Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

nukentėjusiosios E. B. atstovui advokatui Simui Šuminui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. B. atstovo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam T. D. ir nukentėjusiosioms I. Z. ir E. B. susitaikius (BK 38 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Patvirtintas nukentėjusiosios E. B. ir kaltinamojo T. D. susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo:

,,5. Kaltinamasis ir nukentėjusioji pripažįsta, kad pastaroji patyrė 2420 eurų procesines išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

6. Kaltinamasis ir nukentėjusioji E. B. pripažįsta, kad kaltinamasis iki šio protokolo pasirašymo dienos nukentėjusiajai E. B. yra atlyginęs 1120 eurų ir įsipareigoja likusią dalį – 1300 eurų sumokėti tokiu grafiku: iki 2025 m. balandžio 15 d. – 200 eurų, iki 2025 m. gegužės 15 d. – 200 eurų, iki 2025 m. birželio 15 d. – 300 eurų, iki 2025 m. liepos 15 d. 300 eurų, iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. – 300 eurų.

7. T. D. nevykdant susitarimo sumokėti visą ar dalį nesumokėtos sumos, nurodytos protokolo 6 punkte, E. B. turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį antstoliui dėl priverstinio neatlygintos sumos išieškojimo“.

Patvirtintas nukentėjusiosios I. Z. ir kaltinamojo T. D. susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo:

,,5. Kaltinamasis ir nukentėjusioji pripažįsta, kad pastaroji patyrė 363 eurų procesines išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

6. Kaltinamasis ir nukentėjusioji I. Z. pripažįsta, kad kaltinamasis iki šio protokolo pasirašymo dienos nukentėjusiajai I. Z. yra atlyginęs 200 eurų ir įsipareigoja likusią dalį – 163 eurus sumokėti iki 2025 m. balandžio 15 d.

7. T. D. nevykdant susitarimo sumokėti visą ar dalį nesumokėtos sumos, nurodytos protokolo 6 punkte, I. Z. turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį antstoliui dėl priverstinio neatlygintos sumos išieškojimo“.

Nukentėjusiosios I. Z. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusios E. B., patikslintas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE priteistas 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 4593,42 eurų turtinės žalos – negautų pajamų atlyginimo, kitoje dalyje dėl neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.7. Skundo autoriaus vertinimu, apylinkės teismas teisingai pastebėjo, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai nustatyti gyvybiškai svarbioje kūno dalyje - galvoje, tačiau nepagrįstai sumažindamas teismų praktikoje formuojamą neturtinės žalos priteisimo dydį, nesigilino į nukentėjusiosios išgyvenimus ir psichologines kančias dėl subjauroto veido bei gyvenimo pokyčius profesinėje, socialinėje ir visuomeninėje srityse. Netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) X skyriaus ir CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, neišsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, netinkamai vadovavosi teismų formuojama praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, ir tinkamai neįvertinęs reikšmingų aplinkybių visumos, nustatė neteisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

3.8. Pabrėžė, kad teismai priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą, reiškia prašymą priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško žalos atlyginimo.

4. Atsiliepimu į nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą civilinio atsakovo ERGO Insurance SE atstovė I. S. prašo: 1) atmesti nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą; 2) apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą atstovui nedalyvaujant; 3) apie priimtą procesinį sprendimą informuoti civilinį atsakovą jam išsiunčiant procesinio sprendimo nuorašą el. paštu arba laišku.

4.1. Atsiliepime nurodo, kad draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-410/2008, 2K-288/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai.

4.3. Nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas dar ikiteisminio proceso metu apeliantei išmokėjo 2024 m. liepos 11 d. draudimo išmoką, atlyginančią 101,45 Eur už 2023 m. lapkričio 29 d. ir 2023 m. gruodžio 3 d. lėktuvų bilietus ir 5000 Eur neturtinę žalą. Tuo tarpu apeliantės vertinimu, jos atžvilgiu neturtinės žalos dydis sudaro 20 000 Eur, su kuo civilinis atsakovas visiškai nesutinka, kadangi nurodyto dydžio suma neatitinka nei įstatyminio reglamentavimo, nei teismų praktikos, nei sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų. Pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui.

