- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- 1S-303-318/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05908-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Valdimaras Bavėjanas, Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- M. P. J.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. P. J. gynėjo advokato Rimanto Bučmos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. P. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 30 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. P. J. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje, 147¹ straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad:
1.1. jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. vasario 6 d. apie 8 val. savo automobiliu „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis į Kauno r., (duomenys neskelbtini), po to laukė jų prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir stebėjo aplinką iki tol, kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, panaudodami fizinį smurtą – papurškę nukentėjusiajai D. K. į veidą ašarinių dujų bei kumščiu sudavę 1 kartą jai į veidą, įsibrovė į nukentėjusiosios namą, kuriame surišę nukentėjusiosios rankas ir kojas, po to demonstruodami peilį bei grasindami supjaustyti nukentėjusiąją, grasindami padegti nukentėjusiosios namus, 3 kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai į pilvą ir 1 kartą spyrė jai į pilvą, padarydami nukentėjusiajai kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas abiejose plaštakose, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus abiejuose riešuose, dešinėje šlaunyje, kairio dilbio srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir taip pagrobė: pinigus – 297 Eur įvairiomis kupiūromis, 2 auksines grandinėles ant rankų, 300 Eur ir 200 Eur vertės, 5 auksinius žiedus, po 200 Eur vertės, 3 auksines grandinėles ant kaklo, kurių viena 900 Eur, kitos dvi – po 200 Eur vertės, auksinį pakabuką 200 Eur vertės, auksinę monetą – 200 Eur vertės, 2 šampano butelius „Alita“, bendros 8 Eur vertės, butelį brendžio – 17 Eur vertės, automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktus bei D. K. ir V. K. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečių pasus; po to pagrobė kieme stovėjusį nukentėjusiajai D. K. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai D. K. padarė 4 522 Eur turtinę žalą;
1.2. Jis 2017 m. sausio 30 d. apie 10 val. Raseinių r., Olgavos k., E. M. namų kieme, pirkdamas iš E. M. automobilį „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia įrašė į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilio „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra V. J., ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. sausio 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;
1.3. Jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. O. ir T. M., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekdami išnaudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. kovo mėn. tiksliai nenustatytą dieną Kaune, (duomenys neskelbtini) prie 70 namo, jis ir L. O. susitarė su T. M., kad pastarasis apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. Jungtinėje Karalystėje, Londone, ir suras jam darbą bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas pinigines lėšas pasisavins dalindamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam paliekant minimaliai pragyvenimui būtinas lėšas; po to, pasinaudojus nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio ir neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000 Eur skolos (pagal tarp jų 2017 m. kovo 3 d. pasirašytą vekselį), M. P. J. panaudojus fizinį smurtą ir taip nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, panaudojus apgaulę, M. P. J. ir L. O., pažadėję nukentėjusiajam darbą Jungtinėje Karalystėje, Londone, ardyti automobilius už 60 Eur per dieną, iš kurių nukentėjusiajam atiteks 10 Eur per dieną, neva taip sudarant nukentėjusiajam galimybę grąžinti skolą, nepasakę, kad realiai už šį darbą mokama daugiau, be to, nuslėpę, jog taip pat nukentėjusysis bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, taip užverbavo nukentėjusįjį R. Č. vykti į Jungtinę Karalystę, Londoną; po to laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d., t. y. iki išvykimo, M. P. J. ir L. O. apgyvendino nukentėjusįjį L. O. namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), ir taip jį kontroliavo; 2017 m. kovo 29 d. M. P. J. užsakius mikroautobusą, 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, L. O. susitarus su T. M., kad Jungtinėje Karalystėje, Londone, pastarasis pasitiks iš Lietuvos gabenamą nukentėjusįjį R. Č., 2017 m. kovo 30 d. apie 15 val. M. P. J. savo automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno nukentėjusįjį prie prekybos centro „Mega“ Kaune, Islandijos pl. 32, sumokėjo mikroautobuso vairuotojui 85 Eur už nukentėjusiojo kelionę ir įsodino jį į mikroautobusą, važiuojantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, tačiau 2017 m. kovo 30 d. apie 15.20 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, mikroautobusą sustabdė policijos pareigūnai ir išlaipino nukentėjusįjį R. Č., t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje;
