuvimą objekte. Atsakovė visiškai nepagrįstai komunalinių paslaugų dalį priskiria išimtinai savo „daliai“. Komunalinių paslaugų organizavimas, koordinavimas bei elektros energijos apskaita yra ieškovei tenkanti dalis (tiek pagal pačios atsakovės cituojamą Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punktą, tiek ir partnerystės sutarties projekto sąlygas). Nurodė, kad Pirkime pasiūlytą sprendimą (P2) parametrui įgyvendinti sudaro ne pati elektros apskaitos sistema pati savaime, o visa eilė ieškovės pasiūlytų ir tarpusavyje glaudžiai susijusių sprendinių.

86. Ieškovė nurodė, kad atsakovės motyvai, jog ieškovės siūloma saulės elektrinė yra neįgyvendinama, nes tariamai netilptų ant objekto stogo, yra išeinantys už ginčo Pirkime vertinamo pasiūlymo apimties bei nepagrįsti. Atsakovė atsiliepimo motyvais net nukrypsta nuo jos pačios priimto Sprendimo dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo. Atsakovė Sprendime buvo nurodžiusi, jog ieškovės pasiūlytą saulės elektrinę ant stogo neįmanoma įrengti (ploto aspektu). Tuo tarpu atsiliepime jau įrodinėjama ir tai, jei „tokio dydžio saulės elektrinė ir būtų įrengiama, ji nebūtų funkcionali“. Ieškovė nesutinka su atsakovės atsiliepimo teiginiais. Saulės elektrinės įrengimas yra sutarties vykdymo sąlyga. Partnerystės sutarties projekto nuostatos patvirtina, jog sutarties metu Objektas bus kuriamas, be kita ko, rengiama projektinė dokumentacija, tame tarpe techninis darbo projektas (partnerystės sutarties projekto 10.8 punktas). Tik partnerystės sutarties vykdymo metu bus rengiama projektinė dokumentacija, kurioje bus detalizuojami ieškovės pasiūlymo sprendiniai bei jų įgyvendinimas, tame tarpe ir saulės elektrinės išdėstymas ant stogo bei kiti sutarties vykdymo reikalavimai. Saulės pagaminamos metinis elektros energijos kiekis yra net didesnis nei metinis elektros energijos poreikis. Šių duomenų daugiau nei pakanka, jog būtų konstatuojamas (P2) parametro rodiklio įgyvendinamumas, o likusieji klausimai turi būti priskiriami sutarties vykdymo etapui, tame tarpe ir saulės elektrinės įrengimo ant stogo vykdymo klausimai. Atsakovė visiškai nepagrįstai reikalauja pasiūlymo teikimo stadijoje parengti techninio darbo projekto lygmens duomenis, kurie susiję su saulės elektrinės išdėstymu, pasvyrimo kampu, kt. Atsakovė teigia, jog 800 kW galingumo saulės elektrinė fiziškai netelpa ant objekto stogo. Ieškovė paneigė Sprendimo motyvus, be kita ko, specialistų skaičiavimais, kurie pateikti byloje. 800 kW galios saulės elektrinė pagal preliminaraus išdėstymo sprendinius telpa. Pirminiame saulės elektrinės išdėstyme nėra nurodyti tikslūs stogo nuolydžiai, alsuokliai bei (ŠVOK) įranga, nes šie sprendiniai pagal statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus turi būti detalizuojami techninio projekto arba techninio darbo projekto metu, o tai nėra Pirkimo reikalavimų pasiūlymui dalis. Detalizuojant sprendinius techninio projekto arba techninio darbo projekto metu, galutinis saulės elektrinės elementų išdėstymas gali keistis. Taip pat priklausomai nuo pastato infrastruktūros sprendinių (pvz. ŠVOK) gali keistis ir saulės elementų tvirtinimo sprendiniai, bet ieškovė savo pasiūlyme suprojektavusi mažesnę (800 kW), nei galimą (897 kW) saulės elektrinės galią visas šias rizikas įsivertino. Šaltinis, kuriuo remiasi atsakovė, analizuodama, ar 800 kW saulės elektrinė tilps ant objekto pastatų stogų, yra Swedbank „blogas“ ir panašūs abstraktūs pasvarstymai, yra pateikiami abstraktūs pasvarstymai, o ne konkretūs, su konkretaus objekto specifika susiję sprendiniai. Ieškovė yra įsivertinusi, kad ant pastato stogo bus ir kitų pastatų infrastruktūros įrenginių (pvz. ŠVOK), kas vis tiek neribotų ieškovės galimybių vertinti ir šių įrenginių užimamo stogo ploto, nes saulės elementų tvirtinimas plačiąja prasme, technologiškai, galimas įvairus – tiek vertikalus (pvz. tvirtinant juos prie pastato fasado), tiek horizontalus su įvairiais tvirtinimo kampais (pvz. tvirtinant ant stogo ar teritorijoje ant dangos). Ieškovės pateiktame saulės elektrinės 3D modelyje aiškiai matosi, kad yra palikta vietos visų perimetrų parapetams, taip pat nėra išnaudotas ir visas pastato stogo plotas taip, kad neliktų vietos kitoms inžinerinėms sistemoms. Ieškovė, priešingai nei teigia atsakovė, ir kaip matyti iš ieškovės pateiktų sprendinių (Stogo planas) yra numačiusi ir vietas vėdinimo įrenginiams įrengti, nėra numačiusi ant objekto pastatų stogo talpinti elektros energijos kaupiklių. Ieškovės pasiūlyme pateiktame brėžinyje aiškiai ir nedviprasmiškai yra numatyta vieta energijos kaupikliams. Ieškovė stogo terasų neprojektavo, o pasivaikščiojimo kiemeliai ant stogo (3 aukšto lygyje), nebuvo įtraukti skaičiuojant bendrą stogo plotą, t. y. bendras stogo plotas pateiktas jau įvertinus (atėmus) pasivaikščiojimo kiemelius ant stogo. Atsakovė daro klaidingas prielaidas ir klaidingą išvadą, kad 800 kW saulės elektrinė niekaip netilps ant stogo, kurio bendras plotas yra 9340 kv. m.

87. Ieškovė nurodė, kad atsakovės nurodomas 4,46 m atstumas tarp fotovoltinių modulių eilių žiemos metu yra visiškai neracionalus vertinant tai, kad pagrindinė saulės elektrinės gamyba vyksta vasaros metu, kas ir numatyta pasiūlyme. Ieškovės 15 laipsnių fotovoltinių elementų pasvyrimo kampas yra parinktas tam, kad būtų efektyviai išnaudotas turimas stogo plotas ir saulės elektrinės įrengtoji galia. Atsakovės nurodomas atstumas tarp fotovoltinių modulių eilių vasaros metu taip pat yra apskaičiuotas neatsižvelgiant į bendrą stogo ploto ir gamybos efektyvumo kriterijų, t.y. į konkretų sprendinį. Su pretenzija buvo pateiktas saulės elektrinės fotovoltinių modulių išdėstymo planas (vaizdas iš viršaus), kuriame aiškiai matomi tarpai tarp fotovoltinių modulių eilių. Taip pat šiame dokumente yra nurodyta detali modulių išmatavimų ir atstumų schema, kuri pagal statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus turės būti tikslinama ir detalizuojami techninio projekto arba techninio darbo projekto metu ir t. t. Iš su pretenzija pateiktų UAB „Reenpro“ duomenų, atstumai tarp saulės elektrinės modulių yra numatyti 571 mm, tad gedimo metu specialistai galės patogiai prieiti prie kiekvieno iš saulės elektrinės modulių ir atlikti remonto ar aptarnavimo darbus. Saulės elektrinės moduliai išdėstyti atsižvelgiant į numatomas inžinerines sistemas bei parapetų, stoglangių ir atitvarų išdėstymą. Energijos kaupikliai numatomi pastatomi ant žemės, šalia priėmimo - paskirstymo punkto.

88. Ieškovė nurodė, kad atsakovės motyvai, jog ieškovė neįrodė, jog jos pagamintos elektros energijos pakaks visam objekto poreikiui patenkinti, yra nepagrįsti. Atsakovė teiginius grindžia nepagrįstai neįskaidydama virtualaus kaupiklio sprendinio, nors pastarasis sprendinys turi būti vertinamas su visais kitais ieškovės ginčo Pirkime pasiūlytais sprendimais (saulės elektrine, 1500 kWh talpos energijos kaupikliais, kt.). Atsakovė teigia, jog neva ginčas yra kilęs dėl to, jog ieškovės nurodytos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1500 kW fizinių kaupiklių be virtualaus kaupiklio nepakaks užtikrinti 686 238 kWh (ieškovės dalyje). Atsakovė galimai tikslingai klaidinančiai nurodo šalių ginčo apimtį. Ginčas yra kilęs dėl to, ar ieškovės sprendinių visuma, pasiūlyta Pirkime, užtikrina, jog objekte nereikės energijos poreikio iš centralizuotų tinklų per (P2) vertinamąjį mato vienetą – 1 metų laikotarpį. Priešingai nei yra teigiama, ieškovės 800 kW saulės elektrinės pagaminta perteklinė energija „nedingsta“, t.y. ji yra kaupiama tiek virtualiuose, tiek fiziniuose elektros energijos kaupikliuose ir vėliau yra panaudojama, kaip tai ir aprašyta ieškovės Pasiūlyme bei tolimesniuose paaiškinimuose. Be to, yra vertinami ne konkretūs mėnesiai, o metinis laikotarpis (P2) mato vienetas. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė, skaičiuodama atsinaujinančių šaltinių pagamintą ir naudojamą elektros energiją, taikė teorinius skaičiavimus, neatsižvelgė į kaupiklių naudojamą bent 10 proc. energiją (pagal bendruosius fizinių kaupiklių veikimo principus, jie visuomet turi būti užpildyti bent 10 proc.), ieškovė nurodė, kad elektros energijos kaupikliai bei jų suvartojama elektros energija neturi jokios įtakos saulės elektrinės gamybai, t. y. saulės elektrinės gaminamos elektros energijos kiekis nepriklauso nuo to, ar yra naudojami elektros energijos kaupikliai, ar ne. Saulės elektrinės gaminamos elektros energijos kiekis tiesiogiai priklauso nuo saulės padėties horizonto ir fotovoltinių elementų atžvilgiu. Nurodė, kad pasiūlyme yra įvertinti visi fizinių elektros energijos kaupiklių veikimo technologiniai aspektai; elektros energijos kaupiklio talpa parinkta įvertinus visas rizikas ir galimus kaupimo netolygumus. Dalyvis fizinių kaupiklių sprendinį yra derinęs su UAB „Reenpro“, kuri yra šios srities ekspertė, fizinių kaupiklių tiekėja, ir kurios saulės elektrinės sprendinį ieškovė taip pat numatė savo pasiūlyme. Be to, saulės elektrinės moduliai yra suskirstyti atskiromis zonomis, kurios yra pajungtos prie atskirų inverterių (inverteris yra keitiklis, kuris transformuoja fotovoltiniame modulyje sugeneruotą nuolatinę įtampą į įtampą, naudojamą įprastiniame elektros tinkle). Tuo tarpu ieškovės sprendinyje yra numatytos tokios 8-ios zonos, kas reiškia, kad netgi sugedus ar remontuojant vienai zonai priklausančius saulės elektrinės modulius/įrangą, visos kitos 7 zonos dirbtų pilna apimtimi, t. y. ieškovės sprendiniai yra racionalūs, pagrįsti gerąja praktika ir įvertina visus aspektus, dėl kurių nepagrįstai abejoja atsakovė. Taip pat ieškovės pasiūlyme numatyti ir dyzeliniai elektros energijos generatoriai, skirti užtikrinti nepertraukiamą objekto elektros energijos tiekimą, kurie įsijungtų automatiškai, jeigu nebūtų tiekiama elektros energija ir per ESO elektros energijos tiekimo tinklą. Atsakovės Sprendimas dėl „0“ balo skyrimo ieškovės pasiūlymui pagal (P2) parametrą yra nepagrįstas.

89. Ieškovė nurodė, kad Pirkimas turi būti nutraukiamas, palaiko išdėstytus argumentus. Atsakovė nurodo, jog nėra ginčo dėl to, jog Pirkimo sąlygų 18 priede (P2) kriterijaus (R1) ir (R2) parametrai buvo dėl metinio elektros energijos suvartojimo. Nors atsakovė taip teigia, tačiau ieškovės pasiūlymo vertinimą dėl elektros energijos suvartojimo atliko būtent priešingai, t. y. vertindama ne metinį elektros energijos suvartojimą, o konkrečiai, kiek elektros energijos saulės elektrinė sugeneruos kas mėnesį. Ieškovei tik gavus atsakovės Sprendimą bei vertinimą dėl (P2) parametro paaiškėjo, jog atsakovė jau po pasiūlymų pateikimo pradėjo aiškinti ir taikyti (P2) parametrą kitaip, nei buvo išviešinta ginčo Pirkimo dokumentuose. Jeigu atsakovė būtų vertinusi metinį rodiklį, kaip ji deklaruoja, tai tokiu atveju ieškovės pasiūlymo duomenys jai būtų buvę priimtini, kadangi ieškovė per metus su 800 kW galingumo saulės elektrine ir įgyvendinimo sprendimais užtikrina realiai, jog energijos poreikio atsakovei iš centralizuotų tinklų per metus nebus (nebus daugiau nei pačios atsakovės sąnaudų daliai priskirta dalis per metus). Atsakovė neturi neribotos diskrecijos iš Pirkimo dalyvio reikalauti pateikti tokio pagrindimo, kuris priskiriamas tik sutarties vykdymui. Esamu atveju, pakanka pasiūlymo duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė pasieks (P2) rezultatą, nurodytą jos pasiūlyme. Be to, atsižvelgus į tai, kad vyksta kiti teisminiai procesai, atsakovė turi net 3-is ginčus dėl (P2) parametro taikymo ir aiškinimo kyla reikšmingos abejonės dėl Pirkimo procedūros teisėtumo ir atitinkamai egzistuoja pagrindas ginčo Pirkimą nutraukti.

90. Ieškovė nurodė, kad atsakovė visiškai nepagrįstai remiasi Pirkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri reglamentuoja 15 kalendorinių dienų terminą informacijos suteikimui apie laimėtojo pasiūlymo santykinį pranašumą. Viena yra pateikti informaciją ir motyvus, kodėl ieškovės pasiūlymui buvo skirtas konkretus balas pagal ginčo Pirkimo sąlygas; kita – pateikti informaciją ir motyvus, kodėl laimėtojo pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingesniu. Iš ieškovės 2024-12-05 prašymo matyti, kad ieškovė atskirai prašė atsakovės santykinių pranašumų bei motyvų dėl jos pačios pasiūlymo įvertinimo pagal (P1) parametrą. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė neįrodinėjo, kaip toks pažeidimas (jei toks būtų) atitinka kitą Pirkimo nutraukimo kriterijų – padėties negalima ištaisyti. Atsakovė nurodė, kad padėties negalima ištaisyti, kadangi buvo paskelbti tik (P1) balai ginčo Sprendime, net 14 dienų ieškovė nesulaukė motyvų net dėl savo (P1) balo įvertinimo, kuris nėra objektyviai ir kiekybiškai matuojamas, po 14 dienų pateikti motyvai yra tik siekis surasti teiginius dėl jau anksčiau priimto vertinimo, o tai reiškia, jog Pirkimo procedūroje pažeistas vienas pamatinių skaidrumo principų, kurio neįmanoma niekaip kitaip ištaisyti tik Pirkimo nutraukimu. Akivaizdu, jog Sprendimas buvo priimtas be motyvų, nes jie būtų pateikiami nedelsiant, o motyvai parengti tik vėliau, siekiant „įforminti“ jau priimtą Sprendimą. Atsakovės argumentai, kad ieškovė nepasinaudojimo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, ginčijant Sprendimo motyvuotumą yra akivaizdžiai nepagrįsti bei dirbtiniai, tikslingai siekiant išvengti pažeidimo ir pagrindo nutraukti Pirkimą. Nurodė, kad 2024-12-20 Pretenzija 2 teikiama ne dėl atsakovės motyvų nesuteikimo apskritai, o dėl motyvų nesavalaikio pateikimo, suponuojančio Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies principų bei Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Atsakovė painioja šalių ginčo situaciją. Ginčas nėra kilęs dėl motyvų nepateikimo apskritai, o dėl jų pavėluoto pateikimo bei tokio pavėluoto veiksmo pasekmių bei padarinių – Pirkimo nutraukimo. Ieškovė Pretenzija 2 prašė paaiškinti – pagrįsti, kodėl motyvai dėl 2024-12-03 Sprendimo (dėl vertinimo pagal ekonominį naudingumą) nebuvo pateikti iš karto, jų paprašius, o buvo pateikti tik 2024-12-19. Buvo prašoma pagrindimo, be kita ko, pažymint pačioje Pretenzijoje 2 atsakovės pareigą ginčo Sprendimą motyvuoti viešojo pirkimo komisijos protokoluose. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė pretenzijoje nereikalavo iš atsakovės pateikti nurodytų protokolų, o tik ginčijo Sprendimo turinį, Pretenzijoje 2 ieškovė buvo aiškiai identifikavusi pažeidimus dėl viešojo pirkimo komisijos protokolų nebuvimo bei prašė įrodyti pažeidimo nebuvimą.

91. Triplike atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais nurodytais dublike. Atsakydama į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodytus argumentus dėl byloje atsakytinų klausimų nurodė, kad virtualaus kaupiklio sprendinys nebuvo nurodytas ieškovės teiktuose dokumentuose, kurie buvo skirti dialogo/ derybų stadijai, o tai buvo nurodyta tik su galutiniu pasiūlymu ir galutinio pasiūlymo paaiškinimais. Virtualaus kaupiklio sprendinys yra apskaitos sistema ir neatitinka Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkto, Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 punkto, 27 punkto, Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimų. Virtualaus kaupiklio sprendinys neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, jam įgyvendinti reikalinga pakeisti tiek Techninės specifikacijos reikalavimus, tiek Sutarties nuostatas, o taip pat išlieka rizika, jog nebus pasiektas „0“ kWh perkamas iš centralizuotų tinklų (saulės elektrinė galimai netgi netilps ant Objekto stogo), tai toks visiškai naujai galutiniame pasiūlyme pristatytas sprendinys yra reikšmingai blogesnis už anksčiau nurodytą sprendinį, kur numatomas elektros energijos įsigijimas iš centralizuotų tinklų. Dėl išvadoje nurodyto klausimo - ar galutiniame pasiūlyme nurodytas sprendinys atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus dėl elektros energijos, kurią gali pagaminti / sugeneruoti bei panaudoti pati ieškovė, ir elektros energijos, skirtos pastato funkcionavimui, kuri priskiriama atsakovei, ir ar dėl to nesikeitė kiekvienos šalies prisiimamos rizikos?, atsakovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkte bei Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 punktas, 27 punktas nebuvo pakeisti nuo jų paskelbimo, t. y. dialogo/ derybų metu nebuvo keičiamos nuostatos dėl atsakovės Objekto dalies elektros energijos ir apmokėjimo už šią elektrą (pass-through). Virtualaus kaupiklio sprendinys neatitinka minėtų Pirkimo sąlygų.

92. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovė netinkamai aiškina Sprendimą. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, neva Sprendimu jau buvo patvirtintas visiškas ieškovės pasiūlymo atitikimas Pirkimo sąlygų reikalavimams, todėl visi kiti teiginiai prieštarauja pačiam Sprendimui. Didžioji dalis ieškovės dubliko argumentų yra pagrįsti būtent vienos Sprendimo dalies citata, t. y. visi argumentai, jog energetinio efektyvumo sprendinys su virtualiu kaupikliu yra realus ir įgyvendinamas tik dėl to, jog atsakovė vienoje Sprendimo dalyje patvirtino ieškovės pasiūlymo atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams. Nors atsakovė dėl ieškovės pasiūlymo privalomų sprendinių patvirtino atitiktį Pirkimo sąlygoms, tačiau kitoje Sprendimo dalyje (kokybės kriterijų vertinimo dalyje) dėl ieškovės pasiūlymo neprivalomų sprendinių (energetinio efektyvumo sprendinys nebuvo privalomas ir pavyzdžiui laimėtojas tokio sprendinio iš viso nepateikė) buvo aiškiai nurodyti neatitikimai Pirkimo sąlygoms. Kadangi Sprendimas yra vertinamas kaip visuma, o ne tik atskira ieškovės interpretacijoms aktuali dalis, tai, akivaizdu, atsakovė Sprendime nepatvirtino virtualaus kaupiklio atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Kadangi energetinio efektyvumo sprendinys nebuvo privaloma pasiūlymo dalis, atsakovė Sprendime negalėjo konstatuoti viso Pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygoms ir atmesti ieškovės pasiūlymą, o, vadovaujantis nuosekliai plėtojama teismų praktika bei Viešųjų pirkimų tarnybos gairėmis (45 psl.), turėjo tik skirti „0“ balų. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020) Atsižvelgiant į tai, atsakovė Sprendime nepatvirtino ieškovės energetinio efektyvumo sprendinio su virtualiu kaupikliu atitikimo Pirkimo sąlygoms.

93. Atsakovė nurodė, kad ieškovė netinkamai aiškina savo pareigas dėl komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, neva jai perduodamos komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijos, o taip pat visos elektros energijos tiekimo infrastruktūros įrengimo (statybos) darbai reiškia, jog ieškovė gali pati nuspręsti, iš kokių šaltinių bus tiekiama elektros energija atsakovės Objekto daliai. Pirkimas yra valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, kur yra aiškiai išskirta statybos dalis ir paslaugų teikimo dalis, kas atitinkamai reiškia ir aiškiai išskirtas rizikas bei funkcijas atskirose dalyse (sutarties vykdymo etapuose). Vien tai, jog statybos darbų etape būtent ieškovei yra perkeliama visa rizika dėl elektros energijos tiekimo infrastruktūros sukūrimo, automatiškai nereiškia, jog paslaugų teikimo dalyje/ etape ieškovei yra perduodama visa rizika, funkcijos dėl elektros energijos tiekimo ir suvartojimo. Atitinkamai, tai reiškia, jog dubliko argumentai, kuriais ieškovė siekia įrodyti, jog jai priklauso teisė siūlyti virtualaus kaupiklio sprendinį vien dėl to, kad ji įrengs elektros įvadą, skaitiklius, pačią saulės elektrinę, t. y. vykdys darbus, yra absoliučiai nepagrįsti. Nors, kaip ieškovė teigia, jai buvo suteikiama funkcija teikti komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo paslaugas, tačiau tokios funkcijos nebuvo neribotos. Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ nurodyti sutarties vykdytojo (ieškovės, jeigu ji būtų laimėjusi) komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo paslaugų ribojimai, t. y. 27 punkte buvo nurodyta, jog Komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos šio priedo 26.2 punkte, yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. Pass-through costs) ir jas apmoka Valdžios subjektas pagal faktinius suvartojimo duomenis. Valdžios subjektas gali tikrinti Privataus subjekto pateiktos informacijos, susijusios su Komunalinėmis paslaugomis, pagrįstumą. Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 punkte yra būtent nurodytos atsakovės Objekto dalies patalpos ir įrenginiai, kuriems teikiama elektros energija. Taip pat netgi pačiame Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai nurodyta, kad turi būti visiškai atskirta dalis Objekto elektros energijos poreikių. Ieškovė yra neteisi, teigdama, jog vien tik komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijų pavadinimas ieškovei suteikia teisę pateikti virtualaus kaupiklio sprendinį, kadangi aiškina tokias funkcijas pernelyg plečiamai, kai tuo tarpu Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ bei kitose Pirkimo sąlygose yra nurodyti tokių ieškovei perduodamų funkcijų apribojimai.

94. Ieškovė netinkamai aiškina Pirkimo sąlygas, kuriose nurodyti leidžiami sprendimo būdai, priemonės. Atsakovė absoliučiai nesutinka su ieškovės teiginiais, neva, ji negali Pirkimo sąlygų aiškinti sistemiškai, o ieškovė neturi pareigos vertinti skirtingų dokumentų tam, kad nustatytų reikalavimus energetinio efektyvumo sprendiniui, t. y. jie visi turėjo būti nurodyti Pirkimo sąlygų 18 priede, 14 priedo 1 priedėlyje. Ieškovė pernelyg plačiai interpretuoja suformuotą teismų praktiką, taip tarsi iš viso nėra pareigos tiekėjams vertinti Pirkimo sąlygų kaip visumos, o tik konkretų dokumentą. Netgi Pirkimo sąlygų paaiškinimai yra vertinami kartu su visais paskelbtais dokumentais, nei vienas Pirkimo sąlygų aiškinimo būdas neturi būti suabsoliutintas ar įgyti prioritetą. Iš Pirkimo sąlygų visumos, nėra jokių prieštaravimų, kuriuos reikėtų spręsti taikant sisteminį Pirkimo sąlygų aiškinimo metodą. Pirkimo sąlygų 18 priede dėl (P2) kriterijaus vertinimo buvo pateikta nuoroda į Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlį. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai nurodyta, jog ieškovė turi ne tik formalistiškai nurodyti elektros energijos kiekius, bet ir juos tinkamai pagrįsti (įrodyti energetinio efektyvumo sprendinio įgyvendinamumą, jeigu toks sprendinys siūlomas): 14 priedo 1 priedėlio 10 punktas. Dalyvis gali prie atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos kiekių pasiūlyti ir turi užtikrinti, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių poreikis būtų padengtas iš Dalyvio įsigyjamos nuotolinės saulės elektrinės. 14 priedo 1 priedėlio paskutinė pastraipa Objekto energijos vartojimo suminiai ir sąlyginiai rodikliai turi būti apskaičiuoti naudojant norminius klimatologinius duomenis, pateiktus RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“. Skaičiavimuose naudojami artimiausios Objektui esančios Šiaulių ,,Šiaulių CAMS“ stoties duomenys. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje taip pat aiškiai nurodoma, jog gali būti siūlomas energetinio efektyvumo sprendinys, tačiau pagal 14 priedo 1 priedėlio 8 punktą jis taikomas tik nurodant elektros energijos kiekius, kurie nėra perkami ieškovės iš centralizuotų tinklų savo dalyje: „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis vertinimo 1 lentelėje „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintos iš Privataus subjekto Objekte Sutarties metu Žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių.“ Kitaip sakant, nebuvo leista teikti atsinaujinančių energijos šaltinių kitoje dalyje, kuri nepateikta 1 lentelėje „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ – atsakovės Objekto dalyje. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje taip pat itin aiškiai nurodyta, kurie įrenginiai ir patalpos nėra skaičiuojami ir nenurodomas elektros energijos kiekis, t. y. aiškiai nukreipiama į Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punktą bei Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ nurodytas sąlygas. Pačiame Pirkimo sąlygų 18 priede yra nurodyta, jog visais atvejais vertinamas viso pasiūlymo realumas ir įgyvendinamumas. Kadangi energetinio efektyvumo sprendinys yra ieškovės pasiūlymo neatskiriama dalis, tai jam taikomos tos pačios realumo ir įgyvendinamumo sąlygos. Atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į visa tai, akivaizdu, jog šiuo atveju sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas nėra skirtas ištaisyti prieštaravimus, o priešingai, pačios Pirkimo sąlygos nukreipia į konkrečius kitus punktus arba netgi pačiame konkrečiame dokumente yra aiškūs reikalavimai dėl: energetinio efektyvumo sprendinio apimties, realumo ir įgyvendinamumo pagrindimo, atsakovės pareigos vertinti ir tikrinti tokį sprendinį (nepriimti tik formalių deklaravimų dėl elektros energijos kiekio, kuris sutarties vykdymo metu galimai – yra didelė rizika - nebūtų pasiektas). Atsakovė vykdydama Pirkimą, turi užtikrinti tiek skaidrumo principą, tiek Pirkimo dalyvių sąžiningą konkurenciją, bet taip pat užtikrinti, jog būtų atrinktas toks pasiūlymas, kuris bus realiai įgyvendinamas. Atsakovės tikslų neatitinka tokie pasiūlymai (pasiūlymą sudarantys sprendiniai), kuriais siekiama ne užtikrinti realius atsakovės poreikius, o, manipuliuojant Pirkimo sąlygų 18 priede įtvirtinta pasiūlymų vertinimo tvarka, įvertinus Pirkimo sąlygų 22 priede „Sutarties projektas“ numatytų baudų dydžius, teikti nerealius sprendinius, kurie nebus įgyvendinami.

95. Ieškovė pati pripažįsta, jog dalis energetinio efektyvumo sprendinio yra ne atsinaujinantys šaltiniai, o tik apskaitos sistema. Visuose atsakovės procesiniuose dokumentuose detalizuota, kad atsakovė nebuvo suteikusi apskaitos sistemai energetinio efektyvumo sprendinio (atsinaujinančių šaltinių) statuso, todėl ieškovei netgi pačiai pripažinus, jog dalis pasiūlyto sprendinio yra apskaitos sistema, atsakovė teisėtai jos (šios pasiūlyto sprendinio dalies su apskaitos sistema) nevertino. Tai, jog ieškovei kituose projektuose buvo leidžiama taikyti tokį sprendinį, automatiškai nereiškia, kad šis sprendinys atitinka atsakovės poreikius ir Pirkimo sąlygas.

96. Ieškovė dublike akcentuoja tai, kad atsakovė neturėjo pagrindo vertinti, ar 800 kWh galingumo SE įmanoma įrengti ant stogo, kadangi tai yra išimtinai sutarties vykdymo sąlyga. Ši ieškovės pozicija yra klaidinga. Atsakovė turi pareigą patikrinti, ar ieškovės pasiūlytas sprendinys įgyvendintinas.(Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020 30 punktas). Atsakovė, įvertinusi tai, kad ieškovės pasiūlymas realybėje neįgyvendintinas, pagrįstai tai konstatavo priimdama Sprendimą ir skirdama balus. Pati ieškovė savo veiksmais patvirtina, jog teikdama pasiūlymą neįvertino sprendinio realumo ir įgyvendinamumo, t. y. kai atsakovė kreipėsi dėl paaiškinimų, galimai juos teikė formalistiškus, o tik po dubliko pateikimo nusprendė realiai kreiptis į ekspertus dėl sprendinio įgyvendinamumo paskaičiavimo, pagrindimo. Ieškovė kaip profesionalė turėjo nuo pat pradžių teikti tinkamus pasiūlymus Pirkime, ji tai darė atmestinai, galimai siekdamas tik per „popierinį“ atitikimą laimėti Pirkimą ir tik vėliau svarstyti dėl sprendinio įgyvendinamumo ar netgi prisiimti Sutartyje numatytas baudas. Atsakovei yra nepriimtinas ir pagrindinių viešųjų pirkimų tikslų neužtikrina toks pasiūlymas, kuris sutarties vykdymo metu bus keičiamas, nebus iš viso įgyvendinamas. Tai taip pat pažeidžia sąžiningos konkurencijos, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (VPGSĮ 6 straipsnis) prieš tuos Pirkimo dalyvius, kurie pateikė visus realius ir įgyvendinamus sprendinius.

97. Ieškovė neįrodė, jog be virtualaus kaupiklio saulės elektrinė galės užtikrinti Objekto (ieškovės dalyje) elektros energijos poreikius. Ieškovė įrodinėja, jog Objekto saulės elektrinės (Objekto SE) pagamintos elektros energijos pakaks ieškovės Objekto dalies elektros energijos poreikiams, tačiau visur toliau ieškovė remiasi ne atsinaujinančių šaltinių duomenimis (ne Objekto SE sugeneruojama ir suvartojama energija), o virtualaus kaupiklio duomenimis. Kadangi atsakovė jau pagrindė virtualaus kaupiklio nepriimtinumą, tai visi šie pateikti argumentai iš principo yra nepagrįsti. Kiti ieškovės dublike nurodyti argumentai yra tik ieškovės pasvarstymai dėl kitų prietaisų naudojimo: kaupiklių, generatoriaus, tačiau jie nepagrindžia bendrai Objekto SE sugeneruotos elektros energijos suvartojimo, ypač žiemos metu.

98. Atsakovė nesutinka, jog yra pagrindas nutraukti Pirkimą, kadangi, kaip detaliai pasisakyta atsiliepimo į patikslintą ieškinį nebuvo pakeista (P2) vertinimo tvarka, nebuvo pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo principai. Kaip detalizavo atsakovė ir nurodė trečiasis asmuo, ieškovė savo prielaidas, jog buvo vertintas ne metinis elektros energijos kiekis, o mėnesinis kiekis grindžia vieninteliu argumentu – pasiūlymo vertinimo metu pateiktu prašymu pagrįsti ieškovės Pasiūlyme nurodytus energijos suvartojimo rodiklius Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje ir kartu su pasiūlymo paaiškinimu pateikti detalius paskaičiavimus, įvertinant kiekvieno mėnesio poreikius pagal pridedamą excel formato lentelę. Toks prašymas buvo skirtas ne pakeisti (P2) vertinimą, o metinio elektros energijos suvartojimo pagrįstumui (sprendinio įgyvendinamumui) įvertinti. Ieškovės pasiūlymo vertinimo atžvilgiu iš viso nėra aktualus kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimas (metinis elektros energijos suvartojimas), kai atsakovė ieškovės pasiūlymo atveju nustatė, jog pats sprendinys yra neįgyvendinamas, neatitinka Pirkimo sąlygų ir dėl to taikė „0“ balų, t. y. į formulę netraukė jokių duomenų (nei metinių, nei mėnesinių elektros energijos kiekių). Kitaip sakant, ieškovė šiuo atveju galimai netgi bando apginti ne savo pažeistas teises, o kitų Pirkimo dalyvių, kurių elektros energijos suvartojimo kiekiai buvo dedami į (P2) kriterijaus (R1) ir (ar) (R2) parametrų formules. Yra susiklosčiusi ne tik pavėluoto (P2 kriterijaus ginčijimo situacija, bet taip pat iš principo ieškovės suinteresuotumo ginčyti tokį (P2) kriterijaus atitikimą viešųjų pirkimų principams situacija. Atsakovė detaliai pasisakė dėl VPGSĮ 47 straipsnio aiškinimo ir taikymo, t. y. kad Sprendime neprivalo būti nurodomas visas kiekvieno Pirkimo dalyvio pasiūlymo vertinimo protokolas, o tik bendri duomenys dėl pasiūlymo eilės, kad po kiekvieno Pirkimo dalyvio kreipimosi yra suteiktas 15 d. terminas pateikti papildomus prašomus duomenis. Atsakovė laikėsi nurodytų terminų ir pateikė prašomus duomenis 2024-12-19.

