Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. O. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas kaltinamajam L. O. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. P. J. ir T. M., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekiant išnaudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti Jungtinėje Karalystėje, 2017 metų kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, Kaune, Partizanų gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jis ir M. P. J. susitarė su T. M., kad šis apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. Jungtinėje Karalystėje, Londone ir suras jam darbą bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas pinigines lėšas pasisavins dalindamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam paliekant minimaliai pragyvenimui būtinas lėšas; po to, pasinaudojant nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio bei neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000,00 Eur skolą (pagal tarp jų 2017 m. kovo 3 d. pasirašytą vekselį), M. P. J. panaudojant fizinį smurtą – 2017 m. kovo 22 d. nuo 19.30 val. iki 21.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, prie kavinės „Veronika“, mažiausiai du kartus kumščiu tyčia sudavus nukentėjusiajam R. Č. į veidą, nuskeliant pirmo ir antro dantų implantus viršutiniame žandikaulyje, taip nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, po to jis, t. y. L. O. ir M. P. J., pastarojo automobiliu „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusįjį į rūsį, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kur užrakinę laikė jį nelaisvėje apie dvi valandas; be to, M. P. J., 2017 m. kovo 27 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, lipant laiptais paskui nukentėjusįjį R. Č., tyčia vieną kartą įspyrus pastarajam į nugarą; po to panaudojant apgaulę – jis, t. y. L. O. ir M. P. J., pažadėję nukentėjusiajam darbą Jungtinėje Karalystėje, Londone ardyti automobilius už 60,00 Eur per dieną, iš kurių nukentėjusiajam atiteks 10 eurų per dieną, neva taip sudarant nukentėjusiajam galimybę grąžinti skolą, nepasakant, jog realiai už šį darbą mokama daugiau, be to, nuslepiant, jog nukentėjusysis taip pat bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, taip užverbavo nukentėjusįjį R. Č. vykti į Jungtinę Karalystę, Londoną; po to nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki išvykimo, jis, t. y. L. O. ir M. P. J. apgyvendino nukentėjusįjį jo, t. y. L. O., namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), taip jį kontroliavo; 2017 m. kovo 29 d. M. P. J. užsakius mikroautobusą, 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, jis, t. y. L. O., susitarė su T. M., kad Jungtinėje Karalystėje, Londone šis pasitiks iš Lietuvos gabenamą nukentėjusįjį R. Č.; po to 2017 m. kovo 30 d. apie 15.00 val., M. P. J. savo automobiliu „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusįjį prie prekybos centro „Mega“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), sumokėjo mikroautobuso vairuotojui 85,00 Eur už nukentėjusiojo kelionę ir įsodino nukentėjusįjį į mikroautobusą, važiuojantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, tačiau 2017 m. kovo 30 d. apie 15.20 val., Kauno rajone, Ringaudų seniūnijoje, Ringaudų kaime, prie degalinės „Timėjas“ mikroautobusą sustabdė policijos pareigūnai ir išlaipino nukentėjusįjį R. Č.,Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka L. O. laikinai sulaikytas 2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau šis terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 30 d. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi kaltinamajam L. O. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 30 d. Suėmimo terminas pratęstas nustačius du iš įstatyme nustatytų suėmimo pagrindų – būdamas laisvėje kaltinamasis L. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kaltinamojo L. O. gynėjas advokatas Ruslanas Mazurovas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, kuria kaltinamajam L. O. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams ir skirti L. O. švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią prižiūrą. Skunde gynėjas teigia, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Gynėjo vertinimu, apygardos teismas, vadovaudamasis formaliais motyvais ir aplinkybe, kad kaltinamajam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, nepagrįstai nustatė suėmimo taikymo pagrindus. Žemesnės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad L. O. turi ryšių užsienyje. Šio fakto nepatvirtina nutartyje nurodyta aplinkybė, kad L. O. tarėsi dėl nukentėjusiojo R. Č. įdarbinimo Didžiojoje Britanijoje. Didžioji Britanija yra Europos Sąjungos narė, kurioje galioja darbuotojų laisvės pasirinkti darbo vietą bet kurioje šalyje narėje principas. Dėl šios priežasties, gynėjo vertinimu, L. O. pokalbis su darbdaviu Didžiojoje Britanijoje negali būti laikomas pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei skirti. Be to, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis Lietuvoje turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą.Žemesnės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą suėmimo taikymo pagrindą. Gynėjo teigimu, aplinkybė, kad L. O. praeityje yra teistas, savaime nesuteikia pagrindo manyti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas. Juo labiau kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant jo telefoninių pokalbių kontrolę, slapto siekimo veiksmus nebuvo surinkta jokių duomenų apie kokią nors neteisėtą veiklą.Gynėjo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad L. O. padarė jam inkriminuojamą veiką. Gynėjo teigimu, kaltinime nurodytos aplinkybės, kad L. O., veikdamas bendrininkų grupe, 2017 metų kovo mėnesį, nuvežė nukentėjusįjį R. Č. į rūsį, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir laikė pastarąjį uždarytą, o vėliau panaudojant apgaulę, t. y. melagingai pažadėjus nukentėjusiajam apmokamą, legalų darbą Jungtinėje Karalystėje, užverbavo pastarąjį ir laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 30 d. laikė nukentėjusįjį savo bute, neatitinka tikrovės. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nukentėjusiojo parodymų teisme matyti, kad L. O. prieš nukentėjusįjį nesmurtavo, jo judėjimo laisvė nebuvo suvaržyta. Jokių duomenų apie tai, kad L. O. išnaudojo nukentėjusįjį priverstiniam darbui byloje nėra. Priešingai, nukentėjusysis buvo skolingas M. P. J. pinigų sumą, o tariantis dėl galimybių gražinti skolą nukentėjusiajam buvo pasiūlytas darbas užsienyje. Be to, iš proceso pirmosios instancijos teisme eigos matyti, kad pagrindinė kliūtis bylos nagrinėjimui yra nukentėjusiojo elgesys. Nukentėjusiajam už neatvykimą į teismo posėdžius buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, atvykęs į teismo posėdį nukentėjusysis be jokio pagrindo atsisakė duoti parodymus.Gynėjo teigimu, pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neproporcingai apriboja L. O. teises. Gynėjas nurodo, kad L. O. iki suėmimo dirbo, byloje nėra jokių duomenų, kad būdamas laisvėje jis darytų naujas nusikalstamas veikas, trukdytų bylos nagrinėjimui ar darytų poveikį nukentėjusiajam, juolab kad pastarasis jau davė parodymus teisme. Be to, L. O. suėmimas taikomas jau ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2017 m. kovo 30 d. