- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-195-988/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27003-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- E. S.
- Advokatai
- Vytautas Ptašinskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininko bei pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Ptašinskio (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo
E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalyje (15 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis).
E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (15 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.
E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (20 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 7 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (20 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 100 (3 766 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės paskirtos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį subendrintos iš dalies jas sudedant, o bausmės paskirtos pagal BK 300 straipsnį taip pat subendrintos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnių bausmių pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 7 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis), bei paskirta subendrinta 140 MGL (5 272 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (15 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis).
M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (15 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės apribojimo bausmių pradžios pagal šį nuosprendį skaičiuotinos nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šias bausmes vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinio ieškovo LUAB „T.“ ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteistas solidariai iš E. S. ir M. K. 5 433,38 Eur turtinės žalos atlyginimas ieškovo LUAB „T.“ naudai .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. S. nuteistas už tai, kad jis, padedant M. K. ir asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą: E. S., būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), faktinė veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio nuostatų bei užimamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą UAB „T.“ turtą, turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą bei sudaryti sandorius, padedant M. K. ir asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, esant išankstiniam bendram jų susitarimui, neteisėtai ir nepagrįstai pervesti UAB „T.“ pinigines lėšas į G. K., nesuvokiančios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, banko sąskaitą, bendrais veiksmais iššvaistė E. S. patikėtą ir esantį jo žinioje UAB „T.“ turtą – 15 000 Lt (4 347,82Eur):
2014 m. pradžioje, bet ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 8 d., tikslus laikas nenustatytas, E. S. nurodė M. K. surasti asmenį, kuris suklastotų dokumentus dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „T.“ ir kurių pagrindu būtų neteisėtai pervestos UAB „T.“ už paslaugas, kurios realiai nebus suteiktos, o asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, banko sąskaita bus pasinaudota šias lėšas neteisėtai pervedant į G. K., nesuvokiančios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, banko sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio mėnesį, bet ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 8 d., tikslus laikas nenustatytas, vykdydamas E. S. nurodymus, M. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, kreipėsi į Šiaulių apskrities VMI dėl verslo liudijimo, asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, išdavimo, turėdami tikslą imituoti asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, veiklą, kurios jis realiai neketino vykdyti, o veikla įregistruota, turint tikslą suklastoti dokumentus dėl asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, dirbančio pagal verslo liudijimą, tariamo paslaugų suteikimo UAB „T.“ ir neteisėtai pervesti UAB „T.“ pinigines lėšas į asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, banko sąskaitą už paslaugas, kurios realiai nebus suteiktos.
2014 m. balandžio 8 d. Šiaulių apskrities VMI išdavus asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 8 d. E. S. pagal M. K. jam pateiktus asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, duomenis iš UAB „T.“ DnB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 15 000 Lt (4 347,82 Eur) į asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už specialiuosius statybos darbus, žinodamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), darbų neatliko, ir siekdamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, šiuos pinigus pervestų į G. K. banko sąskaitą.
2014 m. balandžio 8 d. M. K., vykdydamas E. S. nurodymus, nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, iš UAB „T.“ neteisėtai į jo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 15 000 Lt (4 347,82 Eur) pervesti į G. K. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tokiu būdu padeda E. S. iššvaistyti UAB „T.“ turtą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 8 d. asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, vykdydamas M. K. nurodymus, pagal M. K. jam pateiktus G. K. duomenis iš savo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Lt (4 347,82 Eur) į G. K. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad realiai įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „T.“ paslaugų nesuteikė ir šios piniginės lėšos UAB „T.“ veikloje nepanaudotos, asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, veikla ir jo banko sąskaita tik pasinaudota pinigus pervesti į G. K. banko sąskaitą, tokiu būdu M. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, padėjo E. S. iššvaistyti UAB „T.“ turtą – 15 000 Lt (4 347,82 Eur) ir padarė įmonei turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, E. S., M. K., asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent:
2014 m. balandžio mėnesį, ne anksčiau kaip 8 dieną, tikslus laikas nenustatytas, E. S. ir M. K. užpildė 2014 m. balandžio 11 d. asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijusio verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 000 Lt (4 347,82 Eur) suteikė specialiųjų statybos darbų paslaugas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nors realiai statybos darbai nebuvo atlikti.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, Kuršėnų m., M. K. šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, po ko šis 2014 m. balandžio 11 d. asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijusio verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2014-001, kuriame įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)1, už 15 000 Lt (4 347,82 Eur) suteikė specialiųjų statybos darbų paslaugas UAB „T.“, pasirašė kaip darbus UAB „T.“ atlikęs asmuo ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė M. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, M. K. šį netikrą dokumentą – 2014 m. balandžio 11 d. asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijusio verslo liudijimą, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001, perdavė E. S., kuris, būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), faktinė veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini), direktoriumi, jį pateikė UAB „T.“ buhalterei I. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukimui į įmonės apskaitą, žinodamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įgijęs verslo liudijimą, UAB „T.“ paslaugų nesuteikė, tokiu būdu turėdamas tikslą užmaskuoti neteisėtą ir nepagrįstą pinigų pervedimą asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, siekdamas, kad šis šiuos pinigus pervestų į G. K., nesuvokiančios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, banko sąskaitą, tokiu būdu E. S., M. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
3. Be to, E. S., padedant asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, iššvaistė jam patikėtą ir esantį jo žinioje svetimą turtą:
E. S., būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), faktinė veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio nuostatų bei užimamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą UAB „T.“ turtą, turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą bei sudaryti sandorius, padedant asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, esant išankstiniam bendram jų susitarimui neteisėtai ir nepagrįstai pervesti UAB „T.“ pinigines lėšas į asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, banko sąskaitą, bendrais veiksmais iššvaistė E. S. patikėtą ir esantį jo žinioje UAB „T.“ turtą – 20 000 Lt (5 797,10 Eur):
2013 m., bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 28 d., tikslus laikas nenustatytas, E. S. surado asmenį, kuris suklastotų dokumentus dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „T.“ ir kurių pagrindu būtų neteisėtai pervestos UAB „T.“ lėšos už paslaugas, kurios realiai nebus suteiktos ir jo banko sąskaita bus pasinaudota.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio mėnesį, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 4 d., tikslus laikas nenustatytas, vykdydamas E. S. nurodymus, asmuo, atžvilgiu kurio padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, kreipėsi į Šiaulių apskrities VMI dėl verslo liudijimo, asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, išdavimo, turėdami tikslą imituoti asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, veiklą, kurios jis realiai neketino vykdyti, o veikla įregistruota, turint tikslą suklastoti dokumentus dėl asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, dirbančio pagal verslo liudijimą, tariamo paslaugų suteikimo UAB „T.“ ir neteisėtai pervesti UAB „T.“ pinigines lėšas į asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, banko sąskaitą už paslaugas, kurios realiai nebus suteiktos.
2013 m. birželio 4 d. Šiaulių apskrities VMI išdavus asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 22 d. E. S. pagal asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, jam pateiktus duomenis – 2013 m. birželio 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2, 2013 m. liepos 22 d. iš UAB „T.“ DnB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 20 000 Lt (5 797,10 Eur) į asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, DnB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus, žinodamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išrašytą 2013 m. birželio 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2, darbų neatliko ir siekdamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, šiuos pinigus išgrynintų, nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, iš UAB „T.“ DnB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai į jo DnB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 20 000 Lt (5 797,10 Eur) išgryninti.
Asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, žinodamas, kad tokiu būdu padeda E. S. iššvaistyti UAB „T.“ turtą, gautus 20 000 Lt (5 797,10 Eur) išgrynino, žinodamas, kad realiai įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „T.“ paslaugų nesuteikė ir šios piniginės lėšos UAB „T.“ veikloje nepanaudotos, asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, veikla ir jo banko sąskaita tik pasinaudota pinigus išgryninti, tokiu būdu asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, padėjo E. S. iššvaistyti UAB „T.“ turtą – 20 000 Lt (5 797,10 Eur), ir padarė įmonei turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.
