- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-459-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30248-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Civilinis atsakovas
- ADB
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas, Oksana Leontjeva
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. P. gynėjos advokatės ir civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį S. P. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams su 1500 Eur dydžio užstatu, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam buvo priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. P. 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 12.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties Saltoniškių gatvės pastatu Nr. 12 įrengtoje nereguliuojamoje Saltoniškių gatvės ir kelio, jungiančio Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve, sankryžoje sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, t. y., Saltoniškių gatve nuo Ukmergės gatvės pusės įvažiavęs į sankryžą ir sukdamas į kairę – į kelią, jungiantį Saltoniškių gatvę su Geležinio Vilko gatve, jis vairuojamu automobiliu įvažiavo į Saltoniškių gatvės kelio priešingos eismo krypties pusę ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio lygiareikšmiu keliu – Saltoniškių gatvės priešingos eismo krypties puse judėjusiam ir per sankryžą tiesiai važiavusiam M. S. vairuotam motociklui „Suzuki GSX 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, M. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde T. P. gynėja advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria T. P., vadovaujantis BK 68 straipsniu, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant, ar asmeniui, kuris padarė BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, būtina uždrausti vairuoti transporto priemones, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
4. Gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs T. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir atsitiktinį pobūdį, kaltininko asmenybę, pagrįstai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog T. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų net ir netaikant jam baudžiamosios atsakomybes, neskiriant bausmės, tačiau nustatant pakankamai ilgą laidavimo terminą bei paskiriant 1500 Eur dydžio užstatą. Tuo pačiu T. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios skyrimas, gynėjos įsitikinimu, neatitinka motyvų, išdėstytų atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybes.
5. Skunde aiškinama, kad padarius išvadą, jog T. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, netaikius jam baudžiamosios atsakomybės, nustačius ilgesnį nei minimalus laidavimo terminą su užstatu, įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes, T. P. nėra pagrindo taikyti draudimą vairuoti kelių transporto priemones. T. P. padarytas KET 157 punkto pažeidimas, kuris pasireiškė tuo, kad sankryžoje sukant į kairę nebuvo praleistas priešinga kryptimi motociklu važiavęs nukentėjusysis, su kuriuo buvo susidurta, nevertintinas kaip šiurkštus. Byloje nebuvo nustatyta, kad T. P. būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar viršijęs leistiną greitį. Eismo įvykį lėmė atsitiktinis neapdairumas. Be to, prieš eismo įvykį ir pats nukentėjusysis galimai viršijo maksimalų leistiną greitį.
6. T. P. gynėja prašo atsižvelgti į tai, kad jos ginamasis iškart po eismo įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi, nebandė sumenkinti savo veiksmų, todėl buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, T. P. dirba (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotoju, yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Jis priklauso (duomenys neskelbtini) klubui, yra aktyvus jo narys, pasižymintis atsakingumu, kolegiškumu. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo T. P. savanoriškai mokėsi ir baigė saugaus bei ekologinio vairavimo mokymą, kas rodo jo kritišką ir atsakingą požiūrį į eismo įvykį, eismo saugumą ir norą išvengti ateityje bet kokių eismo įvykių ir KET reikalavimų pažeidimų. T. P. yra vienintelis savo garbaus amžiaus tėvų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, globėjas. Netekęs teisės vairuoti, T. P. prarastų galimybę užtikrinti savo tėvams nuolatinę gyvybiškai būtiną priežiūrą.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš tikrųjų T. P. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau padaryti teisės pažeidimai nevertintini kaip šiurkštūs ir nėra pakankamas pagrindas taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, paskirtas baudas T. P. yra sumokėjęs, o ankstesni KET pažeidimai neleido pirmosios instancijos teismui abejoti tuo, kad jis ateityje laikysis įstatymų.
8. Gynėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, rėmėsi teismų praktikos pavyzdžiais, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių. Baudžiamosiose bylose, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo nustatyta, kad asmenys padarė šiurkščius KET pažeidimus, visais atvejais jie buvo nuteisti už nusikaltimų padarymą, o ne atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
9. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) atstovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendį ir civilinį ieškinį, pareikštą ADB (duomenys neskelbtini), atmesti.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. S. patirtos neturtinės žalos dydį, padarė išvadą, jog nukentėjusiojo situacija yra išskirtinė, todėl priteisė jam didesnę pinigų sumą nei paprastai priteisiamos panašiose situacijose. Vis tik skundžiamame nuosprendyje niekaip nėra pagrįsta, kodėl M. S. situacija yra vertinama kaip išskirtinė.
