Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. P. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. P. J. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. P. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su trimis nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. vasario 6 d., apie 8 val., savo automobiliu „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė nenustatytus asmenis į (duomenys neskelbtini), po to laukė prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir stebėjo aplinką, kol nenustatyti asmenys, panaudodami fizinį smurtą – papurškę nukentėjusiajai D. K. į veidą ašarinių dujų bei kumščiu sudavę jai į veidą, įsibrovė į nukentėjusiosios namą, kur surišę nukentėjusiosios rankas ir kojas, po to demonstruodami peilį bei grasindami supjaustyti nukentėjusiąją, grasindami padegti nukentėjusiosios namus, po to tris kartus kumščiu sudavę nukentėjusiajai į pilvą ir vieną kartą įspyrę jai į pilvą, padarydami nukentėjusiajai kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas abiejose plaštakose, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimus abiejuose riešuose, dešinėje šlaunyje, kairio dilbio srityje, taip nežymiai sutrikdę nukentėjusiosios sveikatą, pagrobė: pinigus ‑ 297 eurus, 2 auksines grandinėles ant rankų, 300 eurų ir 200 eurų vertės, 5 auksinius žiedus, kiekvienas 200 eurų vertės, 3 auksines grandinėles ant kaklo, kurių viena 900 eurų, kitos dvi po 200 eurų vertės, auksinį pakabuką 200 eurų vertės, auksinę monetą ‑ 200 eurų vertės, du šampano butelius „Alita“, bendros 8 eurų vertės, butelį brendžio ‑ 17 eurų vertės, automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktus bei D. K. ir V. K. vardu išduotus Lietuvos Respublikos piliečių pasus; po to pagrobė kieme stovėjusį nukentėjusiajai D. K. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 eurų vertės, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. K. 4 522 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Taip pat M. P. J. kaltinamas tuo, kad 2017 m. sausio 30 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), E. M. namų kieme, pirkdamas iš E. M. automobilį „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia įrašė į transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilio „Peugeot 806“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra V. J., t. y. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties grafoje „Pirkėjas“ įrašė V. J. vardą, pavardę, asmens kodą, bei grafoje „Transporto priemonę pirko“ įrašė V. J. vardą, pavardę ir pasirašė V. J. vardu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. sausio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Taip pat M. P. J. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. O. ir T. M., turėdami bendrą tikslą pelnytis iš nukentėjusiojo R. Č., siekiant išnaudoti jį priverstiniam darbui bei nusikalstamoms veikoms daryti Jungtinėje Karalystėje, 2017 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), jis ir L. O. susitarė su T. M., kad šis apgyvendins nukentėjusįjį R. Č. Jungtinėje Karalystėje, Londone, ir suras jam darbą bei vers daryti nusikalstamas veikas, o iš nukentėjusiojo priverstinio darbo ir nusikalstamų veikų gautas pinigines lėšas pasisavins dalindamiesi tarpusavyje, nukentėjusiajam paliekant minimaliai pragyvenimui būtinas lėšas. Po to, pasinaudojant nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio bei neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000 eurų skolos, M. P. J., panaudodamas fizinį smurtą ‑ 2017 m. kovo 22 d., nuo 19.30 val. iki 21.00 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „V.“, mažiausiai du kartus kumščiu tyčia sudavęs R. Č. į veidą, nuskeliant pirmo ir antro dantų implantus viršutiniame žandikaulyje, taip nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, po to jis, t. y. M. P. J. ir L. O., jo automobiliu „Alfa Romeo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno nukentėjusįjį į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), kur užrakinę laikė jį nelaisvėje apie dvi valandas. Be to M. P. J. 2017 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, lipdamas laiptais paskui nukentėjusįjį R. Č., tyčia vieną kartą įspyręs jam į nugarą; po to panaudojant apgaulę ‑ jis, t. y. M. P. J. ir L. O. pažadėję nukentėjusiajam darbą Jungtinėje Karalystėje, Londone, ardyti automobilius už 60 eurų per dieną, iš kurių nukentėjusiajam atiteks 10 eurų per dieną, neva taip sudarant nukentėjusiajam galimybę grąžinti skolą, nepasakant, jog realiai už šį darbą mokama daugiau, be to, nuslepiant, jog taip pat nukentėjusysis bus verčiamas daryti nusikalstamas veikas, taip užverbavo nukentėjusįjį R. Č. vykti į Jungtinę Karalystę, Londoną. Po to laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d. M. P. J. ir L. O. apgyvendino nukentėjusįjį L. O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), taip jį kontroliavo; 2017 m. kovo 29 d. M. P. J. užsakius mikroautobusą, 2017 m. kovo 30 d. vykstantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, L. O. susitarus su T. M., kad Jungtinėje Karalystėje, Londone, šis pasitiks iš Lietuvos gabenamą nukentėjusįjį R. Č.; 2017 m. kovo 30 d., apie 15 val., M. P. J. savo automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno nukentėjusįjį prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), sumokėjo mikroautobuso vairuotojui 85 eurus už nukentėjusiojo kelionę ir įsodino nukentėjusįjį į mikroautobusą, važiuojantį į Jungtinę Karalystę, Londoną, tačiau 2017 m. kovo 30 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), prie degalinės „T.“ mikroautobusą sustabdė policijos pareigūnai ir išlaipino nukentėjusįjį R. Č., t. y. M. P. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje.

