- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- 1S-22-1076/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05908-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Albinas Bielskis, Justas Namavičius
- Kaltinamasis
- L. O.
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. O. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 30 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, t. y. kartu su M. P. J. ir T. M., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekdami išnaudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti J. K., 2017 m. kovą, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), jis ir M. P. J. susitarė su T. M., jog šis apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. J. K., L., suras jam darbą bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas pinigines lėšas pasisavins dalindamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam paliekant minimaliai pragyventi būtinas lėšas; po to, pasinaudojant nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio bei neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000 Eur dydžio skolą (pagal tarp jų 2017 m. kovo 3 d. pasirašytą vekselį), M. P. J. panaudojant fizinį smurtą – 2017 m. kovo 22 d., nuo 19.30 val. iki 21 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „V.“, mažiausiai 2 kartus kumščiu tyčia sudavus nukentėjusiajam R. Č. į veidą, nuskeliant pirmo ir antro dantų implantus viršutiniame žandikaulyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, po to jis, t. y. L. O. ir M. P. J., pastarojo automobiliu „Alfa Romeo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusįjį į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame užrakinę laikė jį nelaisvėje apie 2 valandas; be to, M. P. J., 2017 m. kovo 27 d., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, lipant laiptais paskui nukentėjusįjį R. Č., tyčia 1 kartą įspyrus pastarajam į nugarą; po to panaudojant apgaulę – jis, t. y. L. O. ir M. P. J., pažadėję nukentėjusiajam darbą J. K., L., ardyti automobilius už 60 Eur per dieną, iš kurių nukentėjusiajam atiteks 10 Eur per dieną, neva taip sudarydami nukentėjusiajam galimybę grąžinti skolą, nepasakant, kad realiai už šį darbą mokama daugiau, be to, nuslepiant, jog nukentėjusysis taip pat bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, tokiais veiksmais užverbavo nukentėjusįjį R. Č. vykti į J. K., L.; po to nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki išvykimo, jis, t. y. L. O. ir M. P. J. apgyvendino nukentėjusįjį jo, t. y. L. O., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir taip jį kontroliavo; 2017 m. kovo 29 d. M. P. J. užsakius mikroautobusą, 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į J. K., L., jis, t. y. L. O., susitarė su T. M., kad J. K., L., šis pasitiks iš Lietuvos gabenamą nukentėjusįjį R. Č.; po to 2017 m. kovo 30 d., apie 15 val., M. P. J. savo automobiliu „Alfa Romeo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusįjį prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), sumokėjo mikroautobuso vairuotojui 85 Eur už nukentėjusiojo kelionę ir įsodino nukentėjusįjį į mikroautobusą, važiuojantį į J. K., L., tačiau 2017 m. kovo 30 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), prie degalinės „T.“ mikroautobusą sustabdė policijos pareigūnai ir išlaipino nukentėjusįjį R. Č..
2. Kaltinamasis L. O. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu 2017 m. kovo 30 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi L. O. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi kaltinamajam L. O. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 30 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
4. Skunde kaltinamojo L. O. gynėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 30 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir kaltinamajam paskirti intensyvią priežiūrą.
4.1. Gynėjas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai. Vien tik gręsianti griežta bausmė nesudaro pagrindo tęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Tokios aplinkybės pašalina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę.
4.2. Be to, gynėjas pažymi, kad L. O. beveik 2 metus taikoma griežčiausia kardomąja priemone neproporcingai apribojamos jo teisės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę, o baudžiamosios bylos nagrinėjimas vilkinamas iš esmės tik dėl nukentėjusiojo veiksmų, t. y. jo vengimo atvykti į teismo posėdžius.
5. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. O. gynėjo skundas atmetamas
6. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas L. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
7. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. O. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką: liudytojų (D. R., D. M., V. Č. ir kt.), nukentėjusiojo R. Č. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas, parodymų patikrinimo vietoje, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose esantys duomenys, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnyje įtvirtintas teisės normas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį sprendimą, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas nepažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
8. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.
9. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, taip pat ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tačiau be aptartų aplinkybių, byloje yra ir kitų, kurios teisėjų kolegijai duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdams nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
10. L. O. yra kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų. Iš tiesų, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo labai trumpą laiko tarpą dirbo UAB „SKP stiklas“, tačiau L. O. nevedęs, neturi išlaikytinių. Taigi, L. O. neturi tamprių ryšių nei su visuomene, nei šeima. Be to, L. O. galbūt padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės leidžia manyti, kad jis turi ryšių užsienyje – J. K.. Ir nors ši užsienio valstybė nėra valstybė, kuri neišduoda savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, toks faktas, jį vertinant kartu su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su L. O. silpnais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, gresiančios griežtos bausmės grėsme, žymiai padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Be kita ko, L. O., nors ir yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau yra teistas 9 kartus ir vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir leidžia teigti, kad jis yra linkęs pažeisti teisės normas. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes ir suformavo pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
11. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. L. O. inkriminuojama nusikalstama veika, nustatyta BK 147 straipsnio 1 dalyje, aprėpia BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytus nusikaltimus. Kaip minėta, L. O. anksčiau teistas, veiką, dėl kurios šioje baudžiamojoje byloje jam pareikšti kaltinimai, padarė esant neišnykusiam teistumui. Kaltinamajam inkriminuota veika galbūt padaryta veikiant kartu su bendrininkais, iš anksto suplanuota, padaryta iš savanaudiškų paskatų, galimai siekiant gauti lėšų pragyventi. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į L. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).
12. Kaltinamojo L. O. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas net 9 kartus; vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (neturi išlaikytinių; nevedęs), kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo sunkumas, savanaudiškas pobūdžio, leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą L. O. į laisvę ir skirti jam intensyvią priežiūrą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam L. O. paskyrus švelnesnę (-es) kardomąją (-ias) priemonę (-es) nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
13. Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką (teismo posėdžiai paskirti iki 2019 m. balandžio 16 d.) (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, be abejonės, varžo kaltinamojo teises bei laisves. Tačiau, kitaip nei mano gynyba, pirmiau nustatytas aplinkybes įvertinus kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (15 tomų, kaltinimai pareikšti 5 asmenims, byloje yra 11 liudytojų, 2 nukentėjusieji), konstatuotina, kad L. O. teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.
14. Kaltinamasis L. O. yra suimtas netrumpą laiką. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, maksimalus leistinas suėmimo taikymo L. O. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis).
15. Aplinkybė, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo ne kartą atidėtas dėl proceso dalyvių neatvykimo į teismo posėdį, nepaneigia teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad apygardos teismas ėmėsi priemonių, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, prieš neatvykusius proceso dalyvius taikė procesines prievartos priemones.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria kaltinamajam L. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 30 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.