1.4. Jis, 2017 m. kovo 17, 18, 19 dienomis Raseinių r., (duomenys neskelbtini), Gamyklos, savo močiutės S. A. T. namuose, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio ir neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000 Eur skolos (pagal tarp jų 2017 m. kovo 3 d. pasirašytą vekselį), neteisėtai vertė nukentėjusįjį R. Č. glaistyti sienas, klijuoti plyteles bei atlikti kitus vonios remonto darbus, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 147¹ straipsnio 1 dalyje;
1.5. Jis, neturėdamas teisėto pagrindo, 2017 m. kovo 30 d. Kaune, (duomenys neskelbtini) 3 namo kieme, įgijo, t. y. pirko iš V. B. už 25 Eur, R. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje;
1.6. Jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje turtą – pinigus, po 2016 m. gruodžio 28 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo naudojamas L. Š. vardu registruotas automobilis „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draustas nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, veikdamas kartu su V. T., pastarajam padedant daryti šį nusikaltimą, t. y. M. P. J. prašymu 2017 m. kovo 21 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, suklastojus PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 382 apie tariamai atliktus 526,36 Eur vertės automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto ir dažymo darbus, nors darbai realiai nebuvo atlikti, bei persiuntus šią PVM sąskaitą faktūrą jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), M. P. J. 2017 m. kovo 21 d. 12.19 val. persiuntė AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje šią žinomai suklastotą 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VT Nr. 382 apie tariamai atliktus 526,36 Eur vertės automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto ir dažymo darbus, dėl to 2017 m. kovo 23 d. į L. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta draudimo išmoka – 526,35 Eur, taip įgijo svetimą AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje priklausantį turtą – 526,35 Eur, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;
1.7. Jis, veikdamas kartu su V. T., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje turtą – pinigus, 2017 m. kovo 21 d. paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. T. suklastoti PVM sąskaitą faktūrą dėl tariamai atliktų automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto ir dažymo darbų; 2017 m. kovo 21 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašius 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VT Nr. 382 apie tariamai atliktus 526,36 Eur vertės automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto ir dažymo darbus, nors darbai realiai nebuvo atlikti, bei minėto dokumento tikrumą patvirtinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir parašu bei tą pačią dieną persiuntus šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), M. P. J. 2017 m. kovo 21 d. 12.19 val. šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą persiuntė AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje, tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. P. J. 2017 m. kovo 30 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 30 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo M. P. J. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį, M. P. J. iš suėmimo paleisti ir paskirti jam švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.
4.1. Suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais pratęstas tik todėl, kad M. P. J. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą ir už šią nusikalstamą veiką numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl tai leido teismui daryti išvadą apie M. P. J. ketinimus bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus.
4.2. Gynėjo teigimu, apygardos teismas formaliai vertino aplinkybes, lemiančias kardomosios priemonės parinkimą kaltinamajam, neatsižvelgdamas į proceso dinamiškumą ir konkrečioje proceso stadijoje siekiamus tikslus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra ne kartą pažymėjęs, kad suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra kaltinamas sunkių nusikaltimu padarymu ir jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Šias aplinkybes būtina vertinti konkrečių faktinių aplinkybių kontekste.