11. Skunde aiškinama, kad eismo įvykio metu M. S. buvo nustatytas blužnies plyšimas, dauginiai sumušimai, dešinio kelio sąnario keturgalvio raumens dalinis plyšimas, medialinio patelo-femoralio raiščio dalinis plyšimas, šlaunikaulio vidinio krumplio kontūzija su kaulų čiulpų edema. Sužalojimai yra vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Draudimo bendrovė, atsižvelgusi į M. S. padarytus sužalojimus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sumokėjo nukentėjusiajam 6000 Eur kaip patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Sumokėta pinigų suma yra pagrįsta tiek suformuota teismų praktika, tiek teisės aktų nuostatomis, tiek koreliuoja su ekonominiais valstybės rodikliais.
12. Civilinio atsakovo atstovas pažymi, kad blužnies plyšimo pasekmės gali būti labai skirtingos. Šiuo atveju nebuvo nustatyta kokių nors nepataisomų pasekmių ar nukentėjusiajam galinčių atsirasti liekamųjų reiškinių. Nukentėjusiajam buvo taikytas konservatyvus gydymas, nebuvo reikalingos operacijos (blužnis nebuvo pašalinta), reabilitacijos. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad blužnies plyšimas šiuo konkrečiu atveju galėtų turėti įtakos nukentėjusiojo gyvenimo kokybei ar pablogins jo gyvenimą ateityje.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuota informacija neleidžia pagrįstai manyti, jog nukentėjusiajam diagnozuotas sužalojimas iš tiesų galėjo apriboti jo judėjimo laisvę ilgesniam laikotarpiui. Pats M. S. patvirtino, kad šiuo metu nėra suplanuota jokių operacijų, pas medikus jis nesilanko, blužnis ir keliai sugijo. Tokie reiškiniai, kaip laikinas fizinis skausmas, miego sutrikimai, baimė, kuriuos asmuo jaučia gydymo laikotarpiu, nėra laikomi liekamuoju reiškiniu, paprastai lemiančiu didesnės neturtinės žalos nustatymą. Vien eismo įvykio kilimo faktas bei jo metu atsiradęs sveikatos sutrikdymas sukelia asmeniui stresą, nerimą dėl ateities, tačiau šios aplinkybės, taip pat ir būtinybė po patirto sveikatos sutrikdymo labiau saugoti imunitetą, psichologinis diskomfortas, nepatogumai, atsiradusi baimė dalyvauti eisme, iš esmės lydi kiekvieną eismo įvykio metu sužalotą asmenį ir savaime neleidžia spręsti, kad tokios aplinkybės laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą vertinti įvykį kaip išskirtinį bei leidžiančiomis nukrypti nuo susiformavusios praktikos. Nukentėjusiojo apsilankymas pas psichologą rodo, kad asmuo yra linkęs spręsti atsiradusį nerimą ir grįžimas į įprastą gyvenimo ritmą jam bus lengvesnis.
14. Skunde aiškinama, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas kokio nors dydžio dalyvumo, neįgalumo lygis ar nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis. Taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusiajam ateityje bus atliekamos operacijos. Taigi pagrindo padidinti rekomenduojamą priteisti maksimalų neturtinės žalos dydį nėra.
15. Civilinio atsakovo atstovas tvirtina, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką, nukrypo nuo teismų praktikos panašiose situacijose, kai asmeniui padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Atstovas pažymi, kad teismų praktikoje, kai nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas esant blužnies plyšimui, priteisiamos sumos net nesiekia atsakovo išmokėtos 6000 Eur sumos. Skunde nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai, kai asmenims, esant panašioms aplinkybėms ar net sunkesniems padariniams, buvo nustatomos mažesnės pinigų sumos jų patirtai neturtinei žalai atlyginti.
16. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad paprastai didesnės sumos patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Tokių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta.
17. Civilinio atsakovo atstovas pažymi, kad itin svarbi aplinkybė yra ta, jog nukentėjusiojo blužnis nebuvo pašalinta. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad motociklo vairuotojas galimai įvykio metu viršijo leistiną greitį. Tokia aplinkybė yra reikšminga vertinant nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, gali būti pagrindu mažinti žalos atlyginimą.