4. Be to, E. S., asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent:
2013 m. birželio mėnesį, ne anksčiau kaip 28 dieną, tikslus laikas nenustatytas, E. S. ir asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, užpildė 2013 m. birželio 28 d. asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijusio verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), už 20 000 Lt (5 797,10 Eur) suteikė statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nors realiai statybos darbai nebuvo atlikti.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. S., kuris, būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), faktinė veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini), direktoriumi, jį pateikė UAB „T.“ buhalterei I. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukimui į įmonės apskaitą, žinodamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įgijęs verslo liudijimą, UAB „T.“ paslaugų nesuteikė, tokiu būdu turėdamas tikslą užmaskuoti neteisėtą ir nepagrįstą pinigų pervedimą asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, siekdamas, kad šis šiuos pinigus išgrynintų, tokiu būdu E. S. ir asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
5. M. K. nuteistas už tai, kad jis ir asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, padėjo, o E. S. iššvaistė jam patikėtą ir esantį jo žinioje esantį svetimą turtą:
E. S., būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), faktinė veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio nuostatų bei užimamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą UAB „T.“ turtą, turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą bei sudaryti sandorius, padedant asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas ir M. K., esant išankstiniam bendram jų susitarimui neteisėtai ir nepagrįstai pervesti UAB „T.“ pinigines lėšas į G. K., nesuvokiančios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, banko sąskaitą, bendrais veiksmais iššvaistė E. S. patikėtą ir esantį jo žinioje UAB „T.“ turtą – 15 000 Lt (4 347,82 Eur):
2014 m. pradžioje, bet ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 8 d., tikslus laikas nenustatytas, E. S. nurodė M. K. surasti asmenį, kuris suklastotų dokumentus dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „T.“ ir kurių pagrindu būtų neteisėtai pervestos UAB „T.“ lėšos už paslaugas, kurios realiai nebus suteiktos, o asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, banko sąskaita bus pasinaudota šias lėšas neteisėtai pervedant į G. K., nesuvokiančios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, banko sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio mėnesį, bet ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 8 d., tikslus laikas nenustatytas, vykdydamas E. S. nurodymus, M. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, kreipėsi į Šiaulių apskrities VMI dėl verslo liudijimo asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, išdavimo, turėdami tikslą imituoti asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, veiklą, kurios jis realiai neketino vykdyti, o veikla įregistruota, turint tikslą suklastoti dokumentus dėl asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, dirbančio pagal verslo liudijimą, tariamo paslaugų suteikimo UAB „T.“ ir neteisėtai pervesti UAB „T.“ pinigines lėšas į asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, banko sąskaitą už paslaugas, kurios realiai nebus suteiktos.
2014 m. balandžio 8 d. Šiaulių apskrities VMI išdavus asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 8 d. E. S. pagal M. K. jam pateiktus asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, duomenis iš UAB „T.“ DnB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 15 000 Lt (4 347,82 Eur) į asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už specialiuosius statybos darbus, žinodamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), darbų neatliko, ir siekdamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, šiuos pinigus pervestų į G. K. banko sąskaitą.
2014 m. balandžio 8 d. M. K., vykdydamas E. S. nurodymus, nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, iš UAB „T.“ neteisėtai į jo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 15 000 Lt (4 347,82 Eur) pervesti į G. K. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tokiu būdu padeda E. S. iššvaistyti UAB „T.“ turtą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio 8 d. asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, vykdydamas M. K. nurodymus, pagal M. K. jam pateiktus G. K. duomenis iš savo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Lt (4 347,82 Eur) į G. K. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad realiai asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „T.“ paslaugų nesuteikė ir šios piniginės lėšos UAB „T.“ veikloje nepanaudotos, asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, veikla ir jo banko sąskaita tik pasinaudota pinigus pervesti į G. K. banko sąskaitą, tokiu būdu M. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, padėjo E. S. iššvaistyti UAB „T.“ turtą – 15 000 Lt (4 347,82 Eur), ir padarė įmonei turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje.
6. Be to, M. K., E. S., asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent:
2014 m. balandžio mėnesį, ne anksčiau kaip 8 dieną, tikslus laikas nenustatytas, E. S. ir M. K. užpildė 2014 m. balandžio 11 d. asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijusio verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 000 Lt (4 347,82 Eur) suteikė specialiųjų statybos darbų paslaugas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nors realiai statybos darbai nebuvo atlikti.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, Kuršėnų m., M. K. šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, po ko, asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, 2014 m. balandžio 11 d. pasirašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2014-001, kuriame įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas , įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 000 Lt (4 347,82 Eur) suteikė specialiųjų statybos darbų paslaugas UAB „T.“, pasirašė kaip darbus UAB „T.“ atlikęs asmuo ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė M. K..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. balandžio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, M. K. šį netikrą dokumentą – 2014 m. balandžio 11 d. asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijusio verslo liudijimą, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001, perdavė E. S., kuris, būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), faktinė veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini), direktoriumi, jį pateikė UAB „T.“ buhalterei I. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įtraukimui į įmonės apskaitą, žinodamas kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įgijęs verslo liudijimą, UAB „T.“ paslaugų nesuteikė, tokiu būdu turėdamas tikslą užmaskuoti neteisėtą ir nepagrįstą pinigų pervedimą asmeniui, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, siekdamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, šiuos pinigus pervestų į G. K., nesuvokiančios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, banko sąskaitą, tokiu būdu E. S., M. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
8. Apeliaciniame skunde dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (epizodo, susijusio su R. G.), nurodoma, jog skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje iš esmės grindžiamas tik šiais įrodymais: liudytojo R. G., gavusio 4 347,82 Eur, parodymais; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-362- 650/2020; 2014 m. balandžio 8 d. R. G. pateiktu prašymu išduoti verslo liudijimą. Pažymima, jog BK 184 straipsnio dispozicijoje nurodyto nusikaltimo – turto iššvaistymo, sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimo kvalifikavimui būtinas nusikaltimo objektyviosios pusės požymis – padariniai. Turtas paimamas, sunaudojamas, išdalinamas ir pan. tokiu būdu, kad jo sugrąžinimas civilinio proceso tvarka tampa neįmanomu. Pagal teismų praktiką patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Teismų praktikoje yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: 1) be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; 2) kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; 3) sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; 4) nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; 5) dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; 6) sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-46- 699/2018, 2K-241-942/2022).
8.1. Apeliantų vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nei vienos iš teismų praktikoje suformuotų aplinkybių, kuri būtų apsunkinusi UAB „T.“ teisių gynimą civilinės teisės priemonėmis. Taip pat pirmosios instancijos teismas tendencingai nevertino visų byloje esančių reikšmingų įrodymų, susijusių su R. G. epizodu, o būtent: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 16 d. patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-362-650/2020 sąlygų, kuriomis R. G. sutiko duoti parodymus prieš E. S. mainais į UAB „T.“ atsisakymą reikalauti iš R. G. 15 000 Lt, bei prieštaringų R. G., kaip materialinį suinteresuotumą turinčio liudytojo, parodymų, nepatikrino jų jokiais BPK numatytais procesiniais veiksmais, todėl šie duomenys nėra įrodymai, pagrindžiantys E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
8.2. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė įrodymu, patvirtinančiu E. S. kaltę, R. G. 2014 m. balandžio 8 d. pateiktą prašymą išduoti verslo liudijimą, nenurodant jokių tokią išvadą patvirtinančią motyvų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nekonstatavus inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio dalyje, padarymo, skundžiamas nuosprendis naikintinas dalyje dėl turto iššvaistymo ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
9. Apeliaciniame skunde dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (epizodo, susijusio su A. P.), nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad E. S. veiksmuose buvo tiesioginė tyčia iššvaistyti UAB „T.“ turtą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jokie padariniai nekilo, o jei ir kilo, jų atlyginimo klausimas išspręstas civilinio proceso tvarka ir nenustatytos jokios papildomos sąlygos, leidžiančios spręsti, kad civilinių teisinių santykių pasekmės peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius.
9.1. Akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. S. kaltu dėl jam patikėtų ir jo žinioje buvusių 20 000 LT pervedimo A. P., iš esmės rėmėsi ir suabsoliutino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-179-797-2021, kuriuo niekiniu ir negaliojančiu buvo pripažintas sandoris, pagal kurį atsakovas A. P. UAB „T.“ 2013 m. birželio 28 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 ir taikė restituciją – iš A. P. priteisė 5 792,40 Eur, neatlikdamas jokių įrodymų tyrimo veiksmų, numatytų BPK.
9.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje apklausto liudytojų E. Z. (UAB „T.“ galutinio naudos gavėjo), UAB „P. K.“ vadovo A. M., UAB „T.“ likvidatoriaus L. B. paaiškinimus, kurie patvirtina, kad UAB „T.“ administracinis ofisas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), rangos būdu buvo pagamintas iš dviejų konteinerių. Šie liudytojų paaiškinimai paneigia 2020 m. spalio 15 d. UAB „M.“ rašte nurodytas aplinkybes, jog jokie patalpų ar teritorijos tvarkymo, betonavimo, statybos remonto ar pagerinimo darbai niekada nebuvo vykdomi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius, jog rangos darbai UAB „T.“ veiklos vietoje buvo vykdomi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatskyrė civilinių teisinių santykių nuo baudžiamųjų, šiuos santykius sutapatino, nenustačius jokių papildomų sąlygų. Taigi, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 184 straipsnio 1 dalį), ko pasekmėje priėmė nepagrįstą ir naikintiną nuosprendį.