1.3. M. P. J. kaltinamas ir tuo, kad 2017 m. kovo 17, 18, 19 dienomis, (duomenys neskelbtini), savo močiutės S. A. T. namuose, pasinaudodamas nukentėjusiojo R. Č. pažeidžiamumu bei priklausomumu dėl sunkios materialinės padėties, t. y. dėl to, kad jis neturi nuolatinio darbo, yra priklausomas nuo alkoholio bei neturi galimybės grąžinti M. P. J. 2 000 eurų skolos, neteisėtai vertė nukentėjusįjį R. Č. glaistyti sienas, klijuoti plyteles bei atlikti kitus vonios remonto darbus, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147¹ straipsnio 1 dalyje.

1.4. Be to, M. P. J. kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, 2017 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme, įgijo, t. y. pirko iš V. B. už 25 eurus R. Č. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

1.5. Be to, M. P. J. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje turtą ‑ pinigus, po 2016 m. gruodžio 28 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo naudojamas automobilis „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas L. Š. vardu), draustas nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, veikdamas kartu su V. T., šiam padedant daryti šį nusikaltimą, t. y. M. P. J. prašymu 2017 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), UAB ,,A. D.” patalpose, suklastojus PVM sąskaitą-faktūrą, serijos VT Nr. 382, apie tariamai atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto-dažymo darbus 526,36 Eur sumai, nors darbai realiai atlikti nebuvo, bei persiuntus šią PVM sąskaitą-faktūrą jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), M. P. J. 2017 m. kovo 21 d., 12.19 val., persiuntė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje šią žinomai suklastotą 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serijos VT Nr. 382, apie tariamai atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto-dažymo darbus 526,36 Eur sumai, po to 2017 m. kovo 23 d. į L. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavo draudimo išmoką ‑ 526,36 eurus, tokiu būdu įgijo svetimą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priklausantį turtą ‑ 526,36 eurus, t. y. M. P. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