4.4. Atkreipė dėmesį, kad analizuojamu atveju nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji nedarbinga buvo kiek daugiau nei 2 mėnesius (nuo 2023 m. lapkričio 25 d. iki 2024 m. vasario 8 d. Vertinant neturtinės žalos dydį, teismas, remiasi trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką. Sutinka su teismo argumentais, kad pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama suma svyruoja nuo 600 iki 4000 Eur. Atkreipė dėmesį į teismų praktiką pvz.: Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68- 531/2020 - dėl IV - V dešinės pusės šonkaulių kremzlinių dalių ir avulsinio krūtinkaulio dešinio krašto lūžių ir liekamųjų reiškinių - priteista 3000 Eur neturtinės žalos suma; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-875/2020 - dėl poodinių kraujosruvų krūtinėje, pilve, kairio kelio sąnario sumušimo, viršutinio žandikaulio 1,3 dantų defektų, kairės pusės V,VI šonkaulių, dešinės rankos III piršto pirštakaulio lūžimų - 2.700 Eur suma; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125- 557/2020 - kaklo slankstelių lūžiai be nugaros smegenų arba nugaros nervų šaknelių pažeidimo, taip pat galvos smegenų sukrėtimas - 3.500 Eur; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 5 d. apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 303-843/2017 - nukentėjusioji 6 mėnesius buvo gydoma ambulatoriškai, jai metams nustatytas netektas 10 procentų darbingumas, dėl kūno sužalojimų patyrė didesnį nei įprastinis profesinių galimybių praradimą, juto didesnį nerimą ir pergyvenimus dėl savo kaip šokėjos choreografės profesinės ateities, pajamų negavimo - 3.000 Eur; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-222/2019 - šlaunikaulio lūžis, stuburo juosmeninio pirmo slankstelio skersinės ataugos lūžis, blauzdikaulio intrasąnarinis lūžis, laivakaulio ir V padikaulio lūžis, jie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą - 4.000 Eur.

4.5. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, jog tik išimtiniais atvejais, nustačius išskirtines aplinkybes kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, gali būti priteisiamos didesnės sumos arba už tyčiniais nusikaltimais padarytą žalą, pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-935/2023.

4.7. Nesutinka su apeliaciniame skunde reiškiamu reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nei vienas teisės aktų, nei civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Pagal BPK 103 - 106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-776-174-2014).

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokatas S. Šuminas palaikė pateiktą apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Prokurorė prašė nukentėjusios atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Dar kartą akcentavo, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra vertinamasis, teismas nuodugniai ir detaliai pasisakė, kodėl padidina žalos atlyginimą, kurį išmokėjo draudimas, analizavo susiklosčiusią teismų praktiką, atsižvelgė, kad tai neatsargi nusikalstama veika, į pasekmes, į atlygintos žalos dydį ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios E. B. atstovo advokato Simo Šumino apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Šioje byloje nukentėjusiosios E. B. atstovas pateiktu skundu apeliuoja į netinkamą neturtinės žalos dydžio nustatymą, reikšdamas reikalavimą pilna apimtimi tenkinti patikslintą civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, įvertinus jau išmokėtą 5000 Eur sumą prašo priteisti likusius 15 000 Eur E. B., bei priteisti procesines palūkanas, taip pat atlyginti nukentėjusiosios bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Dėl kitų nuosprendyje aptartų aplinkybių, kaip antai, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo, bei turtinės žalos atlyginimo klausimai nėra keliami ir reikalavimai keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį šiose dalyse nenurodomi, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir šioje nutartyje pasisako tik dėl skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai E. B., procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Dėl nukentėjusiajai E. B. priteistos neturtinės žalos dydžio

8. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

9. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

10. Šioje byloje nustatyta, kad T. D. vairuodamas nuosavą automobilį ,,VW Touareg”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. B. sveikata, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl nukentėjusiosios teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Aktualaus įvykio metu galiojo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą sudaryta transporto priemonės ,,VW Touareg”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-7969116. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo pagrindu šiuo atveju pareiga mokėti išmoką kylą draudikui. Minėto įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Draudikas nustatydamas neturtinės žalos dydį vadovaujasi CK, TPVCAPD įstatymu, Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis ir rekomendacijomis. Rekomendacijų 4 punkte nurodomos orientacinis neturtinės žalos dydis esant sveikatos sutrikdymui: 4.2. esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį: 4.2.3. nuo 3 mėn. iki 6 mėn. – iki 6 MMA. 2023 metais MMA buvo 840,00 Eur. Atsižvelgiant į šias Rekomendacijas, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jos nedarbingumo laikotarpis buvo trumpesnis nei 3 mėnesiai draudikas išmokėjo nukentėjusiajai maksimalią neturtinę žalą – 5000 Eur.