4.3. Kauno apygardos teismo išvada, jog kaltinamasis M. P. J. bėgs (slėpsis) nuo teismo, būtų teisinga, jeigu ši kardomoji priemonė kaltinamajam būtų skiriama arba terminas tęsiamas pradinėje bylos tyrimo stadijoje, bet ne pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, kai, be gresiančios labai griežtos laisvės atėmimo bausmės ir aplinkybių, kad kaltinamasis išsituokęs, niekur nedirba, byloje nėra kitų šią išvadą patvirtinančių duomenų. Pažymima, jog M. P. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors išsituokęs, gyvena su buvusia sutuoktine ir augina mažametį sūnų. Socialinių ryšių tvirtumą patvirtina tai, jog būdamas suimtas jis bendrauja su šeima ilgalaikių pasimatymų metu. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog nusikalstamos veikos buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. M. P. J. visą laiką dirbo pagal verslo liudijimą, savo pajamas deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tik prieš pat sulaikymą užsiregistravo darbo biržoje, lankė kursus ir įgijo papildomas vairuotojo kategorijas. M. P. J. padėdavo savo buvusiai sutuoktinei, dirbančiai pagal verslo liudijimą. Atsižvelgiant į tai, kiek jis laikomas suimtas, M. P. J. nebūtų išsaugojęs darbo vietos. Todėl šis kriterijus yra sąlyginis. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pavyzdžiui, baudžiamoji byla Nr. 1S-340/2013). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų suabejoti kaltinamojo socialinių ryšių tvirtumu ir leistų manyti, kad būdamas nesuimtas M. P. J. gali bėgti, slėptis nuo teismo.
4.4. Skunde teigiama, kad M. P. J. būtina kojos operacija, kurios nėra galimybės atlikti suėmimo sąlygomis.
4.5. Pažymima, jog baudžiamoji byla teismui perduoda 2017 m. rugsėjo mėnesį, tačiau teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl M. P. J., o dėl nukentėjusiojo kaltės, nes pastarasis vengia atvykti į teisiamąjį posėdį. Nuo bylos perdavimo teismui dienos tik dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose buvo atliekamas įrodymų tyrimas, o nuo 2018 m. gegužės 25 d. bylos nagrinėjimas praktiškai nevyksta, tačiau suėmimas M. P. J. ir toliau tęsiamas.
4.6. M. P. J. teistas keturis kartus, tačiau teistumas pagal tris pirmus nuosprendžius išnykęs. Anksčiau jam buvo skiriamos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, kurių sąlygų jis nepažeidė.
4.7. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. P. J. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis praeityje buvo teistas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog suimtasis turi pastovią gyvenamąją vietą, buvo registruotas darbo biržoje, mokėsi ir išlaikė nepilnametį vaiką, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nepažeidė. Taigi M. P. J. susitvarkė gyvenimą.
4.8. Pratęsęs suėmimo terminą, teismas nesvarstė galimybės kaltinamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti, paskyrus M. P. J. vieną ar kelias BPK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo M. P. J. gynėjas prašė jo skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.
6.1. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Svarstant kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) klausimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant teismo baigiamąjį aktą. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka suimtąjį pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.
6.2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiųjų (D. K., R. Č.), liudytojų, kaltinamosios V. B. parodymai, specialistų išvados, kratos protokolai, telefoniniai pokalbiai, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M. P. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
6.3. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta kardomosios priemonės suėmimo sąlyga – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. M. P. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
6.4. Kauno apygardos teismas kardomosios priemonės suėmimo terminą kaltinamajam M. P. J. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
6.5. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
6.5.1 M. P. J. kaltinamas padaręs keturis nesunkius, vieną apysunkį ir du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Už jam inkriminuojamų sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi kaltinimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) šiuo pagrindu. Kita vertus, nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam M. P. J. gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir jį charakterizuojančius duomenis.
6.5.2. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, jog kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nėra esminė aplinkybė, mažinanti bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Šios bylos kontekste teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. M. P. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyveno su buvusia sutuoktine, turi vaiką. Kaip skunde teigia gynėjas, šeiminius ryšius jis palaiko ilgalaikių pasimatymų metu. Kolegijos vertinimu, vien tokių aplinkybių nepakanka paneigti egzistuojančią riziką, jog, būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors kaltinamasis turi tam tikrus socialinius ryšius, tačiau juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu bei griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesudaro pagrindo teigti, kad tokie socialiniai ryšiai kaltinamąjį saisto taip, jog objektyviai leistų manyti, kad jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo.
6.5.3. Pagal bylos duomenis M. P. J. praeityje darė nusikaltimus ir buvo nuteistas, naujas nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs vėliausiu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad suimtasis nelinkęs laikytis įstatymų. Iki sulaikymo M. P. J. nedirbo, taigi legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo.