10. Apeliaciniame skunde dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizodo, susijusio su R. G.), nurodoma, jog skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje iš esmės grindžiamas tik liudytojo R. G. parodymais, kurie buvo prieštaringi, be to, jie laikytini paaiškinimais, duotais už piniginį atlygį, sudarius taikos sutartį su UAB „T.“ civilinėje byloje, todėl jie negali būti laikomi gautais teisėtu būdu. Kitų įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, jog E. S. pagamino ir panaudojo žinomai netikrą 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001, byloje nesurinkta. Pažymima, kad kasacinėje praktikoje išaiškinta, jog net ir tuo atveju, jei nustatoma, kad dokumente įtvirtintas apsimestinis sandoris, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo tokią veiką pripažinti dokumento suklastojimu, nurodytu BK 300 straipsnį. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė suponuoja, kad teismas apskritai nevertino tariamai padarytos veikos pavojingumo, neatsižvelgė į aplinkybę, kad jokie žalingi padariniai, susiję su 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 2014-001 panaudojimu, niekam nekilo. Akcentuojama, jog klausimas dėl bet kokių turtinių ar neturtinių pretenzijų tarp R. G. ir UAB „T.“, kylančių iš dar 2014 m. susiformavusių civilinių teisinių santykių, yra galutinai išspręstas civilinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, kad įtraukiant 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, būtų kilę kokie nors teisiškai reikšmingi neigiami padariniai. Tuo atveju, jei civilinę bylą Nr. e2-362-650/2020 išnagrinėjęs teismas būtų įžvelgęs nusikalstamos veikos požymius, susijusius su dokumentų klastojimu, teismas ne tik, kad nebūtų tvirtinęs taikos sutarties tarp R. G. ir UAB „T.“, bet ir atskira nutartimi informavęs prokurorą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pripažįstant E. S. kaltu dėl jam inkriminuoto kaltinimo, nebuvo atskleisti visi būtinieji BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, neaprašytas nusikalstamos veikos mechanizmas, detalizuojant kaip E. S. savo veiksmais pagamino žinomai netikrą dokumentą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 300 straipsnio 1 dalį), ko pasekmėje priėmė nepagrįstą ir naikintiną nuosprendį.
11. Apeliaciniame skunde dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizodo, susijusio su A. P.), nurodoma, jog skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje yra visiškai nemotyvuotas, t. y. nenurodyti konkretūs įrodymai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė būtent tokią išvadą. Pirmosios instancijos teismas neatliko jokių įrodymų tyrimų veiksmų, nesiekė pašalinti akivaizdžių prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai suabsoliutino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-179-797/2021. Nors pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl 2020 m. spalio 15 d. UAB „M.“ pateikto rašto, kuriame nurodyta, kad jokie patalpų ar teritorijos tvarkymo, betonavimo, statybos remonto ar pagerinimo darbai niekada nebuvo vykdomi, tačiau nenurodė, kodėl atmeta kitus įrodymus, patvirtinančius, jog įvairūs rangos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami dar nuo 2012 m. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančios specialisto išvados, kuri patvirtina, kad A. P. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2013 m. Šios 2013 m. deklaracijos duomenimis, A. P. deklaravo individualios veiklos pajamas (veiklos rūšis – statybos baigimo apdailos ir valymo darbai) 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) (priedas GPM308V), pateiktos 2014 m. gegužės 2 d. išorinio vartotojo A. P. vardu. A. P. vykdžiusio veiklą pagal verslo liudijimą pardavimo ūkinė operacija įforminta buhalterinės apskaitos dokumentais ir deklaruota laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir dėl to galima nustatyti asmens veiklą. Ši UAB „T.“ pirkimo ūkinė operacija įforminta buhalterinės apskaitos dokumentais, laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir dėl to galima nustatyti UAB „ T.“ 2013 m. veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Klausimas dėl bet kokių turtinių ar neturimų pretenzijų tarp A. P. ir UAB „T.“, kylančių iš dar 2013 m. susiformavusių civilinių teisinių santykių, yra galutinai išspręstas civilinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, kad įtraukiant 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, būtų kilę teisiškai reikšmingi padariniai, taigi byloje nebuvo nustatytas veikos pavojingumas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pripažįstant E. S. kaltu dėl jam inkriminuoto kaltinimo, nebuvo atskleisti visi būtinieji BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos išimtinai tik Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-797/2021, neatsižvelgiant į tai, kad jokia turtinė žala nei privatiems subjektams, nei valstybės institucijoms nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
13. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. S. gynėjas advokatas Vytautas Ptašinskis, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Ptašinskio apeliacinis skundas atmetamas
14. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).Iš nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu, prašoma jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistasis E. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos). Vis dėl to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, parinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais pagrindais.
Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo)
16. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas pasireiškia tuo, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo juo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-303/2017 ir kt.). Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013 ir kt.). Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017 ir kt.).
17. E. S. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis, būdamas UAB „T.“ direktoriumi ir 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio nuostatų bei užimamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą UAB „T.“ turtą, turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą bei sudaryti sandorius, padedant M. K. ir R. G., kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, esant išankstiniam bendram jų susitarimui neteisėtai ir nepagrįstai pervesti UAB „T.“ pinigines lėšas į G. K., nesuvokiančios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, banko sąskaitą, bendrais veiksmais iššvaistė E. S. patikėtą ir esantį jo žinioje UAB „T.“ turtą – 15 000 Lt (4 347,82 Eur).
18. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. ir jo gynėjas nesutinka su šiomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis. Nuteistasis E. S. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, o būtent padarinių, be to, baudžiamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp R. G. ir UAB ,,T.“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o galimai pažeistos UAB ,,T.“ teisės gali būti apgintos civilinės teisės priemonėmis. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas E. S. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo).
19. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme E. S. nurodė, kad buvo UAB ,,T.“ vadovas, statė ofisą, buvo kažkokių papildomų darbų. Jis nei prašė padirbti kažkokius dokumentus, nei mokėjo už nebūtus darbus. Dėl 2014 m. iššvaistytų 15 000 Lt paaiškino, kad buvo atlikti visi darbai, kurie buvo numatyti atlikti. Nevaikščiojo paskui darbininkus ir nežiūrėjo, ką atliko. Jie statė didelį ofisą, buvo daug darbų. Ofisas buvo statomas (duomenys neskelbtini). Tai buvo įmonės ofisas. Reikėjo atlikti daug darbų, todėl samdė daug įmonių, žmonių. Neprisimena, ar M. K. dirbo UAB ,,T.“. R. G. greičiausiai buvo pasamdytas, jo nepažįsta. Jis nedalyvavo tuose dalykuose, kai pinigai už darbus buvo sumokėti R. G. ir tą pačią dieną pervesti į G. K. sąskaitą. Jokių verslo liudijimų neėmė (12 t., b. l. 64–67). Teisėjų kolegijos vertimu, baudžiamojoje byloje esantys ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, paneigia šiuos nuteistojo E. S. parodymus, todėl jie vertintini kaip jo pasirinkta gynybos taktika.
20. Iš 2021 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei D. P., buvo apžiūrėti UAB ,,T.“ suvestiniai apskaitos dokumentai, fizinio asmens R. G. banko sąskaitos išrašai, pirkimo-pardavimo kvitas. Apžiūros metu nustatyta, kad pagal UAB „T.“ 2014 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. apyvartos žiniaraščio „Remonto ir eksploatacinės sąnaudos“ registrą, UAB „T.“ 2014 m. balandžio 8 d. „Viso pagal dokumentą“ Nr. 2014-001 iš R. G. įsigijo paslaugą už 15 000 Lt. UAB „T.“ šią finansinę operaciją įregistravo apyvartos žiniaraščio registre, kaip nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13, 16 straipsniuose. R. G., vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 2014-001 įformino paslaugą – specialiuosius statybos darbus, UAB „T.“ už 15 000 Lt (4 344,30 Eur). Pagal R. G. AB Šiaulių bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą ir UAB „T.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad 2014 m. balandžio 8 d. UAB „T.“ pervedė 15 000 Lt (4 344,30 Eur) R. G. pagal 2014 m. balandžio 8 d. mokėjimo pavedimą Nr. 7490, mokėjimo paskirtis – bendras apmokėjimas (6 t., b. l. 163–189). Taigi aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad R. G., vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 2014-001 įformino paslaugą – specialiuosius statybos darbus, UAB „T.“ už 15 000 Lt (4 344,30 Eur), už kuriuos 2014 m. balandžio 8 d. UAB „T.“ pervedė 15 000 Lt (4 344,30 Eur) R. G.. Minėtas prekių (paslaugų) prikimo-pardavimo kvitas registruotas į UAB ,,T.“ apyvartos žiniaraščio registre teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apeliacinio skundo argumentams, 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2014-001 įforminta paslauga – specialieji statybos darbai, nebuvo suteikta. Nors abu nuteistieji pirmosios instancijos teisme nurodė, kad minėti darbai buvo atlikti, tačiau šiuos jų parodymus paneigia kita bylos medžiaga.
22. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas R. G. parodė aplinkybes priešingas nuteistojo E. S. parodymams. Jis pirmosios instancijos teisme parodė, kad E. S. nepažįsta, M. K. pažįsta, kartu sportavo. M. K. sakė, kad liudytojui (past. R. G.) į sąskaitą įmes pinigus, kuriuos reikės pervesti jo (past. M. K.) žmonai. Tie pinigai buvo ne liudytojo. Gavosi, kad pinigai buvo pervesti už atliktus darbus. Jis susitiko su M. K.. Pamatė, kad pinigai pervesti už neva atliktus darbus. Gavosi, kad dirbo pas E. (past. E. Ž.), nors faktiškai nedirbo. Liudytojui pervedė pinigus į sąskaitą M. iš savo įmonės 15 000 Lt, o liudytojas šiuos pinigus pervedė jo (past. M. K.) žmonai į sąskaitą, 2014–2016 metais. Gavo pinigus iš kažkokios transporto įmonės. Savo sąskaitą davė M.. Jis (past. M. K.) paprašė pagelbėti, sakė, kad viskas bus tvarkoje, gal norėjo išgryninti pinigus. Liudytojui buvo nupirktas patentas, gal M. nupirko, gal prieš pinigų pervedimą, o gal vėliau. M. sakė liudytojui, kad jis sakytų, jog dirbo įmonėje ,,T.“, iš šios įmonės sąskaitos buvo pervesti pinigai. Faktiškai įmonėje liudytojas nedirbo. Verslo liudijimas buvo nupirktas trumpam. Už jį mokėjo M. K.. Kai M. sumokėjo už patentą, jie buvo kartu, nes M. negalėjo nupirkti patento liudytojo vardu. Kažkokius kvitus davė pasirašyti senai. Sunku prisiminti, kiek laiko praėjo nuo patento įsigijimo iki pinigų pervedimo, viskas įvyko savaitės bėgyje. Kažkokį atliktų darbų dokumentą liudytojas pasirašė po visko (12 t., b. l. 95–97).
23. Teisėjų kolegija, vertindama liudytojo R. G. parodymus, iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog šio liudytojo parodymai turi būti vertinami itin atsargiai dėl sekančių aplinkybių.
23.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. spalio 16 d. ieškovės UAB ,,T.“ Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė civilinį ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu atsakovas R. G. ieškovui UAB ,,T.“ išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001 15 000 Lt sumai bei taikyti restituciją ir iš atsakovo R. G. ieškovui UAB ,,T.“ priteisti 15 000 Lt (4 344,30 Eur) (6 t., b. l. 140–143). 2020 m. kovo 12 d. R. G. atsiliepime į UAB ,,T.“ pareikštą civilinį ieškinį (civilinė byla Nr. e2-362-650/2020) nurodyta, kad 2014 metais kažkur balandžio mėnesį su juo susisiekė UAB ,,T.“ direktorius E. S. bei pateikė pasiūlymą atlikti atitinkamus darbus. Jo manymu pasiūlymas buvo labai geras ir pelningas. Kadangi pasiūlymų darbams buvo nedaug, minėto darbo pasiūlymo atsisakyti negalėjo, todėl priėmė sprendimą darbą atlikti visa apimtimi. Pagal UAB ,,T.“ nurodytus atliko įvairius statybos darbus, betonavo, mūrijo bei atliko daug kitų darbų, kuriuos dabar sunku prisiminti. Veiklą vykdė pagal verslo liudijimą. Jo atliktus darbus UAB ,,T.“ įvertino, priėmė ir dėl darbų ar dėl pinigų jo atžvilgiu neturėjo jokių priekaištų iki šiol. Už sąžiningai ir sunkiai nudirbtus darbus UAB ,,T.“ nevėluojant jam sumokėjo 15 000 Lt. Todėl nesutinka su ieškovo teiginiu, kad lėšos buvo gautos netinkamai (12 t., b. l. 172–173).
23.2. Nors atsiliepimu į UAB ,,T.“ civilinį ieškinį R. G. nesutiko su jo atžvilgiu pareikštu civiliniu ieškiniu ir nurodė, kad UAB ,,T.“ 15 000 Lt jam sumokėjo už atliktus darbus, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 16 d. civilinėje byloje Nr. e2-362-650/2020 patvirtinta ieškovės likviduojamos UAB ,,T.“ ir atsakovo R. G. 2020 m. liepos 15 d. pasirašyta taikos sutartis, kurioje R. G. paneigė atsiliepime į civilinį ieškinį nurodytas aplinkybes. Iš minėtos sutarties matyti, kad ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo R. G. paaiškinimus, jog atsakovas R. G. jokių darbų ieškovui UAB ,,T.“ neatliko, o prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumai išrašė to paprašius buvusiam ieškovo UAB ,,T.“ vadovui E. S., kurį atstovavo M. K., bei kad atsakovas gavęs iš ieškovo UAB ,,T.“ pinigus tą pačią dieną juos pervedė G. K. (E. S. seseriai), atsisako reikalavimų pareikštų civilinėje byloje Nr. e2-362-650/2020, kadangi atsakovas R. G. neteisėtu būdu iš ieškovo UAB ,,T.“ gautų piniginių lėšų savo žinioje nepasiliko. Atsakovas R. G. pareiškia, jog jo pateikti paaiškinimai ieškovui UAB ,,T.“ dėl 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumos gavimo ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 2014-001 15 000 Lt (4344,30 Eur) sumai nepagrįsto išrašymo yra teisingi ir jis šiuos paaiškinimus įsipareigoja bet kada dar kartą patvirtinti. Taip pat iš minėtos nutarties matyti, kad šalys sutaria, jog paaiškėjus, kad atsakovo R. G. pateikti paaiškinimai dėl 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumos gavimo ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 2014-001 15 000 Lt (4 344, 30 Eur) sumai išrašymo yra klaidingi, neteisingi ir /arba atsakovas šiuos paaiškinimus atsisakys duoti, atsakovas R. G. įsipareigoja ieškovui sumokėti 4344,30 Eur dydžio baudą, lygią pareikšto ieškinio reikalavimo dydžiui. Šalys laiko, kad 4 344,30 Eur bauda yra laikytina ieškovo minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (6 t., b. l. 137–139).
23.3. Iš aptartų duomenų matyti, kad R. G. pozicija dėl 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2014-001 nurodytų darbų atlikimo nebuvo nuosekli. Iš pradžių jis laikėsi pozicijos, kad darbus atliko ir mokėjimą pagal minėtą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001 gavo pagrįstai, vis dėlto, vėliau pripažino, kad jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apeliantui, jog toks R. G. pozicijos pasikeitimas galimai yra sąlygotas 2020 m. liepos 15 d. taikos sutarties sąlygos, pagal kurią R. G., atsisakęs patvirtinti, kad jis jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko, privalės sumokėti 15 000 Lt dydžio baudą. Tai reiškia, kad šis liudytojas, duodamas parodymus turėjo materialinį suinteresuotumą, kuris galėjo nulemti jo parodymų turinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo R. G. parodymais gali būti vadovaujamasi tik toje dalyje, kurią patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.
24. Vis tik, priešingai apeliacinio skundo argumentams, baudžiamojoje byloje esantys kiti įrodymai patvirtina liudytojo R. G. nurodytas aplinkybes, kad jis jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko.
24.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. S. gynėjas remiasi R. G. 2020 m. kovo 12 d. atsiliepime į UAB ,,T.“ pareikštą civilinį ieškinį (civilinė byla Nr. e2-362-650/2020) nurodytomis aplinkybėmis, jog 2014 metais kažkur balandžio mėnesį su juo susisiekė UAB ,,T.“ direktorius E. S. bei pateikė pasiūlymą atlikti atitinkamus darbus. Pagal UAB ,,T.“ nurodytus atliko įvairius statybos darbus, betonavo, mūrijo bei atliko daug kitų darbų, kuriuos dabar sunku prisiminti. Veiklą vykdė pagal verslo liudijimą. Vis dėlto, baudžiamojoje byloje esantys duomenys paneigia minėtame atsiliepime į UAB ,,T.“ civilinį ieškinį nurodytas aplinkybes, jog R. G. atliko specialiuosius statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB ,,P. K.“ lokalinė sąmata patvirtina, kad būtent ši įmonė objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliko ofiso įrengimo darbus: sienų šiltinimą vatos plokštėmis 5 cm storio, montuojant karkasą; sienų aptaisymą dailylentėmis; lubų dažymą; elektros darbus (rozetės, jungikliai, šviestuvų montavimą, elektrinių radiatorių montavimą); laminato klojimą; plintusų montavimą; metalinių durų montavimą; papildomus darbus (medžiagų pristatymas) (9 t., b. l. 97). Iš 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija KRY Nr. 015 matyti, kad UAB ,,T.“ už šiuos darbus UAB ,,P. K.“ sumokėjo 17 189,78 Eur (9 t., b. l. 98). Minėtoje lokalinėje sąmatoje ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus duomenis taip pat patvirtina ir liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto UAB ,,P. K“ direktoriaus A. M. (A. M.) parodymai, kuriuos jis patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme (12 t., b. l. 113). Minėtas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2012 m. turėjo finansinių operacijų su UAB ,,T.“, o būtent UAB ,,T.“ kreipėsi į jo vadovaujamą įmonę dėl apdailos darbų. Sudarė sutartį, dėl apdailos darbų ofiso patalpose, kur ofisas įrengtas iš metalinių konteinerių. Prieš atliekant darbus jo vadovaujama įmonė sudarė sąmatą, kur nurodė darbų apimtis ir jų kainą. Sąmata buvo sudaryta preliminari, kadangi tiksli darbų apimtis kaip visada gali keistis. Pateikta lokali sąmata yra pasirašyta jo, darbų sąrašas taip pat sudarytas jo įmonės. Kiek pamena, visi lokalioje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti. Kiek pamena, konteineriai buvo įrenginėjami Vilniuje, Kirtimų mikrorajone, tikslios gatvės nepamena, galimai ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, kiek pamena netoli prekybos centro Senukai, priešais juos. Šiai dienai nepamena, kad UAB ,,T.“ būtų kreipusi dėl pretenzijų susijusių su atliktų darbų kokybe, tad mano, kad kreiptasi nebuvo. Lokalinė sąmata ir sąskaita skiriasi dėl to, kad lokalinė sąmata yra preliminari ir vykdant darbus darbų apimtis gali tiek sumažėti, tiek padidėti. Šiuo atveju reiškia buvo atliekami didesnės apimties darbai, kadangi suma padidėjusi iki 2 000 Lt su PVM. Dėl kokių konkrečiai darbų padidėjo galutinė sąskaita, nepamena. Visi darbai, kurie buvo atlikti, ir jų kaina turėjo būti nurodyti paslaugų priėmimo-perdavimo akte. Su aktu užsakovas buvo supažindintas, po ko jo vadovaujama įmonė gavo apmokėjimą, jokių teisinių ginčų su UAB ,,T.“ neturėjo (9 t., b. l. 198–199). Taigi aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad UAB ,,T.“ biuro (ofiso), esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo darbai buvo atklikti 2012 metais, o ne 2014 metais, kaip nurodyta minėtame R. G. atsiliepime į UBA ,,T.“ civilinį ieškinį. Be to, minėti duomenys patvirtina ir tai, kad šiuos darbus atliko su R. G. nesusijęs juridinis asmuo.