11. Nukentėjusiosios E. B. atstovas advokatas Simas Šuminas byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė nukentėjusiajai E. B. iš T. D. civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (4 t., b. l. 64-67). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jog žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai E. B. buvo išsiliejęs kraujas į galvos smegenis; ji patyrė daugybinius kaulų lūžius (nosies ir akiduobės); visi sužalojimai nukentėjusiajai buvo konstatuoti galvoje, itin reikšmingoje kūno dalyje; ne visus juos galėjo susitvarkyti, nes buvo pradėta gydyti nuo tuo metu medikų įvertintų svarbiausių sužalojimų, o ateityje nukentėjusiosios dar laukia operacijos, atsižvelgė į kintančią ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje, bei sprendė, kad šiuo atveju nustatytinas 6500 Eur neturtinės žalos dydis. Kadangi civilinis atsakovas jau sumokėjo nukentėjusiajai 5000 Eur, tai likusi išmokėtina draudimo bendrovės neturtinės žalos suma – 1500 Eur. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis šiuo atveju yra akivaizdžiai per mažas.

12. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-331-976/2018). Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, tai yra kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

13. Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.). Analizuojant nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose priimtus teismo sprendimus, matyti, kad tokio pobūdžio bylose, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra labai įvairi, priteista neturtinė žala skiriasi net keletu kartų. Pastebėtina, kad didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nusikaltimo metu yra sužalojama gyvybiškai svarbūs organai – galva ir joje esantys organai (akys, nosis ir kt.), stuburas bei vidaus organai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusiajam padaryta didesnė neturtinė žala yra nustatoma tuomet, kai asmeniui yra nustatomas dalinis darbingumo bei dalyvumo lygis, ar dėl sužalojimo išsivystė gretutinės ligos.

14. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 25 d. eismo įvykio metu nukentėjo E. B.. Jos teigimu, T. D. vairuojamas automobilis tempdamas jos draugės I. Z. vairuojamą automobilį, kuriame ji sėdėjo keleivės vietoje, elgėsi neatsargiai, viršijo greitį, dėl ko I. Z. automobilis tapo nevaldomas ir trenkėsi į medį. Tuo tarpu ji trenkėsi į automobilio viduje esančią atramą, po smūgio nelabai ką atsimena, skaudėjo veidą, bėgo kraujas. Išlipo iš automobilio per vairuotojo pusės dureles, nes jos durelės neatsidarė. Buvo nugabenta į Druskininkų ligoninę, vėliau į Kauno klinikas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3922/2023 (01) E. B. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės ir kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas dešinės akies srityje, poodinė kraujosruva kairės plaštakos II piršte, subdurinė kraujosruva virš dešinės kaktinės galvos smegenų skilties, dešinio žandinio ančio priekinės ir viršutinės sienelės lūžiai, nosikaulio lūžis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 70-71). Specialisto išvados tiriamojoje dalyje aprašyti VšĮ LSMU ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenys, jog E. B. skundžiasi, jog jai sutrikę jutimai dešinėje veido pusėje, skruosto prisilietimo nejaučia, sunku kvėpuoti per nosį. Nustatytas ties nosies šaknimi pakrypimas į dešinę pusę, jaučiasi krepitacija, landose gausu šašų, nosis atreponuota. Rekomendacijos veido – žandikaulių chirurgo konsultacijai dėl akiduobės sienelių lūžimų, ausų-nosies- gerklės gydytojo konsultacijai. Stacionarizuota į galvos smegenų chirurgijos skyrių dėl nedidelio subdurinio pakraujavimo galvoje. 2023 m. gruodžio 16 d. medicininis dokumentų išrašas patvirtina, jog E. B. skundėsi dešinio skruosto, dešinio nosies sparnelio ir dešinės viršutinės lūpos pusės nutirpimu, jai atlikta akiduobės rekonstrukcija su implantu. Tai yra atliktas pjūvis dešinėje paakinėje srityje, atskirti minkštieji audiniai iki akiduobių dugnų priekinių kraštų, toliau skirti audiniai vizualizuojant akiduobės dugną – lūžimas su minkštųjų audinių prolabacija, minkštieji audiniai atstatyti į anatominę padėtį, atlikta dešinės akiduobės dugno plastika titano tinkleliu (1 t., b. l. 105-106). Minėti duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai nukentėjusiajai E. B. turėjo reikšmingų padarinių jos sveikatai, kurių lokacija itin svarbioje ir vizualiai kasdien matomoje žmogaus kūno vietoje – veide.

15. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę padariniai nukentėjusiosios sveikatai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus psichologinius, emocinius išgyvenimus (šoką, stresą, įtampą, nerimą, nepasitikėjimą dėl savo išvaizdos, baimę važiuoti transporto priemonėmis). Vadovaujantis E. B. dėstoma pozicija (3 t., b. l. 194-197) matyti, kad išgyvenimus ji jaučia iki šiol, graudinasi prisiminus įvykį, negali ramiai apie tai kalbėti, o jos gydymas šiai dienai dar nėra baigtas, jai kelia diskomfortą po įvykio operacijos metu veide įdėtas titano implantas. Dėl šio svetimkūnio ji negali nusivalyti akies, jos pasidažyti. Reikalinga plastinė operacija dėl pooperacinio rando, likusio dešiniame apatiniame akies voke, taip pat nosies plastinė operacija. Jos veido išvaizda pakitusi, nėra tokia kokia buvo iki eismo įvykio, dėl to labai išgyvena, jaučia nepilnavertiškumo jausmą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog sužalojimai veido srityje, kurie palieka padarinius yra itin jautrūs kiekvienam žmogui, šis atvejis ne išimtis. Juolab, kad pati nukentėjusioji yra permanentinio makiažo meistrė dirbanti tiek Lietuvoje, tiek J. K., kuriai veido vizualo modeliavimas yra kasdienybė jos darbinėje veikloje. Dirbant grožio industrijoje, išvaizda yra svarbi ne tik saviraiškos forma, bet profesijos dalis, pateikiant save kaip grožio srities specialistę, suteikiant klientams pasitikėjimo. Akivaizdu, kad šis įvykis, jo metu patirti sužalojimai įtakojo E. B. pasitikėjimą savimi, apsunkino jos socialinį ir visuomeninį bendravimą, sumažino jo apimtis. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji dėl patirtos traumos ir jos gydymo negalėjo laiku įvykdyti savo darbinių įsipareigojimų klientėms, dalį vizitų atšaukė, o tai turėjo neigiamos įtakos jos profesinės veiklos patikimumo formavimui ir jos plėtojimui ateityje.

16. Teisėjų kolegija, kompleksiškai įvertinusi išdėstytas aplinkybes, laikydamasi teisminės praktikos panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgdama į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus bei kartu į nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus ir vis dar patiriamus išgyvenimus, į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nusikalstamo elgesio pobūdį, sukeltų padarinių sunkumą, neatsargią kaltę, jo asmenybę (dirbantis, neteistas), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis E. B. atžvilgiu turėtų būti padidintas nuo 1500 Eur iki 3000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai yra proporcingas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padarytai nusikalstamai veikai, atitinka interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios E. B. atstovo advokato S. Šumino apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

17. Kaip matyti iš byloje esančio patikslinto civilinio ieškinio, be kita ko jame prašome priteisti ne tik patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (4 t., b. l. 64-67). Analogiškas reikalavimas atsispindi ir nukentėjusiosios atstovo patektame apeliaciniame skunde (4 t., b. l. 109-113).

18. Pasisakydama dėl priteistinų 5 procentų procesinių palūkanų, teisėjų kolegija remiasi aktualia teismų praktika, būtent – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, kuri priimta byloje Nr. 2K-P-75-788/2019. Joje nurodyta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika bei esant nukentėjusiosios atstovo reikalavimui, šis prašymas tenkintinas priteisiant iš civilinės atsakovės ERGO Insurance SE 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nukentėjusiajai priteistos 3000 Eur sumos jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2025 m. spalio 8 d.) iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl neišspręsto procesinių palūkanų priteisimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

19. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jame formuluojamas prašymas priteisti E. B. naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Visgi, nei prie apeliacinio skundo, nei bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu jokie bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti. Atitinkamai nesant tokių duomenų, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

20. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-09952, kurioje yra nurodoma, kad T. D. teikiant antrinę teisinę pagalbą, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 241,67 Eur.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).

22. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas nukentėjusiosios atstovo skundas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi paskyrė T. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją advokatę Violetą Naujokienę. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba T. D. šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinio proceso neinicijavo, gynėjo paslaugų neprašė, todėl laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl priimamas sprendimas antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiosios E. B. atstovo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiosios E. B. atžvilgiu pakeisti:

- nukentėjusiajai E. B. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE priteistos neturtinės žalos atlyginimą nuo 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) padidinti iki 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų).

- iš civilinės atsakovės ERGO Insurance SE priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nukentėjusiajai priteistos 3000 Eur sumos jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2025 m. spalio 8 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. D. valstybei išieškoti 241,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.