18. Teismo posėdžio metu T. P. ir jo gynėja prašė gynėjos apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
T. P. gynėjos ir civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliaciniai skundai tenkintini.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju vertins tik tai, ar skundžiamu nuosprendžiu T. P. buvo pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise), taip pat ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl T. P. gynėjos apeliacinio skundo argumentų.
20. BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad asmeniui galima uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad T. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Klausimą, ar asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, taip pat ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, pasinaudodamas diskrecijos teise, motyvuotai sprendžia teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas paprastai yra taikomas, kai nustatoma, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-309-699/2018, 2K-183-628/2023 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant, ar yra pagrindas skirti kaltininkui aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, privalu atsižvelgti tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017, 2K-183-628/2023 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad T. P. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams buvo paskirta iš esmės atsižvelgus tik į tai, jog jis anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kurie nevertintini kaip šiurkštūs.
21. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus iš tikrųjų matyti, kad T. P. už KET pažeidimus buvo baustas dvidešimt tris kartus (paskirtos baudos sumokėtos) (t. 2, b. l. 167-180). Jis per nurodytą laikotarpį devyniolika kartų buvo baustas už nustatyto greičio viršijimą (iš jų septynis kartus už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalis), dešimt kartų už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą (ANK 416 straipsnio 3 dalis) ir du kartus už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dešimt kilometrų per valandą (ANK 416 straipsnio 2 dalis)), jis tris kartus buvo baustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (vieną kartą paliko automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, tačiau už stovėjimą nebuvo sumokėta, du kartus automobilis buvo pastatytas nesilaikant KET reikalavimų) ir vieną kartą buvo baustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone). Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad T. P. 2025 metais padarė tik vieną administracinį nusižengimą, t. y. nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje (šis nusižengimas buvo padarytas 2025 m. vasario 26 d. (po nusikaltimo padarymo), o prieš tai paskutinį kartą maksimalų leistiną greitį jis viršijo 2024 m. gegužės 11 d.), 2024 metais jis padarė tris administracinius nusižengimus, t. y. po vieną nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 2 dalyje, daugiausiai administracinių nusižengimų buvo padaryta 2023 metais ir 2022 metais (atitinkamai septyni ir šeši), 2021 metais buvo padaryti keturi administraciniai nusižengimai, o 2020 metais du administraciniai nusižengimai. Akivaizdu, kad T. P. nėra pagrindo vertinti kaip pavyzdingo vairuotojo, jis bent jau iki nusikaltimo padarymo pakankamai sistemingai darė KET pažeidimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimu, tuo pačiu darytina išvada, jog nuo 2023 metų jo elgesys keitėsi teigiama linkme. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad tik už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pagal galiojantį teisinį reguliavimą asmeniui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 417 straipsnio 8 dalis), o už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 2, 3, 4 dalyse bei 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą galimybė atimti teisę vairuoti transporto priemones nėra numatyta (išskyrus atvejus, numatytus ANK 416 straipsnio 7 dalyje), kas rodo, jog įstatymo leidėjas šių pažeidimų nevertina kaip šiurkščių.
22. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, anksčiau nustatytų KET reikalavimų nesilaikymo atvejų skaičius, net ir vertinant jį kartu su tuo, kad T. P. padarė nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog jam yra būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir baudžiamajame įstatyme numatytų tikslų negalima pasiekti be šios priemonės taikymo. Čia būtina pažymėti, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymas šiuo atveju nėra susijęs su maksimalaus leistino greičio viršijimu. Eismo įvykio kilimą nulėmė nepakankamas T. P. atidumas valdant transporto priemonę ir, vertinant anksčiau jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, labiausiai siejasi su 2022 metais padarytu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 417 straipsnio 3 dalyje, t. y. pažeidimu, kuris trukdo sutelkti transporto priemonės vairuotojui dėmesį į transporto priemonės valdymą, eismo sąlygas ir pan.
23. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad T. P. nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties pusę, sudarė kliūtį ir nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi motociklu važiuojančiam nukentėjusiajam M. S., dėl ko transporto priemonės susidūrė ir eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. P. šiuo atveju neatsargų nusikaltimą padarė veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, t. y. jis nebuvo pakankamai atidus ir nepastebėjo motociklu važiavusio M. S., kurį, prieš sukdamas į kairę, privalėjo praleisti, nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti eismo įvykis, nors dienos metu, esant geram matomumui ir nesant itin intensyvaus transporto priemonių eismo, galėjo ir turėjo pastebėti nukentėjusįjį, nesudarydamas kliūties, jį praleisti ir išvengti eismo įvykio. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo 24(3)-2024-08-02 13.44.57.185, kuriame yra užfiksuotas eismo įvykis, matyti, kad T. P. posūkį į kairę atliko akivaizdžiai per anksti, t. y. nepasibaigus dvigubai ištisinei linijai (ją kirsdamas), prieš atlikdamas posūkį nesulėtino automobilio greičio (greitis buvo sumažintas tik prieš pat transporto priemonių susidūrimą, kai šis susidūrimas buvo neišvengiamas, kas rodo, jog nukentėjusiojo vairuojamas motociklas buvo pastebėtas tik prieš pat transporto priemonių susidūrimą). Vis tik apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti T. P. neteisėtų veiksmų, nulėmusių eismo įvykio kilimą, kaip įžūlių ar pan., kas neleidžia jų vertinti ir kaip itin šiurkščių, rodančių nepagarbą kitiems eismo dalyviams, visišką jų saugumo ignoravimą ir t. t. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ir nusikaltimo padarymo aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog T. P. yra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, aptartas šio procesinio sprendimo 21-23 pastraipose, T. P. teigiamai apibūdinančias aplinkybes, nurodytas skundžiamame nuosprendyje (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, neteistas), ir atsižvelgęs į tai, kad laidavimo terminas yra nustatytas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams su 1500 Eur dydžio užstatu, taip pat tai, jog T. P. 2025 m. birželio 12 d. baigė saugaus ir ekologinio vairavimo mokymą (t. 2, b. l. 161), 2025 m. spalio 27 d. atlygino nukentėjusiajam šio patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (t. 2, b. l. 165), rūpinasi savo itin garbaus amžiaus tėvais (motinos judėjimas apsunkintas), kurie gyvena Šiaulių mieste (t. 2, b. l. 162, 164), konstatuoja, kad taikyti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise net ir baudžiamajame įstatyme numatytam trumpiausiam terminui nėra būtina. Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis yra keistina ją panaikinant. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, T. P. pakankamą poveikį padarė tiek jam vykęs baudžiamasis procesas, kuris šiuo atveju yra susijęs ir su asmens teisių ribojimu bei neigiamomis finansinėmis pasekmėmis, tiek iškilusi reali grėsmė prarasti teisę vairuoti transporto priemones, o jo elgesio pozityvius pokyčius lems vien laidavimo taikymas.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
25. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šioje baudžiamojoje byloje nekyla jokių ginčų, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis M. S. patyrė neturtinę žalą, tačiau civilinio atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką ir nepagrįstai iš civilinio atsakovo, kuris nukentėjusiajam sumokėjo 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, papildomai priteisė dar 2000 Eur.
26. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismams. Nustatant neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat privalu vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-942/2017, 2K-85-628/2019).