24.2. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. išduotas tą pačią dieną, kai UAB ,,T.“ į jo asmeninę banko sąskaitą pervedė 15 000 Lt (mokėjimo paskirtis – bendras apmokėjimas), t. y. 2014 m. balandžio 8 d (7 t., b. l. 175). Iš R. G. išduoto verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad veiklos rūšis: specialieji statybos darbai: statybvietės paruošimas, stogų dengimas, pamatų klojimas, mūrijimas, betonavimas, hidroizoliaciniai darbai, pastolių ir darbo platformų statymas ar ardymas, dūmtraukių įrengimas. Veiklos vykdymo teritorija: visoje Lietuvoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją. Veiklos vykdymo laikotarpiai: balandžio 9– 11, 14–18, 22–25 d. (8 t., b. l. 67). Iš šių duomenų matyti, kad mokėjimas R. G. buvo atliktas dar iki verslo liudijimo galiojimo pradžios dienos, be to, šis verslo liudijimas net negaliojo Vilniaus miesto teritorijoje, nors darbai turėjo būti atlikti Vilniuje.
24.3. Teisėjų kolegija vertina ir byloje esančias aptariamo UAB ,,T.“ biuro (ofiso) nuotraukas (5 t., b. l. 50–51), UAB „M.“ rašte nurodytas aplinkybes, jog UAB ,,T.“ nuomojosi iš jos patalpas bei teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), per visą nuomos laikotarpį jokie patalpų ar teritorijos tvarkymo, betonavimo, statybos, remonto ar pagerinimo darbai atlikti nebuvo (9 t., b. l. 100). Šie duomenys taip pat rodo, kad minėto biuro įrengimui nebuvo reikalingi jokie specialieji statybos darbai (ir jie atlikti nebuvo), kurių vykdymui R. G. buvo išduotas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuriuos jis nurodė atlikęs 2020 m. kovo 12 d. atsiliepime į UAB ,,T.“ pareikštą civilinį ieškinį. Šios aplinkybės rodo išduoto verslo liudijimo formalumą, o ne rengimąsi pagal jį vykdyti realią veiklą.
25. Be to, iš R. G., G. K., UAB „T.“ ir M. K. banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2014 m. balandžio 8 d. į R. G. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,T.“ DnB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 15 000 Lt. Tą pačią dieną ši suma buvo pervesta G. K. (E. S. seseriai) į jos AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ši pinigų suma iš G. K. sąskaitos pervesta M. K. į jo AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 175, 180).
25.1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie duomenys, juos vertinant kartu su kitais byloje esančiais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, patvirtina liudytojo R. G. nurodytas aplinkybes, o būtent jo parodymų dalį, kad jis jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko, o 15 000 Lt jam buvo pervesti M. K. paprašius paslaugos, padėti išgryninti pinigus. Todėl šioje dalyje remiamasi liudytojo R. G. parodymais, jog darbai realiai atlikti nebuvo, o jo sąskaita buvo pasinaudoti siekiant iššvaistyti UAB ,,T.“ lėšas.
25.2. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB ,,T.“ vadovas buvo E. S. (5 t., b. l. 185–190), į tai, kad byloje nėra gauta duomenų, kad kitas nuteistasis M. K. darbiniais ar kitais juos atitinkančiais teisiniais santykiais būtų susijęs su UAB ,,T.“, kartu vertinant ir kitas aukščiau aprašytas aplinkybes dėl R. G. darbų neatlikimo, spręstina, kad nuteistasis E. S. žinojo, jog R. G. jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko ir neatliks (nes tokie darbai jau buvo atlikti kitų asmenų), suprato, kad 15 000 Lt pervedimas R. G. yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau jis, kaip įmonės vadovas, inicijavo mintą pinigų pervedimą R. G. bei tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą UAB ,,T.“ turtą – 15 000 Lt.
26. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius liudytojo R. G. padarytus telefoninių pokalbių garso įrašus tarp jo ir nuteistųjų E. S. bei M. K. nepagrįstai pripažino leistinu įrodymu bei jais grindė savo išvadas.
26.1. Iš 2020 m. lapkričio 9 d. – 2020 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas prie 2020 m. liepos 24 d. UAB ,,T.“ likvidatoriaus L. B. pareiškimo pridėta CD laikmena su audio failais. Faile Nr. 1 d. užfiksuotas pokalbis tarp dviejų asmenų. Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmenys kalba abstrakčiai, tačiau iš jų pokalbio turinio galima suprasti, kad kalbama apie UAB ,,T.“ R. G. pateiktą civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt priteisimo. Protokole užfiksuota, kad balsas Nr. 2 (past. iš pokalbio turinio ir bylos aplinkybių suprantama, kad tai R. G.) nurodo, kad pagelbėjo per pinigus, išgrynino, atidavė jiems ir dabar turi problemų. Į ką balsas Nr. 1 (iš pokalbio turinio ir bylos aplinkybių suprantama, kad tai E. S.) atsako: ,,ne, ne, tai žinok, man tu atidavei, kits dalyks yra, kad tau ieškinį davė Ž. (past. E. Ž.), jei tu ateisi, Ž. pasakysi, tai tas viską įrašo ir paskui man atiduoda ieškinį. Supranti“. Taip pat protokole užfiksuota, kad balstas Nr. 1 sako: ,,Silpnai ten parašyta, apeliuot į tai, kad sunkiai dirba, sveikatos neturi. Ten biški nuo pradžių reikėjo kitaip daryt“. Į ką balsas Nr. 2 atsako: ,,faktas, kad kai buvo direktorius įmonės, gavau pinigus. M. (past. M. K.) atidaviau“. Be to, balsas Nr. 1 nurodė: ,,tai tiek, žiūrėk, kada tau bus tas teismas, tu paskambink man“. Faile Nr. 2 užfiksuotas pokalbis tarp dviejų asmenų. Iš pokalbio turinio suprantama, kad kalba apie teismo posėdžio atidėjimą. Balsas Nr. 1 (past. iš pokalbio turinio ir bylos aplinkybių suprantama, kad tai M. K.) klausia, kodėl R. G. paprašė atidėti teismo posėdį, į ką balsas Nr. 2 (past. iš pokalbio turinio ir bylos aplinkybių suprantama, kad tai R. G.) atsako: ,,nu gal sakom pateiksim kokių daugiau įrodymų. Nu taip ten, biški, kad. Tai šį ketvirtadienį bus. A girdi, jei kaip tu sakai, kažkokius stendus, a ne? O kokie jie maždaug galėtų būti, tie stendai?“. Į ką balsas Nr. 1 atsako, kad pats nežino tiksliai kokie.
