Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininko bei pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Ptašinskio (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalyje (15 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis).

E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (15 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (20 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 7 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (20 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 100 (3 766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės paskirtos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį subendrintos iš dalies jas sudedant, o bausmės paskirtos pagal BK 300 straipsnį taip pat subendrintos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnių bausmių pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 7 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis), bei paskirta subendrinta 140 MGL (5 272 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (15 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis).

M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (15 000 Lt epizodas), ir jam paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmių pradžios pagal šį nuosprendį skaičiuotinos nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šias bausmes vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo LUAB „T.“ ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteistas solidariai iš E. S. ir M. K. 5 433,38 Eur turtinės žalos atlyginimas ieškovo LUAB „T.“ naudai .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

2014 m. pradžioje, bet ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 8 d., tikslus laikas nenustatytas, E. S. nurodė M. K. surasti asmenį, kuris suklastotų dokumentus dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „T.“ ir kurių pagrindu būtų neteisėtai pervestos UAB „T.“ už paslaugas, kurios realiai nebus suteiktos, o asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, banko sąskaita bus pasinaudota šias lėšas neteisėtai pervedant į G. K., nesuvokiančios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, banko sąskaitą.

2014 m. pradžioje, bet ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 8 d., tikslus laikas nenustatytas, E. S. nurodė M. K. surasti asmenį, kuris suklastotų dokumentus dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „T.“ ir kurių pagrindu būtų neteisėtai pervestos UAB „T.“ lėšos už paslaugas, kurios realiai nebus suteiktos, o asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, banko sąskaita bus pasinaudota šias lėšas neteisėtai pervedant į G. K., nesuvokiančios nusikalstamų veiksmų pobūdžio, banko sąskaitą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).Iš nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu, prašoma jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistasis E. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos). Vis dėl to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, parinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais pagrindais.

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo)

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apeliacinio skundo argumentams, 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2014-001 įforminta paslauga – specialieji statybos darbai, nebuvo suteikta. Nors abu nuteistieji pirmosios instancijos teisme nurodė, kad minėti darbai buvo atlikti, tačiau šiuos jų parodymus paneigia kita bylos medžiaga.

24. Vis tik, priešingai apeliacinio skundo argumentams, baudžiamojoje byloje esantys kiti įrodymai patvirtina liudytojo R. G. nurodytas aplinkybes, kad jis jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko.

25.1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie duomenys, juos vertinant kartu su kitais byloje esančiais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, patvirtina liudytojo R. G. nurodytas aplinkybes, o būtent jo parodymų dalį, kad jis jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko, o 15 000 Lt jam buvo pervesti M. K. paprašius paslaugos, padėti išgryninti pinigus. Todėl šioje dalyje remiamasi liudytojo R. G. parodymais, jog darbai realiai atlikti nebuvo, o jo sąskaita buvo pasinaudoti siekiant iššvaistyti UAB ,,T.“ lėšas.

25.2. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB ,,T.“ vadovas buvo E. S. (5 t., b. l. 185–190), į tai, kad byloje nėra gauta duomenų, kad kitas nuteistasis M. K. darbiniais ar kitais juos atitinkančiais teisiniais santykiais būtų susijęs su UAB ,,T.“, kartu vertinant ir kitas aukščiau aprašytas aplinkybes dėl R. G. darbų neatlikimo, spręstina, kad nuteistasis E. S. žinojo, jog R. G. jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko ir neatliks (nes tokie darbai jau buvo atlikti kitų asmenų), suprato, kad 15 000 Lt pervedimas R. G. yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau jis, kaip įmonės vadovas, inicijavo mintą pinigų pervedimą R. G. bei tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą UAB ,,T.“ turtą – 15 000 Lt.

26. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius liudytojo R. G. padarytus telefoninių pokalbių garso įrašus tarp jo ir nuteistųjų E. S. bei M. K. nepagrįstai pripažino leistinu įrodymu bei jais grindė savo išvadas.

