- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- 1-1552-1034/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30248-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas, Oksana Leontjeva
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neteistas, vedęs, dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. P. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 12.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties Saltoniškių gatvės pastatu Nr. 12 įrengtoje nereguliuojamoje Saltoniškių gatvės ir kelio, jungiančio Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve, sankryžoje sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, tai yra, Saltoniškių gatve nuo Ukmergės gatvės pusės įvažiavęs į sankryžą ir sukdamas į kairę – į kelią, jungiantį Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve, jis vairuojamu automobiliu įvažiavo į Saltoniškių gatvės kelio priešingos eismo krypties pusę ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio lygiareikšmiu keliu – Saltoniškių gatvės priešingos eismo krypties puse judėjusiam ir per sankryžą tiesiai važiavusiam M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuotam motociklui „Suzuki GSX 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, M. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis T. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, jog 2024 m. rugpjūčio 1 d. važiuodamas automobiliu prie PC „Panorama“, „Viada“ degalinės, žiūrėdamas, kad gatvėje nėra automobilių, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su motociklu, motociklininkas buvo sužeistas. Motociklininkas greitai išniro, bet tai buvo jo klaida. Po eismo įvykio, iš karto iššoko iš automobilio pažiūrėti kas su nukentėjusiuoju, daug žmonių buvo atėję, atsirado kažkokia moteris paramedikė, neleido niekam prie nukentėjusiojo prisiliesti, o jis norėjo įsitikinti, kad žmogus gyvas. Įsitikino, kad žmogus duoda gyvybės ženklus, kalba, yra iškviesti medikai. Policija atvyko per kelias minutes. Per visą įvykį buvo šalia nukentėjusiojo, laukė, kol atvyks greitoji. Profesionalus paramedikas buvo šalia, jis reguliavo visą procesą. Atvykus medikams, sužeistąjį nuvežė į automobilį, o jis nutarė dar kartą su juo pakalbėti, dar kartą atsiprašyti, pripažinti, kad tai netyčinis veiksmas, paprašyti jo kontaktų, kad galėtų susisiekti, pasirūpinti. Negavęs kontaktų, grįžo ir su pareigūnais ištyrė įvykio vietą, davė parodymus, viskas buvo užfiksuota. Tą pačią dieną paprašė artimųjų, kad surastų ligoninės, kurioje yra nukentėjusysis, kontaktus, tačiau tokios informacijos nerado. Kitą dieną per policijos poskyrį bandė susisiekti su vyr. tyrėju, jam sakė laukti. Ketvirtadienį gavo informaciją, kad nukentėjusysis išleistas iš gydymo įstaigos, pasakė laukti šaukimo į policiją dėl parodymų davimo. Įvykio metu vairavo automobilį „Porsche Cayenne“, kuris priklauso įmonei, apdraustas „Kasko“ draudimu, „Ergo“ ir civilinės atsakomybės draudimu – „Gjensidige“. Prašo, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Apie įvykį iš karto įsėdęs į automobilį papasakojo sutuoktinei. Žmona po įvykio atvyko gal po 10 minučių, ji buvo su juo kartu, šalia nukentėjusiojo. Santuokoje yra (duomenys neskelbtini) metus, pažįstami (duomenys neskelbtini) metus, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, (duomenys neskelbtini) suaugę, (duomenys neskelbtini) vaikas nepilnametis. Turi keletą darbo vietų, asmeninės veiklos. Pajamų gauna iš (duomenys neskelbtini) ir iš kitų įmonių, kurių akcininkas yra. Per mėnesį vidutinės pajamos yra apie 3500 Eur. Nukentėjusiajam išlaidas kompensavo draudimas. Su sutuoktine ne kartą apie tai kalbėjo, pirmomis dienomis kalbėjo kasdien, bandė suprasti priežastis. Pradžioje net negalėjo sėsti už vairo, prašė sutuoktinės vairuoti. Žmona yra didžiausias jo