99. Atsakovė teisingai vertino 2024-12-20 pretenziją, pagrįstai paliko ją nenagrinėtą, prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Nesutinka, jog turi būti tęsiama byla dėl ieškovės 2024-12-20 pretenzijos, nes neva nebuvo praleistas pretenzijos pateikimo terminas. Ieškovė bando įrodyti, jog ji teisėtai ir tinkamai pateikė pretenziją 2024-12-20, skaičiuoja terminus tiek nuo 2024-12-11, tiek nuo 2024-12-19. Atsakovė nurodė, kad 2024-12-20 pretenzijos pagrindas ir dalykas yra 2024-12-03 Sprendimas ir būtent jame nurodytų motyvų tariamas trūkumas. Kadangi Sprendimas buvo priimtas 2024-12-03, o Pirkimas yra tarptautinės vertės, tai pagal VPGSĮ 62 straipsnį ieškovė turėjo teisę ginčyti Sprendimą (motyvų trūkumą) per 10 d., tačiau tokia teise nepasinaudojo. Ieškovė 2024-12-20 pretenzija neginčijo atsakovės 2024-12-11 rašto ar 2024-12-19 pateiktų duomenų teisingumo, pakankamumo, motyvuotumo, todėl šie atsakovės sprendimai/ veiksmai tuo momentu nebuvo ginčijami ir nėra teisinio pagrindo pretenzijos pateikimo terminą skaičiuoti nuo šių ieškovės nurodomų datų.

100. Triplike trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su ieškovės išdėstytais argumentais. Iš byloje pateiktų argumentų bei įrodymų atsakovė pagrįstai skyrė ieškovei „0“ balų pagal (P2) kriterijų, nes, kaip pagrįstai nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje, taip pat vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir Pirkimo sąlygomis pagal konkurencinio dialogo sąlygas, atsakovė turėjo teisę ir pareigą vertinti ieškovės galutinio pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Tuo tarpu ieškovė pasiūlymų vertinimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jos galutinis pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, o siūlomas sprendinys yra pagrįstas, realus ir įgyvendinamas (A dalies (i) skyrius). Ieškovės pasiūlytas (nors ir pavėluotai) „virtualaus kaupiklio“ sprendinys bet kokiu atveju neatitinka Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimo, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad dalyviai negali įtraukti į pasiūlymą elektros energijos kaštų, skirtų valgyklos, gamybinio korpuso patalpų, elektros, naudojamos atsakovės darbuotojų, nuteistųjų įrangai ir kt., jokiu būdu negarantuoja atsakovei, kad įrengus 800 kW galios saulės elektrinę, atsakovei visai nereikės pirkti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų (A dalies (ii) skyrius). Ieškovė siūlomo sprendinio įgyvendinamumą įrodinėja pavėluotai, kadangi siūlomos įrengti 800 kW saulės elektrinės sutalpinimą turėjo pagrįsti pasiūlymų vertinimo metu, o ne teikdama pretenzijas ar bylos nagrinėjimo metu. Nepaisant to, ieškovės siūloma saulės elektrinė netilptų ant stogo, nes ieškovė nebuvo įvertinusi kitų inžinerinių sistemų įrengimo ant stogo ir pagrįsto saulės elektrinės išdėstymo (A dalies (iv) skyrius).

101. Nėra faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti Pirkimą. Ieškovės pozicija dėl Pirkimo nutraukimo yra ypač prieštaringa. Viena vertus, ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimais prašo panaikinti atsakovės skundžiamą Sprendimą ir sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, pakartotinį ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymų vertinimą. Kita vertus, prašo nutraukti Pirkimą, kadangi tariamai buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai (VPĮ 17 straipsnis). Atsakovė nekeitė pasiūlymų vertinimo tvarkos, konkrečiai (P2) kriterijaus, t. y. nenustatė naujos pasiūlymų vertinimo tvarkos nei iki pasiūlymų pateikimo, nei jų vertinimo metu, t. y. atsakovė vertino metinius rodiklius, kaip ir buvo nustatyta Pirkimo sąlygose, tačiau tai nereiškia, kad dalyviai neturėjo pareigos pagrįsti (detalizuoti) savo pasiūlyme nurodytas reikšmes bei įrodyti, kad tikrai ir kokiu būdu atsakovei nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų. Tai, kad vyksta kiti teisminiai ginčai dėl Pirkimo su kitais Pirkimo dalyviais, per se (savaime) niekaip neįrodo, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas Pirkimą nutraukti. Ieškovės dubliko 124 p. pateikti argumentai, viena vertus, nėra pakankami tam, kad pasiūlymų vertinimo metu pakaktų deklaratyvios, jokiais skaičiavimais, brėžiniais nepagrįstos informacijos, kad atsakovė įsitikintų siūlomo sprendinio realumu (įgyvendinamumu), kita vertus, būtent šiame punkte ieškovės pateikta informacija pagrįstai leidžia teigti, kad atsakovė turės įsigyti elektros energiją iš centralizuotų tiekėjų. Tai, kad atsakovė skundžiamo Sprendimo priėmimo motyvus pateikė vėliau, nepažeisdama Pirkimų įstatyme nustatytų terminų, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeisti skaidrumo ir (arba) lygiateisiškumo principai (Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Ieškovė dubliko 135-139 p. pateikia argumentus, susijusius su atsakovės pavėluotų motyvų pateikimu dėl (P1) parametro vertinimo ir jai suteiktų balų, tačiau bylos nagrinėjimo objektas yra ne (P1) kriterijaus vertinimas bet (P2).

102. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai skyrė ieškovei „0“ balų pagal (P2) kriterijų, todėl ieškovės argumentai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti visa apimtimi. Pagal konkurencinio dialogo sąlygas atsakovė turėjo teisę ir pareigą vertinti ieškovės galutinį pasiūlymą. Tuo tarpu ieškovė pasiūlymų vertinimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jos galutinis pasiūlymas (pasiūlytas „virtualaus kaupiklio“ sprendinys) buvo aptartas dialogo metu ir yra pagrįstas, realus ir įgyvendinamas. Ieškovės vertinimu byloje nėra ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, įskaitant ir techninės speciafikacijos reikalavimus, nes pati atsakovė pripažino, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas. Tačiau tokia ieškovės pozicija neatitinka teisės aktų reikalavimų, Pirkimo sąlygų turinio, Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų išvadų byloje ir faktinių aplinkybių. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje numatyta, kas yra laikoma Konkurenciniu dialogu, t. y. pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Kitaip tariant, konkurencinio dialogo esmė – gauti atrinktų dalyvių pasiūlymus, t. y. pasiūlytus sprendinius, juos aptarti dialogo metu ir jų pagrindu gauti galutinius pasiūlymus, juos įvertinti ir priimti sprendimą dėl laimėtojo (Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 4-7 punktai). Pirkimų įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą, <....> prašo dalyvių pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais) <...>. Perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo <....> aspektų. Vadinasi, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, priešingai nei teigia ieškovė dublike (II.A skyrius 22-39 p., II.B skyriaus 54-56 p.), atsakovė ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo patikrinti bei vertinti galutinių pasiūlymų atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams. Tai, kad ieškovė „virtualaus kaupiklio“ sprendinį pasiūlė tik kartu su galutiniu pasiūlymu (to neginčija ir pati ieškovė, t. y. pripažįsta šiuos bylos faktus (CPK 187 straipsnis)), reiškia, jog ieškovės galutinis pasiūlymas neatitiko Pirkimų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies ir 13 dalies reikalavimų, t. y. nebuvo aptartas dialogo su atsakove metu ir buvo nepagrįstas ir neįgyvendinamas. Tai, kad atsakovė turėjo pareigą vertinti ieškovės (kaip ir kitų dalyvių) galutinį pasiūlymą ir įsitikinti, ar jis yra realus, pagrįstas ir bus įgyvendintas bei atitinka dialogo metu aptartus bei suderintus su atsakove techninius sprendinius, numato ir eilė Pirkimo sąlygų reikalavimų, tokių kaip, Pirkimo sąlygų 50, 61, 63, 68, 77 punktai, kur taip pat aiškiai nurodyta, kad pasibaigus dialogui, dalyviai bus pakviesti teikti pasiūlymą, kuriame atsižvelgiant į dialogo rezultatus, reikia nurodyti galutinį siūlomą metinį atlyginimą ir galutinius techninius pasiūlymo duomenis. Kita vertus, ieškovės pasiūlyti sprendiniai (tiek su „virtualiu kaupikliu“, tiek ir be jo) pasiūlymų vertinimo metu nebuvo pagrįsti ir įrodyti kaip įgyvendinami sprendiniai (Pirkimo sąlygų 18 priedo I skyriaus „Sprendinio /pasiūlymo patikrinimas ir įvertinimas” (vii) punktas „Pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinimas). Ieškovė dublike neginčija, kad dialogo metu nepateikė visų savo galutinių techninių pasiūlymo duomenų, patvirtina, kad teikdama galutinį pasiūlymą pasiūlė naujus sprendinius, konkrečiai, „virtualų kaupiklį”, kuris nebuvo pasiūlytas iki dialogo ir su atsakove nebuvo aptartas dialogo metu, kas akivaizdžiai prieštarauja Pirkimų įstatymo 23 straipsnio 13 daliai, Pirkimo sąlygoms ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje išsakytai pozicijai. Be to, ieškovė pasiūlymų vertinimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad šis jo siūlomas sprendinys yra pagrįstas ir įgyvendinamas. Ieškovė savo sprendinio įgyvendinamumą bei pagrįstumą įrodinėjo ne pasiūlymų vertinimo metu, o tik teikdama pretenzijas bei vis dar bando įrodyti bylos nagrinėjimo metu.

103. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės pasiūlytas „virtualaus kaupiklio“ sprendinys bet kokiu atveju neatitinka Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimų, jokiu būdu negarantuoja atsakovei, kad įrengus 800 kW galios saulės elektrinę, atsakovei visai nereikės pirkti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų, todėl atsakovė pagrįstai skyrė „0“ balų pagal (P2) kriterijų. Trečiasis asmuo nurodė, kad vadovaudamasis Vertinimo tvarkoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytais reikalavimais, taip pat byloje ieškovės pateiktais įrodymais (Patikslinto ieškinio 6.2 priedu), t. y. ieškovės pateiktais skaičiais (nors ir nepagrįstais jokiais objektyviais skaičiavimais), teigia, kad ieškovės pozicija bei dubliko (ir patikslinto ieškinio) argumentai yra ne tik nepagrįsti, bet ir prieštarauja ieškovės byloje pateiktiems įrodymams. Vadovaujantis Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 2 ir 6 punkto reikalavimais, teikiant pasiūlymą ir savo siūlomą sprendinį bei nurodant (skaičiuojant) (P2) kriterijaus „Energetinis efektyvumas“ subkriterijaus „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ reikšmę ir subkriterijaus „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ reikšmę, elektros skiltyje teikiami šiluminės energijos (kWh) kiekiai turėjo būti teikiami be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei naudojamos elektros atsakovės darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, buitinei technikai, telefonams ir kt. Kitaip tariant, dalyviai, siūlydami savo sprendinius, negalėjo į pasiūlymą (sprendinį) įtraukti ir skaičiuoti tų elektros energijos sąnaudų bei kiekių, kurie yra priskirti atsakovės rizikai. Tačiau nepaisant šio Pirkimo sąlygų reikalavimo, ieškovė vis tiek minėtus elektros energijos poreikius (kiekius) įtraukė į savo siūlomą saulės elektrinės modelį. Ieškovė nepagrįstai, nesilaikydama Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 2 ir 6 punkto reikalavimų, įtraukė elektros energijos, skirtos pastato funkcionavimui, kuri priskiriama atsakovės rizikai, kiekius, nors negalėjo to padaryti. Be to, ieškovė dublike (63-64 p., 68 p., 75 p. ir kt.) pateikia naujus argumentus, kurie nebuvo teikti kartu su Pretenzija Nr. 1, bando įrodyti, kad tai galėjo padaryti, nes ieškovei tariamai tą leido daryti Partnerystės sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ nuostatos. Toks ieškovės vertinimas yra absoliučiai nepagrįstas. Tai, kad privačiam subjektui numatyta perduoti veikla apima komunalinių paslaugų teikimo organizavimą, jokiu būdu nėra prilyginama pačių komunalinių paslaugų teikimui, t. y. komunalinių paslaugų organizavimas nėra tas pats kaip pats komunalinių paslaugų teikimas. Ši sutarties projekto nuostata niekaip nepaneigia Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 2 ir 6 punkto reikalavimų, pagal kuriuos skaičiuojant ir teikiant savo siūlomo sprendinio pagrįstumą, buvo numatyta neįtraukti tos elektros energijos poreikio dalies (ŠVOK dalis), kuri yra priskirta atsakovės, o ne ieškovo rizikai.

104. Trečiasis asmuo nurodė, kad tai, kad ieškovės pasiūlytas „virtualaus kaupiklio“ sprendinys (nors pasiūlytas ir pavėluotai, t. y. nesilaikant Pirkimų įstatymo bei Pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos) jokiu būdu negarantuoja atsakovei, kad įrengus 800 kW galios saulės elektrinę, atsakovei visai nereikės pirkti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų, patvirtina ir ieškovės byloje pateikti argumentai bei įrodymai. Ieškovė Pretenzijos Nr. 1 (patikslinto ieškinio 13.2 priedo 65 p.) ir dubliko 124 p. (vi) papunktyje akcentuoja, jog „virtualus kaupiklis“ yra išmani elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistema, kuri leis matyti elektros energijos panaudojimą. Kitaip tariant, ieškovė, siekdama gauti maksimalų balų skaičių pagal (P2) kriterijų, atsakovei kartu su galutiniu pasiūlymu (nors ir visa apimtimi neaptartą dialogo metu) pasiūlė tokį sprendinį : suprojektuoti ir įrengti ant Objekto stogo 800 kW galios saulės elektrinę, kuri ieškovės deklaratyviu vertinimu (nes objektyvūs skaičiavimai nebuvo pateikti nei kartu su pasiūlymu, nei bylos nagrinėjimo metu), bent jau teoriškai galėtų pagaminti 700 000 kW-760 000 kW; investuoti ir įsigyti 1500 kW talpos fizinius elektros energijos kaupiklius, kurių maksimalus galimas faktinis pasaugojimas yra įmanomas tik nakties metu ir tik apie 1350 kWh (trečiojo asmens atsiliepimo į patikslintą ieškinį 47-49 p.); įdiegti „virtualius kaupiklius“, t. y. sumontuoti išmanią elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistemą, kuri tariamai leistų efektyviai sekti elektros panaudojimo srautus ir apimtis. Tačiau visa tai (šis teorinis ir neįrodytas bei nepagrįstas jokiais skaičiavimais modelis) niekaip nepagrindžia, kad atsakovei, įdiegus ieškovės siūlomą saulės elektrinę, nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų tuo metų laikotarpiu, kai įrengta saulės elektrinė nepagamins tiek elektros energijos, koks bus realus atsakovės poreikis (pavyzdžiui, sausio-balandžio mėn. ir rugsėjo-gruodžio mėn.). Ieškovė dubliko 124 p. (viii) papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai visgi nurodo, t. y. paneigia savo įrodinėjamą poziciją, jog „iš centralizuotų miesto tinklų gaunamas energijos kiekis per metus (617 792 kW) (EXCEL R76 stulpelis) neviršys faktinio valdžios subjektui perleidžiamo energijos kiekio <....>“: Ieškovė ne tik dubliko 124 p. (viii) papunktyje, bet ir kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame 6.2 priede, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad visgi net ir įdiegus ieškovės siūlomą 800 kW galios saulės elektrinę, atsakovė sausio-balandžio mėnesiais ir rugsėjo-gruodžio mėnesiais vis tiek turės įsigyti elektros energiją iš centralizuotų tiekėjų, kurios kiekis per metus, ieškovės duomenimis (nors ir nepagrįstais jokiais pridedamais skaičiavimais), iš viso sudaro net 617 792 kW. Tai patvirtina ieškovės atsakovei kartu su pasiūlymo paaiškinimu (patikslinto ieškinio 6.2 priedas) teikta lentelė Excel formatu, konkrečiai, ta pati ieškovės minima eilutė R76. Tuo tarpu ieškovės minėtoje lentelėje (patikslinto ieškinio 6.2 priedas) yra pateikti skaičiai (nors ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais), kad ieškovės siūloma suprojektuoti ir sumontuoti saulės elektrinė žiemos-pavasario ir rudens-žiemos periodu pagamins ženkliai mažiau elektros energijos, nei yra atsakovės, ieškovės duomenimis, paskaičiuotas elektros energijos poreikis (pažymėtas rausva spalva). Iš ieškovės byloje pateiktų įrodymų (patikslinto ieškinio 6.2 priedas) matyti, kad žiemos-pavasario ir rudens-žiemos periodu atsakovė privalės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų, nes ieškovės siūloma įrengti saulės elektrinė, negeneruos tokio elektros energijos poreikio, koks yra reikalingas atsakovės poreikiams (pagal ieškovės pateiktus duomenis). Tai patvirtina ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu (6.2 priedas) pateikta lentelė Excel formatu, kurioje šis elektros energijos trūkumas atvaizduojamas su minuso ženklu (pažymėta žalia spalva). Trečiasis asmuo, būdamas savo srities profesionalas ir turėdamas specialiųjų žinių, pabrėžia, kad ieškovės siūlomas „virtualaus kaupiklio“ sprendinys, kuris net nebuvo aptartas dialogo metu su atsakove, yra ne kas kita kaip tik siekis ne visai teisingais ir atvirais metodais gauti maksimalų balų skaičių pagal (P2) kriterijų, nepaisant to, kad šaltesniu metų periodu saulės elektrinė, nors ir būdama pakankamai galinga, negamins tiek elektros energijos, koks bus atsakovės realus poreikis ir kad atsakovė vis tiek bus priversta įsigyti net 617 792 kW elektros energijos iš centralizuotų tinklų. Ieškovės siūlomas „virtualus kaupiklis“ yra skirtas tam, kad užtikrintų virtualų arba buhalterinį (aritmetinį) elektros energijos kiekio „pasaugojimą“, kuomet vasaros metu saulės elektrinė pagamins gerokai daugiau elektros energijos (skaitliukų pagalba tie viršijantys kiekiai bus fiksuojami ir buhalteriškai apdorojami) ir nebus galimybės elektros energijos „išsaugoti“ net fiziniuose kaupikliuose (1500 kW, kaip kad nurodyta ieškovės pasiūlyme), o žiemos metu tariamai kompensuos elektros energiją, kurią atsakovė neabejotinai turės įsigyti iš centralizuotų tiekėjų (to neginčija ir ieškovė). Tai, kad visas metinis energijos kiekis, nupirktas iš centralizuotų tiekėjų, bus panaudotas „buhalteriškai“ (apskaitoje), t. y. „sudengs“ matematiškai perleidžiamą atsakovės elektros energijos kiekį, nepaneigia fakto, kad atsakovė turės įsigyti elektros energiją iš centralizuotų tiekėjų. Visa tai, kas išdėstyta neabejotinai patvirtina, kad atsakovė visiškai pagrįstai ir teisėtai skyrė „0“ balų ieškovei pagal (P2) kriterijų, nes, kaip matyti, priešingai nei siekia įrodyti ieškovė (net ne pasiūlymų vertinimo, o bylos nagrinėjimo metu), atsakovė vis tiek turės įsigyti elektros energijos 617 792 kW elektros energijos per metus iš centralizuotų tiekėjų. Vadinasi, ieškovės siūlomas sprendinys ne tik neatitinka Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimų, bet ir yra nepagrįstas, neįgyvendinamas ir neužtikrins visų atsakovės elektros energijos poreikių per metus tik iš saulės elektrinės (kaip deklaruota pasiūlyme).

105. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė siūlomo sprendinio įgyvendinamumą įrodinėja pavėluotai, kadangi siūlomos įrengti 800 kW saulės elektrinės sutalpinimą turėjo pagrįsti pasiūlymų vertinimo metu, o ne teikdama pretenzijas ar bylos nagrinėjimo metu. Nepaisant to, ieškovės siūloma saulės elektrinė netilptų ant stogo, nes ieškovė nebuvo įvertinusi kitų inžinerinių sistemų įrengimo ant stogo ir pagrįsto saulės elektrinės išdėstymo. Ieškovė dubliko II.C skyriaus 84-108 p. siekia įrodyti, kad atsakovės motyvai, jog ieškovės siūloma saulės elektrinė yra neįgyvendinama, yra nepagrįsti. Atsakovė nereikalavo pateikti techninio projekto sprendinių. Tačiau ieškovė turėjo pagrįsti, kad jos siūloma įrengti 800 kW saulės elektrinė, įvertinus ir kitas inžinerines sistemas, išvardintas atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį 61 p., tilps ant Objekto stogo (t. y. sprendinys yra įgyvendinamas), tačiau to nepadarė. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų ir įrodymų, t. y. ieškovės dubliko 93 p. bei 98-107 p., taip pat iš dubliko 5 priedo, ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktų 13.2-13.3 priedų (pretenzijos Nr. 1 priedų), ieškovė savo pasiūlymo pagrįstumą ir realumą įrodinėja dabar, t. y. bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nors turėjo tai padaryti teikdama galutinį pasiūlymą bei jį aiškindama pasiūlymų vertinimo metu. Ginčas šioje bylos dalyje yra kilęs dėl to, ar atsakovė pagrįstai skyrė „0“ balų ieškovei pagal (P2) kriterijų. Tam, kad atsakovė galėtų visa apimtimi įvertinti ieškovės pasiūlymą bei skirti jai vienokius ar kitokius balus, ieškovė būtent kartu su galutiniu pasiūlymu arba pasiūlymo paaiškinimu turėjo pateikti dublike minimus dokumentus (planus, brėžinius, skaičiavimus), tačiau to nepadarė. Vadinasi, pagrįstai gavo „0“ balų. Nors tik kartu su pretenzija Nr. 1 (t. y. pavėluotai) pateiktame UAB „Reenpro“ brėžinyje, UAB „Reenpro“ sumodeliavo saulės elektrinę ant Objekto stogo, orientuotą į pietus, tačiau Objektas bus orientuotas į pietvakarius, todėl saulės modulių išdėstymas yra netikslus ir neefektyvus.

106. Ieškovės bylos nagrinėjimo metu teikiami įrodymai apskritai neturi ir negali būti vertinami, kadangi tai pažeistų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus kitų dalyvių atžvilgiu, kurie savo pasiūlymo pagrįstumą ir įgyvendinamumą įrodinėjo pasiūlymų vertinimo etape (jie detalizuoti/patikslinti tik dubliko 5 priede). Pati ieškovė dubliko 96 punkte nurodo, kad saulės elektrinės išdėstyme nėra nurodyti nuolydžiai, alsuokliai bei (ŠVOK) įranga, kas tik papildomai patvirtina lygiateisiškumo principo galimą pažeidimą. Įvertinus tai, kad ieškovė nei kartu su galutiniu pasiūlymu, nei su jo paaiškinimu, patikslinimu atsakovės prašymu (patikslinto ieškinio 5.2 priedas) nepateikė jokių objektyvių įrodymų (brėžinių, skaičiavimų ir pan.), akivaizdu, kad atsakovė, pasiūlymų vertinimo metu objektyviai turėjo tik vieną vienintelę galimybę – remtis viešai prieinama informacija. Ieškovės argumentus apie tariamą atsakovės kompetencijos stoką, paneigia faktas (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį 10 p.), jog pasiūlymų vertinimui buvo pasitelkta iš viso 13 savo srities profesionalų, įskaitant ir ekspertus techninėje pasiūlymų vertinimo dalyje. Pagal byloje pateiktus įrodymus bei Pirkimo sąlygų reikalavimus, dalyviai, įskaitant ir ieškovę, turėjo savo pasiūlyto techninio sprendinio realumą ir įgyvendinamumą pagrįsti pasiūlymų vertinimo metu, o ne sutarties vykdymo metu, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir ne bylos nagrinėjimo metu. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir net nevertintini ieškovės dubliko II.C skyriaus 84-108 p. nurodyti argumentai.

107. Trečiasis asmuo nurodė, kad Pirkimas buvo vykdomas skaidriai ir užtikrinant visų dalyvių lygiateisiškumą, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo Pirkimą nutraukti. Nekartoja visų argumentų, išdėstytų atsiliepime į patikslintą ieškinį, juos palaiko visa apimtimi. Ieškovė, viena vertus, teigia, kad Pirkime buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai ir šios padėties neįmanoma ištaisyti niekaip kitaip, kaip tik Pirkimo procedūros nutraukimu. Tačiau, kita vertus, nurodo, kad padėtis dėl tariamai pažeistų principų galėtų būti ištaisyta grįžus į pasiūlymų vertinimą ir perskaičiavus ieškovei skirtus ekonominio naudingumo balus už (P2) kriterijų. Tačiau pagal visuotinai pripažintą principą negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006). Todėl vien dėl šios priežasties patikslinto ieškinio reikalavimas nutraukti Pirkimą turėtų būti atmestas. Priešingai nei teigia ieškovė dubliko 122-125 p., atsakovė nekeitė pasiūlymų vertinimo tvarkos, konkrečiai (P2) kriterijaus, t. y. nenustatė naujos pasiūlymų vertinimo tvarkos nei iki pasiūlymų pateikimo, nei jų vertinimo metu. Atsakovė vertino metinius rodiklius, tačiau tai nereiškia, kad dalyviai neturėjo pareigos pagrįsti (detalizuoti) savo pasiūlyme nurodytus skaičius bei įrodyti, kad tikrai ir kokiu būdu atsakovei nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų. Ieškovės dubliko 124 p. pateikti argumentai, nėra pakankami tam, kad pasiūlymų vertinimo metu pakaktų deklaratyvios, jokiais skaičiavimais, brėžiniais nepagrįstos informacijos, kad atsakovė įsitikintų siūlomo sprendinio realumu (įgyvendinamumu). Būtent šiame punkte pačios ieškovės pateikta informacija pagrįstai leidžia teigti, kad atsakovė turės įsigyti elektros energiją iš centralizuotų tiekėjų. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas 6.2 priedas, kuriame ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo 617 792 kW elektros energijos poreikį per metus iš centralizuotų tiekėjų. Deklaratyviai išvardintos siūlomo sprendinio sudedamosios dalys, kurių dalis (pavyzdžiui, pastatų energetinio naudingumo vertinimo ataskaitos yra niekaip nesusiję nei su saulės elektrinės įrengimu ant Objekto stogo, nei su Objekto energijos poreikio apskaičiavimu, kuris ieškovės pasiūlyme apskritai yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais skaičiavimais, ką pagrįstai nustatė ir atsakovė, net nėra susijusios su šio ginčo Objektu, t. y. (P2) parametro vertinimu, niekaip neįrodo pasiūlyto sprendinio pagrįstumo. Tai, kad vyksta kiti teisminiai ginčai dėl Pirkimo su kitais Pirkimo dalyviais, niekaip neįrodo, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas Pirkimą nutraukti. Šie ieškovės argumentai apskritai nėra niekaip susiję nei su byla, kurioje nagrinėjamas ieškovei skirtų „0“ balų pagrįstumas ir teisėtumas, nei su teisiniais Pirkimo nutraukimo pagrindais, įtvirtintais Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad atsakovė Sprendimo priėmimo motyvus pateikė vėliau, nepažeisdama Pirkimų įstatyme nustatytų terminų, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeisti skaidrumo ir (arba) lygiateisiškumo principai (Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis.). Ieškovė dubliko 135-139 p. pateikia argumentus, susijusius su atsakovės pavėluotų motyvų pateikimu dėl (P1) parametro vertinimo ir jam suteiktų balų. Bylos nagrinėjimo objektas yra ne atsakovės sprendimo skirti „0“ balų (P1) kriterijui, teisėtumo vertinimas. Viena iš šio ginčo objekto dalių yra atsakovės Sprendimo skirti ieškovei „0“ balų pagal (P2) kriterijų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas. Todėl pateikti argumentai yra nesusiję su byla, yra teisiškai nereikšmingi ir dėl to atmestini. Atsakovė nepažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, todėl nėra Pirkimų įstatymo 8 ¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų nutraukti Pirkimą, o ieškovė neįrodė priešingai.

Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos

108. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką reglamentuoja CPK 423² straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau -VPĮ) 101 straipsnis, kurio 3 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui <...> 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo 62 straipsnis numato tuos pačius terminus pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pareikšti ieškinį teismui. CPK 423² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

109. CPK 423³ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Straipsnio 4 dalyje numatyta, kad keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi pretenzija yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011; 2011m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2011). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018 38 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 45 punktas). Priešingas nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Atsižvelgiant į tai ir remiantis kasacinio teismo praktika, tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Tokiam tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi (Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas Grossmann Air Service, C-230/02, ECLI:EU:C:2004:93). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2015 m. spalio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).

110. Bylos duomenimis nustatyta, kad BĮ Lietuvos kalėjimų tarnyba Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė apie tarptautinį konkurencinio dialogo būdo viešąjį pirkimą Nr. 652650, pavadinimas: „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ Ieškovė 2024-09-23 pateikė atsakovei galutinį pasiūlymą jos vykdomame Pirkime, tame tarpe techninį pasiūlymą. 2024-09-23 ieškovė pateikė atsakovei galutinį pasiūlymą jos vykdomame Pirkime, tame tarpe techninį pasiūlymą, pasiūlymo 14 priedą „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“, pasiūlymo 14 priedo 1 priedėlį, pasiūlymo 3.1 priedėlį „Paslaugos Šiaulių TI“, projektuojamų pastatų energetinio naudingumo vertinimo ataskaitas. 2024-10-10 atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama paaiškinti ir patikslinti atitinkamus pasiūlymo duomenis. Ieškovė 2024-10-17 pateikė atsakovei informaciją. 2024-10-29 atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu pagrįsti ieškovės pasiūlymo dokumentuose nurodytus energijos suvartojimo rodiklius, užpildant atsakovės parengtą lentelę. Ieškovė 2024-10-31 pateikė pasiūlymo informaciją.

111. Atsakovė informavo ieškovę, kad 2024-12-03 priimtas Sprendimas. Nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi pasiūlymą, informuoja, kad Dalyvio UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlymas pateiktas dėl Projekto įgyvendinimo visa reikalaujama jo apimtimi; Pasiūlytas Metinis atlyginimas neviršija Maksimalaus Valdžios subjekto mokėjimo; Pasiūlyme nenurodytas neįprastai mažas Metinis atlyginimas; Nepateiktas daugiau kaip vienas ar alternatyvus Pasiūlymas; Pasiūlymas atitinka pateikimo reikalavimus, nustatytus Sąlygų 19 priede Sprendinių / Pasiūlymų pateikimas, Sąlygų 78 punkte ir kitus Pasiūlymo pateikimo reikalavimus; Pasiūlymo galiojimo terminas nėra trumpesnis nei prašoma; Pasiūlymas atitinka Sąlygas, pateiktas tinkamas Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas; Pasiūlyme nėra aritmetinių Metinio atlyginimo apskaičiavimo klaidų; Pasiūlymas nėra blogesnis už dialogo metu Komisijos ir Pasiūlymą pateikusio Dalyvio pasiektus susitarimus. Vadovaujantis Sąlygų 104 punktu bei Sąlygų 18 priedo Sprendinio / Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir tvarka III skyriuje Pasiūlymų vertinimas ir eilės sudarymas nustatyta tvarka, sudaryta Pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: 1 vieta – UAB „Spi 1“ – 37,93 balai; 2 vieta – UAB „Amberola“ – 23,95 balai; 3vieta – UAB „Būsto projektai SPV“ – 20,59 balų. 4 vieta – UAB „DG VPP vystymas“ – 13,69 balų. Konkurencinio dialogo laimėtoju pripažintas Dalyvio UAB „Spi 1“ Pasiūlymas. Pateikė duomenis apie pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimą ir balų suteikimą, (P1) -10,56 iš 20 balų; (P2) - „0“ iš 15 balų; (P3) - 3 iš 5 balų, viso 13,56 balai. Paaiškinimus dėl Dalyviui UAB „DG VPP vystymas“ parametro (P2) skiriamų balų : 1. Bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų Šildymas (ŠVOK) (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų) – 77 397 kWh. 2. Bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų Elektra (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įranga, elektromobilių įkrovimo stoteles) – 608 841 kWh. Iš viso metinis elektros energijos poreikis – 686 238 kWh. 4. Dalyvio siūloma saulės elektrinės objekte galia 800 kWh. Nustatoma, kad vidutiniškai 1 kWh saulės elektrinės galia per metus sugeneruos 1 000 kWh elektros energijos. Objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama tik šiltojo periodo dienos metu pagal saulėtų valandų vidutinį skaičių, kadangi objekte numatyti elektros energijos kaupikliai 1500 kWh. Pagal išduotas ESO prisijungimo sąlygas dalyvis negali tapti elektros energiją gaminantis vartotojas ir elektros energijos pagamintą perteklių perduoti pasaugoti į ESO tinklus. Dalyvio deklaruojamas elektros kiekis šildymui 51 292 kWh/metus, iš elektros perskaičiuojama šiluminė energija šildymui 276 978 kWh/metus. Nurodomas šildymo efektyvumas (šiluminės energijos sąnaudos/ elektros energijos sąnaudos) COP (Coefficient of Performance) 5,4 (276 978/51 292) yra užaukštintas. Paaiškinimas: Grindinio šildymo sistema paprastai veikia esant žemai išėjimo temperatūrai, apie 30 –35°C, ir tai yra palankus faktorius šilumos siurbliui, nes šilumos siurblys oras-oras gali efektyviau tiekti šilumą mažesnėmis temperatūromis nei radiatoriai. Tačiau, nors grindinis šildymas gali padidinti COP, tai vis tiek priklauso nuo lauko temperatūros. Lauko temperatūra -5°C iki 0°C: COP bus apie 2,5–3,5. Lauko temperatūra 0°C ir aukštesnė: COP gali siekti 3,5–4,0. Lauko temperatūra +7°C ir daugiau: COP gali būti net 4,5–5,0, ypač jei grindinio šildymo sistema palaiko žemesnę temperatūrą. Oras -oras siurblio efektyvumas sausį/gruodį Šiauliuose sausio ir gruodžio vidutinė temperatūra yra ~-3°C, su periodais, kai temperatūra gali nukristi iki -10°C ar žemiau. Oras-oras siurbliai šiomis sąlygomis paprastai pasiekia COP: 2,5–3,5. 3. Dalyvio modeliavimas. Dalyvis nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėdinimui gegužės - rugsėjo mėnesiais. Vėdinimo sistema neveiks. Dalyvis nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio - vasario mėnesiais. Technologinės patalpos nebus vėsinamos, Specifikacijų priedelio 2.2. Reikalavimai įrengimui Šiaulių TI reikalavimai. 4. Abejotina ar saulės elektrinė tilps ant pastatų stogų 800 kW galios SE reikalingas minimalus plotas 4800 m ², taip pat reikia įvertinti aptarnavimo takus ir tarpus tarp fotovoltinių modulių, kad neužstotų vienas kito. Darytina išvada, kad ant stogų numatytos galios SE nesutalpinama. 5. Dalyvis taip pat pateikdamas paaiškinimus papildomai pasiūlė naudoti virtualius elektros energijos kaupiklius. Paaiškinimas: tai yra programinė sistema, kuri koordinuoja ir valdo skirtingus elektros energijos šaltinius ir vartotojus, veikdama kaip virtuali baterija. Veikimo principas: Sistema apjungia įvairius energijos šaltinius (saulės baterijas, vėjo jėgaines) ir vartotojus (namus, įmones) į vieną tinklą, optimizuodama energijos srautus). Tokie virtualūs elektros energijos kaupikliai nebuvo nurodyti Pasiūlyme ir atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir esant poreikiui elektros energijos atidavimą Valdžios subjektui nėra aptartas nei pirkimo sąlygose, nei sutartyje. Rezultatai: 1. Objekto elektrinė per metus gali pagaminti apie 800 000 kWh elektros energijos ir jos iki 75 proc. bus panaudota objekto poreikiams t. y. apie 600 000 kWh. Išvados: 1. Pagal Dalyvio pateiktą Pasiūlymą Objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. 2. Dalyvis pateikė (ŠVOK) daliai reikalingą šilumos energijos kiekį kWh neįvertinęs, kad šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau +7 laipsnių. 3. Dalyvis negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energiją iš centralizuotų tinklų ir žiemos periodu kompensuotis elektros energijos trūkumą. 4. Tokie virtualūs elektros energijos kaupikliai nebuvo nurodyti Pasiūlyme ir atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir esant poreikiui elektros energijos atidavimą Valdžios subjektui nėra aptartas nei pirkimo sąlygose, nei sutartyje. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą, kriterijaus (T) parametro Energinis efektyvumas (P2) Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimo rodikliui (R1) skiriama „0“ balų ir Elektros energijos suvartojimo rodikliui (R2) skiriama „0“ balų. Pastaba. Pagaminti elektros energijos kiekiai iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių paskaičiuoti pagal viešoje erdvėje prieinamus duomenis.