26.1. Iš 2020 m. lapkričio 9 d. – 2020 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas prie 2020 m. liepos 24 d. UAB ,,T.“ likvidatoriaus L. B. pareiškimo pridėta CD laikmena su audio failais. Faile Nr. 1 d. užfiksuotas pokalbis tarp dviejų asmenų. Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmenys kalba abstrakčiai, tačiau iš jų pokalbio turinio galima suprasti, kad kalbama apie UAB ,,T.“ R. G. pateiktą civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt priteisimo. Protokole užfiksuota, kad balsas Nr. 2 (past. iš pokalbio turinio ir bylos aplinkybių suprantama, kad tai R. G.) nurodo, kad pagelbėjo per pinigus, išgrynino, atidavė jiems ir dabar turi problemų. Į ką balsas Nr. 1 (iš pokalbio turinio ir bylos aplinkybių suprantama, kad tai E. S.) atsako: ,,ne, ne, tai žinok, man tu atidavei, kits dalyks yra, kad tau ieškinį davė Ž. (past. E. Ž.), jei tu ateisi, Ž. pasakysi, tai tas viską įrašo ir paskui man atiduoda ieškinį. Supranti“. Taip pat protokole užfiksuota, kad balstas Nr. 1 sako: ,,Silpnai ten parašyta, apeliuot į tai, kad sunkiai dirba, sveikatos neturi. Ten biški nuo pradžių reikėjo kitaip daryt“. Į ką balsas Nr. 2 atsako: ,,faktas, kad kai buvo direktorius įmonės, gavau pinigus. M. (past. M. K.) atidaviau“. Be to, balsas Nr. 1 nurodė: ,,tai tiek, žiūrėk, kada tau bus tas teismas, tu paskambink man“. Faile Nr. 2 užfiksuotas pokalbis tarp dviejų asmenų. Iš pokalbio turinio suprantama, kad kalba apie teismo posėdžio atidėjimą. Balsas Nr. 1 (past. iš pokalbio turinio ir bylos aplinkybių suprantama, kad tai M. K.) klausia, kodėl R. G. paprašė atidėti teismo posėdį, į ką balsas Nr. 2 (past. iš pokalbio turinio ir bylos aplinkybių suprantama, kad tai R. G.) atsako: ,,nu gal sakom pateiksim kokių daugiau įrodymų. Nu taip ten, biški, kad. Tai šį ketvirtadienį bus. A girdi, jei kaip tu sakai, kažkokius stendus, a ne? O kokie jie maždaug galėtų būti, tie stendai?“. Į ką balsas Nr. 1 atsako, kad pats nežino tiksliai kokie.

26.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei iš kitų objektų apžiūros protokolo, nei iš telefoninių pokalbių turinio negalima nustatyti garso įrašuose užfiksuotų telefoninių pokalbių datos. 2020 m. liepos 24 d. LUAB ,,T.“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad minėti telefoninių pokalbių tarp R. G. ir nuteistųjų E. S. bei M. K. padaryti laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. liepos 15 d., kadangi tuo metu civilinėje byloje, kuri buvo nagrinėjama pagal UAB ,,T.“ ieškinį atsakovui R. G., buvo padaryta pertrauka, per kurią R. G. ir UAB ,,T.“ 2020 m. liepos 15 d. taikos sutartį. Taip pat pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pardėjimo nurodyta, kad po civilinės bylos iškėlimo, prieš byloje paskirtą 2020 m. liepos 9 d. teismo posėdį, R. G. pripažino ir patvirtino, kad jokių statybos darbų UAB ,,T.“ neatliko, o prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001 15 000 Lt sumai išrašė, nes buvęs UAB ,,T.“ vadovas E. S., atstovaujamas M. K., paprašė jo per jį išgryninti UAB ,,T.“ turimas pinigines lėšas, o būtent: R. G. 2014 m. balandžio 8 d. buvo pervestos UAB ,,T.“ piniginės lėšos 15 000 Lt, kurias gavęs R. G. tą pačią dieną bankiniu pavedimu pervedė G. K. (E. S. sesuo) banko sąskaitą bei pagrindžiant pinigų panaudojimą R. G. UAB ,,T.“ išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001, kuriame įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad kvitas išrašomas už atliktus specialiuosius darbus. UAB ,,T.“ paprašius patvirtinti teiginius užfiksuotus 2020 m. liepos 15 d. taikos sutartyje, R. G. pateikė mokėjimo pavedimus bei du garso įrašus, kuriuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, vykę tarp R. G. ir nuteistųjų E. S. bei M. K. (6 t., b. l. 11–14).

