Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Pocienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. O. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. O. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe, t. y. kartu su M. P. J. ir T. M., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekdami išnaudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. kovą, tiksliai nenustatytą dieną, Kaune, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jis ir M. P. J. susitarė su T. M., jog šis apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. Jungtinėje Karalystėje, Londone, suras jam darbą bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas pinigines lėšas pasisavins dalindamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam paliekant minimaliai pragyventi būtinas lėšas; po to, pasinaudojant nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio bei neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000 Eur dydžio skolą (pagal tarp jų (duomenys neskelbtini) pasirašytą vekselį), M. P. J. panaudojant fizinį smurtą – 2017 m. kovo 22 d., nuo 19.30 val. iki 21 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, prie kavinės „V.“, mažiausiai 2 kartus kumščiu tyčia sudavus nukentėjusiajam R. Č. į veidą, nuskeliant pirmo ir antro dantų implantus viršutiniame žandikaulyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, po to jis, t. y. L. O. ir M. P. J., pastarojo automobiliu „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusįjį į rūsį, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame užrakinę laikė jį nelaisvėje apie 2 valandas; be to, M. P. J., 2017 m. kovo 27 d., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, lipant laiptais paskui nukentėjusįjį R. Č., tyčia 1 kartą įspyrus pastarajam į nugarą; po to panaudojant apgaulę – jis, t. y. L. O. ir M. P. J., pažadėję nukentėjusiajam darbą Jungtinėje Karalystėje, Londone, ardyti automobilius už 60 Eur per dieną, iš kurių nukentėjusiajam atiteks 10 Eur per dieną, neva taip sudarydami nukentėjusiajam galimybę grąžinti skolą, nepasakant, kad realiai už šį darbą mokama daugiau, be to, nuslepiant, jog nukentėjusysis taip pat bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, tokiais veiksmais užverbavo nukentėjusįjį R. Č. vykti į Jungtinę Karalystę, Londoną; po to nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki išvykimo, jis, t. y. L. O. ir M. P. J. apgyvendino nukentėjusįjį jo, t. y. L. O., namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), ir taip jį kontroliavo; 2017 m. kovo 29 d. M. P. J. užsakius mikroautobusą, 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, jis, t. y. L. O., susitarė su T. M., kad Jungtinėje Karalystėje, Londone, šis pasitiks iš Lietuvos gabenamą nukentėjusįjį R. Č.; po to 2017 m. kovo 30 d., apie 15 val., M. P. J. savo automobiliu „A. R.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusįjį prie prekybos centro „M.“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), sumokėjo mikroautobuso vairuotojui 85 Eur už nukentėjusiojo kelionę ir įsodino nukentėjusįjį į mikroautobusą, važiuojantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, tačiau 2017 m. kovo 30 d., apie 15.20 val., Kauno r., Ringaudų sen., (duomenys neskelbtini), prie degalinės „T.“ mikroautobusą sustabdė policijos pareigūnai ir išlaipino nukentėjusįjį R. Č..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis L. O. 2017 m. kovo 30 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi L. O. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. O. gynėjo advokato R. Mazurovo skundas tenkinamas

6. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina, nes kaltės klausimas išsprendžiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, leidžia baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma, t. y. nukentėjusiojo R. Č., liudytojų (D. M., D. R. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, apžiūrų protokolai, specialisto išvada bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

7. Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam L. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindus.

7.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

7.2. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas įvertino, kad L. O. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Už jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat įvertino, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo trumpą laiką dirbo, atsižvelgė ir į tai, kad jis ne kartą teistas, nevedęs, neturi nekilnojamojo turto ar išlaikytinių. Tokios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad L. O. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, todėl egzistuoja tikimybė, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

7.3. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip jau minėta, L. O. praeityje 9 kartus teistas. V. K. apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 187 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Naują nusikalstamą veiką jis kaltinamas padaręs minėtu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, galimai padarytas veikiant bendrininkų grupe. Kaltinamasis iki sulaikymo dirbo tik itin trumpą laiką. Inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia manyti, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis galėjo padaryti iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis L. O., būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