112. Atsakovė į bylą 2025-03-03 pateikė Pirkimo 2024-12-02 protokolo išrašą dėl UAB „DG VPP vystymas“ pateikusio Pasiūlymus Konkurenciniam dialogui Pasiūlymus ekonominio naudingumo vertinimo, ekonominio naudingumo balų suteikimo. Protokole nurodoma, kad komisijos nariai ir ekspertai vertino Dalyvių <....>, UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlymus, vadovaudamiesi Sąlygų III skyriaus Konkurencinio dialogo vykdymas 8 dalyje Pasiūlymų vertinimas ir Sąlygų 18 priedo Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai II skyriuje Pasiūlymų vertinimo kriterijai nustatytais kriterijais ir tvarka, ir pabrėžė, kad, siekiant nepažeisti Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, vertinant Dalyvių Pasiūlymus, buvo atsižvelgta į Dalyvių pateiktus Pasiūlymų paaiškinimus, tikslius apibūdinimus, papildomą informaciją ir patobulinimus, į padarytų klaidų pobūdį, jų turinį, klaidų atsiradimo priežastis ir aspektus tokia apimtimi, kiek Dalyvių pateikti paaiškinimai, tikslūs apibūdinimai, papildoma informacija ir patobulinimai nepakeitė Pasiūlymo esmės, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis bei į Įstatymo 23 straipsnio 13 dalies, 28 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taip pat komisijos pirmininkė nurodė, kad Dalyvių <....>, UAB „DG VPP vystymas“ Pasiūlymai, pagal Sąlygų 18 priedo Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai II skyriuje Pasiūlymų vertinimo kriterijai nurodytus reikalavimus, taip pat atsižvelgtus į Dalyvių pateiktus Pasiūlymų paaiškinimus, tikslius apibūdinimus, papildomą informaciją ir patobulinimus, į padarytų klaidų pobūdį, jų turinį, klaidų atsiradimo priežastis ir aspektus tokia apimtimi, kiek Dalyvių pateikti paaiškinimai, tikslūs apibūdinimai, papildoma informacija ir patobulinimai nepakeitė Pasiūlymo esmės, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis, atitinka Sąlygų 18 priedo II skyriuje nurodytus reikalavimus. Vyko Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas ir balų suteikimas.<....>Komisijos posėdžio pirmininkė pristatė, kad T balai apskaičiuojami sudedant šio kriterijaus parametrų įvertinimus (P1, P2, P3). Kriterijaus (T) parametro (P2) vertinimas buvo atliekamas įvertinus Dalyvio Pasiūlyme pagal Sąlygų 14 priede Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai 1 priedėlio formą nurodytą Objekto energijos suvartojamą kiekį per metus. (R1) Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas. Mažiausiai pasiūlyto suvartoti šilumos energijos patalpų šildymui kiekio (m³) (R1min) ir Pasiūlyme numatyto suvartoti šilumos energijos kiekio (m³) (R1p) palyginimas: R1=R1min/(R1p.). Elektros energijos suvartojimas. Mažiausiai pasiūlyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2min) ir Pasiūlyme numatyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2p) palyginimas: R2=R2min/(R2p.) Kriterijaus (T) parametras (P2) įvertinimas apskaičiuojamas: P2=R11?LR1+R2LR2. Buvo pristatytas Dalyvio UAB „DG VPP vystymas“ energetinis vertinimas pagal Dalyvio pateiktą Pasiūlymą ir papildomą informaciją ir t.t. Pateikta išvada, kad pagal Dalyvio pateiktą Pasiūlymą Objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Dalyvis pateikė (ŠVOK) daliai reikalingą šilumos energijos kiekį kWh neįvertinęs, kad šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau +7 laipsnių. Dalyvis negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energiją iš centralizuotų tinklų ir žiemos periodu kompensuotis elektros energijos trūkumą. Tokie virtualūs elektros energijos kaupikliai nebuvo nurodyti Pasiūlyme ir atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir esant poreikiui elektros energijos atidavimą Valdžios subjektui nėra aptartas nei pirkimo sąlygose, nei sutartyje. Pateiktas pastebėjimas, kad Pasiūlyme neprivalomas ir nepateiktas detalus techninis darbo projektas. Tikslūs techniniai rodikliai bus žinomi tik Dalyviui, parengus techninį darbo projektą bei parinkus konkrečius inžinerinius sprendinius. Vertinant rodiklius pagal skirtingus inžinerinius sprendimus, energetiniai rodikliai skirtingoms sistemoms skiriasi. Pavyzdžiui geoterminio šildymo sistemų efektyvumas ir poreikis elektros energijai yra skirtingas nei naudojant šilumos siurblių oras-oras ar oras vanduo sistemas ir kt. Komisija, atsižvelgusi į išdėstytą, siūlo kriterijaus (T) parametro Energinį efektyvumą (P2) Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimo rodikliui (R1) skirti „0“ balų ir Elektros energijos suvartojimo rodikliui (R2) skirti „0“ balų. Pastaba. Pagaminti elektros energijos kiekiai iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių paskaičiuoti pagal viešoje erdvėje prieinamus duomenis. Balsavo „Už“ 12 komisijos narių, balsavo „Prieš“ – 0 komisijos narių. Nutarta: Dalyviui UAB „DG VPP vystymas“ Pasiūlyme nurodyto kriterijaus (T) parametro Energinį efektyvumą (P2) Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimo rodikliui (R1) skirti „0“ balų ir Elektros energijos suvartojimo rodikliui (R2) skirti „0“ balų.

113. Laikotarpiu nuo 2024-12-03 iki 2024-12-06 ieškovė pateikė atsakovei prašymus dėl informacijos suteikimo (2024-12-03, 2024-12-05 ir 2024-12-06). 2024-12-11 atsakovė pranešė, ieškovei, kad pateiks jos prašomą informaciją eigoje iki 2024-12-16. 2024-12-13 ieškovė pateikė motyvus, kodėl ji yra suinteresuota susipažinti ir su kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymais, jų vertinimu.

114. 2024-12-13 ieškovė pateikė atsakovei ikiteisminę Pretenziją Nr. 1 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-12-03 sprendimu nepagrįstai paskaičiuoto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo balo (P2 parametro) dalyvio UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlymui, taip pat dėl viešojo pirkimo procedūros nutraukimo“. Pretenzijoje nurodoma, kad dalyvis, įvertinęs šiai dienai Pirkimo vykdytojo dalyviui nurodytus motyvus, kurių pagrindu dalyvio pasiūlymui Pirkime buvo skirtas tik 13,69 ekonominio naudingumo balas, vertina juos esant akivaizdžiai nepagrįstais ir neobjektyviais: Pirkimo vykdytojo sprendimas nėra pagrįstas Pirkimo dokumentais bei vertinimo tvarka; Pirkimo vykdytojo vertinimas nėra paremtas dalyvio pasiūlyme nurodytais duomenimis, o atlikti skaičiavimai ir teiginiai paremti net ne pagal dalyvio pasiūlytas technologijas; Pirkimo vykdytojo sprendimas yra iki šiol be esminių motyvų bei paaiškinimų, kurie dar tik yra rengiami, o Pirkimo procedūra iš esmės stokoja skaidrumo; Pirkimo vykdytojo vertinimas net prieštaringas (vienur vertinama metinis elektros poreikis iš centralizuotų tinklų (skaičiuojama saulės elektrinės galia, kt.), tačiau kitur jau teigiama, jog dalyvis apskritai negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energiją iš centralizuotų tinklų, o tuo tarpu žiemos periodu kompensuotis elektros energijos trūkumą, t. y. vertinami nebe metiniai rodikliai); Pirkimo vykdytojo sprendimai apskritai kelia reikšmingų abejonių dėl Pirkimo procedūros tikslų ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Dalyviui pasiūlius realų ir ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą elektros energijos suvartojimo aspektu (panaudojant saulės elektrinę, mažiausiai turinčią neigiamą įtaką gamtos ištekliams ir aplinkai, kuri pilnai atliepia aktualų elektros energijos poreikį), Pirkimo vykdytojas tai visiškai ignoruoja ir dirbtinai konstruojamais motyvais skiria „0“ balų, kt. Be to, susipažinus su 2024-12-03 sprendimu ir Pirkimo vykdytojo taikomu Pirkimo dokumentų aiškinimu, dalyvis įžvelgia reikšmingą pagrindą Pirkimą nutraukti (Pirkimų įstatymo 81 straipsnio 3 dalies pagrindu). Pirkimo vykdytojo tik 2024-12-03 sprendimu pateiktas visiškai „siurprizinis“ Pirkimo dokumentų aiškinimas ir taikymas nedera su esminiais viešųjų pirkimų principais, tame tarpe skaidrumo, lygiateisiškumo ir pamatiniais tikslais (racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo bei realios ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos vykdymu). Teikiama ikiteismine pretenzija Pirkimo vykdytojo prašo: panaikinti 2024-12-03 priimtą sprendimą dėl dalyvių pasiūlymų eilės, perskaičiuoti dalyvio pasiūlymo (o taip pat ir kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų) vertinimą pagal Pirkimo sąlygose nustatytą pasiūlymo kokybės ir efektyvumo kriterijaus (T) parametrą „Energinis efektyvumas (P2)“; atlikus perskaičiavimą, nustatyti dalyvio pasiūlymą ekonomiškai naudingiausiu; ar nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi buvo pažeisti pamatiniai Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai bei šios padėties nebegalima ištaisyti. Šiais aspektais ieškovė pretenzijoje nurodė konkrečius argumentus. Pretenzija ieškovė prašė: panaikinti Pirkimo vykdytojo 2024-12-03 sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, tame tarpe ir sprendimą dėl Dalyviui skirto P2 balo; sugrįžti į pakartotinį Pirkimo Dalyvio ir kitų dalyvių pasiūlymų vertinimą; perskaičiuoti Dalyviui ir kitiems dalyviams skirtus (P2) parametro balus, pripažįstant Dalyvio P2 parametrą, pasiūlytą 14 priedo 1 priedėlyje, pagrįstu; perskaičiavus visą bendrą ekonominio naudingumo balą, pripažinti Dalyvio pasiūlymą laimėjusiu; nusprendus (a) negrįžti į pakartotinį Pirkimo Dalyvio vertinimą ir kitų dalyvių pasiūlymų vertinimą, (b) neperskaičiavus ir nepripažinus Dalyvio (P2) parametrą, pasiūlytą 14 priedo 1 priedėlyje, pagrįstu, (c) nepripažinus Dalyvio pasiūlymą laimėjusiu, panaikinti Pirkimo vykdytojo 2024-12-03 sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir nutraukti Pirkimo procedūras.

115. Atsakovė 2024-12-20 išnagrinėjo ieškovės pretenziją ir pateikė Atsakymą 1, kuriame nurodė, kad pretenzijos netenkina. Nurodė argumentus dėl sprendimo skirti „0“ pagal (P2) parametrą. Nurodė, kad Komisija nesutinka su tiekėjo pretenzijos 26 p. nurodytais argumentais, kad Valdžios subjektas nurodė įvairias prielaidas, skaičiavimus, motyvus, kurie neatitinka nei Pirkimo dokumentuose nustatytos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarkos ir sąlygų, nei paties dalyvio pasiūlymo duomenų. Nesutinka, kad Perkančioji organizacija nesivadovavo Konkurencinio dialogo sąlygų 18 priedo energijos efektyvumas (P2) vertinime nustatyta rodiklio (R1) apskaičiavimo tvarka (formule), o rėmėsi ne pagal Konkurencinio dialogo sąlygas atliktu elektros energijos poreikio vertinimu, kurio nenumato Konkurencinio dialogo sąlygos. Nurodė, kad tiekėjo pasiūlymas turėjo atitikti visus Pirkimo sąlygų reikalavimus, įskaitant Pirkimo sąlygų 18 priedo reikalavimą „Pasiūlymas atitinka Sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinamas“ ir kt. Be kita ko nurodė, kad dalyvis Pretenzijos 110 p. teigia, kad (P1) rodiklis gali būti visų suprastas labai skirtingai; 2024-12-03 sprendime skiriant (P1) balą nėra pateikiami jokie motyvai, kurie lėmė konkretaus balo nustatymą; dalyvis net iki šiol laukia „motyvų parengimo“. Atsakovė nurodė, kad valdžios subjektas atkreipia dėmesį, kad Objekto sukūrimo tinkamumo, funkcionalumo ir kokybės (P1) vertinimas buvo detaliai išdėstytas 2023-04-15 paskelbtose Konkurencinio dialogo sąlygose, nurodyti parametro subparametrai ir kt. Perkančioji organizacija atsakyme išdėstė konkrečius argumentus į Pretenziją 1.

116. Ieškovė 2024-12-20 pateikė atsakovei Pretenziją Nr. 2 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos nepagrįstų veiksmų – sprendimų pirkimo procedūroje“ Pretenzijoje nurodė, kad prašo pagrįsti ginčo Pirkime atliekamų veiksmų bei priimamų sprendimų teisėtumą, o, jų nepagrindus, Pirkimo procedūras nedelsiant nutraukti dėl Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 d. ir 10 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Be kitų argumentų nurodė, kad Pirkimo vykdytojas 2024-12-03 Sprendimu, be kita ko, pranešė dalyviui apie jo paties pasiūlymo vertinimą, atliktą pagal ginčo Pirkimo dokumentų 18 priedo II skyriuje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nustatytą tvarką. Pirkimo vykdytojas dalyvio pasiūlymui skyrė bendrą 13,69 ekonominio naudingumo balą (kriterijui C – 0,13 balo, kriterijui T – 13,56 balo). Tačiau Pirkimo vykdytojo 2024-12-03 priimtame sprendime nebuvo pateikta jokių motyvų dėl Dalyvio įvertinimo pagal (P1) parametrą, o apsiribota tik paties (P1) balo nustatymu (10,56 balo) bei jo nurodymu Sprendime. Dalyviui dar 2024-12-05 paprašius Pirkimo vykdytojo suteikti visus motyvus dėl (P1) parametro įvertinimo konkrečiu 10,56 balu, Pirkimo vykdytojas tik 2024-12-19 pateikė dalį motyvų, t.y. 14 kalendorinių dienų rengė motyvus, dalinai pagrindžiančius (P1) parametro įvertinimą 10,56 balu. Jokių motyvų nebuvo Sprendimo dieną, o jie buvo tik rengiami. Kadangi Pirkimo vykdytojas tik rengė motyvus dėl (P1) parametro jau po Sprendimo priėmimo, tai suponuoja akivaizdų bei tuo pačiu rimtą skaidrumo principo pažeidimą bei Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Pirkimo vykdytojas 2024-12-03 Sprendimu, be kita ko, pranešė dalyviui apie pasiūlymo vertinimą pagal (P2) parametrą, nurodydamas, jog „Objekto elektrinė per metus gali pagaminti apie 800 000 kWh elektros energijos ir jos iki 75 proc. bus panaudota objekto poreikiams t. y. apie 600 000 kW“. Pirkimo dalyviui dar 2024-12-05 paprašius Pirkimo vykdytojo nurodyti kuo vadovaujantis toks sprendimo teiginys buvo pateiktas, Pirkimo vykdytojas tik 2024-12-19 (po 14 kalendorinių dienų) šį teiginį paaiškino. Laikantis Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies principų bei Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies viešojo pirkimo komisijos darbo vykdymo ir sprendimų protokolavimo reikalavimų, Pirkimo vykdytojas turėjo turėti motyvus dėl (P1) parametro įvertinimo dar 2024-12-03 priimdamas sprendimą ir tai turėjo būti objektyviai nustatyta viešojo pirkimo komisijos protokoluose. Be to, Pirkimo vykdytojo sprendime nurodyti teiginiai, dalyviui pasiteiravus, turėtų būti nedelsiant paaiškinti. Vis dėlto Pirkimo vykdytojas nepaaiškino pastarojo teiginio sprendime (tik rengė paaiškinimą 14 dienų) ir kyla pagrįstos abejonės, ar apskritai pati Pirkimo vykdytojo viešojo pirkimo komisija parengė 2024-12-03 Sprendimą ir jame nurodytus motyvus, teiginius (kaip apskritai buvo atliktas vertinimas ir nustatyti Sprendime atitinkami teiginiai, kas apskritai atliko techninį vertinimą). Nesavalaikis teiginių paaiškinimas (laukiant atsakymo keletą savaičių) suponuoja skaidrumo principo ir pareigos tinkamai motyvai komisijos sprendimus pažeidimą ir kt. Ieškovė pretenzija prašė paaiškinti – pagrįsti, kodėl motyvai dėl Pirkimo vykdytojo 2024-12-03 sprendimo (dėl vertinimo pagal ekonominį naudingumą) nebuvo pateikti iš karto, jų paprašius, o buvo pateikti tik 2024-12-19; paaiškinti – pagrįsti, kas atliko ekonominio naudingumo vertinimą ir kada (konkreti data) (nurodant konkrečias aplinkybes bei įrodymus); pagrįsti, jog ekonominio naudingumo vertinimas buvo atliekamas nešališkai bei tuo pačiu objektyviai, o vertinimą atlikę asmenys nėra susiję su laimėtoju jokiais ryšiais, galinčiais kelti abejonių dėl nešališkumo; pateikti visas komisijos ir vertinimo ekspertų nešališkumo ir kitas deklaracijas; nepateikus objektyvių įrodymų, kurie pašalintų abejones dėl Pirkimo skaidrumo bei vertinimo objektyvumo, nutraukti Pirkimo procedūras.

117. Perkančioji organizacija 2025-01-02 pateikė Atsakymą į 2024-12-20 ieškovės pretenziją, nurodė, kad Komisija nepažeidė VPGSĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų, kadangi sudarė visas galimybes patikrinti Komisijos priimtus sprendimus, tą įrodo ir Komisijos 2024-12-03 pranešimas apie sudarytą pasiūlymų eilę, nustatytą laimėtoją ir skirtų balų už (C) ir (T) kriterijų atskleidimas. Taip pat Komisija labai detaliai 2024-12-19 pateikė pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, supažindino dalyvį su laimėtojo pasiūlymo, sprendinio ir paraiškos nekonfidencialia dalimi ir taip užtikrino dalyvio teisę į galimybę patikrinti pirkimo vykdytojo priimtus sprendimus ir juos ginčyti. Visos Pirkimo procedūros buvo atliktos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir patvirtintomis Konkurencinio dialogo sąlygomis. 2024-12-02 (CVP IS pranešimas Dalyviams 2024-12-03) pirkimo komisijos sprendimai buvo įforminti protokoluose, kuriuose nurodyti visi motyvai ir pagrindai, susiję su Pirkimo procedūros vykdymu. Dalyvis Pretenzijos 15 - 22 p. nurodo, jog Komisija turėjo pateikti (P1) kriterijaus išsamius balų skyrimo motyvus 2024-12-03, kartu su sprendimu pranešant apie pasiūlymų eilę ir laimėtojo pasiūlymą. Nurodė, kad dalyvis 2024-12-03 gavo Komisijos sprendimą dėl pasiūlymo eilės sudarymo, laimėtojo pripažinimo ir balų skyrimo, o terminas apskųsti Komisijos sprendimą nepateikti kartu su šiuo pranešimu išsamių (P1) balų skyrimo charakteristikų ir santykinių pranašumų suėjo 2024-12-13. Atsižvelgiant į tai, kad Pretenzijos pateikimo terminas šioje dalyje dėl (P1) balo skyrimo motyvų buvo praleistas, Komisija de jure Pretenziją šioje dalyje palieka nenagrinėtą, bet tuo pačiu toliau pasisako dėl Pretenzijos nepagrįstumo. Nurodė, kad atkreiptinas dėmesys, kad šiuo raštu Komisijos išdėstyti argumentai dėl Pretenzijos nepagrįstumo nereiškia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo. Nurodė, kad Pretenzijoje nepagrįstai teigiama, kad (P1) ir (P2) kriterijų vertinimo balai nebuvo pakankamai motyvuoti. Nepagrįstai nurodoma, kad motyvai dėl (P1) parametro buvo pateikti pavėluotai. Komisija nesutiko su dalyvio pretenzijos 22 punkte pateiktais argumentais, jog Pirkimo vykdytojas 2024-12-19 pateikė naujus motyvus kuriais siekė pagrįsti 2024-12-03 sprendimą. 2024-12-20 pretenzijoje nėra ginčijami konkretūs Pirkimo vykdytojo sprendimai / veiksmai (Konkurencinio dialogo sąlygų 24 priedas), nėra aišku, kokie konkrečiai valdžios subjekto veiksmai / sprendimai yra neteisėti bei skundžiami. Pateiktuose prašymuose trūksta aiškių motyvų ar faktų, kurie leistų teigti, jog Pirkimo procedūros metu buvo pažeistos teisės aktų ir / ar Konkurencinio dialogo sąlygų nuostatos. Dėl prašymo paaiškinti – pagrįsti, kas atliko ekonominio naudingumo vertinimą ir kada (konkreti data) (nurodant konkrečias aplinkybes bei įrodymus), perkančioji organizacija nurodė, kad ekonominio naudingumo vertinimas buvo pabaigtas 2024-12-02 (dalyviai informuoti CVP IS 2024-12-03 pranešimu). Vertinimą atliko pirkimo komisijos nariai ir ekspertai, kurie pateikė nepriklausomus ir objektyvius vertinimus. Pasiūlymų vertinimas buvo atliktas laikotarpyje nuo Pasiūlymo gavimo 2024-09-23 iki 2024-12-02. Vertinimo procesas apėmė Pirkimo komisijos posėdžių metu gautų dokumentų ir ekspertų įvertinimų analizę, specializuotus techninius ir finansinius vertinimus pagal Konkurencinio dialogo sąlygų 18 priedą, komisijos narių balsavimą, kurio rezultatai buvo patvirtinti protokolu (2024-12-02). Dalyvis dalyvavo septyniuose dialogo susitikimuose (keturiuose techninio dialogo, dviejuose teisinio dialogo ir viename finansinio dialogo susitikime) todėl jam yra žinomi Komisijos narių ir ekspertų vardai ir pavardės, kurių sudėtis nesikeitė po dialogų susitikimų. Visų Komisijos narių ir ekspertų vardai ir pavardės yra nurodyti Komisijos pateiktuose dialogų protokoluose, taip pat buvo visa komandos sudėtis pristatoma ir gyvai pradedant kiekvieno dialogo susitikimą. Šie asmenys ir atliko Pasiūlymų vertinimą. Dėl prašymo pagrįsti, jog ekonominio naudingumo vertinimas buvo atliekamas nešališkai bei tuo pačiu objektyviai, o vertinimą atlikę asmenys nėra susiję su laimėtoju jokiais ryšiais, galinčiais kelti abejonių dėl nešališkumo, pateikti visas komisijos ir vertinimo ekspertų nešališkumo deklaracijas ir kitas deklaracijas nurodė, kad Komisijos nariams, ekspertams privaloma Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, tokiu atveju jiems neprivaloma pasirašyti nešališkumo deklaracijos. Pasiūlymų vertinimas buvo atliekamas nešališkai ir objektyviai. Visi Komisijos nariai ir ekspertai yra pateikę privačių interesų deklaracijas VTEK viešai prieinamame Privačių interesų registre. Dalyvis pats gali patikrinti pateiktas komisijos narių, ekspertų deklaracijas, kurios skelbiamos viešai https://pinreg.vtek.lt/app/. Dalyvis iš esmės visada žinojo Komisijos narių ir ekspertų vardus ir pavardes, Komisijos ir ekspertų sudėtis nesikeitė nuo dialogo procedūrų, dalyvis galėjo patikrinti jų privačių interesų deklaracijas ir teikdamas pretenziją turėjo nurodyti ne deklaratyvius teiginius apie Komisijos narių ar ekspertų ryšius su laimėtoju, bet teikti konkrečius įrodymus. Dalyvis žinojo, kad šiame pirkime buvo pakviesti stebėtojai iš Viešųjų pirkimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurie ir užtikrina skaidrumą, teisėtumą ir procedūrų laikymąsi ir kt. Atsakė į kitus ieškovės argumentus, nurodė, kad pretenzija atmetama. Dėl prašymo paaiškinti – pagrįsti, kodėl motyvai dėl Pirkimo vykdytojo 2024-12-03 Sprendimo (dėl vertinimo pagal ekonominį naudingumą) nebuvo pateikti iš karto, jų paprašius, o buvo pateikti tik 2024-12-19, nurodė, kad Pretenzija šia dalimi laikoma nenagrinėta dėl praleisto jos pateikimo termino.

Dėl pareikštų reikalavimų esmės

118. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti BĮ Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-12-03 Sprendimą dėl pasiūlymų eilės Pirkime Nr. 652650 nustatymo, įskaitant ir sprendimą dėl ieškovei UAB „DG VPP vystymas“ skirtų balų pagal parametrą (P2) (energetinis efektyvumas); sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, pakartotinį ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymų įvertinimą; nutraukti pirkimo procedūras nustačius ieškinyje identifikuojamus pažeidimus ir pagrindus.

119. Iš ieškovės pareikštų reikalavimų, byloje pateiktų bylos šalių, trečiojo asmens procesinių dokumentų, nurodomų aplinkybių matyti, jog ginčas yra kilęs dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo, t. y., ar atsakovė, vertindama ieškovės galutinį pasiūlymą, pagrįstai skyrė „0“ balų pagal ekonominio naudingumo parametrą (P2). Dėl ieškovės vertinimu nesavalaikio, tik po 14 d. duomenų dėl pasiūlymų vertinimo, motyvų dėl (P1) kriterijaus pateikimo, Pirkimo sąlygų neaiškumo, Pirkimo procedūros skaidrumo, principų pažeidimo, Pirkimo nutraukimo. Teismo pažymėtina, kad balų ieškovei skyrimo pagal ekonominio naudingumo parametrą (P1) pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje neginčijami 1, 2, 3 eilės tiekėjų pasiūlymai, jiems skirtų balų pagrįstumas, teisėtumas, todėl tiekėjams skirtų balų ( nors ieškovė konkrečiu atveju ginčija jai skirtų „0“ balų pagal (P2) parametrą teisėtumą) palyginimas su ieškovei skirtais balais, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

120. Viešųjų pirkimų tarnyba 2025-02-10 pateikė išvadą. Išvadoje be kitų argumentų nurodė, kad atsakovė konkurencinio dialogo būdu vykdo tarptautinio pirkimo „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2023-04-15 Pirkimo Nr. 652650 procedūras). Pirkimui taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. Nurodė, kad konkurencinio dialogo pasirinkimo tikslas – perkančiosios organizacijos siekis išsirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, apsvarstant visas viešojo pirkimo objekto, taip pat viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas su kiekvienu kandidatu. Pirkimo įstatymo 4 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad konkurencinis dialogas – tai pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Šis pirkimo būdas naudojamas vykdant didelės apimties ir (ar) kompleksinius infrastruktūros projektus, „ypač sudėtingų pirkimų atvejais, kai perkančioji organizacija mano, kad atliekant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu pirkimo sutarties sudaryti neįmanoma, ji gali taikyti konkurencinio dialogo būdą“, organizuojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimą. „Dialogo procedūra susideda iš dviejų etapų. Pirmojo etapo metu teikiami, tobulinami ir tikslinami tiekėjų siūlomi sprendiniai ir dėl jų vykdomas dialogas. Dialogas savo esme nėra derybos. Pats terminas suponuoja (nusako), kad tai yra dvišalė perkančiosios organizacijos ir tiekėjų diskusija, ieškant geriausių sprendinių ir jų alternatyvų. Tik perkančiajai organizacijai identifikavus jos poreikius atitinkantį sprendinį ar sprendinius, tiekėjai gali būti kviečiami teikti galutinius pasiūlymus, pereinant į antrąjį dialogo etapą – tiekėjų pasiūlymų vertinimą.“ Dialogas turi būti vedamas su kiekvienu dalyviu atskirai, dalyvio pateikto sprendinio (sprendinio dalies) pagrindu. Pirmojo etapo dialogo metu perkančioji organizacija turi padėti tiekėjams suprasti perkančiosios organizacijos poreikius ir reikalavimus, kad pagal juos tiekėjai prieš antrąjį dialogo etapą galėtų pakoreguoti savo sprendinius ar atskiras jų dalis ir vėliau pateikti galutinius pasiūlymus, o šiam etapui pasibaigus – patobulinti pirkimo sąlygas, įskaitant technines specifikacijas, sutarties projektą, jeigu tam tikri pirkimo aspektai dėl pirkimo sudėtingumo perkančiajai organizacijai buvo neaiškūs. Perkančioji organizacija turi siekti, kad antrojo dialogo etapo metu pateikti galutiniai pasiūlymai būtų kiek galima naudingesni perkančiajai organizacijai, pavyzdžiui, pasiekiant geriausią kainos ir kokybės santykį, bei paskatinti tiekėjus pagerinti savo galutinių pasiūlymų sąlygas (skatinti tiekėjų konkurenciją). Pats dialogo vykdymas nėra savitikslis, todėl dialogas turi būti vykdomas tol, kol perkančioji organizacija galės identifikuoti savo poreikius bei tokių poreikių finansines ir teisines sąlygas pagal vieną ar kelis sprendinius, kurie atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius (dialogas gali būti vykdomas taikant pakopas, apie tai iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius pirkimo dokumentuose). Be to, dialogo vykdymas daugiau (pirmiausia) yra susijęs ne tiek su konkretaus dalyvio (laimėtojo) atrinkimu, kiek su vieno ar kelių perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančių sprendinių nustatymu. Perkančiajai organizacijai dialogo būdu atrinkus vieną ar kelis perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius sprendinius, dialogas yra baigiamas ir vadovaujantis Pirkimo įstatymo 23 straipsnio 13 dalimi dalyviai yra kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus, siūlant perkančiosios organizacijos identifikuotus, jos poreikius atitinkančius sprendinius.

121. Perkančioji organizacija pati nustato, koks sprendinys atitinka jos poreikius, tačiau tai turi būti daroma remiantis pirkimo procedūrų eiga. Jei perkančioji organizacija dialogo metu neidentifikavo ir nenustatė sprendinių, atitinkančių jos poreikius, ji negali kviesti tiekėjų teikti galutinius pasiūlymus – tokiu atveju būtina tęsti dialogą arba nutraukti pirkimo procedūras. Jei perkančioji organizacija nustatė, kokie sprendiniai atitinka jos poreikius, ji privalo atitinkamai patikslinti pirkimo dokumentus ir tik tuomet prašyti tiekėjų pateikti galutinius pasiūlymus pagal atnaujintas sąlygas. Perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo galutinius pasiūlymus, tačiau tiekėjams yra draudžiama atlikti esminius savo tokių pasiūlymų keitimus, t. y., keisti kainą ar atlikti kitus pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, arba jei toks dalyvio galutinio pasiūlymo paaiškinimas, patikslinimas galėtų iškreipti ar apriboti konkurenciją, diskriminuoti kitus dalyvius. Galutinius dalyvių pasiūlymus perkančioji organizacija privalo vertinti griežtai laikydamasi pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir pirkimo dokumentuose nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų.

122. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad šiuo atveju, Pirkimo dokumentuose, be kita ko, nustatyta: - „Kandidato pateiktas Sprendinys (Sprendinio dalis) bus pagrindas dialogui, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias Valdžios subjekto poreikius ir aptarti visas Sutarties sąlygas. Valdžios subjektas / Komisija pasilieka sau teisę pagal Kandidatų siūlomus sprendimus patikslinti Specifikacijas ir kitus Sąlygų dokumentus, jeigu tie sprendimai geriausiai tenkina Valdžios subjekto poreikius ir tikslą, ir yra reikalingi tam, kad visi suinteresuoti Kandidatai vienodomis sąlygomis galėtų parengti savo Pasiūlymus, maksimaliai tenkinančius Valdžios subjekto poreikius <...>“ (50 punktas); - „Dialogas bus vedamas su kiekvienu Kandidatu atskirai, Kandidato pateikto Sprendinio (Sprendinio dalies) pagrindu <...>“ (61 punktas); - „Dialogą sudarys trys pakopos, kurios gali susidėti iš keleto susitikimų ir kuriose atskirai su kiekvienu Kandidatu bus aptariamas pasiūlytas Sprendinys (Sprendinio dalys), siekiant jį detalizuoti, optimizuoti ir užtikrinti kuo geresnį Valdžios subjekto poreikių įgyvendinimą, bei pasiekti, kad Kandidatas Sprendinio ir dialogo rezultatų pagrindu galėtų pateikti išsamų ir parengtą įgyvendinti Pasiūlymą <...>“ (63 punktas);- „Pagal pirmosios pakopos dialogo rezultatus patikslinamos Specifikacijos ir FVM forma ir pateikiamos Kandidatams“ (64.2 papunktis); - „<...> Tolimesnių Konkurencinio dialogo procedūrų vykdymo metu protokole įtvirtintus dialogo rezultatus Kandidatas galės keisti tik juos pagerindamas, arba gavęs Komisijos pritarimą“ (68 punktas). - „Pasibaigus dialogui, suinteresuoti Kandidatai bus pakviesti pateikti Pasiūlymą, kuriame, atsižvelgiant į dialogo rezultatus, reikia nurodyti galutinį siūlomą Metinį atlyginimą ir galutinius techninius pasiūlymo duomenis. Pasiūlymo sąlygos, dėl kurių nebuvo vedamas dialogas, negali būti pasiūlytos blogesnės Valdžios subjekto atžvilgiu, nei nurodytos Sprendinyje, o Pasiūlymo sąlygos, dėl kurių buvo vedamas dialogas, negali būti pasiūlytos blogesnės už Komisijos ir Pasiūlymą pateikusio Dalyvio pasiektus susitarimus“ (77 punktas). - Pirkimo sąlygų 2023-10-19 paaiškinimuose ūkio subjektams taip pat nurodoma: „<...> Kandidatai, kurie bus pakviesti teikti Sprendinius, galės užduoti aktualius klausimus susijusius tiek su technine, tiek su finansine, tiek su teisine dalimi tiek prieš Sprendinių pateikimą, tiek dialogo metu, tiek prieš pateikiant Pasiūlymus <...> Visi Kandidatai, kurie bus pakviesti pateikti Sprendinius, kartu su Sprendiniu turės pateikti pasiūlymus Sutarties projekto keitimui, atsižvelgiant į Sąlygų 16 priedą „Reikalavimai teisinei informacijai“ išdėstytus reikalavimus. Dėl pateiktų pasiūlymų bus vedamas dialogas kaip nurodyta Sąlygų 64.6 punkte <...>.“ - Atsižvelgiant į tai, kad vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu tiekėjų pasiūlymai gali būti vertinami tik pagal kainos (ar sąnaudų) ir kokybės santykį, ginčo atveju, Pirkimo sąlygose (18 priedas „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“) nustatyta, kad Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. 18 priedo II skyriuje nurodyta iš kokių dalių susideda pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai: Metinis atlyginimas (per visą sutarties laikotarpį) (C) – lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 60, Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė (P1) – 20, Energetinis efektyvumas (P2) – 15; Pastatų tvarumo vertinimo sistema (P3) – 5. Kriterijus Energetinis efektyvumas (P2) susideda iš dviejų subkriterijų: Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1) ir Elektros energijos suvartojimas (R2). Vertinamas dalyvio pasiūlyme pagal Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio formą nurodytas Objekto energijos suvartojamo kiekis per metus, pateiktos apskaičiavimo formulės.

123. Tarnyba pažymėjo, jog siekiant nustatyti, ar Perkančioji organizacija pagrįstai skyrė „0“ balų už ieškovės galutiniame pasiūlyme nurodytas energetinio efektyvumo (P2) reikšmes, yra reikalinga turėti specifinių žinių, todėl Tarnyba, teikdama teisinę išvadą, neturi galimybės įvertinti, ar pagrįstai Perkančioji organizacija skyrė „0“ balų (ekonominio naudingumo vertinime) už ieškovės nurodytą energetinį efektyvumą projekte. Nagrinėjamu atveju ieškovės galutinio pasiūlymo atitiktis nustatytiems reikalavimams yra fakto klausimas, spręstinas bylos nagrinėjimo metu. Siekiant įvertinti atsakovės sprendimo teisėtumą šioje ginčo apimtyje, Tarnybos nuomone, taip pat yra svarbu atsakyti į šiuos klausimus: ar ieškovės galutiniame pasiūlyme nurodyta elektros apskaitos sistema, pristatoma kaip atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinys – virtualus kaupiklis, buvo pasiūlyta teikiant pirminius techninius sprendinius, aptarta dialogo vykdymo metu; ar ieškovės galutiniame pasiūlyme pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys atitinka galutinių techninių, teisinių ir finansinių Pirkimo sąlygų reikalavimus; ar pasiūlytas sprendinys nėra blogesnis Perkančiosios organizacijos atžvilgiu nei buvo susitarta dialogo metu; ar galutiniame pasiūlyme nurodytas sprendinys atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus dėl elektros energijos, kurią gali pagaminti / sugeneruoti bei panaudoti pati ieškovė, ir elektros energijos, skirtos pastato funkcionavimui, kuri priskiriama atsakovei, ir ar dėl to nesikeitė kiekvienos šalies prisiimamos rizikos?

124. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje 23 straipsnyje (Konkurencinis dialogas) numatytos konkurencinio dialogo procedūros, vykdymo etapai. Pirkimo įstatymo 23 straipsnio 12 punkte nurodoma, kad Perkančioji organizacija konkurencinį dialogą tęsia tol, kol gali nustatyti jos poreikius atitinkantį sprendimą, jeigu reikia, prieš tai sprendimus palyginusi. 13 punkte - Perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą ir apie tai raštu pranešusi dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais). Šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui įgyvendinti reikalaujami ir būtini elementai. Prašyme pateikti pasiūlymus nurodoma galutinė pasiūlymų priėmimo data, adresas, kuriuo turi būti siunčiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) jie turi būti parengti. Perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar prašymo pateikti pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis. 14 punkte - Gautus galutinius pasiūlymus perkančioji organizacija įvertina, remdamasi skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkančioji organizacija gali paprašyti dalyvio, kurio pasiūlymas pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, patikslinti savo pasiūlymą ar patvirtinti pateiktus įsipareigojimus, tačiau tik tuo atveju, jeigu nebus keičiami pagrindiniai pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti konkurenciniame dialoge elementai, pažeidžiama konkurencija ar sudaromos diskriminacinės sąlygos.

125. Perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar prašymo pateikti pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis (Pirkimų įstatymo 23 straipsnio 13 punktas). Jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba jų nepateikė, perkančioji organizacija gali, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis (Pirkimų įstatymo 28 straipsnio 4 punktas).

126. Pirkimo sąlygose nurodoma, kad Valdžios subjektas siekia atrinkti investuotoją. Investuotojas ir jo įsteigtas ar sudarytas Privatus subjektas, kurie taps Sutarties šalimis ir vykdys joje nustatytas veiklas, įgyvendins Projektą. Tuo tikslu su atrinku investuotoju ir jo įsteigtu ar sudarytu privačiu subjektu Valdžios subjektas pasirašys sutartį. Valdžios subjektas siekia, kad Projektas būtų įgyvendintas efektyviai, kokybiškai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, remiantis gera verslo praktika; užtikrintų jo tikslų – nurodytų Sąlygų 3 punkte, įgyvendinimą. Sutarties įgyvendinimo maksimalus terminas – iki 15 metų nuo Sutarties įsigaliojimo visa apimtimi dienos. Sutarties įgyvendinimą sudarys šie etapai: Darbų atlikimas – iki 3 trijų metų. Gavus raštišką Valdžios subjekto sutikimą, darbai gali būti atlikti anksčiau nei šiame punkte nurodytu terminu; Paslaugų teikimas – iki 12 metų. Jeigu darbai atliekami trumpiau nei per 3 metus, Paslaugų terminas nėra pratęsiamas ir atitinkamai yra trumpinamas bendras Sutarties terminas. Detalūs Sutarties etapų įgyvendinimo reikalavimai nustatomi sutartyje atsižvelgiant į dalyvių Pasiūlymus dėl Projekto įgyvendinimo. Projekto įgyvendinimas bus finansuojamas iš Valdžios subjekto biudžeto. Projektas į dalis neskirstomas ir turės būti įgyvendintas visa apimtimi. Pasiūlymus dėl atskiros Projekto dalies Komisija atmes. Konkurencinis dialogas buvo pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad dėl specifinių aplinkybių, susijusių su paslaugų ir darbų pobūdžiu, sudėtingumu, teisine ir finansine prigimtimi bei tenkančia rizika, Sutartis negali būti sudaryta nepravedus dialogo, o be to, Valdžios subjektas negali tiksliai apibrėžti perkamo Objekto techninės specifikacijos. Sąlygų 20 punkte numatyta, kad Komisija gali patikslinti Sąlygas vadovaujantis Įstatymo 23, 25 straipsniu bei dialogo metu keisti Specifikaciją, Sutartį, FVM bei kitas dialogo objektu esančias sąlygas ir turi teisę nutraukti Konkurencinį dialogą, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki pirkimo pradžios ir kt. Numatyti konkurencinio dialogo pagrindiniai etapai, terminai, dokumentų suderinimo procedūros ir kt. Sąlygų 77 punkte numatyta, kad pasibaigus dialogui, suinteresuoti kandidatai bus pakviesti pateikti pasiūlymą, kuriame, atsižvelgiant į dialogo rezultatus, reikia nurodyti galutinį siūlomą metinį atlyginimą ir galutinius techninius pasiūlymo duomenis. Pasiūlymo sąlygos, dėl kurių nebuvo vedamas dialogas, negali būti pasiūlytos blogesnės Valdžios subjekto atžvilgiu, nei nurodytos Sprendinyje, o Pasiūlymo sąlygos, dėl kurių buvo vedamas dialogas, negali būti pasiūlytos blogesnės už Komisijos ir Pasiūlymą pateikusio Dalyvio pasiektus susitarimus. Pasiūlymą sudaro: 78.1. Techninė ir Finansinė pasiūlymų formos, pateiktos Sąlygų 20 priede Pasiūlymo forma; 78.2. Specifikacijų 2.1 ir 3.1 priedėlių formos, kurias užpildyti ir pateikti turi Kandidatas, techninė informacija parengta pagal Sąlygų 14 priede Reikalavimai techninei-inžinerinei informacijai nustatytas sąlygas; 78.3. finansinė informacija parengta pagal Sąlygų 15 priedą Reikalavimai finansiniam veiklos modeliui; 78.4. teisinė informacija pagal Sąlygų 16 priede Reikalavimai teisinei informacijai pateiktus reikalavimus. 99 punkte numatyta, kad Komisija gali prašyti dalyvio per protingą terminą Pasiūlymą paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau tokiu prašymu nebus galima prašyti, siūlyti ar leisti paaiškinimu, tiksliu apibūdinimu ar patobulinimu pakeisti pagrindinių Pasiūlymo aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis. Nustačius neatitikimus, kurie negali būti ištaisyti neiškreipus konkurencijos ar nedarant diskriminacinio poveikio, ar dalyviui nepaaiškinus, tiksliau neapibūdinus ar nepatobulinus Pasiūlymo per Komisijos nurodytą terminą, tokio Dalyvio Pasiūlymas bus atmestas. Pasiūlymai paaiškinami, tiksliai apibūdinami ir patobulinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis. Be kitų investuotojo atrankos konkurencinio dialogo būdu dokumentų 1 priede naudojamų sąvokų nurodoma, kad Pasiūlymas reiškia Kandidato pagal Sąlygų 20 priedą Pasiūlymo forma nurodytas formas kartu su pagrindžiančiais dokumentais pateikiamą pasiūlymą, aptariantį Sąlygose suformuluotus bei dialogo metu aptartus Projekto įgyvendinimo techninius, finansinius ir teisinius klausimus, pateikiantį kitą Sąlygose reikalaujamą informaciją, bei pagal kurį Kandidatas yra pasirengęs pasirašyti Sutartį. Kandidato pateiktas pasiūlymas yra galutinis. Techninis pasiūlymas reiškia pagal Sąlygų 20 priedo Pasiūlymo forma A dalyje nurodytą formą, kartu su pagrindžiančiais dokumentais pateikiamą pasiūlymą dėl Projekto įgyvendinimo techninių sąlygų.

127. Taigi, pati perkančioji organizacija nustato savo poreikį Pirkimui, pati nustato ir geriausiai gali įvertinti koks sprendinys atitinka jos poreikius, tačiau, kaip pagrįstai akcentavo Viešųjų pirkimų tarnyba, tai turi būti daroma remiantis Pirkimo procedūrų eiga (šios nutarties 122,124-126 punktai). Pirkimo sąlygose (18 priedas „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“) nustatyta, kad Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. 18 priedo II skyriuje nurodyta iš kokių dalių susideda pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai: Metinis atlyginimas (per visą sutarties laikotarpį) (C) – lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 60, Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė (P1) – 20, Energetinis efektyvumas (P2) – 15; Pastatų tvarumo vertinimo sistema (P3) – 5. Kriterijus Energetinis efektyvumas (P2) susideda iš dviejų subkriterijų: Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1) ir Elektros energijos suvartojimas (R2). Vertinamas dalyvio pasiūlyme pagal Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio formą nurodytas Objekto energijos suvartojamo kiekis per metus pagal pateiktas apskaičiavimo formules.

128. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2024-09-13 kreipėsi į atsakovę dėl Techninės specifikacijos priedėlio 3.1 darbalaukio „2.2. Komunalinės paslaugos“ užpildymo. Atsakovė pateikė atsakymą (ieškinio 23.1,23.2 priedai). Atsakovė 2024-10-10 ir 2024-10-29 paprašė pateikti paaiškinimus (ieškinio 3.2, 5.2 priedai). 2024-10-29 atsakovė paprašė dalyvio pagrįsti Pasiūlyme pateiktus Energijos suvartojimo rodiklius Sąlygų 14 priedo 1 priedelyje, papildomais / patikslinančiais skaičiavimais, detalizuojant kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras Objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus). Pateikė prašymą iki 2024-10-31 pateikti detalius paskaičiavimus įvertinant kiekvieno mėnesio poreikius kWh pagal pateiktus techninius sprendinius, detalizuojant dalyvio Pasiūlyme pateiktus 3.1 priedėlio Paslaugos 2.2 darbalapis. Komunalinės paslaugos. Energijos vartojimo rodiklius ir Sąlygų 14 priedo 1 priedėlio lentelės rodiklius, pagal pridedamą Excel lentelę. Ieškovė pateikė papildomus duomenis, užpildė lentelę (ieškinio 4, 5.3, 6.2 priedai).

129. Ieškovė nurodė, kad nors ir pateikė paaiškinimus bet iš esmės neturėjo jų teikti tokia apimtimi ir tiek detaliai, kaip prašė atsakovė, nes neturėjo būti vertinama tokiu detalumu, kuris yra priskiriamas tik sutarties vykdymui (techniniu darbo projektu projektuojant sprendinius, saulės elektrinę). Atsakovė nepagrįstai reikalavo pateikti visus projektinius sprendimus, detalius apskaičiavimus, konkrečią įrangą, pvz., ar 800 kW galios saulės elektrinė tilps ant objekto pastatų stogų, kiek realiai elektros energijos (kWh) ir kt. Ieškovė nurodė, kad nors ir pateikė duomenis, bet 2024-10-31 dokumentuose, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad Komisijos 2024-10-29 atsiųstoje lentelėje dalyvio pateikiami duomenys, nepaisant jų išskaidymo pamėnesiui, turi būti vertinami per bendrą 1 metų laikotarpį, nes (P2) parametro reikšmė buvo vertinama būtent pagal energijos kiekį (kWh) per 1 metus. Taip pat nurodė, kad ieškovė yra pasiruošusi bet kada, bet kokia forma esant papildomiems klausimams į juos atsakyti, tačiau atsakovė į ieškovę nebesikreipė.

130. Remiantis atsakovės paaiškinimais visi klausimai ieškovei dėl mėnesinio elektros energijos suvartojimo buvo skirti įsitikinti, pagal Pirkimo sąlygų 18 priedą, ar Pasiūlymas atitinka Sąlygas, yra pagrįstas realus ir įgyvendinamas. Galutinis pasiūlymas turėjo būti rengiamas dialogo metu aptartais sprendiniais (Pirkimo sąlygų 63 punktas, 68 punktas, 77 punktas), t. y. tik atsakovės jau išsiaiškintomis priemonėmis/ būdais, dėl kurių nekiltų papildomų klausimų. Pirkimo sąlygų 63 punkte nurodyta, jog „Kandidatas Sprendinio ir dialogo rezultatų pagrindu galėtų pateikti išsamų ir parengtą įgyvendinti Pasiūlymą“. Atsakovė nurodė, kad ieškovė iki galutinio pasiūlymo turėjo pateikti, suderinti sprendinio įgyvendinamumą, išsamumą, tačiau to nepadarė, atėmė galimybę žodžiu išsiaiškinti sprendinio įgyvendinamumą. Atsakovė, pabaigus dialogo stadiją, parengus galutinius Pirkimo dokumentų reikalavimus (Sutartį suderinus su Finansų ministerija) negalėjo grįžti atgal į dialogo stadiją ir iš naujo tartis dėl naujo sprendinio, iš naujo tikslinti Pirkimo sąlygas ir pakartotinai vykdyti galutinio pasiūlymo pateikimo stadiją. Atsakovės 2024-10-10 ir 2024-10-29 prašymai buvo nukreipti į siekį įsitikinti ne formalia saulės elektrinės galia ir gebėjimu teoriškai pagaminti elektros energiją, įsitikinti, ar visa absoliučiai konkrečiu momentu pagaminta elektros energija bus panaudota, ar nebus jos trūkumo, o taip pat kaip veikia virtualus kaupiklis, ar toks sprendinys atitinka Pirkimo sąlygas. Svarbu buvo ne tik faktinio elektros pagaminimo klausimas, bet ir galimybė konkrečiu metu jį panaudoti. Atsakovės vertinimu vien sąsajumas su sutarties sąlygomis, nereiškia, jog ekonominio naudingumo kriterijai turi būti tikrinami dėl jų realumo, įgyvendinamumo tik sutarties vykdymo metu, negali būti tikrinami atsakovei kreipiantis Pirkimo procedūrų metu.

131. Iš esmės atsižvelgus į Pirkimų įstatymo nuostatas, minėtas Pirkimo sąlygų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintų Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių nuostatas (7.4 punktas) į ieškovės Pasiūlyme pateiktus duomenis, teismui nėra pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais dėl jos teisės kreiptis į ieškovę prašant pateikti paaiškinimus konkrečia apimtimi. Teismo vertinimu, ieškovės kartu su Pasiūlymu pateiktas techninis sprendinys nėra pagrįstas konkretesniais duomenimis, ar skaičiavimais, nėra pateiktas tokia forma ir apimtimi, kad nekeltų abejonių dėl jo įgyvendinamumo be papildomų paaiškinimų. Be to, iš ieškovės argumentų, nurodytų tiek pretenzijoje, tiek į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, galima nuspręsti, kad ieškovė nemanė, kad turi pareigą pateikti išsamesnius duomenis. Ieškovės vertinimu (P2) parametro taikymo aspektu, pakako duomenų nustatyti, jog 800 kW galios saulės elektrinė, kurią pasiūlė ieškovė savo sprendiniuose, užtikrina metinį elektros energijos kiekį (686 238 kWh / 1 metai) ir kt. Atsakovė akcentuoja ir tai, kad informacija apie virtualų kaupiklį atsakovei nebuvo pateikta nei pirminių techninių sprendinių pateikimo metu, nei derybų / dialogo stadijoje, nors būtent jos metu buvo galima aptarti tokio sprendinio įgyvendinamumą/ atitikimą Pirkimo reikalavimams bei atsakovės poreikiams. Teismo vertinimu, esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms dėl sprendinių, kurie nebuvo aptarti, ieškovei nepateikus objektyvaus siūlomų sprendinių pagrindimo, skaičiavimų, pagrįsta sutikti su atsakove, kad atsakovei nepakako duomenų įsitikinti, kad pasiūlytas sprendinys yra įgyvendinamas, kad ieškovės Pasiūlyme nurodytas reikalingas elektros energijos kiekis bus „0“ kW per metus, perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra pakankamas. Todėl atsakovės prašymas išskaidyti ieškovės pasiūlyme nurodytus metinius šilumos ir elektros energijos kiekius pagal mėnesius, t. y. papildomais, patikslintais skaičiavimais detalizuoti kiekvieną mėnesio pagaminamą elektros kiekį per metus, pagrįstas. Tai, kad atsakovė paprašė pateikti duomenis pagal mėnesius, nepatvirtina ieškovės argumentų, kad atsakovė ieškovės 14 priedo 1 priedėlyje deklaruotus šilumos ir elektros energijos kiekius vertino pagal mėnesius, o ne pagal metinį elektros energijos kiekį. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškovės prašomi duomenys dėl (P2) kriterijų sprendinių įgyvendinimo vertinami tik sutarties vykdymo etape. Atsakovė Pirkimo sąlygose, prašydama pateikti paaiškinimus nereikalavo pateikti techninio projekto ar techninio darbo projekto ir nurodyti itin detalius siūlomo sprendinio parametrus. Atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus bei jų nurodytus duomenis (techninius ir kitus sprendinius), būtinus apskaičiuoti atitinkamus ekonominio naudingumo kriterijus, turėjo juos vertinti ne formaliai, o priešingai – realiai įsitikinti, ar tiekėjų nurodyti siūlomo sprendinio duomenys, skaičiavimai ir kita aktuali informacija yra teisinga, pagrįsta ir įgyvendinama. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ 9 punktas, aiškiai nurodyta, kad: „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis 1 lentelėje „Metiniai rodikliai (faktinis suvartojimas)“ pateikia projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, kurie būtų faktiškai suvartojami, įvertinant ir atsinaujinančių energijos šaltinių (sumontuotų Žemės sklype ir/arba Dalyvio įsigyjamos, eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės) pagamintą energijos kiekį ir energijos kiekį perkamą pagal sutartis“. Ieškovė turėjo pareigą pasiūlyti realius, objektyviais skaičiavimais pagrįstus techninius sprendinius, o atsakovė turėjo teisę ir pareigą pasiūlymų vertinimo metu įsitikinti, kad ieškovės siūlomas sprendinys nėra tik teorinis, o projekto metu bus realiai įgyvendintinas visa apimtimi. Atsakovė vykdydama Pirkimą, turi užtikrinti tiek skaidrumo principą, tiek Pirkimo dalyvių sąžiningą konkurenciją, užtikrinti, jog būtų atrinktas toks pasiūlymas, kuris bus realiai įgyvendinamas. Ieškovės paaiškinimų, lentelių pateikimas atsakovei siekiant įsitikinti ieškovės pateiktų sprendinių realumu, t. y. objektyviais duomenimis (realiais skaičiais) grįstu gebėjimu užtikrinti, kad ieškovės siūloma pastatyti 800 kW galios saulės elektrinė ne teoriškai, o iš tikrųjų generuos reikiamą ir pakankamą kiekį elektros energijos ant Objekto stogo ir per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį atsakovei nereikės įsigyti elektros iš centralizuotų tiekėjų (kaip tai pasiūlyme nurodė ieškovė), nereiškia pasiūlymų Vertinimo tvarkos keitimo. Teismui nėra teisinio pagrindo nuspręsti, kad atsakovė ieškovės nurodytais aspektais pakeitė Pirkimo sąlygas, kad atsakovės vertinimas (pasak ieškovę) išeina už Pirkimo dokumentuose nustatytos vertinimo tvarkos. Ieškovė šiuo aspektu neįrodė savo teiginių (CPK 178 straipsnis).

132. Kasacinio teismo akcentuojama, kad nedraudžiama išimtiniais atvejais paaiškinti ar papildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas; perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo; įgyvendindamos turimą diskreciją dėl teisės prašyti kandidatų paaiškinti savo pasiūlymus, perkančiosios organizacijos turi traktuoti kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali pasirodyti esąs nepagrįstai palankus ar nepalankus kandidatui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 65-71 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022).

133. Ieškovė nurodė, kad tik gavus atsakovės Sprendimą ir vertinimą dėl (P2) parametro paaiškėjo, jog atsakovė jau po pasiūlymų pateikimo pradėjo aiškinti ir taikyti (P2) parametrą kitaip, nei buvo išviešinta ginčo Pirkimo dokumentuose. Atsakovė nusprendė, jog ieškovė negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energiją iš centralizuotų tinklų, bei žiemos periodu kompensuotis elektros energijos trūkumą (atsakovė nustatė naują ir neišviešintą (P2) parametro taikymo apimtį). Tai, jog ši (P2) taikymo apimtis yra nauja, ieškovės vertinimu patvirtina ir aplinkybė, jog 2024-10-29 atsakovė CVP IS pranešimu kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti ir patikslinti pasiūlymą, pateikdama užpildyti jos pačios parengtą Excel lentelę su konkrečiais mėnesiais, elektros energijos panaudojimu iš centralizuotų tinklų kas mėnesį, kt. Atsakovė pateikė naują dokumentą, kurio nebuvo Pirkimo dokumentuose, Sprendimas, kuriuo ieškovei yra taikomas kitoks (P2) parametro turinys, nei buvo išviešintas iš pradžių, pažeidžia skaidrumo principą. Jei ieškovė būtų žinojusi iš anksto, kad (P2) taikymas bus kitoks nei nurodytas Pirkime, tai būtų įtakoję ieškovės sprendimus dėl teikiamos pasiūlymo struktūros, techninių sprendimų dėl elektros energijos poreikio iš centralizuotų tinklų, kainos. Be to, ieškovė nurodė, kad kilo ir reikšmingų abejonių dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, formuluočių ir formulių, kuriuose yra gausu įvairių prieštaravimų. Pirkimo dokumentuose yra nurodyta, kad (P2) parametro aspektu bus vertinamas šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas ir elektros energijos suvartojimas (nenurodant, jog bus vertinama energija iš centralizuotų tinklų) (objektyviai galima suprasti, jog vertinamas bendras šilumos ir elektros energijos suvartojimo kiekis objekte, bet ne energijos kiekis iš centralizuotų tinklų). Pirkimo dokumentuose nustatyta, jog (P2) parametro taikymo aspektu bus vertinamas pasiūlyto suvartoti šilumos energijos patalpų šildymui kiekis (R1 rodiklis), tačiau 14 priedo 1 priedėlyje nurodyta, jog „Teikiami rodikliai Dalyvio pasiūlyti suvartojamos šiluminės energijos kiekiai (kWh per 1 metus) Objekto patalpų šildymui (patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti)“.

134. Atsakovės vertinimu ieškovė nepagrįstai ir pavėluotai kelia klausimą dėl (P2) kriterijų teisėtumo, ginčija Pirkimo sąlygas, kurios jai buvo žinomos nuo Pirkimo paskelbimo. Be to, ieškovės teiginiai dėl neva neaiškių, dviprasmiškų sąlygų yra nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, kad ieškovei buvo žinomos ir suprantamos (P2) kriterijaus formuluotės ir formulės, jos neapribojo jos galimybės pateikti konkurencingą pasiūlymą. Ieškovė galimai buvo nepakankamai atidi, profesionali ir neperžiūrėjo visų atsakovės pateiktų Pirkimo dokumentų kaip visumos, o taip pat jų paaiškinimų ir patikslinimų, kurie buvo pateikti tiek iki pirminių techninių sprendinių pateikimo (2023-09-29), tiek po dialogo stadijos (2024-08-12). Atsakovė pagrįstai nurodė, kad 2023-03-14 versijoje 14 priedo 1 priedėlyje visiškai aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta: „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis“ (14 priedo 1 priedėlio lentelės 4 stulpelis); „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis vertinimo 1. lentelėje neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintos iš Privataus subjekto Objekte Sutarties metu Žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės moduliai, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ir t.t.). Kaip pavyzdys: elektros energija pagaminama Privataus subjekto sumontuotuose saulės moduliuose ar gaunama iš kito atsinaujinančios energijos šaltinio esančio Žemės sklype, neįtraukiama į energijos vartojimo rodiklių 1 lentelę ir nepriskaičiuojama prie energijos rodiklių, už kuriuos Valdžios subjektas mokės už Objekte energijos suvartojimą mokesčius. Dalyvis teikia tik energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš kitų tiekėjų, iš centralizuotų miesto tinklų (šilumos tinklai, elektra ESO ir kt.).“ (14 priedo 1 priedėlio 8 punktas). 2024-08-12 versijoje (iki galutinių pasiūlymų pateikimo, 14 priedo 1 priedėlyje visiškai aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta: „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų.“ (14 priedo 1 priedėlio lentelės 4 stulpelis); „Šildymo (ŠVOK) skiltyje bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpų šildymui kiekis (kWh) per 1 metus „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Teikiami rodikliai Dalyvio pasiūlyti suvartojamos šiluminės energijos kiekiai (kWh per 1 metus) Objekto patalpų šildymui (patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti). Nepriklausomai nuo energijos šaltinio (pvz. miesto šilumos tinklai, elektra, dujos), pateikiamas ir vertinamas jau perskaičiuotas bendras šiluminės energijos kWh poreikis per 1 metus Objekto pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK).“ (14 priedo 1 priedėlio 1 punktas); „Elektros skiltyje bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh), suvartojamas Objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Elektros energijos kiekiai skirti šildymui (ŠVOK), šioje elektros rodiklių skiltyje neskaičiuojami, šie rodikliai priskiriami prie šildymui (ŠVOK) skirtos šilumos energijos rodiklių“ (14 priedo 1 priedėlio 5 punktas); „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis vertinimo 1 lentelėje „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintos iš Privataus subjekto Objekte Sutarties metu Žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės moduliai, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ir t.t.). Kaip pavyzdys: elektros energija pagaminama Privataus subjekto sumontuotuose saulės moduliuose ar gaunama iš kito atsinaujinančios energijos šaltinio esančio Žemės sklype, neįtraukiama į energijos vartojimo rodiklių 1 lentelę ir nepriskaičiuojama prie energijos rodiklių, už kuriuos Valdžios subjektas mokės už Objekte energijos suvartojimą mokesčius. Dalyvis teikia tik energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš kitų tiekėjų, iš centralizuotų miesto tinklų (šilumos tinklai, elektra ESO, dujos ir kt.).“ (14 priedo 1 priedėlio 8 punktas). Kadangi Pirkimo sąlygų 18 priede nurodyta, jog vertinami duomenys pagal 14 priedo 1 priedėlį (kaip nurodyta svarbu, jog jie būtų realūs ir įgyvendinami), tai aiškinant šias dvi sąlygas (įskaitant 14 priedo 1 priedėlio paaiškinimą) sistemiškai, bet kuris pakankamai atidus ir profesionalus rinkos dalyvis, įskaitant ieškovę, suprato (P2) kriterijaus sampratą, formuluotes ir formules.

135. Trečiojo asmens vertinimu ieškovės pateikti argumentai dėl Pirkimo sąlygų, konkrečiai, (P2) kriterijaus tariamo neaiškumo ir dviprasmiškumo, yra nepagrįsti ir pateikti pavėluotai, t. y. praleidus Pirkimų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus apskundimo (pretenzijos pateikimo) terminus. Pirkimas buvo paskelbtas dar 2023-04-15. Tiekėjai, įskaitant ir ieškovę, nesutikdami su Pirkimo sąlygomis (konkrečiai, (P2) kriterijaus vertinimo tvarka bei aprašymu, pateiktu Pirkimo sąlygų 18 priede), turėjo laikytis 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 10 dienų termino ir teikti pretenziją dėl tariamai neteisėtų ar neaiškių (dviprasmiškų) Pirkimo sąlygų. Ieškovė (P2) kriterijaus vertinimo tvarką kvestionuoja praėjus beveik 2 metams nuo Pirkimo paskelbimo, kas akivaizdžiai parodo ieškovės pozicijos nepagrįstumą. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kai tiekėjas savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje. Trečiojo asmens vertinimu ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl Pasiūlymų vertinimo tvarkos 2.3 p. ginčijimo, todėl prarado teisinį suinteresuotumą ir Patikslintame ieškinyje nebeturi teisės ginčyti Pirkimo dokumentų, įskaitant vertinimo tvarkos, nuostatų, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

136. Tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kai tiekėjas savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015)

137. Ieškovė nurodė, kad šiuo atveju (P2) parametras, kaip jis buvo nustatytas Pirkimo sąlygose, turėjo įtakos ieškovės sprendimams dalyvaujant Pirkime ir pateikiant konkretų pasiūlymą. Kadangi atsakovė ginčo Pirkime numatė, jog bus vertinamas metinis elektros energijos iš centralizuotų tinklų poreikis pagal (P2) parametrą, ieškovė pasirinko technologinius sprendimus, turinčius didelį investicijų poreikį, ir siekė gauti maksimalų balą pagal (P2) parametrą. Ieškovė su saulės elektrinės sprendimu bei energijos pertekliaus bei trūkumo paskirstymo sprendimais vertinamuoju metiniu laikotarpiu, pasiūlė „0“ kWh metinį elektros energijos poreikį iš centralizuotų tinklų. Ieškovės vertinimu, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus (tame tarpe ieškovė). Ieškovės vertinimu atsakovė nepagrįstai teigia, kad sąlygos yra skundžiamos pavėluotai, teismų praktikoje yra pripažinta, kad išimtiniais atvejais gali susiklostyti situacija, kai viešojo pirkimo dalyvis turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas (įskaitant jų neaiškumą) tik tada, kuomet, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikia išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus (ESTT 2015-03-12 sprendimas byloje eVigilo, C-538/13). Pažymėtina, kad ieškovė Pretenzijoje 1 akcentavo, kad atsakovė ieškovės Pasiūlymą dėl balų skyrimo pagal (P2) parametrą vertino ne pagal Pirkimo sąlygas, citavo kasacinio teismo praktiką dėl Pirkimo sąlygų aiškumo, Pirkimo įstatyme numatytų principų pažeidimo, tačiau įvertinus ieškovės nurodytus argumentus dėl jos manymu konkrečių neaiškių Pirkimo sąlygų, tai, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl jų paaiškinimo, jų neginčijo, pagrįsta nuspręsti, kad ieškovė nepasinaudojo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ginčyti Pirkimo sąlygų patikslintu ieškiniu, neturi teisinio pagrindo (šios nutarties 109, 114 punktai).