26.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytame kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį ir UAB ,,T.“ 2020 m. liepos 24 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo nurodytas aplinkybes, spręstina, jog telefoniniai pokalbiai padaryti tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 15 d., kai tarp UAB ,,T.“ ir R. G. buvo sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje e2-362-650/2020. Užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad minėti telefoninių pokalbių garso įrašai padaryti R. G. siekiant išvengti jam pateikto civilinio ieškinio patenkinimo bei gauti duomenų (iš esmės provokuojant nuteistuosius), patvirtinančių susitarimo tarp jo ir nuteistųjų dėl UAB ,,T.“ piniginių lėšų (15 000 Lt) išgryninimo, tokiu būdu juos iššvaistant, buvimą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija minėtų pokalbių nelaiko įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir jais nesivadovauja. Nepaisant to, pirmiau aptartų kitų įrodymų visiškai pakanka nuteistųjų kaltei pagrįsti.

27. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp UAB ,,T.“ ir R. G. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai bei nėra jokių papildomų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą juos vertinti kaip baudžiamuosius.

27.1. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-508-976/2015, Nr. 2K-46-699/2018 ir kt.). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-699/2018, Nr. 2K-241-942/2022 ir kt.).

27.2. Vis dėlto, priešingai apeliacinio skundo argumentams, nagrinėjamu atveju tarp asmenų susiklostę teisiniai santykiai pagrįstai kvalifikuoti kaip baudžiamieji. Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o tyčios turėjimas sandorio metu nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-719/2018, 2K-139-719/2022). Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistųjų, be kita ko, ir E. S., tyčia buvo nukreipta į nuteistajam E. S. patikėto UAB ,,T.“ turto – 15 000 Lt iššvaistymą, panaudojant netikrus dokumentus, o ne siekiant iš civilinių teisinių santykių kylančių padarinių, o būtent darbų atlikimo. Esant aptartoms aplinkybėms, byloje susiklosčiusius teisinius santykius vertinti kaip civilinius nėra pagrindo, nes turto perleidimas kitiems asmenims netikrų dokumentų pagrindu nebepatenka į civilinių teisinių santykių ribas tiek dėl pasirinkto veikimo būdo, tiek dėl apsunkintos galimybės kreditoriui tokį turtą atgauti naudojant civilinės teisės priemones, kadangi formaliai (pagal esančius dokumentus) sandoris ir piniginės perlaidos preziumuojamos teisėtais.

28. E. S. skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, M. K., ir R. G., kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais 2014 m. balandžio mėnesį, ne anksčiau kaip 8 dieną, tikslus laikas nenustatytas, E. S. ir M. K. užpildžius 2014 m. balandžio 11 d. R. G., kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, įsigijusio verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014- 001, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad R. G. už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) suteikė specialiųjų statybos darbų paslaugas UAB „T.“, nors realiai statybos darbai nebuvo atlikti. 2014 m. balandžio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, Kuršėnų m., M. K. šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti R. G., po ko šis pasirašė kaip darbus UAB „T.“ atlikęs asmuo ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė M. K.. 2014 m. balandžio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, M. K. šį netikrą dokumentą – 2014 m. balandžio 11 d. R. G. pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2014-001 perdavė E. S., kuris, būdamas UAB „T.“, direktoriumi, jį pateikė UAB „T.“ buhalterei I. K. įtraukimui į įmonės apskaitą, žinodamas kad R. G. jokių paslaugų nesuteikė, tokiu būdu turėdamas tikslą užmaskuoti neteisėtą ir nepagrįstą pinigų pervedimą R. G.. Tokiais veiksmais E. S. ir M. K. pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

29. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aptariamu straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, Nr. 2K-7-84-489/2018). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021). Pažymėtina, kad tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019, 2K-65-697/2020).

30. BK 300 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, nustatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016). BK 300 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali teisinėje apyvartoje įtvirtinti netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą, bei sukelti neigiamus padarinius ne tik fiziniams ar juridiniams asmenims, tačiau ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212-697/2022, 2K-12-654/2023, 2K-43-594/2023).

31. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas R. G. dėl 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 2014-001 išrašymo nurodė, kad po pinigų pervedimo ir verslo liudijimo jo vardu įgijimo, netrukus M. K. pateikė jam pasirašyti kažkokius su tuo susijusius dokumentus (12 t., b. l. 95–97). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie liudytojo R. G. parodymai bei anksčiau išanalizuoti kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, patvirtinantys tokius R. G. parodymus, sudaro pagrindą konstatuoti, kad 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2014-001 buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija. Iš minėto liudytojo parodymų matyti, kad jam aptariamą kvitą pasirašyti pateikė nuteistasis M. K.. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. balandžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 2014-001 buvo registruotas apyvartos žiniaraščio registre, kaip nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13, 16 straipsnių reikalavimai, į tai, kad M. K. nedirbo UAB ,,T.“, į tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonei vadovavo nuteistasis E. S., sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad 2014 m. balandžio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, M. K. šį netikrą dokumentą perdavė E. S., kuris, būdamas UAB „T.“ direktoriumi, jį pateikė UAB „T.“ buhalterei I. K. įtraukimui į įmonės apskaitą.

32. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis E. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nekilo jokie teisiškai reikšmingi padariniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apeliacinio skundo argumentams, būtent neteisėti nuteistojo E. S. veiksmai – netikro dokumento pagaminimas ir jo panaudojimas – sudarė pagrindą ir lėmė sprendimą dėl 15 000 Lt išmokėjimo R. G.. Būtent dėl šių veiksmų kilo neigiami padariniai, t. y. UAB ,,T.“ buvo padaryta 15 000 Lt turtinė žala. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, nuteistojo veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, nes tokiais veiksmais UAB ,,T.“ buvo sukelti teisiškai reikšmingi padariniai.

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo (epizodas dėl 20 000 Lt iššvaistymo)

33. Skundžiamu nuosprendžiu E. S. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „T.“, direktoriumi ir 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio nuostatų bei užimamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą UAB „T.“ turtą, turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą bei sudaryti sandorius, padedant A. P., kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, esant išankstiniam bendram jų susitarimui neteisėtai ir nepagrįstai pervesti UAB „T.“ pinigines lėšas į asmens, kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas banko sąskaitą, bendrais veiksmais iššvaistė E. S. patikėtą ir esantį jo žinioje UAB „T.“ turtą – 20 000 Lt (5 797,10 Eur). 2013 m., bet ne vėliau kaip 2013-06-28, tikslus laikas nenustatytas, E. S. surado asmenį, kuris suklastotų dokumentus dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „T.“ ir kurių pagrindu būtų neteisėtai pervestos UAB „T.“ lėšos už paslaugas, kurios realiai nebus suteiktos ir jo banko sąskaita bus pasinaudota. 2013 m. birželio mėnesį, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 4 d., tikslus laikas nenustatytas, vykdydamas E. S. nurodymus, A. P. kreipėsi į Šiaulių apskrities VMI dėl verslo liudijimo jam išdavimo, turėdamas tikslą įregistruoti veiklą, kurio neketino vykdyti. 2013-06-04 Šiaulių apskrities VMI išdavė A. P. verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o E. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-07-22 A. P. jam pateiktus duomenis – 2013 m. birželio 28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2, 2013 m. liepos 22 d. iš UAB „T.“ DnB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 20 000 Lt ( 5797,10 Eur) į A. P. DnB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus, žinodamas, kad šis darbų neatliko, ir nurodė šiuos pervestus 20 000 Lt (5797,10 Eur) išgryninti. A. P. gautus 20 000 Lt (5797,10 Eur) išgrynino. Tokiu E. S. iššvaistė UAB „T.“ turtą – 20 000 Lt (5797,10 Eur) ir padarė įmonei turtinę žalą.

34. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių E. S. kaltę. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad E. S. padarė aptariamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi tik 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-797/2021, neatliko įrodymų tyrimo byloje. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio motyvais šioje kaltinimo dalyje, kaip nepagrįstus atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. S. kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

35. Visų pirma, dėl apeliacinio skundo argumento, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis nemotyvuotas, išvados grindžiamos vien tik Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-797/2021, pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė remdamasis tais pačiais duomenimis, kaip ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis nemotyvuotas. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad minėtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,T.“ civilinį ieškinį atsakovui A. P. teismas siekė ne nustatyti objektyvią tiesą, o atkurti teisinę taiką tarp šalių. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendime konstatuota, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog realiai darbai buvo reikalingi, kad atsakovas (past. A. P.) darbus vykdė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas A. P. darbų atlikimo fakto neįrodė. Minėtose civilinėje byloje teismas nusprendė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandorį, pagal kurį atsakovas A. P. UAB „T.“ 2013 m. birželio 28 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus 20 000 Lt sumai bei taikyti restituciją ir iš atsakovo A. P. ieškovei LUAB „T.“ priteisti 5 792,40 Eur; priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei LUAB „T.“ 2 392,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo A. P. valstybei 16,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 t., b. l. 188–192). Taigi minėtoje civilinėje byloje teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis, konstatavo, kad A. P. darbų UAB ,,T.“ neatliko, kas sudaro pagrindą išvadai, kad 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2 nurodyta tikrovės atitinkanti informacija.

36. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad A. P. neatliko jokių darbų UAB ,,T.“ naudai.

36.1. 2023 m. rugsėjo 7 d. posėdyje nuotoliniu būdu apklausiamas liudytojas A. P. parodė, kad M. K. ir E. S. pažįsta iš senų laikų. Visi yra iš Kuršėnų, todėl pažįsta vieni kitus. Juos pažįsta maždaug 15 metų. Situacija buvo prieš 10 metu, buvo atlikti elementarūs darbai. Prieš 10 metų klausinėjo dėl smulkmenų, jau neprisimena. Vykdė statybos darbus, statė duris, atliko statybos darbus. Ką konkrečiai, jau neprisimena, buvo viskas surašyta raštiškai. Norėjo užsidirbti, todėl dirbo. Buvo susitarimas, kad Vilniuje reikia atlikti darbus ir dirbo. Tarėsi pagrinde su E.. Su juo buvo susitikę kažkur prieš 10 metų. Tada vykdė individualią veiklą, dirbo statybose. Kada įsigijo individualios veiklos liudijimą, neprisimena. Šiuo atveju su E. nebuvo sutarties, atrodo, kad buvo susitarę žodžiu. Aptarė darbus, kainą ir viskas. Reikėjo suremontuoti vagoną-grindis, kanalizaciją, kažkokias pertvaras, duris, plintusus. Medžiagas tiekė užsakovai, pirko ir pats. Reikėjo įstatyti išorines duris, kažkokią pertvarą. Patalpų plotas 6x6 ar 8x8 m., gal 36 kv. m. Kai susitarė dėl darbų atlikimo, jau turėjo individualios veiklos pažymėjimą. Darbus dirbo vienas, ateidavo E. darbuotojai, UAB „T.“ darbuotojai. Reikia prisiminti, ar darbus atliko laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 4 d. iki 28 d., gal tada. Dirbo, kai buvo išduotas verslo liudijimas. Susitarė dėl darbų, reikėjo pirkti medžiagas. Dalį medžiagų pirko pats (12 t., b. l. 127-128).

36.2. 2023 m. rugsėjo 19 d. liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. P. nurodė, kad pažįsta abu nuteistuosius. Reikėjo atlikti darbus, suremontuoti patalpas Vilniuje. Tarėsi su E. S.. Susitarimo esmė atlikti statybos darbus vagonėlyje, reikėjo įrengti vagonėlį. Susitarė, kad darbus atliks už 20 000 Lt. Į šią sumą įėjo medžiagų pirkimas, darbai, jo užmokestis. Pirko duris, gipsą, statybines medžiagas. Pirko vienas lauko duris. Negali pasakyti, kiek laiko dirbo, gal apie mėnesį. Neprisimena, kada tiksliai gavo pinigus, juos išleido savo reikmėms, neišgrynino, niekam neperdavė (12 t., b. l. 136–137).

36.3. Pažymima, kad liudytojas A. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, negalėjo tiksliai nurodyti, kokius statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus atliko (darbus nurodytus 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2), nes nuo jų atliko praėjo apie 10 metų, todėl smulkmenų neprisimena. Byloje esančiame atsakovo A. P. atsiliepime į LUAB ,,T.“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-9833-797/2020 nurodyta, kad 2013 m. į A. P. kreipėsi UAB ,,T.“ vadovas E. S., kuris prašė atlikti bendro pobūdžio laiko bei vidaus darbus jo nurodytame objekte (kiek žinoma A. P. UAB ,,T.“ tuo metu nuomos sutarties pagrindu nuomojosi negyvenamąsias patalpas bei aikštelę, esančią Vilniuje). Minėtoje lauko aikštelėje buvo surinktas karkasinis angaras, kuriame buvo dvi patalpos. E. S. užsakymu A. P. sudėjo lubas, grindis, apšiltino sieną bei atliko kitus smulkius vidaus apdailos darbus, siekiant pritaikyti patalpas UAB ,,T.“ ūkinei- komercinei veiklai. Dalis UAB ,,T.“ užsakytų darbų buvo susiję su išsinuomota lauko aikštele. Kelių šimtų kvadratinių metų aikštelėje buvo laikoma UAB ,,T.“ priklausanti technika. Aikštelės būklė tuo metu buvo prasta, todėl A. P. buvo pavesta atlikti aikštelės duobių taisymo darbus, pagerinti lietaus vandens nubėgimą iš aikštelės, taip pat pašalinti aikštelėje buvusias šiukšles (9 t., b. l. 16-18).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai liudytojo A. P. parodymams, duotiems pirmosios instancijos teisme, byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. neatliko jokių statybos baigimo, apdailos ir valymo darbų, nurodytų 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2.