8. Kaip jau minėta, byloje nustatyti 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesnėse Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse dėl suėmimo termino pratęsimo, taip pat buvo konstatuota, jog kaltinamasis L. O., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog tęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą itin ilgą laiką, nepakanka nustatyti tik suėmimo pagrindus, būtina atsižvelgti bei įvertinti proceso trukmę ir šiuo aspektu formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Būtina pažymėti, kad suėmimas turėtų būti taikomas, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų (užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms). Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs ir tai, kad kiekvieną kartą privalo būti įvertintas suėmimo trukmės pagrįstumas, taip pat, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai, o pareiga užtikrinti, kad konkrečioje byloje suėmimas neviršytų pagrįsto termino, tenka nacionaliniams teismams. Be to, šis teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, kompetentingos nacionalinės institucijos baudžiamajame procese suimtojo kaltinamojo asmens atžvilgiu turi dirbti su „deramu stropumu“ (sprendimas byloje Labita prieš Italiją, Nr. 2677/95 ir kt.). Vertindamas ar buvo laikomasi „deramo stropumo“ reikalavimo, Europos Žmogaus Teisių Teismas be kita ko atsižvelgia į proceso sudėtingumą, į tai, ar buvo nepagrįsto vėlavimo atvejų, ar institucijos ėmėsi priemonių procesui paspartinti (sprendimas byloje Suslov prieš Rusiją, Nr. 2366/07 ir kt.). Bylose Wrona prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pažymėjo, kad vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą, būtina išsiaiškinti ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti. Viename iš naujausių sprendimų (byla Velečka ir kiti prieš Lietuvą, Nr. 56998/16, 56998/16, 58761/16, 60072/16 ir 72001/16) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad Lietuvos teismai, tęsdami pareiškėjams taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, nes pareiškėjų suėmimo trukmė buvo pernelyg ilga. Sprendime atkreipė dėmesį, kad nebuvo imtasi kokių nors priemonių bylos nagrinėjimui paspartinti, atsižvelgiant į pertraukas tarp posėdžių. Teismas neįžvelgė jokių valdžios institucijų pastangų nustatant griežtesnį ir veiksmingesnį teismo posėdžių tvarkaraštį, siekiant išvengti pasikartojančių bylos nagrinėjimo atidėjimų ir atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad valdžios institucijos neparodė „reikiamo stropumo“ organizuojant pareiškėjams iškeltos baudžiamosios bylos, kurios metu jie buvo kardomajame kalinime, nagrinėjimą.

9. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad L. O. yra suimtas nuo 2017 m. kovo 30 d. Baudžiamoji byla dar 2017 m. spalio 3 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau iki šiol teisminis nagrinėjimas nėra baigtas. Bylos nagrinėjimas buvo atidedamas ir skelbiamos pertraukos dėl proceso dalyvių neatvykimo į teismo posėdžius (kaltinamųjų V. B., T. M., V. T., kaltinamųjų gynėjų A. Fominienės, R. Mazurovo, nukentėjusiojo R. Č.). Teismas dėl neatvykimo į teismo posėdžius proceso dalyviams skyrė procesines prievartos priemones. Be kita ko, ilgą bylos procesą lėmė ir kitos priežastys. Bylą paskirtas nagrinėti teisėjas A. Urbšys 2018 m. spalio 24 d. atleistas iš Kauno apygardos teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. 2018 m. spalio 29 d. nutartimi baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisėjui V. Preikšui, kuris buvo pradėjęs byloje įrodymų tyrimą, tačiau 2019 m. kovo 12 d. teisėjas V. Preikšas taip pat buvo atleistas iš teisėjo pareigų. 2019 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamąją bylą nagrinėti paskirta teisėja J. Vasiliauskienė. Byloje teismo posėdžiai numatyti 2019 m. balandžio - gegužės mėnesiais, šiuo metu įrodymų tyrimas byloje nėra pradėtas, kas akivaizdžiai rodo, jog atsižvelgiant į bylos nemažą apimtį bei proceso dalyvių skaičių, teisminis bylos nagrinėjimas gali užtrukti.

10. Įvertinant išdėstytą (nustatytus suėmimo pratęsimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, inkriminuoto nusikaltimo pobūdį bei jo pavojingumą, proceso trukmę bei jos priežastis), teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo ilgiau kaltinamąjį L. O. laikyti suimtą. Kaip minėta, L. O. šioje baudžiamojoje byloje suimtas nuo 2017 m. kovo 30 d., tai yra beveik 25 mėnesius, todėl, vertinant nustatytų aplinkybių kontekste, tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas galėtų pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ar teisę būti paleistam proceso metu.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta L. O. paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 134 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo L. O. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo skundą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi kaltinamajam L. O. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į kitas kardomąsias priemones:

- intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį L. O. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

- dokumentų paėmimą.

Išaiškinti kaltinamajam L. O., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Nutarties vykdymą dėl paskirtų kardomųjų priemonių pavesti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį L. O. paleisti iš suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.