autoritetas. Nuo (duomenys neskelbtini) m. turi vairuotojo pažymėjimą. Apie 22 kartus per 5 metus yra baustas administracine tvarka. Kartu su sutuoktine dirba (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini), žmona (duomenys neskelbtini). Turi tris transporto priemones. Tuo automobiliu, kuriuo naudojosi įvykio metu, naudojasi ir sutuoktinė. Saltoniškių gatvė yra iš 4 juostų, antra juosta važiuojant nuo Žvėryno stovi automobiliai, kurie suka į Panoramą. Pirma juosta buvo visiškai tuščia, tikriausiai motociklas važiavo iš Žvėryno, todėl jo matyti nebuvo galimybės. Jis matė Saltoniškių gatvės atkarpą, iki sankryžos, kuri reguliuojama šviesoforo, nematė jokios kliūties, tačiau greitai išniro motociklas. Žiūrėjo į tą gatvę, jo matomumo ribose nebuvo jokios transporto priemonės. Sukant iš Saltoniškių gatvės į kairę, buvo sulėtinęs greitį, sankryžoje nebuvo sustojęs, matydamas, kad tuščia gatvė, atliko manevrą. Kai advokatė suteikė informaciją, kad turi nukentėjusiojo kontaktą, iš karto susisiekė su nukentėjusiuoju telefonu, atsiprašė jo. Pokalbio metu ramiai pasikalbėjus gal 10-15 minučių, nukentėjusysis neatsakė į klausimą dėl atleidimo, pasiūlė toliau tęsti pokalbius dėl susitaikymo su jo advokatu. Labai gailisi dėl įvykio, atsiprašo nukentėjusiojo.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. S. prašė priteisti 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės „Gjensidige“. Paaiškino, kad patyrė žalą, kuri išliks iki gyvenimo galo, kadangi buvo praplėšta blužnis, gulėjo reanimacijoje, nebuvo užtikrintas dėl savo sveikatos, išsivystė potrauminis sindromas, išsivystė baimė dalyvauti eisme. Kai buvo paskirtas gydymas namuose, gyveno su šeima, buvo sudėtinga net atsikelti iš lovos, reikėjo pagalbos prausiantis. Praėjus laikui, kai jau galėjo pats nuvažiuoti, lankėsi pas psichologą, atsirado baimė, kad vėl kažkas nutiks. Visi išgyvenimai labai sukrėtė ir paveikė. Ligoninėje praleido apie 4-5 dienas. Šiai dienai suplanuotų operacijų nėra, pas medikus nesilanko. Liko psichologinės problemos, yra baimė vairuoti. Blužnis ir keliai sugijo. Sveikatos sutrikdymas turėjo įtakos imunitetui, dabar saugosi nuo skersvėjo, nes tai tiesiogiai susiję su blužnimi. Po įvykio kreipėsi pas gydytoją psichiatrą, lankėsi 3 kartus, iki įvykio pas psichiatrus nesilankė. Šiuo metu vairuoja automobilį, motociklo nevairuos, yra baimė. Medikamentų nevartoja. Kaltinamojo atsiprašymo nepriima, nes jis labiau bando padėti sau.
Teisiamajame posėdyje laiduotoja S. P. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Padės jam laikytis Kelių eismo taisyklių. Apie šį įvykį daug kalba, jis gailisi, prisiėmė kaltę, supranta ką padarė, tai nebuvo sąmoningas noras kažką sužaloti ir pakenkti. Jos požiūris į šią situaciją yra neigiamas, tai nelaimė ne tik nukentėjusiojo šeimai, bet ir jų šeimai. Mano, kad yra autoritetas sutuoktiniui. Visą gyvenimą dirbo (duomenys neskelbtini) darbą. Nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba (duomenys neskelbtini). Šiai dienai tai jos vienintelė darbovietė, vidutiniškai per mėnesį jos pajamos yra 3 000 Eur. Sutiktų sumokėti iki 2 000 Eur sumą kaip užstatą. Daug laiko praleidžia su vyru kartu ir darbe, ir namuose. Vairuoti stengiasi ji. Yra pasiruošę laikytis taisyklių, kad daugiau taip nenutiktų. Ji teisę vairuoti turi gal (duomenys neskelbtini) metus. Sutuoktinis darbe kolektyve rūpinasi mokyklos plėtra, jis yra vertinamas, rūpinasi žmonėmis, jų sąlygomis, su juo konsultuojuosi dėl vadybinių dalykų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, davė paaiškinimus, prokuroras ir gynėja sutiko, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. P. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 12.