Dėl „0“ balų pagal ekonominio naudingumo parametrą (P2)

138. Atsakovė informavo ieškovę apie 2024-12-03 priimtą Sprendimą dėl pasiūlymų įvertinimo, eilės nustatymo, Pirkimo laimėtojo. Ieškovei nustatyta 4 vieta –13,69 balų. Sprendime nurodyta dėl Dalyviui UAB „DG VPP vystymas“ parametro (P2) skiriamų balų : 1. Bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų Šildymas (ŠVOK) (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų) – 77 397 kWh. 2. Bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų Elektra (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įranga, elektromobilių įkrovimo stoteles) – 608 841 kWh. Iš viso metinis elektros energijos poreikis – 686 238 kWh. 4. Dalyvio siūloma saulės elektrinės objekte galia 800 kWh. Nustatoma, kad vidutiniškai 1 kWh saulės elektrinės galia per metus sugeneruos 1 000 kWh elektros energijos. Objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama tik šiltojo periodo dienos metu pagal saulėtų valandų vidutinį skaičių, kadangi objekte numatyti elektros energijos kaupikliai 1500 kWh. Pagal išduotas ESO prisijungimo sąlygas dalyvis negali tapti elektros energiją gaminantis vartotojas ir elektros energijos pagamintą perteklių perduoti pasaugoti į ESO tinklus. Dalyvio deklaruojamas elektros kiekis šildymui 51 292 kWh/metus, iš elektros perskaičiuojama šiluminė energija šildymui 276 978 kWh/metus. Nurodomas šildymo efektyvumas (šiluminės energijos sąnaudos/ elektros energijos sąnaudos) COP (Coefficient of Performance) 5,4 (276 978/51 292) yra užaukštintas. Nurodyti detalesni paaiškinimai (šios nutarties 111 punktas).

139. Ieškovės vertinimu Sprendimas skirti „0“ balų (P2) parametrui yra akivaizdžiai nepagrįstas. Sprendimas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų nes pagal Pirkimo dokumentus buvo vertinamas tik metinis (kWh) rodiklis, o ne tarpiniai (mėnesiniai) duomenys. Pagal Pirkimo dokumentus nebuvo prašoma pateikti (P2) parametro sprendinių įgyvendinimo maksimaliu detalumu, nes jis atliekamas tik sutarties vykdymo etape. Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, jog (P2) parametras yra vertinamas pagal Pirkimo dalyvio pasiūlyme nurodytą rodiklį, t. y. pagal Pirkimo dokumentų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formoje nurodytą objekto energijos suvartojimo kiekį iš centralizuotų tinklų per metus. Ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą, tame tarpe 14 priedą, energetinio naudingumo vertinimą ir 14 priedo 1 priedėlį, kuriame nurodė sprendinius ir jų įgyvendinimą, kurie patvirtina, jog elektros energijos poreikis sudaro 686 238 kWh / metai, o tuo tarpu 700 000 – 760 000 kWh / metai elektros energijos kiekį ieškovė užtikrins iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės elektrinės). Ieškovės vertinimu atsakovė nesilaikė savo pačios nustatytų sąlygų ir vertinimo kriterijų. Dalyviams pateikus galutinius pasiūlymus nukrypo nuo Pirkimo dokumentuose nustatytos (P2) parametro vertinimo tvarkos. 2024-10-29 nepagrįstai paprašė užpildyti visiškai naują, t. y. Pirkimo dokumentuose anksčiau neskelbtą (neišviešintą), atsakovės parengtą lentelę. Nepagrįstai prašė pagrįsti su pasiūlymu teikto ir užpildyto Pirkimo dokumentų 14 priedo 1 priedėlio duomenis, „papildomais / patikslinančiais skaičiavimais, detalizuojant kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras Objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus)“. Atsakovė prašė „pateikti detalius paskaičiavimus įvertinant kiekvieno mėnesio poreikius kWh pagal pateiktus techninius sprendinius, detalizuojant Dalyvio Pasiūlyme pateiktus 3.1 priedėlio Paslaugos 2.2 darbalapis. Komunalinės paslaugos. Energijos vartojimo rodiklius ir Sąlygų 14 priedo 1 priedėlio lentelės rodiklius, pagal pridedama lentelę“. Ieškovė nurodė, kad nepaisant to, jog buvo prašomi pateikti pertekliniai duomenys, 2024-10-31 užpildė ir pateikė atsakovės prašomus duomenis. Ieškovės vertinimu turėjo būti vertinami tik ieškovės pasiūlyti metiniai rodikliai (P2) parametro taikymo aspektu, atsakovės Sprendimo motyvai, susiję vertinimu pamėnesiui bei vasaros / žiemos laikotarpiais, išeina už Pirkimo dokumentuose nustatytos vertinimo tvarkos. Atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės pagrįsti (P2) parametro įgyvendinimą tokiu detalumu, tarsi jau būtų vykdoma sutartis (t. y. iš esmės reikalaujant pateikti jau visus projektinius sprendimus, detalius apskaičiavimus, konkrečią įrangą, kt.) (pvz., ar 800 kW galios saulės elektrinė tilps ant objekto pastatų stogų, kiek realiai elektros energijos (kWh) bus pagaminta iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, kt.). Ieškovės vertinimu ji pagrindė savo pasiūlymo duomenis, jog iš centralizuotų tinklų elektros energijos metinis poreikis bus „0“ kWh. Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyti jokie ribojimai, kurie draustų dalyviams siūlyti vienokį arba kitokį sprendimą, kuriuo užtikrinamas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas. (P2) parametru buvo nustatytas tik norimas rezultatas (kuo mažesnis metinis elektros energijos poreikis iš centralizuotų tinklų), bet norimo rezultato pasiekimo būdas bei priemonės nebuvo nustatytos. Ieškovė nurodė, kad nepagrįsti ieškovės argumentai Sprendime, kad ieškovė pasiūlymo teikimo dieną nebuvo nurodžiusi savo sprendinio, susijusio su virtualiais energijos kaupikliais ir apskaita, ieškovė tai buvo nurodžiusi pasiūlymo 14 priede „Techninė – inžinerinė informacija“ (2.2 priedas). Ieškovė 2024-10-31 paaiškino ir patikslino atsakovei, jog virtualus energijos kaupiklis yra numatytas energijos kaupimui (sekimui apskaitos tikslais) ilguoju laikotarpiu, užtikrinant, kad metinis suminis elektros energijos kiekis Objekto sistemoms, numatytoms 14 priedo 1 priedėlyje, būtų panaudojamas ir apskaitomas tik iš saulės elektrinės sugeneruotos metinio elektros energijos kiekio. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energiją iš centralizuotų tinklų, žiemos periodu negalės kompensuotis elektros energijos trūkumo iš centralizuotų tinklų. 14 priedo 1 priedėlio išvardintoms sistemoms, vertinant 12 mėnesių laikotarpį (P2) parametras, nereikės valdžios subjektui papildomai pirkti energijos iš miesto centralizuotų tinklų (tenkinant metinius energijos poreikius), kadangi jie bus užtikrinami iš pagamintos ir sukauptos saulės energijos metinio kiekio. Atsakovės Sprendimo motyvas, jog atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir, esant poreikiui, elektros energijos atidavimas valdžios subjektui nėra aptartas nei Pirkimo dokumentuose, nei sutarties projekte, yra neteisingas ir nepagrįstas. Ieškovė pasiūlė sprendimą, kuris neabejotinai yra leidžiamas pagal Pirkimo dokumentus, ir nekelia jokių abejonių, jog ieškovė užtikrins „0“ kWh metinį poreikį iš centralizuotų tinklų. Pavienių mėnesių vertinimas, su tuo susiję teiginiai yra neatitinkantis Pirkimo reikalavimų vertinimo tvarkos. Ieškovė nurodė ir tai, kad numatė 800 kW galios saulės elektrinę nebetiksliai, o išimtinai siekiant atliepti „0“ kWh metinį poreikį elektros energijos iš centralizuotų tinklų. Pavienių mėnesių ar laikotarpių vertinimas, kuomet, bet kuriuo atveju, metų eigoje elektros energija iš centralizuotų tinklų yra „0“ kWh, yra beprasmis ir nepagrįstas. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovės pasiūlymas yra neįgyvendinamas ir/arba nepakaks 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Be to, atsakovė Sprendime atliko ieškovės pasiūlymo dėl (P2) parametro įgyvendinimo vertinimą tokiu detalumu, kuris priskiriamas tik sutarties vykdymui (projektuojant sprendinius, saulės elektrinę, kt.). Ieškovės vertinimu (P2) parametro taikymo aspektu, pakako nustatyti, jog 800 kW galios saulės elektrinė, kurią pasiūlė ieškovė savo sprendiniuose, užtikrina metinį elektros energijos kiekį (686 238 kWh / 1 metai) ir kt.

140. Atsakovė nesutikdama su ieškove nurodė, kad atsakovei buvo svarbu ne tik formalus patvirtinimas dėl energijos suvartojimo pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų (dalyvis nurodė „0“ kWh) (visą elektros energiją dalyvis planavo gauti iš atsinaujinančių šaltinių), bet ir realus pagrindimas, kaip tai bus įgyvendinta. Komisija privalėjo patikrinti tiekėjo deklaruojamo sprendinio įgyvendinamumą, deklaravimo sąžiningumą, nes už tai buvo taikomi ekonominio naudingumo balai. Atsakovės vertinimu ieškovės sprendinys, kuris buvo vertinamas pagal ekonominio naudingumo kriterijus, yra nepagrįstas ir realiai neįgyvendinamas. Be to, atsakovė akcentuoja, kad ieškovė nesilaikė Pirkimo procedūrų reikalavimų, kadangi virtualaus kaupiklio sprendinį pateikė tik su galutiniu pasiūlymu, o detalų paaiškinimą dėl virtualaus kaupiklio kaip sprendinio ieškovė pateikė tik su paaiškinimais. Jokia informacija apie virtualų kaupiklį atsakovei nebuvo pateikta nei pirminių techninių sprendinių pateikimo metu, nei derybų / dialogo stadijoje, nors būtent jos metu buvo galima aptarti tokio sprendinio įgyvendinamumą/ atitikimą Pirkimo reikalavimams bei atsakovės poreikiams. Konkurencinio dialogo būdu Pirkimas ir organizuotas tam, kad būtų galimybė dalyviams pasidalinti įvairiais techninio, finansinio ir/ar teisinio pobūdžio pasiūlymais, kad būtų atitinkamai galimybė pakoreguoti Pirkimo sąlygų reikalavimus. Tai lėmė, jog sprendinys dėl ieškovės kaltės nebuvo tinkamai pristatytas, detalizuotas, įvertintas, nebuvo spręsta dėl jo įgyvendinamumo ir nebuvo atitinkamai pakoreguoti Pirkimo sąlygų reikalavimai. Pagal Pirkimo sąlygas ieškovė turėjo ne su galutiniu pasiūlymu pateikti visiškai naują, derybų/ dialogo metu neaptartą sprendinį, o jį pateikti su pirminiu techniniu sprendiniu, pristatyti atsakovei, suderinti jo naudą ir gauti atsakovės patvirtinimą, jog toks sprendinys bus įtvirtintas tiek Techninės specifikacijos, tiek Sutarties nuostatose, kaip leistinas. Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2023-04-14, suinteresuoti dalyviai teikė paraiškas, sprendinius, dalyvavo dialoge ir tik po to teikė pasiūlymus, visa tai truko daugiau nei metus. Ieškovė pirminių techninių sprendinių teikimo ir derybų/ dialogo metu buvo aiškiai nurodžiusi, jog bus perkama elektra iš centralizuotų tinklų. Komisija ir dalyviai turėjo net kelis susitikimus kurių metu siekė išaiškinti atsakovės poreikius, po kurių atsakovė atnaujino Specifikacijas, Sutarties projektą bei padėjo dalyviams suprasti kokie yra atsakovės lūkesčiai ir dalyviai galėtų patobulinti savo sprendinius, taip pat pateikti pasiūlymus. Ieškovė nei techninio, nei teisinio dialogo metu neatskleidė, jog planuoja pasiūlyti virtualaus elektros kaupiklio modelį. To ieškovė nebuvo nurodžiusi nei sprendinyje, nei kai teikė Sąlygų 16 priede, reikalavimai teisinei informacijai nustatyta tvarka pasiūlymus Sąlygų 22 priede pateiktam Sutarties projektui, įskaitant ir visus Sutarties priedus. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pateiktu Pasiūlymu nurodė, kad visa reikalinga elektros energija pastatams, t. y. realus bendras šiluminės energijos kiekis pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) ir bendras energijos poreikio kiekis 686 238 kWh per metus, bus užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Poreikio užtikrinimui ieškovė pasiūlė ant pastatų stogo montuojamą 800 kW galingumo saulės elektrinę bei 1500 kWh talpos kaupiklius (galinčius kaupti elektros energiją ir dieną sukauptą elektros energiją tiekti nakties metu). Ieškovės sprendiniu, ji pagamintą elektros energiją saulėtomis dienomis (ypatingai vasaros metu) tieks atsakovei kitų patalpų elektros energijos poreikiui tenkinti ir tokiu būdu (mainų principu) atsakovę aprūpins elektra kitų patalpų poreikiams. Atsakovės vertinimu toks elektros energijos „mainų“ principas, ieškovės vadinamas – „virtualus kaupiklis“ neatitiko Pirkimo sąlygų, sutarties reikalavimų, atsakovės poreikių, nebuvo suderintas su atsakove. Atsakovė įvertinusi ieškovės pateiktus paaiškinimus nusprendė, kad spalio - kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga pačios ieškovės deklaruotiems elektros poreikiams tenkinti. Tuo tarpu balandžio – rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), kuris niekur negali būti panaudojamas, nes elektros energijos pertekliaus ieškovė neturi teisės nei kaupti, nei perparduoti. Elektros energijos kiekis, perkamas iš centralizuotų tinklų, tikrai nebus „0“ kWh, kaip deklaravo ieškovė. Siekiant patenkinti poreikius pastatų šildymui ir elektrai bus reikalinga įsigyti elektrą iš centralizuotų tinklų. Atsakovės vertinimu ieškovei tinkamais, patikimais duomenimis nepagrindus atsinaujinančių šaltinių naudojimo elektros energijai (visam kiekiui), atsakovė už ieškovę neturėjo teisės perskaičiuoti pasiūlymo ir 14 priedo 1 priedėlio. Todėl nustačiusi, kad ieškovė pateikdama iš principo neaiškius, nekonkrečius duomenis, pasiūlė nepagrįstą, neįgyvendinamą sprendinį dėl atsinaujinančių šaltinių elektros energijai, t. y. nepagrindė, kad tikrai nepirks elektros energijos iš centralizuotų miesto tinklų, (tai yra sprendinys, dėl kurio pasiūlymas neatmetamas, nes jis atitinka minimalius reikalavimus, tačiau sprendinys yra papildomo – geresnio pasiūlymo dalis), atsakovė turėjo pareigą vadovautis 18 priede įtvirtintomis sąlygomis. 18 priede įtvirtinta, jog nustačius neatitikimus, kurie negali būti ištaisyti neiškreipus konkurencijos ar nedarant diskriminacinio poveikio, ar dalyviui nepaaiškinus, tiksliau neapibūdinus ar nepatobulinus Sprendinio / Pasiūlymo per Komisijos nurodytą terminą, tokio dalyvio Sprendinys / Pasiūlymas bus atmestas. Buvo kreiptasi į tiekėją dėl tokio sprendinio paaiškinimo, tačiau nei su atsakymu, nei netgi su Pretenzija tiekėjas patikimo, pakankamo paaiškinimo nepateikė. Atsakovė tiekėjo sprendinį dėl atsinaujinančių šaltinių taikymo elektros energijai laikė neaiškiu, nekonkrečiu, neįgyvendinamu, todėl vadovaudamasi 18 priedo sąlyga bei suformuota kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 neskyrė už jį balų. Kadangi ieškovė nei nurodė konkrečius, patikimus ir pagrįstus atsinaujinančius šaltinius, nei nurodė konkretų elektros energijos kiekį, perkamą iš centralizuotų tinklų, nes atsakovės vertinimu turėjo būti nurodytas ne „0“ kWh, todėl ieškovei buvo skirta „0“ balų. Iš esmės atsakovės vertinimu Valdžios subjektas susiklosčius nurodytoms aplinkybėms, kokios susiklostė Pirkime, ne tik neturėjo pareigos, bet netgi teisės kreiptis į tiekėją daugiau nei vieną kartą dėl tos pačios situacijos paaiškinimų pateikimo, neturėjo kitos teisės, kaip tik skirti ieškovei „0“ balų. Tiekėjo pasiūlymas nebuvo atmestas dėl pasiūlymą gerinančio sprendinio neaiškumo, nekonkretumo, o tik nebuvo suteikti papildomi ekonominio naudingumo kokybės balai. Faktiškai buvo atmestas tik pasiūlymą gerinantis sprendinys, kurio atmetimas nedaro įtakos viso pasiūlymo atitikimui minimaliems techninės specifikacijos ir kitų pirkimo dokumentų reikalavimams.

141. Teismas atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta anksčiau, į ieškovės argumentus, byloje pateiktus įrodymus, iš esmės sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais dėl ieškovės Pasiūlymo, pateiktuose paaiškinimuose, pretenzijose, bylos procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų vertinimu. Ieškovė pateiktu pasiūlymu iš esmės nurodė, kad visa reikalinga elektros energija pastatams, t. y. realus bendras šiluminės energijos kiekis pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) bei bendras energijos poreikio kiekis, bus užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šį poreikį ieškovė įvertino kaip 686 238 kWh per metus. Šio poreikio užtikrinimui ieškovė pasiūlė ant pastatų stogo montuojamą 800 kW galingumo saulės elektrinę bei 1500 kWh talpos kaupiklius (galinčius kaupti elektros energiją ir dieną sukauptą elektros energiją tiekti nakties metu). Iš ieškovės pateikto pasiūlymo paaiškinimo (priedas 6.2) matyti, kad bendrai spalio - kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga pačios ieškovės deklaruotiems elektros poreikiams tenkinti. Tuo tarpu balandžio – rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), kuris niekur negali būti panaudojamas (elektros energijos pertekliaus ieškovė neturi teisės nei kaupti, nei perparduoti). Esant nurodytiems duomenims elektros energijos kiekis, perkamas iš centralizuotų tinklų nebus „0“ kWh, kaip deklaravo ieškovė. Siekiant patenkinti poreikius pastatų šildymui ir elektrai bus reikalinga įsigyti elektrą iš centralizuotų tinklų. Atsakovė nurodė, tai patvirtina ir bylos duomenys (priedas Nr. 2) ieškovė pirminių techninių sprendinių teikimo ir derybų/ dialogo metu buvo nurodžiusi, jog bus perkama elektra iš centralizuotų tinklų (žr. excel dokumento 2.2 skilties „komunalinės paslaugos“ lentelės E21, kuriame nurodyta 863 190 kWh; E32, kuriame nurodyta 1 510 210 kWh). Tik po visų derybų, dialogo stadijų, atsakovei galutinai patikslinus Techninės specifikacijos reikalavimus, Sutartį (ją suderinus su Finansų ministerija), ieškovė pateikė naują sprendinį, kuriame nurodomi absoliučiai skirtingi elektros energijos kiekiai (ieškinio priedas Nr. 2.4 žr. lentelės E21, kuriame nurodyta 0,000001 kWh; E32, kuriame nurodyta 0,000001 kWh) bei pasiūlomas naujas virtualaus kaupiklio sprendinys. Ieškovė, pateikė naują Pirkimo reikalavimų neatitinkantį sprendinį, kuris nebuvo detalizuotas ir aptartas viso 1,5 metų proceso metu. Ieškovės pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys yra apskaitos sistema ir neatitinka Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkto, Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 punkto, 27 punkto, Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimų.

142. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad virtualaus kaupiklio sprendinys neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų. Pirkimo sąlygų visuma patvirtina atskyrimą tarp elektros energijos, kurią gali pagaminti/ sugeneruoti ir panaudoti pati ieškovė, ir elektros energijos skirtos pastato funkcionavimui, kuri priskiriama atsakovei. Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkte įtvirtinta: „Šiaulių kalėjime turi būti įrengta kelių skirtingų patalpų grupių ir vartotojų elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) subapskaita: - atskira elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) apskaita skirta Šiaulių kalėjimo vidaus ir lauko inžinerinių sistemų ir kitų Privataus subjekto pagal Sutartį vykdomų paslaugų aptarnavimui. Šioms elektros ir šildymo energijos rodiklių reikšmėmis yra pildomas Sąlygų 2 priedo 3.1 priedėlis. - elektros energijos apskaita skirta, Šiaulių kalėjimo naudotojų (elektros, naudojamos darbuotojų, nuteistųjų kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams ir pan.) Šių elektros energijos rodiklių reikšmės nėra įtraukiamos į Pasiūlymą, o Sutarties vykdymo metu Valdžios subjektas / Šiaulių kalėjimas atsiskaito už juos pagal faktinį sunaudojimą. Atskira elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) apskaita skirta virtuvės, parduotuvės ir gamybos cecho patalpoms (apšvietimas, vėdinimas - kondicionavimas, oro ištraukėjai, buitinė technika ir kita įranga). Šių energijos rodiklių reikšmės nėra įtraukiamos į Pasiūlymą, o Sutarties vykdymo metu Valdžios subjektas / Šiaulių kalėjimas atsiskaito už juos pagal faktinį sunaudojimą.“ 14 priedo 1 priedėlio lentelėje nurodyta: „Elektra (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams)“. Sutarties 3 priede „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 26 punkte įtvirtinta: „26.2 Mokesčiai, nenurodyti šio priedo 3 priedėlyje pateiktoje Energijos vartojimo rodiklių 1 lentelėje, kuriuos Valdžios subjektas apmoka šio priedo 24 punkte nustatyta tvarka: šilumos (ŠVOK) energija valgyklos ir gamybinio korpuso šildymui; elektra, naudojama valgykloje ir gamybinio korpuso (išskyrus karšto vandens paruošimui ir šildymui, jeigu taikoma); elektra karšto vandens paruošimui ir šildymui (ŠVOK) valgykloje ir gamybiniame korpuse (jeigu taikoma); karštas vanduo valgykloje ir gamybiniame korpuse (jeigu taikoma); šaltas vanduo valgykloje ir gamybiniame korpuse; elektra, naudojama Valdžios subjekto darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, nuteistiesiems; karštas vanduo be valgyklos ir gamybinio korpuso (jeigu taikoma); elektra karšto vandens paruošimui be valgyklos ir gamybinio korpuso (jeigu taikoma); šaltas vanduo be valgyklos ir gamybinio korpuso; buitinių nuotekų tvarkymas; atliekų tvarkymas; telekomunikacijų ir elektroninių ryšių paslaugos; kitos Komunalinės paslaugos. Sutarties 3 priede „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 27 punkte įtvirtinta: Komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos šio priedo 26.2 punkte, yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. Pass-through costs) ir jas apmoka Valdžios subjektas pagal faktinius suvartojimo duomenis. Valdžios subjektas gali tikrinti Privataus subjekto pateiktos informacijos, susijusios su Komunalinėmis paslaugomis, pagrįstumą. Už šilumos (ŠVOK) ir elektros energiją, nurodytos šio priedo 3 priedėlyje pateiktoje Energijos vartojimo rodikliai 1 lentelėje, suvartojimą Vadžios subjektas apmoka Privačiam subjektui kiekvieną mėnesį pagal minėtoje Energijos vartojimo rodikliai 1 lentelėje nurodytus šilumos (ŠVOK) ir elektros energijos kiekius.“ Sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 3 priedėlyje „Elektros vartojimo rodikliai“ nurodyta: „Elektra (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams)“ . Taigi Pirkimo sąlygų visuma rodo, kad yra dviejų skirtingų „rūšių“ elektros energijos poreikis: ieškovės rizikai priskiriamas poreikis ir atsakovės rizikai priskiriamas poreikis (detalizuota kokiose patalpose ir kokiems įrenginiams Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkte, 14 priedo 1 priedėlyje, Sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 26-27 punktuose, Sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 3 priedėlyje).

143. Atsakovė akcentuoja, kad siekiamas rezultatas buvo itin aiškiai apibrėžtas – siekis gauti papildomą naudą iš elektros energijos įsigijimo naudojant atsinaujinančius šaltinius privačiam subjektui priskirtoje dalyje, kurią jis gali suvaldyti. Atsakovė nurodė siekiamą rezultatą, bet ieškovė byloje siekia išplėsti atsakovės poreikius ir įtraukti patalpas, įrenginius, kurie nebuvo ieškovės rizika, buvo išimti iš pasiūlymo sprendinių apimties. Atsakovė negali tik ieškovės naudai paneigti iš anksto savo suformuotų poreikių ir nurodytų rezultatų, įtraukti elektros energiją, skirtą Šiaulių kalėjimo naudotojų (elektros, naudojamos darbuotojų, nuteistųjų kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams ir pan.), elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) apskaita skirta virtuvės, parduotuvės ir gamybos cecho patalpoms (apšvietimas, vėdinimas-kondicionavimas, oro ištraukėjai, buitinė technika ir kita įranga), kai Techninės specifikacijos 17 punkte buvo nurodyta, jog šių elektros energijos rodiklių reikšmės nėra įtraukiamos į Pasiūlymą. (Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 p., Sutarties 3 priede 26 punktas, 3 priedo 3 priedėlis, 14 priedo 1 priedėlis).

144. Virtualaus kaupiklio sprendinys neatitinka galutinių techninių, teisinių ir finansinių Pirkimo sąlygų reikalavimų. Ieškovė galutiniame pasiūlyme (ieškinio priedas 2.2) nurodė: Svarbu paminėti, kad vertindami metinius elektros energijos poreikius ir saulės elektrinės generuojamos energijos kiekius numatėme, kad objekte gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės atliks „virtualaus” elektros kaupiklio funkciją tuo metu, kai saulė generuos perteklinę elektros energiją. Analogiškai, kai saulės elektrinė negeneruos pakankamai elektros energijos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, drėkinimui, apšvietimui, ventiliavimui, vaizdo stebėjimui, tai trūkstamą energijos kiekį paimsime iš minėtų „virtualių” kaupiklių ir apskaitysime kaip pasaugotą saulės energijos kiekį, panaudotą šių sistemų veikimui palaikyti. Ieškovė 2024-10-17 paaiškinime nurodė: „Kaip jau paminėta Pasiūlyme - 14 priedo 1 priedėlyje ir pateiktame 14 priedo 11 punkto „Pastato energetinis efektyvumas” aprašyme, patvirtiname, kad numatytas sprendinys pilnai patenkins šildymo (ŠVOK) (be valgyklos ir gamybinio korpuso) sistemai reikalingą elektros energijos poreikį ir objekto elektros energijos (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, elektromobilių įkrovimo stotelėms) poreikį, todėl Valdžios subjektui per visus 12 metų nereikės pirkti paminėtoms sistemoms palaikyti šiluminės energijos, elektros ir/ar dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.). 2024-10-17 paaiškinime nurodė: „Kaip aprašyta 14 priedo 11 punkte, patvirtiname, kad pagamintos saulės energijos neperdavinėsime į ESO tinklus, todėl elektros pasaugojimo mokesčio nebus. Mūsų sistema bus nepriklausoma ir autonominė. Visa pagaminama saulės energija bus akumuliuojama ir panaudojama objekte“. Ieškovė 2024-10-31 paaiškinime pateikė paaiškinimus lentelės forma ir nurodė „Siekiant dar didesnio aiškumo, be Komisijos 2024-10-29 atsiųstos lentelės (lentelės Nr. 1) pateikėme papildomą lentelę (lentelę Nr. 2), kuri, tikime, leis dar geriau atskleisti mūsų pasiūlymo esmę, o esant bent kokiems papildomiems klausimams, esame pasiruošę bet kada, bet kokia forma juos atsakyti. Užtikriname, kad Dalyvio pasiūlytas sprendinys nereikalauja didesnio metinio energijos kiekio iš centralizuotų miesto tinklų pirkimo, nei Valdžios Subjektui perleidžiamos metinės energijos kiekis, skirtas virtuvės, parduotuvės ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, buitinio karšto vandens šildymo įrenginiams, automobilių įkrovimo stotelėms, serverinių patalpų įrangai“. Atsakovės vertinimu ir teismui nėra pagrindo su tuo nesutikti, kad paaiškinimais ieškovė patvirtino, jog ji į pasiūlymą įtraukė Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 p., Sutarties 3 priede 26 p., 3 priedo 3 priedėlyje, 14 priedo 1 priedėlyje nurodytus įrenginius bei patalpas, kuriems negalėjo būti nurodoma elektros energija. Pagal ieškovės pasiūlytą sprendinį žiemą ieškovės dalyje bus naudojama elektra iš centralizuotų tinklų. Kadangi nurodyti duomenys patvirtino neatitikimą Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 p., Sutarties 3 priede 24 p., 3 priedo 3 priedėlyje, 14 priedo 1 priedėlyje nustatytiems reikalavimams, atsakovė nepriėmė ir nevertino tokio virtualaus kaupiklio sprendinio bendrai vertindama ieškovės atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio tinkamumą, įgyvendinamumą.

145. Be to, virtualaus kaupiklio sprendinys pagal savo esmę negali būti priskirtinas prie atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinių. Pretenzijoje taip pat nurodoma: „virtualaus kaupiklio sprendinys yra įdiegtos detalios apskaitos objektas „apskaitysime kaip pasaugotą saulės energijos kiekį, panaudotą šių sistemų veikimui palaikyti. Sumontuota išmani elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistema leis labai detaliai matyti kur ir kiek energijos panaudojama. Tai objektyvi apskaitos sistema“. 2024-10-31 paaiškinime ieškovė nurodė „Virtualus energijos kaupiklis yra numatytas energijos kaupimui (sekimui apskaitos tikslais)“. Ieškinyje nurodytas apibūdinimas: „apskaitysime kaip pasaugotą saulės energijos kiekį, panaudotą šių sistemų veikimui palaikyti“ (ieškinio priedas Nr. 2.2). Atsakovės vertinimu ieškovė elektros apskaitos sistemą, kurią ir taip turėtų įdiegti, pristato kaip atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinį – virtualų kaupiklį. Pagal Pirkimo sąlygas (14 priedo 1 priedėlio 8 punktą) ieškovė, pateikdama energijos vartojimo rodiklius, galėjo neįtraukti tik atsinaujinančių energijos šaltinių, energijos kiekių, tačiau ne kitų finansinių, teisinių sprendinių (ypač neatitinkančių suformuotų galutinių Pirkimo sąlygų reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, atsakovė nepriėmė ir nevertino tokio virtualaus kaupiklio sprendinio bendrai vertindama ieškovės atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio tinkamumą, įgyvendinamumą.

146. Atsakovės vertinimu atmetus virtualaus kaupiklio sprendinį kaip negalimą ir Pirkimo sąlygų visumos neatitinkantį, tapo aišku, kad planuojama pastatyti saulės elektrinė neužtikrins viso metinio elektros energijos poreikio. Ypač žiemos laikotarpiu, kai bus didelis elektros energijos poreikis, elektros energija turės būti perkama iš centralizuotų tinklų, ko ieškovė nepagrįstai neįvertino. Siūloma saulės elektrinė neįgyvendinama, kadangi netilptų ant objekto stogo, tokiu atveju neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio ir pajėgumų saulės elektrinė visgi būtų įrengta, kokie būtų jos faktiniai pajėgumai. Atsakovė nurodė, kad Sprendime nurodomas terminas „netelpa“ yra aiškintinas ne tik kaip fizinis saulės elektrinės elementų ir priklausinių neatitikimas stogo parametrams, tačiau taip pat ir fiziškai sutalpinus visus įrenginius, jie neužtikrintų optimalaus saulės elektrinės veikimo. Visų pirma, 800 kW galingumo saulės elektrinė fiziškai netelpa ant objekto stogo. Ieškovė pasiūlyme nurodė - objekto stogas yra plokščias. Remdamasi viešais duomenimis atsakovė nurodė, kad siekiant įrengti 1 kW galingumo saulės elektrinę reikia apie 10 kv. m. ploto. Atsižvelgiant į tai, 800 kW galingumo saulės elektrinei reikėtų bent 8 000 kv. m. ploto ant stogo. Ieškovės pasiūlyme numatytų pastatų stogo bendras plotas yra 9 340 kv. m. Ieškovė neįvertino, kad stogo plotas bus skirtas tik saulės elektrinei, t. y. iš šio bendro ploto nėra atimtas plotas reikalingas kitoms inžinerinėms sistemoms (vėdinimo, nutekėjimo ir pan.), elektros energijos kaupikliams, stogo parapetams ir kitoms būtinosioms konstrukcijoms, kurios užima stogo plotą, bei stogo terasai (pagal planą), nes naudingas plotas yra žymiai mažesnis. Taip pat atsakovė nurodė ir kitus argumentus, tai, kad saulės modulis turi būti pastatytas 15° pasvyrimo kampu, kad tarp eilių turėtų būti bent 4,46 m tarpas, o iš pateikto brėžinio matyti, kad saulės moduliai „sudėlioti“ taip, kad nepaliekama vietos priėjimui prie jų. Nepaliekama vietos ant stogo kitoms inžinerinėms sistemoms, stogo parapetams, atitvarams, elektros energijos kaupikliams ir kitiems įrengimams, kurie būtini ir pačios ieškovės pasiūlyme (kituose paaiškinimuose) nurodomi ant stogo. Vadovaujantis pateiktu pasiūlymu, ant stogo turėtų tilpti ne tik saulės elektrinė, bet ir kita konkrečiai nurodoma inžinerinė įranga, kuri užims didžiąją stogo dalį. Be virtualaus kaupiklio sprendinio kiti atsinaujinančių šaltinių sprendiniai ieškovės pasiūlyme (netgi jeigu būtų vertinta, kad saulės elektrinė tilps ant stogo ir bus maksimaliai funkcionali) yra nepakankami užtikrinti objekto elektros poreikius. Ieškovės nurodytos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1500 kW fizinių kaupiklių be virtualaus kaupiklio nepakaks užtikrinti 686 238 kWh (ieškovės dalyje). Saulės elektrinės veikimas yra paremtas tuo, jog pagaminta energija turi būti tuo pačiu metu ir panaudojama. Įvertinus visus pačios ieškovės pateiktus duomenis, atsakovė padarė išvadą, kad ieškovės sprendinys realiai neužtikrina tokio kiekio elektros energijos (realiai panaudojamos, o ne formaliai pagaminamos), kad nebūtų elektros energijos pirkimo iš centralizuotų tinklų. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, įvertinus visumą, pagrįsta sutikti su atsakove, kad ieškovė nepagrindė, kad pirks „0“ kWh iš centralizuotų tinklų. Ieškovė pateiktais paaiškinimais nepašalino kilusių abejonių ir nepagrindė sprendinio įgyvendinamumo. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad už atsakovę negalėjo daryti jokių perskaičiavimų.