6.5.4. Apygardos teismas, konstatuodamas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, įvertino ne tik M. P. J. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas bei šioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai, kad apygardos teismas šias aplinkybes įvertino ne taip, kaip norėtų kaltinamasis ir jo gynėjas, nereiškia, jog teismo išvada, kad M. P. J., suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra nepagrįsta. Šios išvados nepaneigia gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog M. P. J. bausmės vykdymo atidėjimo bei kitų kardomųjų priemonių taikymo sąlygų nepažeidė, būdamas laisvėje nepabėgo ir nepasislėpė.
6.5.5. Gynėjo skunde akcentuojama, jog M. P. J. būtina atlikti kojos operaciją, kurios nėra galimybės atlikti suėmimo sąlygomis, tačiau Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatos užtikrina, jog suimtiesiems būtų teikiamas tokios pat kokybės ir lygio gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Duomenų, kad toks gydymas M.P. J. negali būti suteiktas, aukštesniajam teismui nebuvo pateikta.
6.6. Apygardos teismas taip pat padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo pagrindas.
6.6.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
6.6.2. Kaip minėta, kaltinimai M. P. J. pareikšti dėl septynių tyčinių nusikaltimų padarymo, iš kurių du pagal BK 11 straipsnio 5 dalį laikytini sunkiais nusikaltimais. Šie nusikaltimai patenka į BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, M. P. J., nors būdamas jauno amžiaus, anksčiau teistas keturis kartus taip pat už tyčinius nusikaltimus, nusikalsti pradėjo būdamas nepilnametis. Kaltinamojo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo antraeilis, dalis iš nusikalstamų veikų galimai padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Be to, jo galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo neatsitiktinės, iš anksto suplanuotos, galimai padarytos iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti lėšų pragyventi. Anksčiau M. P. J. skirtų bausmių vykdymas būdavo atidedamas, tačiau, esant paminėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad tai teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Paminėti duomenys, taip pat veikų, dėl kurių padarymo pareikšti kaltinimai, skaičius rodo didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina tikimybę, jog, panaikinus griežčiausią kardomąją priemonę, būdamas laisvėje, kaltinamasis M. P. J. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
6.7. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, kuriems esant M. P. J. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
6.8. Kardomosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus, vykdant baudžiamojo proceso paskirtį. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo M. P. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nėra pagrindo paleisti suimtą M. P. J. į laisvę ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).
6.9. Iš tiesų M. P. J. suimtas jau gana ilgą laiko tarpą. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatas viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. M. P. J. už inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, gresia laisvės atėmimas nuo dviejų iki dešimties metų, o už inkriminuojamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, – laisvės atėmimas iki septynerių metų. M. P. J. laikinai sulaikytas 2017 m. kovo 30 d., kardomoji priemonė suėmimas paskirta Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi, todėl nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.
6.10. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti tokius asmenis nuo visuomenės, jog ji būtų apsaugota nuo tolesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir tikslas netrukdomai ištirti bei įvertinti teisme visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas M. P. J., pobūdį ir sunkumą, jo asmenybę, pagrįstai manytina, kad toks asmuo yra pavojingas visuomenei. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių procesinės prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.
6.11. Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT bei nacionalinių teismų praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
6.12. Kaltinamojo gynėjas savo skunde nenurodė pagrįstų teiginių, dėl ko ši kardomoji priemonė turėtų būti švelninama, o motyvai dėl turimų šeimyninių, socialinių ryšių jau aptarti.
6.13. Iš tiesų baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė, tačiau tai sąlygojo objektyvios nuo teismo nepriklausančios priežastys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad nuo baudžiamosios bylos perdavimo 2017 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismui didelė dalis teisiamųjų posėdžių neįvyko dėl nukentėjusiojo ir kitų kaltinamųjų neatvykimo į teismo posėdį be pateisinamos priežasties ar kaltinamojo gynėjo ligos. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, t. y neatvykusiam nukentėjusiajam R. Č. ir kaltinamiesiems V. B., T. M., V. T. taikė procesines prievartos priemones: priėmė nutartį atvesdinti jį į teismo posėdį, paskyrė baudą, areštą ir pan. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 30 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.