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Pieninės gatve pasiekė sankryžą su Saltoniškių gatve. Sankryžoje pasukęs į dešinę, jis įvažiavo į Saltoniškių gatvę ir tęsė važiavimą savo judėjimo krypties antra eismo juosta. Iškart po to, kai pravažiavo sankryžą, jis įjungė kairiojo posūkio signalą, nes netoliese esančioje kitoje sankryžoje ketino sukdamas į kairę įvažiuoti į priešais degalinę „Viada“ esančią gatvę. Priekyje, jo važiavimo krypties Saltoniškių gatvės kelio eismo juostoje matė stovinčius kitus automobilius, tačiau šie jam netrukdė ketinamam atlikti manevrui. Automobiliai buvo toliau už sankryžos ir neužstojo priešingos eismo krypties juostos matomumo. Privažiavęs sankryžą, jis prieš sukdamas į kairę pažiūrėjo į priešpriešinio eismo juostą. Nors galėjo matyti Saltoniškių gatvės atkarpą iki pat jos sankryžos su T. Narbuto gatve, tačiau jis jokių artėjančių transporto priemonių nematė. Dėl minėtos priežasties pradėjo kairiojo posūkio manevrą. Prieš sukdamas į kairę ir posūkio metu važiavo apie 10-15 km/val. greičiu. Sankryžoje įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, jis pamatė staiga atsiradusį itin dideliu greičiu priešpriešine eismo juosta važiuojantį motociklą. Motociklas judėjo maždaug tarp priešingos eismo krypties pirmos ir antros juostų. Nors iškart pradėjo stabdyti ir prieš susidūrimą visiškai sustojo, tačiau motociklo vairuotojas nesuvaldė savo motociklo ir atsitrenkė į jo automobilį (1 t., b. l. 125-127). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis T. P. parodė, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą ir sukdamas į kairę nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga eismo kryptimi tiesiai važiavusio motociklininko. Supranta, kad turėjo praleisti motociklininką, tačiau jo laiku tiesiog nepastebėjo. Neatmeta galimybės, kad jis savalaikiai nepastebėjo motociklininko, kadangi pastarasis galimai viršijo leistiną 50 km/val. greitį. Tačiau dėl to savo kaltės neginčija. Iškart po įvykio išlipus iš automobilio, jis pamatė ant kelio gulintį motociklo vairuotoją ir prie jo jau susirinkusius žmones. Pribėgęs prie nukentėjusiojo, jis įsitikino, kad pastarasis gyvas, kalba ir orientuojasi aplinkoje. Jis iškart motociklo vairuotojo atsiprašė. Ketino telefonu iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau įvykio vietoje buvusi moteris, prisistačiusi paramedike, ir kiti asmenys nurodė, kad specialiosios tarnybos jau iškviestos. Minėta moteris, galimai paramedikė, nei jam, nei kitiems asmenims daugiau neleido prieiti prie nukentėjusiojo ir jo judinti. Atvažiavę medikai nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Prieš tai, medikams leidus, jis dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo. Nors prašė nukentėjusiojo palikti savo kontaktus, kad esant reikalui galėtų suteikti jam pagalbą, tačiau jis to nepadarė. Po įvykio kelis kartus skambino ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ir domėjosi nukentėjusiojo sveikatos būkle. Praėjus penkioms dienoms po įvykio, jis iš pareigūno sužinojo, kad nukentėjusiojo būklė yra stabili ir jis iš ligoninės jau išleistas. Daugiau jokios su nukentėjusiuoju susijusios informacijos jam suteikta nebuvo. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo (duomenys neskelbtini) metų. Eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus, jam įvyko pirmą kartą gyvenime. Iki šiol jis labai pergyvena dėl šio įvykio, apgailestauja, kad taip atsitiko. Jis nori atsiprašyti ir susitaikyti su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 132-134).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 12.00 val., Vilniuje, jam priklausančiu motociklu „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vytauto gatve privažiavo reguliuojamą sankryžą su T. Narbuto ir Saltoniškių gatvėmis. Kadangi jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, jis prieš gatvių sankirtą motociklą sustabdė. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis važiuodamas leistinu greičiu kirto sankryžą tiesiai ir tęsė važiavimą jau Saltoniškių gatve. Iškart už sankryžos persirikiavo į savo judėjimo krypties pirmąją eismo juostą. Jam važiuojant tiesiai pagrindiniu keliu, staiga priešais važiavęs automobilis „Porsche“, užkertant jam kelią, buvo pasuktas į kairę, į šalutinį kelią. Nebuvus galimybės jam į tai sureaguoti, įvyko transporto priemonių susidūrimas. Įvykus susidūrimui, jis buvo nublokštas ant kelio. Pamena, kad prie jo pribėgo policijos pareigūnai, kurie jam liepė iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo nejudėti. Jam gulint, prie jo buvo priėjęs ir automobilio „Porsche“ vairuotojas, kuris pareigūnų akivaizdoje jo atsiprašė, sakė, kad jo nepastebėjo. Atvykusių medikų buvo išvežtas į „Lazdynų“ ligoninę, kurioje jam buvo nustatyti daugybiniai sužalojimai, tarp jų ir blužnies plyšimas (1 t., b. l. 47-49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 12.00 val., Vilniuje, kartu su draugėmis Saltoniškių gatvės šaligatviu ėjo iš prekybos centre „Panorama“ įsikūrusios parduotuvės „Rimi“ link savo darbovietės. Eidama, ji pastebėjo kitoje gatvės kelio pusėje pirma eismo juosta pravažiuojantį motociklą. Motociklas važiavo ta pačia kryptimi, kuria ėjo ir ji su draugėmis. Nežino, kokiu greičiu važiavo motociklininkas, tačiau jai pasirodė, kad jo greitis galėjo būti didesnis už leistiną. Atrodo, kad toje kelio atkarpoje buvo nustatytas 50 km/val. leistinas greitis. Motociklininkas važiavo greičiau. Kaip tik tuo momentu priešais ją Saltoniškių gatvėje esančioje sankryžoje, antroje eismo juostoje, stovėjo didelis automobilis. Tai buvo toks už lengvąjį automobilį aukštesnis „darbinis mikriukas“. Kaip jai pasirodė, tas „mikriukas“ stovėjo sankryžoje, nes jo vairuotojas norėjo pasukti į kairę. „Mikriukas“ buvo gan aukštas ir jai užstojo visą sankryžos vaizdą. Matė, kad minėtas pirma eismo juosta važiavęs motociklas priartėjo prie sankryžos, kurioje stovėjo „mikriukas“. Kas vyko po to ji dėl vaizdą užstojusio „mikriuko“ nematė. Ji tik išgirdo susidūrimo garsą, po kurio motociklo variklis pradėjo garsiai veikti. Netrukus po to „mikriukui“ pasukus į kairę ir nuvažiavus, ji pamatė sankryžoje stovintį automobilį „Porsche“, o netoliese, ant šaligatvio, gulėjo motociklininkas ir jo motociklas. Suprato, kad kilo eismo įvykis, kurio metu motociklas susidūrė su automobiliu „Porsche“. Kaip ir minėjo, ji paties susidūrimo nematė, tačiau, kaip suprato, tai įvyko automobilio vairuotojui sankryžoje sukant į kairę, o motociklininkui kelio priešinga eismo kryptimi per sankryžą važiuojant tiesiai. Ji įvykio vietoje buvo iki atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 68-70).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad patikrinus T. P. blaivumo laipsnį, buvo nustatyta, kad jis blaivus (1 t., b. l. 12).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. 12.11 val. T. P. nebuvo nustatytas girtumas, jis buvo blaivus (1 t., b. l. 117).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3879/2024(01) nustatyta, kad M. S. eismo įvykio metu buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (1 t., b. l. 54).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2899/2024(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu M. S. patyrė blužnies plyšimą bei nubrozdinimus ir žaizdas nugaroje, abiejuose klubuose, kairiame sėdmenyje, kairiame kelyje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir kairiame rieše. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, taip pat ir vienmomentiškai užduotyje atlikti tyrimą nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nukentėjus eismo įvykio metu. Sužalojimai visumoje, dėl blužnies plyšimo, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59-62).