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje paprastai nustatomų šios žalos dydžių, kai neatsargiu nusikaltimu, numatytu BK 281 straipsnio 1 dalyje, asmeniui yra padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad KET pažeidimų baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, įprastai nukentėjusiesiems priteisiama nuo kelių šimtų eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti, tačiau nėra pagrindo sutikti su teiginiu, jog didžiausios priteisiamos sumos tokiais atvejais yra iki 7000 Eur. Čia pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas įprastai priteisiamos neturtinės žalos dydžius, rėmėsi teismų procesiniais sprendimais (praktikos pavyzdžiais), iš kurių naujausias buvo priimtas 2016 metais. Manytina, kad, vien atsižvelgus į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nuo 2018 metų pasikeitusias Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu, šiuo metu sprendžiant analogiškus klausimus, nustatytų neturtinių žalų dydžiai tikėtina būtų didesni. Be to, galima rasti ir teismų praktikos pavyzdžių, kai asmeniui, kuriam eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra priteisiamos didesnės pinigų sumos nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008, kurioje buvo sprendžiami klausimai, susiję su neturtinės žalos dydžio nustatymu, buvo nutarta palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nukentėjusiajai priteisti 40000 Lt, kas atitinka 11584,80 Eur, Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022, kurioje buvo prašoma mažinti nustatytos neturtinės žalos dydį, buvo padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 8000 Eur, Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-928/2025 buvo padaryta išvada, kad nukentėjusioji dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė 8000 Eur dydžio neturtinę žalą (5000 Eur buvo atlyginusi draudimo bendrovė, pirmosios instancijos teismas iš draudimo bendrovės papildomai priteisė 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o apeliacinės instancijos teismas priteistą sumą padidino iki 3000 Eur) ir pan. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatyta M. S. patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška neviršija didžiausių sumų, kurios yra nustatomos tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) teismų praktikoje formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir taikytinomis kitose panašiose bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025 ir kt.). Taigi teigtina, kad įprastai nustatomų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos yra vertintinos kaip orientacinės, jos gali būti bei yra peržengiamos priklausomai nuo konkrečiu atveju byloje nustatomų reikšmingų aplinkybių. Taip pat teigtina, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, gydymo intensyvumas, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas ir pan. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020, 2K-80-697/2025 ir kt.). Didesnės pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti paprastai nustatomos tais atvejais, kai asmuo yra ilgai bei intensyviai gydomas stacionariai, jam būtinas chirurginis gydymas, atsiranda liekamieji reiškiniai, nustatomi dalyvumo lygio pokyčiai ir pan.
29. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad M. S. eismo įvykio metu buvo padaryti nubrozdinimai ir žaizdos nugaroje, abiejuose klubuose, kairiame sėdmenyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairėje alkūnėje, kairiame rieše ir blužnies plyšimas. Čia pažymėtina, kad nukentėjusiajam nustatyti nubrozdinimai ir žaizdos nugaroje, abiejuose klubuose, kairiame sėdmenyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, kairėje alkūnėje ir kairiame rieše kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o blužnies plyšimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 62). Iš stacionaro epikrizėje užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusysis M. S. 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo paguldytas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kuriame buvo gydomas vieną parą. Vėliau dėl blužnies III laipsnio plyšimo jis buvo gydomas chirurgijos skyriuje, jam buvo taikytas konservatyvus gydymas. Iš gydymo įstaigos nukentėjusysis buvo išleistas 2024 m. rugpjūčio 5 d. Jam buvo rekomenduojama apie mėnesį vengti fizinio krūvio, taip pat buvo rekomenduojamas lovos režimas, vengti staigių judesių (ypač per juosmenį), kosulio, čiaudulio, stanginimosi, vidurių užkietėjimo, esant poreikiui vartoti analgetikus (t. 1, b. l. 41). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis paaiškino, kad po eismo įvykio, būdamas gydymo įstaigoje, jis pergyveno dėl savo gyvybės bei sveikatos, tuomet, kai gydėsi namuose, jam reikėjo artimųjų pagalbos atliekant kasdienius veiksmus (buvo sudėtinga atsikelti iš lovos, reikėjo pagalbos prausiantis, einant į tualetą), atsirado nesaugumo jausmas, baimė dalyvauti eisme tiek kaip pėsčiajam, tiek kaip transporto priemonės valdytojui. Tuo pačiu nukentėjusysis patvirtino, kad padaryti sužalojimai sugijo, vaistų, kurių vartojimą lemtų eismo įvykio metu padaryti sužalojimai, nevartoja, tačiau dėl blužnies plyšimo stiprina imunitetą maisto papildais, vitaminais. Blužnies plyšimas turėjo įtakos imunitetui, turi labiau saugoti savo sveikatą. Po įvykio buvo konsultuotas psichiatro, lankėsi pas psichologą (t. 2, b. l. 54). Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad M. S. 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (nukentėjusysis skundėsi prislėgta nuotaika, nemiga, atvirų erdvių baime, baime išeiti iš namų) (t. 2, b. l. 6).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio procesinio sprendimo 29 pastraipoje aptartus duomenis, konstatuoja, kad nekyla jokių abejonių, jog M. S. dėl eismo įvykio patyrė neigiamus išgyvenimus – išgąstį, baimę, nerimą dėl savo gyvybės, sveikatos, ateities. Dėl patirtų sužalojimų, kurie buvo gydomi ir stacionare, nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, o gydydamasis ambulatoriškai jis susidūrė su sunkumais buityje, kurį laiką buvo apribotos jo galimybės užsiimti kasdiene bei įprasta veikla, jam buvo būtina skirti daugiau dėmesio savo fizinei būsenai, labiau kontroliuoti veiksmus ir pan. Tuo pačiu įvertintina ir tai, kad M. S. buvo taikytas konservatyvus gydymas (šis gydymas yra vienas iš saugiausių, nereikalaujantis didesnių intervencijų į organizmą), kuris akivaizdžiai buvo sėkmingas, nes nukentėjusiojo sveikatos būklė nuosekliai gerėjo, jam nereikėjo ir nereikia atlikti jokių chirurginių operacijų. Stacionare jis buvo gydomas penkias dienas, o vėliau kelias savaites turėjo gydytis ambulatoriškai. M. S. padaryti sužalojimai sugijo, kokių nors vaistų, kurių vartojimas būtų siejamas su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais, vartoti poreikio ar būtinybės nėra. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusiojo fizinei sveikatai, sugijus blužniai, atsirado kokie nors liekamieji reiškiniai. M. S. dėl patirto streso kreipėsi į psichologą, kas rodo, jog jis pats kurį laiką negebėjo spręsti po įvykio atsiradusių psichologinių problemų, tačiau šiuo metu pas psichologą nesilanko, jį palaiko artimieji.
31. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad draudimo bendrovės sumokėta 6000 Eur dydžio suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti turėtų būti didinama 2000 Eur, nes, pasak nukentėjusiojo, dėl blužnies plyšimo jis turi labiau saugoti imunitetą, dėl eismo įvykio lankėsi pas psichologą, atsirado baimė dalyvauti eisme, „patiria išgyvenimus ir dėl baimių ateityje“. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės teismų praktikoje nėra priskiriamos aplinkybėms (aptartos šio procesinio sprendimo 28 pastraipoje), kurios lemia (rodo) būtinybę neturtinės žalos dydį nustatyti artimesnį didžiausioms pinigų sumoms priteisiamoms asmeniui, kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-509-317/2023, esant panašioms aplinkybėms, dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų kilusioms pasekmėms (blužnies plyšimas, gydymas stacionare bei ambulatoriškai, patirtas fizinis skausmas, rekomenduotas tausojantis režimas, nemiga ir kt.), buvo padaryta išvada, jog 4000 Eur yra tinkamo dydžio suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju draudimo bendrovės nukentėjusiajam sumokėta pinigų suma kilusiai neturtinei žalai atlyginti yra artimesnė didesnėms sumoms, kurios paprastai nustatomos tokios kategorijos bylose. Taip pat teigtina, kad faktas, jog nukentėjusysis po eismo įvykio labiau rūpinasi savo sveikata, imunitetu, iš tikrųjų yra pozityvi aplinkybė. Kita vertus, nukentėjusysis nenurodė jokių faktų, kurie leistų jo rūpinimąsi sveikata bei imunitetu vertinti kaip išskirtinį. Priešingai, papildų, vitaminų vartojimas, skersvėjų vengimas ir pan., yra gana įprasti savo sveikata besirūpinančių asmenų įpročiai.
32. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad nagrinėjamu atveju neigiami padariniai nukentėjusiajam kilo dėl neatsargių T. P., kuris įvykio metu buvo blaivus, nusikalstamų veiksmų, o neatsargiais bei nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį nei esant tyčiniais kaltininko veiksmais padarytai žalai.
33. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, iš kurio matyti, kad 2025 m. spalio 23 d. nukentėjusiajam diagnozuotas dešinio kelio sąnario saikingas sinovitas, MPFL plyšimas (t. 2, b. l. 166). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios diagnozės nėra pagrindo sieti su eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, jokių sužalojimų dešiniajame nukentėjusiojo kelyje po įvykio nebuvo nustatyta.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, atsižvelgęs į teismų praktiką analogiškos kategorijos bylose nustatant neturtinės žalos dydžius, konstatuoja, kad civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam sumokėtos 6000 Eur sumos jo patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo vertinti kaip neatitinkančios teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų. Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir jam iš civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, keistina atmetant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,
nusprendžia:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. P. gynėjos advokatės ir civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti:
- panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria T. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams;
- nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.