147. Ieškovės vertinimu atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė, jog jos pagamintos elektros energijos pakaks visam objekto poreikiui patenkinti, yra nepagrįsti. Be to, atsakovė savo teiginius grindžia nepagrįstai neįskaidydama virtualaus kaupiklio sprendinio, nors pastarasis sprendinys turi būti vertinamas su visais kitais ieškovės ginčo Pirkime pasiūlytais sprendimais (saulės elektrine, 1500 kWh talpos energijos kaupikliais, kt.). Ieškovės vertinimu vien tai, jog ji dialogo metu nepateikė visų savo galutinių techninių pasiūlymo duomenų nepateisina atsakovės sprendimo (P2) parametrą įvertinti „0“ balu. Be to, atsakovės motyvai, kuriais yra siekiama atskleisti (P2) parametro aiškinimą ir taikymą per skirtingas techninės specifikacijos nuostatas ir partnerystės projekto sutarties sąlygas (t. y. net skirtingos teisinės reikšmės dokumentuose), reikšmingai peržengia leistinas sisteminio Pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo ribas. Partnerystės sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“, VI skyriuje „Komunalinių mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas“, yra nustatyta, kad privatus subjektas dalyvauja komunalinių paslaugų organizavime ir koordinavime, ko neginčija ir pripažįsta pati atsakovė. Paslaugų teikimas, tame tarpe ir komunalinių paslaugų organizavimas ir koordinavimas, priskirtas privataus subjekto rizikai ir atsakomybei. Ieškovės sprendimai pilnai atliepia atsakovės (P2) parametru siekiamą rezultatą – energijos poreikio iš centralizuotų tinklų per metus – nebuvimą objekte. Atsakovė visiškai nepagrįstai komunalinių paslaugų dalį priskiria išimtinai savo „daliai“. Komunalinių paslaugų organizavimas, koordinavimas bei elektros energijos apskaita yra ieškovei tenkanti dalis (tiek pagal pačios atsakovės cituojamą Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punktą, tiek ir partnerystės sutarties projekto sąlygas). Ieškovės vertinimu partnerystės sutarties nuostatos neriboja ieškovės pasiūlyto sprendinio, priešingai nei teigia atsakovė. Ieškovės vertinimu, atsižvelgus į sąlygas, privačiam subjektui buvo pavestas ne tik komunalinių paslaugų organizavimas ir koordinavimas, tačiau ir aktualios infrastruktūros sukūrimas, tame tarpe komunalinėms paslaugoms teikti.

148. Sutiktina su atsakove, kad ieškovė netinkamai aiškina savo pareigas dėl komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo. Atsakovė laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, neva jai perduodamos komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijos, o taip pat visos elektros energijos tiekimo infrastruktūros įrengimo (statybos) darbai reiškia, jog ieškovė gali pati nuspręsti, iš kokių šaltinių bus tiekiama elektros energija atsakovės Objekto daliai. Pirkimas yra valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, kur yra aiškiai išskirta statybos dalis ir paslaugų teikimo dalis, kas atitinkamai reiškia ir aiškiai išskirtas rizikas bei funkcijas atskirose dalyse (sutarties vykdymo etapuose). Vien tai, jog statybos darbų etape būtent ieškovei yra perkeliama visa rizika dėl elektros energijos tiekimo infrastruktūros sukūrimo, automatiškai nereiškia, jog paslaugų teikimo dalyje/ etape ieškovei yra perduodama visa rizika, funkcijos dėl elektros energijos tiekimo ir suvartojimo. Argumentai, kuriais ieškovė siekia įrodyti, jog jai priklauso teisė siūlyti virtualaus kaupiklio sprendinį vien dėl to, kad ji įrengs elektros įvadą, skaitiklius, pačią saulės elektrinę, t. y. vykdys darbus, yra absoliučiai nepagrįsti. Nors, kaip ieškovė teigia, jai buvo suteikiama funkcija teikti komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo paslaugas, tačiau tokios funkcijos nebuvo neribotos. Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ nurodyti sutarties vykdytojo (ieškovės, jeigu ji būtų laimėjusi) komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo paslaugų ribojimai, t. y. 27 punkte buvo nurodyta, jog Komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos šio priedo 26.2 punkte, yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. Pass-through costs) ir jas apmoka Valdžios subjektas pagal faktinius suvartojimo duomenis. Valdžios subjektas gali tikrinti Privataus subjekto pateiktos informacijos, susijusios su Komunalinėmis paslaugomis, pagrįstumą. Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 punkte yra būtent nurodytos atsakovės Objekto dalies patalpos ir įrenginiai, kuriems teikiama elektros energija. Taip pat Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai nurodyta, kad turi būti visiškai atskirta dalis Objekto elektros energijos poreikių. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad vien tik komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijų pavadinimas ieškovei suteikia teisę pateikti virtualaus kaupiklio sprendinį, kadangi aiškina tokias funkcijas pernelyg plečiamai, kai tuo tarpu Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ bei kitose Pirkimo sąlygose yra nurodyti tokių ieškovei perduodamų funkcijų apribojimai.

149. Pirkimo sąlygų 18 priede dėl (P2) kriterijaus vertinimo buvo pateikta nuoroda į Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlį. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo nurodyta, jog ieškovė turi ne tik formalistiškai nurodyti elektros energijos kiekius, bet ir juos tinkamai pagrįsti (įrodyti energetinio efektyvumo sprendinio įgyvendinamumą, jeigu toks sprendinys siūlomas): 14 priedo 1 priedėlio 10 punktas. Dalyvis gali prie atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos kiekių pasiūlyti ir turi užtikrinti, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių poreikis būtų padengtas iš Dalyvio įsigyjamos nuotolinės saulės elektrinės. 14 priedo 1 priedėlio paskutinė pastraipa Objekto energijos vartojimo suminiai ir sąlyginiai rodikliai turi būti apskaičiuoti naudojant norminius klimatologinius duomenis, pateiktus RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“. Skaičiavimuose naudojami artimiausios Objektui esančios Šiaulių ,,Šiaulių CAMS“ stoties duomenys. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje taip pat nurodoma, jog gali būti siūlomas energetinio efektyvumo sprendinys, tačiau pagal 14 priedo 1 priedėlio 8 punktą jis taikomas tik nurodant elektros energijos kiekius, kurie nėra perkami ieškovės iš centralizuotų tinklų savo dalyje: „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis vertinimo 1 lentelėje „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintos iš Privataus subjekto Objekte Sutarties metu Žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių.“ Nebuvo leista teikti atsinaujinančių energijos šaltinių kitoje dalyje, kuri nepateikta 1 lentelėje „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ – atsakovės Objekto dalyje. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje taip pat nurodyta, kurie įrenginiai ir patalpos nėra skaičiuojami ir nenurodomas elektros energijos kiekis, t. y. aiškiai nukreipiama į Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punktą bei Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ nurodytas sąlygas. Pačiame Pirkimo sąlygų 18 priede yra nurodyta, jog visais atvejais vertinamas viso pasiūlymo realumas ir įgyvendinamumas. Kadangi energetinio efektyvumo sprendinys yra ieškovės pasiūlymo neatskiriama dalis, tai jam taikomos tos pačios realumo ir įgyvendinamumo sąlygos. Pirkimo sąlygos nukreipia į konkrečius kitus punktus arba pačiame konkrečiame dokumente yra aiškūs reikalavimai dėl energetinio efektyvumo sprendinio apimties, realumo ir įgyvendinamumo pagrindimo.

150. Trečiojo asmens vertinimu vadovaujantis Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 2 ir 6 punkto reikalavimais, teikiant pasiūlymą ir savo siūlomą sprendinį bei nurodant (skaičiuojant) (P2) kriterijaus „Energetinis efektyvumas“ subkriterijaus „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ reikšmę ir subkriterijaus „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ reikšmę, elektros skiltyje teikiami šiluminės energijos (kWh) kiekiai turėjo būti teikiami be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei naudojamos elektros atsakovės darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, buitinei technikai, telefonams ir kt. Tačiau nepaisant šio Pirkimo sąlygų reikalavimo, ieškovė vis tiek, nepagrįstai nesilaikydama Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 2 ir 6 punkto reikalavimų, minėtus elektros energijos poreikius (kiekius) įtraukė į savo siūlomą saulės elektrinės modelį. Be to, ieškovė dublike (63-64 p., 68 p., 75 p. ir kt.) pateikia naujus argumentus, kurie nebuvo teikti kartu su Pretenzija Nr. 1, bando įrodyti, kad tai galėjo padaryti, nes ieškovei tariamai tą leido daryti Partnerystės sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ nuostatos. Sutiktina, kad ši sutarties projekto nuostata nepaneigia Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 2 ir 6 punkto reikalavimų, pagal kuriuos skaičiuojant ir teikiant savo siūlomo sprendinio pagrįstumą, buvo numatyta neįtraukti tos elektros energijos poreikio dalies (ŠVOK dalis), kuri yra priskirta atsakovės, o ne ieškovės rizikai. Sutiktina su atsakove, kad šiuo atveju sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas nėra skirtas prieštaravimų ištaisymui. Neperžengia leistinų sisteminio Pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo ribų.

151. Ieškovė iš esmės laikosi nuostatos, kad teikdama galutinį pasiūlymą Pirkime, nebuvo ribojama pasiūlyti savo galutinius techninius pasiūlymo duomenis (Pirkimo sąlygų 77 punktas). Ieškovės vertinimu vien tai, jog ji dialogo metu nepateikė visų savo galutinių techninių pasiūlymo duomenų, priešingai nei įrodinėja atsakovė atsiliepime, nepateisina (P2) parametro taikymo aspektu ieškovės pateiktą galutinį pasiūlymą įvertinti „0“ balu. Su ieškovės argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti nes ieškovės argumentai prieštarauja Pirkimų įstatymo 23 straipsnio 13 daliai, Pirkimo sąlygoms, be to ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje išsakytai pozicijai. Be kita ko, pažymėtina, kad Pasiūlymas reiškia Kandidato pagal Sąlygų 20 priedą Pasiūlymo forma nurodytas formas kartu su pagrindžiančiais dokumentais pateikiamą pasiūlymą, aptariantį Sąlygose suformuluotus bei dialogo metu aptartus Projekto įgyvendinimo techninius, finansinius ir teisinius klausimus, pateikiantį kitą Sąlygose reikalaujamą informaciją, bei pagal kurį Kandidatas yra pasirengęs pasirašyti Sutartį. Kandidato pateiktas pasiūlymas yra galutinis. Techninis pasiūlymas reiškia pagal Sąlygų 20 priedo Pasiūlymo forma A dalyje nurodytą formą, kartu su pagrindžiančiais dokumentais pateikiamą pasiūlymą dėl Projekto įgyvendinimo techninių sąlygų (šios nutarties 126 punktas). Atsižvelgus į atsakovės poreikius, Pirkimo sąlygas, paaiškinimus, ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, ieškovės argumentai šiais nurodytais aspektais nepagrįsti ir neįrodyti.

152. Ieškovės vertinimu Sprendime atsakovė nepagrįstai išreiškė abejonę, ar 800 kW galios saulės elektrinė tilps ant objekto pastatų stogų, ji neparemta konkrečiais ieškovės pasiūlymo duomenimis. Atsakovė Sprendime teigia, jog „Abejotina ar saulės elektrinė tilps ant pastatų stogų 800 kW galios SE reikalingas minimalus plotas 4800 m², taip pat reikia įvertinti aptarnavimo takus ir tarpus tarp fotovoltinių modulių, kad neužstotų vienas kito. Darytina išvada, kad ant stogų numatytos galios SE nesutalpinama“. Ieškovė nurodė, kad pasiūlyme numatytų pastatų stogo bendras plotas pagal pateiktą planą yra net 9430 k. m. Ieškovė su pretenzija pateikė trečiosios šalies „Reenpro“ UAB atliktus skaičiavimus kokia maksimali saulės elektrinė gali būti įrengta ant pastato stogo. Be to, saulės elektrinės įrengimas yra sutarties vykdymo sąlyga (tai pasiūlymo sprendimas, kuris jau sprendžiamas sutarties vykdymo etape), todėl 800 kW galios saulės elektrinės montavimas ant stogo yra išimtinai sutarties vykdymo sąlyga, kurią ieškovė įsipareigoja užtikrinti sutarties metu, o šiuo metu šis atsakovės pažymėtas aspektas išeina už Pirkimo procedūros bei pasiūlymo vertinimo ribų. Atsakovė nurodė, jog ieškovės su Pretenzija 1 pateiktas modeliavimas, tik patvirtina prielaidas, kad stogo plotas yra per mažas optimaliam saulės elektrinės išdėstymui. Atsakovė nurodė, jog „Perkančioji organizacija“ pateikdama informaciją apie galimybę įrengti saulės elektrinę ant pastatų stogų tik norėjo atkreipti Dalyvio dėmesį į tai, kad Dalyvis priėmė pernelyg optimistišką sprendimą, kadangi ant stogų planuojama įrengti ir elektros energijos kaupiklius, be to ant stogų bus dar ir kita inžinerinė įranga. Ieškovės vertinimu, Pretenzija pateikus duomenis, jog ieškovės pasiūlyme numatytų pastatų stogo bendras plotas yra net 9430 k. m. ir su Pretenzija pateiktus aktualius ekspertinius skaičiavimus, atsakovė Atsakyme 1 nurodė visai naujus motyvus „SE yra įsprausta ant stogo ir nepagamins optimalaus skaičiuojamo el. energijos kiekio“ ir pan. Ieškovės vertinimu atsakovės pozicija yra nenuosekli, prieštaringa (nebėra aišku, kas yra tikrinama ir vertinama). Teismui įvertinus Sprendime, Atsakyme į pretenziją 1, taip pat atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovės pozicija yra nenuosekli (šios nutarties 111,112, 115 punktai). Teismo vertinimu atsakovės Sprendime nurodytos abejonės yra pagrįstos, nes ieškovė nepateikė duomenų, kuriuos atsakovė būtų galėjusi įvertinti, siekdama įsitikinti ieškovės pateiktų duomenų dėl 800 kW galios saulės elektrinės įrengimo ant stogo, įvertinus ir kitus būtinus inžinerinių sistemų sprendinius, pagrįstumu. Ieškovė nesutikdama su atsakovės atsiliepimo teiginiais, iš esmės laikosi pozicijos, kad saulės elektrinės įrengimas yra sutarties vykdymo sąlyga, kad ieškovei Pasiūlyme pakanka nurodyti konkretų sprendinį. Ieškovė nurodė, kad Partnerystės sutarties projekto nuostatos patvirtina, jog sutarties metu Objektas bus kuriamas, rengiama projektinė dokumentacija, tame tarpe techninis darbo projektas (partnerystės sutarties projekto 10.8 punktas). Tik partnerystės sutarties vykdymo metu bus rengiama projektinė dokumentacija, kurioje bus detalizuojami ieškovės pasiūlymo sprendiniai bei jų įgyvendinimas, tame tarpe ir saulės elektrinės išdėstymas ant stogo bei kiti sutarties vykdymo reikalavimai. Itin detalių duomenų, atitinkančių techninį projektą ieškovės nebuvo prašoma pateikti, tačiau ieškovė turėjo ne tik, kaip nurodė įsivertinti pati, bet ir pateikti duomenis, kurių pagrindu atsakovė galėtų įsitikinti siūlomų sprendinių pagrįstumu.

153. Ieškovės manymu, saulės pagaminamas metinis elektros energijos kiekis yra net didesnis nei metinis elektros energijos poreikis. Šių duomenų daugiau nei pakanka, jog būtų konstatuojamas (P2) parametro rodiklio įgyvendinamumas, o likusieji klausimai turi būti priskiriami sutarties vykdymo etapui, tame tarpe ir saulės elektrinės įrengimo ant stogo vykdymo klausimai. Ieškovės manymu, ji paneigė Sprendimo motyvus, kad 800 kW galios saulės elektrinė pagal preliminaraus išdėstymo sprendinius telpa, be kita ko, specialistų skaičiavimais, kurie pateikti byloje. Nurodė, kad pirminiame saulės elektrinės išdėstyme nėra nurodyti tikslūs stogo nuolydžiai, alsuokliai bei (ŠVOK) įranga, nes šie sprendiniai pagal statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus turi būti detalizuojami techninio projekto arba techninio darbo projekto metu, o tai nėra Pirkimo reikalavimų pasiūlymui dalis. Detalizuojant sprendinius techninio projekto arba techninio darbo projekto metu, galutinis saulės elektrinės elementų išdėstymas gali keistis. Taip pat priklausomai nuo pastato infrastruktūros sprendinių (ŠVOK) gali keistis ir saulės elementų tvirtinimo sprendiniai, bet pasak ieškovę, ji savo pasiūlyme suprojektavusi mažesnę (800 kW), nei galimą (897 kW) saulės elektrinės galią visas šias rizikas įsivertino. Teismo vertinimu, ieškovė duomenis dėl teiktų sprendinių įgyvendinimo pagrįstumo, turėjo pareigą pateikti su Pasiūlymu.

154. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad šaltinis, kuriuo remiasi atsakovė, analizuodama, ar 800 kW saulės elektrinė tilps ant objekto pastatų stogų, yra Swedbank „blogas“ ir pateikiami panašūs abstraktūs pasvarstymai, o ne konkretūs, su konkretaus objekto specifika susiję sprendiniai. Teismo pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad remiasi ir viešais duomenimis, nes neturėjo objektyvių duomenų, kuriuos būtų galėjusi įvertinti. Ieškovė nurodė, kad yra įsivertinusi, kad ant pastato stogo bus ir kitų pastatų infrastruktūros įrenginių (ŠVOK). Technologiškai, galimas įvairus – tiek vertikalus (pvz. tvirtinant juos prie pastato fasado), tiek horizontalus su įvairiais tvirtinimo kampais (pvz. tvirtinant ant stogo ar teritorijoje ant dangos). Ieškovės pateiktame saulės elektrinės 3D modelyje aiškiai matosi, kad yra palikta vietos visų perimetrų parapetams, taip pat nėra išnaudotas ir visas pastato stogo plotas taip, kad neliktų vietos kitoms inžinerinėms sistemoms. Ieškovė, priešingai nei teigia atsakovė, ir kaip matyti iš ieškovės pateiktų sprendinių (Stogo planas) yra numačiusi ir vietas vėdinimo įrenginiams įrengti, nėra numačiusi ant objekto pastatų stogo talpinti elektros energijos kaupiklių. Ieškovės pasiūlyme pateiktame brėžinyje aiškiai ir nedviprasmiškai yra numatyta vieta energijos kaupikliams. Ieškovė stogo terasų neprojektavo, o pasivaikščiojimo kiemeliai ant stogo (3 aukšto lygyje), nebuvo įtraukti skaičiuojant bendrą stogo plotą, t. y. bendras stogo plotas pateiktas jau įvertinus (atėmus) pasivaikščiojimo kiemelius ant stogo. Ieškovės vertinimu, atsakovė daro klaidingas prielaidas ir klaidingą išvadą, kad 800 kW saulės elektrinė niekaip netilps ant stogo, kurio bendras plotas yra 9340 kv. m. Ieškovė be kita ko, remiasi „Reenpro“ skaičiavimais, tačiau tik su pretenzija pateikė „Reenpro“ UAB atliktus skaičiavimus kokia maksimali saulės elektrinė gali būti įrengta ant pastato stogo. Kaip minėta, ieškovė duomenis dėl teiktų sprendinių įgyvendinimo pagrįstumo, turėjo pareigą pateikti su Pasiūlymu.

155. Ieškovė 2025-02-11 pateikė į bylą teismo eksperto S. M. 2025-02-11 parengtą konsultacinę išvadą Nr. 25-06 nurodydama, kad teismo eksperto parengta išvada patvirtina, jog ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo balas (P2 parametras) buvo apskaičiuotas netinkamai, t. y. atsakovės sprendimas skirti ieškovei „0“ balų pagal (P2) parametrą yra visiškai nepagrįstas.

156. Iš konsultacinės išvados matyti, kad tyrimui buvo pateikti klausimai, nurodomi kokie duomenys iš civilinės bylos buvo pateikti vertinimui. Konsultacinėje išvadoje nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu buvo pateikta išvada ir atsakyta į konkrečius klausimus. 1. Ar dalyvio UAB „DG VPP vystymas“ suplanuota saulės elektrinė objekte, kurios galia yra 800 kW, bei susiję technologiniai sprendiniai (t. y. 1500 kWh elektros energijos kaupikliai, energijos apskaitos sprendimai, kt.) leis užtikrinti dalyvio skaičiuotą metinį elektros energijos poreikį (686 238 kWh) objektui (Šiaulių tardymo izoliatoriui) ir atitinkamai Pirkimo vykdytojui nereikės įsigyti papildomos elektros energijos iš centralizuotų tinklų per metus?.

157. Atsakyme į 1-ą klausimą nurodyta, kad „dalyvio Pasiūlyme suplanuota saulės elektrinė, kurios galia 800 kW, pagamins apie 714 047 kWh elektros energijos, t.y daugiau negu skaičiuotinis metinis elektros energijos poreikis (686 238 kWh). Paskirais mėnesiais saulės elektrinės pagaminamas elektros energijos kiekis bus mažesnis negu skaičiuotinis mėnesio poreikis, tačiau Valdžios Subjektui nereikės įsigyti papildomos elektros energijos dėl toliau išdėstytų aplinkybių. Valdžios Subjektas savo poreikiams (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės ir kt.) kas mėnesį turėtų įsigyti po 53 800 kWh elektros energijos, o iš viso per metus – 645 600 kWh. Tai reiškia, kad elektros energijos įsigijimas iš centralizuotų tinklų minėtiems poreikiams būtų reikalingas bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo pasirinkto papildomo elektros energijos gamybos būdo (tiriamuoju atveju – saulės elektrinės). Įgyvendinus Dalyvio Pasiūlyme numatytus sprendinius (t. y. 1500 kWh fiziniai elektros energijos kaupikliai, energijos apskaitos sprendimai, kt.), Valdžios Subjekto įsigyjamas elektros energijos kiekis iš centralizuotų tinklų kas mėnesį svyruos, tačiau suminis metinis elektros energijos poreikis iš centralizuotų tinklų nedidės, bet gali ir šiek tiek mažėti. Todėl daroma išvada, kad Dalyvio Pasiūlyme suplanuota saulės elektrinė ir su ja susiję sprendiniai leis užtikrinti Dalyvio skaičiuotą metinį elektros energijos poreikį (686 238 kWh) Objektui ir Valdžios Subjektui nereikės įsigyti papildomos elektros energijos per metus“.

158. 2 klausimas. Ar dalyvio UAB „DG VPP vystymas“ suplanuota saulės elektrinė fiziškai tilps ant objekto stogo, įvertinus tai, jog stogo ploto dalis taip pat yra reikalinga ir kitoms reikmėms? Jei suplanuota saulės elektrinė fiziškai tilps ant objekto stogo, prašome Jūsų papildomai įvertinti Lietuvos kalėjimų tarnybos poziciją, kuri nurodyta 2025-01-23 atsiliepimo 4.1.4 poskyryje, 56-63 p. (civilinė byla Nr. e2-420-440/2025) (atsiliepimas pridedamas), bei jos pagrįstumą?

159. Atsakyme į 2-ą klausimą nurodyta, kad „stogo, ant kurio planuojama įrengti saulės elektrinę plotas yra 9340 m², o saulės elektrinei reikiamas plotas yra 8000 m² (įskaitant tarpus tarp eilių, tarpus praėjimams ir kitus būtinus Saulės Elektrinei stogo plotus). Tokiu atveju saulės elektrinė turi užimti apie 85 % stogo ploto. Įvertinant tai, kad dalis inžinerinės įrangos ant stogo gali būti įrengta Saulės Elektrinės plote (tarpuose tarp eilių, vietoje paskirų elementų), o energijos kaupikliai įrengiami ant žemės, daroma išvada, kad laisvo stogo ploto pakaktų stogo inžinerinėms sistemoms įrengti, o saulės elektrinė gali būti įrengta (tilpti) ant Objekto stogo. Kadangi detalūs stogo inžinerinių sistemų sprendiniai paaiškės tik parengus Techninį darbo projektą, konkrečių saulės elektrinės įrengimo sprendinių šiuo metu pateikti nėra galimybės. Dalyvio Pasiūlyme numatyta: (i) Stogo plane - A156_PPP-SA-B-02.5 Stogo planas.pdf - numatytos vietos vėdinimo įrenginiams įrengti, (ii) Brėžinyje (A156_PPP-SP-B-02.1 Sklypo planas.pdf) numatyta vieta energijos kaupikliams, kuri nėra numatyta ant stogo; energijos kaupikliai numatomi pastatomi ant žemės, šalia priėmimo - paskirstymo punkto (A156_PPP-SP-B-02.1 Sklypo planas.pdf). Byloje yra pateiktas saulės elektrinės modulių išdėstymo planas, kuris turėtų būti tikslinamas techniniame darbo projekte. Byloje pateikti UAB „Reenpro“ sprendiniai įvertina aptarnavimo takus, tarpus tarp fotovoltinių modulių (kad neužstotų vienas kito) bei kitas aktualias aplinkybes. Įvertinant visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, jog nėra pagrindo teigti, jog Saulės elektrinė nebus funkcionali ir per metus negebės užtikrinti aktualaus 714 047 kWh elektros energijos poreikio“.

160. 3. Ar dalyvio UAB „DG VPP vystymas“ suplanuota saulės elektrinė objekte, kurios galia yra 800 kW, bei susiję technologiniai sprendiniai (t. y. 1500 kWh elektros energijos kaupikliai, energijos apskaitos sprendimai, kt.), leis Pirkimo vykdytojui tiksliai identifikuoti elektros energijos kiekį (kWh), kuris buvo panaudotas objekte (i) iš saulės elektrinės bei (ii) iš centralizuotų tinklų?

161. Atsakyme į 3-ą klausimą nurodyta, kad „dalyvio Pasiūlyme numatyta elektros tiekimo sistemoje įdiegti išmanią elektros apskaitos ir subskaitiklių sistemą, kuri detaliai registruos energijos suvartojimą Objekte, atskiriant tiekimą iš Saulės Elektrinės ir centralizuotų tinklų. Šiuolaikinės elektros energijos apskaitos sistemos leidžia: tiksliai nustatyti energijos sunaudojimą kiekviename įrenginyje ir skyriuje; stebėti energijos balanso pokyčius realiuoju laiku; fiksuoti ir atskirti energijos šaltinius – tiek iš Saulės Elektrinės, tiek iš ESO tinklų; apskaityti „virtualiai“ sukauptą energiją. Remiantis tuo, galima daryti išvadą, kad Dalyvio Pasiūlyme numatyti technologiniai sprendiniai leidžia tiksliai identifikuoti energijos sunaudojimą pagal šaltinį (Saulės Elektrinė ir centralizuoti tinklai)“.

162. 4. Ar Pirkimo vykdytojo teiginiai, jog (i) „Objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių“ bei (ii) „Dalyvis pateikė ŠVOK daliai reikalingą šilumos energijos kiekį kWh neįvertinęs, kad šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau +7 laipsnių“ yra pagrįsti?

163. Atsakyme į 4-ą klausimą nurodyta, kad „1) Teiginys „Objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių“ yra neteisingas. Dalyvio Pasiūlyme numatyta, kad Saulės Elektrinė Objekte turės 800 kW galią ir per metus pagamins apie 714 047 kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad metinis pagaminamos elektros energijos kiekis 27 809 kWh viršija nustatytą 686 238 kWh poreikį. Saulės elektrinė metų bėgyje netolygiai gamina energiją – žiemos mėnesiais ji mažesnė, todėl tam tikrais laikotarpiais gali būti pagaminama mažiau energijos, negu yra jos poreikis. Šis trūkumas būtų kompensuojamas naudojant „virtualų kaupiklį“ (detaliau žr. atsakymą į trečiąjį klausimą). 2) Teiginys „Dalyvis pateikė ŠVOK daliai reikalingą šilumos energijos kiekį (kWh) neįvertinęs, kad šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau +7 laipsnių“ yra neteisingas. Dalyvio Pasiūlyme yra numatytas geoterminis šildymas, kuris nepriklauso nuo oro temperatūros. Geoterminiai šilumos siurbliai naudoja šilumą iš žemės gelmių, kur temperatūra stabili visus metus (apie +4 iki +10 °C), nepriklausomai nuo oro sąlygų. Todėl jų efektyvumas (COP) nemažėja esant žemai oro temperatūrai, kaip tai būna oras-oras arba oras-vanduo šildymo sistemose“.

164. Trečiasis asmuo 2025-02-18 kartu su paaiškinimais pateikė Vertinimo aktą – konsultacines išvadas, kurias rengė UAB „EiCoSolution“ ir ekspertai, vadovaujant teismo ekspertui D. K., nurodydamas, kad ekspertų išvadose ieškovės nurodyta 800 kW galios saulės elektrinė ir 1500 kW fizinių kaupiklis, tiek su ieškovės tik galutiniame pasiūlyme (t. y. pavėluotai) numatytu „virtualiu kaupikliu“, tiek be jo, neužtikrins bendro 686 238 kWh Objekto elektros energijos poreikio per metus ir kt. Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal nustatytus duomenis ieškovės siūlomas sprendinys – 800 kW saulės elektrinė ir 1500 kWh fizinis kaupiklis nepajėgs užtikrinti nepertraukiamo elektros tiekimo ištisus metus ir atsakovė vis tiek turės įsigyti elektros energiją iš centralizuotų tiekėjų, ko neneigia ir pati ieškovė.(Tripliko 22 p., Dubliko 124 p. (viii) papunktis bei Patikslinto ieškinio 6.2 priede pačios ieškovės pateikta lentelė (CPK 187 str.). Ekspertai daro pagrįstą išvadą, kad pagal pateiktą informaciją galima teigti, kad Objektas negali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš Objekte sumontuotos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1500 kWh talpos fizinio kaupiklio bei naudojant elektros paskolinimo modelį, ieškovės įvardijamą kaip „virtualus kaupiklis“ (Konsultacinės išvados, 13 psl.). Visa tai pagrįstai leidžia teigti, kad atsakovės sprendimas skirti „0“ balų pagal (P2) kriterijų yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi su siūlomu ieškovės sprendiniu nebus užtikrintas ir patenkintas Objekto elektros energijos poreikis, kuris pačios ieškovės skaičiavimais yra 686 238 kWh per metus.

165. Ieškovės siūlomas sprendinys (800 kW saulės elektrinė ir 1500 kW fizinis kaupiklis) neužtikrins atsakovės elektros energijos poreikio 686 238 kWh per metus, kadangi realiai nepagamins tokio energijos kiekio dėl sezoniškumo ir ribotos kaupimo fiziniame kaupiklyje galimybės. Kaip pagrįstai nurodo Ekspertai žiemos mėnesiais energijos trūksta, vasaros mėnesiais – jos perteklius prarandamas, todėl bendras Objekto elektros poreikis negalės būti užtikrinamas. Dėl šių priežasčių ekspertai pagrįstai daro išvadą, kad Objektas negali būti visiškai ir nenutrūkstamai būti aprūpintas elektros energija iš 800 kW saulės elektrinės ir 1500 kWh fizinio kaupiklio, kadangi atėmus elektros energijos metinius praradimus – 310 000 kWh, realiai pagaminamas ir galimas suvartoti elektros energijos kiekis bus tik 450 000 kWh, kas neužtikrins Objekto – 686 238 kWh poreikio (Konsultacinės išvados 9 psl.). Net jei atsakovė būtų vertinusi ieškovės galutiniame pasiūlyme nurodytą „virtualaus kaupiklio“ sprendinį kartu su 800 kW galios saulės elektrine ir 1500 kWh talpos fiziniu kaupikliu, Objektas nebūtų visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija, kai Objekto metinis poreikis yra 686 238 kWh, o įrenginių, kuriems skolinama elektra, papildomas poreikis – 645 600 kWh. Trečiojo asmens vertinimu išvados pagrindžia atsakovės ir trečiojo asmens nuosekliai byloje įrodinėjamą poziciją, kad ieškovės pasiūlytas „virtualaus kaupiklio“ sprendinys (net jeigu ir būtų pasiūlytas laiku, t. y. suderintas dialogo metu, ko šiuo atveju nėra, nes buvo pasiūlytas pavėluotai, t. y. nesilaikant Pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos) jokiu būdu negarantuoja atsakovei, kad įrengus 800 kW galios saulės elektrinę, atsakovei visai nereikės pirkti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų. Ieškovės siūloma įrengti saulės elektrinė kartu su „virtualaus kaupiklio“ sprendiniu, nesugeneruos tokio metinio elektros energijos poreikio, koks yra reikalingas atsakovei ir kt.

166. Ekspertams buvo pateikti klausimai :1. Ar Objektas gali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš Objekte sumontuotos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1500 kWh talpos fizinio kaupiklio, jei Objekto metinis elektros energijos poreikis yra 686 238 kWh? 2. Ką reiškia „virtualus kaupiklis“ ir koks jo veikimo principas (paskirtis) pagal ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlytą techninį sprendinį? 3. Ar Objektas gali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš Objekte sumontuotos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1500 kWh talpos fizinio kaupiklio bei naudojant elektros paskolinimo modelį, Ieškovės vadinamą „virtualiu kaupikliu“, jei Objekto metinis elektros energijos poreikis yra 686 238 kWh, o įrenginių, kuriems skolinama elektra, papildomas poreikis – 645 600 kWh? 4. Ar „virtualaus kaupiklio“ naudojimas ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlytame techniniame sprendinyje reiškia ir užtikrina, kad atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų visos Objekto eksploatacijos metu? 5. Kokia saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos dalis gali būti panaudota Objekto poreikiams, atsižvelgiant į tai, kad nėra vertinamas „virtualus kaupiklis“, perteklinė energija netiekiama į ESO tinklus, o Objekto saulės elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 700 000 – 760 000 kWh elektros energijos, naudojant 1500 kWh talpos kaupiklį? 6. Ar, atsižvelgiant į UAB „DG VPP vystymas“ siūlomus techninius sprendinius, UAB „DG VPP vystymas“ nurodytas mėnesinis elektros energijos poreikis yra realus, t. y. atitinka faktinius reikalingus elektros energijos kiekius? 7. Ar UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlyme nurodytas1 faktinis elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais iš tiesų gali būti „0“ (kaip nurodyta), atsižvelgiant į higienos normas ir Pirkimo technines specifikacijas? Įvertinus projektuojamo Objekto dydį, mastą ir visas inžinerines sistemas, išvardintas atsakovės atsiliepimo į ieškinį 61 p., koks elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais turėtų būti skaičiuojamas ir nustatomas?

167. Pateiktose išvadose nurodoma : 4.3. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad bus prarasta apie 310 000 kWh energijos. Šitie praradimai paskaičiuoti idealiu atveju, t. y., jei 100 % pagaminama energija iš karto būtų vartojama ir visos dienos pagamintu vienodą kiekį energijos, ko siūlomame sprendinyje nėra ir negali būti, nes šiltuoju metų laiku pagaminamos elektros energijos kiekis bus ženkliai didesnis, kai tuo tarpu šaltuoju metu pagamintos elektros kiekis bus per mažas Objekto poreikiams. Kadangi objekte bus pagaminta 760 000 atėmus praradimus 310 000 kWh, gausis sunaudotas energijos kiekis bus 450 000 kWh ir tai neužtikrins objekto 686 238 kWh poreikio.