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolais nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės, kilo Vilniuje, ties Saltoniškių gatvės pastatu Nr. 12 įrengtoje nereguliuojamoje Saltoniškių gatvės ir kelio (šalutinio), jungiančio Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve, sankryžoje. Žiūrint Saltoniškių gatvės kelio eismo kryptimi link sankryžos su T. Narbuto gatve pusės (t. y. nustatyta T. P. važiavimo kryptimi prieš įvykį), Saltoniškių gatvės važiuojamoji dalis su minėtu keliu kertasi kairiuoju kraštu. Saltoniškių gatvės kelio važiuojamąją dalį ties sankryža sudaro 4 eismo juostos, t. y. po 2 eismo juostas, skirtas važiuoti kiekviena iš krypčių. Nustatytas maksimalus leistinas 50 km/val. greitis. Eismo įvykio metu T. P. vairuotas automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo važiuojamųjų dalių sankirtoje, Saltoniškių gatvės kelio eismo pusėje, skirtoje važiuoti kryptimi nuo sankryžos su T. Narbuto gatve pusės (t. y. nustatyta nukentėjusiojo M. S. važiavimo kryptis prieš įvykį). Automobilis stovėjo įstrižai gatvės kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas link kelio, jungiančio Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve. Jo priekinė dalis buvo minėtos Saltoniškių gatvės kelio eismo krypties pusės pirmoje juostoje, galinė – tos pačios eismo krypties antroje juostoje. Automobilis buvo apgadintas, pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje plokštumoje (labiau jos kairėje pusėje). Eismo įvykio metu M. S. vairuotas motociklas „Suzuki GSX 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat apgadintas, po įvykio gulėjo iškart už sankirtos ribų, kelio, jungiančio Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve, važiuojamosios dalies pradžioje. Ant asfaltuotos kelio dangos, tarpe tarp automobilio priekinės dalies ir motociklo, buvo rasta susidūrusių transporto priemonių detalių nuolaužų/šukių bei ištekėjusio tepalo ir kitų skysčių dėmių (1 t., b. l. 14-19, 20-25, 26-31).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalauti ir prie bylos medžiagos prijungti ties eismo įvykio vieta ant prekybos centro „Panorama“ pastato (Vilnius, Saltoniškių g. 9) ir degalinės „Viada“ teritorijoje (Vilnius, Saltoniškių g. 12) įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdų įrašai, kuriuose užfiksuotos reikšmingos įvykio aplinkybės. Kaip nustatyta vaizdo įrašų (nufilmuotų skirtingose sankryžos pusėse įrengtomis kameromis) peržiūros metu, įrašuose užfiksuota, kaip Saltoniškių gatvės kelio pirma eismo juosta nuo T. Narbuto gatvės pusės į sankryžą įvažiavęs motociklas (t. y. M. S. vairuotas motociklas „Suzuki GSX 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) susidūrė su Saltoniškių gatvės kelio priešingos eismo krypties puse į sankryžą įvažiavusiu ir į kairę link kelio, jungiančio Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve, sukusiu baltos spalvos lengvuoju automobiliu (t. y. T. P. vairuotu automobiliu „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Transporto priemonės susidūrė priekinėmis dalimis. Automobilio vairuotojo kairiojo posūkio manevras, įvažiuojant į kelio priešingos eismo krypties pusę, buvo pradėtas dar prieš važiuojamųjų dalių sankirtą (1 t., b. l. 78-82).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis T. P. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 12.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties Saltoniškių gatvės pastatu Nr. 12 įrengtoje nereguliuojamoje Saltoniškių gatvės ir kelio, jungiančio Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve, sankryžoje sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, tai yra, Saltoniškių gatve nuo Ukmergės gatvės pusės įvažiavęs į sankryžą ir sukdamas į kairę – į kelią, jungiantį Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve, jis vairuojamu automobiliu įvažiavo į Saltoniškių gatvės kelio priešingos eismo krypties pusę ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio lygiareikšmiu keliu – Saltoniškių gatvės priešingos eismo krypties puse judėjusiam ir per sankryžą tiesiai važiavusiam M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) m., vairuotam motociklui „Suzuki GSX 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, M. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad važiuodamas automobiliu prie PC „Panorama“, „Viada“ degalinės, žiūrėdamas, kad gatvėje nėra automobilių, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su motociklu, motociklininkas buvo sužeistas. Motociklininkas greitai išniro, bet tai buvo jo klaida. Po eismo įvykio, iš karto iššoko iš automobilio pažiūrėti kas su nukentėjusiuoju, daug žmonių buvo atėję, atsirado kažkokia moteris paramedikė, neleido niekam prie nukentėjusiojo prisiliesti, o jis norėjo įsitikinti, kad žmogus gyvas. Įsitikino, kad žmogus duoda gyvybės ženklus, kalba, yra iškviesti medikai. Policija atvyko per kelias minutes. Per visą įvykį buvo šalia nukentėjusiojo, laukė, kol atvyks greitoji. Labai gailisi dėl įvykio, atsiprašo nukentėjusiojo. Tokie kaltinamojo T. P. parodymai buvo nuoseklūs ir iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 125, 132). Be kaltinamojo prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo M. S., liudytojos S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvadomis, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolais, bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo T. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), kitų klausimų
Kaltinamojo T. P. sutuoktinė S. P. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei be užstato.