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog griežčiausios kardomosios priemonės terminas L. O. pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Tačiau šiuo laikotarpiu bylos nagrinėjimas nevyks. Teisiamojo posėdžio metu, kuris įvyks 2018 m. rugsėjo 25 d., vėl bus sprendžiamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimas, o bylos nagrinėjimas bus tęsiamas tik 2018 m. spalio 1 d. Gynėjo vertinimu, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad suėmimo terminas kaltinamajam L. O. buvo pratęstas nepagrįstai. Apibendrindamas gynėjas nurodo, jog kardomosios priemonės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti skiriant L. O. švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią prižiūrą.Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Kaltinamojo L. O. gynėjo Ruslano Mazurovo skundas atmetamas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam L. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų (D. R., D. M., V. Č. ir kt.), nukentėjusiojo R. Č. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas, parodymų patikrinimo vietoje, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose, specialisto išvadoje bei kituose procesiniuose dokumentuose. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Dėl to kaltinamojo gynėjo skunde nurodomi argumentai dėl L. O. pareikšto kaltinimo nepagrįstumo, nukentėjusiojo parodymų vertinimo nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis yra neteisėta.Nagrinėjamu atveju L. O. kaltinamas galimai padaręs vieną sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, susijusį su prekyba žmonėmis. Jam gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nustatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.Kauno apygardos teismas kaltinamajam L. O. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo buvimo, tinkamai įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, L.O. yra kaltinamas galbūt padaręs sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes, t. y. laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nepaisant to, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas L. O. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas įvertino kaltinamojo socialinius, šeiminius ryšius, jo asmenybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo labai trumpą laiko tarpą dirbo UAB „SKP stiklas“. Tačiau, byloje yra duomenų ir apie tai, kad L. O. nevedęs, neturi išlaikytinių. Šios aplinkybės rodo, kad jis neturi tamprių ryšių su visuomene, šeima. Be to, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, L. O. galimai padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės leidžia manyti, kad jis turi ryšių užsienyje – Jungtinėje Karalystėje. Šios aplinkybės nepaneigia kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, jog Jungtinėje Karalystėje, kaip ir likusiose Europos Sąjungos šalyse, galioja laisvo darbo jėgos judėjimo principas. Taigi, aptarta aplinkybė, vertinant ją kartu su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su L. O. tamprių ryšių su visuomene, šeima neturėjimu, žymiai padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog L. O., nors ir yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau teistas net devynis kartus ir vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas ir leidžia teigti, kad jis yra linkęs pažeisti teisės normas, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis ir padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Pažymėtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, jog asmuo ruošiasi ar jau daro šiuos nusikaltimus.L. O. inkriminuojama nusikalstama veika, nustatyta BK 147 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, L. O. anksčiau teistas, veiką, dėl kurios aptariamoje byloje jam pareikšti kaltinimai, galimai padarė turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaltinamajam inkriminuota veika galimai padaryta veikiant kartu su bendrininkais, ji nebuvo atsitiktinė, o iš anksto suplanuota, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo antraeilis. Nusikalstama veika galimai padaryta iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti lėšų pragyvenimui. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas kaltinamajam L. O. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas pagrįstai.Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo L. O. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas net devynis kartus; vėl nusikalto esant neišnykusiam teistumui), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (neturi išlaikytinių; nevedęs), kaltinamojo galbūt padaryto nusikaltimo pavojingumas (galbūt pasikėsinta į žmogaus laisvę, turint tikslą išnaudoti asmenį priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms daryti), sunkumas (sunkus), pobūdis (savanaudiško pobūdžio), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti kaltinamąjį L. O. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamajam L. O. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, yra teisinga ir pagrįsta. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves. Tačiau aptariamu atveju, atsižvelgusi į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. L. O. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad kaltinamasis L. O. yra suimtas netrumpą laiką. Tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo L. O. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tuo tarpu, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Aplinkybės, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atidedamas dėl nukentėjusiojo elgesio, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. Šių išvadų nepaneigia ir tai, kad bylos nagrinėjimas šioje byloje yra atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog teismo posėdžiai šioje byloje yra suplanuoti iki 2018 metų gruodžio mėnesio. Kita vertus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso organizavimo aspektai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą. Be to, aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau L. O. gynėjui ir kaltinamajam taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti iš esmės pagrįstą bei teisėtą Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. O. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.