37.1. Aukščiau minėtame atsiliepime į civilinį ieškinį nurodyta, taip pat ir apklausos metu pirmosios instancijos teisme A. P. parodė, kad E. S. užsakymu jis sudėjo lubas, grindis, apšiltino siena bei atliko kitus smulkius vidaus apdailos darbus, siekiant pritaikyti patalpas UAB ,,T.“ ūkinei-komercinei veiklai. Vis dėlto, baudžiamojoje byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, darbų atlikimo aktai, lokalios sąmatos tokias aplinkybes paneigia. Iš 2013 m. birželio 20 d. UAB ,,V. G.“ darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. 130620-01 matyti, kad skardininkai atliko įvairius darbus, iš viso už 4 689,48 Eur (9 t., b. l. 96). UAB ,,P. K.“ lokalinė sąmata patvirtina, kad minėta įmonė objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliko ofiso įrengimo darbus: sienų šiltinimą vatos plokštėmis 5 cm storio, montuojant karkasą; sienų aptaisymą dailylentėmis; lubų dažymą; elektros darbus (rozetės, jungikliai, šviestuvų montavimą, elektrinių radiatorių montavimą); laminato klojimą; plintusų montavimą; metalinių durų montavimą; papildomus darbus (medžiagų pristatymas) (9 t., b. l. 97). Iš 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija KRY Nr. 015 matyti, kad UAB ,,T.“ už šiuos darbus UAB ,,P. K.“ sumokėjo 17 189,78 Eur (9 t., b. l. 98). Minėtoje lokalinėje sąmatoje ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus duomenis taip pat patvirtina liudytoju apklausto UAB ,,P. K.“ direktoriaus A. M. (A. M.) parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie aptarti aukščiau, todėl nekartojami (9 t., b. l. 198–199, 12 t., b. l. 113). Taigi byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad aptariamo objekto – UAB ,,T.“ administracinių patalpų (ofiso), esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo ir apdailos darbus atliko ne A. P., o kiti juridiniai asmenys, su kuriais UAB ,,T.“ atsiskaitė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

38. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys taip pat paneigia A. P. parodymus ir apeliacinio skundo argumentus, jog A. P. atliko aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus. Iš 2013 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitos faktūros serija MKF Nr. 00015 matyti, kad pardavėjas UAB ,,M. K.“ pirkėjui UAB ,,T.“ atliko aplinkos tvarkymo darbus už 5 719,69 Eur (9 t., b. l. 139). Iš atliktų darbų akto matyti, kad UAB ,,M. K.“ atliko šiuos darbus: pagrindų profilio taisymas, nepridedant naujų medžiagų. Granito atsijų pasluoksnio įrengimą (sluoksnio storis vid.– 3 cm). Pilkų betoninių trinkelių h–5 cm grindinio grindimą, siūles užpildant granito atsijomis; 80x200 mm skersmens pilkų betoninių bordiūrų ant betoninio pagrindimo įrengimo; lietaus vandens nuvedimui paviršiumi skirtų latakų iš polimerų su grotelėmis įrengimo; lietaus vandens nuvedimui paviršiumi skirtų latakų ir betonų įrengimo (5 t., b. l. 69, 9 t., b. l. 91). Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad A. P. neatliko jokių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbų. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, nustatyta, kad šiuos darbus atliko UAB ,,M. K.“. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. P. 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2 nurodytų darbų neatliko.

39. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB ,,T.“ vadovu buvo E. S., į byloje nustatytą aplinkybę, kad 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2 nurodytų darbų A. P. neatliko, spręstina, kad nuteistasis E. S. žinojo, jog A. P. jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko, suprato, kad 20 000 Lt pervedimas A. P. yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau jis, kaip įmonės vadovas, inicijavo mintų pinigų pervedimą A. P. bei tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB ,,T.“ turtą – 20 000 Lt.

40. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad tarp UAB ,,T.“ ir A. P. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai bei nėra jokių papildomų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą juos vertinti kaip baudžiamuosius. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju, kaip ir epizodo su R. G. atveju, tarp asmenų susiklostę teisiniai santykiai pagrįstai kvalifikuoti kaip baudžiamieji, nes ir šiuo atveju nuteistojo E. S. tyčia buvo nukreipta į nuteistajam patikėto UAB ,,T.“ turto – 20 000 Lt iššvaistymą, panaudojant netikrą dokumentą, o ne siekiant iš civilinių santykių kylančių padarinių. Esant aptartoms aplinkybėms, byloje susiklosčiusius teisinius santykius tarp UAB ,,T.“ ir A. P. vertinti kaip civilinius nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-179-797/2021 buvo tenkintas ieškovės UAB ,,T.“ civilinis ieškinys ir sandoris, pagal kurį atsakovas A. P. UAB „T.“ 2013 m. birželio 28 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 už statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus 20 000 Lt sumai pripažintas niekiniu ir negaliojančiu bei taikyta restitucija ir iš A. P. LUAB „T.“ priteista 5 792,40 Eur (20 000 Lt), nepaneigia E. S. tyčios iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB ,,T.“ turtą. Žalos priteisimas jau po baigto iššvaistymo nusikaltimo negali turėti įtakos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

41. Taip pat, E. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad jis ir A. P., veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo. 2013 m. birželio mėnesį, ne anksčiau kaip 28 dieną, tikslus laikas nenustatytas, E. S. ir A. P., užpildė 2013 m. birželio 28 d. A. P., įsigijusio verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. P., įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), už 20 000 Lt (5 797,10 Eur) suteikė statybos baigimo, apdailos ir valymo darbus UAB „T.“, nors realiai statybos darbai nebuvo atlikti. E. S., kuris, būdamas UAB „T.“ direktoriumi, jį pateikė UAB „T.“ buhalterei įtraukimui į įmonės apskaitą, žinodamas kad A. P. UAB „T.“ paslaugų nesuteikė. Tokiais veiksmais E. S. ir A. P., kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

42. Visų pirma, teisėjų kolegija jau nustatė ir išdėstė argumentus, kuriais remiantis laikoma, jog 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 2 buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pagal minėtą kvitą 2013 m. liepos 22 d. A. P. iš UAB ,,T.“ gavo 20 000 Lt sumą, mokėjimo paskirtis – pagal kvitą Nr. 2. Nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2013 m. liepos 28 d. A. P., naudodamasis banko kortele, per keturis kartus išgrynino 20 000 Lt (2 t., b. l. 202–204). Taigi šie duomenys patvirtina, kad 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 2 pagrindu UAB ,,T.“ A. P. pervedė 20 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, tiek A. P., tiek nuteistajam E. S. buvo žinoma, kad A. P. jokių darbų UAB ,,T.“ neatliko, jie, siekdami pateisinti 20 000 Lt pervedimą A. P., užpildė 2013 m. birželio 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 (kaip teisinį pagrindą finansinei operacijai atlikti), kurį E. S., būdamas UAB „T.“ direktoriumi, pateikė UAB „T.“ buhalterei įtraukimui į įmonės apskaitą. Esant aptartiems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent nuteistasis E. S. ir A. P., kurio atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai suėjo senaties terminas, pagamino ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą ir norėjo taip veikti. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad minėtą kvitą galėjo pagaminti kiti asmenys byloje negauta.

43. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis E. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nekilo jokie teisiškai reikšmingi padariniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apeliacinio skundo argumentams, būtent neteisėti nuteistojo E. S. veiksmai – netikro dokumento pagaminimas ir jo panaudojimas – sudarė pagrindą ir lėmė sprendimą dėl 20 000 Lt išmokėjimo A. P.. Būtent dėl šių veiksmų kilo neigiami padariniai, t. y. UAB ,,T.“ buvo padaryta 20 000 Lt turtinė žala. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, nuteistojo veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, nes tokiais veiksmais UAB ,,T.“ buvo sukelti teisiškai reikšmingi padariniai.