BK 40 straipsnio (2025 m. vasario 1 d. įstatymo redakcija) 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis T. P. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas formalias sąlygas, nes jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Kaltinamasis T. P. neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, nes tai padaryti iš esmės yra draudimo bendrovės pareiga. Kaltinamasis yra gana brandaus amžiaus, dirbantis, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus. Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu T. P. buvo blaivus, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu jis būtų viršijęs leistiną greitį. Būtent padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo įvertinimas bei kaltinamojo asmenybės ((duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, charakterizuojamas teigiamai) vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje T. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje laiduotoja apklausta S. P. paaiškino, kad ateityje padės sutuoktiniui laikytis Kelių eismo taisyklių. Apie šį įvykį daug kalba, sutuoktinis gailisi, prisiėmė kaltę, supranta, ką padarė, tai nebuvo sąmoningas noras kažką sužaloti ir pakenkti. Jos požiūris į šią situaciją yra neigiamas, tai nelaimė ne tik nukentėjusiojo, bet ir jų šeimai. Mano, kad yra autoritetas sutuoktiniui. Sutiktų sumokėti iki 2 000 Eur sumą kaip užstatą. Daug laiko praleidžia su vyru kartu ir darbe, ir namuose, yra pasiruošę laikytis taisyklių, kad daugiau tokie atvejai neįvyktų.
Teismas nustatė, kad S. P. neteista, administracine tvarka bausta, tačiau ne dėl šiurkščių nusižengimų, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo. Be to, laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi. Laiduotoja taip pat nurodė, kad yra autoritetas vyrui, padės jam ateityje laikytis kelių eismo taisyklių, sutiktų sumokėti 2000 Eur dydžio užstatą. Teismo įsitikinimu, tai rodo, jog laiduotoja rimtai vertina savo pasiryžimą laiduoti už kaltinamąjį, yra pasirengusi laiduoti už sutuoktinį pakankamai žymia pinigų suma. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojos charakteristika, jos bei kaltinamojo ilgalaikių tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad S. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir realiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam T. P.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis T. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą S. P. Laidavimas taikytinas 1 metų 6 mėnesių terminui. Siekiant sustiprinti laiduotojos ir kaltinamojo elgesį laikytis įstatymų reikalavimų, laidavimas skirtinas su 1500 Eur dydžio užstatu.
Nors nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuostatos, kaltinamasis davė neteisingus parodymus, teismas šiuos argumentus atmeta.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė bus pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi turi būti nustatyti du šios aplinkybę lengvinančios aplinkybės aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-697/2017, 2K-132-976/2023). Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023). Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-132-976/2023).
Teismas nustatė, kad kaltinamasis T. P. iš esmės buvo nuoširdus ir kritiškai vertino savo elgesį. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios apklausos metu T. P. pasinaudojo savo teise ir neišreiškė pozicijos dėl įtarimo, nereiškia, kad jis kaltės nepripažįsta ir nesigaili. Dar ikiteisminio tyrimo metu T. P. parodė, jog pripažįsta pažeidęs KET 157 punktą, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Be kita ko, jis parodė, kad iškart po eismo įvykio jis atsiprašė nukentėjusiojo (1 t., b. l. 132). Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo M. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog M. S. patvirtino, kad po įvykio automobilio „Porsche“ vairuotojas priėjo prie jo, atsiprašė ir pasakė, kad jo nepastebėjo (1 t., b. l. 47). Be to, prokuroras viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o pirmiausia tai nurodė kaltinamajame akte.
Papildomai teismas pastebi, kad byloje esantys vaizdo įrašai nepaneigia kaltinamojo T. P. parodymų, jog jis nematė atvažiuojančio motociklo. Iš šių vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad eismo įvykis atsitiko staigiai, o ir motociklo vairuotojo (M. S.) greitis, tikėtina, kad viršijo leistiną toje konkrečioje vietoje.