1.6. Be to, M. P. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su V. T., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, turtą ‑ pinigus, 2017 m. kovo 21 d. paprašė UAB „A. D.“ direktoriaus V. T. suklastoti PVM sąskaitą-faktūrą dėl tariamai atliktų automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto-dažymo darbų; 2017 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini), UAB ,,A. D.“ patalpose, UAB „A. D.“ direktoriui V. T., UAB „A. D.“ vardu išrašius 2017 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą serijos VT Nr. 382, 526,36 Eur sumai, apie tariamai atliktus automobilio „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto-dažymo darbus, nors darbai realiai atlikti nebuvo bei minėto dokumento tikrumą patvirtinus UAB ,,A. D.“ antspaudu bei parašu ir tą pačią dieną persiuntus šią suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), jis, t. y. M. P. J. 2017 m. kovo 21 d., 12.19 val., šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą persiuntė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, tokiu būdu jis panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, t. y. M. P. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. P. J. 2017 m. kovo 30 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį M. P. J. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose arba darbu. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi kaltinamajam M. P. J. nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas, t. y. vykdymo vietą, nustatyta, kad M. P. J. įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose arba darbu. Vėlesnėmis Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. P. J. skundas atmetamas.

6. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą pratęsęs apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. P. J. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų R. Č., D. K., kaltinamųjų V. T., V. B., liudytojų (D. R. ir kt.) parodymuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Nagrinėjamu atveju taip pat nesprendžiamas klausimas dėl teismo šališkumo.

8. Skiriant intensyvią priežiūrą, ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

9. M. P. J. yra kaltinamas padaręs septynias nusikalstamas veikas, tarp jų dvi sunkias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą numatytos tik griežtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nėra saistomas stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, jo sutuoktinė ir sūnus gyvena užsienyje. Nors M. P. J. šiuo metu yra įsidarbinęs, tačiau jo darbo santykiai nėra ilgalaikiai (pagal darbo sutartį pradėjo dirbti nuo 2020 m. vasario 17 d.).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. P. J. anksčiau teistas 4 kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe ir fizinio smurto naudojimą (kvalifikuotas vagystes ir plėšimą), baustas administracine tvarka, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu galimai padarė šioje byloje jam inkriminuotas septynias tyčines nusikalstamas veikas, tame tarpe savanaudiškas ir smurtines nusikalstamas veikas, susijusias su turtinės naudos siekimu (plėšimą, sukčiavimą, prekyba žmonėmis). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, kas neigiamai charakterizuoja M. P. J. asmenybę. Pastebėtina, kad M. P. J. keturis kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės savo tikslo nepasiekė. Be to, M. P. J. šioje byloje kaltinamas padaręs nusikaltimus, veikiant bendrininkų grupe, jo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti, M. P. J. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Įvertinus tai, kad M. P. J. iki suėmimo nedirbo, ankstesnius teistumus, nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį, manytina, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių M. P. J. pragyvenimo šaltinių.

11. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat nusikaltimų, kuriuos galimai M. P. J. padarė, sunkumą (du sunkūs, vienas apysunkis, keturi nesunkūs), pavojingumą (dalis nusikaltimų padaryta veikiant bendrininku grupe, naudojant fizinį ir psichinį smurtą), pobūdį (padarė savanaudiško ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, siekdamas sau ir kitiems bendrininkų grupės nariams turtinės naudos), kaltinamojo asmenybę, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo skirti M. P. J. švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų galima tik M. P. J. stebint elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

12. Nors dėl valstybėje paskelbto karantino iškilo kliūčių bylos nagrinėjimui, dėl to buvo perkelti iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai, tačiau šios objektyvios priežastys, vertinant pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad M. P. J. turi būti paskirta kita švelnesnė skunde nurodyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

13. M. P. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, yra pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. M. P. J. taikomi suvaržymai yra laikino pobūdžio ir galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, kaltinamasis nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl kaltinamajam taikomų apribojimų, jis patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Nors kaltinamasis nurodo, kad kardomoji priemonė kelia jam sveikatos problemų, tačiau jokių konkrečių duomenų (pavyzdžiui, medicininių dokumentų) teismui dėl to nepateikė.

14. Apygardos teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos kaltinamajam suteikia galimybę dirbti ir palaikyti socialinius ryšius (M. P. J. nustatytas įpareigojimas būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose arba darbu). Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo M. P. J. teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. P. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.