168. 4.4. Įvertinus kad objektas generuos maksimaliu energijos išgavimu 760 000 kWh ir praras 85 100 kWh likutis bus 674 900 kWh arba įvertinus kad objektas generuos minimaliu išgavimu 700 000 kWh ir praras 85 100 kWh likutis bus 614 900 kWh. Tiek vienu, tiek kitu scenarijumi netenkina reikiamo energijos poreikio 686 238 kWh. Skaičiavime įvertinti praradimai dėl perteklinės energijos. Papildomai reikėtų įvertinti taip pat reikiamą energijos poreikį, kuris bus tiekiamas iš centralizuotų elektros tinklų, tuomet kai keletas dienų bus apsiniaukusios, ir esamas fizinis kaupiklis bus išsikrovęs, nes akumuliatorius gali tenkinti maksimaliai iki paros poreikio. Taip pat reikia įvertinti, kad akumuliatoriui pasikrauti taip pat reikia laiko. Jis negali akimirksniu priimti visą perteklinę sugeneruota energija, o tik tam tikrą kiekį. Tuomet reikėtų įvertinti dar praradimus dėl akumuliatoriaus techninių charakteristikų ir bendri praradimai būtų dar didesni.

169. 4.5. Pasiūlymo dalyvis „virtualų kaupiklį“ UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlytą techninį sprendinį apibūdina kaip „sumontuotą išmanią elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistemą, kuri

leis labai detaliai matyti kur ir kiek energijos panaudojama“ ir „Tai objektyvi apskaitos sistema,

kuri užtikrins Ieškovės P2 parametro metinį įsipareigojimą („0“ kWh elektros energijos iš centralizuotų tinklų).“. Pagal turimus duomenis nėra aišku, ar tai elektros apskaitos (skaitiklių) sistema, ar finansinės apskaitos (informacinė) sistema, ar kaip Atsinaujinančių išteklių energijos

įstatyme apibrėžtas atsiskaitymo metodas per virtualią asmens sąskaitą.

170. 4.6. „Virtualaus kaupiklio“ naudojimas ieškovės UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlytame techniniame sprendinyje nereiškia ir niekaip neužtikrina, kad atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų visos Objekto eksploatacijos metu, nes nėra jokių papildomų duomenų apie nenutrūkstamos energijos tiekimo sąlygas atskiruose objekto sprendiniuose ir jo būtinumo poreikio. Detaliau esamas klausimas atsakytas antrame klausime.

171. 4.7. Pagal pirmame ir antrame atsakymuose atliktą analizę matyti, kad panaudotas energijos kiekis bus mažesnis nei 450 000 kWh ir tai neužtikrins Objekto 686 238 kWh poreikio. T. y. maksimaliai gali būti panaudota Objekto poreikiams apie 65 proc.

172. 4.8. Norint Objekte nustatyti tikslų elektros energijos poreikį, reikia turėti detalesnę informaciją apie nagrinėjamą objektą. Preliminariai, atsižvelgiant į UAB „DG VPP vystymas“ siūlomus techninius sprendinius, nurodytas mėnesinis suvartojamos (bet ne pagaminamos Objekte) elektros energijos poreikis galėtų būti tinkamas, tačiau pagamintos energijos neužteks jam patenkinti, kadangi realiai bus panaudotas žymiai mažesnis elektros kiekis (detaliau 1 klausime).

173. 4.9. Tiek rekuperacijos, tiek vėsinimo (kondicionavimo) įranga turėtų būti įrengta visuomeninės paskirties pastatuose, siekiant užtikrinti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir karšto vandens tiekimą – kad būtų sudarytos reikiamos mikroklimato sąlygos ir palaikoma pastovi higienos normomis apibrėžta temperatūra ir būtų užtikrinta oro kaita. UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlyme nurodytas faktinis elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais iš tiesų negali būti „0“ (kaip nurodyta), atsižvelgiant į higienos normas ir Pirkimo technines specifikacijas, nes įvertinus projektuojamo objekto dydį, mastą ir visas inžinerines sistemas elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais turėtų būti skaičiuojamas ir nustatomas inžineriniais technologiniais skaičiavimais, o be jų tikslaus skaičiavimo negalimas pateikti apibendrinimas.

174. Ieškovė 2025-02-21 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad trečiojo asmens pateiktoje Konsultacinėje išvadoje yra pateikiami prieštaringi teiginiai dėl virtualaus kaupiklio sampratos. Konsultacinę išvadą rengęs ekspertas nėra nuoseklus savo išvadose ir galimai interpretuoja sąvokas priklausomai nuo konteksto, kas kelia abejonių dėl Konsultacinės išvados objektyvumo ir patikimumo. Konsultacinėje išvadoje yra pateikiamas neteisingas skaičiavimas ir kt. Laimėtojo pateikta Konsultacinė išvada kelia rimtų abejonių dėl jos metodologinio pagrįstumo, nuoseklumo ir atitikimo faktinėms aplinkybėms. Ekspertas naudoja prieštaringus duomenis, neįvertina svarbių veiksnių ir remiasi nerealistiškais scenarijais, todėl ši išvada negali būti laikoma patikimu pagrindu sprendimui priimti. Su papildomais paaiškinimais pateikė eksperto S. M. 2025-02-21 parengtą konsultacinę išvadą Nr. 25-06A, nurodydama, kad dėl trečiojo asmens pateiktos Konsultacinės išvados ieškovei kyla pagrįstų abejonių dėl jos nuoseklumo, logiškumo ir faktinių duomenų vertinimo objektyvumo, pateikiami prieštaringi teiginiai, neteisingas skaičiavimas ir kt. Kadangi kilo abejonės dėl Konsultacinės išvados pagrįstumo, ieškovė kreipėsi į ekspertizės išvadą parengusį ekspertą S. M. su prašymu pateikti ekspertinį vertimą dėl konkrečių klausimų.

175. Į 1-ą klausimą: Ar Objekte bus prarandama energija dėl to, kad kai kuriais mėnesiais Saulės Elektrinė energijos pagamins daugiau, nei bus sunaudojama, o pagal ESO sąlygas negalima perteklinės energijos perduoti į centralizuotus tinklus? Atsakyme nurodyta, kad „ Pagal Atrankos Sąlygas, kai kurioms Objekto reikmėms (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės ir kt.) elektros energiją numatyta įsigyti iš centralizuotų tinklų. Tai reiškia, kad Objekte nėra numatyta įrengti visiškai autonomišką elektros energijos sistemą, nereikalaujančią papildomo elektros energijos įsigijimo iš centralizuotų tinklų. Todėl atitinkamai, kai Saulės Elektrinė pagamins daugiau energijos, Dalyvio Pasiūlyme numatyta pagaminamą elektros perviršį naudoti Valdžios Subjekto reikmėms (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės ir kt.). Dėl papildomo energijos tiekimo Valdžios Subjekto reikmėms, reikės pirkti mažiau elektros energijos. Tai yra laikoma „virtualiu“ elektros energijos kaupimu ir dėl to elektros energija nebus prarandama“.

176. 2 klausimas. Ar Objektas gali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš Objekte sumontuotos 800kW galios saulės elektrinės ir 1500 kW talpos fizinio kaupiklio, kai Objekto metinis elektros energijos poreikis yra 686 238 kWh?

177. Atsakyme į antrą klausimą nurodyta: „Pagal Atrankos Sąlygas Objekte nėra numatyta įrengti visiškai autonomišką elektros energijos sistemą, nereikalaujančią papildomo elektros energijos įsigijimo iš centralizuotų tinklų. Dalyvio Pasiūlyme suplanuota Saulės Elektrinė, kurios galia 800 kW, pagamins apie 714 047 kWh elektros energijos, t.y. daugiau negu skaičiuotinas metinis elektros energijos poreikis (686 238 kWh). Dalyvio Pasiūlyme taip pat numatyti 1500 kWh fiziniai elektros energijos kaupikliai, energijos apskaitos sprendimai, kt.), kurie užtikrina, kad tais mėnesiais, kai Saulės Elektrinė pagamins nepakankamai elektros energijos, būtų naudojama „virtualiai“ sukaupta energija. Tai reiškia, kad tą mėnesį Valdžios Subjektas pirktų energiją, kurios jis nepirko dėl to, kad kitais mėnesiais jis naudojosi („virtualiai“ kaupė) Saulės Elektrinės pagaminta energija. Tokiu atveju metinis iš centralizuotų elektros tinklų įsigyjamas kiekis būtų nepakitęs arba netgi sumažėtų“.

178. 3 klausimas. Ar „virtualaus kaupiklio“ naudojimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 204 straipsnyje?

179. Atsakymas į 3 klausimą : „Virtualus kaupiklis“ yra sąvoka, naudojama apibūdinti ne fizinę, o skaitmeninę energijos kaupimo ir valdymo bei balansavimo sistemą. Ši Dalyvio koncepcija remiasi išmania apskaita ir algoritmais, kurie analizuoja, valdo ir optimizuoja bei subalansuoja elektros energijos srautus tarp gamybos šaltinių, vartotojų ir, kai kuriais atvejais, centralizuotų tinklų. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 204 straipsnyje nėra reglamentuojamas „virtualaus kaupiklio“ naudojimas. Minėtame įstatymo straipsnyje reglamentuojama „virtuali asmens sąskaita“, kas yra visiškai kitas objektas. „Virtualioje asmens sąskaitoje“ yra virtualiai kaupiamos asmenų lėšos, tuo tarpu „virtualiame kaupiklyje“ virtualiai kaupiama, apskaitoma ir subalansuojama elektros energija“.

180. 4 klausimas. Ar Atrankos Sąlygose buvo numatyta, kad Viešasis Subjektas siekia, jog jam visiškai nereikėtų įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų visos Objekto eksploatacijos metu?

181. Atsakymas į 4 klausimą : „Pagal Atrankos Sąlygas, kai kurioms Objekto reikmėms (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės ir kt.) elektros energiją numatyta įsigyti iš centralizuotų tinklų. T. y. Atrankos Sąlygose reikalavimo, kad visos Objekto eksploatacijos metu Viešajam Subjektui nereikėtų visiškai įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų – nėra“.

182. 6. Klausimas. Ar dalyvio UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlytas sprendinys su „virtualiu kaupikliu“ reiškia ir užtikrina, kad Viešajam Subjektui visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų visos Objekto eksploatacijos metu? Ar siekiant užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą būtų reikalingi papildomi energijos šaltiniai ir papildomos elektros kaupimo technologijos?

183. Atsakymas į 5 klausimą : „Kaip nurodyta atsakyme į 4 klausimą, Atrankos Sąlygose reikalavimo, kad visos Objekto eksploatacijos metu Viešajam Subjektui nereikėtų visiškai įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų – nėra. Pagal Atrankos Sąlygas, kai kurioms Objekto reikmėms (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės ir kt.) elektros energiją numatyta įsigyti iš centralizuotų tinklų. Dalyvio Pasiūlyme numatyta, kad saulės elektros energijos tiekimas organizuojamas naudojant „virtualų kaupiklį“. „Virtualus kaupiklis“ užtikrina, kad tais mėnesiais, kai Saulės Elektrinė pagamins nepakankamai elektros energijos, būtų naudojama „virtualiai“ sukaupta energija. Tai reiškia, kad tą mėnesį Valdžios Subjektas pirktų energiją, kurios jis nepirko dėl to, kad kitais mėnesiais jis naudojosi („virtualiai“ kaupė) Saulės Elektrinės pagaminta energija. Tokiu atveju metinis iš centralizuotų elektros tinklų įsigyjamas kiekis būtų nepakitęs arba netgi sumažėtų. Dalyvio Pasiūlyme numatyta elektros tiekimo sistemoje įdiegti išmanią elektros apskaitos ir subskaitiklių sistemą, kuri detaliai registruos energijos suvartojimą Objekte, atskiriant tiekimą iš Saulės Elektrinės ir centralizuotų tinklų. Dalyvio Pasiūlyme numatyti technologiniai sprendiniai leidžia tiksliai identifikuoti energijos sunaudojimą pagal šaltinį (Saulės Elektrinė ir centralizuoti tinklai).“

184. 6 klausimas. Ar UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlyme nurodytas faktinis elektros energijos

poreikis vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais iš tiesų gali būti „0“ (kaip nurodyta), atsižvelgiant į higienos normas ir Pirkimo technines specifikacijas?

185. Atsakymas į 6 klausimą : „Iš tyrimui pateiktų duomenų nustatyta, kad Dalyvis 2024-09-13 CVP IS pranešimu Nr. 12841783 pateikė paklausimą Valdžios Subjektui, kur reikia priskirti vėdinimui, t. y. oro cirkuliacijai užtikrinti naudojamas elektros energijos sąnaudas, nes šios sąnaudos nėra sąnaudos, kurias galima konvertuoti į šiluminę energiją ir kurias būtų galima priskirti kaip šiluminės energijos sąnaudas, sunaudotas vėdinimo funkcijai. Valdžios Subjektas, atsakydamas į paklausimą nurodė, kad „jeigu vėdinimo sistema tik ištraukia orą iš patalpų (pavyzdžiui ventiliatoriai), tokių įrenginių rodikliai pateikiami prie pastatų inžinerinių sistemų elektros rodiklių“. Atitinkamai Dalyvio Pasiūlyme su vėdinimu susijusios sąnaudos (t. y. oro cirkuliacijai užtikrinti skirtos sąnaudos, oro papildomai nešildant) yra nurodytos bendrai su kitoms inžinerinėms sistemoms ir įrangai reikalingomis elektros energijos sąnaudomis. T. y. elektros energijos poreikis vėdinimui yra įtrauktas į Dalyvio Pasiūlymo 14 priedo 1 priedėlio poziciją „bendras elektros energijos poreikis pastatų techniniams įrenginiams (Privataus subjekto sumontuotos pastato inžinerinės sistemos, įranga ir kt.), išskyrus pastatų patalpų apšvietimas ir ŠVOK dalis“ ir yra dalis iš nurodytų 401 938 kWh per metus patiriamų sąnaudų. Dalyvio Pasiūlyme nurodytas faktinis elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais lygus 0 nereiškia, kad tais mėnesiais vėdinimas nevyksta. Tai reiškia tik tiek, kad Dalyvio Pasiūlyme elektros energijos sąnaudos vėdinimui nėra išskirtos atskira eilute, o nurodytos bendrai su kitoms inžinerinėms sistemoms ir įrangai reikalingomis elektros energijos sąnaudomis“.

186. 2025-02-20 trečiasis asmuo paaiškinimuose dėl eksperto prof. dr. S. M. parengtos konsultacinės išvados nurodė, kad eksperto turima kvalifikacija nėra susijusi su civilinėje byloje nagrinėjamais techniniais klausimais, ekspertas neturi kvalifikuotų žinių su saulės elektrinės įrengimu, elektros energijos gamyba ir vartojimu susijusiose srityse, kadangi iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ekspertas nėra atestuotas šiose srityse, neturi pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestato, todėl Konsultacinė išvada nėra pagrįsta ir objektyvi. Be to, eksperto išvados vienareikšmiškai pagrindžia, kad atsakovė turės įsigyti elektrą iš centralizuotų tiekėjų, o tai reiškia, kad atsakovė pagrįstai skyrė „0“ balų pagal ieškovo ginčijamą kriterijų. Eksperto išvados kardinaliai prieštarauja ieškovės nuosekliai deklaruojamai pozicijai, jog ieškovė pasiūlė sprendinį, kuris tariamai užtikrins, kad (P2) kriterijaus vertinamajam ir ataskaitiniam laikotarpiui (per vienerius metus) atsakovei visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų (Patikslinto ieškinio 39, 66, 69, 73 p., Dubliko 68 ir 70, 158 (viii) p.). Eksperto išvada patvirtino, kad ieškovės pasiūlyme nenumatyti sprendiniai, galintys užtikrinti Objekto funkcionavimą be elektros energijos pirkimo iš centralizuotų tiekėjų, nors ieškovė, siekdama gauti didesnius ekonominio naudingumo vertinimo balus, pasiūlyme melagingai deklaravo, kad elektros energija nebus įsigyjama iš centralizuotų tiekėjų ir kt.

187. 2025-02-21 atsakovė pateikė paaiškinimus dėl eksperto S. M. 2025-02-11 parengtos Konsultacinės išvados Nr. 25-06 ir 2025-02-18 UAB „EiCoSolution“ ir ekspertų vadovaujant teismo ekspertui D. K., Konsultacinės išvados. Atsakovė nurodė, kad abi išvados patvirtina, kad visas elektros energijos poreikis nebus patenkintas iš atsinaujinančių šaltinių; 800 kWh galingumo saulės elektrinės neįmanoma sutalpinti ant Objekto stogo. Ekspertinė išvada patvirtino, kad ieškovė klaidingai nurodė, jog elektros energijos nereikės pirkti iš centralizuotų tinklų. Ekspertinė išvada patvirtino atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kad virtualus kaupiklis yra ne techninis, o apskaitos sprendinys. Trečiojo asmens pateiktoje išvadoje ekspertai taip pat pažymėjo, jog atsinaujinančių šaltinių sprendinys, pasiūlytas ieškovės, nebus pakankamas užtikrinti elektros energijos poreikius ieškovės Objekto dalyje, kuriai buvo skiriami balai pagal (P2) kriterijų. Ekspertinė išvada patvirtina atsakovės argumentus, kad Objekto saulės elektrinė neužtikrins, jog elektros energijos poreikis, už kurį skiriami (R1) ir (R2) balai, bus padengtas pilna apimtimi iš atsinaujinančių šaltinių. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pateikė neteisingą (neįgyvendintiną) pasiūlymą, kuriame nurodoma, kad (ŠVOK) ir „Elektra“ dalis bus pilnai dengiama iš atsinaujinančių šaltinių, kadangi šių dalių poreikiui tenkinti reikės įsigyti elektros energiją iš centralizuotų tinklų. Ekspertinė išvada patvirtina, kad 800 kWh galingumo SE netilps ant Objekto stogo. Ekspertinės išvados 45 p. nurodyta, kad „Valdžios Subjektas tinkamai apytiksliai suskaičiavo saulės elektrinei įrengti reikalingą stogo plotą – 8000 m² “. Ekspertinės išvados 47 p. papildomai nurodyta, kad „stogo, ant kurio planuojama įrengti Saulės Elektrinę plotas yra 9340 m², o saulės elektrinei reikiamas plotas yra 8000 m ², apskaičiuojame, kad saulės elektrinė turi užimti apie 85 % stogo ploto“. Ekspertinės išvados 44 p. taip pat pažymėta, kad „Eksperto vertinimu, pakankamai detaliai sumodeliuoti saulės elektrinę ant stogo šiame etape nėra galimybės, nes nėra detalių inžinerinių sistemų išdėstymo ant stogo sprendinių (šie sprendiniai turi būti nustatyti Techninio darbo projekto rengimo metu)“ ir kt. Ekspertinėje išvadoje pateikiamas atsakymas, kad 800 kWh galingumo saulės elektrinė gali būti įrengiama ant Objekto stogo. Atsakovės įsitikinimu ši išvada priimta vengiant Ekspertinėje išvadoje suformuoti neigiamą atsakymą. Neabejotina, kad teismo ekspertas, parengęs Ekspertinę išvadą, galėjo preliminariai apskaičiuoti kiek užimtų vieni ir kiti inžineriniai įrenginiai, bet išvadoje tokie skaičiavimai nepateikti. Atsakovės vertinimu nesant ir nepateikiant jokių skaičiavimų, Ekspertinė išvada (vertinant kitų įrodymų kontekste) nepagrindžia ieškovės teiginių, t. y. Ekspertinė išvada šioje dalyje neturi didesnės įrodomosios galios lyginant su kitais byloje pateiktais įrodymais ir paaiškinimais.

188. 2025-03-03 Atsakovė pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovės 2025-02-21 rašytiniuose paaiškinimuose ir pridėtoje papildomoje eksperto S. M. konsultacinėje išvadoje yra pateikiami neteisingi ir klaidinantys duomenys. Ieškovė bando suklaidinti dėl to, kokius išaiškinimus pateikė trečiojo asmens ekspertas 2025-02-18 išvadoje, t. y. ieškovė pažymi, neva ekspertas patvirtino, jog virtualus kaupiklis yra elektros paskolinimo modelis (2025-02-21 ieškovės prašymo 19-20 p.). Akivaizdu netgi iš pačios ieškovės citatos, jog trečiojo asmens pasitelktas ekspertas tokių išvadų nepateikė – ieškovė cituoja ne eksperto atsakymą, o tik trečiojo asmens užduotą klausimą „Ar Objektas gali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš Objekte sumontuotos 800 kW galios saulės elektrinės ir 1500 kWh talpos fizinio kaupiklio bei naudojant elektros paskolinimo modelį, ieškovės vadinamą „virtualiu kaupikliu“, jei Objekto metinis elektros energijos poreikis yra 686 238 kWh, o įrenginių, kuriems skolinama elektra, papildomas poreikis – 645 600 kWh?“ Atsakovės vertinimu, pagal ekspertų išvadų rengimo taisykles, ekspertai neturi keisti, tikslinti klausimų savarankiškai, todėl trečiojo asmens ekspertas 2025-02-18 išvadoje pacitavęs trečiojo asmens klausimą nelaikomas sutinkančiu su tokiu virtualaus kaupiklio sąvokos apibrėžimu – kad tai elektros paskolinimo modelis. Priešingai, kaip nurodė ir pati ieškovė, prašymo 19 p. atsakymas dėl virtualaus kaupiklio sąvokos buvo pateiktas atsakant į antrą trečiojo asmens klausimą bei išvadose: „Pagal turimus duomenis nėra aišku, ar tai elektros apskaitos (skaitiklių) sistema, ar finansinės apskaitos (informacinė) sistema, ar kaip atsinaujinančių išteklių energijos įstatyme apibrėžtas atsiskaitymo metodas per virtualią asmens sąskaitą.“ Atsakovė nurodė, kad nesutinka su 2025-02-21 pateiktos ekspertinės išvados 6 atsakymu ir kt.

189. 2025-03-04 trečiasis asmuo pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė rašytiniais paaiškinimais ir Konsultacinėmis išvadomis įrodinėja savo pasiūlymo pagrįstumą ir įgyvendinamumą bylos nagrinėjimo metu, nors turėjo tai padaryti galutinių pasiūlymų vertinimo metu. Tačiau to nepadarė (Pirkimo sąlygų 18 priedo (vii) punkto reikalavimas; Patikslinto ieškinio 1 priedas). Dalis klausimų (išvados 3 ir 4 klausimai) yra susiję ne su techniniais ieškovės pasiūlymo aspektais, o yra išimtinai teisės klausimai, susiję su Pirkimo sąlygų aiškinimu ir taikymu bei susiję su teisiniu reguliavimu, kas nėra ir negali būti priskiriama ieškovės pasitelkto specialisto kompetencijai. Be to, trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateikta išvada, kurią tariamai rengė pasitelktas specialistas S. M. yra parengta pačios ieškovės atstovų, o ne specialiųjų žinių turinčio Specialisto, ką patvirtina pačioje išvadoje užfiksuota dokumento rengimo informacija. Tai reiškia, kad šia išvada apskritai nėra pagrindo vadovautis, nes ji yra parengta ne pasitelkto ieškovės specialisto, o pačios ieškovės teisinių atstovų, kurie neturi nei reikiamo inžinerinio (techninio) išsilavinimo, nei kompetencijos vertinti ieškovės siūlomo techninio sprendinio aspektus. Nepaisant to, kad galimai išvadą rengė ne specialistas, pažymi, kad pateikti atsakymai yra abstraktūs, prieštaringi, netgi nesusiję su ginčo objektu, todėl turi būti atmesti visa apimtimi ir kt.

190. Įvertinus teismo eksperto S. M. 2025-02-11 parengtą Konsultacinę išvadą, 2025-02-21 papildomą S. M. konsultacinę išvadą, trečiojo asmens 2025-02-18 Vertinimo aktą – konsultacines išvadas, kurias rengė UAB „EiCoSolution“ vadovaujant teismo ekspertui D. K., šalių užduotus klausimus, pateiktus atsakymus yra pagrindo nuspręsti, kad iš esmės išvados nepaneigia, kad atsakovė turės įsigyti elektrą iš centralizuotų tiekėjų, o tai iš esmės reiškia, kad atsakovė pagrįstai skyrė „0“ balų pagal kad (P2) kriterijų. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pasiūlė sprendinį, kuris užtikrins, kad (P2) kriterijaus laikotarpiui per vienerius metus atsakovei visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų.

191. Teismo pažymėtina, kad vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir Pirkimo sąlygomis pagal konkurencinio dialogo sąlygas, atsakovė turėjo teisę ir pareigą vertinti ieškovės galutinio pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams (šios nutarties 124, 125, 126 punktai). Konkurencinio dialogo esmė – gauti atrinktų dalyvių pasiūlymus, juos aptarti dialogo metu ir jų pagrindu gauti galutinius pasiūlymus, juos įvertinti ir priimti sprendimą dėl laimėtojo (Pirkimų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 4-7 punktai). Pirkimų įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą, prašo dalyvių pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais). Perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo aspektų. Ieškovė turėjo pareigą pasiūlyti realius, objektyviais skaičiavimais pagrįstus techninius sprendinius, o atsakovė turėjo teisę ir pareigą pasiūlymų vertinimo metu įsitikinti, kad ieškovės siūlomas sprendinys nėra tik teorinis, o projekto metu bus realiai įgyvendintinas visa apimtimi. Atsakovė vykdydama Pirkimą, turi užtikrinti tiek skaidrumo principą, tiek Pirkimo dalyvių sąžiningą konkurenciją, užtikrinti, jog būtų atrinktas toks pasiūlymas, kuris bus realiai įgyvendinamas. Teismas jau įvertino tai, kad ieškovės paaiškinimų, lentelių pateikimas atsakovei siekiant įsitikinti ieškovės pateiktų sprendinių realumu, t. y. objektyviais duomenimis (realiais skaičiais) grįstu gebėjimu užtikrinti, kad ieškovės siūloma pastatyti 800 kW galios saulės elektrinė ne teoriškai, o iš tikrųjų generuos reikiamą ir pakankamą kiekį elektros energijos ant Objekto stogo ir per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį atsakovei nereikės įsigyti elektros iš centralizuotų tiekėjų (kaip tai pasiūlyme nurodė ieškovė), nereiškia pasiūlymų Vertinimo tvarkos keitimo (šios nutarties 128-132 punktai). Tai, kad ieškovė „virtualaus kaupiklio“ sprendinį pasiūlė tik kartu su galutiniu pasiūlymu (to neginčija ir pati ieškovė) patvirtina, jog ieškovės galutinis pasiūlymas neatitiko Pirkimų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies ir 13 dalies reikalavimų, t. y. nebuvo aptartas dialogo su atsakove metu. Kita vertus, ieškovės pasiūlyti sprendiniai (tiek su „virtualiu kaupikliu“, tiek ir be jo) pasiūlymų vertinimo metu nebuvo pagrįsti ir įrodyti kaip įgyvendinami sprendiniai (Pirkimo sąlygų 18 priedo I skyriaus „Sprendinio /pasiūlymo patikrinimas ir įvertinimas” (vii) punktas „Pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinimas).

192. Minėta, kad ieškovė neginčija, kad dialogo metu nepateikė visų savo galutinių techninių pasiūlymo duomenų, be to ir nemanė, kad turėjo pateikti, tai iš esmės patvirtina, kad teikdama galutinį pasiūlymą pasiūlė naujus sprendinius, kurie nebuvo pasiūlyti iki dialogo ir su atsakove nebuvo aptarti dialogo metu, kas akivaizdžiai prieštarauja Pirkimų įstatymo 23 straipsnio 13 daliai, Pirkimo sąlygoms. Ieškovė tvirtina, kad teikdama galutinį pasiūlymą Pirkime, nebuvo ribojama pasiūlyti savo galutinius techninius pasiūlymo duomenis. Pirkimo sąlygų 77 punkte yra nustatyta, kad „Pasibaigus dialogui, suinteresuoti Kandidatai bus pakviesti pateikti Pasiūlymą, kuriame, atsižvelgiant į dialogo rezultatus, reikia nurodyti galutinį siūlomą Metinį atlyginimą ir galutinius techninius pasiūlymo duomenis“. Ieškovės vertinimu, vien tai, jog ieškovė dialogo metu nepateikė visų savo galutinių techninių pasiūlymo duomenų, priešingai nei įrodinėja atsakovė nepateisina „P2“ parametro taikymo aspektu ieškovės pateiktą galutinį pasiūlymą įvertinti „0“ balu. Ši atsakovės pozicija nepagrįsta, iš to, kas aptarta anksčiau pasiūlymų vertinimo metu ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovės siūlomas sprendinys yra pagrįstas ir įgyvendinamas.

193. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad Viešųjų pirkimų teisės aktai numato galimybę atsakovei kreiptis dėl paaiškinimų (kai pirkimo vykdytojui, išnagrinėjus tiekėjo teiktą atsakymą į prašymą dėl pasiūlymo tikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, kyla poreikis kreiptis dėl tiekėjo pateiktos informacijos patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo) (Viešųjų pirkimų tarnybos 2022-12-30 įsakymo Nr. 1S-240 „Dėl Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių patvirtinimo“ 7.4.3.2 p.). Vis dėlto atsakovė nusprendė atlikti savarankišką duomenų analizę ir neteisingą pateiktų duomenų interpretaciją ir galiausiai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-272-378/2020 teigia, jog neva ieškovės pasiūlymas jai yra neaiškus ir siekia pateisinti Sprendimą dėl „0“ balų skyrimo pagal P2 parametrą, nors galėjo aktualius duomenis pasitikslinti Pirkimo eigoje.

194. Pirkimų įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pasiūlymai patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis. Vertinimo tvarkos I dalyje „Sprendinio / pasiūlymo patikrinimas ir įvertinimas“ taip pat nurodyta, kad: „Sprendiniai / Pasiūlymai paaiškinami, tiksliai apibūdinami ir patobulinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis“. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintų Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių (toliau –ir Taisyklės) 7.4.3 punkte įtvirtinta, kad pasiūlymo patikslinimas, papildymas ar paaiškinimas dėl to paties klausimo atliekamas vieną kartą. Pagal Taisyklių 7.4.3.1 punktą ir 7.4.3.2 punktą nelaikoma, kad pasiūlymas patikslinimas, papildomas ar paaiškinamas daugiau kaip vieną kartą, jei pirkimo vykdytojui kyla poreikis kreiptis dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo dėl kitų klausimų, nei tie, dėl kurių kreiptasi pirmąjį kartą (Taisyklių 7.4.3.1 punktas), ar pirkimo vykdytojui, išnagrinėjus tiekėjo pateiktą atsakymą į prašymą dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, kyla poreikis kreiptis dėl tiekėjo pateiktos informacijos patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo (Taisyklių 7.4.3.2 punktas). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė net du kartus (2024 m. spalio 10 d. ir 2024 m. spalio 29 d.) kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti bei patikslinti pasiūlymo duomenis. Kreipėsi į ieškovę, prašydama paaiškinti informaciją, susijusią su šilumos ir elektros energijos suvartojimo rodikliais bei pagrįsti, kaip bus užtikrintas šilumos ir elektros energijos suvartojimas per metus pagal duomenis, kuriuos ieškovė deklaravo 14 priedo 1 priedėlyje. Tačiau ieškovė pasiūlymo dokumentuose bei savo paaiškinimuose po atsakovės kreipimosi pagrindė ne elektros energijos suvartojimą, o tik formalų saulės elektrinės pajėgumą pagaminti elektros energiją. Ieškovė, būdama profesionali viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvė, turėjo visas galimybes išsamiai paaiškinti pasiūlymą, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodyti ir pagrįsti ne tik tai, kiek šilumos ir elektros energijos teoriškai gali pagaminti ieškovės siūloma įrengti 800 kW galios saulės elektrinė ant Objekto stogo, bet pagrįsti, kaip visa ši teoriškai galima pagaminti elektros energija galės būti panaudota (saugojama) Objekte tiek šaltuoju metu, kai bus jos trūkumas, tiek šiltuoju metų laiku, kai bus ženklus jos perteklius. Atitinkamai, ieškovei 2024-10-31 pateikus pasiūlymo paaiškinimus (patikslinto ieškinio 6.2 priedas), atsakovė nebegalėjo dar kartą kreiptis dėl to paties dalyko, t. y. dėl to, kaip bus užtikrinamas Objekto šilumos ir elektros energijos poreikis pagal ieškovės pasiūlytą sprendinį, kadangi toks draudimas įtvirtintas Taisyklių 7.4.3 punkte. Būtent ieškovei tenka pareiga Pirkimo vykdymo ir pasiūlymų vertinimo metu įrodyti, kad jos pasiūlymas (siūlomas sprendinys) atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, o ne atsakovė turėjo ieškovei pagrįsti, kad ieškovės pasiūlymas (siūlomas sprendinys) yra neįgyvendinamas ir neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų.

195. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė ieškovės pasiūlymo atitikimą (P2) kriterijui vertino ne pagal metinį Objekto energijos suvartojamą kiekį, bet pagal mėnesinį Objekto energijos suvartojamą kiekį, kad nepagrįstai skyrė „0“ balų ieškovei pagal (P2) kriterijų. Be to, ieškovė savo sprendinio įgyvendinamumą bei pagrįstumą įrodinėjo ne pasiūlymų vertinimo metu, o tik teikdama pretenziją ir argumentus, Konsultacines išvadas bylos nagrinėjimo metu. Rėmimasis naujais, pretenzijoje, ar atsakyme į pretenziją nenurodytais, argumentais iš esmės yra negalimas, todėl turėtų būti vertinami įrodymai pagrindžiantys sprendinio įgyvendinamumą bei pagrįstumą buvę pasiūlymų vertinimo metu bet ne papildomai į bylą teikiami įrodymai, kurių atsakovė neturėjo galimybės įvertinti Sprendimo priėmimo metu. Atsakovė nurodė, kad pagal 18 priedo reikalavimus ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020), kadangi ieškovė pasiūlyme nei nurodė konkrečius, patikimus ir pagrįstus atsinaujinančių šaltinių realiai panaudojamos elektros energijos kiekius objekto elektros energijos poreikiams ieškovės dalyje, nei nurodė konkretų elektros energijos kiekį, perkamą iš centralizuotų tinklų (akivaizdu, jog turėjo būti nurodytas ne „0“ kWh), tai atsakovė neturėjo kitos teisės, kaip tik skirti ieškovei „0“ balų. Nors atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartis savo faktinėmis aplinkybėmis nėra tapati, tačiau teismo vertinimu atsakovė pagrįstai ja vadovavosi. Įvertinus visumą aptartų įrodymų atsakovė pagrįstai ir teisėtai skyrė „0“ balų ieškovei pagal (P2) kriterijų, nes ieškovės siūlomas sprendinys ne tik neatitinka Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimų, bet ir yra nepagrįstas, neįgyvendinamas ir neužtikrinantis visų atsakovės elektros energijos poreikių per metus tik iš saulės elektrinės. Be kita ko, atsakovė nurodė, kad pagrindinis argumentas, kodėl skirtas „0“ balų ieškovei yra netgi ne saulės elektrinės sutalpinimas ant stogo, o „virtualaus kaupiklio“ sprendinys, kuris neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimo. Atsakovės vertinimu, ieškovei nepaneigus šių atsakovės argumentų, visi kiti pasvarstymai dėl saulės elektrinės sutalpinimo ant stogo projektavimo (sutarties vykdymo) etape yra tik formalūs, nepaneigiantys atsakovės Sprendimo teisėtumo. Netgi esant saulės elektrinei, jos pagamintos elektros energijos nepakaktų užtikrinti Objekto poreikius taip, jog ieškovės Objekto dalyje visų metų laiku būtų įsigyjamas „0“ kWh iš centralizuotų tinklų. Taigi, saulės elektrinės sutalpinimas ant stogo netgi neturėtų įtakos galutiniam atsakovės Sprendimo teisėtumui. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 55 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, ieškovės argumentus laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovės priimtas Sprendimas dėl „0“ balų ieškovei pagal (P2) kriterijų, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi atsakovė pagrįstai skyrė ieškovei „0“ balų pagal (P2) kriterijų, todėl nėra pagrindo panaikinti atsakovės 2024-12-03 Sprendimą dėl ieškovei skirto „0“ balų pagal (P2) kriterijų ir grąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį bei atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlymo vertinimą.

Dėl pirkimo nutraukimo

196. Pirkimų įstatymo 81 straipsnio 3 dalyje, Pirkimų įstatymo 81 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pirkimo vykdytojas privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o padėties neįmanoma ištaisyti niekaip kitaip tik Pirkimo procedūros nutraukimu. (P2) parametras, kaip jis buvo suformuotas Pirkimo dokumentuose, turėjo įtakos ieškovės sprendimams dalyvaujant Pirkime ir pateikiant konkretų pasiūlymą. Ieškovė pasirinko technologinius sprendimus, turinčius didelį investicijų poreikį, ir siekė gauti maksimalų balą pagal (P2) parametrą. Ieškovei tik gavus atsakovės Sprendimą ir vertinimą dėl (P2) parametro paaiškėjo, jog atsakovė jau po pasiūlymų pateikimo pradėjo aiškinti ir taikyti (P2) parametrą kitaip, nei buvo išviešinta ginčo Pirkimo dokumentuose. Tai, kad (P2) taikymo apimtis yra nauja patvirtina ir aplinkybė, jog 2024-10-29 atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti ir patikslinti pasiūlymą, pateikdama užpildyti jos pačios parengtą Excel lentelę su konkrečiais mėnesiais, elektros energijos panaudojimu iš centralizuotų tinklų kas mėnesį ir kt. Atsakovės Sprendimas, kuriuo ieškovei yra taikomas kitoks (P2) parametro turinys, nei buvo išviešintas iš pradžių, pažeidžia skaidrumo principą, įtvirtintą Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatose. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, nesilaikė Pirkimo sąlygų reikalavimų ir pasiūlymus vertino pagal pasiūlymo vertinimo metu pakeistus ir neišviešintus vertinimo kriterijus, konkrečiai (P2) kriterijų „Energetinis efektyvumas“, nes pagal Pirkimo dokumentus turėjo būti vertinamas tik metinis (kWh) rodiklis, o ne tarpiniai (mėnesiniai) duomenys. Ieškovė šią savo poziciją grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – atsakovės pasiūlymo vertinimo metu pateiktu prašymu pagrįsti ieškovės pasiūlyme nurodytus energijos suvartojimo rodiklius (P2 kriterijaus (R1) ir (R2) subkriterijų metines reikšmes) Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje ir kartu su pasiūlymo paaiškinimu pateikti detalius paskaičiavimus, įvertinant kiekvieno mėnesio poreikius pagal pridedamą excel formato lentelę. Atsakovės prašomi pateikti duomenys, mėnesinis energijos suvartojimas buvo reikalingas įvertinti ieškovės pateiktų metinių rodiklių pagrįstumą, nes ieškovė kartu su pasiūlymu nepateikė jokių detalių skaičiavimų bei įrodymų dėl to, kad ieškovės siūloma saulės elektrinė realiai (ne teoriškai) galės pagaminti 700 000-760 000 kW ir faktiškai užtikrins elektros energijos poreikį visus metus. Ieškovės prielaidos dėl tariamo skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo ar netinkamo pasiūlymų vertinimo, yra nepagrįstos ir neįrodytos. Ieškovės nurodytu pagrindu nutraukti pirkimo nėra teisinio pagrindo.

197. Ieškovė nurodė, kad nors atsakovės Sprendimas buvo priimtas 2024-12-03, tačiau ieškovė daugiau nei 14 kalendorinių dienų net nebuvo gavusi motyvų, susijusių su ieškovės pasiūlymo įvertinimu pagal (P1) parametrą, motyvai buvo parengti tik 2024-12-19. Be to, ieškovei dar 2024-12-05 pasiteiravus dėl Sprendime jau nurodytos atsakovės išvados, susijusios su ieškovės vertinimu pagal (P2) parametrą motyvai buvo parengti tik 2024-12-19 (14.1 -14.2 priedai). Laikantis Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies principų bei Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies viešojo pirkimo komisijos darbo vykdymo ir sprendimų protokolavimo reikalavimų, atsakovė turėjo turėti visus motyvus dar 2024-12-03 priimdama Sprendimą ir tai turėjo būti objektyviai nustatyta viešojo pirkimo komisijos protokoluose. Be to, atsakovės Sprendime nurodyti teiginiai bei išvados, ieškovei pasiteiravus, turėtų būti nedelsiant paaiškinti. Nesavalaikis teiginių paaiškinimas (laukiant atsakymo keletą savaičių) suponuoja skaidrumo principo ir pareigos tinkamai motyvuoti komisijos sprendimus, pažeidimą. Ieškovė Pretenzija 2 prašė pagrįsti atsakovės Sprendimo objektyvumą pateikiant objektyvius įrodymus, tačiau atsakovė Atsakymu 2 pateikė deklaratyvius ir nepagrįstus teiginius, kurie nepašalino ieškovės identifikuotų ir pagrįstų abejonių.

198. Ieškovei Pretenzijoje 2 suformavus prašymą „paaiškinti – pagrįsti, kodėl motyvai dėl Pirkimo vykdytojo 2024-12-03 sprendimo (dėl vertinimo pagal ekonominį naudingumą) nebuvo pateikti iš karto, jų paprašius, o buvo pateikti tik 2024-12-19“ Atsakovė taip ir nepateikė jokio pagrįsto atsakymo, kodėl motyvai buvo pateikti tik po daugiau nei 14 kalendorinių dienų (be kita ko, ypatingai dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal P1 parametrą konkrečiu balu). Jei 2024-12-02 protokoluose buvo „visi motyvai“, kaip deklaratyviai teigiama, tai atsakovei tiesiog būtų pakakę atitinkamus motyvus pateikti ieškovei pačiame Sprendime (kaip tai atliko Sprendime, nurodydama motyvus dėl (P2) parametro vertinimo, tačiau jokių motyvų dėl (P1) parametro nepateikė) arba juos pateikti ieškovei nedelsiant, gavus ieškovės 2024-12-05 prašymą. Tačiau susiklostė visiškai priešinga situacija, t. y. atsakovė, gavusi ieškovės prašymą, pranešė ieškovei, jog „Komisija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą, nutarė iki 2024-12-16 parengti Dalyvio UAB „DG VPP vystymas“ ir Dalyvio UAB „Spi1“ vertinimo kriterijaus (T) parametro (P1) subparametrų (K1) ir (K2) charakteristikas ir santykinius pranašumus“. Be to, atsakovė nesilaikė net savo pačios nustatyto termino, o motyvus parengė ir pateikė ieškovei tik 2024-12-19. Jei atsakovė buvo gavusi ekspertinį įvertinimą dar 2024-12-02, tai jai būtų pakakę pateikti ekspertinio vertinimo motyvus ieškovei, o ne 14 kalendorinių dienų juos rengti (apskritai kyla reikšminga abejonė, ar ieškovei 2024-12-19 pateikta informacija ir sutampa su ekspertų vertimais ir motyvais). Atsakovei Atsakymu 2 nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kurie pašalintų abejones dėl Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies principų bei Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pažeidimų nebuvimo, nors ieškovė prašė pagrįsti bei pateikti įrodymus dar Pretenzijoje 2, ieškovės manymu įrodymai, atsakovės viešojo pirkimo komisijos protokolai, pasitelktų ekspertų vertinimai išreikalautini iš atsakovės.

199. Teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodomais aspektais Pirkimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai ir tai yra pagrindas nutraukti Pirkimą. Ieškovė Pirkimo procedūrų neva neskaidrumą grindžia tuo, kad atsakovė po 14 d. nuo ieškovės kreipimosi pateikė Sprendimo motyvus, todėl ieškovei yra pagrindo manyti, kad Sprendimo motyvai buvo rengiami po Sprendimo priėmimo. Atsakovė pateikė Sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų balų, pasiūlymų eilės ir laimėtojo. Šiuo pranešimu apie Sprendimą buvo įgyvendinta Pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalies pareiga. Sprendime atsakovė nurodė pagrindinius motyvus, kodėl ieškovės pasiūlymui pagal ekonominio naudingumo (P2) kriterijų skyrė „0“ balų. Pagal Pirkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalį atsakovė, gavusi ieškovės raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos turėjo pareigą pateikti dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas – pasiūlymo atmetimo priežastis ir kitus įstatyme numatytus duomenis. Ieškovė neneigia, kad informacija jai buvo pateikta per 14 dienų, t. y. nepraleidus Pirkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies termino. Tai patvirtina ir byloje pateikti duomenys. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl duomenų nepateikimo iškart po Sprendimo nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad 2024-12-03 Sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu nebuvo suformuoti tokio Sprendimo motyvai. Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašymas buvo susijęs su laimėtojo pasiūlymo charakteristikų atskleidimu, o tai yra iš dalies konfidencialūs duomenys. Atsakovė teikė tik santrauką duomenų, kad nebūtų pažeistos laimėtojo teisės, t. y turėjo parengti motyvų santrauką, o ne naujus motyvus. Pirkimų įstatymo 8¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti. Šiuo atveju nėra pagrindo nuspręsti, kad konkrečiomis procedūromis buvo pažeisti principai, tuo labiau nėra sąlygos, kad padėties negalima ištaisyti. Ieškovės reikalavimas nutraukti Pirkimą nurodytu pagrindu nepagrįstas.

200. Be to, ieškovė nurodė, kad jai Pretenzijoje 2 suformavus prašymą „paaiškinti – pagrįsti, kodėl motyvai dėl Pirkimo vykdytojo 2024-12-03 sprendimo (dėl vertinimo pagal ekonominį naudingumą) nebuvo pateikti iš karto, jų paprašius, o buvo pateikti tik 2024-12-19“, atsakovė taip ir nepateikė jokio pagrįsto atsakymo, kodėl motyvai buvo pateikti tik po daugiau nei 14 kalendorinių dienų (be kita ko, ypatingai dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal (P1) parametrą konkrečiu balu). Jei 2024-12-02 protokoluose buvo visi motyvai, kaip deklaratyviai teigiama, tai atsakovei tiesiog būtų pakakę atitinkamus motyvus pateikti ieškovei pačiame Sprendime (kaip tai atliko Sprendime, nurodydama motyvus dėl (P2) parametro vertinimo, tačiau jokių motyvų dėl (P1) parametro nepateikė) arba juos pateikti ieškovei nedelsiant, gavus ieškovės 2024-12-05 prašymą. Ieškovė papildomai nurodė, kad 2024-12-20 Pretenzija 2 teikiama ne dėl atsakovės motyvų nesuteikimo apskritai, o dėl motyvų nesavalaikio pateikimo, suponuojančio Pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies principų bei Pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Atsakovė painioja šalių ginčo situaciją. Ginčas nėra kilęs dėl motyvų nepateikimo apskritai, o dėl jų pavėluoto pateikimo bei tokio pavėluoto veiksmo pasekmių bei padarinių – Pirkimo nutraukimo. Buvo prašoma pagrindimo, be kita ko, pažymint pačioje Pretenzijoje 2 atsakovės pareigą ginčo Sprendimą motyvuoti viešojo pirkimo komisijos protokoluose. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė pretenzijoje nereikalavo iš atsakovės pateikti nurodytų protokolų, o tik ginčijo Sprendimo turinį, Pretenzijoje 2 ieškovė buvo aiškiai identifikavusi pažeidimus dėl viešojo pirkimo komisijos protokolų nebuvimo bei prašė įrodyti pažeidimo nebuvimą.

201. Atsakovės vertinimu ieškovė patikslintu ieškiniu siekia išplėsti ginčo ribas – pateikia argumentus, kurie nebuvo nurodyti 2024-12-20 pretenzijoje, kurie susiję su atsakovės protokolų dėl pasiūlymų vertinimo pateikimu. Ieškovė pretenzijoje nereikalavo iš atsakovės pateikti nurodytų protokolų, o tik ginčijo Sprendimo turinį. Ginčas dėl informacijos pateikimo (atsisakymo pateikti) yra materialusis ginčas, t. y. jam taikoma tokia pati ikiteisminė ginčo stadija kaip ir kitiems reikalavimams (ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ bylos Nr. C-927/19; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022). Kadangi su 2024-12-20 pretenzija nebuvo reikalaujama pateikti atsakovės komisijos protokolų, tai atitinkamai ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo stadija ir negali teisme tokių atsakovės komisijos protokolų reikalauti.

202. Taigi, ieškovės vertinimu, ji savalaikiai pateikė 2024-12-20 Pretenziją, skaičiuodama terminus tiek nuo 2024-12-11, tiek nuo 2024-12-19. Nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai akcentuoja, kad 2024-12-20 Pretenzijos pagrindas ir dalykas yra 2024-12-03 Sprendimas, jame nurodytų motyvų tariamas trūkumas. 2024-12-20 pretenzijoje nurodoma. Ieškovė nurodo : tačiau Pirkimo vykdytojo 2024-12-03 priimtame sprendime nebuvo pateikta jokių motyvų dėl Dalyvio įvertinimo pagal (P1) parametrą, o apsiribota tik paties (P1) balo nustatymu (10,56 balo) bei jo nurodymu sprendime ; Pirkimo vykdytojas 2024-12-03 sprendimu, be kita ko, pranešė Dalyviui apie pasiūlymo vertinimą pagal (P2) parametrą, nurodydamas <...>; Pirkimo vykdytojas 2024-12-03 sprendime pateikė ir ekonominio naudingumo balus, kuriuos skyrė laimėtojo pasiūlymui. Prašė paaiškinti - pagrįsti, kodėl motyvai dėl Pirkimo vykdytojo 2024-12-03 sprendimo (dėl vertinimo pagal ekonominį naudingumą) nebuvo pateikti iš karto, jų paprašius, o buvo pateikti tik 2024-12-19. Kadangi Sprendimas buvo priimtas 2024-12-03, pagal Pirkimų įstatymą ieškovė turėjo teisę ginčyti Sprendimą (motyvų trūkumą) per 10 dienų, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Ieškovė 2024-12-20 Pretenzija neginčijo atsakovės 2024-12-11 rašto ar 2024-12-19 pateiktų duomenų teisingumo, pakankamumo, motyvavimo, atsakovės sprendimai, veiksmai tuo momentu nebuvo ginčijami, todėl nėra teisinio pagrindo pretenzijos pateikimo terminą skaičiuoti nuo ieškovės nurodomų datų. Teismo vertinimu, atsižvelgus į ieškovės Pretenzijoje nurodytus argumentus, į tai, kas išdėstyta, atsakovė teisėtai ir pagrįstai 2024-12-20 pretenziją paliko nenagrinėtą, kaip pateiktą pavėluotai. Šiuo atveju nėra pagrindo nuspręsti, kad konkrečiomis procedūromis buvo pažeisti principai, tuo labiau nėra sąlygos, kad padėties negalima ištaisyti. Ieškovės reikalavimas nutraukti Pirkimą nurodytu pagrindu nepagrįstas.

203. Ieškovė byloje reiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teikė argumentus, kad tinkamas bylos išnagrinėjimas nėra įmanomas be specialistų, liudytojų paaiškinimų posėdžio metu nes reikalinga nustatyti ir įvertinti eilę techninio pobūdžio aplinkybių. Teismas įvertino CPK 423¹ straipsnio 4 dalies nuostatas dėl viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, tai, kad tik išimtiniais atvejais, esant būtinumui, byla gali būti nagrinėjama žodžiu. Tai, kad CPK 423 ⁶ straipsnis numato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos, o sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos. Teismas 2025-02-25 nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, netenkino ieškovės prašymų išreikalauti sprendimus dėl kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų įvertinimo, atsižvelgus į ginčo esmę, dalyką, į tai, kad prašymai nesusiję su įrodinėjimo dalyku. Be to pažymėtina, kad ieškovė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje nebuvo pareiškusi prašymo susipažinti su protokolais. Ieškovė 2025-02-28 reiškė prašymą pridėti prie civilinės bylos medžiagos atsakovės 2025-02-14 atsiliepimo priedą Nr. 3 „Laimėtojo pasiūlymo (ne)atitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams argumentų santrauką iš nagrinėjamos civilinės bylos e2-274-883/2025 motyvuodama tuo, kad iš prašomo pridėti priedo, kuris buvo pateiktas kartu su atsiliepimu Šiaulių apygardos teismui, yra aiškiai matyti, kad didelę dalį trečiojo asmens pasiūlymo sprendinių atsakovė nevertino taip detaliai, kaip ieškovės, ir viską paliko sutarties vykdymui. Ieškovei pretenzijose bei ieškinyje pateikus pastabas dėl paties trečiojo asmens neatitikimų Pirkimo reikalavimas, pastarieji nėra toliau tikrinami iš esmės bei yra apsiribojama teiginiais dėl sprendinių tikslinimo techninio darbo projekto metu. Tuo tarpu ieškovės pasiūlymo sprendinius vertino kitaip, pavyzdžiui, pasiūlymą dėl saulės elektrinės, kuri buvo suprojektuota ant objekto stogo ir kt. Ieškovės vertinimu prašomas pridėti įrodymas patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl saulės elektrinių sprendinių detalaus įgyvendinimo techninio darbo projekto parengimo metu ir neteisėtus atsakovės motyvus dėl saulės elektrinės vertinimo ((ne)tilps ant stogo, bus (ne)funkcionali, kt., kurie išeina už Pirkimo procedūros ribų. Ieškovės manymu atsakovė vertina pasiūlymus taip, kaip jai patogiau, o tai suponuoja tiek lygiateisiškumo, tiek skaidrumo principų pažeidimų. Ieškovei pretenzijose bei ieškinyje pateikus pastabas dėl paties trečiojo asmens neatitikimų Pirkimo reikalavimas, pastarieji nėra toliau tikrinami iš esmės bei yra apsiribojama teiginiais dėl sprendinių tikslinimo techninio darbo projekto metu. Tuo tarpu ieškovės pasiūlymo sprendinius vertino kitaip, pavyzdžiui, pasiūlymą dėl saulės elektrinės, kuri buvo suprojektuota ant objekto stogo, atsakovė atmetė formaliai nurodant, kad ieškovės nurodytos saulės elektrinės įrengti neįmanoma, taip pat neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio ir pajėgumų saulės elektrinė visgi būtų įrengta, kokie būtų jos faktiniai pajėgumai nors saulės elektrinės įrengimas yra sutarties vykdymo sąlyga. Išplėtus ginčo nagrinėjimo ribas, nesant teisinio pagrindo, būtų kilusi būtinybė nustatyti papildomas faktines aplinkybes, rinkti naujus įrodymus. Ieškovė prašė pridėti šiuos duomenis iš esmės jos ir trečiojo asmens pasiūlymų palyginimui, tačiau trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas, atsakovės argumentų šiais aspektais vertinimas nėra šios bylos dalykas, todėl teismas atsisakė priimti prašymą ir santraukas dėl trečiojo asmens pasiūlymo.

204. Ieškovė 2025-03-07 reiškė prašymą išreikalauti Komisijos narių pasirašytus atsakovės viešojo pirkimo komisijos protokolus, kuriuose buvo sprendžiama dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal Pirkimo dokumentų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarkai ir kriterijai“ nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarką bei kriterijus, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą. Taip pat išreikalauti atsakovės pasitelktų ekspertų pasirašytus vertinimus dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal Pirkimo dokumentų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarkai ir kriterijai“ nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarką bei kriterijus, įskaitant vertinimą pagal (P1) parametrą. Ieškovė nurodė, kad prašomi dokumentai svarbūs pagrįsti ieškovės patiksliname ieškinyje įrodinėjamą Pirkimo nutraukimo pagrindą. Nurodė, kad atsakovės veiksmai, kuomet motyvai dėl jau priimtų sprendimų yra rengiami tik po sprendimų priėmimo bei atlikto vertinimo (ir aplinkybėmis, kurios skirtingų asmenų gali būti suprantami skirtingai), suponuoja skaidrumo principo pažeidimą, kurio neįmanoma objektyviai ištaisyti Pirkimo procedūroje ir atstatyti pasitikėjimą Pirkimo procedūroje priimamų sprendimų objektyvumu, užtikrinančiu lygiateisišką visų dalyvių vertinimą. Ir atitinkamai lemia vienintelį sprendimą – Pirkimo nutraukimą. Teismas atsižvelgęs į ieškovės Pretenzijoje, atsakovės Atsakyme į Pretenziją, į byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus šiais klausimais, į tai, kad pasiūlymo vertinimas pagal (P1) parametrą nėra šios bylos dalykas, į tai, kad ieškovė reikšdama Pretenziją nereiškė prašymo pateikti ieškovei susipažinimui protokolus, o nurodyti argumentai, kurių pagrindu prašoma išreikalauti protokolus bylos nagrinėjimo metu, nepagrįsti. Teismo pažymėtina, kad ieškovė turėjo visas galimybes pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimų pagrįstumą nors pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės ir užsitęsė dėl ieškinio tikslinimo, papildomų paaiškinimų, dokumentų, prašymų, susipažinimo su pareikštais dokumentais, šalims, trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus (paaiškinimus, nuomonę) dėl kitų proceso dalyvių pateiktų įrodymų.

Pažymėtina, kad ieškovė gana plačiai aptarė, analizavo, argumentavo, byloje iškeltus klausimus dėl pareikštų reikalavimų. Tačiau teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną atsakovės argumentą, atsakyti į visus klausimus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus Pirkimo sąlygas, dokumentus, ieškovės pasiūlymą, Perkančiosios organizacijos Sprendimo argumentus, atsakovės motyvus dėl balų skyrimo (P2) parametrą, ieškovės argumentus nurodytus Pretenzijose, atsakovės atsakymus į Pretenzijas, šalių į bylą procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, Konsultacines išvadas, visumą byloje esančių įrodymų ir iš esmės nusprendžia, kad ieškovės argumentai dėl pareikštų reikalavimų nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas iš esmės pritaria atsakovės argumentams nurodytiems Atsakymuose į Pretenzijas, atsakovės ir trečiojo asmens argumentams nurodytiems byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuos dėl Sprendimo teisėtumo, nurodytų motyvų dėl „0“ balų skyrimo pagal (P2) parametrą pagrįstumo. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad vykdant Pirkimą nagrinėjamu aspektu buvo pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo principai ir kad yra pagrindas nutraukti pirkimą (Pirkimo įstatymo 8¹ straipsnio 3 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, šalių sugrąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį, pakartotinio pasiūlymų vertinimo, ginčo pirkimo procedūrų nutraukimo, atmestinas visa apimtimi.

Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų

205. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atmetus ieškovės ieškinį jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 24602,34 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudaro 2 237,9 Eur. Rekomendacijų 8 punkte įtvirtinta, jog už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; už dubliką, tripliką – 1,5; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4. Taigi, už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteistinas dydis būtų 5594,75 Eur; už tripliką – 3356,85 Eur; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai 895,16 Eur. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjama byla, atsižvelgiant į joje analizuojamų teisinių santykių struktūrą ir kompleksiškumą, yra laikytina sudėtinga ir reikalaujanti specifinių teisės žinių – sprendžiami viešųjų pirkimų teisės, techninių žinių, susijusių su sudėtingais energetinio efektyvumo kokybės kriterijais, parametrais, ekspertiniais vertinimais. Be to, ieškovės pateiktas ieškinys buvo didelės apimties – 46 psl., vėliau buvo teikti net du patikslinti ieškiniai, kurių priedų bendra suma – 58 priedai, kuriuos visus teko išanalizuoti atsakovei ir atsakovės atstovei ruošiant atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Byloje buvo pateiktos Viešųjų pirkimų tarnybos (12 psl.) ir ekspertinės (21 psl.) išvados, su kuriomis atsakovė ir jos atstovai privalėjo susipažinti siekiant visiško įsitraukimo į bylos aplinkybes bei ginant savo poziciją. Kadangi į ginčą buvo įtraukta ir laimėtoja - trečiasis asmuo UAB „Spi 1“ teko įvertinti trečiojo asmens pateiktus procesinius dokumentus: atsiliepimą į patikslintą ieškinį, tripliką ir rašytinius paaiškinimus, kurių bendra apimtis – 47 psl., neįskaitant pateiktų priedų. Taip pat atsakovė ir atsakovės atstovas teikė ir papildomus rašytinius paaiškinimus. Byla dėl savo specifikos ir procesinių dokumentų apimties pareikalavo daug laiko ir darbo siekiant apginti atsakovės pažeistas subjektines teises. Už susipažinimą su bylos dokumentais, procesinių dokumentų rengimą bei kitas su byla susijusias teisines paslaugas, atsakovė iš viso sumokėjo 24602,34 Eur su PVM. Pateikė detalius duomenis dėl suteiktų paslaugų, teisinių paslaugų suteikimo įrodymus, mokėjimo nurodymus. Nurodė, kad 2025-03-06 PVM sąskaitos faktūros Nr. NOOR-2503-0084 (priedas Nr. 7) atsakovė šiuo metu dar nėra apmokėjusi, nes dėl teikiamų paslaugų specifikos (dėl ieškovės vėlai pateiktų procesinių prašymų, į kuriuos buvo pasiūlyta pasisakyti operatyviai) paslaugos negalėjo būti suteiktos anksčiau, sąskaita atsakovei pateikta anksčiau ir ji apmokėta iki paskirto posėdžio datos (nelikus nei vienos darbo dienos), taip pat nėra suėjęs mokėjimo terminas. Pagal naujausią formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024) šis faktas neužkerta kelio teikti teismui prašymo dėl išlaidų, patirtų pagal šią sąskaitą, atlyginimo: „CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą“. Atsižvelgiant į ginčo esmę, atsakovės į bylą teiktus procesinius dokumentus į atsiliepime, triplike, atskiruose paaiškinimuose dėl ieškovės pateiktų dokumentų, Konsultacinių išvadų ir kitų nurodytų aplinkybių, į pateiktus argumentus bei iškeltus klausimus, nurodomą kasacinio teismo praktiką, dokumentų turinį bei apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad yra pagrindo priteisti prašomas išlaidas. Iš ieškovės atsakovei priteistina 24602,34 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

206. Trečiasis asmuo 2024-02-22 pareiškė prašymą priteisti 15100,80 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad objektyviai negali pateikti apmokėjimo dokumento kopijos kartu su PVM sąskaita faktūra Serija COB Nr. 33573, kadangi šalių susitarimu atstovavimo išlaidos apmokamos per 10 (dešimt) kalendorinių dienų po (PVM) sąskaitos faktūros gavimo dienos. PVM sąskaita faktūra Serija COB Nr. 33573 trečiajam asmeniui buvo pateikta 2024 m. vasario 21 d. (apmokėjimo terminas iki 2025 m. kovo 3 d.), todėl šiuo metu PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas dar nėra suėjęs. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformuotą praktiką, pateiktus įrodymus: 2025 m. vasario 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija COB Nr. 33573 ir atliktų darbų išklotinę bei joje nurodytą apmokėjimo terminą, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas aptariamoje sąskaitoje faktūroje nurodytas bylinėjimosi išlaidas pripažinti įrodytomis. Trečiasis asmuo akcentuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad negalima pateisinti teisės normų, kuriose nustatyti fiksuoti tarifai yra gerokai mažesni už vidutinius toje valstybėje narėje faktiškai taikomus advokato paslaugų tarifus (žr. sprendimo 26 punktą). Teismas taip pat konstatavo, kad turi būti užtikrinama, jog bylą pralaimėjusi šalis padengtų bent pakankamai didelę ir tinkamą laimėjusiosios šalies faktiškai patirtų pagrįstų išlaidų dalį (žr. sprendimo 30 punktą). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad nacionalinės teisės normos, kuriomis yra įtvirtintos pernelyg mažos priteistinos maksimalios sumos už advokatų pagalbą, yra draudžiamos (žr. sprendimo 32 punktą) (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Nr. C-57/15). Dėl šios priežasties, trečiasis asmuo pažymi, kad nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma yra pateisinama, atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, todėl turi būti priteisiama visa apimtimi. Nurodė, kad trečiojo asmens patirtos advokatų pagalbai apmokėti išlaidos yra susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos tinkamai įgyvendinti trečiojo asmens procesines teises ir pareigas šioje byloje, t. y. procesinių dokumentų rengimui ir kitoms su byla susijusioms teisinėms paslaugoms. Civilinė byla yra itin didelės apimties (ieškovės patikslinto ieškinio apimtis 57 lapai su 60 priedų, dubliko – 37 lapai, ieškovės pasitelkto specialisto išvada 20 lapų, kiti ieškovės rašytiniai paaiškinimai bei procesiniai prašymai). Civilinėje byloje nagrinėjami labai specifiniai klausimai, kuriems yra reikalinga speciali ir papildoma analizė bei specialiosios žinios, taip pat civilinėje byloje buvo teikiami papildomi rašytiniai paaiškinimai bei nuomonė dėl žodinio bylos nagrinėjimo, įrodymų išreikalavimo. Tai tik papildomai patvirtina ir įrodo, kad buvo objektyvus poreikis rengti procesinius dokumentus bei aktyviai atstovauti trečiojo asmens interesus.

207. 2025-02-24 trečiasis pareiškė papildomą prašymą priteisti iš ieškovės 3630 Eur su PVM patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su eksperto išvados rengimu. Nurodė, kad patirtos specialiųjų žinių turinčio eksperto išvados rengimo išlaidos yra susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos tinkamai įgyvendinti trečiojo asmens procesines teises ir pareigas šioje byloje. Byloje nagrinėjami labai specifiniai klausimai, kuriems yra reikalinga speciali ir papildoma analizė bei specialiosios žinios, taip pat civilinėje byloje ieškovė teikė specialisto išvadą. Tai tik papildomai patvirtina ir įrodo, kad buvo objektyvus poreikis kreiptis į specialiųjų žinių turintį ekspertą dėl išvados parengimo bei aktyviai atstovauti trečiojo asmens interesus. Pateikė sąskaitą ir 2025-02-24 apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

208. 2025-03-06 trečiasis pareiškė papildomą prašymą priteisti 2718,14 Eur su PVM patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo situacijos įvertinimui, procesinių dokumentų rengimui ir susijusių teisinių paslaugų teikimui buvo skirta 12 val. Advokatų teisinėms paslaugoms trečiasis asmuo išleido 2718,14 Eur su PVM. Nurodė, kad objektyviai negali pateikti apmokėjimo dokumento kopijos kartu su PVM sąskaita faktūra Serija COB Nr. 33776, kadangi šalių susitarimu atstovavimo išlaidos apmokamos per dešimt kalendorinių dienų po (PVM) sąskaitos faktūros gavimo dienos. PVM sąskaita faktūra Serija COB Nr. 33776 trečiajam asmeniui buvo išrašyta ir pateikta 2024-03-06, apmokėjimo terminas iki 2025-03-16, todėl šiuo metu a pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dar nėra suėjęs. Nurodė, kad nuolat teikė papildomus prašymus prijungti prie bylos įrodymus arba išreikalauti naujus įrodymus, todėl teismas, siekdamas užtikrinti civilinės bylos šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) įpareigodavo šalis pateikti nuomonę, rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės papildomai teikiamų procesinių prašymų. Dėl byloje nagrinėjamų labai specifinių klausimų, kuriems yra reikalinga speciali ir papildoma analizė bei specialiosios žinios buvo objektyvus poreikis rengti procesinius dokumentus bei aktyviai atstovauti trečiojo asmens interesus. Pateikė 2025-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Serija COB Nr. 33776 dėl apmokėjimo iki 2025-03-16. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformuotą praktiką, PVM sąskaitą faktūrą Serija COB Nr. 33776, į konkrečiu laikotarpiu trečiojo asmens teiktus procesinius dokumentus, paaiškinimus, jų turinį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad prašymas pagrįstas. Iš viso trečiasis asmuo pareiškė prašymą priteisti 21448,94 Eur patirtų. Atsižvelgiant į ginčo esmę, trečiojo asmens į bylą teiktus procesinius dokumentus, į atsiliepime, triplike, atskiruose paaiškinimuose dėl ieškovės pateiktų dokumentų, Konsultacinių išvadų ir kt., nurodytas aplinkybes, pateiktus argumentus bei iškeltus klausimus, nurodomą kasacinio teismo praktiką, dokumentų turinį bei apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad yra pagrindo priteisti prašomas išlaidas. Iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 21448,94 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad nors nurodyti įkainiai viršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, tačiau teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, rengtų dokumentų skaičių, jų apimtį, nurodomų argumentų svarbą, aktualumą, galimas advokatų darbo laiko sąnaudas, sprendžia, kad atsakovės bei trečiojo asmens prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, taip pat trečiojo asmens patirtos išlaidos už specialisto išvadą, įvertinus tai, kad ieškovė teikė specialisto išvadą, trečiojo asmens teisę, turint suinteresuotumą paneigti kitos šalies įrodymus ir kt. yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Klaipėdos apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais, 423¹–423⁸ straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ , juridinio asmens kodas 304436400 atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai, juridinio asmens kodas 288697120, 24602,34 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius šešis šimtus du eurus 34 ct) patirtų bylinėjimosi iš išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“, juridinio asmens kodas 304436400 trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Spi1“, juridinio asmens kodas 305693390, 21448,94 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų 94 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.