Taip pat teismas nesutinka su nukentėjusiojo atstovo argumentais, jog T. P. yra brandi asmenybė, todėl netikslinga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnyje nėra numatyta jokių išlygų dėl asmens amžiaus. Be to, prieš įstatymą ir teismui visi asmenys yra lygūs, todėl atitinkamai negalima diskriminuoti T. P. dėl jo amžiaus. Taigi, nukentėjusiojo atstovo argumentai laikytini teisiškai ydingais ir yra atmestini.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Atsižvelgiant į tai, kad T. P. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus, tačiau baustas gan dažnai dėl greičio viršijimo, teismas sprendžia, kad tikslinga skirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui, tai galėtų turėti teigiamos įtakos T. P. ateityje laikytis įstatymų reikalavimų ir būti drausmingesniam vairuojant padidinto pavojaus transporto priemonę – automobilį.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, teismo vertinimu, netikslinga kaltinamajam paskirti dar ir prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Juolab, kad toks prašymas iš esmės nebuvo motyvuotas ir, teismo įsitikinimu, vertintinas kaip perteklinis.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. Dėl civilinio ieškinio, bylinėjimosi išlaidų
Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. civiliniu ieškiniu prašo iš ADB „Gjensidige“ priteisti 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog išmokėta 6000 Eur draudimo išmoka yra teisinga ir pakankama ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Civilinis atsakovas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertino teismų panašaus pobūdžio bylose ne kartą įvardytų kriterijų visumą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai nesukėlė pavojaus nukentėjusiojo gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų emociniai išgyvenimai peraugo į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus (2 t., b. l. 11-17).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis T. P. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Teismas nustatė, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo nustatyti blužnies plyšimas bei nubrozdinimai ir žaizdos nugaroje, abiejuose klubuose, kairiame sėdmenyje, kairiame kelyje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir kairiame rieše, sužalojimai visumoje dėl blužnies plyšimo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59-62).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. S. papildomai paaiškino, kad patyrė žalą, kuri išliks iki gyvenimo galo, nes buvo praplėšta blužnis, gulėjo reanimacijoje, nebuvo užtikrintas dėl savo sveikatos, išsivystė potrauminis sindromas ir baimė dalyvauti eisme. Taip pat lankėsi pas psichologą, atsirado baimė, kad vėl kažkas nutiks, visi išgyvenimai labai sukrėtė ir paveikė. Šiai dienai suplanuotų operacijų nėra, pas medikus nesilanko, blužnis ir keliai sugijo. Po įvykio kreipėsi pas gydytoją psichiatrą, lankėsi 3 kartus, iki įvykio pas psichiatrus nesilankė, šiuo metu medikamentų nevartoja.
Šie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio, pažymi, jog pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 7000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016).
Be to, kaip matyti iš pvz. teismų praktikos, bylose, kai nukentėjusiajam padaromas ne nesunkus, o sunkus sveikatos sutrikdymas ir pašalinama blužnis, priteisiama mažiau nei prašoma šioje byloje – 10 000 Eur (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-485/2021), esant blužnies plyšimui ir kitiems sunkiems sužalojimams taip pat priteisiama nuo 3000 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-658/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-284-851/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-334/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-824-856/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-485/2016, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-557/2016), taip pat esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, kai blužnis plyšo ir vėliau buvo pašalinta, priteisiama 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-124-744/2021).
Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžio suma (past. – iš viso 20 000 Eur) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kai blužnis yra sugijusi ir nebuvo pašalinta, yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra paprastai priteisiama. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo specifikos nukentėjusysis, jo teigimu, turi labiau saugoti imunitetą, pradėjo lankytis pas psichologą, atsirado baimė dalyvauti eisme ir pan., be to, neabejotinai patiria išgyvenimus ir dėl baimių ateityje. Taigi, šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos. Akcentuotina, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į žalą padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, gailėjosi. Taip pat įvertintina tai, jog iš vaizdo įrašų matyti, kad motociklo vairuotojas galimai įvykio metu viršijo leistiną greitį.
Taigi teismas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pasekmes, sužalojimų pobūdį ir liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir skausmą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltę, turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktiką panašiose bylose sprendžia, jog 8000 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2, 3 dalimis, 6.254 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir neturtinė žala – 2000 Eur, įvertinus jau atlygintą neturtinės žalos sumą (8000-6000=2000), priteistina iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne civilinio atsakovo.
Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo M. S. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jo pareikštu civiliniu ieškiniu. Šiuo atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą (byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, byla išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka), advokato nukentėjusiajam suteiktų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiojo M. S. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1996,50 Eur pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,
nusprendžia:
T. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini) – taikant 1500 Eur užstatą, sumokant jį į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam M. S. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš T. P. nukentėjusiajam M. S. 1996,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai S. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.