Dėl civilinio ieškinio

44. Civilinė ieškovė LUAB ,,T.“ pateikė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš kaltų asmenų 5 433,38 Eur turtinę žalą civilinės ieškovės naudai (11 t., b. l. 68–69).

45. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

46. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

47. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog dėl nuteistųjų kaltų veiksmų buvo išvaistytas UAB ,,T.“ priklausęs 15 000 Lt (4 344,30 Eur) turtas, todėl ši suma solidariai priteista iš nuteistųjų. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civilinis ieškovas pagrįstai priskaičiavo 5 procentų dydžio minimalias metines palūkanas už 5 metus, kas sudaro 1 089,08 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šis civilinio ieškovo reikalavimas pagrįstas.

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog civilinės ieškovės UAB ,,T.“ turtinė žala atsirado būtent dėl nuteistųjų, tarp jų ir E. S., veiksmų, kai jis, būdamas UAB ,,T.“ vadovu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iššvaistė jam patikėją ir jo žinioje buvusį UAB ,,T.“ turtą – 15 000 Lt (4 344,30 Eur). Esant aptartoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė UAB ,,T.“ patirtos turtinės žalos dydį, todėl nėra pagrindo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ar keisti priteistinos turtinės žalos dydį.

Dėl nuteistajam E. S. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo

49. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

50. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo E. S. asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis (teisiamas antrą kartą, aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, nevedęs), atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo parėjo daugiau nei 10 metų ir beveik 10 metų, sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimą (BK 184 straipsnio 1 dalis) ir baudą (BK 300 straipsnio 1 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu E. S. už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo), padarymą paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis); už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo) paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda; už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl 20 000 Lt iššvaistymo) – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 7 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl 20 000 Lt iššvaistymo) paskirta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės paskirtos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį subendrintos iš dalies jas sudedant, o bausmės, paskirtas pagal BK 300 straipsnį taip pat subendrintos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnių bausmių pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 7 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis), bei paskirta subendrinta 140 MGL (5 272 eurų) dydžio bauda.

52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, neturi pagrindo abejoti E. S. už įvykdytus nusikaltimus paskirtų bausmių rūšimis – laisvės apribojimu ir bauda, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

53. BK numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad E. S. veiksmai, kvalifikuoti pagal 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį (nes netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas sudaro turto iššvaistymo nusikaltimo esmę – būtent šio dokumento pagrindu ir buvo pervesti pinigai), todėl bausmės, paskirtos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (laisvės apribojimas) ir 300 straipsnio 1 dalį (bauda) (epizodai tiek dėl 15 000 Lt iššvaistymo, tiek dėl 20 000 Lt iššvaistymo), bendrintinos apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Apėmimo būdu subendrintos bausmės (1 metai 2 mėnesiai (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo) ir 1 metai ir 3 mėnesiai (epizodas dėl 20 000 iššvaistymo)), tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kai prie griežtesnės 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina minimali BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmės dalis (BK 63 straipsnio 4 dalis). Parenkant pridėtinos bausmės dydį, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumą, jų skaičių, padarytos turtinės žalos dydį ir nuteistojo asmenybę.

Dėl nuteistajam M. K. paskirtų bausmių subendrinimo

55. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas M. K. pripažino kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, kaip padėjimas E. S. iššvaistyti patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo). Teisėjų kolegija vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl techninės klaidos nenurodė nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį, todėl šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslinta nurodant, kad M. K. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje.

56. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs M. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jų nesubendrino, kaip tai numato BK 63 straipsnis, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

57. Pirmosios instancijos teismas M. K. už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BK 69 straipsnis); už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo M. K. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės apribojimo ir baudos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė laisvės apribojimo bausmė apima švelnesnę baudos bausmę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

58. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Ptašinskio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo) bei pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 20 000 Lt epizodo), subendrinti jas apimant, po to apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 7 (septynis) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 15 000 Lt iššvaistymo) ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 20 000 Lt epizodo), subendrinti jas apimant, apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti dalioji sudėjimo būdu ir E. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 7 (septynis) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir laikyti, kad M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir M. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veiką padarytą turtinę žalą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.