26.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei iš kitų objektų apžiūros protokolo, nei iš telefoninių pokalbių turinio negalima nustatyti garso įrašuose užfiksuotų telefoninių pokalbių datos. 2020 m. liepos 24 d. LUAB ,,T.“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad minėti telefoninių pokalbių tarp R. G. ir nuteistųjų E. S. bei M. K. padaryti laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. liepos 15 d., kadangi tuo metu civilinėje byloje, kuri buvo nagrinėjama pagal UAB ,,T.“ ieškinį atsakovui R. G., buvo padaryta pertrauka, per kurią R. G. ir UAB ,,T.“ 2020 m. liepos 15 d. taikos sutartį. Taip pat pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pardėjimo nurodyta, kad po civilinės bylos iškėlimo, prieš byloje paskirtą 2020 m. liepos 9 d. teismo posėdį, R. G. pripažino ir patvirtino, kad jokių statybos darbų UAB ,,T.“ neatliko, o prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001 15 000 Lt sumai išrašė, nes buvęs UAB ,,T.“ vadovas E. S., atstovaujamas M. K., paprašė jo per jį išgryninti UAB ,,T.“ turimas pinigines lėšas, o būtent: R. G. 2014 m. balandžio 8 d. buvo pervestos UAB ,,T.“ piniginės lėšos 15 000 Lt, kurias gavęs R. G. tą pačią dieną bankiniu pavedimu pervedė G. K. (E. S. sesuo) banko sąskaitą bei pagrindžiant pinigų panaudojimą R. G. UAB ,,T.“ išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001, kuriame įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad kvitas išrašomas už atliktus specialiuosius darbus. UAB ,,T.“ paprašius patvirtinti teiginius užfiksuotus 2020 m. liepos 15 d. taikos sutartyje, R. G. pateikė mokėjimo pavedimus bei du garso įrašus, kuriuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vykę tarp R. G. ir nuteistųjų E. S. bei M. K. (6 t., b. l. 11–14).
26.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytame kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį ir UAB ,,T.“ 2020 m. liepos 24 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo nurodytas aplinkybes, spręstina, jog telefoniniai pokalbiai padaryti tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 15 d., kai tarp UAB ,,T.“ ir R. G. buvo sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje e2-362-650/2020. Užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad minėti telefoninių pokalbių garso įrašai padaryti R. G. siekiant išvengti jam pateikto civilinio ieškinio patenkinimo bei gauti duomenų (iš esmės provokuojant nuteistuosius), patvirtinančių susitarimo tarp jo ir nuteistųjų dėl UAB ,,T.“ piniginių lėšų (15 000 Lt) išgryninimo, tokiu būdu juos iššvaistant, buvimą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija minėtų pokalbių nelaiko įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir jais nesivadovauja. Nepaisant to, pirmiau aptartų kitų įrodymų visiškai pakanka nuteistųjų kaltei pagrįsti.
27. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp UAB ,,T.“ ir R. G. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai bei nėra jokių papildomų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą juos vertinti kaip baudžiamuosius.
27.1. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-508-976/2015, Nr. 2K-46-699/2018 ir kt.). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-699/2018, Nr. 2K-241-942/2022 ir kt.).
27.2. Vis dėlto, priešingai apeliacinio skundo argumentams, nagrinėjamu atveju tarp asmenų susiklostę teisiniai santykiai pagrįstai kvalifikuoti kaip baudžiamieji. Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o tyčios turėjimas sandorio metu nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-719/2018, 2K-139-719/2022). Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistųjų, be kita ko, ir E. S., tyčia buvo nukreipta į nuteistajam E. S. patikėto UAB ,,T.“ turto – 15 000 Lt iššvaistymą, panaudojant netikrus dokumentus, o ne siekiant iš civilinių teisinių santykių kylančių padarinių, o būtent darbų atlikimo. Esant aptartoms aplinkybėms, byloje susiklosčiusius teisinius santykius vertinti kaip civilinius nėra pagrindo, nes turto perleidimas kitiems asmenims netikrų dokumentų pagrindu nebepatenka į civilinių teisinių santykių ribas tiek dėl pasirinkto veikimo būdo, tiek dėl apsunkintos galimybės kreditoriui tokį turtą atgauti naudojant civilinės teisės priemones, kadangi formaliai (pagal esančius dokumentus) sandoris ir piniginės perlaidos preziumuojamos teisėtais.
28. E. S. skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, M. K., ir R. G., kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais 2014 m. balandžio mėnesį, ne anksčiau kaip 8 dieną, tikslus laikas nenustatytas, E. S. ir M. K. užpildžius 2014 m. balandžio 11 d. R. G., kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijusio verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014- 001, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad R. G. už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) suteikė specialiųjų statybos darbų paslaugas UAB „T.“, nors realiai statybos darbai nebuvo atlikti. 2014 m. balandžio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, Kuršėnų m., M. K. šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti R. G., po ko šis pasirašė kaip darbus UAB „T.“ atlikęs asmuo ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė M. K.. 2014 m. balandžio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, M. K. šį netikrą dokumentą – 2014 m. balandžio 11 d. R. G. pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001 perdavė E. S., kuris, būdamas UAB „T.“, direktoriumi, jį pateikė UAB „T.“ buhalterei I. K. įtraukimui į įmonės apskaitą, žinodamas kad R. G. jokių paslaugų nesuteikė, tokiu būdu turėdamas tikslą užmaskuoti neteisėtą ir nepagrįstą pinigų pervedimą R. G.. Tokiais veiksmais E. S. ir M. K. pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
29. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aptariamu straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, Nr. 2K-7-84-489/2018). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021). Pažymėtina, kad tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019, 2K-65-697/2020).
30. BK 300 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, nustatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016). BK 300 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali teisinėje apyvartoje įtvirtinti netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą, bei sukelti neigiamus padarinius ne tik fiziniams ar juridiniams asmenims, tačiau ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212-697/2022, 2K-12-654/2023, 2K-43-594/2023).
31. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas R. G. dėl 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 2014-001 išrašymo nurodė, kad po pinigų pervedimo ir verslo liudijimo jo vardu įgijimo, netrukus M. K. pateikė jam pasirašyti kažkokius su tuo susijusius dokumentus (12 t., b. l. 95–97). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie liudytojo R. G. parodymai bei anksčiau išanalizuoti kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, patvirtinantys tokius R. G. parodymus, sudaro pagrindą konstatuoti, kad 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2014-001 buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija. Iš minėto liudytojo parodymų matyti, kad jam aptariamą kvitą pasirašyti pateikė nuteistasis M. K.. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2014-001 buvo registruotas apyvartos žiniaraščio registre, kaip nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13, 16 straipsnių reikalavimai, į tai, kad M. K. nedirbo UAB ,,T.“, į tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonei vadovavo nuteistasis E. S., sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad 2014 m. balandžio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, M. K. šį netikrą dokumentą perdavė E. S., kuris, būdamas UAB „T.“ direktoriumi, jį pateikė UAB „T.“ buhalterei I. K. įtraukimui į įmonės apskaitą.
32. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis E. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nekilo jokie teisiškai reikšmingi padariniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apeliacinio skundo argumentams, būtent neteisėti nuteistojo E. S. veiksmai – netikro dokumento pagaminimas ir jo panaudojimas – sudarė pagrindą ir lėmė sprendimą dėl 15 000 Lt išmokėjimo R. G.. Būtent dėl šių veiksmų kilo neigiami padariniai, t. y. UAB ,,T.“ buvo padaryta 15 000 Lt turtinė žala. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, nuteistojo veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, nes tokiais veiksmais UAB ,,T.“ buvo sukelti teisiškai reikšmingi padariniai.
Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo (epizodas dėl 20 000 Lt iššvaistymo)
33. Skundžiamu nuosprendžiu E. S. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „T.“, direktoriumi ir 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio nuostatų bei užimamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą UAB „T.“ turtą, turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą bei sudaryti sandorius, padedant A. P., kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, esant išankstiniam bendram jų susitarimui neteisėtai ir nepagrįstai pervesti UAB „T.“ pinigines lėšas į asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas banko sąskaitą, bendrais veiksmais iššvaistė E. S. patikėtą ir esantį jo žinioje UAB „T.“ turtą – 20 000 Lt (5 797,10 Eur). 2013 m., bet ne vėliau kaip 2013-06-28, tikslus laikas nenustatytas, E. S. surado asmenį, kuris suklastotų dokumentus dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „T.“ ir kurių pagrindu būtų neteisėtai pervestos UAB „T.“ lėšos už paslaugas, kurios realiai nebus suteiktos ir jo banko sąskaita bus pasinaudota. 2013 m. birželio mėnesį, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 4 d., tikslus laikas nenustatytas, vykdydamas E. S. nurodymus, A. P. kreipėsi į Šiaulių apskrities VMI dėl verslo liudijimo jam išdavimo, turėdamas tikslą įregistruoti veiklą, kurio neketino vykdyti. 2013-06-04 Šiaulių apskrities VMI išdavė A. P. verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o E. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-07-22 A. P. jam pateiktus duomenis – 2013 m. birželio 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2, 2013 m. liepos 22 d. iš UAB „T.“ DnB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 20 000 Lt ( 5797,10 Eur) į A. P. DnB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus, žinodamas, kad šis darbų neatliko, ir nurodė šiuos pervestus 20 000 Lt (5797,10 Eur) išgryninti. A. P. gautus 20 000 Lt (5797,10 Eur) išgrynino. Tokiu E. S. iššvaistė UAB „T.“ turtą – 20 000 Lt (5797,10 Eur) ir padarė įmonei turtinę žalą.
34. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių E. S. kaltę. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad E. S. padarė aptariamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi tik 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-797/2021, neatliko įrodymų tyrimo byloje. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio motyvais šioje kaltinimo dalyje, kaip nepagrįstus atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. S. kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.
35. Visų pirma, dėl apeliacinio skundo argumento, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis nemotyvuotas, išvados grindžiamos vien tik Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-797/2021, pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė remdamasis tais pačiais duomenimis, kaip ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis nemotyvuotas. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad minėtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,T.“ civilinį ieškinį atsakovui A. P. teismas siekė ne nustatyti objektyvią tiesą, o atkurti teisinę taiką tarp šalių. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendime konstatuota, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog realiai darbai buvo reikalingi, kad atsakovas (past. A. P.) darbus vykdė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas A. P. darbų atlikimo fakto neįrodė. Minėtose civilinėje byloje teismas nusprendė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandorį, pagal kurį atsakovas A. P. UAB „T.“ 2013 m. birželio 28 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus 20 000 Lt sumai bei taikyti restituciją ir iš atsakovo A. P. ieškovei LUAB „T.“ priteisti 5 792,40 Eur; priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei LUAB „T.“ 2 392,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo A. P. valstybei 16,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 t., b. l. 188–192). Taigi minėtoje civilinėje byloje teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis, konstatavo, kad A. P. darbų UAB ,,T.“ neatliko, kas sudaro pagrindą išvadai, kad 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2 nurodyta tikrovės atitinkanti informacija.
36. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad A. P. neatliko jokių darbų UAB ,,T.“ naudai.
36.1. 2023 m. rugsėjo 7 d. posėdyje nuotoliniu būdu apklausiamas liudytojas A. P. parodė, kad M. K. ir E. S. pažįsta iš senų laikų. Visi yra iš Kuršėnų, todėl pažįsta vieni kitus. Juos pažįsta maždaug 15 metų. Situacija buvo prieš 10 metu, buvo atlikti elementarūs darbai. Prieš 10 metų klausinėjo dėl smulkmenų, jau neprisimena. Vykdė statybos darbus, statė duris, atliko statybos darbus. Ką konkrečiai, jau neprisimena, buvo viskas surašyta raštiškai. Norėjo užsidirbti, todėl dirbo. Buvo susitarimas, kad Vilniuje reikia atlikti darbus ir dirbo. Tarėsi pagrinde su E.. Su juo buvo susitikę kažkur prieš 10 metų. Tada vykdė individualią veiklą, dirbo statybose. Kada įsigijo individualios veiklos liudijimą, neprisimena. Šiuo atveju su E. nebuvo sutarties, atrodo, kad buvo susitarę žodžiu. Aptarė darbus, kainą ir viskas. Reikėjo suremontuoti vagoną-grindis, kanalizaciją, kažkokias pertvaras, duris, plintusus. Medžiagas tiekė užsakovai, pirko ir pats. Reikėjo įstatyti išorines duris, kažkokią pertvarą. Patalpų plotas 6x6 ar 8x8 m., gal 36 kv. m. Kai susitarė dėl darbų atlikimo, jau turėjo individualios veiklos pažymėjimą. Darbus dirbo vienas, ateidavo E. darbuotojai, UAB „T.“ darbuotojai. Reikia prisiminti, ar darbus atliko laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 4 d. iki 28 d., gal tada. Dirbo, kai buvo išduotas verslo liudijimas. Susitarė dėl darbų, reikėjo pirkti medžiagas. Dalį medžiagų pirko pats (12 t., b. l. 127-128).
36.2. 2023 m. rugsėjo 19 d. liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. P. nurodė, kad pažįsta abu nuteistuosius. Reikėjo atlikti darbus, suremontuoti patalpas Vilniuje. Tarėsi su E. S.. Susitarimo esmė atlikti statybos darbus vagonėlyje, reikėjo įrengti vagonėlį. Susitarė, kad darbus atliks už 20 000 Lt. Į šią sumą įėjo medžiagų pirkimas, darbai, jo užmokestis. Pirko duris, gipsą, statybines medžiagas. Pirko vienas lauko duris. Negali pasakyti, kiek laiko dirbo, gal apie mėnesį. Neprisimena, kada tiksliai gavo pinigus, juos išleido savo reikmėms, neišgrynino, niekam neperdavė (12 t., b. l. 136–137).
36.3. Pažymima, kad liudytojas A. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, negalėjo tiksliai nurodyti, kokius statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus atliko (darbus nurodytus 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2), nes nuo jų atliko praėjo apie 10 metų, todėl smulkmenų neprisimena. Byloje esančiame atsakovo A. P. atsiliepime į LUAB ,,T.“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-9833-797/2020 nurodyta, kad 2013 m. į A. P. kreipėsi UAB ,,T.“ vadovas E. S., kuris prašė atlikti bendro pobūdžio laiko bei vidaus darbus jo nurodytame objekte (kiek žinoma A. P. UAB ,,T.“ tuo metu nuomos sutarties pagrindu nuomojosi negyvenamąsias patalpas bei aikštelę, esančią Vilniuje). Minėtoje lauko aikštelėje buvo surinktas karkasinis angaras, kuriame buvo dvi patalpos. E. S. užsakymu A. P. sudėjo lubas, grindis, apšiltino sieną bei atliko kitus smulkius vidaus apdailos darbus, siekiant pritaikyti patalpas UAB ,,T.“ ūkinei- komercinei veiklai. Dalis UAB ,,T.“ užsakytų darbų buvo susiję su išsinuomota lauko aikštele. Kelių šimtų kvadratinių metų aikštelėje buvo laikoma UAB ,,T.“ priklausanti technika. Aikštelės būklė tuo metu buvo prasta, todėl A. P. buvo pavesta atlikti aikštelės duobių taisymo darbus, pagerinti lietaus vandens nubėgimą iš aikštelės, taip pat pašalinti aikštelėje buvusias šiukšles (9 t., b. l. 16-18).
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai liudytojo A. P. parodymams, duotiems pirmosios instancijos teisme, byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. neatliko jokių statybos baigimo, apdailos ir valymo darbų, nurodytų 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2.
37.1. Aukščiau minėtame atsiliepime į civilinį ieškinį nurodyta, taip pat ir apklausos metu pirmosios instancijos teisme A. P. parodė, kad E. S. užsakymu jis sudėjo lubas, grindis, apšiltino siena bei atliko kitus smulkius vidaus apdailos darbus, siekiant pritaikyti patalpas UAB ,,T.“ ūkinei-komercinei veiklai. Vis dėlto, baudžiamojoje byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, darbų atlikimo aktai, lokalios sąmatos tokias aplinkybes paneigia. Iš 2013 m. birželio 20 d. UAB ,,V. G.“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. 130620-01 matyti, kad skardininkai atliko įvairius darbus, iš viso už 4 689,48 Eur (9 t., b. l. 96). UAB ,,P. K.“ lokalinė sąmata patvirtina, kad minėta įmonė objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliko ofiso įrengimo darbus: sienų šiltinimą vatos plokštėmis 5 cm storio, montuojant karkasą; sienų aptaisymą dailylentėmis; lubų dažymą; elektros darbus (rozetės, jungikliai, šviestuvų montavimą, elektrinių radiatorių montavimą); laminato klojimą; plintusų montavimą; metalinių durų montavimą; papildomus darbus (medžiagų pristatymas) (9 t., b. l. 97). Iš 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija KRY Nr. 015 matyti, kad UAB ,,T.“ už šiuos darbus UAB ,,P. K.“ sumokėjo 17 189,78 Eur (9 t., b. l. 98). Minėtoje lokalinėje sąmatoje ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus duomenis taip pat patvirtina liudytoju apklausto UAB ,,P. K.“ direktoriaus A. M. (A. M.) parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie aptarti aukščiau, todėl nekartojami (9 t., b. l. 198–199, 12 t., b. l. 113). Taigi byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad aptariamo objekto – UAB ,,T.“ administracinių patalpų (ofiso), esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo ir apdailos darbus atliko ne A. P., o kiti juridiniai asmenys, su kuriais UAB ,,T.“ atsiskaitė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
38. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys taip pat paneigia A. P. parodymus ir apeliacinio skundo argumentus, jog A. P. atliko aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus. Iš 2013 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitos faktūros serija MKF Nr. 00015 matyti, kad pardavėjas UAB ,,M. K.“ pirkėjui UAB ,,T.“ atliko aplinkos tvarkymo darbus už 5 719,69 Eur (9 t., b. l. 139). Iš atliktų darbų akto matyti, kad UAB ,,M. K.“ atliko šiuos darbus: pagrindų profilio taisymas, nepridedant naujų medžiagų. Granito atsijų pasluoksnio įrengimą (sluoksnio storis vid.– 3 cm). Pilkų betoninių trinkelių h–5 cm grindinio grindimą, siūles užpildant granito atsijomis; 80x200 mm skersmens pilkų betoninių bordiūrų ant betoninio pagrindimo įrengimo; lietaus vandens nuvedimui paviršiumi skirtų latakų iš polimerų su grotelėmis įrengimo; lietaus vandens nuvedimui paviršiumi skirtų latakų ir betonų įrengimo (5 t., b. l. 69, 9 t., b. l. 91). Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad A. P. neatliko jokių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbų. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, nustatyta, kad šiuos darbus atliko UAB ,,M. K.“. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. P. 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2 nurodytų darbų neatliko.
39. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB ,,T.“ vadovu buvo E. S., į byloje nustatytą aplinkybę, kad 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2 nurodytų darbų A. P. neatliko, spręstina, kad nuteistasis E. S. žinojo, jog A. P. jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko, suprato, kad 20 000 Lt pervedimas A. P. yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau jis, kaip įmonės vadovas, inicijavo mintų pinigų pervedimą A. P. bei tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB ,,T.“ turtą – 20 000 Lt.
40. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad tarp UAB ,,T.“ ir A. P. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai bei nėra jokių papildomų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą juos vertinti kaip baudžiamuosius. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju, kaip ir epizodo su R. G. atveju, tarp asmenų susiklostę teisiniai santykiai pagrįstai kvalifikuoti kaip baudžiamieji, nes ir šiuo atveju nuteistojo E. S. tyčia buvo nukreipta į nuteistajam patikėto UAB ,,T.“ turto – 20 000 Lt iššvaistymą, panaudojant netikrą dokumentą, o ne siekiant iš civilinių santykių kylančių padarinių. Esant aptartoms aplinkybėms, byloje susiklosčiusius teisinius santykius tarp UAB ,,T.“ ir A. P. vertinti kaip civilinius nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-797/2021 buvo tenkintas ieškovės UAB ,,T.“ civilinis ieškinys ir sandoris, pagal kurį atsakovas A. P. UAB „T.“ 2013 m. birželio 28 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus 20 000 Lt sumai pripažintas niekiniu ir negaliojančiu bei taikyta restitucija ir iš A. P. LUAB „T.“ priteista 5 792,40 Eur (20 000 Lt), nepaneigia E. S. tyčios iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB ,,T.“ turtą. Žalos priteisimas jau po baigto iššvaistymo nusikaltimo negali turėti įtakos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.
41. Taip pat, E. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad jis ir A. P., veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo. 2013 m. birželio mėnesį, ne anksčiau kaip 28 dieną, tikslus laikas nenustatytas, E. S. ir A. P., užpildė 2013 m. birželio 28 d. A. P., įsigijusio verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. P., įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), už 20 000 Lt (5 797,10 Eur) suteikė statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus UAB „T.“, nors realiai statybos darbai nebuvo atlikti. E. S., kuris, būdamas UAB „T.“ direktoriumi, jį pateikė UAB „T.“ buhalterei įtraukimui į įmonės apskaitą, žinodamas kad A. P. UAB „T.“ paslaugų nesuteikė. Tokiais veiksmais E. S. ir A. P., kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
42. Visų pirma, teisėjų kolegija jau nustatė ir išdėstė argumentus, kuriais remiantis laikoma, jog 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2 buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pagal minėtą kvitą 2013 m. liepos 22 d. A. P. iš UAB ,,T.“ gavo 20 000 Lt sumą, mokėjimo paskirtis – pagal kvitą Nr. 2. Nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2013 m. liepos 28 d. A. P., naudodamasis banko kortele, per keturis kartus išgrynino 20 000 Lt (2 t., b. l. 202–204). Taigi šie duomenys patvirtina, kad 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 2 pagrindu UAB ,,T.“ A. P. pervedė 20 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, tiek A. P., tiek nuteistajam E. S. buvo žinoma, kad A. P. jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko, jie, siekdami pateisinti 20 000 Lt pervedimą A. P., užpildė 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 (kaip teisinį pagrindą finansinei operacijai atlikti), kurį E. S., būdamas UAB „T.“ direktoriumi, pateikė UAB „T.“ buhalterei įtraukimui į įmonės apskaitą. Esant aptartiems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent nuteistasis E. S. ir A. P., kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą ir norėjo taip veikti. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad minėtą kvitą galėjo pagaminti kiti asmenys byloje negauta.
43. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis E. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nekilo jokie teisiškai reikšmingi padariniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apeliacinio skundo argumentams, būtent neteisėti nuteistojo E. S. veiksmai – netikro dokumento pagaminimas ir jo panaudojimas – sudarė pagrindą ir lėmė sprendimą dėl 20 000 Lt išmokėjimo A. P.. Būtent dėl šių veiksmų kilo neigiami padariniai, t. y. UAB ,,T.“ buvo padaryta 20 000 Lt turtinė žala. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, nuteistojo veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, nes tokiais veiksmais UAB ,,T.“ buvo sukelti teisiškai reikšmingi padariniai.
Dėl civilinio ieškinio
44. Civilinė ieškovė LUAB ,,T.“ pateikė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš kaltų asmenų 5 433,38 Eur turtinę žalą civilinės ieškovės naudai (11 t., b. l. 68–69).
45. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
46. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.
47. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog dėl nuteistųjų kaltų veiksmų buvo išvaistytas UAB ,,T.“ priklausęs 15 000 Lt (4 344,30 Eur) turtas, todėl ši suma solidariai priteista iš nuteistųjų. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civilinis ieškovas pagrįstai priskaičiavo 5 procentų dydžio minimalias metines palūkanas už 5 metus, kas sudaro 1 089,08 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šis civilinio ieškovo reikalavimas pagrįstas.
48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog civilinės ieškovės UAB ,,T.“ turtinė žala atsirado būtent dėl nuteistųjų, tarp jų ir E. S., veiksmų, kai jis, būdamas UAB ,,T.“ vadovu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iššvaistė jam patikėją ir jo žinioje buvusį UAB ,,T.“ turtą – 15 000 Lt (4 344,30 Eur). Esant aptartoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė UAB ,,T.“ patirtos turtinės žalos dydį, todėl nėra pagrindo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ar keisti priteistinos turtinės žalos dydį.
Dėl nuteistajam E. S. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo
49. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
50. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo E. S. asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis (teisiamas antrą kartą, aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, nevedęs), atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo parėjo daugiau nei 10 metų ir beveik 10 metų, sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimą (BK 184 straipsnio 1 dalis) ir baudą (BK 300 straipsnio 1 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu E. S. už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo), padarymą paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis); už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo) paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda; už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl 20 000 Lt iššvaistymo) – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 7 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl 20 000 Lt iššvaistymo) paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės paskirtos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį subendrintos iš dalies jas sudedant, o bausmės, paskirtas pagal BK 300 straipsnį taip pat subendrintos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnių bausmių pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 7 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis), bei paskirta subendrinta 140 MGL (5 272 eurų) dydžio bauda.
52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, neturi pagrindo abejoti E. S. už įvykdytus nusikaltimus paskirtų bausmių rūšimis – laisvės apribojimu ir bauda, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.
53. BK numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.
54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad E. S. veiksmai, kvalifikuoti pagal 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį (nes netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas sudaro turto iššvaistymo nusikaltimo esmę – būtent šio dokumento pagrindu ir buvo pervesti pinigai), todėl bausmės, paskirtos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (laisvės apribojimas) ir 300 straipsnio 1 dalį (bauda) (epizodai tiek dėl 15 000 Lt iššvaistymo, tiek dėl 20 000 Lt iššvaistymo), bendrintinos apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Apėmimo būdu subendrintos bausmės (1 metai 2 mėnesiai (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo) ir 1 metai ir 3 mėnesiai (epizodas dėl 20 000 iššvaistymo)), tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kai prie griežtesnės 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina minimali BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmės dalis (BK 63 straipsnio 4 dalis). Parenkant pridėtinos bausmės dydį, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumą, jų skaičių, padarytos turtinės žalos dydį ir nuteistojo asmenybę.
Dėl nuteistajam M. K. paskirtų bausmių subendrinimo
55. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas M. K. pripažino kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, kaip padėjimas E. S. iššvaistyti patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo). Teisėjų kolegija vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl techninės klaidos nenurodė nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį, todėl šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslinta nurodant, kad M. K. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje.
56. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs M. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jų nesubendrino, kaip tai numato BK 63 straipsnis, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.
57. Pirmosios instancijos teismas M. K. už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis); už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo M. K. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės apribojimo ir baudos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė laisvės apribojimo bausmė apima švelnesnę baudos bausmę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).
58. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Ptašinskio apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo) bei pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 20 000 Lt epizodo), subendrinti jas apimant, po to apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 7 (septynis) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo) ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 20 000 Lt epizodo), subendrinti jas apimant, apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti dalioji sudėjimo būdu ir E. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 7 (septynis) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir laikyti, kad M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir M. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.